LIETUVOS RESPUBLIKOS
ENERGETIKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
2009 M. LAPKRIČIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 1-229 „DĖL PASTATO ŠILDYMO IR KARŠTO VANDENS SISTEMOS PRIEŽIŪROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. spalio 27 d. Nr. 1-263
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2011, Nr. 123-5816) 20 straipsnio 2, 3, 4 dalimis, 31 straipsnio 2 dalimi, 32 straipsnio 2 ir 3 dalimis:
1. P a k e i č i u Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 143-6311):
1.1. Išdėstau 7 punkto penktąją pastraipą taip:
„Prižiūrėtojas – asmuo, kuris atitinka Šilumos ūkio įstatymo keliamus reikalavimus, yra atestuotas nustatyta tvarka ir verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla.
Prižiūrėtoju negali būti šilumos tiekėjas ar asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais ar tiekiantys prekes ar teikiantys paslaugas šilumos tiekėjui, ar šilumai gaminti naudojamo kuro, šilumos tiekimo veiklai naudojamų apskaitos prietaisų ar kitų įrenginių gamintojai, taip pat asmenys, kurie verčiasi šilumai gaminti naudojamo kuro didmenine ar mažmenine prekyba, ar asmenys, kartu su išvardytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.
Ankstesnėje pastraipoje nurodytas draudimas Prižiūrėtojui netaikomas:
– prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 50 000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip;
– kai atestuotas prižiūrėtojas yra fizinis asmuo, kuris gyvena tame pastate.“
1.2. Išdėstau 20 punktą taip:
„20. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis, jeigu taip nusprendė butų ir kitų patalpų savininkai. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas turi būti priimtas vadovaujantis šio Aprašo 1 priedo 1, 3, 5, 9, 36 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatomis.“
1.3. Išdėstau 22 punktą taip:
„22. Daugiabučio namo Bendrojo naudojimo objektų valdytojas su šio Aprašo 21 punkte nurodytame sprendime pasirinktu Prižiūrėtoju turi sudaryti daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį arba teisės aktuose nustatyta tvarka pats vykdo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos technologinį valdymą ir techninę priežiūrą (eksploatavimą); esant reikalui, kai kuriems priežiūros (eksploatavimo) darbams atlikti Bendrojo naudojimo objektų valdytojas – bendrija, gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus.“
1.4. Papildau 22¹ punktu:
1.5. Įrašau 23 punkte po žodžio „tvarka“ žodžius „iki 2012 m. liepos 1 d.“ ir išbraukiu žodžius „arba taip nusprendė“.
1.6. Papildau 24¹ punktu:
„24¹. Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik prižiūrėtojas arba atitinkamą kvalifikaciją turintis daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas.“
1.7. Išbraukiu 26 punkte žodžius „arba šilumos tiekėjas – kiekvienas už savo nuosavybės (ar valdymo) objekto eksploatavimą.“
1.8. Papildau 26¹ punktu:
1.9. Papildau 26² punktu:
„26². Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, nustačiusi, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veikla neatitinka Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo reikalavimų, ir atsižvelgdama į pažeidimo trukmę, pažeidimo sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, gali skirti iki 10 procentų jo metinių pajamų dydžio piniginę baudą, vadovaudamasi energetikos ministro patvirtintomis Piniginių baudų skyrimo ir jų dydžio nustatymo taisyklėmis.“
