LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 15 d. Nr. 230
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 8 straipsnio 4 dalimi ir 9 straipsnio 3 dalimi:
2. Nustatau, kad ši Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka taikoma tol, kol galioja aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 387 patvirtinta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka (Žin., 1999, Nr. 106-3087).
3. Laikau netekusia galios Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcijos, patvirtintos 1992 10 19 Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 97, II dalį.
4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „monitoringas“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 230
ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS
1. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka (toliau – Tvarka) parengta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 8 straipsnio 4 dalimi, 9 straipsnio 3 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087).
2. Ūkio subjektų aplinkos monitoringą sudaro ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas ir ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas.
3. Pagrindiniai ūkio subjektų aplinkos monitoringo uždaviniai – vykdyti sistemingus taršos šaltinių į aplinką išmetamų teršalų matavimus, stebėti šių teršalų poveikį aplinkos komponentams (orui, vandeniui, dirvožemiui, augmenijai ir gyvūnijai), gautų duomenų pagrindu nustatyti darančias didžiausią poveikį aplinkai ūkinės veiklos rūšis ir užtikrinti jų sukeliamos taršos mažinimą, teikti valstybės ir savivaldos institucijoms informaciją apie ūkinės veiklos poveikį aplinkai bei užtikrinti tos informacijos viešumą.
4. Ūkio subjektų aplinkos monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, privalantys gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus ir užsiimantys ūkine veikla, nurodyta Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarkoje LAND 32-99, pagal kurią ūkio subjektai privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimo VI dalį.
5. Šios Tvarkos taikymo sritis neapima radiologinio aplinkos monitoringo ir radiologinio taršos monitoringo, kiek jį reglamentuoja Radionuklidų išmetimo į aplinką iš medicinos, pramonės, žemės ūkio objektų bei atliekant mokslinius tyrimus normos ir radioaktyviųjų teršalų išmetimo leidimų išdavimo tvarka LAND 41-2001 (Žin., 2001, Nr. 13-414) ir Radionuklidų išmetimo į aplinką iš branduolinės energetikos objektų ribojimas ir radionuklidų išmetimo leidimų išdavimo bei radiologinio monitoringo tvarka LAND 42-2001 (Žin., 2001, Nr. 13-415).
II. NUORODOS
6. Šiame dokumente pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus ir kitus dokumentus:
6.1. Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 112-2824);
6.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);
6.3. Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarką LAND 32-99 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);
6.4. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką (Žin., 1999, Nr. 54-1763);
6.5. Vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitų rengimo, sudėties nustatymo ir apiforminimo nuostatus (Žin., 2001, Nr. 19-611);
6.6. Atmosferos užterštumo kontrolės vadovą RD 52.04.186-89. Leningradas.1991. (Rukovodstvo po kontroliu zagriaznienija atmosfiery. L. Goskommeteoizdat. 1991);
6.7. Nuotekų laboratorinės kontrolės metodinius nurodymus, patvirtintus 1993 m. sausio 20 d. Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 3;
6.8. Stacionarių atmosferos taršos šaltinių laboratorinės kontrolės instrukciją, patvirtintą 1992 m. spalio 19 d. Aplinkos apsaugos departamento įsakymu Nr. 97, ir jos pakeitimus ir papildymus (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298);
6.9. Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarką (Žin., 2001, Nr. 29-941);
6.12. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl leidimų išdavimo aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti“ (Žin., 1999, Nr. 3-89);
6.14. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas: programų rengimo metodinės rekomendacijos. Vilnius. 2000;
6.15. Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 33-99 (Žin., 2000, Nr. 8-217);
6.16. Lietuvos higienos normą HN 35:2002 „Gyvenamosios aplinkos orą teršiančių medžiagų koncentracijų ribinės vertės“ (Žin., 2002, Nr. 105-4726);
6.17. Tarptautinį standartą „Matavimo metodų ir rezultatų tikslumas (teisingumas ir glaudumas). 1-oji dalis. Bendrieji principai ir apibrėžimai“ (ISO 5725-1:1994);
6.18. Tarptautinį standartą „Matavimo metodų ir rezultatų tikslumas (teisingumas ir glaudumas). 2-oji dalis: Standartinio matavimo metodo kartojimosi ir atkuriamumo nustatymo pagrindinis metodas“ (ISO 5725-2:1994);
6.19. Lietuvos standartą „LST EN 25667-1:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Nurodymai, kaip sudaryti mėginių ėmimo programas“ (ISO 5667-1:1980);
6.20. Lietuvos standartą „LST EN 25667-2:2001. Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 2 dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius“ (ISO 5667-2:1991);
6.21. Lietuvos standartą „LST EN ISO 5667-3:2001 Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir gabenti mėginius“ (ISO 5667-3:1994);
6.22. Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatus, patvirtintus 2002 m. kovo 12 d. aplinkos ministro įsakymu (Žin., 2002, Nr. 28-1008);
6.23. Lietuvos higienos normą HN 60:1996 „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje“;
6.24. Organizacinį tvarkomąjį statybos techninį reglamentą STR 1.05.05:2000 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalies sudėtis“ (Žin., 2000, Nr. 67-2031);
6.25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6-159).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
7. Šiame dokumente vartojami terminai ir apibrėžimai:
7.1. Ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas – ūkio subjektų stacionarių taršos šaltinių emisijos (teršalų išmetimo ar išleidimo) į aplinką monitoringas.
IV. ŪKIO SUBJEKTŲ TARŠOS ŠALTINIŲ MONITORINGAS
8. Stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių monitoringas vykdomas pagal stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką (1 priedas), kurio sudarymui reikia nustatyti taršos šaltinių kategorijas pagal kontroliuotino teršalo išmetimo galingumą ir šaltinio taršos potencialų poveikį aplinkos oro kokybei:
8.1. kontroliuotini teršalai:
8.1.1. pagrindiniai teršalai: sieros dioksidas, azoto oksidai (kaip azoto dioksidas), anglies monoksidas, kietosios dalelės;
8.2. išmetimo galingumo kriterijus Kg apskaičiuojamas pagal lygtis:
Kg = 
, kai H > 10 (1)
Kg = 
, kai H ≤ 10 (2),
čia: Mij – maksimalus i teršalo išmetimas iš j šaltinio, g/s;
DLK – gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų vienkartinė didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3 [6.16];
H – taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus, m.
Kai taršos šaltiniuose įrengti oro teršalų valymo įrenginiai, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 75, Kg apskaičiuoti naudojamos lygtys:
Kg = 
, kai H > 10 (3)
Kg = 
, kai H ≤ 10 (4),
čia: ηij – vidutinis i teršalo iš j šaltinio valymo efektyvumas (proc.);
8.3. taršos potencialaus poveikio aplinkos oro kokybei kriterijus Kpv apskaičiuojamas pagal lygtį:
Kpv = 
(5),
čia: Cm – teršalo didžiausia koncentracija aplinkos ore, mg/m3, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, pagal taršos sklaidos skaičiavimus.
Tais atvejais, kai taršos šaltiniuose įrengti oro teršalų valymo įrenginiai, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 75 %, Kpv apskaičiuoti naudojama lygtis:
Kpv = 
(6);
8.4. taršos šaltinių kategorijos skirtingiems ūkio subjektams nustatymas:
8.4.1. ūkio subjektų, kurie privalo rengti poveikio aplinkos orui vertinimo (PAOV) ataskaitą [6.5], taršos šaltiniai skirstomi į dvi kategorijas:
- pirmai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai, kurių kamino aukštis H > 10 m: kai Kg > 0,5, esant Kpv > 0,01. (Kriterijus Kg apskaičiuojamas pagal 1 ar 3 lygtis, kriterijus Kpv – pagal 5 ar 6);
- pirmai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai, kurių kamino aukštis H ≤ 10 m: kai Kg > 0,5, esant Kpv > 0,1. (Kriterijus Kg apskaičiuojamas pagal 2 ar 4 lygtis, kriterijus Kpv – pagal 5 ar 6);
- antrai kategorijai priskiriami neatitinkantys šių kriterijų taršos šaltiniai.
8.4.2. ūkio subjektų, kurių leistinos taršos (LT) į aplinkos orą normatyvai nustatomi pagal faktinius išmetamų teršalų kiekius, stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai priskiriami antrai kategorijai;
8.5. matavimų dažnis:
8.5.1. pirmos kategorijos taršos šaltinio ar grupės vieno tipo šaltinių išmetamų teršalų matavimų skaičius per metus nustatomas, atsižvelgus į reikalaujamą duomenų (vidutinio metinio išmetamo teršalo kiekio) pasikliovimo intervalą, kuris neturi viršyti 25 %, ir atsitiktinius išmetamų teršalų kiekio svyravimus. Dėl to reikia turėti daugelio matavimų, atliktų skirtingomis dienomis, esant vidutiniam gamybos apkrovimui, rezultatus. Tuomet apskaičiuojamas santykinis standartinis nuokrypis Sn pagal lygtį:
Sn = 
(7),
čia: Sn – standartinis nuokrypis, išreikštas procentais nuo vidutinės vertės;
n – matavimų skaičius (ne mažiau kaip 20);
xi – matavimo rezultato vertė;
– matavimų rezultatų vidutinė vertė.
Pakankamam matavimų skaičiui per metus nustatyti taikoma lygtis:
L = 
(8),
čia: L – pasikliovimo intervalas.
Pagal Stjudento pasiskirstymą kriterijaus K vertės, priklausančios nuo taikomo pasikliovimo lygmens, pateiktos 1 lentelėje.
Pavyzdžiai: 1. Kai pasirinktas pasikliovimo intervalas – 18 %, t. y. numatoma 18 % nustatomo teršalo vidutinio metinio išmetimo kiekio paklaida, pasikliovimo lygmuo – 95 %, o gautas santykinis standartinis nuokrypis – 22 %, tuomet pakankamas i teršalo iš j taršos šaltinio matavimų skaičius n per metus bus:
18 = 
= 4,79 ir n ≈ 23;
2. Kai pasirinktas pasikliovimo intervalas – 25 %, t. y. numatoma 25 % nustatomo teršalo vidutinio metinio išmetimo kiekio paklaida, pasikliovimo lygmuo – 90 %, o gautas santykinis standartinis nuokrypis – 15 %, tuomet pakankamas i teršalo iš j taršos šaltinio matavimų skaičius n per metus bus:
25 = 
= 1,96 ir n ≈ 4;
8.5.2 antros kategorijos aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio matavimų dažnis – 1 kartą per metus;
8.5.3. trečios kategorijos aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekio matavimų dažnis – 1 kartą per 3-5 metus;
V. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGAS
10. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo programą (toliau – Programa), kuri apima ūkinės veiklos vykdymo metu susidariusių teršalų poveikio aplinkos komponentams (išskyrus požeminį vandenį) stebėjimus bei vertinimą. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos rengimą, derinimo tvarką, monitoringo vykdymą ir duomenų pateikimą reglamentuoja [6.4], [6.13], [6.14], [6.15].
12. Programa rengiama atsižvelgiant į ūkio subjekto planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaitą, parengtą vadovaujantis [6.2] bei šio įstatymo poįstatyminiais aktais. Jei pagal [6.2] PAV ataskaitos rengti nereikia – pagal [6.24] bei kitus galiojančius ūkio subjektų planuojamos bei vykdomos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar jiems prilyginamus dokumentus.
14. Programa tipiškai skirstoma į tokias dalis: oras, vanduo, dirvožemis, augmenija, gyvūnija. Kiekvienoje Programos dalyje privalo būti šie skyriai:
14.1. sąlygos, reikalaujančios vykdyti ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringą:
14.1.1. ūkinės veiklos specifika (pagal [6.3] 4.16 dalies šeštoje dalyje „Ūkio subjektų aplinkos monitoringas“ pateiktą ūkinės veiklos tipų sąrašą);
14.2. stebėjimo vietų parinkimo principai ir pagrindimas, ūkinės veiklos objekto planas (-ai) – schema (-os) su pažymėtais taršos šaltiniais bei stebėjimo vietomis;
14.3. ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo planas (pildoma 2 priede pateikta lentelė), išskyrus poveikio aplinkos orui monitoringo atvejį, kai reikalinga pagal šios Tvarkos 15.1 punkto reikalavimus parengti oro (poveikio aplinkos orui) monitoringo programą (4 priedas);
14.4. ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo rezultatų vertinimo kriterijai (matavimų rezultatai yra vertinami lyginant juos su didžiausiomis leidžiamomis koncentracijomis (DLK) ir (arba) kitomis galiojančiomis normatyvinėmis vertėmis; biologinių matavimų bei stebėjimų (tarp jų ir ekotoksikologinių) rezultatai, kuriems nėra nustatytų DLK verčių, yra vertinami lyginant juos su kontrolinių matavimų ar kitomis normatyvinėmis arba atskaitinėmis vertėmis).
15. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo planas yra rengiamas atskiroms dalims:
15.1. Oro (poveikio aplinkos orui) monitoringui
Ši Programos dalis rengiama vadovaujantis [6.6] bei tokiais reikalavimais:
15.1.1. Teršalai, kurių koncentraciją būtina matuoti aplinkos ore, nustatomi įvertinus teršalo pavojingumo rodiklį (TPR), kuris apskaičiuojamas pagal lygtį:
TPR = (M/DLKparos)a, (9),
kur:
M – išmetamo teršalo į aplinkos orą kiekis, tonomis per metus;
DLKparos – gyvenamosios aplinkos atmosferos orą teršiančių medžiagų paros didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3 [6.16];
a – pastovus dydis, priklausantis nuo išmetamo į atmosferą teršalo grupės (I grupės teršalo pastovus dydis „a“ lygus 1,7; II – 1,3; III – 1,0 ir IV – 0,9), o vanadžio pentoksido – 1,7; azoto oksidų (kaip azoto dioksido) -1,3, sieros dioksido – 1,0, dulkių (kietųjų dalelių) – 0,9 [6.25]. Teršalo koncentracija aplinkos ore turi būti matuojama, kai TPR > 103. Atskirais atvejais atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę pareikalauti matuoti teršalus, kurių TPR < 103, bet jie gali turėti neigiamą poveikį aplinkos oro kokybei.
15.1.2. Teršalų koncentracijos matavimai (mėginių ėmimo trukmė – 30 min.) šalia ūkinės veiklos objekto aplinkos ore atliekami 1,5-3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.
15.1.2.1. Pofakeliniai matavimai atliekami tuo pačiu laiku fakelo centriniame taške bei iš kairės ir dešinės nuo fakelo ašies susikirtimo su statmena ašiai linija taškuose (nuotolis tarp taškų iš kairės ir dešinės nuo fakelo ašies gali keistis nuo 50 iki 400 m) skirtinguose, bet ne mažiau kaip trijuose nuo sanitarinės saugos zonos ribos atstumuose (0,5; 1,0; 3,0 … 10 km) pavėjui. Bendras kiekvieno teršalo matavimų skaičius kiekviename atstume turi būti ne mažesnis kaip 50 ir ne ilgesniu kaip trijų metų laikotarpiu, atliekant matavimus dviem skirtingais metų mėnesiais: birželį ir gruodį, liepą ir sausį, rugpjūtį ir vasarį, kasmet šių mėnesių poras keičiant. Tuo pačiu metu būtina sinchroniškai atlikti ir išmetamų teršalų matavimus ūkinės veiklos objekto taršos šaltinyje.
15.1.2.2. Stacionarioje stotyje, įrengtoje už sanitarinės saugos zonos nepalankiausioje galimo oro užterštumo lygio pagal teršalų sklaidos skaičiavimus ir vyraujančių vėjų gyvenamųjų teritorijų link vietoje, bendras kiekvieno teršalo matavimų, tolygiai išdėstytų metų laikotarpiu kartą per savaitę 7, 13, 19 ir 1 val., keičiant savaitės dienas arba 1 kartą kiekvieną darbo dieną, keičiant valandas: 7, 13, 19 val., skaičius turi būti ne mažesnis kaip 200 arba turi būti nuolat matuojama automatizuotu būdu.
15.1.3. Esant NTIS, aplinkos oro mėginių ėmimas (matavimas) turi būti atliekamas ne rečiau kaip kartą per parą.
15.2. Vandens (poveikio paviršiniam vandeniui) monitoringui
Šios Programos apimtį lemia su nuotekomis į aplinką išleidžiamų teršalų sudėtis ir kiekis. Ji rengiama vadovaujantis [6.7], [6. 15]:
15.2.1. tekančiame paviršiniame vandenyje (upės, upeliai, kanalai) mėginiai imami aukščiau nuotekų išleistuvo, teršalų nepaveiktoje vietoje, ir po visiško nuotekų susimaišymo apytiksliai 0,5 km žemiau išleistuvo. Mėginys, paimtas žemiau nuotekų išleidimo vietos, turi charakterizuoti bendrą vandens sudėtį pagal tėkmę, t. y. paėmimo vietoje turi būti pakankamas nuotekų susimaišymas (ne mažiau kaip 80 %) su upės vandeniu. Stebimoje upės atkarpoje, esant keletui taršos šaltinių, vienas mėginys imamas aukščiau pirmo taršos šaltinio, kitas – žemiau paskutinio;
15.2.2. pratakiuose vandens telkiniuose (ežerai, tvenkiniai, saugyklos) su greita vandens apykaita vienas mėginys imamas neteršiamoje vietoje, t. y. aukščiau išleistuvo, kitas – 0,5 km atstumu žemiau išleistuvo;
15.2.3. vandens telkinyje su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu mėginių ėmimo skaičius priklauso nuo telkinio dydžio. Vienas mėginys imamas antropogeninės taršos nepaveiktoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti (ne mažiau kaip 2) – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo. Tuo atveju, kai vandens telkinys yra mažas, vienas mėginys imamas aukščiau nuotekų išleistuvo, o kitas – ne toliau kaip 0,5 km nuo išleistuvo;
15.2.4. nustatomi parametrai:
a) pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas;
b) ūkinei veiklai būdingi teršalai, kurie yra kontroliuojami nuotekose (įskaitant ir biologinės taršos parametrus);
15.2.5. paviršinio vandens mėginiai imami tokiu pat dažniu ir tuo pačiu metu, kaip ir nuotekų mėginiai;
15.3. Dirvožemio monitoringui
Ši Programos dalis rengiama pagal dirvožemio monitoringo metodines rekomendacijas [6.10], [6.11], [6.23].
15.4. Augmenijos monitoringui
Ši Programos dalis rengiama nustatant Valstybinės aplinkos monitoringo programos Augmenijos monitoringui taikomas procedūras, o objektų bei stebėjimų, kurių šie reikalavimai neapima, atveju – kitas tinkamas standartines procedūras.
VI. STACIONARIŲ APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ KONTROLĖS GRAFIKO IR NUOTEKŲ KONTROLĖS PLANO BEI APLINKOS (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGO PROGRAMOS DERINIMAS
16. Ūkio subjektas stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką, nuotekų kontrolės planą ir Programą derina su atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – RAAD).
17. RAAD Programą (išskyrus savarankiškai pačiame RAAD suderinamą Programos Vandens (poveikio paviršiniam vandeniui) monitoringo (Tvarkos 15.2 punktas) dalį, neapimančią aplinkos monitoringo Kuršių mariose ir Baltijos jūroje) derina su Aplinkos apsaugos agentūra tokia tvarka:
17.1. RAAD, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išnagrinėjęs Programą, pateikia ją bei savo pastabas (raštu) Aplinkos apsaugos agentūrai;
17.2. Aplinkos apsaugos agentūra ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išnagrinėja gautą medžiagą ir raštu informuoja RAAD apie Programos suderinimą bei perduoda suderintą Programą arba raštu pateikia pastabas RAAD dėl tolesnio Programos derinimo. Tais atvejais, kai Programai vertinti būtina nepriklausomų specialistų išvada, Aplinkos apsaugos agentūros sprendimu, apie jį raštu informuojant RAAD, Programos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 2 mėnesių nuo jos gavimo dienos;
VII. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
18. Ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringas turi būti vykdomas pagal RAAD suderintą stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių kontrolės grafiką ir/arba nuotekų kontrolės planą.
19. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringas turi būti vykdomas pagal RAAD suderintą Programą. Programa pradedama vykdyti ne vėliau kaip po 6 mėnesių nuo jos suderinimo.
20. Monitoringo vykdytojai privalo stebėjimus bei matavimus atlikti pagal Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus bei kitus įteisintus metodus ir paruoštas matavimų bei stebėjimų procedūras, o, jei tokių nėra, – pagal tarptautinius reikalavimus.
21. Monitoringą vykdančios laboratorijos, atliekančios fizikinių ir cheminių parametrų matavimus, privalo:
22. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo Programa atnaujinama ir iš naujo derinama:
22.1. kai keičiasi objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkai:
22.1.3. planuojamas valymo įrenginių remontas, rekonstrukcija arba kitų priemonių, susijusių su aplinkos apsauga, įgyvendinimas;
VIII. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ TEIKIMAS
25. Ūkio subjektų taršos šaltinių monitoringo duomenys teikiami atitinkamoms Aplinkos monitoringo duomenų fondą tvarkančiosioms institucijoms bei savivaldos institucijoms, vadovaujantis Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų [6.22] reikalavimais.
26. Ūkio subjektų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys teikiami atitinkamoms Aplinkos monitoringo duomenų fondą tvarkančiosioms institucijoms bei savivaldos institucijoms pagal monitoringo programoje nustatytą atsiskaitymo periodiškumą, vadovaujantis Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų [6.22] reikalavimais.
27. Metiniai monitoringo duomenys pateikiami ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 d. arba iki RAAD pateiktame privalomame nurodyme nurodytos datos.
IX. ATSAKOMYBĖ
29. Ūkio subjektas atsako už taršos šaltinių ir jų aplinkos (poveikio aplinkai) monitoringo įgyvendinimą, duomenų patikimumą bei monitoringo duomenų pateikimą šioje Tvarkoje nustatyta tvarka, vadovaudamasis Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatų reikalavimais.
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 1 priedas
TVIRTINU
A. V. ______________________________________
(Ūkio subjekto vadovo vardas, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
_____________________________________________________
(Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)
STACIONARIŲ APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ KONTROLĖS GRAFIKAS
| Įrenginio/ gamybos pavadinimas |
Kontroliuojamas taršos šaltinis* |
Matuojami teršalai |
Matavimų dažnis |
Matavimų dažnis, esant NTIS**, kart./parą |
Matavimo metodas*** |
||
| Nr. |
pavadinimas |
pavadinimas |
kodas |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos: 1. * Įtraukiami ir tie stacionarūs taršos šaltiniai, kuriuose įrengta nuolat veikianti teršalų emisijos monitoringo sistema.
2. ** NTIS – nepalankios teršalų išsisklaidymo sąlygos. Ši grafa pildoma tuo atveju, kai, esant NTIS, numatoma vykdyti kontrolę.
3. *** Nurodomas galiojantis normatyvinis dokumentas, kuriuo įteisintas matavimo metodas.
| SUDARĖ _________________________________ (vardas, pavardė, pareigos, parašas, telefonas)
|
SUDERINTA _________________________________________
Aplinkos ministerijos _________ regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus viršininkas (vardas, pavardė, parašas)
Galioja iki _______m. ______________________d.
|
______________
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 2 priedas
ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGO PLANAS
|
|
|
|
|
|
Nuorodos į dokumentus** (žymuo, pavadinimas), kuriuose detaliai aprašyta naudojama: |
||||||
| Aplinkos komponentas* |
Stebėjimo objektas ir matavimo (stebėjimo) vieta |
Matuojami (stebimi) parametrai |
Matavimo (ėminių ėmimo, stebėjimo) dažnis |
Matavimo (stebėjimo) metodas
|
matavimų vykdymo (ėminiųsurinkimo) procedūra |
duomenų (ėminių) registracijos procedūra |
ėminių konservavimo, transportavimo ir saugojimo procedūros |
mėginių paruošimo analizei procedūra |
mėginių analizės procedūra |
duomenų analizės metodas |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nuoroda į dokumentus* (žymuo, pavadinimas), pagal kuriuos vykdomas atliekamų matavimų kokybės užtikrinimas ir kokybės kontrolė: |
|||||||||||
| Atsiskaitymo periodiškumas:
|
Vykdančioji institucija: |
||||||||||
* – išskyrus aplinkos orą (poveikio aplinkos orui atveju pildoma 4 priedo lentelė);
** – jei tokių dokumentų nėra, būtina detaliai aprašyti numatomas taikyti procedūras, pridedant priedus prie lentelės.
______________
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 3 priedas
TVIRTINU
A. V. ______________________________________
(Ūkio subjekto vadovo vardas, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
NUOTEKŲ IR VANDENS (POVEIKIO PAVIRŠINIAM VANDENIUI) MONITORINGO PROGRAMA
______________________________________________________________
(Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)
___________________________________________________________
(Atsakingo už vandens ūkį asmens vardas, pavardė, pareigos)
| Nuotekų rūšis, valymo būdas, valymo įrenginių rūšies kodas |
Nuotekų priimtuvas, nurodyti išleistuvo atstumą nuo priimtuvo – upės žiočių, krantą |
Mėginių ėmimo dažnumas1, trukmė |
Mėginio ėmimo vieta |
Mėginio tipas, ėmimo būdas; debito matavimo būdas, priemonės |
Nustatomi parametrai
|
Laboratorija, atliekanti analizes, leidimo Nr., data |
| Išleidžiamas nuotekų kiekis – m3/d |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1 Mėginių ėmimo dažnumas pastovus, tačiau mėginių ėmimo savaitės dienos ir laikas turi keistis metų eigoje
| SUDARĖ _____________________________ (vardas, pavardė, parašas, telefonas) |
SUDERINTA _________________________________
Aplinkos ministerijos ______ regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus viršininkas (vardas, pavardė, parašas)
Galioja nuo …... m. ............ d. iki.... m. ................. d. |
______________
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo
vykdymo tvarkos 4 priedas
TVIRTINU
A. V. ______________________________________
(Ūkio subjekto vadovo vardas, pavardė)
_____________________________________
(parašas) (data)
_____________________________________________________
(Ūkio subjekto pavadinimas, adresas)
ORO (POVEIKIO APLINKOS ORUI) MONITORINGO PROGRAMA
| Aplinkos oro kokybės tyrimo būdai (stacionarus, maršrutinis netiesioginis ir kt.) |
Kontroliuojami teršalai |
Mėginių ėmimo vieta, atstumas nuo taršos šaltinio
|
Mėginių ėmimo periodiškumas |
Analizės metodas |
Nuoroda į dokumentus* (žymuo, pavadinimas), pagal kuriuos atliekamos analizės ir vykdoma jų kokybės kontrolė ir kokybės užtikrinimas |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
Pastaba.* Jeigu tokių dokumentų nėra, būtina aprašyti numatomas naudoti procedūras ir jas pateikti papildomai.
| SUDARĖ __________________________ (vardas, pavardė, pareigos, parašas, tel.) |
SUDERINTA __________________________________________ Aplinkos apsaugos agentūros direktorius (vardas, pavardė, parašas)
Galioja iki ___ m. ___________d. |
______________