LIETUVOS Respublikos Vyriausybės, ESTIJOS Respublikos
Vyriausybės ir LATVIJOS Respublikos Vyriausybės
Sutartis
dėl bendradarbiavimo vykdant liudytojų ir nukentėjusiųjų apsaugą
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Estijos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,
remdamosi Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos 1994 m. gruodžio 23 d. Rezoliucijos Nr. 49/159 16 skirsniu;
remdamosi 1992 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių;
remdamosi 1995 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Estijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Latvijos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bendradarbiavimo susitarimu;
atsižvelgdamos į 1997 m. Baltijos Asamblėjos rezoliuciją dėl baudžiamojo proceso dalyvių apsaugos sustiprinimo;
atsižvelgdamos į Baltijos Ministrų Tarybos tikslus, iškeltus dėl tarpusavio bendradarbiavimo plėtros kovojant su nusikalstamumu ir teikiant visų trijų valstybių piliečiams patikimą teisių, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą;
suvokdamos, kad sėkminga kova su organizuotu nusikalstamumu dažnai grindžiama liudytojų bei nukentėjusiųjų pateiktais įrodymais;
suvokdamos, kad liudytojams ir nukentėjusiesiems yra dažnai grasinama ar bandoma daryti kitokį poveikį;
vadovaudamosi tarptautiniais įsipareigojimais, nacionaliniais teisės aktais ir veikdamos pagal savo kompetenciją,
susitarė:
1 straipsnis
Sutarties TAIKYMO sRITIS ir TIKSLAI
1. Šalys įsipareigoja vykdyti vienodą visų trijų Sutartį pasirašiusių valstybių asmenų fizinę, taip pat jų turto, laisvių ir teisėtų interesų apsaugą nuo bet kokio tiesioginio ar netiesioginio neteisėto poveikio, jeigu viena iš Šalių dėl tokių asmenų pateikė atitinkamą prašymą.
2. Šalys per savo centrines kompetentingas institucijas bendradarbiauja ir teikia viena kitai abipusę pagalbą užkardydamos nusikaltimus bei kovodamos su jais, taip pat vykdydamos kompleksines priemones, skirtas užtikrinti saugomų asmenų apsaugą ir jų pervežimą.
3. Šalys saugomiems asmenims suteikia reikiamą ir efektyvią apsaugą per visą baudžiamosios bylos tyrimą bei teisminį nagrinėjimą ir po jo, jeigu įstatymų nustatyta tvarka pripažįstama, kad tokia apsauga būtina.
4. Saugomo asmens, kuris laikinai perkeliamas į priimančiosios Šalies teritoriją, teisės ir pareigos apibrėžiamos priimančiosios Šalies galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų.
5. Kiekviena Šalis diplomatiniais kanalais laiku praneša kitoms Šalims apie paskirtas centrines kompetentingas institucijas šios Sutarties tikslams įgyvendinti.
6. Kiekviena Šalis laiku praneša kitoms Šalims apie savo centrinių kompetentingų institucijų sąrašo pasikeitimus.
2 straipsnis
Bendradarbiavimo kryptys
Šalys bendradarbiauja:
1) laikantis reikiamo konfidencialumo, keisdamosi operatyvine, paieškos, tardymo ar kitokia informacija, esančia teisėsaugos institucijų žinioje, apie numanomus ar jau įvykdytus nusikaltimus, susijusius su pavojumi saugomiems asmenims, kai norint užkardyti tokį pavojų reikalinga kitų valstybių pagalba. Pagal atskirus susitarimus – keisdamosi informacija apie nusikalstamas grupuotes, jų narius bei vadovus, jų ryšius su kitų valstybių nusikaltėliais, keliančiais grėsmę Šalių saugomiems asmenims;
2) įgyvendindamos operatyvines ir tardymo priemones, reikalingas saugomų asmenų saugumui užtikrinti, laikantis būtinų konfidencialumo režimo reikalavimų;
3) spręsdamos, ar priimančiosios Šalies teritorijoje galioja prašančiosios Šalies sprendimas dėl asmens apsaugos;
4) baudžiamąsias bylas tiriančių Šalių prašymu atlikdamos operatyvinius ir tardymo veiksmus, būtinus saugomų asmenų saugumui užtikrinti;
5) nutraukdamos tolesnį baudžiamąjį persekiojimą ar sumažindamos baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie suteikė pagalbos kitos Šalies teisėsaugos institucijoms ir padėjo atskleisti sunkų nusikaltimą, jeigu tas nusikaltimas yra pavojingesnis už tą, kurį įvykdė toks asmuo;
6) šaukdamos į teismą saugomus asmenis ir juos apklausdamos, laikantis reikiamo konfidencialumo bei imantis reikiamų apklausos apsaugos priemonių;
7) laikinai ar visam laikui perkeldamos saugomus asmenis į priimančiosios Šalies teritoriją neatskleidžiant jų asmens tapatybės ir prireikus užtikrindamos jų buvimo vietos apsaugą ar stebėjimą;
8) keisdamosi moksline ir technine informacija apie kovą su nusikaltimais prieš saugomus asmenis, atlikdamos bendrą problemų, kurias galima išspręsti sutelktomis jėgomis, kriminologinį mokslinį tyrinėjimą, tuo tikslu keisdamosi specialistais, taip pat organizuodamos bendrus seminarus ir darbo susitikimus;
9) sudarydamos bendras ekspertų grupes, skirtas spręsti sudėtingus klausimus dėl saugomų asmenų apsaugos, ir plėtodamos procedūrines normas atsižvelgiant į Šalių įstatymus ir kitus teisės aktus;
3 straipsnis
PraŠymai dėl apsaugos
1. Šalys bendradarbiauja remdamosi rašytiniais prašymais, kurie turi būti tinkamai įforminti ir kuriuose nurodomi šie duomenys:
1) prašymą pateikusios institucijos pavadinimas ir institucijos, kuriai prašymas adresuojamas, pavadinimas;
3) saugomo asmens, kuris turėtų būti perkeltas į kitos Šalies teritoriją, vardas, pavardė, gimimo vieta ir data, tautybė, pilietybė, profesija ir darbovietė (jei dirba), užsienio kalbų mokėjimas ir kiti svarbūs duomenys;
5) trumpas baudžiamosios bylos, su kuria susijęs pateikiamas prašymas, aprašymas, taip pat priežastys ir motyvai, dėl kurių asmuo turėtų būti perkeltas į kitą valstybę;
6) informacija apie egzistuojančio pavojaus rimtumą: ar yra realus pavojus asmens gyvybei, sveikatai, turtui arba teisėtiems jo interesams, ar tokie grasinimai jau buvo pareikšti arba ar yra pakankamai pagrindo manyti, kad asmuo yra pavojuje;
2. Prašymas turi būti parengtas anglų arba rusų kalba ir perduotas kitos Šalies centrinės kompetentingos institucijos atstovui asmeniškai arba per kurjerį atsižvelgiant į tai, koks konfidencialumo lygis taikomas. Visa papildoma informacija perduodama tokiu pat būdu.
5. Prašymai nagrinėjami laikantis geros valios principo, tačiau Šalims paliekama teisė nepatenkinti prašymo nenurodant prašančiajai Šaliai tokio sprendimo priežasčių ir motyvų. Jei Šalis, į kurią kreipiamasi, atsisako patenkinti prašymą, tos Šalies centrinė kompetentinga institucija apie tai raštu informuoja prašančiąją Šalį.
6. Šalis, kuri rengiasi laikinai priimti saugomus asmenis, gali prašyti papildomos informacijos, susijusios su perkeliamu asmeniu arba atitinkama baudžiamąja byla.
4 straipsnis
Priimančiosios Šalies įsipareigojimai
Priimančioji Šalis įsipareigoja:
1) užtikrinti prašančiosios Šalies saugomų asmenų perkėlimą bei apsaugą, išduoti jiems leidimus gyventi ir kitus dokumentus, kurie yra būtini nuolat gyventi kitoje šalyje;
5 straipsnis
Apsaugos nutraukimas
Jei perkeltas asmuo pažeidžia priimančiosios Šalies nacionalinius įstatymus ar kitus teisės aktus, nesilaiko jam nustatytų pareigų ir taisyklių, priimančioji Šalis tokį asmenį gali išsiųsti iš valstybės.
6 straipsnis
Informacijos perdavimas ir naudojimas
Kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti iš kitų Šalių gautos informacijos konfidencialumą. Konfidencialumo lygį nustato informaciją teikianti Šalis. Slapta informacija keičiamasi laikantis Šalių pasirašytų tarptautinių sutarčių reikalavimų. Jei iš vienos Šalies pagal šią Sutartį gautą informaciją norima perduoti ir trečiajai šios Sutarties Šaliai arba trečiajai valstybei, prieš tai būtina kreiptis į informaciją teikiančią Šalį ir gauti jos sutikimą.
7 straipsnis
Išlaidos
1. Prašančioji Šalis apmoka visas išlaidas, susijusias su saugomo asmens ir jo šeimos narių perkėlimu, medicinos draudimu, socialinėmis garantijomis ir asmens tapatybės pakeitimu.
8 straipsnis
Bendradarbiavimo kalba
9 straipsnis
DEPOZITaRAS
10 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
1. Ši Sutartis įsigalioja tą dieną, kai depozitaras gauna paskutinį pranešimą apie valstybės vidaus teisinių procedūrų, būtinų šiai Sutarčiai įsigalioti, baigimą. Kiekviena Šalis turi teisę nutraukti savo dalyvavimą Sutartyje praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai raštu informuoja depozitarą apie tokį savo ketinimą.
2. Šalys susitaria, kad Sutartis dviem Šalims įsigalioja, kai depozitaras iš tų dviejų Šalių gauna minėtus pranešimus.
3. Kiekviena Šalis turi teisę keisti Sutarties nuostatas, apie tokį savo ketinimą raštu informavusi depozitarą. Pakeitimai daromi raštu ir įsigalioja šio straipsnio pirmoje dalyje nurodyta tvarka.
PASIRAŠYTA 200___ m. ______________ d. trimis originaliais egzemplioriais, kiekvienas jų lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis. Visi šie tekstai laikomi autentiškais. Kilus ginčams dėl šios Sutarties nuostatų aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės Vardu |
ESTIJOS respublikos Vyriausybės Vardu |
LATVIJOS respublikos Vyriausybės Vardu |