LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ KABINETO
SUSITARIMAS
DĖL PREKYBINIO IR EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Baltarusijos Respublikos Ministrų Kabinetas, toliau vadinami Šalimis,
siekdamos sudaryti palankias sąlygas prekybos ir ekonominių santykių įtvirtinimui ir plėtojimui abi puses dominančiose srityse pagal abipusės naudos ir tarptautinės teisės principus,
skirdamos ypatingą dėmesį palankių sąlygų kūrimui plėtojant abiejų valstybių juridinių ir fizinių asmenų prekybinius santykius,
ketindamos toliau vystyti dvišalius prekybinius santykius atsižvelgiant į Generalinio susitarimo dėl tarifų ir prekybos (GATT) principus,
susitarė:
1 straipsnis
2 straipsnis
1. Šalys teikia viena kitai didžiausio palankumo statusą visose srityse, susijusiose su:
muitų mokesčiais ir rinkliavomis, taikomomis importui ir eksportui, įskaitant tokių mokesčių ir rinkliavų rinkimo metodus;
muitinių įforminimo, sandėliavimo ir perkrovimo veiksmais;
mokesčiais ir kitomis vidaus tiesioginėmis arba netiesioginėmis rinkliavomis, renkamomis už importuojamas prekes;
tokių mokėjimų ir pervedimų metodais;
prekių pardavimo, pirkimo, transportavimo, paskirstymo ir panaudojimo vidaus rinkoje taisyklėmis.
2. Šio straipsnio 1 punkte numatytas statusas reiškia, kad kiekviena Šalis prekėms, kilusioms iš arba eksportuojamoms į kitos Šalies valstybės teritoriją, taiko ne mažiau palankų statusą negu tas, kuris taikomas prekėms, kilusioms iš arba eksportuojamoms į bet kurios trečiosios šalies teritoriją.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 punkto teiginiai netaikomi:
a) lengvatoms, vienos iš Šalių taikomoms kaimyninėms valstybėms, siekiant išvystyti pasienio prekybą;
b) lengvatoms, susijusioms su realiu arba galimu vienos iš Šalių dalyvavimu muitų sąjungoje ir (arba) laisvos prekybos zonoje;
3 straipsnis
1. Šalys susitarė, prašant vienai iš Šalių, nedelsiant surengti konsultacijas, kada kitos Šalies valstybės teritorijoje kilusių prekių įvykdytas arba įvyksiantis importas sukelia arba gali sukelti rinkos pažeidimus arba labai jai pakenkti. Rinkos pažeidimas nacionalinėje pramonėje reiškia, kad bet kokios panašios ar tiesiogiai su nacionalinėje pramonėje gaminama preke konkuruojančios prekės importas greitai didėja absoliutinėmis proporcijomis ar santykinai, tokiu būdu darydamas materialinę žalą ar keldamas jos pavojų nacionalinei pramonei.
2. Pirmame punkte numatytos konsultacijos turi tikslą:
a) pateikti ir išaiškinti priežastis, susijusias su tokiu importu, kuris gali sukelti grėsmę arba žymiai pakenkti rinkai;
3. Jeigu konsultacijų metu abipusiškai nesuderintas kitas sprendimas, Šalis importuotoja gali:
a) savo nuožiūra nustatyti būtiną laikotarpį kiekybiniams importo apribojimams ir (arba) tarifinėms priemonėms, tikslingoms siekiant sustabdyti rinkos pažeidimo grėsmę arba pašalinti esamus pažeidimus;
b) imtis atitinkamų priemonių užtikrinti, kad importas iš kitos Šalies teritorijos atitiktų kiekybinius ar kitokius apribojimus, nustatytus dėl rinkos pažeidimų. Tokiu atveju kita Šalis galės laisvai atsisakyti savo įsipareigojimų pagal šį Susitarimą ir orientuotis į ekvivalentines prekybos apimtis.
4. Kuomet, Šalies importuotojos nuomone, būtina imtis skubių priemonių rinkos pažeidimui sustabdyti ar pašalinti, ji gali bet kuriuo metu ir be išankstinių konsultacijų imtis tokių priemonių, su sąlyga, kad panašių konsultacijų bus prašoma vienu metu.
5. Šalys, rinkdamosi priemones pagal šį straipsnį, prioritetinėmis laikys tas, kurios turės mažiausią negatyvinį poveikį šio Susitarimo tikslams.
6. Šalys pripažįsta, kad šio straipsnio teiginiai dėl rinkos pažeidimų sustabdymo neprieštarauja bet kurios Šalies teisei taikyti įstatymus nesąžiningos prekybos atžvilgiu.
4 straipsnis
5 straipsnis
Kiekviena Šalis neleis reeksportuoti prekių, gautų pagal gamybinės kooperacijos kontraktus arba kaip tikslinės paskirties žaliavas, kilusias iš kitos Šalies muitų teritorijos. Prekių, gautų pagal tokius kontraktus, reeksportas į trečiąsias šalis galimas tik pagal raštišką tos šalies, kurioje pagamintos prekės, įgaliotųjų valstybinių tarnybų sutikimą ir sąlygas.
Neįvykdžius šios sąlygos, atlikus nesankcionuotą reeksportą, suinteresuota Šalis turi teisę vienašališkai priimti sprendimus pakeisti ir (arba) apriboti prekių, tiekiamų pagal kitos Šalies ūkinių subjektų sudarytus gamybinės kooperacijos kontraktus, arba kaip tikslinės paskirties žaliavos išvežimą.
6 straipsnis
7 straipsnis
8 straipsnis
Kiekviena Šalis užtikrins prekių, pagamintų kitos Šalies muito teritorijoje ar trečiose šalyse, ir skirtų kitos Šalies arba bet kurios trečios šalies muito teritorijai, tranzitą per jos teritoriją. Šalys suteiks eksportuotojams, importuotojams arba vežėjams neblogesnes tranzito priemones ir paslaugas negu bet kurios trečios šalies eksporto-importo vykdytojams.
9 straipsnis
10 straipsnis
11 straipsnis
12 straipsnis
13 straipsnis
14 straipsnis
15 straipsnis
Šis Susitarimas įsigalioja nuo Šalių pasikeitimo pranešimais apie visų tam būtinų valstybės vidaus procedūrų įvykdymo dienos.
Susitarimas netenka galios nuo tos dienos, kai viena iš Šalių pateiks raštišką pranešimą apie norą nutraukti Susitarimą, bet ne vėliau kaip pirmaisiais penkmečio metais ir per šešis kitų metinių laikotarpių mėnesius.
Susitarimas pasirašytas Vilniuje 1994 m. gruodžio 13 d. dviem egzemplioriais lietuvių, baltarusių ir rusų kalbomis. Visi tekstai turi vienodą galią.
Esant nesutarimams, aiškinantis kurį nors šio Susitarimo teiginį, pagrindu bus imamas tekstas rusų kalba.
UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĘ |
UŽ BALTARUSIJOS RESPUBLIKOS MINISTRŲ KABINETĄ |