LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO IR NAUDOJIMO TAISYKLIŲ, KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU TAISYKLIŲ IR KELEIVIŲ VEŽIMO LENGVAISIAIS AUTOMOBILIAIS – TAKSI TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. balandžio 15 d. Nr. 130
Vilnius
1. Patvirtinti Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisykles.
4. Pripažinti netekusiomis galios:
4.1. Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu automobilių transportu Lietuvos Respublikoje taisykles, patvirtintas 1995 m. balandžio 24 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 232 (Žin., 1995, Nr. 45-1116; 1996, Nr. 63-1488);
4.2. Naudojimosi taksi taisykles, patvirtintas 1993 m. kovo 12 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 83 (Žin., 1993, Nr. 33-771).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130
LEIDIMŲ VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS IŠDAVIMO IR NAUDOJIMO
T A I S Y K L Ė S
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklės, toliau vadinamos „Taisyklėmis“, nustato leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo tvarką ir sąlygas, numato vežėjų, naudojančių kelių transporto priemones keleiviams vežti, pareigas, teises ir atsakomybę už šių Taisyklių reikalavimų nevykdymą.
2. VARTOJAMOS SĄVOKOS
2.1. „Vežėjas“ – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą.
2.2. „Ekipažas“ – transporto priemonės vienas ar keli vairuotojai, taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
2.3. „Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutas“ – tai nustatyta gatvės arba kelio trasa, kuria keleiviai vežami keleivinio transporto priemone nustatytu dažnumu, įlaipinant arba išlaipinant keleivius kelionės metu tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais laikomi ir maršrutinių taksi maršrutai.
2.3.1. „Vietinio susisiekimo (miesto) maršrutas“ – tai nustatyta gatvių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais miesto savivaldybės teritorijoje.
2.3.2. „Vietinio susisiekimo (priemiestinis) maršrutas“ – tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais ne daugiau kaip per dviejų gretimų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.3.3. „Tolimojo susisiekimo maršrutas“ – tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai maršrutas tęsiasi daugiau kaip per dviejų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.4. „Autobusas“ – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.
2.5. „Maršrutinis taksi“ – tai keleivinio transporto priemonė, turinti nuo 6 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, pažymėta atpažinimo ženklu – plafonu, kuria keleiviai vežami nustatytu dažnumu vietiniais maršrutais, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų, paimant arba išlaipinant keleivius kelionės metu jų pageidaujamose vietose, kur nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.
2.6. „Kompetentinga įstaiga“ – tai žinyba, turinti teisę leisti pradėti šiuos maršrutus: vietinio susisiekimo – miestų (rajonų) savivaldybės, tolimojo susisiekimo – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, o tarptautinio susisiekimo į Vakarų valstybes – Susisiekimo ministerijos Kelių transporto departamentas, į kitas užsienio valstybes – Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.
3. REIKALAVIMAI VEŽĖJAMS, PAGEIDAUJANTIEMS VEŽTI KELEIVIUS REGULIARAUS SUSISIEKIMO KELIŲ TRANSPORTO MARŠRUTAIS
3.1. Vežėjai, pageidaujantys vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, privalo turėti reikalingą skaičių nustatytus techninius reikalavimus atitinkančių autobusų arba maršrutinių taksi konkrečiam maršrutui (maršrutams) aptarnauti. Šį skaičių nustato leidimus išduodanti kompetentinga įstaiga.
3.2. Leidimas vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išduodamas vežėjui, turinčiam licenciją.
Leidimų pradėti tarptautinio susisiekimo maršrutus išdavimo tvarką reglamentuoja tarpvalstybiniai susitarimai kelių transporto srityje.
3.3. Vežėjai privalo užtikrinti keleivių, važiuojančių transporto priemonėmis, saugumą, maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse, juos laiku nuvežti į paskirties vietą. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos, nustatytos Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklėse, transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų.
4. REIKALAVIMAI TRANSPORTO PRIEMONĖMS, NUMATOMOMS NAUDOTI REGULIARIAM KELEIVIŲ VEŽIMUI
4.1. Kelių transporto priemonėms, kuriomis ketinama vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais, turi būti nustatyta tvarka atlikta valstybinė techninė apžiūra.
5. PARAIŠKŲ LEIDIMAMS GAUTI PATEIKIMO TVARKA IR SĄLYGOS
5.1. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva.
5.2. Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo autobusų arba maršrutinių taksi maršrutais, kompetentingai įstaigai pateikia paraišką maršrutui pradėti. Paraiška vietinio susisiekimo (miesto arba priemiestiniam) maršrutui pradėti pateikiama miesto arba, atitinkamai, rajono savivaldybei, o tolimojo susisiekimo – Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos.
Paraiškoje turi būti šie duomenys:
5.2.3. tiksli maršruto trasa (stotelės, kur įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, galinės stotelės, poilsio punktai), nurodant kilometražą (tarp stotelių ir bendrą) bei stotelių pavadinimus, eismo tvarkaraštis;
5.3. Vežėjas, paduodamas paraišką kompetentingai įstaigai reguliaraus tolimojo susisiekimo maršrutui pradėti, eismo tvarkaraščio projektą privalo iš anksto suderinti su savivaldybėmis, per kurių teritorijas planuojama numatomo maršruto trasa. Suderinimo patvirtinimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų.
5.4. Kompetentinga įstaiga, prieš tvirtindama tvarkaraštį, turi įvertinti, ar siūlomoje maršruto trasoje yra tenkinama keleivių paklausa veikiantiems autobusų reisams. Jei keleivių paklausa netenkinama arba ji tenkinama, tačiau nepatogiomis važiavimo sąlygomis (autobusai perpildyti, keleivių netenkina važiuojančių autobusų reisų dažnumas ir pan.), kompetentinga įstaiga gali derinti pateikiamą eismo tvarkaraštį. Jį derinant turi būti atsižvelgta į interesus vežėjų, jau aptarnaujančių veikiančius maršrutus. Naujai planuojami reisai taip turi komponuotis prie veikiančių, kad tarp veikiančių ir naujųjų reisų būtų transporto priemonių eismo intervalai, atitinkantys keleivių srautą.
5.5. Vežėjams parinkti reguliaraus susisiekimo maršrutų aptarnavimui atitinkama kompetentinga įstaiga gali organizuoti konkursą. Konkurso nugalėtoju skelbiamas tas vežėjas, kuris geriausiai atitinka šiuos reikalavimus:
5.5.2. pateikia optimalius eismo grafikus, geriausiai atitinkančius keleivių srautų pasiskirstymą (tolimojo susisiekimo maršrutams);
6. LEIDIMŲ IŠDAVIMO IR JŲ NAUDOJIMO TVARKA BEI SĄLYGOS
6.1. Kompetentinga įstaiga išduoda leidimą vežėjui vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais tiktai įsitikinusi, kad yra išpildyti visi šiomis Taisyklėmis nustatyti reikalavimai ir sąlygos.
6.2. Leidimą vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutu (pavyzdys – 1 priedas) išduoda kompetentinga įstaiga vežėjui vežti keleivius konkrečiu autobuso arba maršrutinio taksi maršrutu.
6.3. Vežėjui, kuriam suteikiama teisė vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, kompetentinga įstaiga išduoda leidimą, kuriame turi būti nurodoma:
6.4. Transporto priemonėje turi būti leidimo originalas; jis negali būti perduotas kitam vežėjui. Leidimas turi būti pateikiamas keleivinio kelių transporto priemonių kontrolės teisę turinčiam pareigūnui reikalaujant.
6.5. Leidimai maršrutinių taksi, turinčių iki 9 sėdimų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, vežėjams išduodami vežti keleivius tiktai vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais.
6.6. Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro. Pranešimus apie tai stotims laiku turi perduoti leidimus vežėjams išdavusios kompetentingos įstaigos.
6.7. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams, sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai kompetentingai įstaigai.
7. VEŽĖJŲ ATSKAITOMYBĖ UŽ DARBĄ MARŠRUTUOSE
7.1. Vežėjai, vežantys keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, už savo veiklą atsiskaito leidimą išdavusiai kompetentingai įstaigai sutartyje (Taisyklių 5.6 punktas) nustatyta tvarka.
8. VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ KONTROLĖ
9. VEŽĖJŲ ATSAKOMYBĖ
9.1. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos ir atsako už šių bei kitų Taisyklių, reglamentuojančių keleivių ir bagažo vežimą, laikymąsi pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.
9.2. Už teisės aktų, reguliuojančių keleivių vežimą Lietuvos Respublikoje, pažeidimus leidimą išdavusi kompetentinga įstaiga turi teisę jį anuliuoti.
Leidimus anuliuoja juos išdavusi kompetentinga įstaiga, jeigu vežėjas:
9.2.3. nuolat pažeidžia maršrutą, eismo tvarkaraštį arba nesilaiko transporto priemonių parkavimo reikalavimų;
9.2.4. pažeidžia Automobilių transporto verslo licencijų išdavimo taisykles, Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisykles, vairuotojų darbo ir poilsio režimą, tarifų taikymo reikalavimus arba finansinę drausmę (taip pat jei veža keleivius be bilietų), arba dirba neturėdamas galiojančios licencijos kortelės užsiimti keleivių vežimu;
9.2.5. laiku nepateikia ataskaitų apie transporto veiklą kompetentingoms įstaigoms pagal šių Taisyklių 5.6 punkte nurodytose sutartyse nustatytas sąlygas, taip pat statistikos įstaigoms;
9.3. Leidimai netenka galios:
9.3.1. vežėjui atsisakius leidimo; šiuo atveju kompetentinga įstaiga turi būti informuojama prieš 2 mėnesius;
9.3.2. pasibaigus leidimo galiojimo laikui arba po mėnesio, kai leidimą išdavusi kompetentinga įstaiga praneša vežėjui apie maršruto nutraukimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130
KELEIVIŲ IR BAGAŽO VEŽIMO KELIŲ TRANSPORTU
T A I S Y K L Ė S
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės, toliau vadinamos „Taisyklėmis“, numato kelių transporto verslininkų, naudojančių transporto priemones keleiviams vežti, toliau vadinamų „vežėjais“, ir asmenų, besinaudojančių transporto priemonėmis, toliau vadinamų „keleiviais“, pareigas, teises ir atsakomybę.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 punktu šios Taisyklės yra privalomos visoms savivaldybėms, visiems vežėjams, ekipažams ir keleiviams.
1.2. Šios Taisyklės yra taikomos keleivių vežimui keleivinio transporto priemone, kuri savo konstrukcija ir įranga pritaikyta vežti daugiau kaip devynis asmenis, įskaitant vairuotoją, taip pat ir maršrutiniais taksi.
1.4. Vežėjai privalo užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą kelių transporto priemone, maksimalius patogumus transporto priemonėse ir stotyse. Vežėjo ekipažo darbuotojai privalo būti mandagūs ir paslaugūs keleiviams bei nedelsdami šalinti keleivių aptarnavimo trūkumus nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasčių. Vežėjai privalo laikytis informacijos pateikimo ir transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos, transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų.
2. VARTOJAMOS SĄVOKOS
2.1. „Vežėjas“ – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius ir bagažą.
2.2. „Ekipažas“ – transporto priemonės vienas ar keli vairuotojai, taip pat keleivius aptarnaujantis asmuo ar jų grupė.
2.3. „Keleivis“ – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone (važiuoja ir veža bagažą), taip pat kitais vežėjo teikiamais patarnavimais.
2.5. „Reguliarūs reisai“ – tai reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant arba išlaipinant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliariais reisais laikomi ir maršrutinių taksi reisai.
2.5.1. „Vietinio susisiekimo (miesto) maršrutas“- tai nustatyta gatvių trasa, kuria vežami keleiviai reguliariais reisais miesto savivaldybės teritorijoje.
2.5.2. „Vietinio susisiekimo (priemiestinis) maršrutas“ – tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais ne daugiau kaip per dviejų gretimų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.5.3. „Tolimojo susisiekimo maršrutas“ – tai nustatyta gatvių ir kelių trasa, kuria keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai maršrutas tęsiasi daugiau kaip per dviejų rajonų savivaldybių teritorijas.
2.6. „Autobusas“ – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą.
2.7. „Maršrutinis taksi“ – keleivinio transporto priemonė, turinti nuo 6 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą, pažymėta atpažinimo ženklu – plafonu, kuria keleiviai vežami nustatytu dažnumu vietiniais maršrutais, paimant arba išlaipinant keleivius kelionės metu jų pageidaujamose vietose, kur nedraudžia sustoti kelių eismo taisyklės, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų.
2.8. „Nereguliarūs reisai“ – tai reisai, kai iš anksto suformuotos keleivių grupės yra vežamos su bilietais arba keleivių sąrašu ir grąžinamos į išvykimo vietą, arba anksčiau nuvežtų keleivių grupė bus grąžinama atgal į išvykimo vietą vėlesniu reisu; kelionės metu keleiviai neįlaipinami ir neišlaipinami.
2.9. „Minkštojo tipo transporto priemonė“ – yra tokia transporto priemonė, kurioje gamyklos-gamintojos yra įrengtos minkštos atlošiamos sėdynės ir bagažinė keleivių bagažui vežti.
2.10. „Keleivinio transporto priemonė – ekspresas“ – yra tokia transporto priemonė, kuri atitinka vieną iš išvardytų reikalavimų:
važiuoja be sustojimų nuo pradinio iki galinio punkto;
važiuoja sustodama tik autobusų stotyse;
100 km kelio vidutiniškai yra ne daugiau kaip viena tarpinė stotelė, įskaitant ir tarpines autobusų stotis, o maršruto trasa – daugiau kaip 100 km.
3. EISMO ORGANIZAVIMAS
3.1. Reguliarus eismas organizuojamas tokiais keliais ir gatvėmis, kurių būklė garantuoja saugų eismą ir atitinka Susisiekimo ministerijos patvirtintus Reikalavimus gatvėms ir keliams, kuriais vyksta reguliarus keleivinio transporto eismas.
3.2. Vietinio susisiekimo maršrutai pradedami savivaldybių, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iniciatyva. Vežėjas, pageidaujantis vežti keleivius reguliaraus susisiekimo maršrutais, privalo gauti leidimą. Šių leidimų išdavimas ir naudojimas yra nustatytas Susisiekimo ministerijos patvirtintomis Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklėmis.
3.3. Reguliarių reisų metu ekipažas privalo turėti:
vairuotojo pažymėjimą;
kelionės lapą;
transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną;
eismo tvarkaraštį;
leidimą maršrutui;
licencijos kortelę;
bilietus ir bilietų kontrolės lapą;
bilietų kainoraštį;
ekipažo narių darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisus ar dokumentus;
kitus keleiviams vežti reikalingus dokumentus.
3.4. Reguliarių reisų metu transporto priemonė privalo atvykti į stotis ir stoteles, numatytas eismo tvarkaraštyje. Tam tikslui vežėjas, turintis leidimą aptarnauti maršrutą, turi sudaryti su šių stočių savininkais sutartis dėl informacijos apie reisų įrašymą į stočių ir stotelių tvarkaraščius, dėl stočių rinkliavų mokėjimo. Stočių savininkų nustatomos stočių rinkliavos visiems vežėjams turi būti vienodo dydžio to paties tipo transporto priemonei.
3.5. Kai keleivių srauto tyrimo duomenys rodo maršruto funkcionavimo netikslingumą, vietiniai reguliaraus eismo maršrutai nutraukiami savivaldybės, o tolimojo susisiekimo – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimu.
3.6. Apie veikiančių maršrutų nutraukimą bei pakeitimus juose keleiviams turi būti pranešama visose maršruto stotyse prieš 7 dienas, o stotelėse informacija pateikiama iš vakaro.
3.7. Vežėjas turi teisę laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams bei sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba įvykus stichinėms nelaimėms, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.
3.8. Vežėjas nereguliariais reisais keleivius gali vežti pagal sutartis su klientu šių Taisyklių 2.8 punkte nurodytomis sąlygomis. Jei keleivių grupės vežamos be bilietų, vežėjas turi turėti keleivių sąrašą, patvirtintą vežėjo spaudu ir parašu, išskyrus vietinius (miesto) vežiojimus.
Nereguliaraus reiso metu ekipažas privalo turėti:
vairuotojo pažymėjimą;
transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną;
licencijos kortelę;
keleivių sąrašą, jei vežama be bilietų;
jei vežama su bilietais – bilietus, bilietų kontrolės lapą ir bilietų kainoraštį.
3.9. Ruošiantis pradėti reguliarų keleivinio transporto eismą maršrutu, kuriame iki tol nebuvo reguliaraus eismo, būtina patikrinti gatvių bei kelių, kuriais numatoma nauja maršruto trasa, būklę. Tam kompetentinga įstaiga (savivaldybė, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos), dalyvaujant vežėjui, sudaro komisiją, į kurią kviečiami kelių policijos, kelio savininko, kelių eksploatavimo tarnybos, savivaldybės, o jeigu reikia – ir geležinkelio valdytojo bei kitų reikalingų tarnybų atstovai. Ši komisija tikrina kelių ir gatvių būklę, parenka stotelių vietas, surašo nustatytos formos aktą, darydama išvadą apie eismo galimybę arba užfiksuodama nustatytus trūkumus. Jei randama trūkumų, aktas pateikiamas atitinkamoms žinyboms jiems pašalinti.
4. STOTYS IR STOTELĖS
4.2. Stotyse turi būti keleivių laukiamoji salė, bilietų kasos, bagažinė, keleivių peronai, transporto priemonių atvykimo, išvykimo bei stovėjimo aikštelės.
4.2.1. Keleivių laukiamojoje salėje turi būti iš stoties išvykstančių ir į ją atvykstančių transporto priemonių eismo tvarkaraščiai, betarpiškai susijusių su stotimi maršrutų schema, išrašai iš teisės aktų, nustatančių lengvatas keleiviams.
4.2.2. Bilietų kasose ir bagažinėse turi būti skelbiamas jų darbo laikas, nurodytos darbuotojų pavardės, bilietų kasos numeruojamos.
4.2.3. Stoties teritorijoje esančiuose keleivių peronuose privalo būti maršrutų krypčių pavadinimai ir eismo tvarkaraščiai. Transporto priemonių atvykimo į stotį vietoje turi būti transporto priemonių atvykimo tvarkaraštis. Transporto priemonės į maršrutų pradinių stočių išvykimo aikšteles pastatomos prieš 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
4.3. Stotelių vietas vietinio (priemiestinio) ir tolimojo susisiekimo maršrutuose įrengia ir nustatyto pavyzdžio sustojimo ženklus pastato kelių organizacijos savo lėšomis, o tvarkaraščius jose savo rajone iškabina ir atnaujina stoties steigėjas arba vežėjas, kuriam priklauso autobusų stotis. Su tuo susijusias išlaidas jiems apmoka visi vežėjai pagal tarpusavio susitarimą (sutartį).
Miestų maršrutuose, taip pat miestų ribose netarifines (nenumatytas kainininkuose) tolimojo susisiekimo maršrutų stoteles įrengia ir sustojimo ženklus pastato miestų arba rajonų savivaldybėms pavaldžios gatves tvarkančios organizacijos, o keleiviams skirtą informaciją jose – savivaldybių nustatyta tvarka pateikia vežėjai.
5. KELEIVINIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ APIPAVIDALINIMAS
5.1. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse, kursuojančiose miesto maršrutais, priekyje ir gale turi būti maršruto numeris.
5.2. Transporto priemonėse priekyje ir šalia įlipimo durų turi būti maršruto rodyklės, kuriose nurodomi galinių ir svarbesnių tarpinių stotelių pavadinimai. Tolimojo susisiekimo maršrutuose rodyklės keičiamos priklausomai nuo važiavimo krypties.
5.3. Transporto priemonės viduje, priekinėje dalyje, matomoje vietoje turi būti ši informacija: vežėjo pavadinimas, adresas ir telefono numeris, transporto priemonės talpumas, baudos už važiavimą be bilieto, o vietinio susisiekimo transporto priemonėse – lengvatų keleiviams sąrašas.
5.4. Sėdynės transporto priemonėje numeruojamos aiškiai, gerai matomose vietose, neporinės vietos turi būti prie langų.
6. BILIETŲ PARDAVIMAS, GRĄŽINIMAS
6.1. Reguliarių reisų metu vežėjai privalo laikytis nustatyta tvarka patvirtintų tarifų ir jų taikymo taisyklių, o vairuotojai (konduktoriai) – išduoti nustatytos formos bilietus.
Dokumentai, suteikiantys teisę važiuoti ir vežti bagažą, yra numeruoti bilietai. Bilietą privalo turėti kiekvienas keleivis, išskyrus tuos, kurie naudojasi įstatymo suteikta teise važiuoti nemokamai. Ekipažas nustatyta tvarka turi registruoti išduodamus keleiviams bilietus bilietų kontrolės lapuose.
Tolimojo susisiekimo maršrutų keleivių bilietuose turi būti nurodyta vežėjo arba autobusų stoties pavadinimas, išvykimo ir paskirties stotys (išskyrus bilietus, parduodamus transporto priemonėse bilietų spausdinimo aparatais), važiavimo kaina, išvykimo data, o bilietuose, parduodamuose pradinės stoties kasose, – išvykimo laikas, sėdimos vietos ir išvykimo aikštelės numeris. Bilietas galioja tik tai dienai ir tam reisui, į kurį jis parduotas. Keleivis privalo saugoti bilietą iki kelionės pabaigos ir jį parodyti ekipažui ar kontroliuojančiam asmeniui reikalaujant.
6.2. Maršrutų pradinėse stotyse į tolimojo susisiekimo maršrutų tos pačios dienos visus reisus bilietai parduodami kasose nuo jų atidarymo momento. Bilietai keleiviams parduodami neribojant jų skaičiaus, tačiau neviršijant transporto priemonės techninėje charakteristikoje numatytų talpos normų. Pardavimas nutraukiamas likus 10 min. iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko.
6.3. Jei tranzitinėje arba bet kurioje kitoje transporto priemonėje yra laisvų vietų, kai bilietai kasose į ją jau nebeparduodami, keleiviai, įlipę į transporto priemonę, privalo nedelsdami įsigyti bilietus.
Jei pradinėse autobusų stotyse dirba kasos ir bilietų pardavimo laikas jose dar nėra pasibaigęs, tačiau keleiviai perka bilietus transporto priemonėse, tai bilietai į sėdimas vietas gali būti iki 20% brangesni, bet ne daugiau negu yra patvirtinti maksimalūs tarifai. Konkretų sprendimą šiuo atveju priima vežėjas.
6.4. Ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš pradinių stočių bei stotelių teritorijų ir už tarpinių miestų ribų, nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Kitose tarpinėse stotelėse įlipusiems keleiviams bilietai turi būti parduoti ir kelionės dokumentai užpildyti iki artimiausios bet kurio tipo stotelės.
Jeigu ekipažams pagal čia išdėstytas sąlygas neužtenka laiko parduoti bilietus visiems į transporto priemonę įlipusiems keleiviams, vežėjas gali kreiptis į leidimą maršrutui aptarnauti išdavusią įstaigą dėl eismo tvarkaraščio koregavimo.
Keleivis, atsisakęs įsigyti bilietą, išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.
6.5. Stotyse arba atskirai įrengtose kasose į tolimojo susisiekimo maršrutų reisus turi būti organizuotas išankstinis bilietų pardavimas bei užsakymų bilietams priėmimas. Už tai iš keleivių imamas nustatytas papildomas užmokestis.
6.6. Išankstinis bilietų pardavimas vykimui ir grįžimui bei užsakymų jiems priėmimas pradedamas ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines paras iki išvykimo dienos ir baigiamas išvykimo išvakarėse.
6.7. Jeigu užsakovas bilietų neatsiima: užsakytų iš anksto – per dvi paras, užsakytų tai pačiai dienai – likus 1 val. iki išvykimo, užsakymas anuliuojamas, ir bilietai parduodami bendra tvarka.
6.8. Keleivis turi teisę prieš transporto priemonės išvykimą grąžinti į kasą keleivio bei bagažo bilietus ir gauti visus už juos sumokėtus pinigus, įskaitant užmokestį už išankstinį pardavimą, šiais atvejais:
6.8.1. kai reisas nutraukiamas arba transporto priemonė vėluoja išvykti į reisą; jeigu keleivis pageidauja važiuoti kitu reisu, jei yra laisvų vietų, jam bilietas parduodamas be eilės, išskyrus reisus, kai bilietų pardavimas į juos nustatyta tvarka yra nutrauktas;
6.8.2. kai keleiviui, įsigijusiam bilietą minkštojo tipo transporto priemonėje su nurodyta vieta, suteikiama vieta paprastoje transporto priemonėje ir keleivis sutinka važiuoti tokia transporto priemone, jam grąžinamas bilieto kainos skirtumas;
6.9. Kai keleivis grąžina keleivio ir bagažo bilietus, pirktus į tolimojo susisiekimo maršruto reisą, stoties kasa privalo jam grąžinti pinigus bendra eilės tvarka:
6.9.1. kreipiantis ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykimo pagal tvarkaraštį – bilieto kainą be užmokesčio už išankstinį bilieto pardavimą;
6.10. Taisyklių 6.8 ir 6.9 punktuose numatytais atvejais pinigai keleiviui grąžinami bilietą pardavusioje stotyje.
6.11. Siunčiant į reisą vietoj paprastos keleivinio transporto priemonės priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, iki pranešimo apie pakeitimą nusipirkusieji bilietus keleiviai važiuoja be priemokos. Po pranešimo, perspėjus apie tai keleivius, bilietai parduodami pagal didesnį nustatytą tarifą.
6.12. Pakeitus sugedusią paprastą keleivinio transporto priemonę kita, su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis, parduotieji bilietai galioja be priemokos, o pakeitus transporto priemonę su minkštomis atlošiamomis sėdynėmis paprasta – keleivis prieš išvykdamas kasoje arba pas konduktorių turi teisę gauti bilieto kainos skirtumą.
6.13. Autobusui išvykus į reisą, pinigai už nepanaudotus bilietus negrąžinami, išskyrus ligos ar nelaimingų atsitikimų atvejus. Šiais atvejais, pateikus oficialius pateisinančius dokumentus, ne vėliau kaip per tris paras vežėjas turi grąžinti keleiviui 75 procentus bilieto kainos be išankstinio pardavimo mokesčio.
6.14. Kai dėl nepravažiuojamo kelio, sunkių meteorologinių sąlygų arba kitų priežasčių, nepriklausančių nuo vežėjo, negalima keleivio arba bagažo nuvežti į paskirties stotį, keleiviui konduktorius turi grąžinti už važiavimą ir bagažo vežimą sumokėtą pinigų sumą nuo kelionės nutraukimo vietos iki paskirties stoties.
Jei transporto priemonė ir keleivis dėl minėtų priežasčių grįžta į pradinę maršruto stotį, keleiviui kasa arba konduktorius turi grąžinti visą mokestį už važiavimą ir bagažo vežimą.
7. KELEIVIŲ ĮLAIPINIMAS, VEŽIMAS, IŠLAIPINIMAS
7.1. Keleivių įlaipinimas maršrutų pradinių stočių išvykimo aikštelėse pradedamas ne vėliau kaip prieš 10 minučių iki išvykimo pagal tvarkaraštį laiko. Transporto priemonė gali vėluoti išvykti ne daugiau kaip 5 min., jeigu reikia parduoti bilietus, esant didesniam keleivių skaičiui transporto priemonėje.
7.2. Keleiviai įlaipinami ir išlaipinami stotelėse, numatytose tvarkaraščiuose. Sustojimas šiose stotelėse yra būtinas.
Įlipti į transporto priemonę pirmumo teisę turi:
Lietuvos Respublikos Seimo nariai;
kasose nusipirkę bilietus keleiviai;
invalidai su akivaizdžiais sveikatos sutrikimo požymiais;
keleiviai su mažamečiais vaikais;
nėščios moterys;
senyvo amžiaus keleiviai;
į tolimesnes stoteles vykstantys keleiviai.
Galinėse ir tarpinėse autobusų stotyse keleiviai išlaipinami atvykimo aikštelėje.
7.3. Keleiviai su mėnesiniais bilietais, skirtais važiuoti vietinio susisiekimo transporto priemonėmis rajono teritorijoje, gali važiuoti tolimojo susisiekimo maršrutu paprastomis transporto priemonėmis:
aptarnaujančiomis savo rajoną šio rajono teritorijoje;
jeigu biliete nurodytos stotelės sutampa su veikiančiomis maršruto stotelėmis arba keleivių įlaipinimo ar išlaipinimo miesto stotelėmis;
kai transporto priemonėse yra laisvų vietų.
Jie įlaipinami įleidus keleivius, vykstančius tolimojo susisiekimo maršrutais.
7.4. Draudžiama vežti neblaivius keleivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu, rūkančius salone, trikdančius keleivių ramybę. Ekipažas arba kontrolierius turi teisę išlaipinti tokius keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje.
8. EKIPAŽO TEISĖS IR PAREIGOS
8.1. Ekipažas turi teisę:
8.1.2. nepriimti arba išlaipinti neblaivius, nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;
8.1.3. laikinai nutraukti reguliarų maršrutinių autobusų bei maršrutinių taksi eismą, esant nepravažiuojamiems keliams bei sunkioms meteorologinėms sąlygoms arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs vežėjui ir eismo tvarkaraštyje numatytoms stotims bei leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.
8.2. Ekipažas privalo:
9. KELEIVIO TEISĖS IR PAREIGOS
9.1. Keleivis turi teisę:
9.1.3. važiuoti nemokamai, nemokamai vežtis vaiką, taip pat naudotis kitomis važiavimo lengvatomis pagal šių Taisyklių 10.1 punktą;
9.1.4. nemokėti bilieto kainos priemokos, gauti bilieto kainos skirtumą arba kompensaciją atvejais, kurie yra nurodyti šių Taisyklių 6 skyriuje;
10. LENGVATOS KELEIVIAMS
10.1. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl važiavimo keleiviniu transportu lengvatų ir kai kurių kategorijų pareigūnų, tarnautojų bei kitų asmenų važiavimo keleiviniu transportu išlaidų kompensavimo tvarkos“ nustatytų grupių asmenys vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais važiuoja lengvatinėmis sąlygomis, pateikę tokią teisę liudijančius dokumentus, arba naudojasi lengvata Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyta tvarka.
10.2. Teisę į aptarnavimo pirmumą stotyse ir transporto priemonėse turi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, invalidai, keleiviai su mažamečiais vaikais, nėščios moterys.
10.3. Lietuvos Respublikos Seimo nariams tolimojo susisiekimo transporto priemonėse stotys rezervuoja 11 ir 12 vietas. Rezervavimas nutraukiamas likus 1 valandai iki išvykimo laiko.
10.4. Vietinio susisiekimo transporto priemonėse invalidams, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims ir pensininkams skiriamos 6 vietos, kurios žymimos užrašu „Keleiviams su vaikais ir invalidams“ arba atitinkamu simboliu.
Kiti keleiviai, atsisėdę į šias vietas, privalo jas užleisti nurodytiems asmenims.
10.5. Tolimojo susisiekimo transporto priemonėse keleiviams su bilietais, kuriuose nenurodytos sėdimos vietos, konduktorius gali pasiūlyti jiems užleisti savo vietas invalidams, keleiviams su mažamečiais vaikais, nėščioms moterims, pensininkams.
Tolimojo susisiekimo maršrutuose ekipažas privalo sustabdyti transporto priemonę ir išleisti bet kurio tipo stotelėje invalidus, keleivius su mažamečiais vaikais, nėščias moteris ir pensininkus jiems prašant.
11. BAGAŽO VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
11.1. Transporto priemonės salone kiekvienas keleivis turi teisę nemokamai vežtis vieną rankinį bagažą ne didesnį kaip 60 x 40 x 20 cm arba – jeigu bendra matmenų suma ne didesnė kaip 120 cm.
Transporto priemonėse, kuriose yra bagažinės, už mokestį papildomai galima vežti bagažą ne didesnį kaip 100 x 50 x 30 cm arba – jei bendra dydžių suma ne didesnė kaip 180 cm. Trečią arba didesnį negu šių gabaritų bagažą keleivis gali vežti tik tada, jei, baigus keleivių įsodinimą, bagažinėje lieka laisvų vietų.
Bagažą į transporto priemonių bagažines pakrauna ir išduoda keleiviams vairuotojai, o bagažą, vežamą atskirai nuo keleivių, jie paima iš stočių bagažinių ir į jas atiduoda, atvykę į paskirties punktą.
11.2. Stočių bagažinėse už užmokestį saugomas ne didesnis kaip 100 x 50 x 30 cm bagažas arba kai bendra jo matmenų suma ne didesnė kaip 180 cm, nepriklausomai nuo to, ar keleivis turi dokumentus važiuoti autobusu.
Užmokestis už bagažo vežimą ir saugojimą imamas atskirai už kiekvieną daiktą, kartu išduodant bagažo bilietą.
11.3. Keleivis turi teisę įvertinti vežamą bagažinėje arba atiduotą stotyje saugoti bagažą. Už įvertinimą imamas vežėjo – stoties savininko nustatytas užmokestis. Jeigu dėl įvertinimo sumos nesusitariama, bagažas su įvertinimu nepriimamas.
11.4. Priimamas vežti ir saugoti bagažas turi būti tvarkingai supakuotas, išskyrus tą, kuriam supakavimas nereikalingas.
11.5. Keleivinio transporto priemonėmis draudžiama vežti, o stočių bagažinėse saugoti lengvai užsidegančias, sprogstančias, dvokiančias, gailias medžiagas, suslėgtas arba suskystintas dujas, išskyrus dujas portatyviniuose balionuose, smailius, pjaunančius daiktus, nesuvyniotus arba be apvalkalų šaunamuosius ginklus, daiktus, kurie gali sutepti transporto priemonės apmušalus arba keleivių drabužius, griozdišką bagažą, trukdantį praeiti, gyvūnus be taros.
12. PAŠTO IR KORESPONDENCIJOS VEŽIMAS, SAUGOJIMAS
13. RASTI DAIKTAI
13.1. Stoties teritorijoje arba transporto priemonėje rasti daiktai atiduodami į šios stoties ar galinės stoties bagažinę arba į kitą vietą stotyje, nustatytą ir žinomą vežėjo darbuotojams ir keleiviams.
13.2. Tarp rastų daiktų esantys:
maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys – tuoj pat;
asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys iš karto perduodami policijai;
pinigai – ne vėliau kaip kitą dieną atiduodami į vežėjo kasą;
užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po šio termino valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės bei vertybiniai popieriai realizuojami įstatymų nustatyta tvarka, gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
14. VEŽĖJŲ, EKIPAŽŲ IR KELEIVIŲ KONTROLĖ
14.1. Vežėjų ir ekipažų darbą kontroliuoja Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, taip pat savivaldybių ir kiti pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Šie asmenys turi teisę sustabdyti transporto priemonę signaliniu disku vietose, kur nedraudžia Kelių eismo taisyklės, įlipti į ją prieš išlipant ir įlipant keleiviams nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus transporto priemonėje.
14.2. Vežėjai ir ekipažai privalo vykdyti teisėtus pareigūnų, turinčių kontrolės teisę, reikalavimus.
14.3. Ekipažas privalo pranešti keleiviams apie būsimą kontrolę ir būtinumą pateikti bilietus ar kitus atitinkamus dokumentus, taip pat padėti ją atliekantiems asmenims: jiems pareikalavus sustabdyti transporto priemonę ir tose vietose, kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės ir užtikrinamas saugus eismas. Ekipažui ir keleiviams draudžiama trukdyti atlikti kontrolę arba jos vengti.
14.4. Kontrolę vykdantys pareigūnai tikrina:
kaip vežėjai, ekipažai, keleiviai ir stočių savininkai laikosi šių taisyklių;
kaip vežėjai ir ekipažai laikosi veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;
ar ekipažai ir stotys teisingai išduoda ir įformina bilietus bei kelionės dokumentus.
14.5. Nustatę vežėjo ar ekipažo aplaidumą, šių Taisyklių reikalavimų pažeidimų ar piktnaudžiavimo faktus, kontrolę atliekantys pareigūnai surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, jeigu už tai numatyta administracinė atsakomybė, arba paima baudą vietoje. Kitais atvejais surašomas atitinkamas aktas.
14.6. Nustatę, kad keleiviai pažeidžia šias Taisykles ir už tai numatyta administracinė atsakomybė, kontrolę atliekantys pareigūnai paima iš keleivio baudą arba surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą. Tuo pat metu keleiviai, važiavę arba vežęsi bagažą be bilietų, turi įsigyti bilietus, kuriuos kontroliuojantys asmenys paima, o jei keleivis pareiškia, kad jam bilietas reikalingas, išduoda pažymą apie bilieto paėmimą. Važiuojantys nešvariais drabužiais arba besivežantys draudžiamą vežti bagažą keleiviai turi būti artimiausioje bet kurio tipo stotelėje išlaipinti iš transporto priemonės.
14.7. Negaliojančius ir suklastotus bilietus bei dokumentus, nesuteikiančius teisės važiuoti lengvatinėmis sąlygomis, kontroliuojantis pareigūnas paima ir persiunčia juos išdavusiai įstaigai arba organizacijai. Šiems keleiviams taikomos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
14.8. Kontroliuojantys pareigūnai turi teisę pristatyti į policiją be bilietų važiavusius keleivius, kurie atsisako įsigyti bilietą ir mokėti baudą vietoje arba neturi jų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų ir nėra liudytojų, galinčių pateikti duomenis apie šiuos keleivius, reikalingus administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
15. VEŽĖJŲ IR EKIPAŽŲ ATSAKOMYBĖ
15.1. Vežėjai ir ekipažai yra atsakingi už keleivių vežimą nuo kelionės pradžios iki jos pabaigos, šių Taisyklių laikymąsi.
Už kliudymą kontroliuojantiems pareigūnams atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų nevykdymą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta nuobauda.
15.2. Už bagažo, esančio stoties bagažinėje, saugumą atsako stoties vadovas, už vežamo keleivinio transporto priemonės bagažinėje, išskyrus lengvai dūžtantį, atsako vežėjas, o už vežamą transporto priemonės salone – pats keleivis.
Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis arba asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir prarastą bagažą ir jo vertę.
15.3. Vežėjas, nustatyta tvarka priėmęs iš keleivio vežti arba saugoti bagažą, atsako už jį nuo jo priėmimo iki išdavimo ir už žalą, padarytą dėl bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės:
įvertinto bagažo – įvertinimo dydžiu, jeigu nebus įrodyta, kad jis yra mažesnis už tikrąją vertę;
neįvertinto bagažo – prarasto arba trūkstamo bagažo verte.
15.4. Už bagažo sugadinimą arba apgadinimą vežėjas, jei tai įvyko dėl jo kaltės, savininkui sumoka bagažo prarastos vertės pinigų sumą.
15.5. Vežimu laikomas laikas, per kurį bagažas buvo vežėjo žinioje, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.
15.6. Jeigu vežėjas atliko priimto bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.
15.7. Bagažo praradimu laikomas jo nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.
15.8. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar pašto siuntai susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina vežėjas, dėl kurio kaltės įvyko susidūrimas.
15.9. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytą pažeidimų pobūdį.
15.10. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar pašto siuntos praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad nesiimta visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti.
15.11. Už pašto siuntų praradimą, trūkumą, sugadinimą, taip pat atgabenimą ne laiku vežėjai yra atsakingi tokia suma, kokia ryšių įmonės yra atsakingos siuntėjams arba gavėjams, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl stichinių nelaimių, nepravažiuojamo kelio sąlygų, siuntėjo kaltės arba ypatingų siunčiamo daikto savybių.
16. KELEIVIŲ ATSAKOMYBĖ
16.1. Už šių Taisyklių pažeidimą keleiviai atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir baudžiami numatyto dydžio baudomis. Baudos sumokėjimas keleivio neatleidžia nuo užmokesčio už važiavimą ir bagažo vežimą.
16.2. Paimant baudą iš keleivio, jam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas. Asmenys, kuriems iki šių Taisyklių pažeidimo nesukako 16 metų, nebaudžiami. Nepilnamečiai nuo 16 iki 18 metų amžiaus baudžiami Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
16.3. Jeigu važiuojantis be bilieto keleivis atsisako jį įsigyti ir mokėti nustatyto dydžio baudą bei nepateikia kontrolės pareigūnams jo asmens tapatybę liudijančio dokumento, jis išlaipinamas artimiausioje bet kurio tipo stotelėje, o jei išlipti atsisako, pristatomas į policiją asmenybei nustatyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolui surašyti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
1997 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 130
KELEIVIŲ VEŽIMO LENGVAISIAIS AUTOMOBILIAIS – TAKSI
T A I S Y K L Ė S
1. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.1. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi taisyklės, toliau vadinamos „Taisyklėmis“, nustato keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais – taksi, toliau vadinamais „taksi“, tvarką ir sutinkamai su Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 punktu yra privalomos visoms savivaldybėms, vežėjams, vairuotojams, taip pat keleiviams, besinaudojantiems taksi paslaugomis.
1.3. Keleivių vežimą taksi organizuoja ir reguliuoja savivaldybės ir pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.
2. VARTOJAMOS SĄVOKOS
2.1. „Licencija vežti keleivius taksi“ – tai leidimas vežėjui vežti keleivius lengvaisiais automobiliais – taksi.
2.2. „Vežėjas“ – įmonė, įregistruota įstatymų nustatyta tvarka ir turinti teisę vežti keleivius lengvaisiais automobiliais – taksi.
2.3. „Lengvasis automobilis“- motorinė transporto priemonė, skirta vežti keleiviams bei bagažui ir turinti ne daugiau kaip devynias sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą.
2.4. „Taksi“ – tai lengvasis automobilis nuosavybės arba nuomos sutarties pagrindu priklausantis vežėjui, turinčiam licenciją vežti keleivius taksi, įrengtą jame taksometrą ir taksi atpažinimo ženklą – plafoną.
3. REIKALAVIMAI TAKSI
3.1. Taksi privalo atitikti šiuos reikalavimus:
3.1.1. turėti Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio taksi atpažinimo ženklą – plafoną, kurio priekinėje dalyje turi būti užrašas „TAKSI“ (užrašų raidžių dydis ne mažesnis kaip 70 mm), kitoje plafono pusėje turi būti taksi firmos pavadinimas, telefonas; šis reikalavimas įsigalios nuo 1998 m. sausio 1 d.; savivaldybės gali nustatyti ir ankstesnius įsigaliojimo terminus;
3.1.2. papildomus reikalavimus užrašams ant plafono gali nustatyti miesto (rajono) savivaldybė, išduodanti licencijas vežti keleivius taksi;
3.1.3. plafonas turi būti pritvirtintas skersai automobilio stogo, per jo vidurį ir užrašas „TAKSI“ apšviečiamas, kai taksi yra laisvas; plafono apšvietimas turi būti valdomas taksometro įjungimu;
3.1.5. turėti techniškai tvarkingą, nustatyta tvarka užplombuotą, metrologiškai patikrintą ir Lietuvos standartizacijos departamente įregistruoto pavyzdžio bei įregistruotą teritorinėje mokesčių inspekcijoje taksometrą, atitinkantį patvirtintus techninius bei eksploatacinius reikalavimus (1 priedas), rodantį mokestį už naudojimąsi taksi; draudžiama naudoti taksometrus be šviesinės indikacijos tablo, rodančio keleivio vežimo pagrindinį 1 km tarifą;
3.1.6. taksometras turi būti įtvirtintas taksi salono priekiniame panelyje, keleiviams gerai matomoje vietoje;
4. TAKSI STOTELĖS
4.1. Taksi stotelėse turi būti pastatytas nurodomasis kelio ženklas 549 „Taksi stotelė“ su stotelės pavadinimu.
Po ženklu gali būti tvirtinama lentelė su papildoma informacija keleiviams (pvz., išrašas iš Taisyklių, informacija apie taksi užsakymą, maksimalus leidžiamų stovėti taksi skaičius ir pan.).
4.2. Taksi stotelėmis turi teisę naudotis visi to miesto (rajono) savivaldybėje įregistruoti taksi, nepriklausomai nuo taksi nuosavybės formos. Jei vieni vežėjai užima (monopolizuoja) taksi stotelę ir neįleidžia į ją kitų vežėjų taksi, savivaldybė gali anuliuoti jų licencijas.
4.3. Įrengia taksi stoteles, jas prižiūri, pastato jose ženklus ir pateikia keleiviams skirtą informaciją miestų ar rajonų savivaldybėms pavaldžios, eismą tvarkančios organizacijos šių savivaldybių nustatyta tvarka.
Taksi stotelėse, kuriose susirenka daugiau keleivių, turi būti įrengti peronai, įvažos arba aikštelės.
5. TAKSI DARBO SĄLYGOS
5.1. Taksi skaičius mieste (rajone) gali būti kvotuojamas. Kvotas nustato savivaldybės, išduodančios licencijas vežti keleivius taksi.
5.2. Keleivius galima nuvežti į bet kurį Respublikos miestą ar gyvenvietę, tačiau, nesant atitinkamo susitarimo tarp savivaldybių, taksi vairuotojui draudžiama nuolat dirbti kitos savivaldybės teritorijoje.
5.3. Taksi vežamų keleivių kiekis negali būti didesnis kaip gamyklos gamintojos nustatytas sėdimų vietų skaičius, neskaitant dviejų iki 7-erių metų vaikų, leidžiamų vežti papildomai.
5.4. Keleiviai į taksi priimami eilės tvarka taksi stotelėse arba sustabdžius pravažiuojantį taksi ne arčiau kaip 100 m nuo stotelės.
5.5. Naudotis taksi be eilės turi teisę:
5.6. Jeigu taksi stotelėje jau stovi tiek taksi, kiek nurodyta informacijos lentelėje, kiti atvykę taksi neturi teisės joje sustoti. Vairuotojai taksi stotelėje sustoja laikydamiesi joje nustatytos išdėstymo tvarkos.
5.7. Neužimti taksi stotelėse statomi eilės tvarka. Vairuotojai laukti keleivių privalo sėdėdami už taksi vairo. Taksi stotelėse ir šalia jų pasirinkti keleivius savo nuožiūra vairuotojams griežtai draudžiama. Keleiviai turi teisę patys pasirinkti taksi.
5.8. Vairuotojas vežti keleivį į jo pageidaujamą vietą privalo trumpiausiu keliu arba paties keleivio nurodytu maršrutu. Savo iniciatyva imti bendrakeleivius į užimtą taksi vairuotojui draudžiama. Bendrakeleiviai į užimtą taksi gali būti paimti tik pirmajam keleiviui sutikus.
5.9. Taksi salone leidžiama vežtis lagaminus, ryšulius, paketus, taip pat televizorius, radijo imtuvus, skalbimo mašinas su minkštu įpakavimu, šunis su antsnukiais ir kitus kambarinius gyvūnus bei paukščius su atitinkama tara. Gyvūnų savininkai, kad nesuterštų sėdynių, privalo turėti užtiesalą joms uždengti.
Taksi bagažinėje leidžiama vežti krovinį ar bagažą, neviršijantį automobilio leidžiamo apkrovimo ir netrukdantį uždaryti bagažinės dangtį.
5.10. Taksi draudžiama:
- rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, garsiai groti radijo imtuvu arba magnetofonu ar kitaip trikdyti rimtį, gadinti taksi įrengimus;
- vežti keleivius nešvariais drabužiais, su griozdiškais daiktais, užstojančiais vairuotojui langą, degiomis, sprogstančiomis, nuodingomis ir dvokiančiomis medžiagomis bei kitais daiktais, galinčiais sugadinti ar suteršti taksi įrenginius, sėdynes ir apmušalus.
5.11. Taksi vairuotojas apie įtarimą keliančius keleivius turi teisę telefonu pranešti vežėjui arba policijai.
5.12. Vairuotojas darbo metu taksi privalo turėti:
- vairuotojo pažymėjimą;
- transporto priemonės registracijos liudijimą ir techninės apžiūros pilkos spalvos taloną;
- taksi licencijos ir tarifų korteles, pritvirtintas salone prie taksi priekinio stiklo;
- dokumentą, įrodantį, kad vairuotojas vairuoja automobilį teisėtai (kelionės lapą, įgaliojimą ar kt.);
- kelionės kvitų blankus;
- šias Taisykles;
- kitus teisės aktais numatytus dokumentus.
6. TAKSI PASLAUGŲ APMOKĖJIMAS
6.1. Maksimalius taksi tarifų dydžius nustato miesto arba rajono savivaldybės ir skelbia juos vietinėje spaudoje.
Vairuotojai už vežimą taksi užmokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometrą, tačiau ne didesnį kaip savivaldybės nustatyti tarifai. Taksi automobilyje ant priekinio panelio, keleiviams matomoje vietoje, turi būti naudojamų tarifų dydžių kortelė, kurios formą ir turinį nustato savivaldybė.
6.2. Savivaldybės nustato šiuos vežimo taksi tarifus:
- vienkartinį mokestį už įsėdimą;
- už nuvažiuoto kelio 1 km;
- už nustatyto laiko prastovą, laukiant keleivio;
- už taksi užsakymą.
Tarifai gali būti diferencijuoti, pvz., vėlyvoms paros valandoms, nedarbo dienoms, užmiestinėms kelionėms ir pan.
Už savivaldybės nustatytą apmokamą įvažiavimą į kai kurias miesto vietas ar kelius privalo mokėti keleivis.
6.3. Keleiviui įlipus į taksi, prieš pradedant važiuoti, taksometras turi rodyti vienkartinį mokestį už įsėdimą. Iškviesto taksi taksometro parodymai neturi būti didesni kaip 6.2 punkte nustatyta tvarka paskelbti tarifai.
Jeigu kartu važiavę keleiviai atsiskaito atskirai, mokestis tarp jų dalijamas proporcingai nuvažiuotam keliui. Vairuotojui apmokama taksometro rodoma suma nepriklausomai nuo tuo metu važiavusių keleivių skaičiaus.
6.4. Priėmęs užsakymą telefonu ir nuvykęs į vietą, vairuotojas privalo laukti keleivio 15 min. nuo sutarto laiko.
Keleivis, atsisakęs naudotis sutartu laiku atvykusiu taksi, privalo vairuotojui apmokėti už taksi iškvietimą ir taksometro rodomą sumą.
6.5. Jei taksi laukia keleivio jam pageidaujant, keleivis apmoka už nuvažiuotą kelią ir avansą už sutartą laukimo laiką. Keleiviui sutartu laiku neatėjus, vairuotojas turi teisę nuvažiuoti.
6.6. Už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus. Važiuojant už miesto, orientacinę kelionės kainą keleivis turi apmokėti iš anksto, o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą.
6.7. Jei dėl blogo kelio keleivio negalima nuvežti į reikiamą vietą, keleivis apmoka vairuotojui pagal taksometrą tik už faktišką ridą. Už taksi prastovą dėl automobilio techninio gedimo keleivis nemoka.
6.8. Taksi vairuotojas, keleiviui pageidaujant, privalo jam išduoti nustatytos formos kvitą apie taksi paslaugos kainą (2 priedas). Vežėjus kvitų blankais aprūpina savivaldybės. Naudojimui skirti kvitų blankai turi būti vežėjo iš anksto antspauduoti.
7. RASTI DAIKTAI
7.1. Taksi rastus daiktus vairuotojas nustatyta tvarka atiduoda taksi vežėjo firmos radinių tarnybai, jei jos nėra – vietos policijai.
7.2. Rasti daiktai:
- maisto produktai sunaikinami po 10 parų, o dvokiantys – tuoj pat;
- asmeniniai dokumentai, ginklai, šaudmenys ir sprogmenys tuoj pat perduodami policijai;
- pinigai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą;
- užsienio valiuta, brangenybės, vertybiniai popieriai – ne vėliau kaip kitą darbo dieną atiduodami į vežėjo kasą, kur saugomi 90 parų; po to valiuta pervedama į valstybės biudžetą, o brangenybės ir vertybiniai popieriai realizuojami įstatymais nustatyta tvarka; gautos lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.
8. TAKSI DARBO KONTROLĖ
8.1. Taksi darbą kontroliuoja savivaldybių įgaliotieji asmenys, licencijas išduodančių tarnybų, policijos bei kiti kontrolės pareigūnai, turintys specialius pažymėjimus. Šie asmenys turi teisę signaliniu disku sustabdyti taksi vietose, kur to nedraudžia Kelių eismo taisyklės.
Lietuvos taksi vežėjų asociacijos įgaliotieji atstovai gali kontroliuoti tiktai Asociacijos narių taksi. Kitų taksi vežėjų įgaliotieji asmenys – turi teisę kontroliuoti tiktai tų vežėjų taksi.
8.2. Kontroliuojantys pareigūnai tikrina:
- kaip vežėjai ir vairuotojai laikosi šių Taisyklių;
- ar taksi vairuotojai dirba turėdami nustatytos formos galiojančias licencijų korteles, ar turi kitus būtinus dokumentus;
- ar taksi atitinka Taisyklių 3 skyriuje nustatytus reikalavimus;
- ar taksi vairuotojai neima iš keleivių užmokesčio, didesnio kaip nustatyta ir neatitinkančio taksometro parodymų.
8.3. Taksi vairuotojas, kontroliuojantiems pareigūnams reikalaujant, privalo pateikti būtinus taksi darbe dokumentus.
8.4. Licencija vežti keleivius taksi kontroliuojančių pareigūnų teikimu gali būti panaikinta, jei atsisakoma licencijos kortelę pateikti kontrolei, taip pat už kitus šių Taisyklių pažeidimus.
9. ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIŲ TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS
1 priedas
Taksi naudojamų taksometrų techniniai – eksploataciniai REIKALAVIMAI
I. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
1.1. Taksometras turi atitikti šiuos techninius reikalavimus:
- elektros maitinimo įtampa: 12 V (+4, – 3 V);
- eksploatavimo temperatūra: – 10 °C: + 65 °C;
- saugojimo temperatūra: – 40 °C: + 65 °C.
II. EKSPLOATACINIAI REIKALAVIMAI
2.1. Taksometras turi suteikti galimybę operatyviai pakeisti ir įjungti bent tris pagrindinius tarifus. Pavyzdžiui:
- dieninį tarifą;
- naktinį tarifą;
- užmiesčio tarifą.
2.2. Kiekvienam tarifui turi būti galimybė fiksuoti šiuos papildomus tarifus:
- keleivių įsodinimui;
- apmokamai prastovai;
- papildomoms paslaugoms (užsakymas telefonu ir pan.).
Pagrindiniai ir papildomi tarifai turi būti parodomi šviesinės taksometro indikacijos tablo.
2.3. Taksometras neturi skaičiuoti pinigų esant priverstinei prastovai dėl techninių kliūčių. Pvz., automobilio remontas kelyje. Aparatas turi valdyti išorinę šviesinę signalizaciją plafone, kuri rodytų automobilio užimtumą: taksi užimtas – plafonas neapšviestas, taksi laisvas – plafonas apšviestas.
2.4. Taksometras turi sudaryti sąlygas kontroliuoti šiuos duomenis:
- įsėdimų skaičių;
- apmokėtų kilometrų skaičių;
- bendrą kilometrų skaičių;
- visą pinigų sumą be papildomų (2.2 p.) tarifų;
- pinigų sumą už papildomus tarifus;
- bendrą pinigų sumą su papildomais tarifais.
Visi šie duomenys, išjungus išorinį elektros maitinimo šaltinį, turi išlikti aparato atmintyje ne trumpiau kaip 30 parų.
______________
