Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PSICHOLOGŲ PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1084(2)
2011 m. vasario 17 d. Nr. 179
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-919 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymo projektui Nr. XIP-1084(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal teikiamas pastabas ir pasiūlymus:
1. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl Lietuvos psichologų tarybos (toliau – Taryba) sudarymo iš psichologų draugijų (sąjungų), registruotų pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, deleguotų atstovų prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 2011, Nr. 1-2) 2.60 straipsnio 1 dalies nuostatoms, pagal kurias juridiniai asmenys steigiami sudarant sandorį, priimant atitinkamą įstatymą arba įstatymų nustatytais atvejais kitą teisės aktą dėl juridinio asmens steigimo. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuojančios Tarybos sudarymą, tikslintinos iš esmės.
2. Psichologų praktinės veiklos koordinavimas pagal kompetenciją priskirtinas Sveikatos apsaugos ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei kitoms ministerijoms.
3. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus Lietuvoje vykdomos trijų pakopų psichologijos studijos: psichologijos bakalauro, psichologijos magistro ir socialinių mokslų srities psichologijos krypties doktorantūros, todėl tikslintini Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse pateiktų sąvokų apibrėžimai.
4. Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 punkte yra numatyta bendra psichologo pareiga nuolatos tobulinti profesinę kvalifikaciją, tačiau nenurodyta, kokia ir kieno patvirtinta tvarka toks kvalifikacijos tobulinimas turi būti vykdomas, taip pat nenurodyta, koks subjektas bus atsakingas už šio įpareigojimo laikymosi priežiūrą, kokios šios pareigos nevykdymo teisinės pasekmės.
5. Įstatymo projekte visiškai nereglamentuojami ir neišskiriami profesinės veiklos reikalavimai psichologams, dirbantiems skirtingose veiklos srityse (sveikatos apsaugos, socialinėje, švietimo), nenumatyti jų profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Įstatymo projektas nenustato, ar tas pats psichologas gali dirbti įvairiose srityse, ar tik vienoje konkrečioje srityje, pavyzdžiui, reikalavimai mokyklos psichologui, nustatyti Mokyklos psichologo bendruosiuose pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1548 (Žin., 2005, Nr. 94-3520), netinka nei sveikatos, nei profesinio orientavimo sritims.
6. Įstatymo projekte numatoma reglamentuoti tik psichologo praktinės veiklos licencijavimą, tačiau nenustatyta, ar visose veiklos srityse dirbantys psichologai turi Įstatymo projekto nustatyta tvarka gauti psichologo praktinės veiklos licenciją. Įstatymo projekto 21 ir 22 straipsniuose nurodytos tik bendrosios psichologo teisės ir pareigos, neišskiriamos atitinkamą veiklos licenciją turintiems asmenims atskiros licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygos. Įgytosios teisės nenumatytos asmenims, kurie šiuo metu oficialiai, teisėtai verčiasi psichologo praktika, tačiau neatitinka Įstatymo projekte nustatyto išsilavinimo reikalavimo, taip pat nenumatytos šiuo metu praktikuojančių psichologų, kurie neatitinka licencijuotiems psichologams keliamų reikalavimų, tolesnės veiklos galimybės.
7. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nėra nustatytos psichologo teisės verstis praktine veikla įgyvendinimo sąlygos, taip pat psichologo, kuris verčiasi praktine veikla, pagrindinės profesinės teisės ir pareigos, todėl manytina, kad Įstatymo projektu nebus įgyvendinta Įstatymo projekto 1 straipsnyje numatyta Įstatymo paskirtis. Siūlytina atitinkamai papildyti Įstatymo projektą.
8. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktas licencijuotų psichologų registro apibrėžimas, tačiau toliau Įstatymo projekte nenurodyta, nei kokia šioje dalyje nurodytų duomenų registravimo tokiame registre teisinė reikšmė, nei kas tokį registrą tvarko, nei koks jo santykis su Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatytu licencijuotų psichologų sąrašu. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad registro sąvoka paprastai suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488; 2009, Nr. 141-6204), todėl Įstatymo projekte reglamentuojant licencijuotų psichologų registro sudarymą turėtų būti įvertintos ir Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės registrų (kadastrų) steigimą ir tvarkymą, vadovaujančiųjų valstybės registrų tvarkymo įstaigų, valstybės registrų tvarkymo įstaigų, valstybės registrų priežiūros institucijų, valstybės registrų tvarkytojų, valstybės registrų duomenų teikėjų ir gavėjų teises ir pareigas, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975; 2011, Nr. 4-125) nuostatas, pagal kurias įstatymų nustatytos informacijos teikimas yra viešoji paslauga, kurią gali teikti tik viešojo administravimo subjektai.
9. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias Tarybą sudaro po 2 pagal Lietuvos Respublikos įstatymus registruotų psichologų draugijų (sąjungų) deleguotus atstovus, konkuruoja su Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad Taryba vienija psichologus ir įgyvendina jų savivaldą. Kartu pažymėtina, kad pagal Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį Tarybos nariais gali būti tik kitų psichologų draugijų (sąjungų) deleguoti atstovai, o tai neatitinka Įstatymo projekto nuostatų dėl Tarybai numatytų uždavinių, funkcijų ir teisių, kurios orientuotos ne į Tarybos narius, t. y. psichologų draugijas (sąjungas), bet į atskirus psichologus. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 25-745; 2010, Nr. 153-7790) 2 straipsnio 1 dalimi, asociacijos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Vertinant Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl Tarybos sudarymo, lieka neaišku, kodėl narystę Taryboje siūloma riboti 2 metų laikotarpiu. Abejotinas šių nuostatų pagrįstumas ir atitiktis bendriesiems Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme nustatytiems dalyvavimo juridiniame asmenyje principams (pavyzdžiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatomis, pačios asociacijos įstatuose turi būti nurodyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos). Atsižvelgiant į šias pastabas, siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto nuostatas dėl narystės Taryboje. Šios pastabos taip pat taikomos Įstatymo projekto 10 straipsnio nuostatoms dėl Tarybos prezidiumo sudarymo 2 metams.
10. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, Įstatymo projekte turėtų būti tik specifinės Tarybos, kaip asociacijos, veiklą reglamentuojančios teisės normos, o ne bendros visoms asociacijoms taikomos nuostatos, pavyzdžiui, nustatančios bendras Tarybos narių teises, balsavimo visuotiniame narių susirinkime tvarką ir panašiai.
11. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublika, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, reglamentuodama psichologų praktinę veiklą, gali pasirinkti taikyti 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo ir įtraukti psichologo profesiją į reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų sąrašą. Nepasirinkus šios direktyvos taikymo, psichologų teikiamos paslaugos pateks į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Paslaugų direktyva) taikymo sritį. Abejotina, ar Įstatymo projekte numatytas psichologo praktinės veiklos licencijos reikalavimas atitinka Paslaugų direktyvos ir ją įgyvendinančio Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 153-6901) nuostatas, pagal kurias valstybė narė gali taikyti leidimų išdavimo tvarką teisei teikti paslaugas ar paslaugų teikimo veiklai tik tuo atveju, jeigu yra įvykdytos šiuose teisės aktuose numatytos sąlygos (plačiau – Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 2010 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktoje išvadoje dėl Įstatymo projekto). Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 14 straipsnyje numatytus licencijos išdavimo pagrindus, abejotina, ar tokios licencijos įtvirtinimas yra būtinas, ar jis padės pasiekti veiklos licencijavimu siekiamų tikslų – apsaugoti asmenis nuo prastos kokybės psichologo paslaugų teikimo. Taip pat svarstytina, ar psichologų praktinės veiklos licencijavimu siekiamų tikslų nebūtų galima pasiekti taikant mažiau ribojančias priemones. Atsižvelgiant į tai, siūlytina įvertinti kitus galimus psichologų praktinės veiklos reglamentavimo modelius, pavyzdžiui, kaip Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme (Žin., 2004, Nr. 50-1632; 2008, Nr. 50-1843) numatyti ne tik aukštojo išsilavinimo reikalavimą, bet ir praktine veikla ketinančių verstis psichologų egzaminavimą, egzaminą išlaikiusius asmenis įrašyti į Tarybos tvarkomą viešai skelbiamą psichologų, turinčių teisę verstis praktine veikla, sąrašą, kartu Įstatymo projekte numatyti baigtinį atsisakymo įtraukti į šį sąrašą ir išbraukimo iš jo pagrindų sąrašą. Atsižvelgiant į Paslaugų direktyvos nuostatas, taip pat abejotina, ar pagrįstas Įstatymo projekto 6 punkte teikiamas pasiūlymas atlikti periodiškus vertinimus.
12. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta Tarybos teisė gauti iš licencijuotų psichologų informaciją, susijusią su jų, kaip psichologų, praktika, t. y. iš esmės teisė gauti duomenis apie šių psichologų klientų psichinės sveikatos būklę, nepažeis šių asmenų teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją galima riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Be to, duomenys apie asmens sveikatą yra priskiriami ypatingų asmens duomenų grupei, todėl jie gali būti tvarkomi tik laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) nuostatų (pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ypatingus asmens duomenis tvarkyti draudžiama, išskyrus šioje dalyje nurodytus išimtinius atvejus). Ši pastaba taip pat taikoma atitinkamoms Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatoms.
13. Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta Tarybos prezidiumo funkcija priimti sprendimus dėl asmens įrašymo į licencijuotų psichologų sąrašą ir išbraukimo iš jo, tvarkyti licencijuotų psichologų sąrašą, tačiau toliau Įstatymo projekte nereglamentuojama nei pirmiau nurodytų sprendimų priėmimo teisiniai pagrindai, nei santykis su licencijos verstis psichologo praktine veikla išdavimo institutu, taip pat tokio sąrašo tikslingumas ir teisinė įtaka teisės teikti psichologo paslaugas suteikimui. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte numatyta sudaryti licencijuotų psichologų registrą, todėl apskritai neaišku, koks yra Įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyto licencijuotų psichologų sąrašo tikslingumas. Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto nuostatas dėl tokio sąrašo sudarymo.
14. Kadangi Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje Taryba įvardijama kaip asociacija, vienijanti psichologus ir įgyvendinanti jų savivaldą, neaišku, kokiu pagrindu Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti Tarybos atskaitomybę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro teisės pateikti skundą dėl Tarybos sprendimų, kurie, jo manymu, neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, yra neaiškios ir fragmentiškos, jos taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340; 2010, Nr. 126-6457) 5 straipsnio ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999; Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566; 2011, Nr. 4-126) 5 straipsnio nuostatų dėl teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, taip pat kitų šio įstatymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, apskritai siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatų.
15. Abejotina, ar tikslinga į atskirus straipsnius išskirti Įstatymo projekto 13, 15, 17 ir 20 straipsnių nuostatas.
16. Įstatymo projekte nusprendus palikti psichologų praktinės veiklos licencijavimą, Įstatymo projekte numatytą su atitinkamų licencijų išdavimu susijusį teisinį reglamentavimą taip pat siūlytina tikslinti atsižvelgiant į šiuos aspektus:
16.1. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka Įstatymo projekto III skirsnio nuostatų dėl teisės verstis psichologo praktine veikla suteikimo, taip pat oficialiųjų konstitucinės doktrinos nuostatų, kad „poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, tačiau toks teisės aktas negali pakeisti paties įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis. Kitaip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas).
16.2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias sprendimas dėl licencijos verstis tam tikra veikla išdavimo arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti licenciją turi būti pateiktas pareiškėjui pateikus dokumentus, reikalingus licencijai išduoti, svarstytina, ar Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalyje numatytas visuotinio Tarybos narių susirinkimo nustatyto mokesčio licencijai išduoti sumokėjimas gali būti licencijos išdavimo sąlyga.
16.3. Atsižvelgiant į tai, kad atsisakymas išduoti licenciją iš esmės ribotų Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą asmens ūkinės veiklos laisvę verstis psichologo praktika, taip pat įvertinus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.6 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias asmens civilinis teisnumas ar veiksnumas niekam negali būti apribotas kitaip, kaip tik įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, Įstatymo projekte turi būti numatytas baigtinis sąrašas atvejų, kada Taryba turi priimti sprendimą atsisakyti išduoti licenciją (Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalis). Ši pastaba taip pat taikoma Įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalies nuostatoms dėl licencijos galiojimo atnaujinimo pagrindų.
16.4. Atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo (Žin., 2001, Nr. 55-1940; 2010, Nr. 139-7101) 1 straipsnio 2 dalis), taip pat į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.79 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias licencijas išduodanti institucija privalo pranešti Juridinių asmenų registrui apie licencijų juridiniams asmenims išdavimą, galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, abejotina, ar tikslinga ir pagrįsta Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią informacija apie licencijos psichologui (pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalies, taip pat 14 straipsnio nuostatas darytina prielaida, kad tik fiziniam asmeniui) išdavimą, jos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka perduodama Juridinių asmenų registrui.
16.5. Siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalyje numatyto duomenų apie licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą ar panaikinimą skelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Licencijuotų psichologų sąrašas skelbtinas Tarybos interneto svetainėje.
16.6. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte numatyta Tarybos teisė išduoti psichologų praktinės veiklos licencijas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų aspektu vertintina kaip įstatymu Tarybai deleguota viešojo administravimo funkcija – administracinės paslaugos teikimas. Įstatymo projekto 16 straipsnio 6 dalies nuostatos, pagal kurias mokestį už licencijos išdavimą nustato Tarybos visuotinis narių susirinkimas, neatitinka Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484; 2010, Nr. 125-6384) 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, pagal kurias konkrečius valstybės rinkliavos dydžius, atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalį, apskaičiuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
16.7. Kadangi Įstatymo projekte nenustatytos psichologų licencijuojamos veiklos vykdymo sąlygos, Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas vertintinas kaip suteikiantis nepagrįstai didelę teisę Tarybai kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Be to, Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „psichologo profesinė kvalifikacija neatitinka Licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų“ neatitinka licencijos, kaip dokumento, patvirtinančio asmens teisę verstis jame nurodyta veikla, esmės, taip pat Įstatymo projekto 14 straipsnio, kuriame numatytas baigtinis sąrašas reikalavimų asmenims, siekiantiems gauti licenciją, nuostatų.
16.8. Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos sustabdyti licencijos galiojimą psichologui padarius šiurkštų psichologo profesinės veiklos pažeidimą, taip pat Įstatymo projekto 19 straipsnio 2 punkto nuostatos dėl Tarybos prezidiumo reikalavimų nevykdymo vertintinos kaip teisiškai neapibrėžtos ir tikslintinos. Įstatymo projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokie psichologo profesinės veiklos pažeidimai bus vertinami kaip šiukštūs, taip pat kokius reikalavimus licencijos turėtojams turės teisę nustatyti Tarybos prezidiumas.
16.9. Svarstytina, ar Įstatymo projekte neturėtų būti numatytas licencijos galiojimo sustabdymas, jeigu psichologas pateikia klaidingus duomenis licencijai gauti, taip licencijos turėtojui suteikiant galimybę pateikti teisingus duomenis licencijai gauti.
16.10. Įstatymo projekto 19 straipsnio 3 punkto formuluotės tikslintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2010, Nr. 145-7439) 42 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotes.
16.11. Atsižvelgiant į tai, kad panaikinus licenciją tyrimas dėl galimų profesinės veiklos pažeidimų neturėtų būti nutraukiamas, neaišku, kodėl licencijos galiojimas paties psichologo prašymu negali būti panaikinamas tuo atveju, jeigu vyksta tyrimas dėl galimų profesinės veiklos pažeidimų (Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 punktas).
16.12. Įstatymo projekto 19 straipsnyje taip pat siūlytina numatyti licencijos galiojimo panaikinimą licencijos turėtojo mirties atveju.
17. Sistemiškai aiškinant Įstatymo projekto nuostatas, darytina prielaida, kad Įstatymo projekte vartojamos „psichologo“ ir „licencijuoto psichologo“ sąvokos nėra tapačios. Atsižvelgiant į tai, neaišku, kodėl Įstatymo projekto 21 ir 22 straipsniuose numatytos ne licencijuoto psichologo, o psichologo teisės ir pareigos, nors jos siejamos su psichologo praktinės veiklos, t. y. tokios veiklos, kurią vykdyti galima tik Įstatymo projekto nustatyta tvarka gavus licenciją, vykdymu. Šiuo aspektu taip pat abejotina, ar Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytos Tarybos teisės ginti tik licencijuotų psichologų teises ir atstovauti tik licencijuotų psichologų interesams atitinka Tarybos, kaip asociacijos, paskirtį – atstovauti visų asociacijos narių interesams ir juos ginti (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
18. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad psichologas turi teisę atsisakyti teikti paslaugas tik tokiu atveju, jeigu tai prieštarauja Psichologų profesinės etikos kodeksui. Abejotinas tokio ribojimo tikslingumas ir proporcingumas, taip pat atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintam asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui.
19. Įstatymo projekto IV skirsnio nuostatos dėl psichologo profesinės veiklos kontrolės tikslintinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinį reglamentavimą – pateiktina nuoroda į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytą tvarką.
20. Kadangi psichologų praktinės veiklos reikalavimus gali pažeisti tik psichologas, kuris verčiasi psichologo praktine veikla, t. y. tik Įstatymo projekto nustatyta tvarka turintis atitinkamą licenciją, abejotinas Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalyje numatytos galimybės iškelti drausmės bylą ir kitam Tarybos nariui (ne licencijuotam psichologui) pagrįstumas.
21. Kaip perteklinis ir iš esmės nesukuriantis teisinio reglamentavimo yra brauktinas Įstatymo projekto 25 straipsnis, kuriame numatyta galimybė drausti psichologo profesinę civilinę atsakomybę.
22. Atsižvelgiant į bendrą Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme numatytą teisinį reglamentavimą, abejotinas Įstatymo projekto IV skirsnio nuostatų tikslingumas. Be to, iš Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalies nuostatų neaišku, kas Įstatymo projekto nuostatų aspektu bus laikoma tikslinėmis įmokomis ir kokiu teisiniu pagrindu valstybė ar savivaldybės turėtų skirti Tarybai tikslinės paskirties lėšas. Įstatymo projekto 26 straipsnio 2 dalį reikėtų redaguoti taip: „2. Įstatymų nustatyta tvarka Taryba gali gauti valstybės turtą panaudos pagrindais.“
23. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba, kaip juridinis asmuo, niekuo nesiskiria nuo kitų asociacijų, todėl Įstatymo projekto 27 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, reglamentuojančios pirmojo visuotinio Tarybos narių susirinkimo sušaukimo tvarką, vertintinos kaip nepagrįstas valstybės institucijų kišimasis į asmenų, įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojamą asociacijų laisvę, veiklą.
24. Svarstytina, ar siekiant užtikrinti šiuo metu praktikuojančių psichologų teisėtus lūkesčius Įstatymo projekto nuostatų, reglamentuojančių psichologo praktikos licencijavimą, įsigaliojimas neturėtų būti nukeltas ilgesniam terminui, taip sudarant galimybę šiuo metu praktikuojantiems psichologams prisitaikyti prie Įstatymo projekte numatytų reikalavimų.
25. Siūlytina atkreipti dėmesį į tai, kad Įstatymo projekte vartojama daug juridiškai nekorektiškų sąvokų ir formuluočių (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta formuluotė „įkurtos kitos komisijos“, 2 straipsnio 5 dalyje – „juridinių asmenų psichinės būklės diagnostika“), taip pat šios sąvokos vartojamos nenuosekliai (pavyzdžiui, „Visuotinis Tarybos narių susirinkimas“ ir „Visuotinis narių susirinkimas“). Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, siūlytina patikslinti Įstatymo projekte sąvokų vartojimą.
26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 20 straipsniu, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostata, kad asmenys, norintys gauti licenciją, reikalingus dokumentus ir kitą informaciją kompetentingai institucijai pateikia nuotoliniu būdu, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos kompetentingą instituciją.
27. Įsigaliojus 2009 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymui, tiek galiojančių, tiek naujai rengiamų teisės aktų nuostatos turi būti suderintos su Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme įtvirtintomis nuostatomis.
28. Įstatymo projekte nėra aptartas kitų valstybių narių piliečių, tiek laikinai atvykusių į Lietuvos Respubliką teikti psichologo paslaugų, tiek perkeliančių užsienyje vykdytą psichologo veiklą į Lietuvos Respubliką, sąlygos verstis psichologo praktine veikla. T. y. neaišku, kokia tvarka būtų pripažįstama užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija, ar šią profesiją bus siekiama įtraukti į reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymu (Žin., 2008, Nr. 47-1747). Jeigu ši profesija nebus įtraukta į minėtą kvalifikacijų sąrašą, kokia tvarka bus pripažįstama užsienio valstybėse įgyta kvalifikacija.
Jeigu tokia profesija bus įtraukta į kvalifikacijų sąrašą ir bus pasirinkta pritarti šios veiklos licencijavimui, tuomet keltinas klausimas, kokia tvarka turės būti taikoma kitų valstybių narių piliečiams, atvykusiems į Lietuvos Respubliką verstis psichologo praktine veikla, jeigu jų kvalifikacija būtų pripažįstama remiantis minėtu įstatymu, – ar licencijos būtų išduodamos automatiškai (juk vienintelė licencijos išdavimo sąlyga yra kvalifikacijos turėjimas). Svarstytina, kaip būtų sprendžiamas klausimas, jei toks asmuo jau turi užsienio valstybėje išduotą licenciją verstis tokia veikla. Būtina atsižvelgti į toje valstybėje narėje, kurioje asmuo yra įsisteigęs, keliamus reikalavimus tokių paslaugų teikėjams, pavyzdžiui, pagal Paslaugų direktyvos preambulės 61 konstatuojamąją dalį ir 5 straipsnio 3 dalį toks reikalavimas taikomas ir licencijoms – jei paslaugos teikėjas turi kitoje valstybėje narėje išduotą leidimą, Lietuvos Respublikoje licencijos reikalauti nebegalima. Paslaugų direktyva reikalauja neriboti asmenims paslaugų teikimo laisvės, jeigu jie turi teisę tokia veikla verstis kitoje valstybėje narėje, t. y. jeigu tokia veikla kitoje valstybėje narėje nėra reglamentuojama, jie turi teisę be apribojimų ja verstis ir Lietuvos Respublikoje. Jei psichologo profesija nebus įtraukta į reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų sąrašą ir bus nuspręsta pritarti šios veikos licencijavimui, svarstytina, kokia tvarka bus pripažįstama užsienio valstybių piliečių turima kvalifikacija.
29. Siūlytina Įstatymo projektui tobulinti iš suinteresuotų institucijų atstovų sudaryti darbo grupę.
30. Įstatymo projekto nuostatos taip pat tikslintinos stiliaus, redakciniu ir lingvistiniu aspektais.
MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS, PAVADUOJANTIS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRĄ DONATAS JANKAUSKAS