LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKESTINIŲ METŲ NUOSTOLIŲ PERKĖLIMO TVARKOS
1999 m. kovo 6 d. Nr. 61
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
1999 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 61
MOKESTINIŲ METŲ NUOSTOLIŲ PERKĖLIMO TVARKA
1. Mokestinių metų nuostoliu laikoma neigiama suma, apskaičiuota iš bendrųjų pajamų (įplaukų) atskaičius Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnyje nurodytas realizuotos produkcijos, darbų ir paslaugų sąnaudas bei investicijai skirtas (pasirinkus šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą apskaičiavimo būdą) lėšas.
2. Nustatyta mokestinių metų nuostolio suma negali būti didinama:
2.1. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnyje nurodytomis labdarai ir paramai skirtomis neapmokestinamomis sumomis;
3. Jeigu įmonė ūkinės veiklos nuostolius (arba jų dalį) padengia šios įmonės veiklą reglamentuojančiame įstatyme nustatyta tvarka (akcininkų įnašais, įstatinio kapitalo mažinimo būdu, išskyrus teikiamas subsidijas, dotacijas nuostoliams padengti), tai tokios sumos nelaikomos įmonės pajamomis ir mokestinių metų nuostolio nesumažina.
4. Jeigu įmonė reorganizuojama jungimo arba skaidymo būdu, naujoji įmonė – teisių perėmėja iki įmonės reorganizavimo buvusių mokestinių metų nuostolių perkelti į kitus metus negali.
5. Mokestinių metų nuostolių sumą leidžiama perkelti ne ilgiau kaip penkerius mokestinius metus, pradedant skaičiuoti nuo kitų, negu tie nuostoliai atsirado, metų.
Pirmaisiais mokestiniais metais įmonė į kitus metus gali perkelti visą praėjusių mokestinių metų nuostolio sumą.
6. 1997 mokestinių metų nuostolį įmonės taip pat gali perkelti penkerius mokestinius metus, pradėdamos nuo 1998 metų.
7. Jeigu įmonė patiria nuostolių ne vienerius mokestinius metus, tai kiekvienų mokestinių metų nuostolis perkeliamas į kitus mokestinius metus iš eilės ta tvarka, kokia jis susidarė. Pasibaigus penkerių metų terminui, nuostoliai nebeperkeliami.
Pavyzdys. Įmonė apskaičiavo mokestinių metų nuostolius: 1997 metų – 14000 Lt, 1998 metų – 4000 Lt, 1999 metų – 3000 Lt. Vėliau įmonė apskaičiavo apmokestinamąjį pelną (pajamas): 2000 metų – 2000 Lt, 2001 metų – 3000 Lt, 2002 metų – 4000 Lt, 2003 metų – 3000 Lt.
Pagal pateiktą pavyzdį įmonė tik 2000 metais nustatys 2000 Lt apmokestinamąjį pelną (pajamas). Todėl šiuo atveju, perkeldama nuostolius eilės tvarka, įmonė 1997 metų nuostolio dalį galės perkelti į 2000-uosius metus, sumažindama 2000-ųjų metų apmokestinamąjį pelną (pajamas) 2000 Lt suma, į 2001-uosius metus galės perkelti 1997 metų 3000 Lt nuostolio sumą, o 2002-aisiais 1997 metų 4000 Lt nuostolio suma galės sumažinti 2002-ųjų metų apmokestinamąjį pelną (pajamas). Likusios neperkeltos 1997 metų 5000 Lt nuostolio sumos į 2003-uosius metus įmonė perkelti negalės, nes bus pasibaigęs įstatyme nustatytas perkėlimo laikas. Įmonė 1998 metų nuostolio dalį galės perkelti į 2003-iuosius metus, sumažindama 2003-iųjų metų apmokestinamąjį pelną (pajamas) 3000 Lt suma. Likusi neperkelta 1998-ųjų metų 1000 Lt nuostolio suma, pasibaigus penkerių metų nuostolio perkėlimo terminui, į 2004-uosius metus nekeliama. 1999-ųjų metų nuostolį (jo dalį) įmonė galės perkelti tik į 2004-uosius metus.
_____________