LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO PAKEITIMO
1995 m. gegužės 2 d. Nr. I-875
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo (Žin., 1992, Nr. 14-378; 1994, Nr. 1-3; 1995, Nr. 20-451) 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Teisės į valstybės paramą sąlygos
Piliečiams, turintiems teisę į valstybės paramą, lengvatinėmis sąlygomis suteikiamas kreditas gyvenamajam namui, butui pasistatyti arba nusipirkti.
Šis kreditas neturi viršyti šio įstatymo 8 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto valstybės paramos dydžio.
Jei pilietis gyvena nuosavame bute arba name arba yra įsigijęs gyvenamąsias patalpas pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas, atsiskaitymui panaudodamas valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) bei kitas tikslines kompensacijas, arba pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, jam suteikiamas kreditas trūkstamoms iki šio įstatymo 8 straipsnio antrojoje dalyje nustatyto ploto gyvenamosioms patalpoms įsigyti. Ši nuostata netaikoma teikiant kreditą vieno kambario butui įsigyti.
Kreditas lengvatinėmis sąlygomis gali būti suteikiamas be palūkanų, imant mažesnes palūkanas arba negrąžinant iki 20 procentų gautosios kredito sumos.
Šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostata taikoma socialiai remtiniems asmenims, numatytiems šio įstatymo ketvirtajame priedėlyje, neatsižvelgiant į tai, kada atsirado jų teisė į lengvatinį kreditą. Socialiai remtiniems asmenims, gavusiems kreditus nuo 1990 m. kovo 11 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, ši nuostata taikoma iki 1995 m. gegužės 1 d. negrąžintai kredito daliai.