LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL PREKYBOS ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS IR JŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2005 m. gruodžio 23 d. Nr. B1-720
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą:
1. Tvirtinu pridedamus Prekybos arklinių šeimos gyvūnais ir jų importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimus.
2. Laikau netekusiu galios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. 464 „Dėl Arklių prekybos su ES šalimis ir importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 106-4777).
3. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui bei miestų, apskričių, rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus
2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. B1-720
PREKYBOS ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS IR JŲ IMPORTO IŠ TREČIŲJŲ ŠALIŲ VETERINARIJOS REIKALAVIMAI
Prekybos arklinių šeimos gyvūnais ir jų importo iš trečiųjų šalių veterinarijos reikalavimai (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/426/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, reglamentuojančių arklinių šeimos gyvūnų importą iš trečiųjų šalių ir jų judėjimą.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti vežamų į ES ir importuojamų iš trečiųjų šalių arklinių šeimos gyvūnų sveikatos sąlygas.
2. Vartojamos sąvokos:
Afrikine arklių liga neužkrėsta šalis – ES šalis ar trečioji šalis, kurios teritorijoje paskutinius dvejus metus nenustatyta klinikinių, serologinių (nevakcinuotų arklinių šeimos gyvūnų) ar kitų afrikinės arklių ligos požymių ir kurioje paskutinius 12 mėnesių nebuvo vakcinuojama nuo šios ligos.
Arklinių šeimos gyvūnai (toliau – arkliniai) – laukiniai ar prijaukinti arklinių genties gyvūnai (arkliai, zebrai, tarpanai, asilai ir kt.) arba sukryžminti šių gyvūnų palikuonys.
Privalomos pranešti ligos – ligos, išvardintos 1 priede.
Registruoti arklinių šeimos gyvūnai (toliau – registruoti arkliniai) – arkliniai, kurių tapatybė nurodyta tapatybės dokumentuose, išduotuose arklinio kilmės šalies veislininkystės institucijos ar kitos kompetentingos institucijos, pildančios gyvūnų kilmės knygą ar gyvūnų veislės registrą, arba tarptautinės asociacijos ar organizacijos, kuri tvarko reikalus, susijusius su varžybose ar lenktynėse dalyvaujančiais arkliniais.
Skersti skirti arklinių šeimos gyvūnai (toliau – skersti skirti arkliniai) – arkliniai, kurie skirti vežti paskersti tiesiai į skerdyklą arba per patvirtintus turgus ar paskirstymo centrus.
Laikymo vieta – žemės ūkio paskirties įmonė ar mokymo įstaiga, arklidė ar kitos patalpos, kuriose laikomi ar auginami arkliniai.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos gydytojas – veterinarijos gydytojas, pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą atliekantis valstybinės veterinarijos funkcijas.
Veisliniai ir produkcijos arklinių šeimos gyvūnai (toliau – veisliniai ir produkcijos arkliniai) – arkliniai, kurie nepriskiriami registruotiems ir skersti skirtiems arkliniams.
II. PREKYBOS ARKLINIAIS REIKALAVIMAI
3. VMVT leidžia vežti registruotus arklinius Lietuvos Respublikoje arba juos siųsti į kitas ES šalis tais atvejais, kai jie atitinka 4–16 punktuose nurodytas sąlygas. VMVT gali suteikti išimtis vežant arklinius, jei Lietuvos Respublika yra paskirties šalis:
3.1. kuriais sporto ar rekreacijos tikslais jojama ar kurie vežami netoli Lietuvos Respublikos sienos esančiais keliais;
3.2. kurie dalyvauja įgaliotos vietos institucijos organizuojamuose kultūriniuose ar panašiuose renginiuose ar veikloje netoli Lietuvos Respublikos sienų;
4. Arkliniai turi būti kliniškai apžiūrėti ne anksčiau kaip likus 48 valandoms iki jų pakrovimo; neturi būti nustatyta klinikinių ligų požymių. Registruoti arkliniai kliniškai apžiūrimi, nepažeidžiant 17 punkto reikalavimų, jei yra skirti prekybai.
5. Nepažeisdamas 8 punkto reikalavimų dėl privalomų pranešti ligų, valstybinis veterinarijos gydytojas, atlikdamas arklinių klinikinį apžiūrėjimą, privalo įsitikinti, remdamasis laikytojo teiginiais, jog nėra pagrindo manyti, kad paskutines 15 dienų iki arklinių apžiūrėjimo arkliniai turėjo kontaktų su arkliniais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.
7. Arkliniai turi turėti tapatybės dokumentus:
7.1. registruoti arkliniai – nustatyta tvarka išduotą tapatybės dokumentą, kuriame turi būti įrašai apie 10–12 punktuose nurodytas taikytas priemones; valstybinis veterinarijos gydytojas gali sustabdyti tapatybės dokumento galiojimą 8 punkte nurodytų draudimų galiojimo laikui; paskerdus registruotą arklinį, tapatybės dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai;
8. Arkliniai turi atitikti 4–9 punktų reikalavimus ir neturi būti vežami iš laikymo vietų, kuriose paskelbti draudimai ar apribojimai:
8.1. jei laikymo vietoje buvo paskersti visi ligai imlių rūšių gyvūnai, apribojimai laikymo vietoje taikomi mažiausiai:
8.1.1. įtarus kergimo ligą – šešis mėnesius nuo paskutinio žinomo ar galimo arklinių kontakto su sergančiu arkliniu; eržilams šis draudimas taikomas iki jo iškastravimo,
8.1.2. įtarus įnoses ar arklių encefalomielitą – šešis mėnesius nuo šiomis ligomis sergančių arklinių paskerdimo dienos,
8.1.3. dėl infekcinės anemijos – kol paskerdus užkrėstus arklinius likusiems arkliniams du kartus kas tris mėnesius atlikus tyrimą Koginso metodu gaunami neigiami tyrimo rezultatai,
8.2. jei laikymo vietoje buvo paskersti visi ligai imlių rūšių gyvūnai, o patalpos išdezinfekuotos, draudimas taikomas 30 dienų nuo gyvūnų sunaikinimo ir patalpų išdezinfekavimo dienos, išskyrus juodligės atvejus, kai draudimo trukmė – 15 dienų; VMVT lenktynėms gali taikyti išimtis, apie kurias turi pranešti Europos Komisijai.
9. VMVT, parengusi arklinių ligų kontrolės programą, gali ją pateikti Europos Komisijai, nurodydama:
10. Jeigu Lietuvos Respublika laikoma užkrėsta afrikine arklių liga, VMVT gali leisti vežti arklinius iš tos teritorijos dalies, kuri laikoma užkrėsta šia liga, kaip nurodyta 11–14 punktuose, 15 punkte nurodytomis sąlygomis.
11. Lietuvos Respublikos teritorijos dalis laikoma užkrėsta afrikine arklių liga, jei:
11.1. afrikinė arklių liga paskutinius dvejus metus nustatyta pagal klinikinius, serologinius (kai arkliniai nevakcinuoti) ir/arba kitus duomenis;
12. Teritorijos dalyje, kuri laikoma užkrėsta afrikine arklių liga, turi būti nustatyta:
13. 11–12 punktuose nurodytose teritorijose ar zonose taikomos ligos kontrolės priemonės ir išimtys, nurodytos 1992 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 92/35/EEB, nustatančioje afrikinės arklių ligos kontrolės reikalavimus ir kovos su ja priemones.
14. Visi vakcinuoti arkliniai, esantys apsaugos zonoje, turi būti registruojami ir paženklinami VMVT nustatyta tvarka. Duomenys apie arklinių vakcinaciją turi būti nurodyti tapatybės dokumente ir/arba veterinarijos sertifikate.
15. VMVT apsaugos ir stebėjimo zonose vykdo ligos likvidavimo priemones ir kontroliuoja arklinių perkėlimą. Tik 16 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantys arkliniai gali būti siunčiami už 12 punkte nurodytų zonų ribų.
16. VMVT gali leisti vežti iš 12 punkte nurodytų zonų arklinius, jei laikomasi šių reikalavimų:
16.1. arkliniai vežami VMVT nustatyta tvarka ir nustatytu metų laikotarpiu, atsižvelgiant į vabzdžių, pernešančių ligos sukėlėjus, aktyvumą;
16.2. atlikus klinikinį apžiūrėjimą, kaip nurodyta 4 punkte, arkliniai privalo neturėti klinikinių afrikinės arklių ligos požymių;
16.3. jei arkliniai nebuvo vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos, ištyrus du kartus kas 21–30 dienų metodu, nurodytu 4 priede, gauti neigiami tyrimų rezultatai; antrasis arklinių tyrimas turi būti atliekamas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki arklinių vežimo;
16.4. arkliniai buvo vakcinuoti, bet ne paskutinius du mėnesius, ir, ištyrus metodu, kaip nurodyta 4 priede, jiems nenustatytas antikūnų skaičiaus padidėjimas; Europos Komisija, remdamasi Mokslinio veterinarijos komiteto duomenimis, gali pripažinti kitus stebėsenos metodus;
17. VMVT nustatyta tvarka arkliniai turi būti kuo skubiau nuvežti iš laikymo vietos į paskirties vietą tiesiogiai arba per patvirtintus turgus ir paskirstymo centrus, kaip nurodyta Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimuose, transporto priemonėmis ar konteineriuose, kurie reguliariai VMVT nustatyta tvarka valomi ir dezinfekuojami dezinfekcinėmis medžiagomis. Vežant arklinius privaloma užtikrinti, kad mėšlas, pakratai ar pašaras nepatektų į aplinką. Arkliniai turi būti vežami laikantis VMVT nustatytų gyvūnų saugos ir gerovės reikalavimų.
18. VMVT išimties tvarka, pažymint tai veterinarijos sertifikate, gali leisti vežti arklinius, kurie neatitinka 8 punkto reikalavimų, skersti, jeigu arkliniai pažymėti ženklu, pagal kurį galima juos atsekti. Skersti skirti arkliniai turi būti vežami tiesiai į VMVT nurodytą skerdyklą ir paskersti per penkias dienas nuo atvežimo į ją.
19. Skerdyklos prižiūrintysis valstybinis veterinarijos gydytojas turi užregistruoti skerdžiamo arklinio ženklinimo numerį arba tapatybės dokumento numerį ir pranešti kompetentingai institucijai, leidusiai išvežti arklinį, kad arklinis paskerstas.
20. VMVT užtikrina, kad:
20.1. vežamus registruotus arklinius lydėtų tapatybės dokumentas, kaip nurodyta 7 punkte, ir, jei jie yra skirti prekybai, dokumentas su informacija apie sveikatą (2 priedas);
20.2. vežamus į ES veislinius, produkcijos ir skersti skirtus arklinius lydėtų veterinarijos sertifikatas (3 priedas);
20.3. veterinarijos sertifikatas arba tapatybės dokumentas turi būti išduotas likus 48 valandoms iki arklinių pakrovimo arba ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš arklinių pakrovimą ir surašytas šalies siuntėjos ir paskirties šalių kalbomis. Veterinarijos sertifikatas galioja 10 dienų. Veterinarijos sertifikatas turi būti surašytas viename lape. Neregistruotų arklinių siuntai gali būti išduodamas vienas veterinarijos sertifikatas.
21. Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. B1-588 (Žin., 2004, Nr. 33-1086), Lietuvos Respublikoje taikomi arklinių kilmės patikrinimui, atsekamumui ir apsaugos priemonių įdiegimui.
22. Europos Komisijos veterinarijos ekspertai, siekdami užtikrinti šių Reikalavimų taikymą ir bendradarbiaudami su VMVT, gali atlikti tikrinimus Lietuvos Respublikoje. VMVT suteikia veterinarijos ekspertams visą jų darbui atlikti reikalingą pagalbą. Europos Komisija informuoja VMVT apie tokių tikrinimų rezultatus.
III. ARKLINIŲ IMPORTO REIKALAVIMAI
24. Leidžiama importuoti arklinius iš patvirtintų trečiųjų šalių, kurių sąrašą sudaro Europos Komisija. Atsižvelgiant į trečiosios šalies gyvūnų sveikatos situaciją ir pateikiamas garantijas, patvirtinimas gali būti taikomas visai trečiosios šalies teritorijai arba jos daliai. Patikrinimas atliekamas remiantis tarptautiniais standartais, atsižvelgus į tai, kaip trečioji šalis taiko ir įgyvendina tuos standartus, ypač regionizacijos principus ir veterinarijos reikalavimus arklinių importui iš kitų trečiųjų šalių ir iš Europos Sąjungos.
25. Sudarant ar keičiant patvirtintų trečiųjų šalių sąrašus, atsižvelgiama į:
25.1. trečiosios šalies arklinių, kitų naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos būklę, egzotines ligas, bendrą ligų ir aplinkos situaciją, kuri gali pakenkti ES ligų ar aplinkos situacijai;
25.3. kompetentingos veterinarijos tarnybos ir jos tarnybų struktūrą, galias, jų priežiūrą, turimas priemones, įskaitant darbuotojus ir laboratorijas, skirtas nacionalinių teisės aktų įgyvendinimui;
25.4. trečiosios šalies kompetentingos veterinarijos tarnybos teikiamas garantijas dėl atitikimo ES taikomas gyvūnų sveikatos sąlygas;
25.5. ar trečioji šalis yra TEB narė ir ar reguliariai ir greitai teikia informaciją apie užkrečiamųjų arklinių ligų pasireiškimą jos teritorijoje, ypač apie TEB ir 1 priede nurodytas ligas;
25.6. garantiją, kad trečioji šalis tiesiogiai informuos Europos Komisiją ir ES šalis:
25.6.1. per 24 valandas, patvirtinus užkrečiamosios arklinių ligos, nurodytos 1 priede, pasireiškimą ir bet kokį vakcinavimo nuo 1 priede išvardintų ligų pasikeitimą,
25.6.2. per atitinkamą laikotarpį apie siūlomus nacionalinių veterinarijos reikalavimų arkliniams pakeitimus, ypač dėl arklinių importo sąlygų,
25.8. Europos Komisijos atliktų trečiosios šalies tikrinimų ir/arba audito rezultatus, ypač kompetentingų institucijų įvertinimą, arba, jei Europos Komisija prašo, kompetentingos institucijos atliktų tikrinimų ataskaitas;
26. Leidžiama importuoti arklinius iš trečiųjų šalių:
27. Prieš pakraunant arklinius vežimui į paskirties šalį, jie turi būti nuolat laikyti trečiojoje šalyje ar jos dalyje 28 punkte nustatytą laikotarpį. Arkliniai turi būti iš laikymo vietos, kurioje atliekama valstybinė veterinarinė priežiūra.
28. Leidžiama importuoti arklinius iš trečiosios šalies ar jos teritorijos dalies, atitinkančios 26.1–26.3 punktų reikalavimus, esančios patvirtintame sąraše, jei arkliniai atitinka:
28.1. arklinių veislei ir kategorijai nustatytus sveikatos reikalavimus (pagrindiniai arklinių sveikatos reikalavimai, nurodyti 4–16 punktuose);
28.2. importuojami iš šalies, kurioje paskutinius šešis mėnesius buvo nustatytas vezikulinis stomatitas arba virusinis arteritas, tačiau:
28.2.1. turi būti vežami iš laikymo vietos, kuri ne mažiau kaip šešis mėnesius buvo neužkrėstas vezikuliniu stomatitu ir prieš išsiunčiant arklinius gauti neigiami jų serologinio tyrimo rezultatai,
29. Arkliniai turi turėti tapatybės dokumentą, kaip nurodyta 7 punkte, ir jiems turi būti išduotas eksportuojančios trečiosios šalies veterinarijos sertifikatas. Veterinarijos sertifikatas turi:
29.1. būti išduotas arklinių pakrovimo išsiuntimui į paskirties ES šalį dieną arba, kai arkliniai registruoti, paskutinę darbo dieną prieš jų pakrovimą;
29.6. būti išduotas vienam gavėjui arba, kai arkliniai siunčiami skersti, vienai siuntai su sąlyga, kad arkliniai yra tinkamai paženklinti ir aprašyti;
30. Europos Komisijos veterinarijos ekspertai atlieka tikrinimus trečiosiose šalyse, siekdami nustatyti, ar laikomasi Reikalavimų, ypač nurodytų 25 punkte. Jei nustatoma, kad patvirtinta laikymo vieta nesilaiko šių reikalavimų, Europos Komisija nedelsdama informuoja ES šalis ir priima sprendimą dėl patvirtinimo sustabdymo. ES šalių ekspertus šiems tikrinimams atlikti paskiria Europos Komisija, remdamasi ES šalių siūlymais. Tikrinimai atliekami Europos Komisijos vardu.
31. Skersti skirti arkliniai, atvežti į paskirties ES šalį, turi būti vežami tiesiai į nurodytą skerdyklą arba per turgus ar paskirstymo centrus ir paskerdžiami laikantis gyvūnų sveikatos reikalavimų per teisės aktais numatytą laikotarpį; nepažeisdama specialiųjų teisės aktų, paskirties ES šalis gali, remdamasi gyvūnų sveikatos reikalavimais, nurodyti skerdyklą, kurioje arkliniai turi būti skerdžiami.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Prekybos arklinių šeimos gyvūnais
ir jų importo iš trečiųjų šalių
veterinarijos reikalavimų
1 priedas
PRIVALOMŲ PRANEŠTI LIGŲ SĄRAŠAS
Privaloma nedelsiant pranešti apie šių ligų pasireiškimą:
– kergimo ligos,
– įnosių,
– arklių encefalomielito (visų tipų, įskaitant Venesuelos arklių encefalomielitą),
– infekcinės anemijos,
– pasiutligės,
– juodligės,
– afrikinės arklių ligos,
– vezikulinio stomatito.
Prekybos arklinių šeimos gyvūnais
ir jų importo iš trečiųjų šalių
veterinarijos reikalavimų
2 priedas
__________________________________________
(kompetentinga institucija)
INFORMACIJA APIE ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNO SVEIKATĄ (1)
__________ Nr. ________
(data)
(išdavimo vieta)
Tapatybės dokumento Nr. ................
Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu (2), kad arklinis atitinka šiuos reikalavimus:
3. Jis nėra vežamas iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl afrikinės arklių ligos (3), arba jis yra vežamas iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl gyvūnų ligų, ir buvo tirtas karantino centre nuo................. iki ......................................................................................
(3), kaip nurodyta Tarybos direktyvos 90/426/EEB 5 (3) skyriuje, tyrimų rezultatai neigiami; jis nėra vakcinuotas nuo afrikinės arklių ligos arba buvo vakcinuotas nuo afrikinės arklių ligos
................ (3) (4).
4. Jis nėra vežamas iš laikymo vietos, kurioje paskelbti apribojimai dėl gyvūnų ligų pasireiškimo, ir neturėjo kontaktų su arkliniais iš tokių laikymo vietų:
4.1. dėl kergimo ligos – paskutinius 6 mėnesius nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu arkliniu; jei tai eržilas – apribojimai taikomi iki gyvulio iškastravimo;
4.2. dėl įnosių ir arklių encefalomielito – paskutinius 6 mėnesius nuo sergančių arklinių paskerdimo;
4.3. dėl infekcinės anemijos – nuo sergančių gyvūnų paskerdimo, kai likusieji gyvūnai du kartus kas 3 mėnesius buvo ištirti Koginso metodu; gauti neigiami tyrimų rezultatai;
5. Kiek man žinoma, per 15 dienų iki šio dokumento surašymo jis neturėjo kontaktų su arkliniais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.
Valstybinis veterinarijos __________________
Gydytojas (parašas (6)) (vardas, pavardė)
Antspaudas (6)
(1) ši informacija nėra reikalinga, jei yra dvišalis susitarimas, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 90/426/EEB 6 skyriuje
(2) galioja 10 dienų
(3) išbraukti, jei netinka
(4) vakcinavimo data turi būti įrašyta pase
(5) šis patvirtinimas neatleidžia vežėjų nuo įsipareigojimų pagal galiojančius teisės aktus dėl gyvūnų vežimo
(6) parašo ir antspaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos
Prekybos arklinių šeimos gyvūnais
ir jų importo iš trečiųjų šalių
veterinarijos reikalavimų
3 priedas
__________________________________________
(kompetentinga institucija)
VETERINARIJOS SERTIFIKATAS
PREKYBAI ARKLINIŲ ŠEIMOS GYVŪNAIS SU ES ŠALIMIS
___________ Nr. ________
(data)
(išdavimo vieta)
Šalis siuntėja: .............................................................................................................................
Ministerija: .................................................................................................................................
Teritorinis padalinys: ..................................................................................................................
II. Arklinių tapatybės nustatymas
| Arklinių skaičius (1) |
Rūšis (arklys, asilas, mulas, arklėnas) |
Veislė Amžius Lytis |
Tapatybės dokumentai (2) |
|
|
|
|
|
III. Arklinių kilmė ir paskirtis
Arkliniai siunčiami iš:
....................................................................................................................................................
(išsiuntimo vieta)
į: .................................................................................................................................................
(šalis ir paskirties vieta)
Siuntėjo pavadinimas ir adresas:
....................................................................................................................................................
Gavėjo pavadinimas ir adresas:
....................................................................................................................................................
IV. Sveikumo patvirtinimas (3)
Aš, žemiau pasirašęs valstybinis veterinarijos gydytojas, patvirtinu, kad arkliniai atitinka šiuos reikalavimus:
3. Jie nėra vežami iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl afrikinės arklių ligos, arba jie yra vežami iš šalies teritorijos ar teritorijos dalies, kurioje paskelbti apribojimai dėl afrikinės arklių ligos, ir buvo tirti karantino punkte nuo................ iki .................................................................................. (4),
kaip nurodyta Tarybos direktyvos 90/426/EEB 5 (3) skyriuje; tyrimų rezultatai neigiami; jie nėra vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos arba buvo vakcinuoti nuo afrikinės arklių ligos ...................................... (4).
4. Jie nėra vežami iš laikymo vietos, kurioje paskelbti apribojimai dėl gyvūnų ligų pasireiškimo, ir neturėjo kontaktų su arkliniais iš tokių laikymo vietų:
4.1. dėl kergimo ligos – paskutinius 6 mėnesius nuo paskutinio buvusio ar galimo kontakto su sergančiu arkliniu; jei tai eržilai – apribojimai taikomi iki gyvulių iškastravimo;
4.2. dėl įnosių ir arklinių encefalomielito – paskutinius 6 mėnesius nuo sergančių arklinių paskerdimo;
4.3. dėl infekcinės anemijos – nuo sergančių gyvūnų paskerdimo, kai likusieji gyvūnai du kartus kas 3 mėnesius buvo ištirti Koginso metodu ir gauti neigiami tyrimo rezultatai;
5. Kiek man žinoma, per 15 dienų iki dokumento surašymo jie neturėjo kontaktų su arkliniais, sergančiais užkrečiamosiomis ligomis.
V. Sertifikatas galioja 10 dienų.
Valstybinis veterinarijos ____________________________
gydytojas (6) (parašas (7)) (vardas, pavardė)
Antspaudas (7)
(1) jei tai skersti skirti arkliniai, nurodyti specialų ženklinimą
(2) gali būti pridėtas arklio pasas ir nurodytas jo numeris
(3) ši informacija nėra reikalinga, jei yra dvišalis susitarimas, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 90/426/EEB 6 skyriuje
(4) išbraukti, jei netinka
(5) šis patvirtinimas neatleidžia vežėjų nuo įsipareigojimų pagal galiojančius teisės aktus dėl gyvūnų vežimo
(6) Vokietijoje Beamteter Tierarzt; Belgijoje Inspecteur veterinaire arba Inspecteur Dierenrts; Prancūzijoje Veterinaire officiel; Italijoje Veterinario ufficiale; Liuksemburge Inspecteur veterinaire; Olandijoje Officieel Dierenarts; Danijoje Embeds Dyrlaege; Airijoje Veterinary Inspector, Jungtinėje Karalystėje Veterinary Inspector, Graikijoje Episimos ktiniatros, Ispanijoje Inspector Veterinario, Portugalijoje Inspector Veterinyrio
(7) parašo ir antspaudo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos
Prekybos arklinių šeimos gyvūnais
ir jų importo iš trečiųjų šalių
veterinarijos reikalavimų
4 priedas
AFRIKINĖS ARKLIŲ LIGOS DIAGNOZAVIMAS
Afrikinė arklių liga tiriama imunofermentinės analizės (toliau – IFA) metodu. Reagentus galima įsigyti ES kontrolinėje laboratorijoje arba Tarptautinio epizootijų biuro kontrolinėje afrikinės arklių ligos laboratorijoje.
I. KONKURUOJANČIOS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS
1. Konkuruojanti IFA naudojama aptikti specifinius antikūnus prieš afrikinės arklių ligos virusą bet kokios rūšies arklinių kraujo serume. Polikloninis imuninis jūros kiaulyčių antiserumas prieš afrikinės arklių ligos virusą (toliau – jūros kiaulyčių antiserumas) yra specifiškas serogrupei ir juo galima aptikti visus žinomus afrikinės arklių ligos virusus. Tiriamu serumu nutraukiama reakcija tarp afrikinės arklių ligos virusinio antigeno ir jūros kiaulyčių antiserumo. Tiriamame serume esantys antikūnai prieš afrikinės arklių ligos virusą, konkuruodami su antikūnais, esančiais jūros kiaulyčių antiserume, sumažina spalvos, kuri susidaro reakcijos metu (į tiriamą mėginį pridedama fermentu pažymėtų antikūnų prieš jūrų kiaulyčių antikūnus ir substratas), intensyvumą. Serumas gali būti tiriamas jį vienąkart praskiedus santykiu 1:5 (taškinis tyrimo metodas) arba gali būti titruojamas (serumo titravimo metodas). Inhibicijos vertė, didesnė kaip 50 %, gali būti laikoma teigiama.
2. Tyrimo metodika:
2.1. IFA plokštelė (toliau – plokštelė) padengiama afrikinės arklių ligos viruso antigenu, išgautu iš užkrėstų ląstelių kultūrų ir praskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6; plokštelė inkubuojama per naktį +4 °C temperatūroje;
2.2. plokštelės šulinėliai tris kartus plaunami fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio pH 7,2–7,4; plokštelė nusausinama sugeriamuoju popieriumi;
2.3. pirmame plokštelės stulpelyje (1, 2 lentelės) teigiamas kontrolinis serumas titruojamas jį skiedžiant blokuojančiu buferiniu tirpalu (fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 0,05 % tvino-20 (v/v), 5,0 % nugriebto sausojo pieno (Cadbury's Marvel TM) (w/v) ir 1 % suaugusio galvijo serumo (v/v)), pradedant santykiu 1:5 ir baigiant 1:640, kad šulinėlyje susidarytų 50 μl;
2.4. į antrojo plokštelės stulpelio A ir B šulinėlius įpilama 50 μl neigiamo kontrolinio serumo, praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu (10 μl serumo +40 μl blokuojančio buferinio tirpalo) santykiu 1:5;
2.5. į antrojo plokštelės stulpelio C ir D šulinėlius įpilama 100 μl blokuojančio buferinio tirpalo (tuščias);
2.6. į antrojo plokštelės stulpelio E, F, G ir H šulinėlius įpilama 50 μl blokuojančio buferinio tirpalo (jūrų kiaulyčių kontrolinis serumas);
2.7. taškinio tyrimo metodu į plokštelės 3–12 stulpelių dvigubus šulinėlius įpilama buferiniu blokuojančiu tirpalu praskiesto kiekvieno tiriamo serumo (10 μl serumo + 40 μl blokuojančio buferinio tirpalo) santykiu 1:5;
2.8. serumo titravimo metodu paruošiama kiekvieno tiriamo mėginio dvigubas praskiedimas (mėginiai praskiedžiami blokuojančiu buferiniu tirpalu, pradedant santykiu 1:5 ir baigiant 1:640) plokštelės 3–12 stulpelių aštuoniuose šulinėliuose;
2.9. į kiekvieną plokštelės šulinėlį, išskyrus tuščius šulinėlius (C2, D2), įpilama 50 μl iš anksto praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu jūros kiaulyčių antiserumo (dabar visuose šulinėliuose yra 100 μl);
2.12. į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 μl triušių prieš jūrų kiaulytes krienų peroksidazės konjugato, iš anksto praskiesto blokuojančiu buferiniu tirpalu;
2.15. chromogeno orto-fenildiamino (toliau – OFD) tirpalas paruošiamas pagal gamintojų instrukciją (0,4 mg/ml steriliame distiliuotame vandenyje) prieš pat naudojimą; į jį įpilama substrato (vandenilio peroksido), kad susidarytų 0,05 % (v/v) koncentracija (santykiu 1:2000 30 % vandenilio peroksido tirpale); į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 μl OFD tirpalo ir laikoma ant stalo 10 minučių kambario temperatūroje; reakcija sustabdoma į kiekvieną šulinėlį įpylus 50 μl 1M sieros rūgšties;
2.17. programine įranga atspausdinamos optinio tankio (toliau – OT) vertės ir pagal keturių jūros kiaulyčių kontrolinių serumų šulinėlių (E2-H2) vidutinę vertę nustatomas tiriamo ir kontrolinio serumų inhibicijos procentas (toliau – IP); pagal OT ir IP duomenis galima nustatyti, ar tyrimas buvo atliktas teisingai; jūrų kiaulyčių kontrolinio serumo OT viršutinė riba yra 1,4, apatinė riba yra 0,4; teigiamo kontrolinio serumo, paremto 50 % IP, mažiausias atskiedimas turi būti 1:240 (tarp 1:120–1:480); kiekviena plokštelė, kuri neatitinka nustatytų kriterijų, pripažįstama netinkama; jeigu teigiamo kontrolinio serumo atskiedimas yra didesnis kaip 1:480 ir mėginių tyrimų rezultatas neigiamas, tokie mėginiai gali būti pripažinti tinkamais; dvigubuose neigiamo kontrolinio serumo šulinėliuose IP vertė turi būti tarp +25 % ir –25 %, o dubliuojančiuose tuščiuose šulinėliuose IP turi būti tarp +95 % ir +105 %; šių parametrų neatitikimas rodo, kad formuojasi fono spalva;
2.18. tiriamo serumo diagnostinė riba yra 50 % IP; mėginių, kurių IP vertė yra didesnė kaip 50 %, tyrimų rezultatas laikomas teigiamu; mėginių, kurių IP vertė yra mažesnė kaip 50%, tyrimų rezultatas laikomas neigiamu; mėginių, kurių IP vertė yra didesnė ir mažesnė už diagnostinę ribą dvigubuose šulinėliuose, tyrimų rezultatai laikomi abejotinais; tokius mėginius galima pertirti taškinio tyrimo ir serumo titravimo metodais; mėginiai, kurių tyrimų rezultatas teigiamas, taip pat gali būti titruojami, kad būtų nustatytas didžiausias teigiamas titras.
Taškinio tyrimo metodas
1 lentelė
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
|
Teigiamas kontrolinis serumas |
|
Tiriamas serumas |
|||||||||
| A |
1:5 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
31 |
32 |
33 |
34 |
35 |
36 |
37 |
38 |
39 |
40 |
| B |
1:10 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
31 |
32 |
33 |
34 |
35 |
36 |
37 |
38 |
39 |
40 |
| C |
1:20 |
Tuščias |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| D |
1:40 |
Tuščias |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| E |
1:80 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| F |
1:160 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| G |
1:320 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
| H |
1:640 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
Serumo titravimo metodas
2 lentelė
|
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
|
Teigiamas kontrolinis serumas |
|
Tiriamas serumas |
|||||||||
| A |
1:5 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
1:5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:5 |
| B |
1:10 |
Neigiamas kontrolinis serumas |
1:10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:10 |
| C |
1:20 |
Tuščias |
1:20 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:20 |
| D |
1:40 |
Tuščias |
1:40 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:40 |
| E |
1:80 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:80 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:80 |
| F |
1:160 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:160 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:160 |
| G |
1:320 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:320 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:320 |
| H |
1:640 |
Jūros kiaulyčių kontrolinis serumas |
1:640 |
|
|
|
|
|
|
|
|
1:640 |
II. NETIESIOGINĖS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS
3. Afrikinės arklių ligos antikūnų nustatymui netiesioginės IFA, kaip antigenas, naudojamas rekombinantinis VP7 baltymas. Šis metodas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu.
4. Tyrimo metodika:
4.1. plokštelė padengiama afrikinės arklių ligos viruso IV serologinio tipo VP7 rekombinantiniu antigenu, atskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6; plokštelė inkubuojama +4 °C temperatūroje per naktį;
4.2. plokštelė plaunama penkis kartus distiliuotu vandeniu, kurio sudėtyje yra 0,01 % (v/v) tvino-20 (plovimo tirpalas); plokštelė atsargiai nusausinama sugeriamuoju popieriumi;
4.3. blokuojama fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % (w/v) nugriebto sausojo pieno (Nestle Dry Skim Milk TM); į šulinėlius įpilama 200 μl tirpalo ir inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;
4.5. tiriami serumo mėginiai, taip pat teigiamas ir neigiamas kontrolinis serumas praskiedžiami fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % (w/v) nugriebto sausojo pieno, 0,05 % (v/v) tvino-20, santykiu 1:25; į šulinėlius įpilama 100 μl tirpalo ir inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje; tiriamo serumo, teigiamo ir neigiamo kontrolinių serumų titravimui sudaromos dvigubos praskiedimų eilės (santykiu 1:25 100 μl/šulinėliui); inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;
4.7. į šulinėlius įpilama 100 μl konjugato – arklių gama globulino, sujungto su krienų peroksidaze, praskiesto fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 5 % pieno, 0,05% tvino-20, tirpalo pH 7,2; inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;
4.9. į šulinėlius įpilama 200 μl chromogeno/substrato tirpalo (10 ml 80,6 mM dimetil aminobenzaldehido (toliau – DMAB), 10 ml 1,56 mM 3-metil-2-benzo-tiazolino hidrazono hidrochlorido (toliau – MBTH) ir 5 μl vandenilio peroksido); spalvos susidarymas sustabdomas po 5–10 minučių įpylus 50 μl 3N sieros rūgšties (kol neigiamo kontrolinio serumo šulinėliuose nesusidarė spalva); galima naudoti kitus chromogenus, pavyzdžiui: 2,2'-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolino-6-sulfoninė rūgštis], tetrametil bendzidiną arba OFD;
4.11. prie neigiamo kontrolinio serumo vertės pridėjus 0,6 (0,6 yra neigiamo kontrolinio serumo standartinis nukrypimas), apskaičiuojama diagnostinė riba;
4.13. mėginių, kurių vertė yra 0,15 vienetų didesnė už diagnostinę vertę, tyrimų rezultatai bus teigiami;
III. BLOKUOJANČIOS IMUNOFERMENTINĖS ANALIZĖS METODAS
5. Blokuojanti IFA naudojama serume nustatyti specifinius antikūnus prieš afrikinės arklių ligos virusą bet kokios rūšies arkliniams. Afrikinės arklių ligos viruso baltymas VP7 yra aptinkamas devyniuose viruso serotipuose. Kadangi monokloniniai antikūnai susidaro prieš VP7, tyrimas pasižymi dideliu jautrumu ir specifiškumu. Tyrimo metu nutraukiama reakcija tarp VP7 rekombinantinio antigeno ir konjuguotų specifinių antikūnų prieš VP7. Tiriamo serumo antikūnai blokuoja reakciją tarp antigeno ir monokloninių antikūnų.
6. Tyrimo metodika:
6.1. plokštelė padengiama afrikinės arklių ligos viruso IV serologinio tipo rekombinantiniu VP7 antigenu, praskiestu karbonato/bikarbonato buferiniu tirpalu, kurio pH 9,6; inkubuojama pernakt + 4 °C temperatūroje;
6.2. plokštelė plaunama penkis kartus fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu, kurio sudėtyje yra 0,05 % (v/v) tvino-20;
6.3. plokštelė stabilizuojama stabilizuojančiu tirpalu ir laikoma +4 °C temperatūroje; nusausinama sugeriamuoju popieriumi;
6.4. tiriamas ir kontrolinis serumai praskiedžiami plokštelėje fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu santykiu 1:10, kad susidarytų 100 μl; inkubuojama 1 valandą +37 °C temperatūroje;
6.5. titravimui paruošiamos dvigubos tiriamo ir teigiamo kontrolinio serumo praskiedimų eilės aštuoniuose šulinėliuose (praskiedimai santykiu nuo 1:10 iki 1:280, 100 μl/šulinėliui); neigiamas kontrolinis serumas tiriamas praskiedus santykiu 1:10;
6.6. į kiekvieną šulinėlį įpilama 50 μl konjugato – iš anksto praskiestų monokloninių antikūnų, sujungtų su krienų peroksidaze, – ir sumaišoma; inkubuojama 30 minučių +37 °C temperatūroje;
6.7. plokštelė penkis kartus plaunama fosfatiniu buferiniu druskų tirpalu; nusausinama sugeriamuoju popieriumi;
6.8. į šulinėlius įpilama 100 μl chromogeno/substrato tirpalo (1 ml 2,2'-Azino-bis-[3-etilbenzotiazolino-6-sulfoninė rūgštis], kurio koncentracija 5 mg/ml, ir 9 ml buferinio tirpalo substrato (0,1 M fosfatinio citratinio buferinio tirpalo, kurio pH 4 ir kuriame yra 0,03% vandenilio peroksido)); inkubuojama 10 minučių kambario temperatūroje; spalvos susidarymas nutraukiamas įpylus į šulinėlius 100 μl 2 % (w/v) natrio dodecil sulfato;
6.10. tyrimas pripažįstamas tinkamai atliktu, kai neigiamo kontrolinio serumo OT yra didesnis kaip 1,0 ir teigiamo kontrolinio serumo OT yra mažesnis kaip 0,2;
6.11. nustatoma diagnostinė riba:
teigiama riba = neigiamas kontrolinis serumas – ((neigiamas kontrolinis serumas – teigiamas kontrolinis serumas) x 0,3);
teigiama riba = neigiamas kontrolinis serumas – ((neigiamas kontrolinis serumas – teigiamas kontrolinis serumas) x 0,2);
kur: neigiamas kontrolinis serumas – neigiamo kontrolinio serumo OT;
teigiamas kontrolinis serumas – teigiamo kontrolinio serumo OT;
6.12. mėginių, kurių OT mažesnis už teigiamą ribą, tyrimų rezultatai laikomi teigiamais; mėginių, kurių OT didesnis už neigiamą ribą, tyrimų rezultatai laikomi neigiamais; mėginių, kurių OT yra tarp teigiamos ir neigiamos ribos, tyrimų rezultatai laikomi abejotinais; tokiu atveju arklinius reikia pertirti po 2–3 savaičių.