LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL MINIMALIŲ SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REIKALAVIMŲ IŠGAUNANT NAUDINGĄSIAS IŠKASENAS

1998 m. rugsėjo 11 d. Nr. 141/173

Vilnius

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. 1049 „Dėl Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104),

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti Minimalius saugos ir sveikatos darbe reikalavimus išgaunant naudingąsias iškasenas (pridedama).

2. Nustatyti, kad Reikalavimai įsigalioja nuo 1999 m. liepos 1 d.

3. Pavesti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Reikalavimų įgyvendinimo ir laikymosi kontrolę.

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

APLINKOS MINISTRAS                                                                                    ALGIS ČAPLIKAS

______________

PATVIRTINTA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

ir Aplinkos ministerijos

1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 141/173

MINIMALŪS SAUGOS IR SVEIKATOS DARBE REIKALAVIMAI IŠGAUNANT NAUDINGĄSIAS IŠKASENAS

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai (toliau – Reikalavimai) išgaunant naudingąsias iškasenas parengti vadovaujantis Europos Bendrijos Tarybos direktyvomis:

- 92/91/EEB dėl minimalių reikalavimų darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai pagerinti įmonėse, kuriose gręžimo būdu gaunami mineralai,

- 92/104/EEB dėl minimalių reikalavimų siekiant pagerinti darbuotojų, dirbančių mineralų gavybos pramonėje žemės paviršiuje ir po žeme, saugą ir sveikatos apsaugą.

1.2. Šiuose Reikalavimuose pateiktos privalomos nuostatos, kurias turi įgyvendinti darbdaviai ir kurios leidžia sumažinti profesinę riziką. Darbdaviai privalo informuoti ir konsultuoti darbuotojus bei jų atstovus apie saugos ir sveikatos darbe reikalavimus naudojant žemės gelmių išteklius.

1.3. Šie Reikalavimai taikomi visoms Lietuvos Respublikos naudingųjų iškasenų gavybos įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir kitiems ūkio subjektams (toliau – įmonėms) ir nustato privalomus minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėse, kuriose vykdomi gręžimo darbai ir naudojami žemės gelmių ištekliai atviru būdu ar iš gręžinių.

1.4. Parengti Reikalavimai neapriboja darbdavių teisių priimti ir taikyti griežtesnius teisinius reikalavimus, garantuojančius didesnę darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.

1.5. Šiuose Reikalavimuose naudingųjų iškasenų gavybos pramonė – tai sritys, susijusios su:

- naudingųjų iškasenų gavyba,

- žemės gelmių (geologiniu) tyrimu,

- išgautos žaliavos paruošimu pardavimui, išskyrus jos perdirbimą.

1.6. Naudingąsias iškasenas išgaunančios įmonės – tai visos įmonės, į kurių veiklą įeina:

- žemės gelmių tyrimas – naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba,

- mechaninis gręžinių gręžimas,

- žemės gelmių išteklių naudojimas atviru būdu arba iš gręžinių,

- išgautos žaliavos paruošimas pardavimui, išskyrus darbus, susijusius su šios žaliavos tolesniu perdirbimu.

1.7. Darbovietė – tai darbo vieta įmonės statiniuose ir bet kuriose kitose vietose įmonės teritorijoje, kurioje darbuotojai gali būti darbo metu.

1.8. Darbuotojų atstovai – įmonės profesinės sąjungos paskirti asmenys, o nesant įmonėje profesinės sąjungos, – visuotiniame darbuotojų ar įgaliotinių susirinkime išrinkti asmenys, kuriems suteikiami įgaliojimai atstovauti darbuotojų interesus saugos ir sveikatos darbe klausimais įmonės padalinyje, pamainoje.

1.9. Darbo priemonės – darbo procese naudojami darbo reikmenys: medžiagos, įranga, įrankiai, prietaisai, įrenginiai (mechanizmai) bei įrenginių (mechanizmų) kompleksai, tarp jų potencialiai pavojingi įrenginiai.

1.10. Darbo priemonės naudojimas – kiekviena veikla, susijusi su darbo priemone, pvz., įrenginio paleidimas ar stabdymas, gabenimas ar taisymas, modifikavimas ar valdymas.

1.11. Pavojinga zona – kiekviena zona darbo priemonės viduje ir aplink ją, kurios veikiamas darbuotojas tampa objektu, patiriančiu pavojų savo saugai ir sveikatai.

1.12. Darbų saugos profilaktika – visose įmonės veiklos darbo pakopose naudojami ir planuojami būdai, padedantys sumažinti profesinę riziką arba jos išvengti.

Kitos Reikalavimuose naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo sąvokas.

2. Bendrosios darbdavių pareigos

2.1. Darbdaviai, vadovaudamiesi šiais Reikalavimais ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais, privalo užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe visais atvejais, susijusiais su mechaniniu gręžinių gręžimu ir žemės išteklių naudojimu atviru būdu arba iš gręžinių.

2.2. Darbdaviai privalo organizuoti darbuotojų ir jų įgaliotų atstovų informavimą, konsultavimą, mokymą bei darbuotojų žinių periodinį tikrinimą pagal Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymą ir kitus teisės aktus.

Darbdaviai taip pat privalo mokyti darbuotojus, kuriuos gali paveikti kenksmingi ir pavojingi veiksniai, taip pat darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingomis darbo priemonėmis, įsisavinti saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.

2.3. Darbdaviai, užtikrindami darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, privalo pasirūpinti, kad:

2.3.1. darbo priemonės būtų suprojektuotos, pastatytos, atiduotos naudoti, naudojamos ir prižiūrimos taip, kad darbuotojas, nepakenkdamas sau bei kitų darbuotojų saugai ir sveikatai, darbe galėtų atlikti jiems pavestus darbus;

2.3.2. darbo priemonės, įrenginiai ir saugos įrenginiai būtų įrengti, naudojami ir tinkamai techniškai prižiūrimi pagal darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.

2.3.3. darbuotojų veikla būtų prižiūrima darbdavio arba darbdavio įgaliotų asmenų;

2.3.4. pavojingus bei kenksmingus, su didesne rizika susijusius darbus atliktų tik papildomai instruktuoti ir turintys reikiamą kvalifikaciją darbuotojai;

2.3.5. nelaimingų atsitikimų, ūminių susirgimų darbe atvejais darbuotojams būtų užtikrinta skubi medicininė pagalba;

2.3.6. periodiškai būtų rengiami saugos ir sveikatos darbe apmokymai ir pratybos;

2.3.7. pirmenybė būtų suteikiama ne asmeninėms, bet kolektyvinėms profilaktikos ir saugos darbe priemonėms.

2.4. Darbdaviai, atsižvelgdami į įmonės veiklos ypatybes, privalo:

2.4.1. įvertinti rizikos veiksnius, susijusius su darbuotojų sauga ir sveikata darbe;

2.4.2. nemokamai aprūpinti darbuotojus kolektyvinėmis ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, kai tas būtina siekiant darbuotojus apsaugoti nuo rizikos;

2.4.3. duodant įpareigojimą darbuotojui, atsižvelgti į darbuotojo galimybes saugos ir sveikatos darbe požiūriu;

2.4.4. užtikrinti, kad įdiegus naujas technologijas, susijusias su įrangos pakeitimu, darbuotojai ir jų atstovai būtų informuojami apie pasikeitusias darbo sąlygas.

2.5. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbo priemonės, kuriomis naudojasi darbuotojai įmonėje, būtų ergonomiškos ir tinkamos darbui atlikti arba pritaikytos šiam tikslui ir nekenktų darbuotojų saugai ir sveikatai.

2.6. Parinkdami darbo priemones, kurias reikia naudoti, darbdaviai privalo atkreipti dėmesį į specifines darbo sąlygas, egzistuojančias įmonėje. Kad užtikrintų darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, ypatingą dėmesį privalo sutelkti į pavojus, kurie gali kilti darbo vietoje.

2.7. Kylant įtarimams arba abejonėms, kad darbo priemonių naudojimas ar pavojingas reiškinys gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai darbe, darbdaviai privalo imtis būtinų veiksmų arba priemonių, kad darbus vykdytų tik papildomai instruktuoti ir turintys reikiamą kvalifikaciją darbuotojai.

2.8. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad nustatyta tvarka įmonėje parengti saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentai atitiktų šiuos Reikalavimus, būtų laiku parengiami ir atnaujinami.

2.9. Įmonės saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose turi būti:

- nustatyti ir įvertinti įmonėje kylantys pavojai,

- nurodyta, kokios priemonės taikytos šiems Reikalavimams įgyvendinti,

- nurodyta, kad darbo priemonės ir įrengimai yra saugūs.

Saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentai turi būti parengti prieš įmonei pradedant gamybinę veiklą ir peržiūrimi, jei įmonėje įvyko svarbių pasikeitimų keičiant darbo (gamybos) procesus, darbo bei asmenines apsaugos priemones ir kt.

2.10. Jeigu toje pačioje įmonėje dirba kelių įmonių darbuotojai, darbdaviai privalo organizuoti darbą taip, kad būtų garantuotas visų darbuotojų saugus darbas, neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš darbdavių yra sudaryta darbo sutartis. Darbdaviai iš savo tarpo skiria vieną atstovą, kuris atsako už visų darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, saugą. Toks susitarimas įforminamas raštu.

2.11. Darbdaviai privalo koordinuoti visas priemones, susijusias su darbuotojų sveikata ir sauga darbe, įmonės saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose tiksliai nurodo šio koordinavimo įgyvendinimo tikslą, priemones ir būdus.

2.12. Saugos ir sveikatos apsaugos darbe priemonių koordinavimas neatleidžia darbdavio nuo atsakomybės už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe.

2.13. Darbdaviai nedelsdami turi pranešti kompetentingoms institucijoms apie visus nelaimingus ir mirtinus atsitikimus darbe bei susidariusias rimto pavojaus situacijas.

2.14. Prireikus darbdaviai atnaujina saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentą, įvardydami priemones, kurių buvo imtasi nelaimingų atsitikimų pasikartojimui išvengti.

2.15. Darbuotojų apsauga nuo gaisro, sprogimo bei žalingos sveikatai aplinkos:

2.15.1. darbdaviai privalo numatyti ir taikyti konkrečias priemones, kad būtų išvengta, laiku pastebėta ir užgesinta ugnis bei likviduota sprogimų galimybė;

2.15.2. turi būti parengti tinkami evakuaciniai bei gelbėjimo įrenginiai, kurie, iškilus pavojui, leistų darbuotojams greitai ir saugiai palikti darbovietes. Būtina reguliariai atlikti šių įrenginių techninę priežiūrą;

2.15.3. keliai, vedantys avarinių išėjimų link, ir išėjimai nuolat turi būti laisvi;

2.15.4. teikiant skubią pagalbą gaisro atveju, evakuojant darbuotojus, darbdaviai privalo taikyti reikiamas priemones, atsižvelgdami į veiklos pobūdį arba įmonės dydį bei ten esančius asmenis;

2.15.5. darbdaviai privalo paskirti darbuotojus, kurie, kilus gaisrui ir prireikus skubios pagalbos, padėtų įgyvendinti numatytas priemones. Darbuotojų skaičiaus, jų pasirengimo ir turimos įrangos turi pakakti priklausomai nuo įmonės arba įstaigos dydžio bei konkretaus pavojaus;

2.15.6. darbdaviai nedelsdami privalo pranešti darbuotojams apie jiems gresiantį pavojų ir apie naudojamas priemones saugai užtikrinti;

2.15.7. darbdaviai privalo veikti ir instruktuoti darbuotojus taip, kad jie galėtų išeiti iš darbo patalpų ir patekti į saugią vietą;

2.15.8. darbuotojai, rimto ir neišvengiamo pavojaus akivaizdoje paliekantys savo darbo vietas arba pavojingą zoną, negali patirti nuostolių dėl savo veiksmų ir turi būti apsaugoti nuo žalingų padarinių;

2.15.9. darbdaviai turi užtikrinti, kad visi darbuotojai rimto ir neišvengiamo pavojaus atveju galėtų pasirūpinti savo ir kitų asmenų sauga, leidžiančia išvengti tokio pavojaus padarinių;

2.15.10. darbdaviai turi užtikrinti, kad technologinio proceso metu nesusidarytų sprogi ir sveikatai žalinga aplinka.

2.16. Komunikacijų, įspėjimo ir pranešimo apie pavojų sistemos.

Darbdaviai privalo pasirūpinti, kad būtų įrengtos reikiamos ryšių, įspėjimo ir pavojaus perspėjimo sistemos, įgalinančios nedelsiant, atsiradus būtinybei, imtis skubios medicininės pagalbos, evakuavimo ir gelbėjimo darbų, kurie leistų darbuotojams greitai ir saugiai palikti pavojingas zonas.

2.17. Darbuotojų informavimas.

Darbdaviai, vadovaudamiesi įstatymais ir atsižvelgdami į įmonių dydį, turi taikyti priemones, kurios užtikrintų, kad darbuotojai arba jų atstovai įmonėje gautų reikalingą ir visiems suprantamą informaciją, susijusią su:

- rizika saugai ir sveikatos apsaugai darbe bei įmonėje naudojamomis profilaktinėmis priemonėmis, taip pat su saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimais įmonėje bei kiekvienoje darbo vietoje,

- rizikos įvertinimu ir apsaugos nuo rizikos kolektyvinėmis ar asmeninėmis apsaugos priemonėmis,

- apsaugos ir profilaktinėmis priemonėmis, kurias nurodo inspekcijos ir kitos institucijos, kontroliuojančios saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų laikymąsi.

2.18. Darbuotojų mokymas:

2.18.1. darbdaviai negali leisti darbuotojams dirbti tol, kol jie neinstruktuoti apie saugius darbo būdus ir metodus;

2.18.2. priėmus į darbą, įvadinio instruktažo metu darbuotojai privalo būti supažindinti (pasirašytinai) su saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimais ir jiems privalomais vykdyti saugos darbe teisės aktais. Perkeliant darbuotojus į kitą darbą, pakeitus darbo (gamybos) organizavimą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones bei technologijas saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės aktais numatytais atvejais privalo būti pakartotinai instruktuojami ir mokomi;

2.18.3. instruktuojant atsižvelgiama į naujus arba pakitusius rizikos veiksnius. Darbuotojai, dirbantys darbus išgaunant žemės gelmių išteklius, privalo būti instruktuojami periodiškai;

2.18.4. darbuotojai saugos ir sveikatos apsaugos darbe klausimais mokomi įmonės sąskaita.

2.19. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad kitos įmonės darbuotojai, nukreipti dirbti į įmonę, nepradėtų dirbti tol, kol jie nesupažindinti su saugiais darbo būdais ir metodais. Neatsižvelgiama į tai, kad įmonėje, kurioje jie nuolat dirba, buvo nustatyta tvarka instruktuoti.

2.20. Įmonių saugos ir sveikatos apsaugos darbe tarnybų darbuotojai privalo būti atitinkamai parengti.

2.21. Prevencinė medicininė priežiūra:

2.21.1. jeigu dirbant gali veikti sveikatai kenksmingi ar pavojingi profesinės rizikos veiksniai, darbdaviai, atsižvelgdami į riziką saugai ir sveikatai darbe, privalo užtikrinti reikiamą darbuotojų sveikatos priežiūrą;

2.21.2. darbuotojų, dirbančių darbus išgaunant žemės gelmių išteklius, sveikata tikrinama įsidarbinant ir periodiškai;

2.21.3. darbdaviai privalo organizuoti periodinį darbuotojų sveikatos patikrinimą ir apmokėti sveikatos patikrinimo išlaidas;

2.21.4. darbuotojai turi būti mokomi higieninio elgesio ir pirmosios medicininės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems įgūdžių.

3. Bendrosios darbuotojų pareigos

3.1. Darbuotojai privalo:

3.1.1. kaip įmanoma labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų saugos užtikrinimu ir sveikatos apsauga darbe;

3.1.2. teisingai naudoti darbo priemones (medžiagas, įrangą, įrankius, prietaisus, įrenginius (mechanizmus), įrenginių (mechanizmų) kompleksus, potencialiai pavojingus įrenginius;

3.1.3. teisingai naudoti kolektyvines ir asmenines apsaugos priemones;

3.1.4. neišjungti, nekeisti arba nešalinti įrenginiuose (mechanizmuose), pastatuose ir kitose įmonės vietose įrengtų darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe priemonių, naudoti tokias priemones taisyklingai ir apie jų gedimus pranešti padalinio vadovui arba darbdaviui;

3.1.5. nedelsdami informuoti padalinio vadovą, darbdavį ar darbuotojų atstovus, įmonės saugos ir sveikatos apsaugos darbe tarnybą arba komitetą apie padėtį darbo vietose, darbo zonose ar darbo patalpose, kuri, jų tvirtu įsitikinimu, gali sudaryti rimtą ir neišvengiamą pavojų darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai, taip pat informuoti apie trūkumus organizuojant darbuotojų saugų darbą;

3.1.6. bendradarbiauti su darbdaviais, darbuotojų atstovais ir kitais už darbuotojų saugos užtikrinimą ir sveikatos apsaugą atsakingais darbuotojais, kad būtų įgyvendintos valstybinių darbo inspektorių ir kitų institucijų pareigūnų nurodytos priemonės dėl saugos užtikrinimo ir sveikatos apsaugos įmonėje;

3.1.7. darbuotojai privalo nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą. Darbuotojai turi sugebėti suteikti pirmąją medicininę pagalbą.

4. Bendrieji minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai naudojant žemės gelmių išteklius

Šio punkto bendrieji reikalavimai taikomi įmonėse, kuriose vykdomi gręžimo darbai ir naudojami žemės gelmių ištekliai atviru būdu arba iš gręžinių. Specialieji minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai, kurių privaloma laikytis išgaunant žemės gelmių išteklius pakrantės zonoje, atviroje jūroje ir sausumoje, išdėstyti atitinkamai 5, 6, ir 7 punktuose.

4.1. Stabilumas ir tvirtumas:

4.1.1. įmones būtina suprojektuoti, pastatyti, įrengti, naudoti ir techniškai prižiūrėti taip, kad atitiktų esamas klimatines sąlygas;

4.1.2. jų konstrukcija ir tvirtumas turi atitikti įmonės paskirtį.

4.2. Įmonių steigimas ir priežiūra:

4.2.1. projektuojant įmones, reikalinga numatyti įrenginius ir priemones darbuotojų saugai ir sveikatai darbe užtikrinti. Būtina pasirūpinti reikiama apsauga nuo pavojų, pavojingų medžiagų šalinimu ir saugojimu;

4.2.2. įmones būtina suprojektuoti ir įrengti pagal ergonomikos principus;

4.2.3. ypatingo pavojaus zonas būtina aptverti ir pagal galiojančius norminius dokumentus pažymėti įspėjamaisiais ženklais.

4.3. Atsakingas asmuo:

4.3.1. kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba žmonės, visuomet turi būti darbdavio paskirtas atsakingas už saugą ir sveikatos apsaugą darbuotojas, turintis sugebėjimų ir kvalifikaciją tokiai užduočiai atlikti atsižvelgiant į galiojančius norminius dokumentus ir nustatytą tvarką;

4.3.2. darbdaviai gali patys imtis atsakomybės už saugą ir sveikatos apsaugą įmonėje, jeigu jie, kaip to reikalauja norminiai dokumentai, turi reikalingų sugebėjimų ir kvalifikaciją tokiai užduočiai atlikti.

4.4. Priežiūra:

4.4.1. siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe, visų technologinių procesų metu juos turi prižiūrėti darbdavio paskirti asmenys, turintys reikiamų sugebėjimų ir kvalifikaciją;

4.4.2. darbo vietas privalu patikrinti bent vieną kartą per pamainą;

4.4.3. darbdavys gali asmeniškai atlikti priežiūrą, jeigu jis pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus turi reikiamą kvalifikaciją.

4.5. Kvalifikuoti darbuotojai.

Kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba žmonės, turi būti pakankamas skaičius darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir išsimokslinimą pavestoms užduotims atlikti.

4.6. Informavimas, instruktavimas ir mokymas:

4.6.1. norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, juos būtina tinkamai informuoti, instruktuoti, mokyti ir tobulinti jų kvalifikaciją;

4.6.2. darbdaviai privalo pasirūpinti, kad darbuotojai gautų suprantamas saugos instrukcijas, kad nekiltų grėsmė nei jų pačių, nei kitų darbuotojų saugai ir sveikatai darbe.

4.7. Raštiškos instrukcijos:

4.7.1. kiekvienai įmonei būtina parengti raštiškas instrukcijas apie tai, kaip užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe bei saugų gamybos priemonių naudojimą;

4.7.2. šiose instrukcijose turi būti pateikiama informacija apie naudojimąsi avariniais įrenginiais ir darbuotojų elgesį, įvykus avarijai ar gaisrui įmonėje arba už jos ribų.

4.8. Saugūs technologiniai metodai.

Privaloma, kad kiekvienoje įmonėje būtų naudojami tik saugūs technologiniai metodai.

4.9. Leidimas darbui atlikti:

4.9.1. jeigu saugos ir sveikatos darbe dokumentuose reikalaujama, reikia numatyti pavojingų darbų arba darbų, kurie paprastai nėra pavojingi, bet vyksta tuo pačiu metu su kitomis operacijomis ir gali sukelti pavojų, leidimų sistemą;

4.9.2. atsakingas darbuotojas privalo išduoti leidimą prieš pradedant darbus. Leidime turi būti nurodytos privalomos sąlygos ir saugos priemonės, kurių būtina laikytis prieš pradedant darbą, jį atliekant ir užbaigus.

4.10. Periodiškas asmeninių apsaugos priemonių tikrinimas.

Darbdaviai, užtikrindami, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, privalo įpareigoti atsakingus asmenis periodiškai tikrinti darbuotojų asmenines apsaugos priemones, taip pat saugos ir sveikatos apsaugos darbe organizavimo sistemą.

4.11. Mechaninės ir elektrinės darbo (gamybos) priemonės ir įrenginiai:

4.11.1. mechanines ir elektrines darbo (gamybos) priemones ir įrenginius būtina parinkti, įrengti, naudoti ir techniškai prižiūrėti atsižvelgiant į darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe;

4.11.2. jeigu tokios darbo (gamybos) priemonės ir įrenginiai yra išdėstyti zonoje, kurioje gali užsidegti dujos, garai arba lakieji skysčiai ir todėl gresia arba gali grėsti gaisro arba sprogimų pavojus, jie turi būti tam pritaikyti;

4.11.3. jei būtina, gamybos priemonės ir įrenginiai turi būti su atitinkamais apsauginiais įtaisais.

4.12. Privalomieji reikalavimai:

4.12.1. mechaninės gamybos priemonės ir įrenginiai turi būti atitinkamo stiprumo, neturėti defektų ir atitikti naudojimo tikslą;

4.12.2. elektrinės gamybos priemonės ir įrenginiai, atsižvelgiant į naudojimo tikslą, turi būti reikiamų matmenų ir galingumo;

4.12.3. elektros instaliacijos turi būti įrengtos taip, kad nekiltų gaisro arba sprogimo pavojaus. Asmenys turi būti apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų pavojaus dėl tiesioginio ar netiesioginio kontakto su elektros instaliacija;

4.12.4. elektros instaliacija ir saugos priemonės turi atitikti elektros įtampą, aplinkos sąlygas ir darbuotojų, kontaktuojančių su instaliacijos dalimis, kvalifikaciją.

4.13. Techninis aptarnavimas:

4.13.1. turi būti sudaryti sistemingo mechaninių ir elektrinių gamybos priemonių ir įrenginių tikrinimo bei techninio aptarnavimo grafikai;

4.13.2. visus įrenginių arba gamybos priemonių techninės priežiūros, tikrinimo ir išbandymo darbus privalo atlikti kvalifikuotas asmuo. Turi būti rašomi ir deramai saugomi patikrinimų ir bandymų protokolai.

4.14. Apsauginių įtaisų techninė priežiūra:

4.14.1. apsauginiai įtaisai visada turi būti tinkami naudojimui ir prižiūrimi;

4.14.2. jų techninė priežiūra turi būti atliekama griežtai atsižvelgiant į technologinius procesus.

4.15. Gręžinių kontrolė:

4.15.1. norint išvengti pavojingų išsiveržimų, gręžinių gręžimo metu būtina naudotis atitinkamais gręžinio kontrolės prietaisais;

4.15.2. naudojant šiuos prietaisus, būtina atsižvelgti į pagrindines gręžimo ypatybes ir eksploatacijos sąlygas.

4.16. Apsauga nuo kenksmingos aplinkos ir sprogimo:

4.16.1. būtina imtis atitinkamų priemonių, kad būtų galima nustatyti, ar aplinkoje yra kenksmingų sveikatai arba sprogių medžiagų, ir išmatuoti jų koncentraciją;

4.16.2. jeigu saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentai reikalauja, būtina įrengti kontrolinius prietaisus, nustatytose vietose automatiškai ir nuolatos matuojančius dujų koncentraciją, automatines pavojaus signalizacijos sistemas ir įtaisus, automatiškai išjungiančius elektrines gamybos priemones ir vidaus degimo variklius;

4.16.3. jeigu numatyta atlikti automatinius matavimus, matavimo rezultatus būtina užrašyti ir saugoti taip, kaip nurodo saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentai;

4.16.4. jei atmosferoje kaupiasi ar gali susikaupti lakios, sveikatai kenksmingos medžiagos, būtina taikyti priemones, kurios užtikrintų, kad:

- šios medžiagos būtų surenkamos prie jų atsiradimo šaltinio,

- būtų pašalinamos nuo atsiradimo šaltinio,

- būtų išsklaidytos, nesukeliant pavojaus darbuotojams;

4.16.5. zonose, kuriose kenksmingos atmosferos medžiagos gali kenkti darbuotojų sveikatai, turi būti pakankamai kvėpavimo takų apsaugos priemonių ir gaivinimo aparatų. Šioms priemonėms prižiūrėti įmonėse turi būti paskirtas pakankamas skaičius kvalifikuotų asmenų. Priemones būtina deramai saugoti ir techniškai prižiūrėti;

4.16.6. jeigu atmosferoje yra arba gali atsirasti sieros vandenilio ir kitų nuodingųjų dujų, kompetentingai įstaigai būtina pateikti apsaugos nuo dujų planą, kuriame turi būti išsamiai aprašytos naudojamos apsaugos ir prevencijos priemonės;

4.16.7. būtina taikyti visas reikiamas priemones, kad būtų užkirstas kelias atsirasti ir kauptis sprogiai atmosferai;

4.16.8. sprogiose zonose būtina taikyti visas reikiamas saugos priemones, kad sprogi atmosfera neužsidegtų;

4.16.9. būtina sudaryti apsaugos nuo sprogimo planą, kuriame turi būti nurodyti apsaugos nuo sprogimo įrenginiai ir priemonės;

4.16.10. gresiančio sprogimo ar gaisro vietose turi būti draudžiama rūkyti;

4.16.11. jeigu nėra taikytos atsargumo priemonės, draudžiama naudoti atvirą ugnį ar dirbti darbus, galinčius sukelti gaisrą.

4.17. Gaisro aptikimas ir gesinimas:

4.17.1. atsižvelgiant į pastatų matmenis ir paskirtį, pastatuose esančią įrangą, juose laikomų medžiagų fizines ir chemines savybes ir galimą didžiausią darbuotojų skaičių, darbovietėse turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir, jei būtina, gaisrinės signalizacijos įrenginiai;

4.17.2. įmonėse turi būti nustatomos gamybinių cechų, atskirų patalpų, įrenginių ir sandėlių kategorijos pagal jų pavojingumą sprogimui ir gaisrui. Kategorijų žymėjimai turi būti aiškiai matomi prieš įeinant į patalpą;

4.17.3. gaisro gesinimo priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudoti. Gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius norminius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

4.18. Sprogstamosios medžiagos:

4.18.1. sprogstamąsias medžiagas naudoti, krauti ir transportuoti gali tik kompetentingi asmenys;

4.18.2. sprogstamąsias medžiagas privaloma saugiai sandėliuoti ir įvesti griežtą jų išdavimo ir naudojimo tvarką, apskaitą ir apsaugą;

4.18.3. ši veikla turi būti organizuojama ir atliekama nesukeliant pavojaus darbuotojams.

4.19. Judėjimo keliai:

4.19.1. turi būti sudarytos sąlygos darbovietę pasiekti be pavojaus ir greitai, įvykus avarijai – saugiai palikti;

4.19.2. judėjimo keliai, taip pat laiptai, pritvirtintos kopėčios ir krovimo aikštelės bei platformos turi būti apskaičiuotos, įrengtos ir išdėstytos taip, o jų matmenys būtų tokie, kad pėstiesiems ir transporto priemonėms būtų galima saugiai judėti ir nekelti pavojaus darbuotojams, esantiems šalia šių judėjimo kelių;

4.19.3. susisiekimo kelių, skirtų darbuotojų eismui ir krovinių pervežimui, matmenys turi priklausyti nuo įmonės profilio ir galimo darbuotojų skaičiaus. Jeigu susisiekimo keliais važinėja transporto priemonės, pėstiesiems turi būti užtikrintas saugus atstumas nuo jų;

4.19.4. automobilių keliai turi būti įrengiami pakankamu atstumu nuo durų, vartų, pėsčiųjų takų, perėjimų ir laiptų;

4.19.5. susisiekimo ir privažiuojamųjų kelių aptvarai turi būti ryškiai paženklinti.

4.20. Evakuacijos keliai ir atsarginiai išėjimai:

4.20.1. evakuacijos keliai ir atsarginiai išėjimai turi būti laisvi, jais turi būti galimybė kuo greičiau išeiti į lauką arba į saugią zoną, saugią rinkimosi vietą arba saugią evakuacijos stotį;

4.20.2. kilus pavojui, darbuotojams turi būti sudarytos sąlygos greitai ir saugiai palikti visas darbo vietas;

4.20.3. evakuacijos kelių ir atsarginių išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys priklauso nuo įmonės paskirties, dydžio, matmenų ir nuo didžiausio skaičiaus juose esančių darbuotojų. Apgyvendinimo patalpose ir poilsio kambariuose turi būti ne mažiau kaip du atskiri, kuo toliau vienas nuo kito įrengti atsarginiai išėjimai, pro kuriuos būtų galima išeiti į saugią zoną, saugią rinkimosi vietą arba saugią evakuacijos stotį;

4.20.4. atsarginių išėjimų durys turi būti atidaromos išorėn arba, jeigu tai neįmanoma, būtina įrengti stumdomąsias duris. Atsarginių išėjimų durys turi būti atidaromos taip, kad jas lengvai ir tiesiogiai galėtų atidaryti kiekvienas darbuotojas, norintis jomis pasinaudoti įvykus avarijai;

4.20.5. atsarginių išėjimų durų neleidžiama užrakinti raktu. Kad evakuacijos keliais, atsarginiais išėjimais, į juos vedančiais takais bei durimis būtų galima nekliudomai naudotis bet kuriuo metu, jų neleidžiama užstatyti daiktais;

4.20.6. evakuacijos keliuose ir atsarginiuose išėjimuose, kuriuos reikia apšviesti, apšvietimo gedimo atvejui turi būti įrengtas avarinis apšvietimas.

4.21. Evakuacijos ir gelbėjimosi priemonės:

4.21.1. evakuacijos ir gelbėjimosi priemonės turi būti lengvai prieinamose ir tam tikslui skirtose vietose, nuolat paruoštos naudoti ir pažymėtos pagal galiojančius norminius dokumentus;

4.21.2. visi įmonės darbuotojai turi būti apmokyti naudotis šiomis priemonėmis.

4.22. Saugos pratybos:

4.22.1. saugos pratybos turi būti rengiamos reguliariai;

4.22.2. pagrindinis pratybų tikslas – išmokyti ir patikrinti darbuotojų, kuriems pavedamos specialios užduotys avarijų ar gaisrų atveju, įgūdžius elgtis ir naudotis avarinėmis apsaugos priemonėmis;

4.22.3. pratybose privalo dalyvauti visi darbuotojai.

4.23. Darbovietė lauke:

4.23.1. darbo vietos, judėjimo keliai ir kitos vietos arba įrenginiai, esantys lauke, kur darbuotojai dirba arba gali būti darbo metu, turi būti įrengti taip, kad į juos būtų galima saugiai įeiti arba įvažiuoti;

4.23.2. jeigu neužtenka dienos šviesos, darbovietė po atviru dangumi turi būti apšviesta dirbtine šviesa;

4.23.3. jeigu darbuotojai dirba darbo vietose po atviru dangumi, darbo vietas, jeigu yra galimybė, reikia įrengti taip, kad darbuotojai:

- būtų apsaugomi nuo atšiauraus klimato;

- nebūtų veikiami sveikatai žalingo didelio triukšmo ir išorinių veiksnių (pvz., dujų, garų, dulkių);

- kilus pavojui, galėtų greitai palikti savo darbo vietą arba jiems būtų galima greitai suteikti pagalbą;

- negalėtų paslysti ar nukristi.

4.24. Pavojingosios zonos:

4.24.1. kai darbovietėse yra su darbo pobūdžiu susijusių pavojingųjų zonų, kuriose gali būti pavojus nukristi darbuotojui ar darbo priemonei, jose turi būti numatytos priemonės, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai asmenys;

4.24.2. būtina imtis reikiamų priemonių apsaugoti darbuotojus, turinčius teisę įeiti į pavojingąją zoną;

4.24.3. pavojingosios zonos turi būti aiškiai pažymėtos.

4.25. Pirmosios medicininės pagalbos priemonės ir patalpos:

4.25.1. pirmosios medicininės pagalbos patalpos turi būti įrengtos atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį. Būtina numatyti vieną arba kelias pirmos medicininės pagalbos patalpas;

4.25.2. šiose patalpose gerai matomose vietose turi būti iškabinta instrukcija, kaip teikti pirmąją medicininę pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui;

4.25.3. pirmosios medicininės pagalbos patalpose turi būti reikalingi pirmosios medicininės pagalbos įrenginai ir priemonės, į patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais;

4.25.4. šios patalpos turi būti paženklintos ir nurodytos kelrodžiais pagal norminių dokumentų reikalavimus;

4.25.5. pirmosios medicininės pagalbos priemonės turi būti visose darbo patalpose, kur to reikalauja darbo sąlygos. Šios priemonės turi būti reikiamai paženklintos ir lengvai prieinamos;

4.25.6. būtina instruktuoti reikiamą žmonių skaičių, kaip naudotis paruoštais pirmosios medicininės pagalbos įrenginiais ar priemonėmis.

4.26. Natūralusis ir dirbtinis apšvietimas:

4.26.1. kiekvieną darbo vietą būtina apšviesti pagal galiojančius norminių dokumentų reikalavimus ir užtikrinti, kad būtų normali darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;

4.26.2. į darbovietę, jeigu įmanoma, turi patekti pakankamai dienos šviesos. Joje, atsižvelgiant į oro sąlygas, turi būti darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus atitinkantis dirbtinis apšvietimas;

4.26.3. darbo patalpų ir susisiekimo kelių apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad dėl apšvietimo rūšies darbuotojams negrėstų nelaimingų atsitikimų pavojus;

4.26.4. darbovietėje, kur, sugedus dirbtiniam apšvietimui, darbuotojams gresia ypač didelis pavojus, turi būti įrengtas tokio pat intensyvumo avarinis apšvietimas;

4.26.5. apšvietimo prietaisai turi būti įrengti taip, kad gamybinės zonos, evakuaciniai keliai, atsarginiai išėjimai ir pavojingosios zonos būtų apšviestos pagal saugos ir sveikatos darbe reikalavimus;

4.26.6. darbovietėse, kur žmonių būna tik retkarčiais, dirbtinis apšvietimas naudojamas tik tuo laiku, kai jose yra darbuotojų.

4.27. Patalpų vėdinimas:

4.27.1. uždarose darbo patalpose, atsižvelgiant į technologinius procesus ir fizinį darbuotojų krūvį, turi būti pakankamai grynas oras, atitinkantis norminių dokumentų reikalavimus;

4.27.2. jeigu įrengta dirbtinė vėdinimo sistema, prireikus ji turi veikti bet kuriuo metu;

4.27.3. vėdinimo įranga, kur tai svarbu darbuotojų sveikatai, turi turėti kontrolės sistemą, nurodančią bet kokį vėdinimo įrangos gedimą;

4.27.4. oro kondicionieriai ir mechaniniai vėdinimo įrenginiai turi būti naudojami taip, kad darbuotojams netrukdytų skersvėjis;

4.27.5. darbo aplinkos orą teršiančios medžiagos, galinčios tiesiogiai kenkti darbuotojų sveikatai, turi būti nedelsiant šalinamos.

4.28. Patalpos temperatūra:

4.28.1. darbo patalpose darbo metu temperatūra, atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinį krūvį, turi atitikti šiluminės aplinkos norminių dokumentų reikalavimus;

4.28.2. poilsio, budėtojų, sanitarinių patalpų, valgyklų ir pirmosios medicininės pagalbos patalpų temperatūra turi atitikti šių patalpų paskirtį;

4.28.3. atsižvelgiant į darbo bei įmonės pobūdį, langai, stoglangiai ir stiklo sienos turi suteikti galimybę apsaugoti darbovietes nuo per didelio saulės spinduliavimo.

4.29. Patalpų grindys, sienos, lubos ir stogai:

4.29.1. patalpų grindys turi būti tvirtos, be pavojingų išgaubų ir nuolydžių, stabilios ir neslidžios. Grindų dangos turi atitikti darbo veiklos pobūdį;

4.29.2. darbo vietose, atsižvelgiant į įmonės profilį ir darbuotojo fizinę veiklą, turi būti užtikrinta normali šilumos izoliacija;

4.29.3. grindų, lubų ir sienų paviršius turi būti toks, kad jį būti galima valyti ir atnaujinti atsižvelgiant į higienos normų reikalavimus;

4.29.4. permatomas arba praleidžiančias šviesą sienas, ypač ištisines stiklo sienas, esančias patalpose arba darbo vietų ir eismo kelių zonose, būtina aiškiai paženklinti. Jos turi būti pagamintos iš saugios medžiagos arba atitvertos nuo darbo vietų ir eismo kelių taip, kad darbuotojai negalėtų prieiti prie jų ir susižeisti joms sudužus;

4.29.5. priėjimas prie stogų, dengtų nepakankamai atspariomis apkrovai medžiagomis, leidžiamas tik tada, kai aprūpinama įrenginiais, leidžiančiais saugiai atlikti darbą;

4.29.6. patalpų įrengimui negali būti naudojamos darbuotojų sveikatai pavojingos medžiagos bei tos sintetinės medžiagos, kurioms degant išsiskiria padidintas toksinių medžiagų kiekis.

4.30. Patalpų langai ir stoglangiai:

4.30.1. langai, stoglangiai ir vėdinimo renginiai, kuriuos galima atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti, turi būti įrengti taip, kad jais būtų galima naudotis saugiai. Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams;

4.30.2. langai ir stoglangiai turi būti įrengti taip, kad nekeltų pavojaus juos valantiems darbuotojams.

4.31. Durys ir vartai:

4.31.1. durų ir vartų išdėstymas, kiekis, medžiagos, iš kurių gaminama, ir matmenys turi atitikti darbo patalpų paskirtį, jose atliekamų darbų pobūdį;

4.31.2. permatomos durys turi būti ryškiai paženklintos akių lygmenyje;

4.31.3. į abi puses varstomosios arba sukamosios durys ir vartai turi būti permatomi. Jei jie nepermatomi, turi turėti permatomas įsprūdas;

4.31.4. permatomos durys arba šviesą praleidžiantys vartai turi būti pagaminti iš saugios medžiagos arba apsaugotos nuo smūgių, kad darbuotojai nesusižeistų durims ar vartams dūžtant;

4.31.5. stumdomosios durys turi turėti saugos priemones, kad neišslystų iš rėmų ir nenukristų;

4.31.6. į viršų atsidarančius vartus ir duris būtina įrengti taip, kad netikėtai nenusileistų;

4.31.7. evakuacinių išėjimų durys turi būti reikiamai paženklintos. Jas turi būti galima bet kuriuo metu atidaryti iš vidaus kiekvienam be specialių pagalbinių priemonių. Kol darbovietėje yra darbuotojų, durys turi būti lengvai atidaromos;

4.31.8. šalia vartų, daugiausia skirtų transporto eismui, turi būti įrengtos ryškiai paženklintos durys pėstiesiems, išskyrus atvejus, kai perėjimas pėstiesiems nepavojingas;

4.31.9. mechaniniai vartai ir durys turi varstytis taip, kad jie nekeltų pavojaus darbuotojams;

4.31.10. vartuose turi būti įrengti atpažįstami ir lengvai surandami avarinio atidarymo ir uždarymo įtaisai. Vartai turi būti lengvai atidaromi, jeigu, dingus srovei, jie neatsidaro automatiškai;

4.31.11. jeigu kurioje nors vietoje grandinėmis arba panašiais įtaisais užtveriamas įėjimas, šios grandinės arba panašūs įtaisai turi būti gerai matomi ir pažymėti reikiamais draudžiamaisiais ženklais.

4.32. Patalpų matmenys, erdvė ir judėjimo laisvė darbo vietoje:

4.32.1. darbo patalpos turi būti pakankamo ploto, aukščio ir erdvios, kad dirbant nekiltų pavojaus darbuotojų saugai, sveikatai ir savijautai;

4.32.2. darbo vietos plotas, skirtas darbuotojams, turi būti tokio dydžio, kad dirbdami jie galėtų laisvai judėti ir saugiai atlikti pavestas užduotis.

4.33. Poilsio patalpos:

4.33.1. darbuotojams būtina įrengti lengvai prieinamas patalpas poilsiui per pertraukas, jeigu to reikia pagal saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, ypač atsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį arba dėl to, kad įmonėje dirbančių asmenų skaičius viršija nustatytą viršutinę ribą;

4.33.2. viso to nereikia, kai darbuotojai dirba administracinėse arba kitose panašiose darbo patalpose, kur yra lygiavertės sąlygos pailsėti per pertraukas;

4.33.3. poilsiui per pertraukas skirtos patalpos turi būti pakankamo dydžio, jose, atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, turi būti pakankamai stalų ir kėdžių su atramomis;

4.33.4. patalpose, skirtose pailsėti per pertraukas, būtina taikyti reikiamas priemones, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų;

4.33.5. kai darbas yra reguliariai ir dažnai pertraukiamas, o poilsio patalpos neįrengtos, būtina skirti kitas patalpas, kuriose darbuotojai galėtų pabūti darbo pertraukų metu, jeigu tai reikalinga sveikatos arba saugos sumetimais. Šiose patalpose būtina taikyti reikiamas priemones, kad nerūkantieji būtų apsaugoti nuo tabako dūmų.

4.34. Persirengimo kambariai ir spintelės:

4.34.1. darbuotojams būtina įrengti tinkamus persirengimo kambarius, jeigu darbo metu jie turi dėvėti specialius darbinius drabužius arba dėl sveikatos ir etikos negali persirengti kitoje patalpoje. Persirengimo kambariai turi būti lengvai prieinami, juose turi būti sėdimos vietos;

4.34.2. persirengimo kambariai turi būti pakankamai erdvūs, su kiekvienam darbuotojui skirta patikimai uždaroma drabužių spintele, kurioje kiekvienas darbuotojas darbo metu galėtų laikyti savo drabužius;

4.34.3. darbo drabužių spintos turi būti įrengtos atskirai nuo kasdieninių drabužių spintų, jeigu to reikalauja aplinkybės (pvz., darbas su kenksmingomis medžiagomis, drėgmėje ar su nešvarumais);

4.34.4. būtina pasirūpinti galimybe darbo drabužius išdžiovinti;

4.34.5. vyrams ir moterims būtina numatyti atskirus persirengimo kambarius arba sudaryti galimybę tuo pačiu persirengimo kambariu naudotis skirtingu laiku;

4.34.6. jeigu persirengimo kambariai nereikalingi, kiekvienam darbuotojui turi būti numatyta drabužių saugojimo patalpa.

4.35. Dušai ir praustuvai:

4.35.1. darbuotojams, jei to reikalauja darbo pobūdis arba higienos poreikiai, turi būti įrengti tinkami dušai. Dušų kambariai turi būti įrengti atskirai vyrams ir moterims arba tam tikrais atvejais turi būti sudaryta galimybė naudotis dušų kambariais skirtingu laiku;

4.35.2. dušų kambariai turi būti pakankamai dideli, kad kiekvienas darbuotojas galėtų be kliūčių praustis pagal higienos reikalavimus. Dušams turi būti tiekiamas karštas ir šaltas vanduo;

4.35.3. kai dušai nereikalingi, netoli darbo vietų ir persirengimo kambarių turi būti įrengta pakankamai rankų praustuvų su tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu). Praustuvai turi būti įrengti vyrams ir moterims atskirai arba sudaryta galimybė jais naudotis skirtingu laiku;

4.35.4. kai patalpos, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, yra atskirtos nuo persirengimo kambarių, iš vienos patalpos turi būti nesunku patekti į kitą.

4.36. Tualeto kambariai ir praustuvai.

Prie darbo vietų, poilsio patalpų, persirengimo kambarių ir patalpų, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, turi būti įrengtas reikiamas kiekis atskirų tualeto kambarių ir praustuvų; moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri tualetai arba tam tikrais atvejais sudaryta galimybė tais pačiais tualetais naudotis atskirai.

4.37. Nėščios moterys ir žindančios motinos.

Nėščioms moterims ir žindančioms motinoms turi būti sudarytos reikiamos sąlygos pailsėti atsigulus.

4.38. Darbuotojai su negalia:

4.38.1. reikalui esant, darbovietės turi būti įrengtos atsižvelgiant į darbuotojų su negalia reikmes;

4.38.2. ypač tai taikoma įrengiant duris, judėjimo kelius, laiptus, dušus, praustuvus ir tualetus, kuriais naudojasi darbuotojai su negalia, bei darbo vietoms, kuriose jie dirba.

5. Specialieji minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai išgaunant žemės gelmių išteklius pakrantės zonoje

5.1. Gaisro aptikimas ir gesinimas:

5.1.1. planuojant, įrengiant, aprūpinant, atiduodant naudoti, naudojant ir techniškai prižiūrint įmones būtina taikyti priemones, kad saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose nurodytose užsidegimo šaltinių vietose nekiltų ir neišsiplėstų gaisrai. Kilus gaisrui turi būti realios galimybės greitai ir veiksmingai jį užgesinti;

5.1.2. įmonėse turi būti tinkama gaisro gesinimo įranga ir, jei būtina, signalizacijos įrenginiai;

5.1.3. gaisro gesinimo priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudotis. Be to, jos turi būti apsaugotos nuo sugadinimo;

5.1.4. būtina sudaryti gręžinio aikštelės apsaugos nuo gaisro planą, kuriame turi būti numatyta, kaip apsisaugoti nuo gaisro, jį atpažinti, užkirsti kelią jam kilti ir išsiplėsti;

5.1.5. gaisro gesinimo priemonės turi būti paženklintos pagal galiojančius norminius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

5.2. Valdymas per nuotolį įvykus avarijai.

Remiantis saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose esančiais nurodymais, tam tikri prietaisai, įvykus avarijai, turi būti valdomi iš atitinkamų vietų per nuotolį. Į šių prietaisų kategoriją turi įeiti gręžinių, įrenginių ir vamzdyno blokavimo ir slėgio panaikinimo sistemos.

5.3. Bendrosios ir avarinės ryšių priemonės:

5.3.1. remiantis saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose esančiais nurodymais, kiekvienoje darbovietėje, kurioje dirba žmonės, būtina įrengti:

- akustinę/optinę sistemą, prireikus galinčią perduoti pavojaus signalus į kiekvieną zoną, kurioje dirba žmonės,

- akustinę sistemą, gerai girdimą visose darbovietės zonose, kuriose dažnai būna darbuotojų;

5.3.2. reikiamose vietose būtina įrengti pavojaus signalizacijos įtaisus;

5.3.3. kai darbovietėse, kuriose paprastai žmonės nedirba, yra darbuotojų, būtina, atsižvelgiant į aplinkybes, įrengti reikiamas ryšio sistemas.

5.4. Rinkimosi vietos ir atsakingų darbuotojų sąrašai.

Remiantis saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose esančiais nurodymais pavojaus atveju turi būti numatytos darbuotojų rinkimosi vietos, sudaryti atsakingų darbuotojų sąrašai ir jų veikimo instrukcijos. Su šiomis instrukcijomis privalu supažindinti visus darbuotojus pasirašytinai.

5.5. Gelbėjimo priemonės:

5.5.1. darbuotojus būtina instruktuoti, kokiomis priemonėmis jie turi naudotis įvykus avarijai ar gaisrui;

5.5.2. gelbėjimo įrenginiai turi būti parengti naudotis ir saugomi tinkamose, lengvai prieinamose vietose;

5.5.3. kai yra sudėtingi evakuaciniai keliai ir išėjimai ir kyla tikras arba galimas pavojus, kad susidarys netinkama kvėpuoti atmosfera, būtina numatyti kvėpavimo aparatus, naudotinus tiesiog darbo vietoje.

5.6. Saugos pratybos:

5.6.1. darbovietėse, kuriose nuolat dirba žmonės, būtina periodiškai rengti saugos pratybas;

5.6.2. per šias pratybas būtina instruktuoti ir patikrinti kiekvieno įmonėje dirbančio asmens, kuriam pavesta, įvykus avarijai, naudotis, valdyti arba prižiūrėti gelbėjimo priemones, žinias, atsižvelgiant į kriterijus, nurodytus saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose;

5.6.3. prireikus šiems darbuotojams turi būti sudaryta galimybė išmokti teisingai naudotis, valdyti ir aptarnauti šias priemones.

6. Specialieji minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai vykdant gręžimo darbus atviroje jūroje

Darbdaviai, kurie norminių aktų nustatyta tvarka atsakingi už šio punkto reikalavimų vykdymą, turi užtikrinti, kad įmonės saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose būtų nurodytos visos priemonės, skirtos darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe užtikrinti normaliai dirbant ar įvykus avarijai.

Šiam tikslui dokumentai turi atitikti šiuos reikalavimus:

- juose turi būti tiksliai nurodyti ypatingo pavojaus šaltiniai, esantys darbovietėje, atsižvelgiant į visas su jais susijusias veiklos rūšis, galinčias sukelti avarijas su galimais sunkiais padariniais darbuotojų saugai ir sveikatai,

- būtina įvertinti, kokio dydžio pavojus gali sukelti ypatingo pavojaus šaltiniai,

- būtina įrodyti, jog taikomos reikiamos atsargumo priemonės, kad būtų galima apsisaugoti nuo minėtų avarijų, apriboti avarijų dydį ir veiksmingai bei tvarkingai palikti darbovietę įvykus avarijai.

Darbdaviai, planuodami ir įgyvendindami šiuos specialiuosius reikalavimus, privalo laikytis saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose nurodytų metodų ir sąlygų.

6.1. Gaisro aptikimas ir gesinimas:

6.1.1. atsižvelgiant į saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentus, būtina imtis reikiamų saugos priemonių, kad būtų galima apsisaugoti nuo gaisrų kilimo ir išsiplėtimo, aptikti juos ir užkirsti jiems kelią. Ten, kur tikslinga, reikia įrengti priešgaisrines užtvaras, atskiriančias pavojingas gaisro atžvilgiu zonas;

6.1.2. visose įmonėse, atsižvelgiant į saugos ir sveikatos apsaugos darbo dokumentuose nurodytus pavojus, būtina įrengti:

- pranešimo apie gaisrą sistemas,

- pavojaus signalizacijos įrenginius gaisro atveju,

- gaisro gesinimo linijas,

- gaisrinius hidrantus ir žarnas,

- užtvindymo vandeniu sistemas ir čiurkšlinio vandens vamzdžius,

- automatines sprinklerines sistemas,

- gaisro gesinimo dujomis sistemas,

- gaisro gesinimo putomis sistemas,

- kilnojamuosius gesintuvus, gaisrinę įrangą;

6.1.3. šie reikalavimai neapriboja darbdavių teisių, leidžiančių įrengti papildomas sistemas;

6.1.4. neautomatinės ugnies gesinimo priemonės turi būti lengvai pasiekiamos ir paprastos naudoti;

6.1.5. būtina sudaryti įmonės priešgaisrinės apsaugos planą, kuriame turi būti nurodytos gaisrų aptikimo, gesinimo ir jų prevencijos priemonės;

6.1.6. avarines sistemas būtina įrengti nepavojingoje zonoje arba reikiamai apsaugoti nuo avarijos poveikio, kad jos būtų veiksmingos įvykus avarijai. Ten, kur tikslinga, tokias sistemas reikia dubliuoti;

6.1.7. gesinimo priemonės ir sistemos turi būti paženklintos pagal galiojančius normatyvinius dokumentus. Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

6.2. Valdymas per nuotolį:

6.2.1. jeigu saugos ir sveikatos apsaugos darbe teisės aktais numatyta, būtina įrengti distancinio valdymo įrenginį;

6.2.2. šis įrenginys turi susidėti iš reikiamose vietose įrengtų, paruoštų naudoti, įvykus avarijai, kontrolinių stočių, prireikus – iš saugiose rinkimosi vietose ir išplaukimo stotyse įrengtų kontrolinių stočių;

6.2.3. toks distancinio valdymo įrenginys turi būti įrengtas vėdinimo sistemose, prietaisų avarinio išjungimo sistemose, apsaugančiose nuo degiųjų skysčių ir dujų ištekėjimo bei priešgaisrinės apsaugos gręžimo kontrolės sistemose.

6.3. Bendrosios ir avarinės ryšių sistemos:

6.3.1. kaip saugos ir sveikatos apsaugos darbo teisės aktuose numatyta, kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba žmonės, reikalinga įrengti šiuos įrenginius:

- akustinę optinę sistemą, prireikus galinčią perduoti pavojaus signalus į kiekvieną darbovietės zoną, kurioje dirba žmonės,

- akustinę sistemą, gerai girdimą visose darbovietės zonose, kuriose dažnai būna žmonių,

- ryšio su krantu ir avarinėmis tarnybomis sistemą.

Šios sistemos nuolat turi būti parengties būklės;

6.3.2. akustinę sistemą būtina papildyti ryšių sistema, kuri nepriklauso nuo pagrindinio energijos šaltinio;

6.3.3. reikiamose vietose būtina įrengti pavojaus signalizacijos įrenginius;

6.3.4. darbovietėse, kuriose žmonės dirba epizodiškai, būtina įrengti atitinkamas ryšių sistemas.

6.4. Rinkimosi vietos ir darbuotojų sąrašas:

6.4.1. būtina imtis priemonių, kad rinkimosi ir evakuacijos vietos būtų apsaugotos nuo karščio bei dūmų ir ypač nuo sprogimo padarinių. Evakuaciniai keliai į rinkimosi ir evakuacijos vietas privalo būti be kliūčių;

6.4.2. šios priemonės turi užtikrinti ilgalaikę rinkimosi vietų apsaugą, kad prireikus būtų galima organizuoti ir vykdyti saugią evakuaciją ir gelbėjimą;

6.4.3. kaip saugos ir sveikatos apsaugos dokumentuose numatyta, vienoje apsaugotoje vietoje būtina įrengti įtaisus, leidžiančius per nuotolį valdyti ryšio su kranto bei avarinėmis tarnybomis įrenginius;

6.4.4. saugios rinkimosi ir evakuacijos vietos turi būti lengvai pasiekiamos iš apgyvendinimo patalpų ir darbo zonų;

6.4.5. kiekvienoje saugioje rinkimosi vietoje privaloma iškabinti jai priskirtų darbuotojų sąrašą;

6.4.6. būtina sudaryti darbuotojų, kuriems avarijų metu pavedami specialūs uždaviniai, sąrašą ir iškabinti jį darbovietėje. Šių darbuotojų pavardes būtina nurodyti raštiškose instrukcijose.

6.5. Gelbėjimo ir evakuacijos įrenginiai:

6.5.1. darbuotojus būtina instruktuoti, kokių priemonių jie turi imtis įvykus avarijai.

Be bendrojo mokymo avarijų klausimais, darbuotojai turi gauti su darbo vieta susijusį apmokymą avarijos atveju;

6.5.2. kiekvienoje darbovietėje būtina numatyti atitinkamas galimybes evakuacijai į jūrą;

6.5.3. būtina sudaryti planą, kaip darbuotojams elgtis po signalo „žmogus už borto“ ir palikti darbovietę;

6.5.4. šiame plane, sudarytame remiantis saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentais, turi būti numatyta, kaip panaudoti gelbėjimo laivus, sraigtasparnius, ir operacijos trukmė;

6.5.5. kiekvienos operacijos trukmę būtina nurodyti įmonės saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose;

6.5.6. gelbėjimo laivai turi būti parinkti ir įrengti taip, kad atitiktų evakuacijos ir gelbėjimo reikalavimus;

6.5.7. pagal šiuos minimalius specialiuosius reikalavimus turimos gelbėjimo valtys, pripučiamos gelbėjimo valtys, gelbėjimo plaustai turi:

- būti tinkamai įrengti ir užtikrinti galimybę gana ilgą laiką išlikti gyvam,

- sutalpinti visus esamus darbuotojus,

- būti nepriekaištingai pagaminti iš tinkamų medžiagų, atsižvelgiant į gyvybės gelbėjimo funkciją ir panaudojimo ar pasirengimo naudoti aplinkybes,

- nudažyti ryškia, patrauklia spalva ir aprūpinti įtaisais, kuriais naudotojas gali atkreipti į save gelbėtojų dėmesį;

6.5.8. visos gelbėjimo priemonės turi būti nuolat paruoštos naudoti.

6.6. Saugos pratybos.

Įmonėse, kuriose dirba žmonės, būtina periodiškai rengti saugos pratybas, kad:

- darbuotojai, avarijos metu turintys valdyti ir prižiūrėti gelbėjimo įrenginius, būtų mokomi atlikti savo užduotis ir nuolat tikrinami atsižvelgiant į saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose nurodytus kriterijus,

- visi per pratybas naudojami gelbėjimo prietaisai būtų tikrinami, valomi, prireikus keičiami naujais ir grąžinami į numatytą saugojimo vietą,

- būtų patikrinta, ar gelbėjimo valtys, pripučiamos gelbėjimo valtys, gelbėjimo plaustai paruošti naudojimui.

6.7. Apgyvendinimo patalpos:

6.7.1. pagal darbų pobūdį, apimtį ir trukmę darbdaviai turi parengti darbuotojams apgyvendinimo patalpas, atitinkančias šiuos kriterijus:

- remiantis saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentų duomenimis, užtikrinti apsaugą nuo sprogimo padarinių, dūmų ir dujų įsiskverbimo bei nuo gaisro kilimo ir išsiplėtimo,

- tinkamai įrengti vėdinimą, šildymą ir apšvietimą,

- kiekvieno aukšto patalpose turi būti ne mažiau kaip du atskiri išėjimai į evakuacijos kelius,

- užtikrinti apsaugą nuo triukšmo, kvapų ir dūmų iš kitų zonų, jei jie gali kenkti sveikatai,

- jos turi būti įrengtos atskirai nuo darbo vietų ir saugiu atstumu nuo pavojingųjų zonų;

6.7.2. tokiose patalpose turi būti pakankamas kiekis lovų arba gultų numatomiems apgyvendinti darbuotojams;

6.7.3. kiekvienoje miegoti skirtoje patalpoje turi būti pakankamai vietos drabužiams susidėti;

6.7.4. moterims ir vyrams turi būti įrengti atskiri miegamieji;

6.7.5. tokiose apgyvendinimo patalpose turi būti pakankamas kiekis dušų ir praustuvų su tiekiamu karštu ir šaltu vandeniu;

6.7.6. moterims ir vyrams būtina įrengti atskirus dušų kambarius arba sudaryti galimybę jiems atskirai naudotis dušų kambariais;

6.7.7. pagal higienos reikalavimus dušų kambariai turi būti pakankamai dideli, kad kiekvienas darbuotojas galėtų be kliūčių praustis;

6.7.8. apgyvendinimo patalpose turi būti reikiamas skaičius tualetų ir praustuvų;

6.7.9. moterims ir vyrams būtina įrengti atskirus tualetus arba suteikti galimybę tais pačiais tualetais naudotis atskirai;

6.7.10. apgyvendinimo patalpas ir jų įrenginius būtina prižiūrėti pagal higienos reikalavimus.

6.8. Sraigtasparnių panaudojimas:

6.8.1. sraigtasparnių tūpimo aikštelės įmonėse turi būti pakankamai erdvios, kad sraigtasparniai galėtų nekliudomai nutūpti, ir tinkamai išdėstytos, kad ir didžiausias nusileidžiantis sraigtasparnis pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis galėtų dalyvauti gelbėjimo operacijoje. Sraigtasparnių tūpimo aikštelė turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad atitiktų panaudojimo tikslą;

6.8.2. šalia sraigtasparnių tūpimo aikštelės zonos būtina įrengti prietaisą, informuojantį sraigtasparnio įgulą apie įmonėje įvykusią avariją ir orientuojantį jo nusileidimą;

6.8.3. sraigtasparnių tūpimo aikštelėje jų panaudojimo metu turi būti pakankamas skaičius tinkamai parengtų avariniais atvejais veikti darbuotojų.

6.9. Įrenginių montavimas jūroje, jų sauga ir stabilumas:

6.9.1. būtina taikyti visas reikiamas priemones, kad būtų užtikrinta darboviečių, kuriose vykdomi gręžimo darbai, darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga įrenginių montavimo jūroje metu;

6.9.2. parengiamieji įrenginių montavimo jūroje darbai turi būti atliekami taip, kad būtų užtikrinama įrenginių sauga ir stabilumas;

6.9.3. montavimo darbų atlikimo būdai turi būti tokie, kad pavojai darbovietėse, kuriose vykdomi gręžimo darbai, darbuotojams, ir ypač avariniais atvejais, būtų minimalūs.

7. Specialieji minimalūs saugos ir sveikatos darbe reikalavimai išgaunant žemės gelmių išteklius sausumoje

7.1. Darbdaviai, kurie pagal teisinius aktus ir praktiką yra atsakingi už darbo vietą, turi užtikrinti, kad įmonės saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose nurodyti reikalavimai patvirtintų, jog buvo taikomos visos reikiamos priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą darbe įprastinėmis bei kritinėmis aplinkybėmis.

7.2. Pasikeitus darbo sąlygoms, saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentai turi būti atnaujinami. Šie dokumentai turi būti darbo vietoje ir prieinami kiekvienam darbuotojui.

7.3. Darbai turi būti planuojami ir atliekami pagal saugos ir sveikatos apsaugos darbe dokumentuose nurodytus reikalavimus.

7.4. Siekiant užtikrinti saugą, turi būti nustatytas išgautos žaliavos ir karjerų šlaitų aukštis bei statumas, atitinkantis iškasenų ir darbo metodų pobūdį.

7.5. Karjerų šlaitai ir pervežimo keliai turi būti pakankamai tvirti.

7.6. Karjerų keliai ir šlaitai turi būti suformuoti ir prižiūrimi taip, kad produkcija būtų gabenama saugiai.

7.7. Prieš pradedant darbą, turi būti patikrinta išgautos žaliavos sankrovų bei produkcijos pervežimo kelių tvirtumas, o didesniuose karjeruose – nuošliaužų grėsmė.

7.8. Karjeruose dangos uolienų ir iškasenų sankrovų viršūnėse turi būti dirbama ypač atsargiai.

______________