LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO APSKAIČIAVIMO IR UOSTO ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO DYDŽIŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2007 m. gruodžio 29 d. Nr. 3-426

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (Žin., 1996, Nr. 53-1245) 23 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos teikimą:

1. Tvirtinu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisykles (pridedama).

2. Nustatau, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir uosto žemės naudotojai iki šiuo įsakymu patvirtintos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklių įsigaliojimo datos privalo pakeisti uosto žemės nuomos sutartis.

3. Pripažįstu netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ (Žin., 1997, Nr. 72-1855);

3.2. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 370 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 286 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nuostatų įgyvendinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3469).

4. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d.

 

 

 

Susisiekimo ministras                                                     Algirdas Butkevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3-426

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio APSKAIČIAVIMO IR UOSTO ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO dydžiŲ TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklės (toliau – taisyklės) nustato uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Bolverko tipo pirsai (statiniai) – pirsai su plienine įlaidine fasadine siena, su palais (estakados tipo statiniais), kuriuose yra įrengti švartavimosi stulpeliai.

Eksploatuojamos krantinės – visos tinkamos naudoti krantinės, nustatytos uosto kapitono įsakymu.

Grimzlė prie krantinės – leistina laivų grimzlė prie krantinės, kuri nustatoma uosto kapitono įsakymu.

Krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis įrenginys, skirtas laivams švartuoti ir krauti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti.

Krantinės darbinis (švartavimo) ilgis – krantinės, įskaitant pirsus, bolverko tipo pirsus, dokų krantines, ilgis, kuris nustatomas uosto kapitono įsakymu.

Krantinės plotas – plotas, nurodytas krantinės techniniame pase.

Doko krantinė – krantinė, skirta dokui švartuoti (pastatyti).

Kranto tvirtinimas – techninės, biologinės ir kt. priemonės krantų/šlaitų atsparumui vandens tėkmės, bangų, atmosferos kritulių ir kt. poveikiams padidinti, stabilumui užtikrinti.

Neeksploatuojamos krantinės – remontuojamos, rekonstruojamos ar dėl kitų uosto kapitono nustatytų ir nuo uosto žemės naudotojo nepriklausančių priežasčių netinkamos naudoti krantinės, nustatytos valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – uosto direkcija) generalinio direktoriaus įsakymu ir atitinkamu uosto kapitono įsakymu.

Nuomojamas uosto žemės sklypas – uosto žemės naudotojo naudojamo uosto žemės dalis, be krantinės ploto. Nuomojamas uosto žemės sklypas apima uosto žemę po viešaisiais geležinkeliais, keliais, gatvėmis ir kita infrastruktūra.

Slipas – statinys/įrenginys nedideliems laivams ištraukti iš vandens jų povandeninei daliai apžiūrėti, remontuoti, dažyti arba statyti.

Uosto žemės nuomininko naudojamas uosto žemės plotas – uosto žemės dalis, kuri susideda iš nuomojamo uosto žemės sklypo ploto ir krantinių, kurios ribojasi su nuomojamu uosto žemės sklypu, ploto.

Vidutinė grimzlė prie krantinių – vidutinė grimzlė prie visų su naudotojo uosto žemės sklypu besiribojančių krantinių yra: santykis tarp grimzlės prie eksploatuojamų krantinių bei krantinių darbinio (švartavimo) ilgio sandaugų sumos ir visų, įskaitant ir neeksploatuojamų, krantinių darbinio ilgio sumos.

Visų krantinių ilgis – visų krantinių, įskaitant pirsus, bolverko tipo pirsus, dokų krantines, kurios ribojasi su nuomojamu uosto žemės sklypu, darbinių (švartavimo) ilgių suma.

Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245) ir kituose teisės aktuose.

 

II. UOSTO ŽEMĖS NUOMOS MOKESČIO APSKAIČIAVIMAS

 

3. Metinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės (toliau – uosto žemės) nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

M = Į x kk x kG x kGEL x kI x kL2 x kL3 X (S – Sk), kur:

 

M – metinis uosto žemės nuomos mokestis (Lt);

Į – uosto žemės nuomos bazinis mokesčio dydis 2,54 Lt/m²;

S – uosto žemės nuomininko naudojamas uosto žemės plotas;

Sk – krantinės plotas, kuriam žemės nuoma nėra skaičiuojama. Krantinės plotas, kuris ribojasi su nuomojamu uosto žemės sklypu, minusuojamas iš viso uosto žemės nuomininko naudojamo uosto žemės ploto;

kk – krantinių darbinio (švartavimo) ilgio koeficientas, įvertinantis visų krantinių, kurios ribojasi su nuomojamu uosto žemės sklypu, ilgį (1 priedas);

kG – koeficientas, įvertinantis grimzlę prie krantinės, kuri ribojasi su nuomojamu uosto žemės sklypu (2 priedas);

kGEL – koeficientas, įvertinantis geležinkelio buvimą uosto žemės naudotojo naudojamame uosto žemės plote;

kI – koeficientas, įvertinantis uosto direkcijos investicijas į uosto infrastruktūrą (3 priedas);

kL2 – lengvatinis, metinio uosto žemės nuomos mokesčio koeficientas, taikomas įmonėms, vykdančioms specifinę veiklą uoste;

kL3 – koeficientas, taikomas, kai nuomojamame uosto žemės sklype yra statoma arba rekonstruojama viešoji geležinkelių infrastruktūra ar privažiuojamieji geležinkelio keliai ar krantinės ir taip ribojamas nuomojamo uosto žemės sklypo naudojimas. Koeficiento dydis priklauso nuo ribojamos nuomojamo uosto žemės sklypo dalies (4 priedas).

 

4. kk – krantinės darbinio (švartavimo) ilgio koeficientas nustatomas pagal krantinių, kurios ribojasi su nuomininko uosto žemės sklypu, darbinių (švartavimo) ilgių sumą. Krantinių darbinis (švartavimo) ilgis skirstomas į šias kategorijas:

4.1. 1 kategorija – 2900 m ir daugiau;

4.2. 2 kategorija – 2600–2900 m;

4.3. 3 kategorija – 2300–2600 m;

4.4. 4 kategorija – 2000–2300 m;

4.5. 5 kategorija – 1800–2000 m;

4.6. 6 kategorija – 1600–1800 m;

4.7. 7 kategorija – 1400–1600 m;

4.8. 8 kategorija – 1200–1400 m;

4.9. 9 kategorija – 1000–1200 m,

4.10. 10 kategorija – 900–1000 m;

4.11. 11 kategorija – 800–900 m;

4.12. 12 kategorija – 700–800 m;

4.13. 13 kategorija – 600–700 m;

4.14. 14 kategorija – 500–600 m;

4.15. 15 kategorija – 400–500 m;

4.16. 16 kategorija 300–400 m;

4.17. 17 kategorija – 200–300 m;

4.18. 18 kategorija – 100–200 m;

4.19. 19 kategorija – iki 100 m;

4.20. 20 kategorija – nėra krantinių.

5. Dėl pirso ir bolverko tipo pirso riboto pločio krovos darbams atlikti, skaičiuojant šių pirsų darbinį (švartavimo) ilgį, taikomas 0,65 lengvatinis koeficientas. Dėl dokų riboto pločio krantinių darbiniams (švartavimo) ilgiams, prie kurių įrengti dokai, taikomas 0,55 lengvatinis koeficientas. Žiemos uosto krantinių Nr. 12, 13, 14 darbiniams (švartavimo) ilgiams dėl riboto įplaukimo į Žiemos uostą galimybių taikomas 0,75 lengvatinis koeficientas.

Kranto tvirtinimų ir slipų ilgiai žemės nuomos mokesčio apskaičiavimui įtakos neturi.

6. kG – grimzlės prie krantinių koeficientas – nustatomas pagal grimzlę prie krantinės, kuri ribojasi su nuomininko uosto žemės sklypu, nustatytą atitinkamu uosto kapitono įsakymu. Pagal krantinės grimzlę, kurios ribojasi su nuomininko uosto žemės sklypu, skirstomos į šias kategorijas:

6.1. 1 kategorija – 14 m ir daugiau;

6.2. 2 kategorija – 13 m ir daugiau – iki 14 m;

6.3. 3 kategorija – 12 m ir daugiau – iki 13 m;

6.4. 4 kategorija – 11 m ir daugiau – iki 12 m;

6.5. 5 kategorija – 10 m ir daugiau – iki 11 m;

6.6. 6 kategorija – 9 m ir daugiau – iki 10 m;

6.7. 7 kategorija – 8 m ir daugiau – iki 9 m;

6.8. 8 kategorija – 7 m ir daugiau – iki 8 m;

6.9. 9 kategorija – 6 m ir daugiau – iki 7 m;

6.10. 10 kategorija – 5 m ir daugiau – iki 6 m;

6.11. 11 kategorija – 4 m ir daugiau – iki 5 m,;

6.12. 12 kategorija – 3 m ir daugiau – iki 4 m;

6.13. 13 kategorija – mažiau kaip 3 m ir slipai;

6.14. 14 kategorija – neeksploatuojama.

7. Jei krantinės, kurios ribojasi su uosto žemės nuomininko nuomojamu sklypu, pagal grimzlę yra skirtingos kategorijos, apskaičiuojant žemės nuomos mokesčio dydį, skaičiuojama vidutinė grimzlė prie krantinių pagal formulę:

 

kGvid. =

 

kur:

kGvid. – vidutinė grimzlė prie krantinių, taikoma vietoj koeficiento kG;

1g, 2g........7g – grimzlės prie krantinių;

1i, 2i........7i – krantinių darbiniai (švartavimo) ilgiai.

 

8. Krantinių rekonstrukcijos metu, uosto žemės naudotojo prašymu, jei prie sklypo yra krantinės, atitinkančios skirtingas kategorijas pagal grimzlę, kGvid. – (vidutinė grimzlė prie krantinių) skaičiuojamas pagal šią formulę:

 

kGvid. =

eksploatuojamų krantinių leistinos grimzlės ir darbinio ilgio sandaugų suma

,

visų (tarp jų ir neeksploatuojamų) krantinių darbinių ilgių suma

 

9. kGEL – geležinkelio koeficientas, lygus 1,1 – taikomas, jei uosto žemės naudotojo nuomojame žemės sklype yra geležinkelis.

 

10. kI – investicijų koeficientas – priklauso nuo uosto direkcijos investuotų lėšų į krantinių, kurios ribojasi su nuomojamu uosto žemės sklypu, statybą, rekonstrukciją ar remontą, didinantį vertę; gilinimo darbus prie krantinių; terminalų statybą ar remontą, didinantį vertę.

Uosto direkcijos investuotos lėšos skaičiuojamos augančia tvarka nuo 1996 metų. Taikomas 30 metų investicijų naudojimo (amortizacijos) laikotarpis. Investicijų suma, kuriai taikomas investicijų koeficientas, gaunama iš bendros investicijų sumos atėmus priskaičiuotą amortizaciją per visą investicijų naudojimo laikotarpį, o naujai investuotos lėšos, pasibaigus kalendoriniams metams, pridedamos prie bendros investicijų sumos (5 priede pateikiamos bendros investicijų sumos, kuriai taikomas investicijų koeficientas, apskaičiavimo pavyzdys). Pasibaigus kalendoriniams metams uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtinama investuotų lėšų suvestinė, kuri sudaroma pagal uosto direkcijos metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymą, kuria vadovaujantis, pasikeitus bendrai investicijų sumai ir kintant investicijų koeficientui, keičiamas metinis uosto žemės nuomos mokestis.

Investicijų koeficientas pradedamas taikyti, esant bendrai investicijų sumai daugiau kaip 8 mln. Lt. Investicijų koeficientas keičiamas kas 4 mln. litų prie koeficiento pridedant 0,02, jei investicijų suma neviršija 100 mln. litų. Jei investicijų suma viršija 100 mln. litų, kas kiekvienus 4 mln. litų prie investicijų koeficiento pridedama 0,03.

11. Jei uosto žemės naudotojas pradeda suprastruktūros įrengimo darbus ir pateikia visus suprastruktūros plėtros ir vykdomos veiklos ribojimą pagrindžiančius dokumentus, metinis uosto žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

M = (M1+M2) x kk x kG x kGEL x kI x kL2 x kL3, kur:

 

M1 – metinis uosto žemės nuomos mokestis, pritaikius lengvatinį kL1 (0,7) koeficientą ne didesnei nei 30% sklypo daliai, apskaičiuojamas taip:

M1 = (S – Sk) x ne didesnė nei 30 % sklypo dalis % x Į x kL1;

M2 – metinis uosto žemės nuomos mokestis sklypo daliai, kuriai netaikoma lengvata, apskaičiuojamas taip:

M2 = ((S – Sk) – (S – Sk) x ne didesnė nei 30 % sklypo dalis %) x Į.

 

12. kL1 – lengvatinis 0,7 uosto žemės nuomos mokesčio koeficientas, taikomas uosto žemės naudotojo ne didesnei nei 30% nuomojamo sklypo daliai. Šis lengvatinis koeficientas taikomas dėl uosto naudotojo veiklos apribojimų, kai uosto naudotojas įrenginėja suprastruktūrą. Tam, kad būtų nustatyta sklypo dalis, kuriai taikomas lengvatinis koeficientas, uosto žemės naudotojas kalendoriniais metais, ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo darbų pradžios, uosto direkcijai privalo pateikti suprastruktūros plėtros ir vykdomos veiklos ribojimą pagrindžiančius dokumentus:

12.1. techninio projekto originalą ir kopiją (originalas grąžinamas);

12.2. statybos leidimą (patvirtintą kopiją);

12.3. statybos darbų rangos sutartį (patvirtintą kopiją);

12.4. statybos darbus vykdančios organizacijos patvirtinto statybos darbų plano kopiją, kuriame būtų nurodyta (pagal eiliškumą) užimti statybai plotai ir darbų vykdymo terminai.

13. Lengvatinis 0,7 koeficientas ne didesnei nei 30% sklypo daliai taikomas ne ilgesniam nei 3 metų laikotarpiui nuo suprastruktūros plėtros darbų pradžios.

14. Lengvatinio koeficiento kL1 taikymo 3 metų skirtas laikotarpis gali būti pratęstas, jei uosto direkcija tame pačiame nuomojamame sklype vykdo infrastruktūros plėtros darbus ir dėl to uosto žemės naudotojas negali baigti suprastruktūros plėtros darbų.

15. kL2 – lengvatinis uosto žemės nuomos mokesčio koeficientas, taikomas įmonėms, vykdančioms specifinę veiklą:

15.1. tik keleivių aptarnavimo veiklą – 0,95 lengvatinis koeficientas;

15.2. tik laivų statybos ar remonto veiklą – 0,7 lengvatinis koeficientas.

16. Įmonės, vykdančios mišrią veiklą (laivų remonto ir statybos, keleivių aptarnavimo ir krovos darbus) ir siekiančios gauti lengvatą, privalo pateikti uosto direkcijai duomenis apie nuomojamo sklypo ploto dalį ir krantinių, kurios ribojasi su šia sklypo dalimi, darbinį (švartavimo) ilgį, kurie naudojami specifinei veiklai uoste vykdyti.

17. Lengvatiniams koeficientams (kL1; kL2 ; kL3) nustatyti uosto direkcijos generalinis direktorius sudaro komisiją. Komisijos posėdyje gali dalyvauti uosto žemės naudotojo atstovas. Komisija išnagrinėja pateiktus dokumentus ir akte surašo veiklos ribojimo priežastis ir nustato veiklos ribojimų trukmę bei lengvatinių koeficientų taikymo laikotarpį. Aktą pasirašo visi komisijos nariai ir uosto žemės naudotojo atstovas. Jeigu komisija nustato, kad nėra pagrindo tenkinti uosto žemės naudotojo prašymo, uosto žemės naudotojas apie tai nustatyta tvarka informuojamas raštu. Aktą tvirtina uosto direkcijos generalinis direktorius. Lengvatiniai koeficientai (kL1; kL2 ; kL3) taikomi perskaičiuojant metinį uosto žemės nuomos mokestį.

 

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

18. Po remonto/rekonstrukcijos, pasirašius krantinės pripažinimo tinkama naudoti aktą ir uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu nustačius krantinės eksploatacijos pradžią, uosto kapitonas per 10 dienų atitinkamu įsakymu nustato prie suremontuotų/rekonstruotų krantinių leistiną laivų grimzlę bei krantinių darbinį (švartavimo) ilgį.

19. Leistina laivų grimzlė prie krantinės, esant nuliniam vandens lygiui, ir krantinių darbinis (švartavimo) ilgis tvirtinamas uosto kapitono įsakymu – visų uosto krantinių grimzlės ir darbiniai (švartavimo) ilgiai uosto kapitono įsakymu nustatomi kiekvienų metų spalio 31 d. Jei krantinės yra remontuojamos/rekonstruojamos, uosto kapitonas per 10 darbo dienų po krantinių remonto/rekonstrukcijos pradžios įsakymu nurodo remontuojamų/rekonstruojamų krantinių ilgį ir leistinos grimzlės grafoje įrašo „remontas/rekonstrukcija“. Po remonto/rekonstrukcijos, pasirašius krantinės pripažinimo tinkama naudoti aktą, uosto kapitonas per 10 darbo dienų atskiru įsakymu nustato suremontuotų/rekonstruotų krantinių leistiną laivų grimzlę bei krantinių darbinį (švartavimo) ilgį.

20. Pagerinus uosto žemės naudotojo naudojamame uosto žemės plote esamą infrastruktūrą, metinis žemės nuomos mokestis perskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto pasirašymo. Pasikeitus grimzlei prie krantinės ar/ir krantinės darbiniam (švartavimo) ilgiui, metinis žemės nuomos mokestis keičiamas nuo atitinkamo uosto kapitono įsakymo paskelbimo datos.

21. Jei uosto žemės naudotojas yra išsinuomojęs kelis uosto žemės sklypus pagal atskiras sutartis, ir šie sklypai ribojasi vienas su kitu arba yra sujungti krovos įrenginiais, arba naudojami tam pačiam technologiniam krovos procesui, arba pagal detalų teritorijų planavimo dokumentą sudaro vieną kompleksą, tai metinis uosto žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal šias taisykles visiems šio uosto žemės naudotojo nuomojamiems uosto žemės sklypams kaip vienam sklypui.

22. Jeigu konkurso būdu išnuomoto uosto žemės sklypo nuomos mokestis yra didesnis negu paskaičiuotas pagal šias taisykles, tai metinis žemės nuomos mokestis neperskaičiuojamas.

Jeigu konkurso būdu išnuomoto uosto žemės sklypo nuomos mokestis yra mažesnis už paskaičiuotą pagal šias taisykles, tai metinis uosto žemės nuomos mokestis perskaičiuojamas pagal šias taisykles.

23. Visais atvejais perskaičiavus uosto žemės nuomos mokesčio dydį, turi būti pakeista uosto žemės nuomos sutartis.

24. Ginčai, susiję su uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimu ir taikymu, sprendžiami derybų būdu. Nepavykus ginčo išspręsti derybų būdu, ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

_________________

 

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklių

1 priedas

 

KRANTINIŲ DARBINIO (ŠVARTAVIMO) ILGIO KOEFICIENTŲ DYDŽIAI (kk)

 

Nėra krantinių

iki 100 metrų

100–200 metrų

200–300 metrų

300–400 metrų

400–500 metrų

500–600 metrų

600–700 metrų

700–800 metrų

800–900 metrų

900–

1000 metrų

1,000

1,030

1,060

1,090

1,120

1,150

1,180

1,210

1,240

1,270

1,300

 

1000–1200 metrų

1200–1400 metrų

1400–1600 metrų

1600–1800 metrų

1800–2000 metrų

2000–2300 metrų

2300–2600 metrų

2600–2900 metrų

daugiau kaip 2900 metrų

 

1,360

1,420

1,480

1,540

1,600

1,690

1,780

1,870

1,960

 

_________________

 

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklių

2 priedas

 

GRIMZLĖS PRIE KRANTINĖS KOEFICIENTŲ DYDŽIAI (kG)

 

neeksploatuojama*

nuo iki 3 m

nuo 3 iki 4 m

nuo 4 iki 5 m

nuo 5 iki 6 m

nuo 6 iki 7 m

nuo 7 iki 8 m

nuo 8 iki 9 m

nuo 9 iki 10 m

nuo 10 iki 11 m

nuo 11 iki 12 m

nuo 12 iki 13 m

nuo 13 iki 14 m

daugiau kaip 14 m

1,00

1,10

1,20

1,30

1,40

1,50

1,60

1,70

1,80

2,00

2,20

2,40

2,60

2,80

 

_________________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklių

3 priedas

 

INVESTICIJŲ KOEFICIENTŲ DYDŽIAI (kI)

 

iki 8 mln. Lt

8–12 mln. Lt

12–16 mln. Lt

16–20 mln. Lt

20–24 mln. Lt

24–28 mln. Lt

28–32 mln. Lt

32–36 mln. Lt

36–40 mln. Lt

40–44 mln. Lt

44–48 mln. Lt

1

1,02

1,04

1,06

1,08

1,1

1,12

1,14

1,16

1,18

1,2

 

48–52 mln. Lt

52–56 mln. Lt

56–60 mln. Lt

60–64 mln. Lt

64–68 mln. Lt

68–72 mln. Lt

72–76 mln. Lt

76–80 mln. Lt

80–84 mln. Lt

84–88 mln. Lt

88–92 mln. Lt

1,22

1,24

1,26

1,28

1,3

1,32

1,34

1,36

1,38

1,4

1,42

 

92–96 mln. Lt

96–100 mln. Lt

100–104 mln. Lt

104–108 mln. Lt

108–112 mln. Lt

112–116 mln. Lt

116–120 mln. Lt

120–124 mln. Lt

124–128 mln. Lt

128–132 mln. Lt

132–136 mln. Lt

1,44

1,46

1,49

1,52

1,55

1,58

1,61

1,64

1,67

1,7

1,73

 

136–140 mln. Lt

140–144 mln. Lt

144–148 mln. Lt

148–152 mln. Lt

152–156 mln. Lt

156–160 mln. Lt

160–164 mln. Lt

164–168 mln. Lt

168–172 mln. Lt

172–174 mln. Lt

176–180 mln. Lt

1,76

1,79

1,82

1,85

1,88

1,91

1,94

1,97

2

2,03

2,06

 

180–184 mln. Lt

184–188 mln. Lt

188–192 mln. Lt

192–196 mln. Lt

196–200 mln. Lt

200–204 mln. Lt

204–208 mln. Lt

208–212 mln. Lt

212–216 mln. Lt

216–220 mln. Lt

220–224 mln. Lt

2,09

2,12

2,15

2,18

2,21

2,24

2,27

2,30

2,33

2,36

2,39

 

224–228 mln. Lt

228–232 mln. Lt

232–236 mln. Lt

236–240 mln. Lt

240–244 mln. Lt

244–248 mln. Lt

248–252 mln. Lt

252–256 mln. Lt

256–260 mln. Lt

260–264 mln. Lt

264–268 mln. Lt

2,42

2,45

2,48

2,51

2,54

2,57

2,6

2,63

2,66

2,69

2,72

 

268–272 mln. Lt

272–276 mln. Lt

276–280 mln. Lt

280–284 mln. Lt

284–288 mln. Lt

288–292 mln. Lt

292–296 mln. Lt

296–300 mln. Lt

300 ir daugiau mln. Lt

2,75

2,78

2,81

2,84

2,87

2,9

2,93

2,96

2,99

 

_________________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklių

4 priedas

 

LENGVATINIO KOEFICIENTO kL3 DYDŽIAI

 

Apribotas uosto žemės sklypo naudojimo plotas, %

neribojamas

iki
20 %

20 %–40 %

40 %–60 %

60 %–80 %

Lengvatinis uosto žemės metinio nuomos mokesčio koeficientas

1

0,90

0,80

0,70

0,60

 

* – neeksploatuojama krantinė ar geležinkelis – tai remontuojama, rekonstruojama ar dėl kitų nuo uosto žemės nuomininko nepriklausančių priežasčių nenaudojama krantinė ar geležinkelis.

_________________

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo ir uosto žemės nuomos mokesčio dydžių taisyklių

5 priedas

 

INVESTICIJŲ KOEFICIENTO kI APSKAIČIAVIMO PAVYZDYS

 

Eil. Nr.

Metai

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2007+n

Iš viso

1

Sąlyginai investuota per metus, mln. Lt ir bendra investicijų suma, mln. Lt stulpelyje Iš viso

10

8

6

8

4

12

10

8

6

4

2

4

 

82

2

Bendras investicijų naudojimo (amortizacinis) laikotarpis, metais

30

30

30

30

30

30

30

30

30

30

30

30

 

 

3

Investicijų suma, mln. Lt, tenkanti investicijų naudojimo (amortizacijos) 1 metų laikotarpiui (1 eil. / 2 eil.)

0,33

0,27

0,20

0,27

0,13

0,40

0,33

0,27

0,20

0,13

0,07

0,13

 

 

4

Investicijų naudojimo (amortizacijos) laikotarpis, metais (ne didesnis nei 30 metų)

12

11

10

9

8

7

6

5

4

3

2

1

 

 

5

Priskaičiuota amortizacija per visą investicijų naudojimo laikotarpį (3 eil. x 4 eil.)

4,00

2,93

2,00

2,40

1,07

2,80

2,00

1,33

0,80

0,40

0,13

0,13

 

20,00

Investicijų suma, mln. Lt, kuriai taikomas investicijų koeficientas (1 eil. – 5 eil.)

 

 

 

62,00

Investicijų koeficientas

 

 

 

1,28

 

n –  tolesni metai;

2007+n – t. y. visų kitų tolesniais metais atliktų investicijų duomenys.

 

_________________