LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ DARBDAVIAMS IR DARBUOTOJAMS JŲ SUSITARIMU TAIKYTI LANKSČIAS DARBO ORGANIZAVIMO FORMAS PATVIRTINIMO
2003 m. spalio 17 d. Nr. A1-160
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1404; 2002, Nr. 112-5014) skirsnio „2.3.1. Lanksčių darbo organizavimo ir apmokėjimo formų plėtojimas“ priemonę „6. Parengti rekomendacijas, kaip diegti lanksčias darbo organizavimo formas“:
1. Tvirtinu Rekomendacijas darbdaviams ir darbuotojams jų susitarimu taikyti lanksčias darbo organizavimo formas (pridedama).
2. Laikau netekusiu galios socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 107 „Dėl Rekomendacijų lanksčioms darbo organizavimo formoms taikyti“.
PATVIRTINTA
socialinės apsaugos ir darbo
ministro
2003 m. spalio 17 d. įsakymu
Nr. A1-160
REKOMENDACIJOS DARBDAVIAMS IR DARBUOTOJAMS
JŲ SUSITARIMU TAIKYTI LANKSČIAS DARBO ORGANIZAVIMO FORMAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Rekomendacijos darbdaviams ir darbuotojams jų susitarimu taikyti lanksčias darbo organizavimo formas (toliau – rekomendacijos) parengtos vykdant Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 529 „Dėl Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo 2001–2004 metų programos patvirtinimo“ priemones (Žin., 2001, Nr. 40-1404; 2002, Nr. 112-5014).
2. Rekomendacijų tikslas – pateikti darbuotojams ir darbdaviams bei jų interesus atstovaujančioms organizacijoms lanksčių darbo organizavimo formų sampratą, jų taikymo galimybes įmonėse, įstaigose ir organizacijose įforminant individualius ar kolektyvinius darbo santykius.
3. Lanksčios darbo organizavimo formos turi padėti gyventojams įgyvendinti jų teisę į darbą, didinti jų užimtumo galimybes, derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus, studijų, poilsio ir darbo laiką. Lankstus darbo organizavimas padėtų darbdaviams mažinti darbo kainą, geriau prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių bei geriau derinti kitus savo ir darbuotojų interesus.
4. Susitarimai dėl darbo organizavimo formų neturi pabloginti darbuotojų padėties, palyginti su ta, kurią nustato Darbo kodeksas (toliau – DK) (Žin., 2002, Nr. 64-2569), įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. Darbuotojams ir darbdaviams patiems susitarimo būdu nustatant tarpusavio teises ir pareigas, būtina vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (DK 4 str. 4 d.).
II. PRIEŽASTYS, SĄLYGOJANČIOS LANKSČIŲ DARBO ORGANIZAVIMO FORMŲ TAIKYMĄ DARBUOTOJAMS
6. Lanksčias darbo organizavimo formas tikslinga taikyti atsižvelgiant į darbo pobūdį ir darbuotojo demografines ir socialines charakteristikas.
7. Šeimos pareigų vykdymas. Pirmumo teisę taikant lanksčias užimtumo formas galėtų turėti:
7.2. darbuotojas, auginantis vaiką iki trejų metų, bei darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų (DK 146 str. 1 d. 3 p.);
8. Sveikatos būklė. Darbuotojo sveikatos būklė gali būti priežastimi, sąlygojančia jam lankstesnės darbo organizavimo formos taikymą (darbą ne visą darbo laiką, lankstesnį darbo ir poilsio paskirstymą, darbo pradžią ir pabaigą). Darbdavys su darbuotoju turėtų sutarti dėl konkretaus darbo atsižvelgiant į darbuotojo sveikatos būklę, kuri aprašyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje (DK 146 str. 1 d. 2 p).
9. Nepalanki darbo aplinka. Asmenims, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius (kiekius) ir kai techninėmis priemonėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma, darbo laikas gali būti nustatytas atsižvelgiant į darbo aplinką,– bet ne ilgesnis kaip trisdešimt šešių valandų per savaitę (DK 145 str. 1 d. 2 p.). Darbo kodeksas taip pat numato galimybę nustatyti sutrumpintą darbo laiką asmenims, dirbantiems naktį (DK 145 str. 1 d. 3 p.).
10. Darbuotojo amžius. Darbuotojo amžius yra susijęs su darbo įgūdžiais ir gebėjimais atlikti tam tikrą darbą. Asmenims iki 18 metų gali būti taikomas sutrumpintas darbo laikas (DK 145 str. 1 d. 1 p.). Priešpensinio amžiaus asmenims (likus 5 ar mažiau metų iki senatvės pensijos) bei pensinio amžiaus asmenims gali būti taikomas ne visas darbo laikas, t. y. – darbuotojo ir darbdavio susitarimu, mažinant jiems darbo krūvį (DK 146 str. 1 d. 1 p.).
11. Mokymasis ir studijos. Kai kurios lanksčios darbo organizavimo formos (ne visas darbo laikas, darbas namuose, patarnavimo darbai, sezoniniai darbai) yra taikytinos darbuotojams, stojantiems į aukštesniąsias ar aukštąsias mokyklas bei besimokantiems bendrojo lavinimo ar aukštesniosiose bei aukštosiose mokyklose.
III. DARBO ORGANIZAVIMO FORMOS
12. Darbas namuose (namudinis darbas) (DK 115 str.) – tai darbas, pagal darbdavio užduotis atliekamas namuose. Dirbančio namuose (namudininko) darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Namudininkas savo darbo laiką apskaito pats, jo dirbtas darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, negu nustatytos formos žiniaraštyje. Tokią darbo organizavimo formą rekomenduojama taikyti darbuotojams, auginantiems mažamečius vaikus, slaugantiems sergantį šeimos narį, invalidams bei kitiems darbuotojams, atliekantiems darbą, nereikalaujantį kasdieninio tiesioginio bendravimo su kitais darbuotojais. Tam tikrą darbą namuose darbuotojas gali atlikti naudodamasis informacinių technologijų priemonėmis (kompiuteriu, interneto tinklais ir pan.). Šiuo atveju darbuotojai darbo užduotis gali vykdyti patogiu jiems laiku, prireikus su darbdaviu arba bendradarbiais bendrauti pasinaudojant komunikacinėmis priemonėmis. Dirbdamas namuose darbuotojas gali dirbti buhalterio, projektuotojo, konsultanto ar panašius darbus. Susitarimui dėl darbo atlikimo namuose taikomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690) nustatyti namudinio darbo sutarties ypatumai. Namudinio darbo sutarties ypatumus gali nustatyti ir kolektyvinės sutartys.
13. Laikinas darbas – tai darbas, kuris organizuojamas įmonėje, organizacijoje ar įstaigoje tais atvejais, kai vykdoma nebūdinga (netipinė, laikina) veikla (pvz., remontas, mokymai, technologinių linijų keitimas, skubiems ar trumpalaikiams darbams atlikti), arba gali būti taikoma laikinai nesantiems darbuotojams pavaduoti. Ši darbo organizavimo forma rekomenduojama neturintiems nuolatinio darbo asmenims, bedarbiams, studentams ir moksleiviams laisvu nuo mokymosi metu bei kitiems darbuotojams. Laikiniems darbams atlikti paprastai sudaromos laikinosios darbo sutartys, ne ilgesniam kaip dviejų mėnesių laikotarpiui (DK 113 str. 1 d.). Vadovaujantis DK 113 straipsnio 2 dalimi, laikinosios darbo sutarties sudarymo pagrindai (aplinkybės, kurioms esant gali būti sudaroma laikinoji darbo sutartis), tokios sutarties pakeitimo ir pasibaigimo, taip pat laikinųjų darbuotojų darbo ir poilsio laiko ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690).
14. Patarnavimo darbas – tai darbas, kai darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines namų ūkio paslaugas. Asmeninės namų ūkio paslaugos suprantamos tokios kaip automobilio vairuotojo, kiemsargio, namų ruošos ir kitų pagalbininkų – skalbėjo, virėjo, namų kambarinės paslaugos bei atliekami įvairūs darbai privačiuose namų ūkiuose. Tai taip pat paslaugos, kurias teikia vaikų priežiūros darbuotojas, sodininkas bei kt. vadovaujantis DK 116 straipsniu. Šios rūšies darbo sutarties ypatumai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 1043 (Žin., 2003, Nr. 81(1)-3690).
15. Sezoninis darbas – tai darbas, kuris dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbamas ne visus metus, o tam tikrais, ne ilgesniais kaip aštuonių mėnesių, periodais-sezonais (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu). Sezoniniai darbai dažniausiai organizuojami: žemės ūkyje, statyboje, pramogų bei turizmo sferose, paprastai sudarant sezonines darbo sutartis (DK 112 str.). Sezoninių darbų sąrašas bei darbo apmokėjimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. 154 (Žin.,1994, Nr. 19-313; 2002, Nr. 120-5416).
16. Terminuotas darbas. Terminuotas darbas – toks darbas, kuris atliekamas tam tikrą apibrėžtą laiką (DK 109 str. 2 d.). Tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui paprastai sudaroma terminuota darbo sutartis, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams (DK 109 str. 1 d.). Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo (DK 110 str. 1 d.). Terminuotą sutartį atlikti darbui, kuris yra nuolatinio pobūdžio, leidžiama sudaryti tik tada, kai tai nustato įstatymai arba kolektyvinė sutartis.
IV. DARBO LAIKO NUSTATYMO YPATUMAI
17. Darbas ne visą darbo laiką. Tai darbas, kurio kasdienė darbo laiko trukmė trumpesnė negu aštuonios darbo valandos (DK 146 str. 1 d. l p.). Darbas ne visą darbo laiką darbuotojo ir darbdavio susitarimu paprastai nustatomas asmenims, siekiantiems suderinti savo darbo ir šeimos įsipareigojimus bei dėl darbuotojų sveikatos būklės ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalintiems dirbti visą darbo laiką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 59 (Žin., 2002, Nr. 6-228) nustatyti minimalaus ne viso darbo laiko trukmės apribojimai. Darbas ne viso darbo laiko sąlygomis nesukelia apribojimų nustatant kasmetinių atostogų trukmę (DK 166 str. 3 d.), apskaičiuojant darbo stažą, skiriant į aukštesnes pareigas, tobulinant kvalifikaciją bei neapriboja kitų darbuotojo darbo teisių (DK 146 str. 3 d.). Ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba mokama už atliktą darbą (DK 196 str.). Atsižvelgiant į darbuotojo galimybes ir interesus darbdavys privalo nustatyti ne visą darbo laiką, jeigu to reikalauja (DK 146 str. 1 d. 2–6 p.):
17.4. darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką invalidą iki šešiolikos metų;
17.7. darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį, pagal medicinos įstaigos išvadą.
Susitarus ne visas darbo laikas gali būti nustatomas vienu ar keliais išvardytais būdais (jeigu kitaip nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje) (DK 146 str. 2 d.): sumažinant savaitės darbo dienų skaičių, sutrumpinant darbo dieną (pamainą) ar derinant pirmuosius du variantus.
18. Darbo laiko pradžia ir pabaiga. Įmonių, įstaigų, organizacijų darbo tvarkos taisyklėse gali būti nustatyta skirtinga kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, jei to pageidauja asmenys, turintys suderinti darbo ir savo poreikius (vaikų vežimas į ikimokyklines vaikų įstaigas, sudėtingas atvykimas ar tolimas atstumas iki darbovietės ir panašiai). Darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų, jeigu yra galimybė, turi pirmumo teisę pasirinkti darbo pamainą (DK 147 str. 5 d.). Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles (DK 147 str.). Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, juos suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (DK 19 str.) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 147 str. 1 d.).
19. Suminė darbo laiko apskaita. Darbuose, kur negalima laikytis konkrečiai darbuotojų kategorijai nustatytos kasdieninės ar kassavaitinės darbo trukmės, atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (DK 19 str.), galima įvesti suminę darbo laiko apskaitą (DK 149 str. 1 d.).
Bendra darbo laiko trukmė šiuo atveju negali viršyti Darbo kodekse nustatytos darbo laiko trukmės, taip pat privalo būti garantuota Darbo kodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu keturių mėnesių (DK 149 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 (Žin., 2003, Nr. 48-2120) nustatyta, kad suminės darbo laiko apskaitos darbo laiko režimas gali būti taikomas šiems darbuotojams jų sutikimu:
V. ATOSTOGŲ IR DARBO LAIKO DERINIMAS
20. Kasmetinės atostogos. Kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį (DK 165 str. 1 d.). Pagrindinės Darbo kodekso nuostatos, reguliuojančios kasmetinių atostogų suteikimą, yra šios:
20.1. paprastai nustatomos kasmetinės minimaliosios atostogos, kurių trukmė – dvidešimt aštuonios kalendorinės dienos (DK 166 str. 1 d.);
20.2. trisdešimt penkių kalendorinių dienų trukmės atostogos suteikiamos (DK 166 str. 2 d.):
20.3. už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo toje įmonėje. Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę. Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten, kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo eilė nustatoma šalių susitarimu. (DK 169 str. 2 d.);
20.4. nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos (DK 169 str. 3 d.):
20.5. teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką po šešių mėnesių nepertraukiamojo darbo įmonėje turi (DK 169 str. 4 d.):
20.6. vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu (DK 169 str. 5 d.);
20.7. asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo, diplominio darbo rengimo, laboratorinių darbų ir konsultacijų laiko (DK 169 str.7 d.);
20.8. darbuotojams, namie slaugantiems ligonius ir invalidus, taip pat asmenims, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu laiku (DK 169 str. 8 d.);
21. Vaiko priežiūros atostogos, iki jam sueis treji metai. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis (DK 180 str. 1 d.). Šių atostogų laiką galima derinti su darbo laiku abiem šalims tinkamomis sąlygomis. Per šį atostogų laikotarpį paliekama darbo vieta (pareigos), išskyrus atvejus, kai įmonė visiškai likviduojama (DK 180 str. 2 d.).
22. Mokymosi atostogos. Darbuotojams suteikiamos mokymosi atostogos stojamiesiems egzaminams į aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas pasirengti ir laikyti – po tris dienas kiekvienam egzaminui (DK 181 str. 1 d.). Darbuotojams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose ar nustatyta tvarka įregistruotose aukštesniosiose ir aukštosiose mokyklose, pagal šių mokyklų pažymas suteikiamos mokymosi atostogos (DK 181 str.2 d.):
22.3. laboratoriniams darbams atlikti ir konsultavimuisi – tiek dienų, kiek nustatyta mokymo planuose ir tvarkaraščiuose;
23. Kūrybinės atostogos. Kūrybinės atostogos suteikiamos disertacijai užbaigti, vadovėliams rašyti ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kūrybinių atostogų trukmę, suteikimo ir apmokėjimo tvarką reglamentuoja įstatymai, darbo ir kolektyvinė sutartis (DK 182 str.). Sudarant darbo ar kolektyvinę sutartį galima sulygti dėl atostogų ir darbo laiko derinimo abiem šalims tinkamomis sąlygomis.
24. Nemokamos atostogos. Atsižvelgiant į darbuotojo šeimyninę padėtį ar įvykus svarbiems gyvenimo įvykiams, darbuotojams suteikiama teisė į nemokamas atostogas. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos (DK 184 str.):
24.3. moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių;
24.5. darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku;
24.6. darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį, – tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga;
24.8. mirusio šeimos nario laidotuvėms – ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka (DK 184 str. 2 p.). Rekomenduotina kolektyvinėje sutartyje, numatyti galimybę darbuotojams nemokamas atostogas gauti šiais atvejais: savarankiškoms studijoms, persikraustymui iš vieno būsto į kitą, šeimos švenčių progomis, neatidėliotinam svarbių asmeninių reikalų sutvarkymui ir kt.
25. Papildomos atostogų lengvatos. Atskirais atvejais rekomenduotina atsižvelgiant į asmens studijų, sveikatos ar šeimos poreikius kolektyvinėse sutartyse numatyti kitas palankesnes papildomų atostogų garantijas, negu numato DK 185 str. Kolektyvinėje arba darbo sutartyje gali būti nustatytos:
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. DK sudaro galimybes plėtoti lanksčias užimtumo formas, leisdamas susitarimus dėl darbo pobūdžio ir jo atlikimo būdo įtvirtinti įvairių rūšių darbo sutartimis.
27. Lanksčios darbo organizavimo formos įgyvendinamos darbuotojų ir darbdavių individualių arba kolektyvinių derybų ir susitarimų būdu.
28. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų (darbo funkcijų arba tam tikrų pareigų bei darbuotojo darbovietės) (DK 95 str. 1 d.). Kitos darbo sutarties bei kolektyvinės sutarties sąlygos gali būti susijusios su lanksčių, abiem šalims tinkamų, darbo ir darbo laiko organizavimo formų taikymu.
______________