LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL DARBOVIEČIŲ ĮRENGIMO STATYBVIETĖSE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

1998 m. gruodžio 24 d. Nr. 184/282

Vilnius

 

 

Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1049 patvirtintą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 961 papildytą Nacionalinės teisės harmonizavimo darbų programą (Žin., 1996, Nr. 86-2049; 1997, Nr. 84-2104):

1. Tvirtiname Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatus (pridedama).

2. Nustatome, kad Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai įsigalioja nuo 2000 m. liepos 1 d.

3. Pavedame Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kontroliuoti Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų įgyvendinimą.

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                    ALGIS ČAPLIKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministrės ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d.

įsakymu Nr. 184/282

 

Darboviečių įrengimo statybVIETĖSE Nuostatai

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Šie nuostatai parengti pagal Europos Sąjungos direktyvą 92/57/EEB dėl minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų laikinosiose arba kilnojamosiose statybvietėse, kuri remiasi 89/391/EEB direktyvos dėl priemonių, skatinančių darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimą darbo vietose, 16 (1) straipsniu ir nustato privalomus minimalius laikinųjų arba kilnojamųjų statybviečių saugos ir sveikatos darbe reikalavimus.

2. Pagrindinės šių nuostatų sąvokos:

2.1. laikinosios arba kilnojamosios statybvietės (toliau – statybvietės) – visos statybos vietos, kuriose atliekamas darbas (darbai), nurodytos 1 priede;

2.2. statytojas (užsakovas) – kiekvienas fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis teisės aktais nustatytas statinio statybos užsakovo funkcijas;

2.3. darbų vadovas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris statytojo (užsakovo) pavedimu (sutartimi) atsakingas už projektavimą ir/arba statybą ir/arba statybos priežiūrą ir turintis teisę vadovauti atitinkamoms statybos techninės veiklos sritims.

Tenkinant sąlygas ir reikalavimus, keliamus darbų vadovams, darbų vadovu gali būti ir statytojas;

2.4. savarankiškasis darbuotojas – asmuo, išskyrus Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme nurodytą darbdavį arba darbuotoją, teisės aktų nustatyta tvarka turintis atitinkamos veiklos srities patentą ir pagal rangos (darbų atlikimo) sutartį savarankiškai dirba statyboje;

2.5. statybos projekto saugos ir sveikatos darbe koordinatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam statytojas (užsakovas) arba darbų vadovas paveda projektuojant vykdyti šių nuostatų 10 punkte nurodytus reikalavimus;

2.6. statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam statytojas (užsakovas) arba darbų vadovas paveda statybos metu vykdyti 11 punkte nurodytus reikalavimus.

Kitos nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymų sąvokas.

3. Šių nuostatų reikalavimai yra privalomi visoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kitiems ūkio subjektams (toliau – įmonė), kuriose darbo santykiai privalo būti grindžiami darbo sutarties įstatymu, kitais darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais.

4. Darbdaviai gali priimti ir taikyti griežtesnius reikalavimus negu išdėstyti šiuose nuostatuose ir garantuojančius geresnę darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, ypač atsižvelgiant į techninę pažangą.

5. Šie nuostatai netaikomi naudingąsias iškasenas išgaunančioms įmonėms.

 

II. Koordinatorių paskyrimas. saugos ir sveikatos darbe priemonių planas. pranešimas APIE STATYBOS PRADŽIĄ

 

6. Statytojas (užsakovas) arba darbų vadovas, kai statinį projektuojant arba statant dirbs daugiau kaip viena įmonė, privalo paskirti vieną arba daugiau saugos ir sveikatos darbe koordinatorių (2.5 ir 2.6 papunkčiai).

7. Statytojas (užsakovas) arba darbų vadovas negali pradėti statybvietės įrengimo darbų, kol neparengtas saugos ir sveikatos darbe priemonių planas pagal 10.2 papunkčio reikalavimus.

Šis planas privalo būti parengtas, kai darbai yra labai pavojingi darbuotojų saugai ir sveikatai darbe (2 priedas) arba kai 8 punkte nurodytais atvejais būtina pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie statybos pradžią.

8. Statytojas (užsakovas) arba darbų vadovas, kai statybvietėje darbų trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirba daugiau kaip 20 darbuotojų arba darbų apimtis numatoma didesnė kaip 500 žmogaus darbo dienų (pamainų), ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki statybos darbų pradžios privalo pateikti Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo (teritoriniam) skyriui pranešimą (3 priedas).

Pranešimas apie statybos pradžią statybvietėje turi būti iškabintas matomoje vietoje ir prireikus tikslinamas apie tai pranešant Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo (teritoriniam) skyriui (3 priedas).

 

III. saugos ir sveikatos darbe reikalavimai Statybos projekte

 

9. Statytojas (užsakovas) ir darbų vadovas privalo užtikrinti, kad statinio, statybos organizavimo, statybos darbų technologijos (vykdymo) projektuose būtų numatyti saugos ir sveikatos darbe teisės aktuose nurodyti bendrieji saugos ir sveikatos darbe principai ir reikalavimai, ypač:

sprendžiant architektūrinius, techninius ir/arba organizacinius klausimus bei paskirstant tokius darbus (arba darbų etapus), kurie atliekami vienu metu arba vienas po kito;

įvertinant tokių darbų (arba darbų etapų) atlikimo trukmę.

Šiame punkte nurodytuose projektuose privalo būti atsižvelgiama į saugos ir sveikatos darbe planus ir dokumentus, kurie parengti pagal 10.2 ir 10.3 papunkčių reikalavimus, taip pat projektai privalo būti koreguojami atsižvelgiant į statybos darbų eigą (11.3 papunktis).

 

IV. koordinatorių pareigos

 

10. Statybos projekto saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai (6 punktas) privalo:

10.1. koordinuoti 9 punkto nuorodų (reikalavimų) įgyvendinimą;

10.2. parengti arba pavesti parengti planą asmenims, turintiems teisę rengti saugos ir sveikatos darbe priemonių planus statybvietėms, kuriame būtina nustatyti taikomus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, ten kur reikia, atsižvelgti ir į statybvietėje vykdomą gamybinę veiklą; be to, šiame plane privalo būti numatytos specialios saugos ir sveikatos darbe priemonės darbams, nurodytiems 2 priede;

10.3. pagal statybos projektą (9 punktas) parengti dokumentų, kuriuose nustatyti saugos ir sveikatos darbe reikalavimai, sąvadą, kuriuo privaloma vadovautis atliekant bet kuriuos statybos darbus.

11. Statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatoriai (6 punktas) privalo:

11.1. koordinuoti ir kontroliuoti rizikos prevenciją, saugos ir sveikatos darbe priemonių įgyvendinimą statybvietėje:

sprendžiant techninius ir/arba organizacinius klausimus ir ypač statybvietėje atliekant skirtingus darbus (darbų etapus) vienu metu arba vieną po kito;

įvertinant darbų (arba darbų etapų) atlikimo trukmę, kad darbų atlikimo trukmė nekeltų pavojaus darbuotojų saugai ir sveikatai;

11.2. koordinuoti, kad darbdaviai ir savarankiškieji darbuotojai taikytų 13 punkto reikalavimus, vykdytų saugos ir sveikatos darbe priemonių plane numatytas priemones;

11.3. atsižvelgiant į darbų eigą ir atsiradusius pakitimus koreguoti saugos ir sveikatos darbe priemonių planą (10.2 papunktis) ir dokumentus (10.3 papunktis);

11.4. organizuoti dviejų ir daugiau darbdavių, įskaitant ir vienas kitą keičiančius, bendradarbiavimą toje pačioje statybvietėje ir koordinuoti jų veiklą, vykdant nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų profilaktiką, taip pat organizuoti darbdavių ir savarankiškųjų darbuotojų bendradarbiavimą;

11.5. koordinuoti darbų kokybės kontrolės planų vykdymą;

11.6. imtis priemonių ir užtikrinti, kad statybvietėje nebūtų pašalinių asmenų.

 

V. Darbų vadovo, statytojo (užsakovo), darbdavio bei SAVARANKIškųjų DARBUOTOJų PAREIGOS

 

12. Darbų vadovas arba statytojas (užsakovas), kai jie darbuotojų atžvilgiu yra darbdaviai, atsako už darbuotojo, su kuriuo sudaryta darbo sutartis, saugą ir sveikatą darbe statybvietėje, nors ir įgalioja vieną ar kelis koordinatorius vykdyti 10 ir 11 punktuose nurodytus reikalavimus.

13. Statybos metu statybvietėje darbdavys privalo vykdyti Žmonių saugos darbe įstatymu ir kitais saugos ir sveikatos darbe teisės aktais nustatytas darbdavio prievoles bei užtikrinti:

13.1. tvarką ir švarą statybvietėje;

13.2. tinkamą darbo vietų išdėstymą, atsižvelgiant į priėjimo prie šių darbo vietų sąlygas bei judėjimo kelius arba zonas;

13.3. saugias įvairių medžiagų naudojimo sąlygas;

13.4. įrenginių ir įrangos techninę priežiūrą, jų patikrinimą prieš naudojimą ir reguliarią kontrolę siekiant pašalinti trūkumus, galinčius pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai;

13.5. įvairių medžiagų atskyrimą ir sandėliavimo vietų įrengimą, ypač jei tai pavojingos žaliavos arba medžiagos;

13.6. panaudotų pavojingų medžiagų tinkamą šalinimą;

13.7. atliekų ir statybinių šiukšlių sandėliavimą ir išvežimą;

13.8. darbų arba darbų etapų normalią trukmę ir eiliškumą, numatytus statybos darbų vykdymo projektuose, darbų ar jų etapų trukmės koregavimą atsižvelgiant į darbų eigą;

13.9. bendradarbiavimą tarp darbdavių, tarp savarankiškųjų darbuotojų bei tarp darbdavių ir savarankiškųjų darbuotojų;

13.10. sąveiką su darbdaviu, kuris vykdo gamybinę veiklą teritorijoje, kurioje (arba greta kurios) yra statybvietė.

14. Darbdaviai, įgyvendindami koordinatorių parengtus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus pagal 11 ir 12 punktus, statybvietėje privalo:

14.1. vykdyti 13 punkto reikalavimus ir įgyvendinti priemones, užtikrinančias darboviečių, patalpų bei darbo vietų įrengimo statybvietėse reikalavimus, numatytus šių nuostatų VI, VII ir VIII skyriuose;

14.2. atsižvelgti į saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus (koordinatorių) nurodymus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos darbe.

15. Užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą statybvietėje, savarankiškasis darbuotojas privalo vykdyti:

jam priklausančią darbdavio prievolę (keistis informacija su darbdaviais, saugos ir sveikatos darbe koordinatoriais apie atliekamus darbus ir jų etapus bei profesinę riziką), kai toje pačioje statybvietėje, teritorijoje, darbo vietoje atlieka darbus du ir daugiau darbdavių, bei darbuotojo pareigas, nustatytas Žmonių saugos darbe įstatymu, taip pat šių nuostatų 13 punkto ir VI, VII ir VIII skyrių reikalavimus, atliekant darbus, numatytus darbų atlikimo sutartyje;

saugos ir sveikatos darbe teisės aktų bei techninių dokumentų reikalavimus darbo priemonių naudojimui;

saugos ir sveikatos darbe teisės aktų bei techninių dokumentų reikalavimus asmeninių apsauginių priemonių naudojimui;

saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus (koordinatorių) nurodymus.

16. Darbdaviai, kurie patys atlieka statybos darbus, saugai ir sveikatai darbe užtikrinti statybvietėje privalo vykdyti:

jiems priklausančias darbdavio, taip pat darbuotojo prievoles, nustatytas Žmonių saugos darbe įstatymu;

saugos ir sveikatos darbe teisės aktų bei techninių dokumentų reikalavimus darbo priemonių naudojimui;

saugos ir sveikatos darbe teisės aktų bei techninių dokumentų reikalavimus asmeninių apsauginių priemonių naudojimui;

saugos ir sveikatos darbe koordinatoriaus (koordinatorių) nurodymus.

17. Darbdavys privalo informuoti darbuotojus ir/arba jų atstovus apie visas saugos ir sveikatos darbe priemones, kurios taikomos statybvietėse Lietuvos Respublikos žmonių saugos įstatymu ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka.

Ši informacija turi būti suprantama darbuotojams.

18. Darbdavys konsultuoja ir bendradarbiauja su darbuotojais ir/arba jų atstovais visais saugos ir sveikatos darbe klausimais, įskaitant ir 11, 13 ir 14 punktų nuorodas, Žmonių saugos darbe įstatymo ir kitų teisės aktų nurodyta tvarka. Be to, atsižvelgiant į rizikos laipsnį ir statybvietės dydį, privalo būti konsultuojami kitų įmonių darbuotojai arba jų atstovai, kurie dirba statybvietėje.

 

VI. saugos ir sveikatos darbe bendrieji minimalūs reikalavimai darboviečių įRENGIMUI STATYBVIETėSE

 

19. Šiame skyriuje nustatomi saugos ir sveikatos darbe reikalavimai darboviečių ir laikinų pastatų įrengimui.

20. Stabilumas ir tvirtumas:

20.1. medžiagos, įrenginiai ir visos kitos darbo priemonės, kurios judėdamos gali pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai darbe, privalo būti tinkamai ir patikimai pritvirtintos;

20.2. draudžiama lipti ant paviršių, pagamintų iš nepakankamai tvirtų medžiagų, jei nėra įrangos arba tinkamai paruoštų įtaisų saugiam darbui.

21. Elektros įrenginiai ir jų instaliacija:

21.1. elektros įrenginiai ir jų instaliacija privalo būti suprojektuoti, įrengti ir naudojami taip, kad nesukeltų gaisro ir sprogimo pavojaus; darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo tiesioginio ar netiesioginio elektros srovės poveikio;

21.2. projektuojant ir įrengiant darbovietes bei parenkant medžiagas ir saugos nuo elektros srovės poveikio priemones, turi būti atsižvelgiama į tiekiamos elektros rūšį ir galią, išorines sąlygas ir dirbančiųjų su elektros įrenginiais darbuotojų kvalifikaciją.

22. Evakuaciniai keliai ir išėjimai:

22.1. evakuaciniai keliai ir išėjimai privalo būti laisvi ir turi tiesiai vesti į saugią zoną;

22.2. kilus pavojui darbuotojams privalo būti sudaryta galimybė greitai ir saugiai išeiti iš darbo patalpų ir iš visų darbo vietų;

22.3. evakuacinių kelių ir išėjimų skaičius, išdėstymas ir matmenys parenkami atsižvelgiant į statybvietės ir patalpų išplanavimą bei jų matmenis, taip pat didžiausią galimą darbuotojų skaičių ir atitinkamų teisės aktų reikalavimus;

22.4. evakuaciniai keliai ir išėjimai privalo būti nustatyta tvarka paženklinti.

Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose;

22.5. evakuaciniai keliai ir išėjimai, judėjimo keliai bei durys, vedantys į evakuacinius kelius ir išėjimus, privalo būti be kliuvinių, kad bet kuriuo metu nekliudomai galima būtų jais naudotis;

22.6. evakuaciniuose keliuose ir išėjimuose privalo būti įrengtas reikiamo intensyvumo avarinis apšvietimas tam atvejui, jei bendras apšvietimas sugestų.

23. Gaisrinė sauga:

23.1. atsižvelgiant į statybos pobūdį ir statybvietės ypatybes, patalpų matmenis ir paskirtį, naudojamus įrenginius, fizines ir chemines naudojamų medžiagų savybes bei galimą didžiausią darbuotojų skaičių, privalo būti numatytas pakankamas kiekis reikiamų pirminių gaisro gesinimo priemonių ir, jei būtina, privalo būti įrengti gaisrinės signalizacijos įrenginiai;

23.2. gesinimo įranga, gaisrinės signalizacijos įrenginiai privalo būti tvarkingi ir veikiantys, reguliariai prižiūrimi ir tikrinami.

Nustatyta tvarka periodiškai turi būti atliekami pirminių gaisro gesinimo priemonių ir gaisrinės signalizacijos bandymai bei rengiami praktiniai užsiėmimai apmokant darbuotojus;

23.3. pirminės gaisro gesinimo priemonės privalo būti išdėstomos matomose ir prieinamose vietose, lengvai pasiekiamos bei paprastos naudoti.

Pirminės gaisro gesinimo priemonės privalo būti nustatyta tvarka paženklintos.

Ženklai turi būti patvarūs ir išdėstyti reikiamose vietose.

24. Patalpų vėdinimas:

24.1. atsižvelgiant į darbo veiklos pobūdį ir darbuotojų fizinio darbo sunkumą, privalo būti taikomos priemonės, kad darbo patalpų oras atitiktų higieninius reikalavimus;

24.2. jei darbo patalpose įrengta priverstinio vėdinimo sistema, ji privalo patikimai veikti ir neturi sudaryti darbuotojų sveikatai kenksmingų skersvėjų.

Vėdinimo sistemos kontrolės įrenginiai, kur tai būtina, privalo signalizuoti apie vėdinimo sistemos gedimus.

25. Labai pavojingi darbai:

25.1. darbo vietos privalo būti įrengtos taip, kad darbuotojai nebūtų veikiami darbo aplinkos kenksmingų veiksnių (triukšmo, dujų, garų, dulkių ir kt.);

25.2. darboviečių zonose, kurių ore yra kenksmingų ir/arba pavojingų medžiagų, nepakanka deguonies, yra gaisro ar sprogimo pavojus, būtina užtikrinti darbo zonos oro kontrolę ir imtis reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai apsaugoti;

25.3. kai darbo aplinka kelia pavojų darbuotojo sveikatai, darbuotojas negali dirbti vienas veikiamas pavojingos aplinkos. Jis privalo būti nuolat stebimas ir parengtos reikiamos priemonės greitai bei efektyviai pagalbai suteikti.

26. Temperatūra:

26.1. darbo metu priklausomai nuo darbo pobūdžio ir fizinio darbo sunkumo darbo aplinkos oro temperatūra privalo atitikti saugos ir sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus.

27. Statybvietės darbo vietų, patalpų ir judėjimo kelių natūralus ir dirbtinis apšvietimas:

27.1. darbo vietos, patalpos ir judėjimo keliai privalo būti apšviesti natūralia šviesa. Tamsiu paros metu, taip pat kai natūralaus apšvietimo nepakanka, privalo būti įrengtas reikiamas dirbtinis apšvietimas, jei reikia, naudojami kilnojamieji šviesos šaltiniai, atsparūs aplinkos poveikiams. Dirbtinis apšvietimas neturi trukdyti pastebėti ir suvokti įspėjamuosius saugos ženklus arba užrašus. Patalpų, darbo vietų ir judėjimo kelių apšvietimas privalo būti įrengtas taip, kad darbuotojams nekeltų nelaimingų atsitikimų pavojaus;

27.2. patalpose, darbo vietose ir judėjimo keliuose, kai išsijungus dirbtiniam apšvietimui darbuotojams gresia labai didelis pavojus, privalo būti įrengtas reikiamas avarinis apšvietimas.

28. Durys ir vartai:

28.1. stumdomosios durys privalo turėti saugos įrenginius, kad neišslystų iš rėmų ir nenukristų;

28.2. durys ir vartai, kurie atsiveria kildami aukštyn, privalo turėti apsaugos mechanizmą, kad nenukristų žemyn;

28.3. evakuacinių išėjimų durys ir vartai privalo būti atitinkamai paženklinti;

28.4. šalia kiekvienų vartų, skirtų transporto priemonių eismui, privalo būti įrengtos durys pėstiesiems, išskyrus atvejus, kai pėstiesiems eiti pro tokius vartus nepavojinga; durys pėstiesiems privalo būti ryškiai paženklintos ir numatytos priemonės, kad jomis galima būtų nekliudomai naudotis bet kuriuo metu;

28.5. mechaninės durys ir vartai privalo varstytis taip, kad darbuotojams nekeltų traumavimo pavojaus.

Mechaninių durų avarinio atidarymo ir uždarymo įtaisai privalo būti lengvai pastebimi ir pasiekiami. Kai nutrūkus energijos tiekimui mechaninės durys ir vartai lieka uždaryti, privalo būti galimybė juos atidaryti rankomis.

29. Judėjimo keliai – pavojingos zonos:

29.1. judėjimo keliai, taip pat laiptai, pritvirtintos kopėčios, krovimo aikštelės bei platformos privalo būti apskaičiuotos, išdėstytos ir tokių matmenų, kad pėstieji ir transporto priemonės galėtų saugiai judėti ir nekeltų pavojaus darbuotojams, esantiems šalia judėjimo kelių ir įrenginių, nurodytų šiame papunktyje;

29.2. pėsčiųjų judėjimo ir/arba krovinių gabenimo kelių, įskaitant privažiavimo kelius krovimo darbams, matmenys privalo būti nustatomi atsižvelgiant į tokių kelių potencialių naudotojų skaičių ir veiklos pobūdį.

Jei judėjimo keliai skirti transporto priemonėms, privalo būti numatytas pakankamai saugus atstumas arba numatyta saugos zona ar saugi įranga pėstiesiems.

Keliai privalo būti aiškiai pažymėti, reikiamai prižiūrimi ir tikrinami;

29.3. transporto priemonių judėjimo keliai privalo būti nutiesti pakankamu atstumu nuo durų, vartų, pėsčiųjų perėjų, tarpuvarčių bei laiptinių;

29.4. jei statybvietėje yra pavojingų zonų, kuriose darbuotojas gali būti traumuotas, jos privalo būti aptvertos, kad kliudytų darbuotojams, neturintiems teisės patekti į tokias zonas.

Kai darbuotojai turi teisę įeiti į pavojingas zonas, jų apsaugai privalo būti išduodamos asmeninės apsauginės priemonės, taip pat privalo būti parengtos kitos reikiamos saugos priemonės.

Pavojingos zonos privalo būti aiškiai pažymėtos.

30. Krovimo platformos:

30.1. krovimo platformų matmenys privalo atitikti jomis gabenamų krovinių dydį;

30.2. krovimo platformose privalo būti bent vienas išėjimas;

30.3. krovimo platformos privalo būti įrengtos taip, kad būtų išvengta darbuotojų kritimo.

31. Judėjimo laisvė darbo vietoje:

31.1. darbo vietos plotas (zona) turi būti tokio dydžio, kad darbuotojai, atsižvelgiant į naudojamus įrenginius, prietaisus ir kitas darbo priemones, dirbdami galėtų pakankamai laisvai judėti.

32. Pirmoji pagalba:

32.1. darbdavys turi užtikrinti, kad bet kuriuo metu galėtų būti suteikta pirmoji pagalba. Darbuotojai privalo būti apmokyti suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiajam.

Darbuotojas, kuris įvykus nelaimingam atsitikimui buvo sužeistas arba staigiai susirgo, privalo būti nedelsiant nugabentas į medicinos įstaigą;

32.2. priklausomai nuo statybos darbų apimties ir/arba veiklos rūšies pagal saugos ir sveikatos darbe reikalavimus privalo būti numatytos patalpos pirmajai pagalbai teikti;

32.3. pirmosios pagalbos patalpose privalo būti pirmosios pagalbos įranga bei priemonės. Į tokias patalpas turi būti lengvai patenkama su neštuvais.

Šios patalpos nustatyta tvarka privalo būti paženklintos ir nurodytos kelrodžiais;

32.4. darbo patalpose, kuriose vykdomi darbai didesnės rizikos sąlygomis, privalo būti pirmosios pagalbos priemonės.

Jų laikymo vietos privalo būti pažymėtos, gerai matomos ir lengvai pasiekiamos.

Matomose vietose turi būti aiškiai nurodyti gelbėjimo tarnybų (greitosios medicininės pagalbos, gaisrinės ir avarinės dujų tarnybos) telefono numeriai ir adresai.

33. Persirengimo kambariai ir drabužių spintelės:

33.1. persirengimo kambariai turi būti įrengti darbuotojams, kurie privalo dėvėti darbo drabužius, taip pat įrengti ten, kur sveikatos arba etikos požiūriu jie negali persirenginėti kitoje patalpoje.

Į persirengimo kambarius privalo būti lengvai patenkama, jie privalo būti pakankamai erdvūs, juose privalo būti įrengtos sėdimos vietos;

33.2. persirengimo kambariai privalo būti reikiamo dydžio, kai yra reikalinga, juose privalo būti įrengtos drabužių džiovinimo vietos. Taip pat privalo būti įrengtos ir darbuotojų drabužių bei asmeninių daiktų saugojimui rakinamos vietos.

Esant tam tikroms aplinkybėms (dirbant su kenksmingomis medžiagomis, drėgmėje, su nešvarumais ir kitais atvejais), asmeniniai drabužiai ir daiktai privalo būti laikomi atskirai nuo darbo drabužių;

33.3. moterims ir vyrams privalo būti įrengti atskiri persirengimo kambariai arba privalo būti sudaryta galimybė tuo pačiu persirengimo kambariu naudotis skirtingu metu;

33.4. kai persirengimo kambariai pagal 33.1 papunkčio pirmosios pastraipos reikalavimus nėra būtini, kiekvienam darbuotojui privalo būti įrengta drabužių ir asmeninių daiktų rakinama laikymo vieta.

34. Dušai ir praustuvai:

34.1. priklausomai nuo darbo pobūdžio ir darbo higienos reikalavimų darbuotojams privalo būti įrengtas reikiamas skaičius dušų.

Dušų kambariai privalo būti įrengti atskirai vyrams ir moterims arba privalo būti numatyta galimybė jiems atskirai naudotis dušų kambariais;

34.2. dušų kambariai privalo būti reikiamo dydžio. Dušams privalo būti tiekiamas karštas ir šaltas vanduo;

34.3. kai nebūtina įrengti dušus, netoli darbo vietų ir persirengimo kambarių privalo būti įrengtas reikiamas skaičius praustuvų su tekančiu vandeniu (jei būtina – karštu vandeniu).

Praustuvai privalo būti įrengti vyrams ir moterims atskirai arba sudaryta galimybė jais naudotis atskirai;

34.4. kai patalpos, kuriose įrengti dušai ar praustuvai, yra atskirtos nuo persirengimo kambarių, privalo būti įrengti patogūs perėjimai.

35. Tualetai ir praustuvai:

35.1. darbuotojams netoli darbo vietų, poilsio bei persirengimo kambarių ir dušų arba prausyklų privalo būti įrengtas reikiamas skaičius tualetų ir praustuvų.

Vyrams ir moterims privalo būti įrengti atskiri tualetai arba numatyta galimybė jais naudotis atskirai.

36. Darbuotojų poilsio ir/arba apgyvendinimo patalpos:

36.1. atsižvelgiant į didelį nuotolį nuo pastovios gyvenamosios vietos iki statybvietės, į darbo pobūdį ir darbuotojų skaičių, privalo būti įrengtos poilsio ir/arba apgyvendinimo patalpos;

36.2. atsižvelgiant į darbuotojų skaičių, poilsio ir/arba apgyvendinimo patalpos privalo būti reikiamo dydžio, jose privalo būti reikiamas kiekis stalų ir kėdžių;

36.3. jei tokios patalpos neįrengtos, privalo būti sudaryta galimybė darbuotojams pailsėti darbo pertraukų metu;

36.4. stacionariose darbuotojų apgyvendinimo patalpose, išskyrus tas, kurios naudojamos išimties atvejais, privalo būti pakankamai sanitarinių įrenginių, valgomasis ir poilsio patalpa.

Apgyvendinimo patalpose pagal darbuotojų skaičių privalo būti lovos, spintos, stalai ir kėdės; paskirstant patalpas reikia atsižvelgti į moterų ir vyrų apgyvendinimo ypatumus;

36.5. poilsio ir/arba apgyvendinimo patalpose privalo būti numatytos priemonės nerūkančiųjų apsaugai nuo tabako dūmų.

37. Nėščios moterys ir maitinančios motinos:

37.1. nėščioms moterims ir maitinančioms motinoms privalo būti sudarytos sąlygos pailsėti atsigulus.

38. Neįgalieji darbuotojai:

38.1. jeigu darbovietėse dirba neįgalieji, jos privalo būti įrengtos atsižvelgiant į neįgaliųjų darbuotojų reikmes.

Įrengiant duris, judėjimo kelius, laiptus, dušus, praustuvus, tualetus, kuriais naudojasi neįgalieji darbuotojai, taip pat darbo vietas, privalo būti atsižvelgiama į jų fizines galimybes.

39. Kiti reikalavimai statybviečių įrengimui:

39.1. statybvietes supančios aplinkos ribos privalo būti aiškiai matomos ir suprantamai pažymėtos;

39.2. darbuotojų apgyvendinimo patalpose, taip pat netoli darbo vietų darbuotojai privalo būti aprūpinti geriamuoju vandeniu ir pagal galimybes kitais gaiviaisiais gėrimais;

39.3. statybvietėse darbuotojams turi būti sudarytos galimybės tinkamoms sąlygoms pavalgyti, prireikus privalo būti priemonės valgiui pasigaminti.

 

VII. saugos ir sveikatos darbe specialieji minimalūs reikalavimai statybviečių darbo vietoms, įrengiamoms patalpose

 

40. Šiame skyriuje nustatomi privalomi saugos ir sveikatos darbe reikalavimai statybviečių darbo vietoms, įrengiamoms patalpose.

41. Stabilumas ir tvirtumas:

41.1. patalpų konstrukcija ir patikimumas privalo atitikti jose atliekamų darbų pobūdį ir jų paskirtį.

42. Evakuacinių išėjimų durys:

42.1. evakuacinių išėjimų durys privalo atsidaryti evakavimo kryptimi.

Evakuacinių išėjimų durys privalo būti užsklendžiamos taip, kad kilus pavojui jas lengvai ir nedelsdamas galėtų atidaryti bet kuris asmuo, jei to prireiktų.

Evakuaciniuose išėjimuose draudžiama įrengti slankiojančias ar sukamąsias duris.

43. Vėdinimas:

43.1. oro kondicionieriai ar mechaninio vėdinimo įrenginiai neturi sudaryti darbuotojų sveikatai kenksmingų skersvėjų.

Darbo aplinkos orą teršiančios medžiagos, galinčios kenkti darbuotojų sveikatai, privalo būti nedelsiant šalinamos.

44. Temperatūra:

44.1. poilsio, budėtojų, sanitarinių, valgyklų ir pirmosios pagalbos patalpų temperatūra privalo atitikti tų patalpų paskirtį;

44.2. langai, stoglangiai ir stiklo pertvaros privalo būti įrengtos atsižvelgiant į darbo pobūdį ir patalpų paskirtį; darbo vietos privalo būti apsaugotos nuo intensyvių saulės spindulių.

45. Natūralus ir dirbtinis apšvietimas:

45.1. darbo vietos, kiek įmanoma, privalo būti pakankami apšviestos natūralia šviesa, taip pat privalo būti įrengtas dirbtinis reikiamas apšvietimas, atitinkantis darbuotojų saugos bei sveikatos darbe teisės aktų reikalavimus.

46. Patalpų grindys, sienos ir lubos:

46.1. patalpų grindys privalo būti lygios, be angų arba pavojingų nuožulnumų; jos privalo būti tvirtos, stabilios ir neslidžios;

46.2. grindų, sienų ir lubų paviršiai darbo patalpose privalo būti tokie, kad juos būtų galima valyti ir atnaujinti užtikrinant higienos normų reikalavimus;

46.3. permatomos ir šviesą praleidžiančios sienos, ypač stiklinės pertvaros, esančios patalpose arti darbo vietų ir judėjimo kelių, privalo būti ryškiai pažymėtos ir pagamintos iš saugios medžiagos arba įrengtos apsaugos, kad darbuotojai išvengtų sąlyčio su sienomis ar sužeidimų, jei tokios sienos sudužtų.

47. Langai ir stoglangiai:

47.1. darbuotojai privalo turėti galimybę saugiai atidaryti, uždaryti, reguliuoti bei fiksuoti langus, stoglangius ir vėdinimo įrenginius. Atverti langai ir stoglangiai neturi kelti pavojaus darbuotojams;

47.2. langai ir stoglangiai privalo turėti tvirtinimo įtaisus, kad nekiltų pavojus juos valantiems darbuotojams, taip pat darbuotojams, esantiems patalpoje ar teritorijoje šalia pastato.

48. Durys ir vartai:

48.1. durų ir vartų išdėstymas, jų kiekis ir matmenys bei jų gamybai panaudotos medžiagos privalo atitikti darbo patalpų paskirtį, jose atliekamų darbų pobūdį;

48.2. permatomos durys privalo būti ryškiai pažymėtos akių lygyje;

48.3. į abi puses varstomos arba sukamosios durys bei vartai privalo būti permatomi. Jei jie nepermatomi, privalo turėti permatomas įsprūdas;

48.4. permatomos arba šviesą praleidžiančios durys ir vartai, pagaminti iš dūžtančios medžiagos, privalo būti apsaugoti nuo smūgių, kad darbuotojai nesusižeistų jiems dūžtant.

49. Judėjimo keliai:

49.1. atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jų įrengimą, kur tai reikalinga darbuotojų saugai, privalo būti aiškiai pažymėtos judėjimo kelių ribos.

50. Ypatingi reikalavimai eskalatoriams ir judamiesiems takams:

50.1. eskalatoriai ir judamieji takai privalo veikti saugiai. Juose privalo būti visi reikiami saugos įtaisai;

50.2. eskalatoriuose ir judamuosiuose takuose privalo būti įrengti gerai matomi ir lengvai prieinami avariniai išjungimo įtaisai.

51. Patalpų matmenys ir erdvė:

51.1. darbo vietos privalo būti pakankamo ploto ir aukščio, kad dirbant nekiltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai.

 

VIII. saugos ir sveikatos darbe specialieji minimalūs reikalavimai statybviečių DARBO VIETOMS, įrengiamoms LAUKE

 

52. Šiame skyriuje nustatomi privalomi saugos ir sveikatos darbe reikalavimai darbo vietoms, įrengiamoms statybviečių lauke.

53. Stabilumas ir tvirtumas:

53.1. kilnojamosios arba stacionarios darbo vietos, neatsižvelgiant į tai, kokiame aukštyje ar gylyje jos įrengtos, privalo būti tvirtos ir stabilios; be to, jas įrengiant būtina atsižvelgti į darbuotojų skaičių, galimą didžiausią apkrovą ir jos pasiskirstymą, galimus išorinius poveikius;

53.2. jei atraminės ir kitos šių darbo vietų dalys yra nestabilios, jų stabilumas privalo būti garantuotas patikimais ir saugiais tvirtinimo įrenginiais, kad būtų išvengta atsitiktinės arba savaiminės visos darbo vietos arba jos dalies slinkties.

54. Darbo vietos stabilumas ir tvirtumas privalo būti reikiamai patikrintas, ypač pakeitus jos aukštį arba gylį.

55. Elektros įrenginiai ir jų instaliacija:

55.1. elektros įrenginiai ir jų instaliacija statybvietėje, ypač jei jie veikiami aplinkos veiksnių, privalo būti reguliariai prižiūrimi ir tikrinami;

55.2. prieš darbų pradžią privalo būti patikslinta statybvietėje esančių įrenginių paskirtis, jie patikrinti ir aiškiai pažymėti;

55.3. elektros oro linijos pagal galimybę privalo būti iškeltos už statybvietės ribų; jeigu elektros oro linijos negalima iškelti, tai elektros srovė privalo būti išjungta.

Jei to negalima padaryti, oro liniją reikia atitverti ir garantuoti, kad transporto priemonės ir įrenginiai nepatektų į oro linijos apsauginę zoną. Jei statybvietėje transporto priemonės turi važiuoti po oro linija, privalo būti įrengti įspėjamieji ženklai ir kabantieji aptvarai.

56. Atmosferos poveikiai:

56.1. darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo atmosferos veiksnių, kurie gali pakenkti jų saugai ir sveikatai.

57. Krentantys daiktai:

57.1. darbuotojai privalo būti apsaugoti nuo krentančių daiktų kolektyvinėmis saugos priemonėmis, taip pat darbuotojams privalo būti išduotos reikiamos asmeninės apsauginės priemonės.

Medžiagos ir įrenginiai privalo būti išdėstyti arba sudėti į krūvas taip, kad negalėtų nuslysti arba nuvirsti.

Prireikus privalo būti uždengtos perėjos arba į pavojingas zonas neprivalo būti įėjimo.

58. Kritimas iš aukščio:

58.1. nuo kritimo iš aukščio darbuotojus būtina apsaugoti atitinkamais įrenginiais, reikiamo aukščio ir tvirtais aptvarais, kuriuos sudaro papėdės lentelės, porankiai ir viduriniai tašeliai, arba apsaugai būtina naudoti kitas lygiavertes priemones;

58.2. darbai aukštyje privalo būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines saugos priemones (aptvarus, platformas arba apsauginius tinklus ir kitas priemones).

Jei dėl darbo pobūdžio tokių įrenginių naudoti negalima, privalo būti reikiamos priėjimo į darbo vietą priemonės ir naudojami saugos diržai arba kitos apsaugos nuo kritimo priemonės.

59. Pastoliai ir kopėčios:

59.1. visi pastoliai privalo būti reikiamai suprojektuoti, sumontuoti, patikrinti ir prižiūrimi, kad nenuvirstų arba staiga nepasislinktų;

59.2. darbo platformos, paklotas ir pastolių kopėčios privalo būti suprojektuotos ir sumontuotos, apsaugotos ir naudojamos, kad patikimai saugotų darbuotojus nuo kritimo arba nuo krintančių daiktų;

59.3. pastoliai privalo būti nustatyta tvarka patikrinti – prieš pradedant naudoti, reguliariai naudojimo laikotarpiu, po perstatymo, naudojimo pertraukos, stichinių nelaimių arba susidarius bet kuriai kitai aplinkybei, kuri gali paveikti jų tvirtumą ir stabilumą;

59.4. kopėčios privalo būti pakankamai tvirtos ir reikiamai prižiūrimos. Jos privalo būti tinkamai naudojamos atitinkamose vietose ir pagal paskirtį;

59.5. perstumiamieji pastoliai privalo būti apsaugoti nuo savaiminių poslinkių.

60. Kėlimo mechanizmai:

60.1. kėlimo mechanizmai ir kėlimo priemonės, įskaitant pagrindines sudedamąsias dalis, tvirtinimus, įtvirtinimus ir atramas, privalo būti reikiamai suprojektuoti, pagaminti ir pakankamai tvirti, teisingai sumontuoti ir teisingai naudojami, tinkami naudoti, teisės aktų nustatyta tvarka tikrinami, reguliariai bandomi, prižiūrimi ir kontroliuojami bei aptarnaujami kvalifikuotų (atitinkamai apmokytų) darbuotojų;

60.2. ant kėlimo mechanizmų ir priemonių privalo būti aiškiai matomoje vietoje nurodytas didžiausias leistinas apkrovos dydis – keliamoji galia;

60.3. kėlimo mechanizmai ir priemonės privalo būti naudojami tik pagal paskirtį.

61. Transporto priemonės, žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginiai:

61.1. visos transporto priemonės, žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginiai privalo būti tinkamai suprojektuoti ir pagaminti, atsižvelgiant į ergonominius reikalavimus, tinkami naudoti ir teisingai naudojami;

61.2. transporto priemonių, žemės darbų mašinų ir transportavimo įrenginių vairuotojai ir aptarnaujantys juos darbuotojai privalo būti specialiai apmokyti;

61.3. būtina užtikrinti, kad transporto priemonės, žemės darbų mašinos ir transportavimo įrenginiai neįgriūtų į iškasas arba į vandenį;

61.4. žemės darbų mašinų ir krovinių transportavimo įrenginių kabinos, kur to reikia, mašinai apvirtus privalo apsaugoti vairuotoją nuo suspaudimo ir krentančių daiktų.

62. Įrenginiai, mašinos ir įranga:

62.1. įrenginiai, mašinos ir įranga, įskaitant rankinius įrankius su ir be variklio, privalo būti tinkamai suprojektuoti ir pagaminti, atsižvelgiant į ergonominius reikalavimus, paruošti naudoti, naudojami pagal paskirtį, aptarnaujami atitinkamai parengtų darbuotojų;

62.2. slėgio įrenginiai ir prietaisai privalo būti teisės aktų nustatyta tvarka reguliariai prižiūrimi, bandomi ir tikrinami.

63. Darbai iškasose, šuliniuose, tuneliuose, požeminiai ir žemės darbai:

63.1. dirbant iškasose, šuliniuose, požemiuose arba tuneliuose privalo būti imtasi reikiamų saugos priemonių, kurios užtikrintų: ramsčių, klojinių, šlaitų ir pylimų patikimumą; pašalintų darbuotojų, medžiagų arba daiktų kritimo, vandens prasiskverbimo pavojų; pakankamą visų darbo vietų vėdinimą, kad oras būtų nekenksmingas ir nepavojingas sveikatai; leistų darbuotojams išsigelbėti kilus gaisrui, taip pat prasiskverbus vandeniui ar kitoms medžiagoms;

63.2. prieš pradedant žemės darbus, privalo būti atlikti matavimai, kad būtų nustatytas ir pašalintas arba kiek įmanoma sumažintas požeminių kabelių ir kitų inžinerinių tinklų keliamas pavojus;

63.3. iškasos privalo būti įrengtos taip, kad į jas būtų galima saugiai įeiti ir išeiti;

63.4. iškastas gruntas, medžiagos ir judančios transporto priemonės privalo būti laikomos saugiu atstumu nuo iškasų. Kai reikia, privalo būti pastatyti tinkami aptvarai.

64. Griovimo darbai:

64.1. jei pastato arba statinio griovimas gali sukelti pavojų, privalo būti imtasi tinkamų atsargumo priemonių ir saugių darbo metodų, darbai privalo būti planuojami ir atliekami tik kompetentingam asmeniui prižiūrint.

65. Plieno arba betono konstrukcijos, klojiniai ir sunkūs surenkamieji statybiniai elementai:

65.1. plieno arba betono konstrukcijos, taip pat jų dalys, klojiniai, surenkamieji statybiniai elementai arba laikinos sijos, taip pat ramsčiai privalo būti pagaminti, sumontuoti ir išardomi tik prižiūrint kompetentingiems asmenims;

65.2. privalo būti imtasi priemonių, kad laikinas konstrukcijų netvirtumas arba nestabilumas nesukeltų pavojaus darbuotojams;

65.3. klojiniai, laikinos sijos ir ramsčiai privalo būti taip suprojektuoti ir apskaičiuoti, sumontuoti ir prižiūrimi, kad galėtų atlaikyti juos veikiančias apkrovas.

66. Užtūros ir kesonai:

66.1. užtūros ir kesonai privalo būti statomi iš tinkamos, stabilios, pakankamai tvirtos medžiagos, turėti atitinkamus įrenginius, kad, prasiskverbus vandeniui ar kitai medžiagai, darbuotojai galėtų išsigelbėti;

66.2. užtūros arba kesono gamybą, montavimą, perstatymą arba išardymą turi prižiūrėti kompetentingas asmuo;

66.3. užtūros ir kesonai privalo būti reguliariai tikrinami kompetentingo asmens.

67. Stogo darbai:

67.1. esant kritimo nuo stogo pavojui arba jeigu stogo aukštis arba nuolydis viršija nustatytus dydžius, privalo būti įrengtos kolektyvinės saugos priemonės, kad būtų išvengta darbuotojų arba darbo priemonių, taip pat statybinių medžiagų kritimo, darbuotojai taip pat privalo būti aprūpinti reikiamomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis;

67.2. kai stogas arba kitas paviršius pagaminti iš trapios medžiagos, galinčios lūžti ar kitaip suirti ir dėl to darbuotojas gali nukristi, ant tokių paviršių, nenaudojant reikiamų saugos priemonių, dirbti draudžiama, taip pat privalo būti numatytos priemonės, kad bet kuris kitas asmuo, kuris nesusijęs su darbu ant tokių paviršių, negalėtų ten patekti.

______________


 

Darboviečių įrengimo

statybvietėse nuostatų

1 priedas

 

Antžeminių ir požeminių statybos darbų sąrašas

 

1. Kasyba.

2. Žemės darbai.

3. Statybos darbai.

4. Surenkamųjų elementų montavimas ir išardymas.

5. Perstatymas arba įrengimas.

6. Rekonstrukcija.

7. Renovacija (atnaujinimas).

8. Atstatymas.

9. Ardymas.

10. Griovimas.

11. Planinis remontas.

12. Smulkusis remontas, dažymas ir valymas.

13. Paviršinio vandens nuvedimas ir gruntinio vandens lygio pažeminimas.

______________


 

Darboviečių įrengimo

statybvietėse nuostatų

2 priedas

 

Darbuotojų saugai ir sveikatai labai pavojingų darbų statybvietėse sąrašas

 

1. Darbai, keliantys darbuotojams užgriuvimo, nuskendimo arba kritimo pavojų, kurio rizika padidėja dėl statybos pobūdžio, darbo metodų arba aplinkos sąlygų darbo vietoje arba statybvietėje.

2. Darbai, kurie dėl naudojamų cheminių ir biologinių medžiagų kelia darbuotojų saugai ir sveikatai darbe ypatingą pavojų arba kuriuos dirbant teisės aktais nustatyti privalomi sveikatos tikrinimai.

3. Darbai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriuos vykdant teisės aktais nustatyta kontrolė ir priežiūra.

4. Darbai arti aukštos įtampos tinklų (laidų).

5. Darbai, kuriuos vykdant gresia pavojus nuskęsti.

6. Šulinių ir tunelių statyba, požeminiai žemės darbai.

7. Darbai po vandeniu naudojant naro reikmenis.

8. Darbai kesonuose ir darbai baro kamerose.

9. Darbai naudojant sprogiąsias medžiagas.

10. Surenkamųjų sunkių elementų montavimas ir išardymas.

______________


 

Darboviečių įrengimo

statybvietėse nuostatų

3 priedas

 

Valstybinės darbo inspekcijos

___________________________ inspektavimo (teritoriniam) skyriui

 

PRANEŠIMAS

apie statybos pradžią

 

                                                   

                                                                                                                                 (data)

                                                   

                                                                                                                       (statybvietės vieta)

 

1. ______________________________________________________________________________

(statytojas (užsakovas), įmonės pavadinimas ir kodas, vadovo vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(adresas, telefonas, faksas)

2. ______________________________________________________________________________

(statinio pavadinimas (paskirtis))

3. ______________________________________________________________________________

(statybos rangovas, įmonės pavadinimas ir kodas, vadovo vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________________

(adresas, telefonas, faksas)

4. ______________________________________________________________________________

(statybos projekto saugos ir sveikatos darbe koordinatorius: vardas, pavardė, adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

 

5. ______________________________________________________________________________

(statybos saugos ir sveikatos darbe koordinatorius: vardas, pavardė, adresas, telefonas)

________________________________________________________________________________

 

6. ______________________________________________________________________________

(planuojama statybvietėje darbų pradžia)

7. ______________________________________________________________________________

(planuojama statybos darbų trukmė)

8. ______________________________________________________________________________

(planuojamas statybvietėje didžiausias darbuotojų skaičius)

9. ______________________________________________________________________________

(planuojamas statybvietėje dirbančių subrangovų ir savarankiškųjų darbuotojų skaičius)

10. _____________________________________________________________________________

(duomenys apie jau parinktus subrangovus)

 

Darbdavys (statytojas (užsakovas) arba darbų vadovas (statybos rangovas))

 

___________________________                       _______________________________

                  (parašas)                                                             (vardas, pavardė)

 

PASTABA. Šis pranešimas išsiunčiamas Valstybinės darbo inspekcijos inspektavimo (teritoriniam) skyriui prieš 10 kalendorinių dienų iki statybos darbų pradžios statybvietėje, kai:

statybos trukmė ilgesnė kaip 30 darbo dienų ir vienu metu dirba daugiau kaip 20 darbuotojų;

darbų apimtis didesnė kaip 500 darbuotojo darbo dienų (pamainų).

______________