LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VIEŠOJO SAUGUMO PLĖTROS IKI 2010 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2003 m. liepos 2 d. Nr. 1V-250

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 57-2312) nuostatas:

1. Tvirtinu Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategiją (pridedama).

2. Pavedu vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams iki 2003 m. spalio 6 d. pagal kompetenciją parengti, suderinti su Vidaus reikalų ministerija ir patvirtinti Viešojo saugumo plėtros iki 2010 metų strategijos įgyvendinimo programas.

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                            VIRGILIJUS BULOVAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2003 m.  liepos 2 d. įsakymu Nr. 1V-250

VIEŠOJO SAUGUMO PLĖTROS IKI 2010 METŲ STRATEGIJA

I. ĮVADAS

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 „Dėl Valstybės ilgalaikės raidos strategijos“ (Žin., 2002, Nr.113-5029) patvirtintoje Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje įtvirtintas siekis sukurti gerovės valstybę, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika.

Kuriant saugią visuomenę, svarbi vieta skirta viešojo saugumo politikos formavimui ir įgyvendinimui.

Viešojo saugumo politika apima šias pagrindines valstybės valdymo sritis:

- nusikaltimų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją ir kontrolę;

- viešosios tvarkos užtikrinimą;

- valstybės sienos apsaugą ir nelegalios migracijos kontrolę;

- ekstremalių situacijų valdymą, užtikrinant reikiamą skubią pagalbą žmogui gaisro, avarijos ar kitos nelaimės atveju;

- Lietuvos Respublikos vadovybės ir oficialių svečių apsaugą.

Viešasis saugumas yra esminė sąlyga ir užtikrinant šalies nacionalinį saugumą. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr.2-16; 2003, Nr.32-1309) žmogaus ir piliečio teises, laisves bei asmens saugumą įvardija kaip vieną iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų ir nustato, kad Vyriausybė ir teisėsaugos sistema privalo apginti piliečius ir valstybę nuo korupcijos bei organizuoto nusikalstamumo, užtikrinti asmens ir turto saugumą bei patikimą valstybės sienos kontrolę.

Integracija į Europos Sąjungą ir NATO, auganti tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmė bei kiti vykstantys globalizacijos procesai lemia sparčius ir kardinalius pokyčius Lietuvos politiniame, ekonominiame, socialiniame, kultūriniame gyvenime. Visa tai didina valstybės strateginio valdymo reikšmę visose valstybės valdymo srityse, tarp jų ir viešojo saugumo užtikrinimo srityje.

Formuoti viešojo saugumo valstybės politikos įgyvendinimo strategiją ir organizuoti jos vykdymą pavesta Vidaus reikalų ministerijai.

II. VIEŠOJO SAUGUMO PLĖTROS STRATEGIJOS PAGRINDINIS TIKSLAS

Viešojo saugumo plėtros strategijos pagrindinis tikslas – nustatyti valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos vystymo prioritetus bei jų įgyvendinimo kryptis, uždavinius ir priemones užtikrinant viešąjį saugumą kaip vieną iš esminių sąlygų saugiam Lietuvos žmonių gyvenimui ir bendros gerovės augimui.

Valstybės institucijos savo veikloje viešojo saugumo užtikrinimo srityje turi vadovautis demokratijos, teisės viršenybės ir pagarbos žmogaus teisėms principais bei visuomenės ir asmens teisėtais interesais,  tuo pelnydamos Lietuvos gyventojų pagarbą ir  pasitikėjimą.

Viešojo saugumo plėtros viziją bei pagrindinius principus įtvirtina Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Valstybės ilgalaikės raidos ir Nacionalinio saugumo strategijos (Žin., 2002, Nr.56-2233). Viešojo saugumo plėtros strategija, vadovaudamasi minėtų strategijų nuostatomis, kaip specializuota strategija, detalizuoja ir nustato viešojo saugumo plėtros vidutinės trukmės laikotarpio (iki 2010 m.) prioritetus bei jų įgyvendinimo uždavinius ir priemones.

III. PADĖTIES ANALIZĖ

1.  

Politiniai ir tarptautiniai veiksniai

2.  

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta spartūs integracijos į Europos Sąjungą ir NATO procesai, kurie lemia teisinės bazės bei institucinės sistemos reformas ir atitinkamus esminius pokyčius viešojo saugumo užtikrinimo srityje.

Lietuva nuosekliai vykdo pasirengimo narystei Europos Sąjungoje darbus teisingumo ir vidaus reikalų srityse, ypatingą dėmesį skirdama valstybės sienos apsaugai bei kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Rengiantis įgyvendinti Šengeno acquis reikalavimus, vyksta kardinalūs pertvarkymai  valstybės sienos kontrolės, vizų politikos, nelegalios migracijos kontrolės ir duomenų apsaugos srityse.

Bendradarbiavimas su Europos Sąjunga teisingumo ir vidaus reikalų srityje sudarė sąlygas pasinaudoti PHARE programos pagalba stiprinant viešąjį saugumą: gerinant valstybės sienos apsaugos infrastruktūrą ir techninį aprūpinimą, perimant ir įgyvendinant Šengeno acquis, kuriant Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą, stiprinant kovos su korupcija ir nelegalia narkotikų apyvarta pajėgas, įkuriant Nacionalinį Europolo biurą ir atnaujinant Kriminalistinių tyrimų centro laboratoriją, sukuriant Nacionalinę krizių prevencijos ir valdymo sistemą.

Lietuva per nepriklausomybės metus pasirašė ar prisijungė prie daugelio tarptautinių konvencijų žmogaus teisių ir visuomenės saugumo užtikrinimo klausimais. Paminėtinos paskutiniųjų metų reikšmingos tarptautinės sutartys: 1999 m. Baudžiamosios teisės konvencija dėl korupcijos, 2000 m. Tarptautinė konvencija dėl kovos su terorizmo finansavimu, 2000 m. Jungtinių Tautų Konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą bei ją papildantys protokolai. Šie dokumentai įpareigoja ne tik užtikrinti viešąjį saugumą šalies viduje, bet ir aktyviai prisidėti prie saugios Europos ir saugaus pasaulio kūrimo. Sėkmingas šių tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimas labai svarbus Lietuvai formuojant patikimos užsienio partnerės įvaizdį bei integruojantis į Europos Sąjungą.

Pasaulyje vykstanti globalizacija atneša ne tik teigiamų pokyčių visuomenės gyvenime. Ji sukelia ir tarptautinio terorizmo bei tarptautinio nusikalstamumo grėsmę. Ginklų kontrabanda, narkotikų platinimas, pinigų plovimas, nelegali migracija, prekyba žmonėmis – ši didelę žalą visuomenei daranti nusikalstama veika neapsiriboja vienos šalies teritorija ir pažeidžia kelių šalių įstatymus. Pažabojant šį tarptautinį nusikalstamumą būtinas aktyvus visų valstybių bendradarbiavimas. Tai skatina valstybes kurti mechanizmus, plečiančius ir intensyvinančius tarptautinį bendradarbiavimą.

Lietuva nemažai dėmesio skiria tarpvalstybinio bendradarbiavimo plėtojimui:

- dalyvaujama Baltijos jūros regiono šalių bendrame projekte „BALTCOM-Task Force“, skirtame kovai su organizuotu nusikalstamumu šio regiono valstybėse;

- per Baltijos Ministrų Tarybos struktūras aktyviai bendradarbiaujama su kaimyninėmis šalimis – Latvija ir Estija;

- plečiamas policijos ryšių karininkų tinklas;

- rengiamasi pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Europolu;

- stiprinami dvišaliai santykiai, pasirašant vyriausybines ir žinybines bendradarbiavimo sutartis ir susitarimus.

Nuo 1991 m. Lietuva dalyvauja Interpolo veikloje. Nuo 1998 m. yra Tarptautinės migracijos organizacijos narė. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM paskirta Lietuvos institucija, atsakinga už bendradarbiavimą su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba.

Pastaruoju metu kai kurių Lietuvos organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai, dėl įvairių priežasčių nepasiekdami savo tikslų Lietuvoje, nusikalstamą veiką perkėlė į kitas Europos šalis. Tai skatina Lietuvą ir toliau stiprinti regioninį bei tarptautinį teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą.

3.  

Socialiniai veiksniai

4.  

Lietuvai, kaip ir kitoms Rytų bei Vidurio Europos valstybėms, pereinant iš totalitarinio režimo į demokratinį, teko įveikti ne tik ekonominę krizę, bet ir susidurti su socialine dezorganizacija – žmonių vertybinio elgesio orientacijos praradimu ir atitinkamu socialinės reguliacijos susilpnėjimu. Socialinė dezorganizacija laikoma viena pagrindinių nusikalstamo elgesio priežasčių. Tokioje situacijoje svarbią reikšmę turi naujų vertybinių orientacijų ir nuostatų formavimas, ypatingą dėmesį skiriant jaunimo auklėjimui.

Nusikalstamumas Lietuvoje išlieka didelė socialinė problema. Per atkurtos nepriklausomybės metus užregistruotas nusikaltimų skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei du kartus ir 2002 m. sudarė 208,6 nusikaltimo 10 tūkst. gyventojų. Paskutiniaisiais metais buvo stebimas nusikaltimų skaičiaus mažėjimas: 2001 metais nusikaltimų užregistruota 3,8 proc. mažiau negu 2000 m., 2002 metais – 8,4 proc. mažiau negu 2001 m. 2002 m. mažiau užregistruota tyčinių nužudymų, vagysčių, chuliganizmo atvejų, netikrų pinigų pagaminimo, laikymo ar paleidimo apyvarton atvejų. Tačiau išaugo tyčinių sunkių ir apysunkių kūno sužalojimų, plėšimų bei sukčiavimo atvejų skaičius. Prognozuojama, kad šalyje gali daugėti gerai suplanuotų, nešančių didelį pelną nusikaltimų, pavyzdžiui, „žaibiškų“ vagysčių, inkasatorių, bankų filialų užpuolimų, įkaitų grobimų.

Pagrindiniu rizikos veiksniu, darančiu didžiausią žalą asmens ir visuomenės saugumui, ir toliau išlieka organizuotas nusikalstamumas, ypač susijęs su neteisėta narkotikų apyvarta, pinigų plovimu ir prekyba žmonėmis, bei korupcija.

Nusikaltimų formos nuolat kinta ir tobulėja, atsiranda naujų, sudėtingesnių nusikaltimų rūšių, daugiausia susijusių su informacinių technologijų pažanga. Todėl nusikaltimų tyrimui dažnai prireikia įvairių sričių specialiųjų žinių. Tai skatina vis didesnį dėmesį skirti aukštos kvalifikacijos pareigūnų rengimui.

Kol kas dar uždavinys pažaboti nusikalstamumą ir užtikrinti visuomenės saugumą daugiausia priskiriamas policijai bei kitoms teisėsaugos institucijoms ir per mažai dėmesio skiriama nusikaltimų priežasčių bei sąlygų šalinimui ekonominėmis, socialinėmis, švietimo ir kitomis priemonėmis. Todėl paprastai pavėluotai sureaguojama į jau opias problemas ir belieka kovoti su padariniais, nors dažniausiai būta galimybių užkirsti problemoms kelią dar jų ištakose. Tokia situacija bei didelis nusikalstamumo lygis šalyje reikalauja suformuoti ir įgyvendinti iš esmės naują viešojo saugumo užtikrinimo strategiją. Šiandien nebeužtenka tik fiksuoti pažeidimus ar jau padarytą žalą. Būtina laiku pastebėti galimas grėsmes ir užkirsti joms kelią, dar nespėjus padaryti žalos valstybės, visuomenės ar asmens teisėtiems interesams. Todėl pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama prevencijos svarba, aktyvesnis savivaldos dalyvavimas viešojo saugumo užtikrinimo srityje bei pilietinė savisauga.

Pilietinė savisauga – labai svarbus nusikaltimų prevencijos ir kontrolės  mechanizmo elementas. Nusikaltimų prevencija ir kontrolė gali būti efektyvi tik tada, kai joje dalyvauja visi visuomenės nariai. Todėl svarbu padėti kiekvienam asmeniui suvokti savo vertę ir teisę apsaugoti save ir kitus, suformuoti asmeninį įsitikinimą, kad kiekvieno asmens veikla gali duoti teigiamų rezultatų visos nusikaltimų kontrolės ir nusikaltimų prevencijos kontekste, ir skatinti bei remti gyventojų ir verslininkų iniciatyvas apsaugoti savo turtą, būstą ir užtikrinti asmens saugumą.

Piliečių aktyvumas Lietuvoje pamažu didėja. Tai rodo ir augantis nevalstybinių organizacijų skaičius, ir didėjantis jų veiklos indėlis, kuriant saugią visuomenės aplinką (vien 2002 m. įregistruotos 146 naujos nevalstybinės organizacijos).

Europos Sąjungos šalyse šiuo metu propaguojama taikaus sugyvenimo idėja, t.y. skatinamos priemonės, leidžiančios visiems visuomenės nariams, nepaisant jų statuso, gyventi taikiai ir be konfliktų spręsti kylančias problemas. Atitinkamai keičiasi ir policijos misija. Ji tampa šios taikos visuomenėje palaikytoja, visų gyventojų teisių saugotoja ir jų interesų gynėja. Šiai idėjai įgyvendinti būtinas glaudus policijos ir aktyvių visuomenės narių bendradarbiavimas, didinant socialinių partnerių skaičių, derinant visų visuomenės narių interesus bendram tikslui – visuomenės saugumui.

3. Teisiniai veiksniai

Atskirų viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų (Policijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM, Vadovybės apsaugos departamentas prie VRM) teisinį statusą ir veiklą reglamentuoja specialūs šių tarnybų įstatymai bei kiti teisės aktai. Kitų viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM, VRM Vidaus tarnybos pulkai) teisinio statuso specialūs įstatymai nereglamentuoja. Jos vadovaujasi įstatymais, Vyriausybės nutarimais, žinybiniais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais konkrečias veiklos sritis, atitinkančias nustatytas funkcijas.

Per pastaruosius metus priimta svarbių viešajam saugumui užtikrinti įstatymų: naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 65-2633), naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 13-467), Antspaudų ir spaudų apyvartos kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3094), Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas (Žin., 2002, Nr. 62-2496). Nemažai įtakos viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų veiklai bei teisiniam statusui turės nuo 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliosiantys naujieji Baudžiamasis (Žin., 2002, Nr. 112-4973), Baudžiamojo proceso (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Bausmių vykdymo (Žin., 2002, Nr. 73-3084) kodeksai.

Siekiant stiprinti vidaus reikalų sistemos įstaigų pareigūnų tarnybos teisinį reguliavimą parengtas Vidaus tarnybos statutas, kuris nustato bendrus tarnybos vidaus reikalų sistemos statutinėse įstaigose standartus, priėmimo į tarnybą, profesinio rengimo, karjeros, socialinių garantijų realizavimo principus.

Teisinė bazė šiuo metu yra iš esmės pakankama tinkamai atlikti viešojo saugumo užtikrinimo funkcijas. Jos keitimas bei tobulinimas daugiausia susijęs su veiklos optimizavimu bei Lietuvos integracija į Europos Sąjungą.

4. Organizaciniai veiksniai

Daug kardinalių organizacinių pokyčių viešojo saugumo užtikrinimo srityje lemia Lietuvoje įgyvendinama teisinės sistemos reforma, kurios pagrindines nuostatas ir kryptis 1998 m. patvirtino Lietuvos Respublikos Seimas.

Įgyvendinant teisinės sistemos reformą Vidaus reikalų ministerija tapo civiline valstybės institucija, tvarkančia krašto vidaus reikalus plačiąja prasme, kurie apima asmens ir visuomenės saugumą, regionų ir vietos savivaldos plėtrą, šalies valdymo sistemos reformą bei valstybės tarnybos ir informacinės visuomenės kūrimą. Išplėsta Vidaus reikalų ministerijos veiklos sritis suteikė daugiau galimybių stiprinti visuomenės ir žmogaus saugumą, į šią veiklą įtraukiant vietos savivaldos institucijas, intensyvinant visų suinteresuotų institucijų bendradarbiavimą, didesnį dėmesį skiriant su nusikaltimų darymu susijusių socialinių priežasčių šalinimui.

2001–2002 metais, siekiant sustiprinti funkcinį institucinės sistemos pajėgumą, reorganizuoti Policijos departamentas prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM. Pradėti reorganizuoti Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos daliniai.

Naujų ikiteisminį tyrimą reglamentuojančių Baudžiamojo proceso kodekso ir Baudžiamojo kodekso įstatymų įsigaliojimas nuo 2003 m. gegužės 1 d. lemia būsimų ikiteisminio tyrimo institucijų (Policijos departamento prie VRM, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM) struktūrų pertvarkymus.

Įgyvendinant Vyriausybės 2001–2004 m. programą (Žin., 2001, Nr.62-2244) rengiamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM ir Civilinės saugos departamento prie KAM sujungimas į vieną civilinės saugos ir gelbėjimo instituciją. Juo siekiama taisyti krizių valdymo bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos  Lietuvoje funkcionavimo trūkumus.

Nepatenkinama padėtis policijos pareigūnų rengimo bei kitų tarnybų pareigūnų kvalifikacijos kėlimo srityje. Nėra bendros tikslinės personalo rengimo sistemos, kuri būtina kvalifikuotai sprendžiant viešojo saugumo užtikrinimo uždavinius. Šią problemą siekiama spręsti pareigūnų profesinį rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojančias nuostatas įtvirtinant Vidaus tarnybos statute. Statute nustatyta nauja pareigūnų priėmimo į tarnybą tvarka – vienas iš būtinų reikalavimų, keliamų pretendentams į vidaus tarnybą, yra baigti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą ar jai prilygintą kitą mokymo įstaigą arba vidaus reikalų įstaigos įvadinio mokymo kursus. Pareigūnai, siekiantys eiti aukštesnes pareigas, privalo baigti atitinkamus mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo kursus. Ketinama įsteigti Vidaus reikalų kolegiją, kuri būtų pareigūnų rengimo, kvalifikacijos kėlimo ir tobulinimo bei perkvalifikavimo aukštoji neuniversitetinė mokykla, pavaldi vidaus reikalų ministrui.

5. Ekonominiai veiksniai

Viešasis saugumas glaudžiai susijęs su ekonomine ir socialine visuomenės plėtra. Viena vertus, ekonominė ir socialinė situacija šalyje daro įtaką galimybėms užtikrinti reikiamą viešojo saugumo lygį. Kita vertus, tinkamas viešojo saugumo užtikrinimas, ypač finansinių nusikaltimų, organizuoto nusikalstamumo, korupcijos pažabojimas, yra viena iš esminių sąlygų ekonominei ir socialinei šalies gerovei pasiekti.

Dėl ribotų finansinių galimybių valstybė kol kas negali skirti reikiamo dėmesio vaikų ir jaunimo problemoms, užtikrinti tinkamos socialinės pagalbos asocialiems bei grįžusiems iš įkalinimo vietų asmenims. Taip pat nepakankamai dėmesio skiriama ir kitų nusikaltimų priežasčių bei sąlygų šalinimui ekonominėmis, socialinėmis, švietimo ir kitomis priemonėmis. Tai mažina efektyvios nusikalstamumo prevencijos galimybes.

Tam tikru rizikos veiksniu asmens ir visuomenės saugumui yra nepakankamas viešąjį saugumą užtikrinančių institucijų finansavimas. Daugumos šių institucijų asignavimai 1999–2001 m. buvo mažinami. Tai turėjo neigiamos įtakos tiek institucijų veiklos efektyvumui, tiek viešojo saugumo būklei apskritai. Nors pastaraisiais metais finansavimo padėtis šiek tiek pagerėjo, lėšų trūkumo problema išlieka vis dar aktuali, ypač policijai, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyboms.

Siekiant efektyviai naudoti skiriamas lėšas, valstybės institucijose diegiama integruota planavimo ir biudžeto formavimo sistema. Kiekviena institucija planuoja asignavimus, vadovaudamasi bendra metodika, įvertindama esamą būklę, atsižvelgdama į strateginius tikslus, prioritetus, numato programas ir priemones, jų įgyvendinimo efektyvumo vertinimo kriterijus. Naudojant šią metodiką atsiranda daugiau galimybių siekti veiklos efektyvumo, geresnio jos organizavimo, objektyvaus vertinimo. Šios planavimo sistemos diegimas reikalauja kvalifikacijos, todėl šalies mastu jis vyksta kol kas nepakankamai kokybiškai, nors palaipsniui tobulėja.

5.  

Technologiniai veiksniai

Mokslo ir technikos pažanga, informacinių technologijų spartus vystymasis sudaro galimybes didinti valstybės institucijų, užtikrinančių viešąjį saugumą, veiklos efektyvumą, veiklos viešumą. Mokslo ir technikos pažanga – svarbus teigiamas veiksnys tobulinant nusikaltimų tyrimo (kriminalistinių ekspertizių), priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, valstybės sienos apsaugos techninę bazę. Pažangių technologijų vystymasis mažina žmogiškųjų išteklių poreikį, tačiau kartu kelia didesnius reikalavimus personalo kvalifikacijai.

Vidaus reikalų sistemoje eksploatuojamas didžiausias ir moderniausias Pabaltijyje žinybinis telekomunikacinis tinklas. Šis tinklas apima visą šalies teritoriją, sujungia visas policijos įstaigas bei daugelį kitų valstybinių įstaigų ir institucijų. Tinklas patenkina 98 proc. visų potencialių sistemos vartotojų poreikių.

Vidaus reikalų ministerija tvarko svarbiausias valstybės centralizuotas duomenų bazes: Lietuvos Respublikos gyventojų, registruotų transporto priemonių, nusikalstamų veikų informacines sistemas.

2001 m. įdiegta Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinė sistema, jungianti visus Lietuvos pasienio kontrolės punktus. Policijos įstaigos kol kas neturi bendros informacinės sistemos.

Šiuo metu intensyviai kuriama nacionalinė Šengeno informacinė sistema, suteiksianti dar platesnes institucijų informacinio aprūpinimo, tarpusavio ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes.

7. Sektoriaus išsivystymo netolygumų įvertinimas tarp

Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybių narių

Netolygumas	Matavimo vnt.	Metai	Lietuva	ES vidurkis	Netolygumo įvertinimas	Informacijos šaltinis
Gaisrų skaičius	1000 gyventojų	1999	4,1	3,7	Mažas	Tarptautinio techninio gaisrų prevencijos ir gesinimo technikos komiteto (CTIF) tinklalapio duomenys (www.ctif.org)
Išvykimų į gaisrus skaičius	1000 gyventojų	1999	6,6	17,8	Vidutinis
Išvykimai į gaisrus bendroje išvykimų suvestinėje	proc.	1999	61,7	29,8	Didelis
Vidutinis gaisruose žuvusių gyventojų skaičius	100000 gyventojų	1999	5,5	0,9	Didelis
Ugniagesių skaičius	100000 gyventojų	2000	189,79	~ 260,0	Vidutinis
Policijos radijo ryšys	% policijos pareigūnų	2002	56	100	Vidutinis	ES šalių policija
Policijos kompiuterizavimo lygis	% kompiuterizuotų darbo vietų pagal policijos pareigūnų skaičių	2002	23	90	Didelis	Suomijos, Švedijos ir Danijos policija
Visuomenės pasitikėjimas policija	% gyventojų	2002	34	90	Didelis	Suomija, Švedija ir Danija
Policijos pareigūnų skaičius	100 tūkst. gyventojų	2002	366	333	Mažas	ES šalių policija
Pagrindinis policininkų profesinis paruošimas žinybinėse mokymo įstaigose	% policijos pareigūnų	2001	15	100	Didelis	ES šalys

Palyginę netolygumus matome, kad Lietuva vidutiniu gaisrų skaičiumi nedaug viršija Europos Sąjungos šalis. Tiktai išvykimų į gaisrus mūsų šalyje kelis kartus mažiau. Juolab kad Lietuvoje gaisrų gesinimas sudaro daugiau nei pusę visų gaisrininkų atliktų darbų. Europos Sąjungos šalyse ugniagesiai daug daugiau atlieka gelbėjimo darbų, išvyksta į avarijas, suteikia nukentėjusiesiems pirmąją medicinos pagalbą. Tai lemia ne tik tai, kad Lietuvoje mažiau gelbėtojų nei Europos Sąjungos šalyse, bet ir jų techninis aprūpinimas gelbėjimo technika bei įranga.

Kaip rodo netolygumų įvertinimas, Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių skirtumai policijos veiklos sektoriuje yra gana reikšmingi. Lietuvos policija, lyginant su Europos Sąjungos šalių policija, pasižymi žemu kompiuterizavimo lygiu bei policijos aprūpinimu radijo ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, netobula policijos pareigūnų profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema, o tai turi tiesioginės įtakos policijos veiklai ir jos kokybei. Policijos pareigūnų skaičius Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų yra 365,6: šiek tiek didesnis negu Europos Sąjungos šalyse (333), tačiau jis galėtų būti ir mažesnis, jeigu būtų galimybė žmogiškuosius resursus pakeisti techninėmis priemonėmis. Lyginant visuomenės pasitikėjimą policija, Lietuvoje jis yra žemas ir tiesiogiai nerodo policijos teikiamų paslaugų visuomenei kokybės, o rodo visos teisinės sistemos veiklos rezultatą. Būtina pažymėti, kad daugumoje Europos Sąjungos šalių policijos funkcijas vykdo ir kitos institucijos, pvz., karabinieriai – Italijoje, žandarmerija – Prancūzijoje.

Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolė yra aukšto lygio. Pagrindiniai sienų kontrolės elementai yra patruliavimas (sausumoje, jūroje ir ore), situacijos pasienio rajonuose stebėjimas bei modernių techninės kontrolės ir informacinių sistemų naudojimas. Jūros sienos kontrolė atliekama paprastai naudojant integruotas radarų ir vaizdo kamerų sistemas. Iš šių sistemų gaunami duomenys apie situaciją yra papildomi patruliuojant orlaiviais, laivais ir valtimis.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, Lietuvos valstybės siena (ir prie jos esantys pasienio kontrolės punktai) su Baltarusija, Rusija (Kaliningrado sritimi), jūros siena, tarptautiniai oro ir jūrų uostai taps Europos Sąjungos išorinėmis sienomis. Šių sienų kontrolė turi būti vienodo lygio, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių.

8. Svarbiausios vykdytos (vykdomos) programos

Rengiant Viešojo saugumo plėtros strategiją buvo išanalizuotos visos vykdytos ir vykdomos nacionalinės ir tarptautinės programos nuo 1996 metų. Informacija apie svarbiausias vykdytas ir vykdomas programas ir jų rezultatus pateikiama 1 priede.

9. SSGG analizė (lentelė ir aprašymas)

Atliekant viešojo saugumo sektoriaus SSGG analizę (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) buvo įvertinti vidaus (stiprybės, silpnybės) ir išorės (galimybės, grėsmės) veiksniai.

Stiprybės

Teisinė bazė

Sukurta pakankama teisinė bazė, reglamentuojanti viešojo saugumo veiklos pagrindus.

Vis daugiau Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos                 užtikrinimą, atitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.

Sukurtos teisinės prielaidos šiuolaikiniams valdymo metodams diegti.

Sukurtos teisinės prielaidos asmenų aptarnavimui ir paslaugų kokybei gerinti.

Teisės aktų poveikio vertinimo sistemos kūrimas.

Organizacinė struktūra

Skatinamas valdymo tobulinimas.

Su integracija į ES susiję viešojo administravimo pokyčiai.

Visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų organizacinių struktūrų tobulinimas.

Institucijų veikla siejama su Vyriausybės paskelbtais prioritetais.

Pakankamai racionalus teritorinių visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų                išdėstymas nedidelėje šalies teritorijoje, palyginti nedideli atstumai iki incidentų vietų.

Sudarytos organizacinės sąlygos į bet kurią šalies vietą sutelkti visą reikiamą žmonių ir įrangos kiekį.

Informacinės visuomenės formavimo iniciatyvos.

Žmonių ištekliai

Yra galimybė visų sričių specialistus rengti Lietuvoje.

Profesionali darbo jėga.

Nustatyti valstybės tarnybos standartai.

Kuriama valstybės tarnautojų mokymo sistema.

Rengiami valstybės tarnautojų, statutinių valstybės tarnautojų etikos kodeksai.

Sukurtos teisinės prielaidos pareigūnų atskaitomybei gerinti.

Planavimo sistema

Įdiegta strateginio ir programinio biudžeto planavimo sistema.

Diegiama strateginio planavimo sistema, apimanti Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, ilgalaikę ūkio                šakos (sektoriaus) plėtros strategiją, institucijų strateginius veiklos planus.

Finansiniai ištekliai

Nemažėjantis finansavimas.

ES ir užsienio šalių finansinė parama viešojo saugumo institucijų veiklos tobulinimui.

Ryšių sistema

Išplėtota vidaus ryšio sistema.

Naudotis tarpžinybinio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis, kitai institucijai priklausančiais                duomenų perdavimo tinklais bei turimomis duomenų bazėmis.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos

Visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo padaliniuose įdiegtas vidaus auditas.

Silpnybės

Teisinė bazė

Dažna teisės aktų kaita ir nesuderinamumas.

Teisės aktai, reglamentuojantys atskiras viešojo saugumo sritis, ne visuomet suderinami tarpusavyje.

Organizacinė struktūra

Tobulintinos visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų organizacinės valdymo                struktūros.

Nėra aiškių kriterijų centrinio ir teritorinio lygmens funkcijoms atskirti.

Nėra teikiamų viešojo saugumo paslaugų vertinimo kriterijų, neįdiegta vertinimo sistema.

Tarpinstitucinėje veikloje nėra pakankamo horizontalaus koordinavimo mechanizmo.

Žmonių ištekliai

Didelis valstybės tarnautojų „nutekėjimas“ į privatų sektorių (didžiausią dalį sudaro teisininkai,                 ekonomistai ir IT specialistai).

Nepakankami visų valdymo lygių vadovų administraciniai gebėjimai.

Nepakankamas statutinių valstybės tarnautojų užsienio kalbų mokėjimas ir kompiuterinis raštingumas,                 administraciniai gebėjimai dirbti narystės ES sąlygomis.

Planavimo sistema

Nepakankami administraciniai gebėjimai rengiant strateginio planavimo dokumentus bei nepatenkinama                pačių dokumentų kokybė.

Per mažai dėmesio skiriama strateginių tikslų įgyvendinimui, priežiūrai ir vertinimui.

Nesukurta metodika, kaip įvertinti ir suplanuoti, kiek reikia žmogiškųjų išteklių ir lėšų strateginiams                 tikslams pasiekti.

Biudžetas planuojamas programiniu principu, o lėšos skirstomos per asignavimų valdytojus, dėl to                strateginiai tikslai nepasiekiami, per maža jų įgyvendinimo kontrolė.

Finansiniai ištekliai

Nepakankamas finansavimas.

Neracionalus skiriamų lėšų panaudojimas.

Baigtiems investiciniams projektams palaikyti nepakankamas skiriamų paprastųjų lėšų kiekis.

Finansinių lėšų skyrimas institucijų veiklai nepakankamai susietas su biudžeto poreikio skaičiavimais bei                 institucijų strateginiais veiklos planais.

Dalinio centralizuoto finansavimo stoka neleidžia koordinuoti aktualių valstybės tarnautojų mokymo                programų parengimo.

Apskaitos tinkamumas

Darbo užmokesčio fondas planuojamas remiantis praėjusių metų rodikliais, o ne žmonių išteklių poreikio                 įvertinimu, atsižvelgiant į institucijų strateginius tikslus ir nuolat kintančias funkcijas.

Ribota finansinės apskaitos sistema neleidžia greitai, pagal poreikius pakeisti programų, numatytų                strateginiuose veiklos planuose.

Ryšių sistema

Informacinės technologijos per mažai naudojamos informacijai apdoroti.

Nėra nustatyti standartai, kaip keistis duomenimis tarp institucijų ir jų viduje.

Nepakankamai spartus ir netolygus informacinių technologijų diegimas teritoriniuose viešojo saugumo ir                (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo padaliniuose.

Vidaus kontrolės ir vidaus audito sistemos

Audito sistema visiškai neįdiegta teritoriniuose padaliniuose: vidaus auditas neatskirtas nuo išorės audito.

Galimybės

Politiniai veiksniai

Užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką – viena iš Vyriausybės nustatytų prioritetinių krypčių.

Parengta Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

Integracija į ES skatina vadovautis ES institucijų rekomendacijomis ir direktyvomis.

Integracija į ES skatina perimti institucinę ir administravimo patirtį iš ES valstybių.

Integracija į ES skatina tarpinstitucinio koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikį.

Būsima narystė ES skatina didinti valstybės tarnybos administracinius gebėjimus.

Integracija į ES skatina pertvarkyti informacines sistemas, kelti valstybės tarnautojų kultūrą.

Siekti analogiškas funkcijas atliekančių ES valstybių narių institucijų lygio.

Didesnis Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijų dėmesys teisėtvarkos užtikrinimui šalyje ir                atitinkamai papildomų resursų skyrimas.

Ekonominiai veiksniai

Stabilus ekonomikos vystymasis lemia sėkmingą ūkio subjektų veiklą, leidžiančią surinkti didesnius                  mokesčius, kurie gali būti panaudojami viešojo saugumo sektoriuje dirbančių asmenų gebėjimams                  stiprinti.

Lankstesnė darbo užmokesčio sistema, kuria galima būtų pritraukti specialistus iš privataus sektoriaus.

Teigiamas ekonominis augimas sudaro sąlygas teikti didesnį finansavimą įvairiems investiciniams                 projektams.

Socialiniai veiksniai

Nevalstybinių organizacijų parama.

Žiniasklaidos pagalba formuoti visuomenėje supratimą apie visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimą.

Aktyvus gyventojų dalyvavimas siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką.

Socialinės apsaugos sistemos tobulinimas.

Technologiniai veiksniai

Pakankamai plati techninės priežiūros srities paslaugų pasiūla.

Tarpinstitucinių ryšių gerinimas bei visuomenės informuotumo didinimas, plačiau taikant informacines                 technologijas.

Informacijos technologijų kūrimasis ir plėtra skatina teigiamus ekonominius veiksnius.

Informacijos technologijų diegimas sudaro didesnes galimybes laiku suteikti reikiamas paslaugas.

Grėsmės

Politiniai veiksniai

Dažna valdančių politinių partijų bei politinių nuostatų kaita, politinė įtaka visuomenės saugumo ir (ar)                viešosios tvarkos institucijų veiklai.

Nepakankamai užtikrinamas reformų tęstinumas keičiantis Vyriausybėms, išskyrus integraciją į ES ir                 NATO.

Politinėmis nuostatomis paremtos teritorinės ir teritorinio valdymo reformos.

Nepakankamas bendradarbiavimas tarp politikų ir valstybės tarnautojų.

Tarpnacionalinio nusikalstamumo augimas ir terorizmo išpuolių grėsmė.

Ekonominiai veiksniai

Lėtas ekonomikos augimas, riboti (nepakankami) ištekliai investicijoms ir lėšų taupymas valstybės mastu                neleidžia per palyginti trumpą laikotarpį (2–3 metus) padidinti materialinio-techninio aprūpinimo iki ES šalių      lygio.

Darbo užmokesčio finansinių asignavimų stoka neleidžia pritraukti į visuomenės saugumo ir (ar) viešosios                 tvarkos institucijas aukštos kvalifikacijos specialistų ir juos išlaikyti.

Nustatyta darbo užmokesčio sistema nesudaro sąlygų pasitelkti atskirų specialybių aukštos kvalifikacijos                 specialistų (pvz., informacinių technologijų).

Skirtingi viešąjį saugumą užtikrinančių pareigūnų darbo užmokesčiai skirtingose valstybės institucijose.

Socialiniai veiksniai

Nepakankamas visuomenės pasitikėjimas visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo                institucijomis.

Netolygi socialinė aplinka šalies mastu.

Nusikalstamumo augimas tarp jaunimo dėl nepakankamo valstybės institucijų dėmesio jaunimo                  užimtumui ir prevenciniam darbui su nepilnamečiais.

Veiksnių, susijusių su nelaimingais atsitikimais pramonėje, stichinėmis nelaimėmis, epidemijomis,                ekologinėmis katastrofomis, didėjimas.

Staigi demografinė kaita.

Nelegalių migrantų, esančių Rusijoje, Baltarusijoje, antplūdis.

Technologiniai veiksniai

Nepakankamas dėmesys naujoms technologinėms investicijoms.

Stiprybių panaudojimas galimybėms įgyvendinti

Nemažėjantis finansavimas leidžia didinti valstybės tarnautojų administracinius gebėjimus, būtinus siekiant narystės Europos Sąjungoje.

Išplėtota vidaus ryšio sistema sudaro galimybes gerinti tarpinstitucinius ryšius, plačiau taikant informacines technologijas.

Profesionali darbo jėga sudaro galimybes bendradarbiauti su nevalstybinėmis organizacijomis. Bendradarbiavimas su privačiomis, nevalstybinėmis organizacijomis duoda teigiamą efektą, siekiant įgyvendinti ilgalaikius prioritetus bei strateginius tikslus.

Silpnybių ištaisymas pasinaudojant galimybėmis

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2000 m. pradėjus vykdyti valstybės lėšų taupymo politiką buvo pakeistos ar visai panaikintos pareigūnų socialinės garantijos, susijusios su piniginėmis išmokomis, kompensacijomis, lengvatomis. 2000 m. neteko galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 127 patvirtintų Socialinių garantijų teikimo policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnams nuostatų šeši punktai. Dėl to tarnybą Vidaus reikalų ministerijos statutiniuose padaliniuose palieka daug patyrusių pareigūnų ir tai neigiamai veikia teisėtvarką užtikrinančių institucijų darbo efektyvumą. Lankstesnė darbo užmokesčio sistema, kuria būtų galima pritraukti ir išlaikyti specialistus iš privataus sektoriaus, sudarytų sąlygas išlaikyti reikalingą teisininkų, ekonomistų, informacinių technologijų specialistų potencialą.

Integracija į Europos Sąjungą, stabilus ekonomikos vystymas, informacinių technologijų plėtra skatina statutinius valstybės tarnautojus kelti savo kvalifikaciją (mokytis kalbų, kompiuterinio raštingumo, gerinti administracinius gebėjimus dirbti narystės Europos Sąjungos sąlygomis), visų lygių vadovams įgyti pakankamai gerų administracinių gebėjimų, kad būtų užtikrintas modernių, šiuolaikiškų organizacinių struktūrų visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų darbas. Šiuo metu Lietuvoje dar nėra įdiegti nauji visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos institucijų pareigūnų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo principai, taisyklės, pagrindiniai reikalavimai. Todėl dėmesys turi būti skirtas siekiui pakeisti esamą pareigūnų rengimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemą ir įdiegti naują, Europos Sąjungos šalyse naudojamą profesinio rengimo sistemą.

Svarbiausios galimybės yra siejamos su užsienio politika, o ypač su integracija į Europos Sąjungą. Užsienio politikoje itin svarbu vystyti tarptautinį bendradarbiavimą, geros kaimynystės santykius, narystę ir aktyvų darbą tarptautinėse institucijose.

Teigiamas ekonomikos augimas sudaro sąlygas teikti didesnį finansavimą įvairiems investiciniams projektams, siekis atitikti analogiškas funkcijas atliekančių Europos Sąjungos valstybių narių institucijų lygį skatina rengti kokybiškus strateginio planavimo, investicinių projektų dokumentus.

Grėsmių sumažinimas panaudojant stiprybes

Pakankamai racionalus teritorinių visuomenės ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo padalinių išdėstymas nedidelėje šalies teritorijoje, palyginti nedideli atstumai iki incidentų vietų, sudarytos organizacinės sąlygos į bet kurią šalies vietą sutelkti visą reikiamą žmonių ir įrangos kiekį leidžia prevenciškai užkirsti kelią galimiems nusikaltimams, laiku suteikti reikiamą pagalbą nelaimingų atsitikimų, stichinių nelaimių, epidemijų, ekologinių katastrofų metu.

Pagrindinės paaštrėjusios kriminogeninės situacijos yra susijusios su sudėtinga socialine šalies būkle. Išaugęs nedarbo lygis, didėjanti socialinė įtampa, mažas dėmesys skiriamas nepilnamečių auklėjimui ir jų užimtumui. Įdiegta strateginio ir programinio biudžeto planavimo sistema, nemažėjantis finansavimas, Europos Sąjungos ir užsienio šalių finansinė parama visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų veiklos tobulinimui sudaro sąlygas daugiau dėmesio skirti naujų technologijų investicijoms, programų, skirtų prevenciniam darbui su nepilnamečiais, rengimui ir įgyvendinimui.

Europos Sąjungos ir užsienio šalių finansinė parama, sukurta pakankama, suderinta su acquis communautaire, teisinė bazė sudaro sąlygas visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų veiklos tobulinimui, siekiant stiprinti valstybės sienos apsaugą, kuri leis užkirsti kelią nelegalių migrantų antplūdžiui bei nusikaltimams per sienas.

Silpnybių šalinimas siekiant sumažinti grėsmes

Nuo 1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės keitėsi beveik kasmet. Su kiekviena nauja Vyriausybe keitėsi politinės nuostatos visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų atžvilgiu – vyko reformos po reformų. Tam, kad dažna valdančių politinių partijų bei politinių nuostatų kaita turėtų minimalią įtaką minėtų institucijų veiklai, reikia sumažinti teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų veiklą, dažną kaitą ir nesuderinamumą. Norint užkirsti kelią politinėmis nuostatomis paremtoms reformoms, būtina modernizuoti organizacines ir valdymo visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijų struktūras bei gerinti visų lygių vadovų administracinius gebėjimus. Padidinti administraciniai gebėjimai sudarys sąlygas parengti kokybiškus strateginio planavimo dokumentus, kuriuos įgyvendinus bus pasiekti užsibrėžti tikslai, prioritetai, užtikrins pradėtų reformų tęstinumą, keičiantis Vyriausybėms, politinėms nuostatoms. Naujos kokybės strateginiai dokumentai, valstybės tarnautojų bei vadovų geri administraciniai gebėjimai, modernizuotos organizacinės struktūros sudarys sąlygas parengti ir įdiegti greitai įgyvendinamus investicinius projektus bei skirti didesnį dėmesį naujų technologijų investicijoms.

Norint užtikrinti viešojo saugumo sektoriaus funkcionavimą, svarbu įvertinti ir biudžeto planavimo bei formavimo instrumentus, įskaitant lankstumo mechanizmų, leidžiančių pagal poreikį operatyviai skirti tikslines lėšas ir kitus reikalingus išteklius konkrečiai krizinei situacijai spręsti, kūrimą, taip pat ekonomikos reguliavimo svertus, infrastruktūrą ir transportą bei kitus valstybės sektorius, kaip antai: sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą, aplinkos apsaugą, teisėkūrą ir pan. Sukūrus metodiką, kaip įvertinti ir suplanuoti, kiek reikia žmogiškųjų išteklių ir lėšų strateginiams tikslams pasiekti, bus sukurtos prielaidos teisingai suplanuoti finansinius asignavimus, iš jų ir darbo užmokesčio finansinius asignavimus, kurie leis pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos specialistus. Statutinių valstybės tarnautojų bei visų lygių vadovų administracinių gebėjimų, kompiuterinio raštingumo didinimas, užsienio kalbų mokėjimas skatins darbo metodų, paremtų naujomis technologijomis, diegimą.

Tarpinstitucinėje veikloje tobulinamas  horizontalaus koordinavimo mechanizmas sudarys sąlygas užkirsti kelią nusikalstamumo augimui ir galimiems terorizmo išpuoliams.

Sukūrus visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo vertinimo sistemą, įdiegus viešojo saugumo paslaugų vertinimo kriterijus, bus sudarytos prielaidos nustatyti, įvertinti ir pašalinti visuomenės pasitikėjimo visuomenės saugumo ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimo institucijomis spragas.

IV. VIEŠOJO SAUGUMO SEKTORIAUS PLĖTROS VIZIJA, TIKSLAI

IR UŽDAVINIAI

Viešojo saugumo sektoriaus vizija grindžiama Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija, kurioje yra išskiriami ilgalaikiai valstybės raidos prioritetai, tarp jų – saugi visuomenė.

Atsižvelgiant į Valstybės ilgalaikės raidos strategijos nustatytus siekius, Viešojo saugumo plėtros strategija paremta šia vizija:

„Bus sukurta tokia viešojo saugumo sistema, kad valstybės institucijos, atsakingos už visuomenės saugumą ir (ar) viešosios tvarkos užtikrinimą, spręsdamos gyventojų problemas ir teikdamos jiems kokybiškas paslaugas, tikslingai, efektyviai ir racionaliai panaudodamos mokesčių mokėtojų lėšas, garantuos viešąjį saugumą“.

Atsižvelgiant į viešojo saugumo viziją, SSGG analizę, Vyriausybės nustatytus tikslus ir uždavinius, finansines pasekmes ir galimą naudą, problemas, susijusias su dabartine viešojo saugumo sistemos būkle, piliečių poreikius, planuojamuoju laikotarpiu nustatomas ilgalaikis viešojo saugumo sektoriaus plėtros tikslas:

Pasiekti, kad 2010 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų jaustųsi saugūs.

Nustatyto viešojo saugumo sektoriaus plėtros tikslo bus siekiama įgyvendinant šiuos prioritetus (prioritetų tvarka):

1. Sukurti bendradarbiavimo su visuomene ir kitais socialiniais partneriais sistemą, kuri skatintų visuomenę aktyviau dalyvauti viešojo saugumo užtikrinimo srityje.

2. Stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu.

3. Modernizuoti viešojo saugumo institucijas bei jų veiklą.

Užsibrėžtiems prioritetams įgyvendinti numatomi uždaviniai.

1. Sukurti bendradarbiavimo su visuomene ir kitais socialiniais partneriais  sistemą, kuri skatintų visuomenę aktyviau dalyvauti viešojo saugumo užtikrinimo srityje.

Uždaviniai:

1. Patobulinti teisinę bazę, skatinančią decentralizuoti nusikaltimų prevenciją ir kontrolę, įtraukti socialinius partnerius į nusikaltimų prevenciją, suformuoti visuomenės savisaugos sistemos pagrindus.

Į nusikaltimų prevencijos procesą teisinėmis priemonėmis bus įtraukiamos įvairios šalies institucijos. Kartu nusikaltimų prevencijos ir kontrolės planavimas bus perkeliamas į apskričių ir savivaldybių lygį, siekiant tiksliau identifikuoti susidariusias specifines problemas ir imtis reikalingų efektyvių priemonių jas pašalinti. Bus parengtos teisinės priemonės ir metodinės rekomendacijos, skatinančios visuomenės savisaugą.

2. Sukurti prevencinių programų stebėjimo ir vertinimo sistemą.

Siekiant objektyviai ir visapusiškai įvertinti nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programų efektyvumą, bus rengiama ir praktikoje diegiama nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programų valdymo audito ir įgyvendintų priemonių veiksmingumo vertinimo metodika.

3. Rengti personalą darbui su visuomene.

Bus parengtos ir įgyvendintos mokymo programos, orientuotos į viešojo saugumo padalinių pareigūnų, tiesiogiai dirbančių su gyventojais, mokymą bendrauti su visuomenės nariais, skleisti būtiną informaciją, skatinti visuomenės narių pasitikėjimą jų veikla, skatinti visuomenę įsitraukti į nusikaltimų prevenciją.

4. Parengti teisines priemones, leidžiančias privačioms saugos tarnyboms plėsti viešojo saugumo užtikrinimo paslaugas gyventojams.

Bus rengiami teisės aktai, reglamentuojantys privačių saugos tarnybų bei atskirų asmenų veiklą saugant gyventojus bei jų turtą. Bus reglamentuota šios veiklos formos, šalių teisės ir pareigos.

2. Stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu.

Uždaviniai:

1. Įgyvendinti priemones mažinant korupcijos riziką teisėsaugos institucijose.

Nagrinėjama teisinė bazė, reglamentuojanti teisėsaugos institucijų veiklą, siekiant nustatyti galimas korupcijos galimybes. Atsižvelgiant į šios analizės išvadas bus ieškoma naujų veiklos formų, užkertančių kelią korupcijos galimybei. Keičiami teisės aktai.

2. Tobulinti teisinę bazę, būtiną kovai su organizuotu nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu stiprinti.

Bus nagrinėjamos kovos su organizuotu nusikalstamumu teisinės ir organizacinės prielaidos, nustatomos kliūtys, trukdančios efektyviai teisėsaugos institucijų veiklai šioje srityje. Analizės pagrindu bus keičiami teisės aktai bei imamasi organizacinių priemonių, šalinant susidariusias kliūtis. Bus tobulinami teisės aktai, užkertantys kelią veikti šešėlinei ekonomikai.

3. Plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių viešojo saugumo institucijomis.

Steigiami tarptautinių organizacijų nacionaliniai padaliniai, bus plėtojamas ryšių karininkų užsienio valstybėse tinklas. Bus atliekami organizaciniai darbai, padėsiantys plėtoti informacijos pasikeitimą su užsienio šalių teisėsaugos institucijomis.

4. Stiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais, diegti pažangias technologijas, padedančias atskleisti tokius nusikaltimus.

Bus ruošiamasi užtikrinti Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugą. Šiuo tikslu bus nagrinėjama bei identifikuojamos galimos silpnos vietos nacionalinėje sistemoje, skirtoje Bendrijų finansinių interesų apsaugai. Bus stiprinamas įkurtas specializuotas bendradarbiavimo su OLAF padalinys (OLAF Lietuva). Bus tobulinami teisės aktai, skirti kovoti su pinigų plovimu. Bus tobulinama techninė ir programinė įranga, skirta informacijos iš šalies finansinių institucijų kaupimui, apdorojimui bei analizei.

3. Modernizuoti viešojo saugumo institucijas bei jų veiklą.

Uždaviniai:

1. Sukurti optimalią policijos sistemą, atitinkančią gyventojų aptarnavimo poreikius bei galimybes.

Bus reorganizuota policijos sistema, nustatyti policijos veiklos standartai, įdiegti policijos veiklos vertinimo kriterijai, sukurta policijos atsiskaitymo visuomenei sistema. Visoje policijos sistemoje bus įdiegta strateginio planavimo sistema, stiprinamas racionalus lėšų panaudojimas.

2. Įgyvendinti veiksmingą ikiteisminio tyrimo sistemą.

Visose teisėsaugos institucijose bus sukurti ikiteisminio tyrimo padaliniai, parengti darbuotojai, galintys įgyvendinti naujus Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso įstatymus. Nauja sistema maksimaliai užtikrins asmenų teises ir laisves bei įgyvendins valstybės politiką baudžiamojo persekiojimo srityje.

3. Įsteigti nuolatinės parengties viešojo saugumo dalinius (tarnybą).

Bus sukurti viešojo saugumo daliniai, sugebėsiantys operatyviai atkurti viešąją tvarką ypatingų situacijų atveju, konvojuosiantys suimtuosius ir nuteistuosius asmenis, saugantys svarbius valstybės objektus, nustatytais atvejais ir tvarka padėsiantys policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai vykdyti jų funkcijas.

4. Pertvarkyti valstybės sienos apsaugos pajėgas, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, stiprinant būsimos išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą.

Bus modernizuojama veikiančių pasienio kontrolės punktų techninė įranga. Plečiami pasienio kontrolės punktai prie būsimos Europos Sąjungos išorinės sienos. Skatinamas bendradarbiavimas su kaimyninių šalių sienos apsaugos tarnybomis. Derinami teisės aktai su Europos Sąjungos teisės aktais, perimama Šengeno aquis.

5. Sukurti vieną šalies gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus.

Į vieningą instituciją, atsakingą už pagalbą gyventojams ekstremaliomis bei ypatingomis situacijomis, bus sujungti Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Bus plėtojama vieno pagalbos telefono 112 veikla, kuris užtikrins greitesnį operatyvinių tarnybų paslaugų suteikimą gyventojams.

6. Sukurti ir įgyvendinti pareigūnų profesinio rengimo sistemą, atitinkančią Europos Sąjungos reikalavimus.

Bus sukurta žinybinė profesinio rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema, leidžianti racionaliau planuoti personalo poreikį, rengti būtiniausius tuo metu reikalingus specialistus, operatyviai perkvalifikuoti turimą personalą atsižvelgiant į viešojo saugumo užtikrinimo problematiką.

7. Stiprinti priemones, užtikrinančias šalies vadovų bei oficialių šalies svečių apsaugą.

Bus diegiamos naujos techninės priemonės, apsaugos technologijos, padėsiančios efektyvinti šalies vadovų apsaugą, racionaliau panaudoti šiam tikslui skiriamus finansinius resursus.

V. viešojo saugumo sektoriaus plėtros strategijos santrauka

Sektoriaus plėtros tikslas

Pasiekti, kad 2010 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų jaustųsi saugūs.

Prioritetinės kryptys (pagal prioritetus)

1. Sukurti bendradarbiavimo su visuomene ir kitais socialiniais partneriais sistemą, kuri skatintų visuomenę aktyviau dalyvauti viešojo saugumo užtikrinimo srityje.

2. Stiprinti kovą su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir terorizmu.

3. Modernizuoti viešojo saugumo institucijas bei jų veiklą.

Sektoriaus plėtros uždaviniai (pagal prioritetus)	Vertinimo kriterijai
Patobulinti teisinę bazę, skatinančią decentralizuoti nusikaltimų prevenciją ir kontrolę, įtraukti socialinius partnerius į nusikaltimų prevenciją, suformuoti visuomenės savisaugos sistemos pagrindus	Parengtų vietinių (atskiros šalies teritorijos) nusikaltimų kontrolės ir (ar) prevencijos programų skaičius Išaiškintų nusikaltimų, padedant visuomenei, skaičius Gautų pranešimų pasitikėjimo telefonais skaičius
Sukurti prevencinių programų stebėjimo ir vertinimo sistemą	Parengta programų vertinimo metodika Parengtų programų skaičius Įgyvendintų programų skaičius Programose numatytų priemonių įgyvendinimo skaičius (proc.)
Rengti personalą darbui su visuomene	Tarnybų, atsakingų už ryšius su visuomene, skaičius Tikslinį mokymą (kvalifikacijos kėlimą) baigusių darbuotojų skaičius
Parengti teisines priemones, leidžiančias privačioms saugos tarnyboms plėsti viešojo saugumo užtikrinimo paslaugas gyventojams	Parengtų teisės aktų skaičius
Įgyvendinti priemones mažinant korupcijos riziką teisėsaugos institucijose	Nustatyta korupcijos atvejų skaičiaus mažėjimas (vnt.) Parengtų motyvuotų išvadų dėl didelės korupcijos pasireiškimo galimybės nustatytoje srityje skaičius Parengtų teisės aktų pataisų, susijusių su korupcijos mažinimu, skaičius Įgyvendintos Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonės, už kurių įgyvendinimą atsakinga VRM (proc.)
Tobulinti teisinę bazę, būtiną kovai su organizuotu nusikalstamumu ir tarptautiniu terorizmu stiprinti	Parengti Operatyvinės veiklos bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų poįstatyminiai aktai Sukurtas savarankiškas liudytojų ir nukentėjusiųjų nuo nusikalstamo poveikio apsaugos padalinys Įgyvendintos programos prieš terorizmą priemonės
Plėtoti bendradarbiavimą su užsienio šalių viešojo saugumo institucijomis	Įkurtas „Sirene“ biuras Įkurtas Europolo biuras Sukurtų kompiuterizuotų darbo vietų, turinčių galimybę keistis informacija, skaičius Pasikeista informacija su užsienio valstybėmis (užklausų/atsakymų skaičius)
Stiprinti kovą su finansiniais nusikaltimais, diegti pažangias technologijas, padedančias atskleisti tokius nusikaltimus	Sukurtas specializuotas „OLAF Lietuva“ padalinis Parengtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nusikalstamu būdu įgytos lėšos grąžintos į valstybės biudžetą
Sukurti optimalią policijos sistemą, atitinkančią gyventojų aptarnavimo poreikius bei galimybes	Valdymo kaštų mažinimas Naujų technologijų diegimas Policijos žmogiškųjų resursų mažinimas Sukurta atskaitomybės visuomenei sistema
Įgyvendinti veiksmingą ikiteisminio tyrimo sistemą	Sukurta ikiteisminio tyrimo sistema, sauganti žmogaus teises ir laisves Sutrumpėjęs baudžiamasis procesas Teismui perduotų bylų skaičius Gyventojų skundų dėl tyrimo mažėjimas Atestuotų pareigūnų skaičius
Įsteigti nuolatinės parengties viešojo saugumo dalinius (tarnybą)	Sukurti viešojo saugumo daliniai, kuriuose nesinaudojama privalomosios karo tarnybos šauktinių paslaugomis Įsteigtų profesionalių pareigūnų etatų skaičius (vnt.) Kalėjimų departamentui prie TM perduotų saugotų laisvės atėmimo įstaigų skaičius (proc.) Reagavimo į sudėtingus incidentus laiko sumažėjimas
Pertvarkyti valstybės sienos apsaugos pajėgas, atsižvelgiant į ES reikalavimus, stiprinant būsimos išorinės ES sienos apsaugą	Demarkuotos sausumos sienos dalis (proc.) Naujai pastatytų ar rekonstruotų užkardų skaičius (vnt.) Sausumos sienos atkarpos, saugomos techninės kontrolės priemonėmis, ilgis (km) Techninės kontrolės įrangos darbo valandų skaičius (val.) Kompiuterizuotų darbo vietų, turinčių one-line ryšį su Šengeno informacine sistema, skaičius
Sukurti vieną šalies gelbėjimo tarnybą, galinčią atlikti visus būtinus gelbėjimo darbus	Operatyvinių tarnybų reagavimo laikas į ekstremalias bei pavojingas žmogaus sveikatai bei gyvybei situacijas Sumažėję sistemos administravimo kaštai Parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Bendrojo pagalbos centro įsteigimo ir nuostatų patvirtinimo“ projektas Priimtų skambučių skaičius bandomajame Bendrajame pagalbos centre Šalies plotas, kurio gyventojai gali naudotis vienu skubaus iškvietimo telefono numeriu 112 (proc.)
Sukurti ir įgyvendinti pareigūnų profesinio rengimo sistemą, atitinkančią ES reikalavimus	Pareigūnų profesinio rengimo įstaigos įkūrimas Profesinio rengimo bei kvalifikacijos kėlimo sistemos sukūrimas Parengtų pareigūnų skaičius Kėlusių kvalifikaciją pareigūnų skaičius
Stiprinti priemones, užtikrinančias šalies vadovų bei oficialių šalies svečių apsaugą	Technikos diegimo rodikliai (vnt.) Profesinio tobulinimo kėlimo rodikliai (pareigūnų skaičius)

Priemonės

Nustatyti Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos įgyvendinimo efektyvumą

Įgyvendinti Nacionalinę nusikaltimų kontrolės ir prevencijos Lietuvoje programą

Parengti Asmens turto saugos įstatymo projektą

Parengti tikslines tam tikrų rūšių nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programas

Parengti teisės aktus, reikalingus Operatyvinės veiklos įstatymui įgyvendinti

Parengti teisės aktus, reikalingus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymui įgyvendinti

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos programą prieš terorizmą

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą

Stiprinti liudytojų ir nukentėjusiųjų  nuo nusikalstamo poveikio apsaugos padalinį

Parengti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Įgyvendinti Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programą

Sukurti specializuotą „OLAF Lietuva“ padalinį

Parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Europolo sutarties ratifikavimo įstatymo projektą

Pasirašyti policijos bendradarbiavimo sutartį su Lenkija ir Latvija

Įkurti Europolo ir „Sirene“ biurus, plėsti ryšių karininkų tinklą

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 1 d. nutarimą Nr.120 „Dėl Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos reorganizavimo“

Įsteigti ikiteisminio tyrimo padalinį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente prie Vidaus reikalų ministerijos

Iki naujojo Baudžiamojo kodekso proceso įsigaliojimo atlikti asmenų, tinkamų eiti ikiteisminio tyrimo pareigūno pareigas, atestaciją

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr.1609 „Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo padalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 25 d. nutarimą Nr.1500 „Dėl Bendrojo pagalbos centro įsteigimo ir vieno skubaus iškvietimo telefono numerio 112 įvedimo strategijos, jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“

Parengti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimą Nr.1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano“

Demarkuoti valstybės sieną su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacija

Plėsti kontaktinių punktų veiklą

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimą Nr.IX-911 „Dėl Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos patvirtinimo“

Įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimą Nr.1562 „Dėl Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Ši Viešojo saugumo plėtros strategija nustato viešojo saugumo plėtros prioritetus ir jų įgyvendinimo kryptis bei uždavinius ir priemones iki 2010 m.

Strategijos nuostatos bus peržiūrimos kiekvieną kartą Lietuvos Respublikos Seimui keičiant Valstybės ilgalaikės raidos ar Nacionalinio saugumo strategijų nuostatas.

Strategija gali būti pagal poreikį tikslinama, atsižvelgiant į Lietuvos politinės, ekonominės ir socialinės raidos pokyčius, kuriuos minėtu laikotarpiu daugiausia gali lemti narystė NATO ir Europos Sąjungoje.

Narystė NATO užtikrins Lietuvai karinio ir politinio saugumo lygį, o narystė Europos Sąjungoje sudarys sąlygas kelti ekonominės gerovės, gyvenimo kokybės lygį ir suteiks nekarinių saugumo garantijų. Įsiliejimas į šias organizacijas leis efektyviau perimti pažangią institucinę ir administracinę patirtį, gauti reikiamą finansinę ir techninę pagalbą, artimiausiu metu įsijungti į Šengeno erdvę, atvers naujas bendradarbiavimo galimybes kovojant su nusikalstamumu bei reaguojant į gamtines ar technologines nelaimes. Visa tai suteiks daugiau galimybių užtikrinti aukštą viešojo saugumo lygį ir plėtrą.

Lietuva siekia įgyvendinti Europos Sąjungos socialinį ekonominį modelį – gerovės valstybės, kurioje žemas nedarbo lygis, didelė darbo kaina, stiprios socialinės garantijos, minimalus skurstančių šeimų skaičius ir aukštas socialinės sanglaudos lygis. Toks valstybės modelis būtų pajėgus užtikrinti veiksmingą nusikaltimų prevenciją bei kontrolę ir tai lemtų nusikalstamumo mažėjimo tendencijas, o kartu ir saugesnę visuomenę. Taigi viešojo saugumo plėtra tiesiogiai priklausys nuo rezultatų įgyvendinant valstybės ekonominės politikos ir socialinės plėtros prioritetus.

Viešojo saugumo plėtros strategijai įgyvendinti bus vykdomos numatytos priemonės, rengiamos atskirų rūšių nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programos, teritorinės nusikaltimų kontrolės ir prevencijos programos, įgyvendinamos organizacinės priemonės.

Strategijos rengimo, patvirtinimo, įgyvendinimo ir peržiūros tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

______________

1 priedas

INFORMACIJA APIE SVARBIAUSIAS VYKDYTAS (VYKDOMAS) PROGRAMAS IR JŲ REZULTATAI (nuo 1996 m.)

Vykdytos programos pavadinimas	Dokumento, pagal kurį buvo vykdoma programa, pavadinimas, data, numeris, programos įgyvendinimo pradžia ir pabaiga (metai)	Pagrindiniai programos uždaviniai	Programos įgyvendinimo rezultatai	Programos biudžetas
				Iš viso	Iš jo Lietuvos dalis
I. NACIONALINĖS PROGRAMOS
Kovos su transporto priemonių vagystėmis kompleksinė programa	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 3 d. nutarimu Nr.4 patvirtinta Kovos su transporto priemonių vagystėmis kompleksinė programa (1996–1997 m.)	Stabdyti nusikaltimų, ypač transporto priemonių vagysčių, skaičiaus didėjimą. Nurodyti, kokios yra pagrindinės transporto priemonių vagysčių prevencijos ir kontrolės problemos, kaip šias problemas spręsti, taip pat įtraukti į kovą su transporto priemonių vagystėmis naujus nusikaltimų kontrolės subjektus.	Ieškota deramų transporto priemonių apsaugos sistemų – dalyvauta „Litexpo“ organizuojamose transporto priemonių apsaugos sistemų parodose; gyventojai skatinti saugoti savo turtą. Kartu su kitomis įstaigomis parengtos metodinės rekomendacijos dėl garažų, stovėjimo aikštelių ir kitų automobilių stovėjimo vietų apsaugos reikalavimų.	Iš veiklai skirtų asignavimų
Kelių eismo saugumo priemonių 1997– 2000 metams planas	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimas Nr.1419 „Dėl Kelių eismo saugumo gerinimo pagrindinių krypčių 1997–2000 metams ir kelių eismo saugumo priemonių 1997–2000 metams“ (1997–2000 m.)	Diegti visuomenei saugaus eismo įgūdžius. Organizuoti kelių eismo saugumo gerinimo miestų gatvėse ir užmiesčio keliuose priemones. Gerinti vairuotojų rengimo ir tobulinimosi sistemą.	Kelių policijos pareigūnai aprūpinti šiuolaikinėmis techninėmis eismo kontrolės priemonėmis – alkotesteriais, stabdymo diskais ir kt. priemonėmis. Tobulinta eismo kontrolė, jos būdai ir metodai, orientuota į pavojingiausių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą, tobulinta kelių policijos pareigūnų atranka, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema. Organizuota priemonė „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“, jaunųjų eismo patrulių vasaros stovykla „Švyturėlis“, dalyvauta jaunųjų eismo patrulių konferencijoje, festivalyje „Mes – eismo dalyviai“. Pagal atskirus grafikus organizuoti eismo kontrolės reidai, saugaus eismo akcijos. Sukurta ir diegiama bendra kelių eismo saugumo duomenų kompiuterinė informacinė sistema bei administracinių teisės pažeidimų duomenų bankai ir registrai.	Iš veiklai skirtų asignavimų
Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa. Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą įgyvendinimo priemonės 2000– 2004 metais	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 6 d. nutarimu Nr.197 aprobuota Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinė programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 11 d. nutarimu Nr.29 patvirtintos Nacionalinės programos prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą įgyvendinimo priemonės 2000–2004 metais (1997–2004 m.)	Sudaryti sąlygas kovoti prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, taip pat numatyti šios kovos būdus. Sukurti vaikų patiriamos seksualinės prievartos ir komercinio seksualinio išnaudojimo prevencijos priemonių sistemą. Nustatyti svarbiausias seksualinės prievartos prieš vaikus bei jų komercinio seksualinio išnaudojimo priežastis, jų šalinimo būdus, pasirinkti tinkamiausias priemones strateginiam tikslui pasiekti, nustatyti jų įgyvendinimo etapus.	Išanalizuota ir apibendrinta vaikų nusikalstamumo bei kitų teisės pažeidimų būklė, priežastys, numatyti jų šalinimo būdai; išanalizuota ir apibendrinta smurto bei seksualinės prievartos prieš vaikus būklė, numatytos priemonės jų prevencijai gerinti. Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursai įstaigų prie Vidaus reikalų ministerijos specialistams, dirbantiems vaikų teisių apsaugos ir jų nusikalstamumo prevencinį darbą. Atlikti kriminogeninių procesų, į kuriuos įtraukiami vaikai, formavimosi socialinių-ekonominių mechanizmų valdymo, jų plitimo stabdymo, kriminogeninės situacijos kontrolės ir įtampos mažinimo galimybių tyrimai. 1998–2000 m. nepilnamečių reikalų inspektoriams buvo rengiami seminarai darbui su vaikais, organizuotos konferencijos, kurių metu specialistai iš Norvegijos ir Švedijos skaitė paskaitas apie darbą su vaikais, patyrusiais seksualinę bei kitokią prievartą. 1998 m. buvo parengti siūlymai Teisės institutui papildyti Baudžiamojo, Baudžiamojo proceso ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksų straipsnius. Vykdant Vaiko teisių konvencijos ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, buvo iš naujo parengta ir generalinio komisaro 1998 m. vasario 9 d. įsakymu Nr.19 patvirtinta Nepilnamečių socialinės pagalbos ir prevencijos centro tarnybinės veiklos instrukcija, o 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 401 – Nepilnamečių reikalų inspektorių tarnybinės veiklos instrukcija. Parengta Vaikų ir tėvų teisinio švietimo programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nerado galimybių finansuoti minėtos programos vykdymo, todėl ji liko nerealizuota. Parengtas vaiko, patyrusio seksualinę prievartą, (nukentėjusiojo) apklausos mechanizmas ir metodinės rekomendacijos, kaip tokį vaiką apklausti.	Iš veiklai skirtų asignavimų
Valstybės sienos kontrolės informacinės sistemos įsigijimas ir įdiegimas	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 19 d. nutarimas Nr.1444 „Dėl valstybės vardu gaunamos paskolos iš Vokietijos banko „Kreditanstalt für Wiederaufbau“ (1997–2003 m.)	Užtikrinti pasirengimą naudotis Šengeno informacine sistema, atliekant pasienio tikrinimus	Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos informacinė sistema (VSATIS) įdiegta 76 pasienio kontrolės punktuose ir sudaro sąlygas tinkamai atlikti asmenų ir transporto priemonių pasienio kontrolės procedūras (kaupti informaciją ir identifikuoti asmenis, kuriems draudžiama vykti per valstybės sieną; identifikuoti pavogtas transporto priemones ir kitus identifikacinį arba gamybos numerį turinčius daiktus; sisteminti sienos perėjimo kroniką ir pan.). Sistemą sudarė: centrinis kompiuteris, 105 kompiuteriai, 378 darbo stotys.	40995,5 tūkst. Lt	40995,5 tūkst. Lt
Valstybės sienos inžinerinės techninės stebėjimo ir kontrolės sistemos kūrimas	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. lapkričio 25 d. nutarimas Nr.1287 „Dėl paskolos Pasienio policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos valstybės garantijos“ (1998–1999 m.)	Sukurti sienos stebėjimo ir kontrolės sistemą ypač svarbiuose objektuose	Sistema įrengta prie sienos su Baltarusija, ją sudaro 10 stacionarių termovizorinių kamerų, sumontuotų pastatytuose bokštuose, ir valdymo aparatūra. Sistema sudaro sąlygas fiksuoti neteisėtą valstybės sienos perėjimą, nustatyti pažeidėjų (asmenų arba transporto priemonių) buvimo vietą, judėjimo kryptį ir imtis tolesnių priemonių.	22800,0 tūkst. Lt	22800,0 tūkst. Lt
Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programa	Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr.IX-911 „Dėl Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 3 d. nutarimas Nr.1562 „Dėl Valstybės sienos apsaugos sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (2002–2007 m.)	Užtikrinti valstybės sienos bei pasienio teisinius režimus; įgyvendinti reikalavimus, susijusius su integracija į Europos Sąjungą; užtikrinti nuolatinį pasirengimą neutralizuoti prie valstybės sienos nuo geopolitinės aplinkos priklausančius išorinius rizikos veiksnius ir galimus pavojus, keliančius grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.	Ignalinos ir Vilniaus rinktinių ruožuose įrengtas patrulinis takas, kontrolinė pėdsakų juosta. Parengta projektinė dokumentacija dėl šių objektų įrengimo Ignalinos rinktinės ruože. Įsigytas sraigtasparnis. Baigti sienos su Lenkija (103 km) redemarkavimo darbai, pastatyti 421 pasienio stulpas, įrengtas patrulinis takas ir kontrolinė pėdsakų juosta. Pradėta rengti šios sienos techninė dokumentacija.	Iš veiklai skirtų asignavimų
Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998– 2000 metų priemonės. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999– 2003 metais programa	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 21 d. nutarimu Nr.91 patvirtintos Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1998–2000 metų priemonės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr.970 patvirtinta Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metais programa (1999–2003 m.)	Atsižvelgiant į narkomanijos problemos aktualumą Lietuvoje, numatyti valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politikos uždavinius ir jų sprendimo būdus, t.y. vykdyti aiškią ir plačiai integruotą valstybės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politiką, suderintą su šiuos klausimus reglamentuojančiomis Jungtinių Tautų konvencijomis, Europos Tarybos rekomendacijomis bei Europos Sąjungos teisės derinimo dokumentais. Tobulinti visos Lietuvos mastu visuomenės švietimą ir narkomanijos prevenciją, ypač rūpintis vaikų ir jaunimo švietimu, taip pat geriau kontroliuoti narkotinių medžiagų, pirmtakų bei psichotropinių vaistų apyvartą.	Organizuotos aguonų ir kanapių pasėlių naikinimo operacijos „Aguona“. Policijos padaliniai, įstaigos aprūpintos narkotikų aptikimo ir atpažinimo priemonėmis „NARKO 2“. Įvyko dujinių chronometrų ir IR spindulių spektrofotometro pirkimo konkurencinės derybos, kurias laimėjo IĮ „Line libera”. 2001 m. rugsėjo 28 d. pasirašytos pirkimo ir pardavimo sutartys Nr.82 (dėl dujinių chromatografų) ir Nr.83 (dėl IR spindulių spektrofotometro). Įsteigta sintetinių narkotikų tyrimo laboratorija Klaipėdos m. VPK. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso 44 str. papildymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimo kodekso pakeitimo, siekiant sustiprinti atsakomybę už narkotinių žaliavų auginimą, projektai. Policijos pareigūnams, dirbantiems narkotikų kontrolės srityje, organizuoti seminarai narkotikų prevencijos klausimais, praktiniai metodiniai profesinio tobulinimosi kursai. Sukurta kovos su neteisėta narkotikų apyvarta informacinė sistema. Parengtos ir išleistos knygelės forma metodinės rekomendacijos „Narkomanija ir jos prevencija“.	1999 m. – 45,0 tūkst. Lt; 2000 m. – 581,0 tūkst. Lt; 2001 m. – 1474,0 tūkst. Lt; 2002 m. – 45,0 tūkst. Lt; 2003 m. – 195,0 tūkst. Lt	1999 m. – 45,0 tūkst. Lt; 2000 m.– 581,0 tūkst. Lt; 2001 m. – 1474,0 tūkst. Lt; 2002 m. – 45,0 tūkst. Lt; 2003 m. – 195,0 tūkst. Lt
Radijo ryšio sistemos kūrimas	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimas Nr.84 „Dėl 1988 metų valstybės investicijų, finansuojamų iš paskolų“ (1999 m.)	Užtikrinti patikimą ir nenutrūkstamą sienos apsaugos padalinių ir pajėgų valdymą.	Sukurta radijo ryšio sistema, kuri sudaro būtinas sąlygas patikimai ir efektyviai valdyti pasienio padalinių pajėgas, užtikrinti sklandų skubių ir planinių pranešimų perdavimą. 37 pasienio padaliniuose įrengti lokalūs radijo ryšio tinklai, kurie į bendrą sistemą sujungti retransliatoriais.	4268,7 tūkst. Lt	4268,7 tūkst. Lt
Migracijos procesų kontrolės programa	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. liepos 3 d. nutarimas Nr.804 „Dėl Migracijos procesų kontrolės programos patvirtinimo“ (1999–2002 m.)	Reguliuoti migracijos srautus: šalinti kliūtis asmenims laisvai judėti, užkirsti kelią neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai būti joje.	Priimti teisės aktai suderinti su ES teise; vykdomas nelegalių migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis; sukurtas vertėjų tinklas tarp Baltijos šalių.	19900,0 tūkst. Lt (neįtrauktos lėšos racionalinei Šengeno informacinei sistemai sukurti)
Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa. Papildoma kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių programa.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 15 d. nutarimu Nr.62 patvirtinta Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos prevencijos programa. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.270 patvirtinta papildoma kovos su organizuotu nusikalstamumu priemonių programa (1999–2004 m.)	Strateginis tikslas – sukurti prevencijos priemonių sistemą, organizuoti kompleksinį nusikalstamumo ir korupcijos priežasčių bei sąlygų šalinimą, jų neutralizavimą – pakirsti organizuotų nusikalstamų struktūrų ekonominį potencialą. Taktiniai tikslai – nustatyti prioritetus, svarbiausių problemų sprendimo būdus, priemones bei etapus.	Vykdytas organizuoto nusikalstamumo apraiškų ekonomijoje mechanizmo atskleidimas, rengtos taktinės prevencinės priemonės šiais klausimais. Parengtos metodinės rekomendacijos, organizuoti darbuotojų mokymai. Patikrinta, kaip saugos tarnybos laikosi jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Išnagrinėtos galimybės ir pateikti siūlymai dėl informacinės sąveikos su Europolu gerinimo kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Teikti siūlymai dėl priemonių, ribojančių vadinamųjų etninių organizuotų nusikalstamų struktūrų atsiradimą ir įsigalėjimą. Atlikta fizinių ir juridinių asmenų turimų ginklų ir sprogmenų inventorizacija, patikrintos jų laikymo ir naudojimo sąlygos. Baltijos Ministrų Tarybos vyresniųjų pareigūnų 2001 m. gegužės mėn. vykusio susitikimo Rygoje metu buvo pateikti pasiūlymai dėl bendro Baltijos valstybių vidaus reikalų ministerijų ryšių karininkų tinklo kūrimo.	1999 m. – 1908,0 tūkst. Lt
Pasirengimas branduolinių avarijų ir radiacinių incidentų likvidavimui	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 9 d. nutarimas Nr.764 „Dėl Valstybinės radiacinės saugos programos patvirtinimo“ (2001 m.)	ACQUIS 3.6.1.9-P-B12 įsteigti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų PGT bei Ignalinos AE struktūrinius padalinius, parengti ir aprūpinti juos reikiama technine bei kita būtina įranga, apsauginėmis priemonėmis radiacinėms ir branduolinėms avarijoms likviduoti.	Programoje numatytos miestų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpintos pirmąja būtina radiacine, žvalgybine ir cheminio nukenksminimo įranga, specialiais apsauginiais cheminiais drabužiais, pradėti vykdyti spec. mokymai.	1120,0 tūkst. Lt	1120,0 tūkst. Lt
Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo padalinius programa	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr.1609 „Dėl Vidaus reikalų sistemoje tarnaujančių privalomosios pradinės tarnybos karių atsisakymo ir Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių reorganizavimo į viešojo saugumo padalinius programos ir jos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ (2002–2003 m.)	Sukurti profesionalumo pagrindais formuojamus, mobilius, viešajai tvarkai atkurti ypatingų situacijų atvejais skirtus viešojo saugumo dalinius.	Teisingumo ministras ir vidaus reikalų ministras 2002 m. lapkričio 22 d. išleido įsakymą Nr.319/546, kuriuo patvirtintas grafikas, pagal kurį Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos bus perduota pataisos darbų kolonijų apsaugos, kurią šiuo metu vykdo Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos I ir II pulkai, funkcija. Vidaus reikalų ministras ir teisingumo ministras 2002 m. gruodžio 24 d. pasirašė bendrą įsakymą, kuriuo pavesta 2002 m. gruodžio 30 d. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos Vilniaus 2-ajai griežtojo režimo pataisos darbų kolonijai perimti kolonijos apsaugą iš Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos II pulko. Parengti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų projektai. Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. balandžio 4 d. priėmė nutarimą Nr.IX-834a „Dėl 2002 metais pavasarį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje“ ir 2002 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr.IX-1153 „Dėl 2002 metais rudenį pašauktų karių skyrimo atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą vidaus reikalų sistemoje“.	Iš veiklai skirtų asignavimų
Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programa	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.62 pritarta Prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programai (2002–2004 m.)	Kompleksiškai šalinti prekybos žmonėmis ir prostitucijos priežastis ir sąlygas, sukurti prevencijos priemonių sistemą, užkertančią kelią prekybai žmonėmis ir prostitucijai.	Atlikti gatvių prostitučių tyrimai, siekiant nustatyti jų sveikatos būklę, pajamų lygį, motyvaciją bei sąlygas, paskatinusias moteris tapti prostitutėmis. 2002 m. gruodžio 17 d. Vidaus reikalų ministerija pasirašė sutartį su UAB „SIC rinkos tyrimai“ dėl rinkos tyrimo apie Lietuvos moterų požiūrį į prostitucijos ir prekybos moterimis priežastis pagal parengtą programą. Visų tipų švietimo įstaigose rengiamos paskaitos apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija, ankstyvąjį lytinį gyvenimą, smurtą tarp paauglių, lytiškai plintančių ligų, alkoholio ir narkotikų žalą, taip pat pavojus, slypinčius viliojamuose pasiūlymuose greitai praturtėti Vakaruose. 2002 m. lapkričio 25 d. Vidaus reikalų ministerija ir visuomeninė organizacija Vilniaus moterų namai pasirašė sutartį Nr.105, kuria minėta organizacija įsipareigojo įsteigti nemokamą socialinės pagalbos telefono liniją 5 Lietuvos miestuose.	2002 m. – 845,5 tūkst. Lt; 2003 m. – 1192,5 tūkst. Lt; 2004 m. – 1056,5 tūkst. Lt	2002 m. – 845,5 tūkst. Lt; 2003 m. – 1192,5 tūkst. Lt; 2004 m. – 1056,5 tūkst. Lt
Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa	Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.IX-711 patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programa (2002–2006 m.)	Užtikrinti veiksmingą ir kryptingą ilgalaikę kovą su korupcija, veiksmingą numatytų priemonių įgyvendinimą ir būtiną jų finansavimą. Užtikrinti, kad būtų veiksmingai nustatomi įtariami korupciniais teisės pažeidimais asmenys ir įgyvendinamas neišvengiamos teisės pažeidėjų teisinės atsakomybės principas. Nustatyti labiausiai korupcijos paveiktas sritis ir sąlygas jai atsirasti bei plisti, tobulinti galiojančius teisės aktus ir teisėdaros procesą. Skatinti nepakantumą korupcijos apraiškoms, sukurti ir įdiegti mokomąsias programas švietimo ir mokslo sistemoje.	Policijos generalinio komisaro 2002 m. kovo 26 d. įsakymu Nr.153 buvo reorganizuota Policijos departamento prie VRM Personalo ir vidaus tyrimų tarnyba ir įkurta atskira Vidaus tyrimų tarnyba. Kartu su suinteresuotomis institucijomis išanalizuoti pasirašyti susitarimai dėl operatyvinės veiklos subjektų bendradarbiavimo ir operatyvinės veiklos koordinavimo. Keletas esminių nuostatų, padedančių sumažinti korupcijos poveikį Vidaus reikalų ministerijos valdymo srities statutinėms įstaigoms ir padidinti jų priimamų sprendimų skaidrumą, įtvirtinta 2002 m. parengtame ir Vyriausybei pateiktame Vidaus tarnybos statuto projekte. Atlikta teisės aktų, nustatančių teisėsaugos ir teisingumo institucijų veiklą korupcijos prevencijos ir pažeidimų tyrimų srityse, analizė.	Iš veiklai skirtų asignavimų

II. TARPTAUTINĖS PROGRAMOS
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento tarnybų aprūpinimas spec. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliais	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 19 „Dėl avarinių gelbėjimo tarnybų bei avarinio ryšio organizavimo ir eismo sąlygų gerinimo kelyje „Via Baltica“. (1995–1996 m.)	Aprūpinti PAGD tarnybas, esančias šalia pagrindinių magistralių ir didžiuosiuose šalies miestuose, spec. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliais.	1995–1996 m. pagal sutartį su JAV firma „E-One“ buvo gauti ir panaudoti 25 spec. gaisriniai gelbėjimo automobiliai „Ford“, kurie buvo perduoti didžiausių šalies miestų ir šalia pagrindinių magistralių esančioms priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms. Šalyje buvo sukurtas tinklas PGT, turinčių gelbėjimo techniką ir galinčių suteikti pagalbą įvairių nelaimių metu.	4410 USD
Savanoriško migrantų grąžinimo į kilmės šalis programa (1998–2001 m.)	Įgyvendinta pagal TMO Helsinkio regioninio biuro Šiaurės ir Baltijos šalims paraišką	Grąžinti nelegalius migrantus į jų kilmės šalis, kartu sumažinti nelegalių migrantų srautą, plūstantį į Lietuvos Respubliką iš buvusių NVS šalių.	Vykdomas nelegalių migrantų grąžinimas į jų kilmės šalis.	160000 USD
Odisėjo programa	ES Komisijos dokumentas JOINT ACTION 98/244/JHA. OJ L 99,31.3.1998 (1998–2002 m.)	Plėtoti bei aktyvinti ES valstybių ir asocijuotų valstybių bendradarbiavimą prieglobsčio, imigracijos ir valstybės sienos apsaugos srityse.	Valstybės tarnautojai stažavosi prieglobsčio, imigracijos srityse. Plėtojamas bendradarbiavimas šiais klausimais su atitinkamomis ES valstybių institucijomis.	Programa finansuojama iš ES lėšų (60 proc.)	40 proc.
Odisėjo programos „Prieglobstis, pabėgėlio ir žmogaus teisių apsauga Baltijos šalyse“ projektas	ES Komisijos dokumentas JOINT ACTION 98/244/JHA. OJ L 99,31.3.1998 (2002 m.)	Didinti Baltijos valstybių institucijų administracinius bei teisinius gebėjimus prieglobsčio ir migracijos srityse.	Plėtojamas bendradarbiavimas migracijos ir prieglobsčio klausimais tarp Baltijos šalių ir ES valstybių.	Projektas finansuojamas ES Komisijos, Suomijos ir Švedijos vyriausybių
Dvynių (TWINING) projektas „Pasienio policija“	PHARE projektas LI/98JB-JH-02 (1999–2000 m.)	Stiprinti Lietuvos pasienio policiją ir jos veiklą, atsižvelgiant į pasirengimo narystei ES reikalavimus.	Sustiprinti Lietuvos pasienio policijos administraciniai gebėjimai, įvairiuose renginiuose (mokymo kursuose, seminaruose ir pan.) dalyvavo 450 pareigūnų.	864,5 tūkst. Lt
PHARE horizontaliosios programos teisingumo ir vidaus reikalų srityje projektas prieglobsčio klausimais, kontrakto Nr. 98-0455.00	ES sprendimas (1999–2000 m.)	ES acquis reikalavimų taikymas 10 asocijuotų Vidurio ir Rytų Europos valstybių praktikoje prieglobsčio suteikimo srityje.	Parengtas Nacionalinis veiksmų prieglobsčio srityje planas, patvirtintas Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr.906	2998781 EUR
Pasienio užkardų statyba	PHARE projektas LI9804.01.01 (2000–2001 m.)	Pastatyti 4 pasienio užkardas prie sienos su Baltarusija.	Prie sienos su Baltarusija pastatytos 4 užkardos: Tverečiaus, Adutiškio, Kabelių ir Purvėnų.	10960,8 tūkst. Lt	18,9 tūkst. Lt
Projektas „Vaikai –pirmiausia“	ES Komisijos dokumentas JOINT ACTION 98/244/JHA. OJ L 99,31.3.1998 (2000–2001 m.)	Siekti, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai bei institucijų veikla būtų visiškai suderinta su ES acquis reikalavimais.	Pateiktos svarbiausios rekomendacijos, kaip elgtis su tėvų ar kitų teisėtų atstovų nelydimais nepilnamečiais prieglobsčio prašytojais, sukurtas dalyvavusių projekte institucijų pasikeitimo informacija tinklas.	299536 EUR
Autorių ir gretutinių teisių sistemos stiprinimas	PHARE projektas LI/9803-04-03-0001 (2000–2001 m.)	Sustiprinti Lietuvos institucijų gebėjimus intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje.	Sustiprinti Lietuvos institucijų administraciniai gebėjimai, įvairiuose renginiuose (mokymo kursuose, seminaruose ir pan.) dalyvavo daugiau nei 100 pareigūnų.	441,8 tūkst. Lt
PHARE Dvynių projektas „Šengeno acquis perėmimas ir įgyvendinimas, įkuriant Nacionalinę Šengeno informacinę sistemą“	Lietuvos ir Suomijos vidaus reikalų ministerijų susitarimas (2000–2002 m.)	Pasiekti, kad Šengeno acquis būtų perimta ir pradėta įgyvendinti, sukurti nacionalinę Šengeno informacinę sistemą ir pasirengti ją integruoti į centrinę Šengeno informacinę sistemą.	Mokymai valstybės tarnautojams.	2,2 mln. EUR
Lietuvos Respublikos rytinės sienos su Baltarusijos Respublika demarkavimas	PHARE projektas LI9908.02.01 (2000–2002 m.)	Įrengti patrulinį taką ir pėdsakų juostą prie sienos su Baltarusija.	Prie sienos su Baltarusija (Vilniaus ir Varėnos rinktinių veikimo teritorijose) įrengtas patrulinis takas ir pėdsakų juosta.	4432,3 tūkst. Lt	37,5 tūkst. Lt
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos skyriaus aprūpinimas kompiuterine ir organizacine technika bei programine įranga	Vokietijos vidaus reikalų ministerijos parama (2001–2002 m.)	Sustiprinti Lietuvos finansinės žvalgybos padalinį.	Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (dabar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) (Lietuvos finansinės žvalgybos padalinys) aprūpintas reikiama technine įranga, dėl to užtikrinama efektyvesnė informacijos analizė.	58,6 tūkst. Lt
PHARE horizontaliosios programos „Vizos, migracija, išorinių sienų kontrolė“ projektas	ES Komisijos sprendimas (2001–2002 m.)	Padėti Centrinės ir Rytų Europos šalims pasiekti ES standartus vizų, migracijos ir sienų apsaugos srityse, taip pat taikyti ES acquis reikalavimus, susijusius su teisės aktų rengimu, administracine struktūra, procedūromis, žmogiškaisiais ištekliais, technine įranga ir praktiniu įgyvendinimu šiose srityse.	Parengtos rekomendacijos kiekvienai iš minėtų sričių, nurodant, ką valstybė kandidatė turi pakeisti, kad būtų taikoma ES acquis atitinkamoje srityje.
Trys infrastruktūros komponentai prie Lietuvos rytinės sienos	PHARE projektas LI0013 (2001–2003 m.)	Įrengti patrulinį taką ir pėdsakų juostą; pastatyti 2 užkardas; pastatyti 7 stebėjimo bokštus.	Prie sienos su Baltarusija pastatyta 1 (Padvarionių) užkarda, 7 stebėjimo bokštai, prie pasienio kontrolės punktų ir kitose ypač svarbiose vietose pastatyta 65 km ažūrinės tvoros, Ignalinos rinktinės veikimo teritorijoje įrengtas patrulinis takas ir kontrolinė pėdsakų juosta. Prie sienos su Rusija pastatyta 1 (Kudirkos Naumiesčio) užkarda.	19680,9 tūkst. Lt	24,5 tūkst. Lt
PHARE projektas dėl migracijos ir prieglobsčio valdymo sistemos sukūrimo	Europos Sąjungos Komisijos 2002 m. vasario 1 d. sprendimas (projekto Nr. LI02/IB/JH-01) (2002–2003 m.)	Įsteigti Užsieniečių registrą, plėtoti bendradarbiavimą tarp institucijų, susijusių su užsieniečių teisinės padėties kontrolės Lietuvos Respublikoje įgyvendinimu.		2,9 mln. EUR iš ES biudžeto
Jungtinių Tautų nepilnamečių kriminalinės justicijos programa	Nepilnamečių justicijos programa, pasirašyta 1999 m. birželio 17 d. teisingumo ministro ir Jungtinių Tautų Vystymo programos atstovo Lietuvoje (1999–2002 m.)	Mažinti nepilnamečių pakartotinai padarytų nusikaltimų skaičių, kuriant humanišką ir efektyvią nepilnamečių kriminalinės justicijos sistemą.	Kriminalinės policijos, tardymo pareigūnams ir nepilnamečių reikalų inspektoriams organizuoti mokymai, atlikta teritorinių policijos komisariatų pareigūnų, dirbančių su nepilnamečiais teisės pažeidėjais, bei Vilniaus vidurinių mokyklų vyresniųjų klasių moksleivių sociologinės apklausos. Šių apklausų rezultatai pristatyti 2002 m. birželio mėn. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Nepilnamečių justicijos reforma Baltijos šalyse“.	80000 USD

______________