LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2008 m. birželio 26 d. Nr. X-1633

Vilnius

(Žin., 2001, Nr. 99-3516; 2002, Nr. 123-5546; 2003, Nr. 123-5587; 2006, Nr. 78-3057; 2007, Nr. 68-2655)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS

ĮSTATYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato įmonių finansinę atskaitomybę, reikalavimą atlikti finansinių ataskaitų auditą, metinio pranešimo parengimą, atsakomybę už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimą ir skelbimą.

2. Šiuo įstatymu siekiama įmonių finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimo, reikalavimo atlikti finansinių ataskaitų auditą, atsakomybės už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo rengimo ir paskelbimo reglamentavimą suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas taikomas ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems juridiniams asmenims (toliau – įmonės), įstatymų nustatyta tvarka įregistruotiems Lietuvos Respublikoje.

2. Jeigu finansines ataskaitas savo nuožiūra nusprendžia sudaryti tikroji ūkinė bendrija, komanditinė ūkinė bendrija ar individuali įmonė, kurių šis įstatymas neįpareigoja jų sudaryti, finansines ataskaitas jos turi sudaryti pagal šio įstatymo reikalavimus.

3. Tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, privalo sudaryti finansines ataskaitas ir parengti metinį pranešimą pagal šio įstatymo reikalavimus.

4. Ūkininkų ūkių finansinių ataskaitų sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Šis įstatymas netaikomas pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims. Jų finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, jeigu jų veiklą reglamentuojantys įstatymai nenustato kitaip.

6. Finansų įstaigoms jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai gali nustatyti papildomų reikalavimų dėl finansinių ataskaitų.

7. Bankams ir kitoms kredito įstaigoms, draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms taikomi šio įstatymo 21 straipsnis, 25 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir 27 straipsnis.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių arba tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys.

2. Finansinės ataskaitos straipsnis – finansinės ataskaitos duomenų eilutė.

3. Finansiniai metai – metinis ataskaitinis laikotarpis, kuriam sudaromas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys.

4. Įmonės balansas (toliau – balansas) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

5. Įmonės finansinė atskaitomybė – įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų duomenų ir jų aiškinimo rengimas nustatyta forma.

6. Įmonės finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas (toliau – aiškinamasis raštas) – finansinė ataskaita, kurioje paaiškinamos įmonės balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama papildoma reikšminga informacija, nenurodoma kitose finansinėse ataskaitose.

7. Įmonės finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – finansinių ataskaitų rinkinys) – finansinių ataskaitų rinkinys, kuriame pateikiami finansiniai duomenys apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus.

8. Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – metinės finansinės ataskaitos) – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus įmonės finansinių metų duomenis.

9. Įmonės metinis pranešimas (toliau – metinis pranešimas) – metines finansines ataskaitas papildanti ataskaita, kurioje pateikiami teisės aktų numatyti įmonės finansinių metų veiklos ir numatomos veiklos duomenys.

10. Įmonės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita (toliau – nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje pateikiami duomenys apie įmonės nuosavo kapitalo pasikeitimą per ataskaitinį laikotarpį.

11. Įmonės pelno (nuostolių) ataskaita (toliau – pelno (nuostolių) ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos visos įmonės ataskaitinio laikotarpio pajamos, sąnaudos ir veiklos rezultatai – pelnas arba nuostoliai.

12. Įmonės pinigų srautų ataskaita (toliau – pinigų srautų ataskaita) – finansinė ataskaita, kurioje nurodomos įmonės ataskaitinio laikotarpio pinigų ir pinigų ekvivalentų įplaukos ir išmokos.

13. Inventorizacija – turto ir įsipareigojimų patikrinimas ir jų faktiškai rastų likučių palyginimas su buhalterinės apskaitos duomenimis.

14. Reikšminga informacija – informacija, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti finansines ataskaitas ir paveikti finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

15. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys (toliau – tarpinės finansinės ataskaitos) – finansinių ataskaitų rinkinys, sudaromas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu finansiniai metai, duomenis.

16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos audito įstatyme ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI APSKAITOS PRINCIPAI

4 straipsnis. Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas

1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.

2. Visos įmonės, tvarkydamos apskaitą ir sudarydamos finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:

1) įmonės;

2) įmonės veiklos tęstinumo;

3) periodiškumo;

4) pastovumo;

5) piniginio mato;

6) kaupimo;

7) palyginimo;

8) atsargumo;

9) neutralumo;

10) turinio viršenybės prieš formą.

5 straipsnis. Įmonės principas

1. Kiekviena įmonė, kuri sudaro finansines ataskaitas, laikoma atskiru apskaitos vienetu.

2. Į apskaitą įtraukiamas tik tos įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

6 straipsnis. Įmonės veiklos tęstinumo principas

1. Tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad:

1) įmonės veiklos laikotarpis neribotas;

2) įmonės nenumatoma likviduoti.

2. Šis principas netaikomas, kai priimamas spendimas likviduoti įmonę, taip pat toms įmonėms, kurios įsteigiamos ribotam veiklos laikotarpiui.

7 straipsnis. Periodiškumo principas

Įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos.

8 straipsnis. Pastovumo principas

1. Įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat.

2. Apskaitos metodą galima keisti tik tuo atveju, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti įmonės ataskaitinio laikotarpio turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus.

9 straipsnis. Piniginio mato principas

Visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos, pinigų srautai finansinėse ataskaitose pateikiami pinigine išraiška.

10 straipsnis. Kaupimo principas

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose, neatsižvelgiant į pinigų gavimą arba išmokėjimą. Pagal kaupimo principą pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos – tada, kai jos patiriamos.

11 straipsnis. Palyginimo principas

Įmonės pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateikiamą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų įmonių pateikiama informacija ir teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų pokyčius. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių bent vienų finansinių metų atitinkama informacija.

12 straipsnis. Atsargumo principas

Įmonė pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negali būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

13 straipsnis. Neutralumo principas

Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturi daryti įtakos finansinių ataskaitų informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.

14 straipsnis. Turinio viršenybės prieš formą principas

Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į įmonės apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

TREČIASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI

15 straipsnis. Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai

1. Metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams.

2. Tarpines finansines ataskaitas įmonės sudaro, kai to reikia arba kitų teisės aktų nustatytu periodiškumu.

3. Įregistruotos naujos įmonės sudaro ūkinės veiklos pradžios balansą, kuriame turi būti nurodytas įmonės veiklos pradžioje buvęs turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai.

4. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo įstatymu, verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais (toliau – apskaitos standartai) ir kitais teisės aktais.

5. Įmonės, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, finansines ataskaitas sudaro pagal tarptautinius apskaitos standartus, o kitos įmonės gali pasirinkti finansines ataskaitas sudaryti pagal verslo apskaitos standartus arba tarptautinius apskaitos standartus ir toks pasirinkimas negali būti keičiamas anksčiau negu po 5 metų (išskyrus atvejį, kai įmonė tampa įmonių grupės įmone). Šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys finansines ataskaitas sudaro pagal verslo apskaitos standartus.

6. Aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, pagal kokius apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos.

7. Finansinės ataskaitos sudaromos naudojant Lietuvos Respublikos piniginį vienetą – litą.

8. Finansinės ataskaitos sudaromos lietuvių kalba, o prireikus – ir užsienio kalba.

9. Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

11. Ataskaitinių finansinių metų pradžios finansinių ataskaitų straipsnių sumos turi sutapti su praėjusių finansinių metų pabaigos finansinių ataskaitų atitinkamų straipsnių sumomis.

12. Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Įvykiai, buvę nuo finansinių metų pabaigos iki finansinių ataskaitų sudarymo, registruojami apskaitos standartuose nustatyta tvarka. Jei yra priimtas sprendimas likviduoti ar reorganizuoti įmonę, ta įmonė turi sudaryti balansą ir pagal sprendimo priėmimo dienos duomenis, ir pagal reorganizavimo dienos duomenis.

13. Kai bendrųjų apskaitos principų ir kitų šio įstatymo bei apskaitos standartų nuostatų neužtenka, kad finansinės ataskaitos tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus, aiškinamajame rašte turi būti pateikta papildoma informacija.

14. Išskirtiniais atvejais, kai taikant bendruosius apskaitos principus ir apskaitos standartus sudarytos finansinės ataskaitos prieštarauja šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimui, nuo apskaitos standartų ir bendrųjų apskaitos principų galima nukrypti, kad būtų įvykdytas šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimas tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus. Kiekvienas nukrypimas nuo apskaitos standartų, jo priežastys ir poveikis įmonės turtui, nuosavam kapitalui, įsipareigojimams, pajamoms ir sąnaudoms, pinigų srautams aptariamas aiškinamajame rašte.

16 straipsnis. Turto ir įsipareigojimų įvertinimas

1. Sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamosi bendraisiais apskaitos principais ir apskaitos standartais.

2. Kiekvienas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansinės ataskaitos straipsnis vertinamas atskirai. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų finansinių ataskaitų straipsnių tarpusavio užskaitos negali būti atliekamos, išskyrus apskaitos standartuose nurodytus atvejus.

17 straipsnis. Finansiniai metai

1. Įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį.

2. Finansiniai metai gali būti keičiami ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus. Ši nuostata netaikoma, jeigu įmonė keičia savo finansinius metus į finansinius metus, sutampančius su kalendoriniais metais.

3. Įmonės, kuri pradeda ūkinę veiklą, finansiniai metai yra laikotarpis nuo jos įsteigimo dienos iki finansinių metų pabaigos. Įmonės, kuri keičia savo finansinius metus, finansinių metų pabaiga yra naujų finansinių metų pabaiga, jei laikotarpis nuo finansinių metų pradžios iki naujų finansinių metų pabaigos yra ne ilgesnis negu aštuoniolika mėnesių. Jei šis laikotarpis yra ilgesnis negu aštuoniolika mėnesių, nustatomi pereinamieji finansiniai metai, kurių pradžia yra senų finansinių metų pabaiga, o pabaiga – naujų finansinių metų pradžia.

18 straipsnis. Klaidų taisymas

Po metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo paaiškėjusių klaidų taisymo tvarką nustato apskaitos standartai.

19 straipsnis. Finansinių ataskaitų, metinio pranešimo pasirašymas ir tvirtinimas

1. Finansines ataskaitas ir metinį pranešimą pasirašo įmonės vadovas (nurodomos jo pareigos, vardas ir pavardė).

2. Finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas tvirtinami įstatymų nustatyta tvarka.

20 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų auditas

1. Valstybės ir savivaldybės įmonėse, viešojo intereso įmonėse, akcinėse bendrovėse, šio straipsnio 2 dalyje nurodytose uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė, turi būti atliktas metinių finansinių ataskaitų auditas.

2. Metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 12 mln. litų;

2) balanse nurodyto turto vertė – 6 mln. litų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 50.

3. Pardavimo grynosioms pajamoms taikoma šio įstatymo 24 straipsnio 4 dalis, o vidutiniam metiniam darbuotojų skaičiui pagal sąrašą taikoma šio įstatymo 24 straipsnio 5 dalis.

4. Metinių finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos audito įstatymą ir kitus teisės aktus.

21 straipsnis. Metinių finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo skelbimas

1. Patvirtintos metinės finansinės ataskaitos ir metinis pranešimas kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas) skelbiami viešai Juridinių asmenų registre įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Skelbiamų metinių finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo formos ir tekstai turi būti tokie, pagal kuriuos buvo parengta auditoriaus išvada.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

FINANSINĖS ATASKAITOS

22 straipsnis. Finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis

1. Finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos:

1) balansas;

2) pelno (nuostolių) ataskaita;

3) pinigų srautų ataskaita;

4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;

5) aiškinamasis raštas.

2. Visos pagal šio įstatymo reikalavimus parengtos finansinės ataskaitos sudaro nedalomą visumą.

23 straipsnis. Finansinių ataskaitų įforminimo bendrieji reikalavimai

Kiekvienos finansinės ataskaitos pradžioje turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas;

2) ataskaitinis laikotarpis, paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena;

3) pateikiamų skaičių (rodiklių), kurie yra finansinėje ataskaitoje, tikslumas (nurodoma, ar rodikliai pateikiami litais ar tūkstančiais litų).

24 straipsnis. Sutrumpintos finansinės ataskaitos

1. Sudaryti sutrumpintą balansą, sutrumpintą pelno (nuostolių) ataskaitą, sutrumpintą aiškinamąjį raštą ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos gali įmonės, kurių ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną neviršija šių dydžių dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus:

1) pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 10 mln. litų;

2) balanse nurodyto turto vertė – 6 mln. litų;

3) vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus – 15.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, leidžianti sudaryti sutrumpintas finansines ataskaitas ir nesudaryti pinigų srautų ataskaitos, nustojama taikyti tada, kai ne mažiau kaip du įmonės rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija toje dalyje nustatytus dydžius dvejus iš eilės finansinius metus, įskaitant ataskaitinius finansinius metus.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma viešojo intereso įmonėms.

4. Pardavimo grynąsias pajamas sudaro ataskaitiniais finansiniais metais pardavus prekes ir paslaugas uždirbtos pajamos, iš kurių atimtos grąžintų prekių pardavimo, nukainojimo, nuolaidų sumos.

5. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

6. Sutrumpintų finansinių ataskaitų reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai.

PENKTASIS SKIRSNIS

METINIS PRANEŠIMAS

25 straipsnis. Metinis pranešimas

1. Akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos, kurių visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, prie metinių finansinių ataskaitų privalo parengti metinį pranešimą.

2. Metiniame pranešime turi būti pateikiama:

1) objektyvi įmonės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga, pagrindinių rizikos rūšių ir neapibrėžtumų, su kuriais įmonė susiduria, apibūdinimas;

2) finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija;

3) nuorodos ir papildomi paaiškinimai apie metinėse finansinėse ataskaitose pateiktus duomenis;

4) visų įmonės įsigytų ir turimų savų akcijų skaičius, jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro;

5) per ataskaitinį laikotarpį įsigytų ir perleistų savų akcijų skaičius, jų nominali vertė ir įstatinio kapitalo dalis, kurią tos akcijos sudaro;

6) informacija apie apmokėjimą už savas akcijas, jeigu jos įsigyjamos ar perleidžiamos už užmokestį;

7) įmonės savų akcijų įsigijimo per ataskaitinį laikotarpį priežastys;

8) informacija apie įmonės filialus ir atstovybes;

9) svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos;

10) įmonės veiklos planai ir prognozės;

11) informacija apie įmonės tyrimų ir plėtros veiklą;

12) kai įmonė naudoja finansines priemones ir kai tai yra svarbu vertinant įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, finansinę būklę ir veiklos rezultatus, įmonė atskleidžia finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones, kurioms taikoma apsidraudimo sandorių apskaita, ir įmonės kainų rizikos, kredito rizikos, likvidumo rizikos ir pinigų srautų rizikos mastą.

3. Įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, be šio straipsnio 2 dalyje nustatytos informacijos, atskiroje metinio pranešimo dalyje turi būti pateikiama:

1) nuoroda į taikomą bendrovių valdymo kodeksą (kodeksus) ir kur jis (jie) viešai paskelbtas (paskelbti) ir (arba) nuoroda į viešai paskelbtą visą reikalingą informaciją apie įmonės valdymo praktiką;

2) jeigu nuo taikomo bendrovių valdymo kodekso (kodeksų) nuostatų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma, nurodomos tos nuostatos ir priežastys, dėl kurių nuo jų nukrypstama ir (arba) jų nesilaikoma;

3) informacija apie rizikos mastą ir jos valdymą – apibūdinamas įvairių rūšių rizikos valdymas, jų sumažinimo priemonės ir įmonėje įdiegta vidaus kontrolės sistema;

4) informacija apie reikšmingus tiesiogiai arba netiesiogiai valdomus akcijų paketus;

5) informacija apie akcininkus, turinčius specialias kontrolės teises, ir tų teisių aprašymas;

6) informacija apie visus esamus balsavimo teisių apribojimus, tokius kaip tam tikrą balsų procentą arba skaičių turinčių asmenų balsavimo teisių apribojimus, terminus, iki kurių galima pasinaudoti balsavimo teisėmis, arba sistemas, pagal kurias vertybinių popierių suteikiamos turtinės teisės yra atskiriamos nuo vertybinių popierių turėjimo;

7) informacija apie taisykles, reglamentuojančias valdybos narių išrinkimą ir pakeitimą, taip pat įmonės įstatų pakeitimus;

8) informacija apie valdybos narių įgaliojimus;

9) visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, akcininkų teisės ir jų įgyvendinimas, jeigu ši informacija nenumatyta įstatymuose;

10) valdymo, priežiūros organų ir jų komitetų sudėtis, jų ir įmonės vadovo veiklos sritys.

4. Metiniam pranešimui įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose arba įmonės įstatuose gali būti nustatyta ir daugiau reikalavimų.

5. Įmonės, nurodytos šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, išskyrus viešojo intereso įmones, gali nerengti metinio pranešimo, tačiau šio straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyta informacija turi būti pateikta aiškinamajame rašte.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ IR METINIO PRANEŠIMO SAUGOJIMAS, ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PARENGIMĄ IR PATEIKIMĄ JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRUI

26 straipsnis. Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo saugojimo tvarka

Finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas.

27 straipsnis. Atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui

Už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją. Įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, nevykdantys pareigų, pagal įstatymų atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantys, privalo visą padarytą žalą atlyginti įmonei ir (arba) kitiems asmenims.

Lietuvos Respublikos

įmonių finansinės atskaitomybės

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtoji Tarybos direktyva 78/660/EEB, grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 21).

2. 1990 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 90/604/EEB, iš dalies keičianti Direktyvos 78/660/EEB dėl metinių atskaitomybių ir Direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės nuostatas dėl lengvatų mažoms ir vidutinėms įmonėms ir atskaitomybės skelbimo sumas išreiškiant ekiu (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 107).

3. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/65/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB ir 86/635/EEB, dėl vertinimo taisyklių rengiant tam tikrų bendrovių, taip pat bankų ir kitų finansų įstaigų metinę ir konsoliduotą atskaitomybę (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 245).

4. 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 609).

5. 2003 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/51/EB, iš dalies keičianti Direktyvas 78/660/EEB, 83/349/EEB, 86/635/EEB ir 91/674/EEB, dėl tam tikrų tipų bendrovių, bankų ir kitų finansų įstaigų bei draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 273).

6. 2003 m. rugsėjo 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1725/2003, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 4).

7. 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/46/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 83/349/EEB dėl konsoliduotos atskaitomybės, 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės ir 91/674/EEB dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (OL 2006 L 224, p. 1).“

2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. rugsėjo 1 d.

2. Pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą rengiamas 2008 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir metinis pranešimas.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS