Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL ŽEMAITIJOS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2009 m. balandžio 15 d. Nr. 302
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) 8 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įgalioti Žemaitijos kolegijos direktorių pasirašyti ir pateikti Juridinių asmenų registrui Žemaitijos kolegijos statutą, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su Žemaitijos kolegijos statuto registravimu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2009 m. balandžio 15 d.
nutarimu Nr. 302
ŽEMAITIJOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemaitijos kolegija (toliau vadinama – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja neuniversitetinės studijos, plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, mokslo taikomoji veikla ir profesionalus menas.
2. Kolegijos steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kolegija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 1376 „Dėl valstybinių Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos, Kauno technikos, Klaipėdos verslo ir technologijų, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus statybos ir dizaino, Vilniaus technikos ir Žemaitijos kolegijų steigimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3703).
3. Kolegijos valstybinį reguliavimą teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo ir mokslo ministerija (toliau vadinama – Ministerija). Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, teisinė forma – valstybės biudžetinė įstaiga. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegija yra paramos gavėja. Kolegijos buveinės adresas: Rietavas, L. Ivinskio g. 5.
4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo (Žin., 2000, Nr. 27-715) (toliau vadinama – Aukštojo mokslo įstatymas) ir Žemaitijos kolegijos statuto (toliau vadinama – šis Statutas, Statutas).
5. Šis Statutas reglamentuoja Kolegijos vietą Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje, struktūrą, veiklą, valdymą, savivaldos institucijas, studijas, dėstytojų ir studentų teises, pareigas ir atsakomybę.
II. KOLEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLOS SRITYS
7. Kolegijos tikslai:
7.1. sudaryti sąlygas asmenims įgyti aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikaciją, atitinkančius Žemaitijos regiono ir Lietuvos ūkio reikmes, taip pat mokslo ir naujausių technologijų lygį;
7.2. plėtoti regionui reikalingą mokslo taikomąją veiklą ir tyrimus, konsultuoti savivaldybių institucijas ir ūkio subjektus;
7.3. įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas, padėti ūkio subjektams organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą;
8. Kolegijos uždaviniai:
8.1. įdiegti ir tobulinti patikimą studijų kokybės nuolatinio vertinimo ir valdymo sistemą, kuri garantuotų studijų kokybę, atitinkančią Lietuvos ir Europos aukštojo mokslo reikalavimus;
8.2. sistemingai tirti profesinio rengimo ir profesinių kvalifikacijų tobulinimo poreikius, pritaikyti Kolegijos veiklą šiems poreikiams tenkinti;
8.3. bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis, siekiant sistemiškai atsinaujinti atsižvelgiant į mokslo, technologijų ir veiklos pasaulio pokyčius;
9. Kolegijos pagrindinė veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių) – aukštasis neuniversitetinis mokslas, kodas 85.42.10.
10. Kitos veiklos, kurios gali imtis Kolegija, rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
11. Kolegija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis, taip pat kitais asmenimis studijų, mokslo taikomųjų tyrimų, kvalifikacijos tobulinimo, studentų ir dėstytojų akademinių mainų, kitais klausimais.
III. KOLEGIJOS STRUKTŪRA IR JOS KEITIMAS
14. Kolegijos struktūrą sudaro šie padaliniai: Rietavo fakultetas, Telšių fakultetas, Mažeikių fakultetas.
15. Kolegijos struktūros pakeitimus gali inicijuoti Kolegijos akademinė taryba (toliau vadinama – Akademinė taryba), Kolegijos taryba arba Kolegijos direktorius.
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
17. Kolegijoje veikia šios savivaldos ir visuomeninio reguliavimo institucijos – Akademinė taryba ir Kolegijos taryba. Aukščiausioji Kolegijos akademinės savivaldos institucija yra Akademinė taryba, o visuomeninės priežiūros ir globos institucija – Kolegijos taryba.
18. Akademinė taryba sudaroma 5 metų laikotarpiui. Akademinės tarybos sudėtį įsakymu tvirtina Kolegijos direktorius.
19. Akademinę tarybą sudaro 17 narių:
19.2. 11 narių, išrinktų visuotiniuose fakultetų dėstytojų susirinkimuose. Išrinktų narių skaičius turi būti proporcingas fakulteto dėstytojų etatų skaičiui;
19.3. Kolegijos studentų atstovybės (toliau vadinama – Studentų atstovybė) deleguoti atstovai – po vieną iš kiekvieno fakulteto;
20. Kiekvienai Kolegijos studijų sričiai Akademinėje taryboje turi atstovauti ne mažiau kaip vienas mokslininkas.
21. Akademinė taryba tvirtina savo darbo reglamentą ir slaptu balsavimu renka Akademinės tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Kandidatai laikomi išrinktais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė Akademinės tarybos narių. Akademinei tarybai vadovauja pirmininkas (jeigu jo nėra – pirmininko pavaduotojas). Akademinės tarybos pirmininko kadencija trunka tiek, kiek tęsiasi jį išrinkusios Akademinės tarybos įgaliojimai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti Kolegijos direktorius.
22. Akademinės tarybos narys ir pirmininkas atšaukiami iš pareigų šiais atvejais:
22.1. jeigu nutrūksta darbo pagal pareigas, kurių pagrindu jie paskirti arba išrinkti Akademinės tarybos nariais, sutartis (studentai – nutraukę arba baigę studijas Kolegijoje);
23. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į jį skyrusią instituciją su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Akademinės tarybos narį ir vietoj jo skirti (išrinkti) kitą asmenį.
24. Jeigu Akademinės tarybos pirmininkas netinkamai vykdo Akademinės tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, jis gali būti atšauktas iš pirmininko pareigų nepasibaigus kadencijos laikui. Sprendimai dėl Akademinės tarybos pirmininko atšaukimo iš pareigų priimami, jeigu už juos balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių.
25. Eiliniai Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami pagal patvirtintą Akademinės tarybos veiklos planą, bet ne rečiau kaip kartą per semestrą. Akademinės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma, išskyrus šiame Statute nustatytas išimtis.
26. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 visų Akademinės tarybos narių. Neeilinis posėdis šaukiamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo Akademinės tarybos pirmininkui dienos.
27. Akademinės tarybos nutarimai įsigalioja po 5 darbo dienų nuo jų priėmimo dienos ir yra privalomi visiems Kolegijos darbuotojams ir studentams. Direktorius turi teisę inicijuoti nutarimų peržiūrėjimą Akademinėje taryboje per 5 darbo dienas po nutarimo priėmimo.
28. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
28.8. nagrinėja Kolegijos plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, teikia jį Ministerijai;
28.9. svarsto Kolegijos direktoriaus teikiamas metines ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavusi Kolegijos tarybos pritarimą, jas tvirtina;
28.11. tvirtina Kolegijos vidaus tvarkos taisykles (toliau vadinama – Vidaus tvarkos taisyklės) ir Kolegijos akademinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;
28.12. Kolegijos direktoriaus iniciatyva ar daugiau kaip pusės visų Akademinės tarybos narių reikalavimu šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės (visų Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų) susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti;
29. Akademinės tarybos pareigos:
29.1. informuoti Kolegijos darbuotojus apie savo sprendimus Kolegijos informacinėje sistemoje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo;
29.2. ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas elektroniniu paštu informuoti Kolegijos padalinius apie posėdyje numatomus svarstyti klausimus, kurie susiję su šių padalinių veikla;
30. Akademinės tarybos teisės:
31. Kolegijos taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 9 narių. Kolegijos taryba formuojama iš 3 dalių: 3 narius skiria Akademinė taryba; 3 narius (ne Kolegijos darbuotojus), atstovaujančius mokslo, kultūros, meno, ūkio sritims, vietos savivaldos ar valstybės valdymo institucijoms, skiria švietimo ir mokslo ministras (toliau vadinama – ministras); 3 nariai skiriami bendru Kolegijos direktoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Akademinės tarybos skirtų narių turi būti Kolegijos direktorius ir vienas Studentų atstovybės išrinktas atstovas.
32. Kolegijos tarybos nariais negali būti Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
33. Ministras įsakymu skelbia Kolegijos tarybos sudėtį ir, atsižvelgdamas į Kolegijos direktoriaus siūlymą, skiria jos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti Kolegijoje dirbantis asmuo.
34. Kolegijos taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Kolegijos taryba sprendimus priima visų Kolegijos tarybos narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų jos narių. Kolegijos tarybos nariai apie posėdžio datą, laiką, darbotvarkę informuojami raštu ne vėliau kaip prieš mėnesį iki posėdžio dienos.
35. Jeigu Akademinė taryba nepritaria Kolegijos tarybos išvadoms ir siūlymams dėl metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų, Kolegijos taryba juos svarsto pakartotinai. Jeigu ji tą patį sprendimą priima dar kartą, šis sprendimas tampa Akademinei tarybai privalomas.
36. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Kolegijos tarybos darbo reglamente numatytas pareigas, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Akademinę tarybą ar Kolegijos direktorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) Kolegijos tarybos narį. Kolegijos direktorius, gavęs Akademinės tarybos pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti Kolegijos tarybos pirmininką.
37. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:
37.2. teikia siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, kurių reikia toms programoms įgyvendinti;
37.4. prieš 2 mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat kitais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia Akademinės tarybos, Kolegijos direktoriaus rinkimus;
37.5. svarsto ir rengia išvadas dėl Kolegijos direktoriaus pateiktų metinių ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;
37.6. vertina, kaip Kolegija vykdo savo uždavinius, kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;
37.7. vertina, kaip naudojamas Kolegijos turtas, jai skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; gali siūlyti Ministerijai inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
38. Kolegijos tarybos pareiga – darbo reglamento nustatyta tvarka kasmet iki balandžio 1 d. informuoti Akademinę tarybą, Kolegijos akademinę bendruomenę ir visuomenę apie savo veiklą, teikti ataskaitas ministrui.
39. Kolegijos tarybos teisės:
41. Kolegijos direktorių Ministerijos nustatyta tvarka ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip 2 kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka Kolegijos taryba. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo ne mažiau kaip pusė visų Kolegijos tarybos narių. Konkurse Kolegijos direktoriaus pareigoms gali dalyvauti organizacinį ir pedagoginį darbą dirbęs asmuo, paprastai turintis mokslo laipsnį.
43. Jeigu ministras nepatvirtina išrinkto Kolegijos direktoriaus, Kolegijos taryba skelbia naujo Kolegijos direktoriaus rinkimus.
44. Jeigu visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma nepatvirtinama Kolegijos direktoriaus pateikta metinė ataskaita arba metinės pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita, taip pat jeigu nustatoma, kad Kolegijos direktorius šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir (ar) šį Statutą, Kolegijos tarybos siūlymu ministras gali atleisti Kolegijos direktorių iš pareigų nepasibaigus kadencijai ir įpareigoti Kolegijos tarybą skelbti naujo Kolegijos direktoriaus rinkimus. Ministras, atleidęs Kolegijos direktorių iš pareigų, iki naujo direktoriaus išrinkimo paveda jo pareigas laikinai eiti kitam Akademinės tarybos nariui.
45. Kolegijos direktorius:
45.1. atsako už tai, kad Kolegijos veikla atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir šį Statutą;
45.3. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus dėstytojų pareigoms, skiria į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
45.5. skatina darbuotojus ir studentus, skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai skelbia Kolegijos skelbimų lentoje;
45.8. kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos teikia Kolegijos tarybai, Akademinei tarybai ir Ministerijai Kolegijos veiklos metinę ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos įvykdymo ataskaitą ir viešai jas skelbia Kolegijos informacinėje sistemoje;
46. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.
47. Kolegijos direkcija yra Kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali Kolegijos direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direkciją sudaro Kolegijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris ir fakultetų dekanai.
V. PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA
48. Fakultetas yra Kolegijos padalinys, kurio pagrindinė veiklos sritis – studijos, moksliniai tyrimai ir (ar) mokslo taikomoji veikla. Jo veiklą reglamentuoja šis Statutas ir Fakulteto nuostatai, patvirtinti Akademinės tarybos.
49. Fakulteto veiklai vadovauja fakulteto dekanas. Dekaną pavaduoja jo teikimu ir Kolegijos direktoriaus įsakymu paskirtas asmuo.
50. Fakulteto dekanas:
50.2. koordinuoja ir organizuoja akademinę veiklą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos nutarimus, vykdo Kolegijos direktoriaus įsakymus ir kitus pavedimus;
50.4. teikia Fakulteto tarybai svarstyti ir Akademinei tarybai tvirtinti fakulteto metines veiklos programas ir veiklos ataskaitas;
51. Jeigu nustatoma, kad dekanas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, Kolegijos direktorius Akademinės tarybos pritarimu gali atleisti dekaną iš pareigų.
52. Fakulteto dekanatas yra fakulteto dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti einamuosius akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai, katedrų vedėjai. Į dekanato posėdžius gali būti kviečiami kiti fakulteto darbuotojai.
53. Aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija yra Fakulteto taryba, renkama 5 metams fakulteto akademinės bendruomenės susirinkime. Fakulteto akademinė bendruomenė – tai to fakulteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai. Fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimo data ir laikas skelbiami fakulteto informacinėje sistemoje ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto akademinės bendruomenės narių. Fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas balsų dauguma priima sprendimą dėl Fakulteto tarybos narių skaičiaus. Studentai, kuriuos kiekvienais metais deleguoja Studentų atstovybė, turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų Fakulteto tarybos narių. Pagal pareigas į Fakulteto tarybą įeina dekanas.
54. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:
54.2. svarsto studijų organizavimo, mokslo taikomosios veiklos, dėstytojų akademinės veiklos vertinimo klausimus;
54.4. svarsto dekano pateiktas fakulteto metines veiklos programas, veiklos ataskaitas ir teikia išvadas dėl tvirtinimo Akademinei tarybai;
55. Fakulteto tarybos pirmininką renka Fakulteto tarybos nariai. Fakulteto tarybos pirmininku negali būti dekanas.
56. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia jos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Fakulteto tarybos posėdžio data ir laikas skelbiami fakulteto informacinėje sistemoje ne vėliau kaip prieš 5 kalendorines dienas iki posėdžio dienos. Fakulteto tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų Fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. 1/3 visų Fakulteto tarybos narių arba dekanui pasiūlius, šaukiamas neeilinis Fakulteto tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo siūlymo pateikimo Fakulteto tarybos pirmininkui.
57. Fakulteto tarybos nutarimai negali prieštarauti Akademinės tarybos nutarimams ir yra privalomi visiems fakulteto darbuotojams ir studentams. Šiuos nutarimus gali panaikinti Akademinė taryba.
58. Katedra yra pagrindinis fakulteto padalinys, kurio veiklą reglamentuoja Katedros nuostatai, patvirtinti Akademinės tarybos. Katedra gali būti sudaroma dalykiniu arba studijų programų principu.
59. Katedrai vadovauja dekano teikimu Akademinės tarybos patvirtintas katedros vedėjas, kuris:
VI. KOLEGIJOS PERSONALAS
61. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo, administracijos ir kiti darbuotojai. Jų darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.
63. Mokslo darbuotojai yra mokslininkai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo pareigas, mokslininkai stažuotojai ir asmenys su aukštuoju išsilavinimu, einantys jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas. Mokslo darbuotojai, be mokslinio darbo, turi dirbti ir pedagoginį darbą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
64. Minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybių reikalavimus, konkursų šioms pareigoms organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba, laikydamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos. Akademinės tarybos nustatyti reikalavimai negali būti mažesni už minimalius kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigybių reikalavimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.
65. Kolegija turi administraciją, būtiną jos ir jos padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat kitų darbuotojų, kurių reikia Kolegijos akademinės ir ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
66. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai. Prieš 2 mėnesius iki pasibaigiant Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijai skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.
67. Akademinės tarybos sprendimu gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojo ar mokslo darbuotojo atestacija. Neatestuotas dėstytojas ar mokslo darbuotojas atleidžiamas iš pareigų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
68. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti Kolegijoje, jeigu Akademinė taryba pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Akademinės tarybos sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.
69. Į Kolegijos, taip pat jos padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas paprastai renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Vyresni kaip 65 metų asmenys gali būti renkami (skiriami) į aukštosios mokyklos, taip pat jos padalinių vadovų ar šių vadovų pavaduotojų pareigas, jeigu tam pritaria Kolegijos taryba, Akademinė taryba ir Studentų atstovybė.
70. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytojus dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Šiems dėstytojams taikomi atitinkamoms pareigoms numatyti kvalifikaciniai reikalavimai, išskyrus reikalavimą vykdyti mokslinius tyrimus.
71. Kolegijos direktorius ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui gali pakviesti dėstytojus ar mokslo darbuotojus iš kitų valstybių pagal terminuotą darbo sutartį dirbti pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą. Kviestiniams dėstytojams ar mokslo darbuotojams netaikoma šiame Statute numatyta skyrimo į pareigas tvarka.
72. Kolegijos dėstytojai Akademinės tarybos nustatyta tvarka kas 5 metai gali būti atleidžiami nuo pedagoginio darbo ne ilgesniam kaip metų laikotarpiui moksliniams tyrimams atlikti ir (ar) savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
73. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų atsakomybė ir pareigos:
73.1. dalyvauti studijų procese: skaityti paskaitas, dalyvauti popaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos, kultūrinius poreikius;
74. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:
74.1. burtis į kūrybines grupes, dalyvauti šalies, tarptautiniuose ir Kolegijos konkursuose, siekdami gauti darbą ir paramą;
VII. STUDIJOS
76. Studijų tvarką Kolegijoje reglamentuoja Aukštojo mokslo įstatymas, šis Statutas ir Akademinės tarybos tvirtinamas Studijų tvarkos aprašas.
77. Studijos Kolegijoje gali būti finansuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir studijuojančiųjų lėšomis.
78. Kolegijoje dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma tais atvejais, kai: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai ir kitų užsienio organizacijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų.
79. Kolegijoje organizuojamos dviejų tipų studijos: nuosekliosios studijos ir nenuosekliosios studijos. Nuosekliosios yra tokios studijos, kurias baigus įgyjamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija. Nenuosekliosios yra tokios studijos, kai studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesinei kvalifikacijai tobulinti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti.
80. Nuosekliosios studijos Kolegijoje vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į studijų ir mokymo programų registrą. Pagrindinės nuosekliųjų studijų formos yra šios: dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė. Nuosekliųjų studijų formas, apimtį ir trukmę nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.
81. Asmeniui, išėjusiam nuosekliųjų studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytosios formos diplomas. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų visos programos, taip pat studijavusiam nenuosekliosiose studijose, išduodamas tai patvirtinantis Kolegijos nustatytos formos pažymėjimas.
82. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Kolegijai gali būti suteikta teisė organizuoti tam tikros krypties universitetines studijas. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinį kvalifikacinį laipsnį arba jungtinę profesinę kvalifikaciją. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Kolegijoje gali būti vykdomos profesinio mokymo programos.
83. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Kolegija gali organizuoti tęstines studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.
84. Asmenims, tęstinėse studijose surinkusiems pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįstamas aukštasis išsilavinimas ir suteikiama kvalifikacija.
85. Kolegijoje Akademinės tarybos nustatyta tvarka gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualias studijų programas.
86. Kolegijoje Ministerijos nustatyta tvarka įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.
VIII. StudentAI IR JŲ SAVIVALDA
91. Studentams išduodamas atitinkamos formos studento pažymėjimas, kurio išdavimo tvarką nustato Ministerija.
92. Studentai turi teisę:
92.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga ir priemonėmis;
92.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas;
92.3. vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę ir kreiptis į fakulteto (prireikus – ir į Kolegijos) administraciją dėl žinių įvertinimo;
92.4. nutraukti studijas savo paties prašymu ir jas atnaujinti, jeigu ketinamoje studijuoti studijų programoje yra laisvų vietų ir įvykdomos kitos Studijų tvarkos apraše nustatytos studijų atnaujinimo sąlygos;
93. Studentų pareigos:
94. Už studento pareigų pažeidimus Kolegijos direktorius dekano teikimu ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo nustatymo gali skirti studentams šias drausmines nuobaudas: pastabą, papeikimą, griežtą papeikimą, pašalinti iš Kolegijos.
95. Skirti nuobaudas (išskyrus pašalinimą iš Kolegijos) direktorius gali pavesti ir fakultetų dekanams.
96. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas Studentų atstovybės sutikimas (išskyrus tuos atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą). Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda jos nariui gali būti paskirta Akademinės tarybos sprendimu.
97. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos direktoriaus įsakymu, jeigu šiurkščiai pažeidė šį Statutą, Kolegijos vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus, nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.
98. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, veikianti pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Į studentų konferenciją kiekviena studentų akademinė grupė deleguoja po 2 atstovus. Studentų akademinė grupė – tai fakulteto dekano įsakymu suformuota grupė iš toje pačioje studijų programoje studijuojančių to paties kurso studentų. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų konferencijos delegatų. Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.
99. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu Aukštojo mokslo įstatymas nenustato kitaip, taip pat šiuo Statutu ir studentų konferencijos patvirtintais įstatais. Jeigu Studentų atstovybės nėra, jos funkcijas atlieka visuotinis studentų susirinkimas.
100. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių savivaldos institucijų visais studijų klausimais.
101. Studentų atstovybė turi teisę išreikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir šio Statuto nustatyta tvarka reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos savivaldos institucijų priimtus sprendimus. Dėl pakartotinio Kolegijos savivaldos institucijų priimtų sprendimų svarstymo Studentų atstovybė kreipiasi raštu į atitinkamą Kolegijos savivaldos instituciją, kuri įvertina kreipimąsi ir raštu Studentų atstovybę informuoja per 30 kalendorinių dienų nuo Studentų atstovybės kreipimosi gavimo dienos.
IX. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
103. Kolegijoje veikia šios ginčų nagrinėjimo komisijos:
103.1. Darbo ginčų komisija, nagrinėjanti individualius darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų;
104. Individualūs darbo ginčai tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Darbo ginčų komisijoje Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
105. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma 3 metams iš 6 narių, iš jų: 3 – Kolegijos administracijos darbuotojai; 3 – Studentų atstovybės įgalioti asmenys. Ginčų komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina Kolegijos direktorius. Ginčų komisijos pirmininką renka jos nariai. Ginčų komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintą Ginčų nagrinėjimo tvarkos aprašą.
106. Apeliacinė komisija sudaroma 3 metams iš 5 narių. Apeliacinę komisiją sudaro Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai ir Studentų atstovybės deleguotas atstovas (ne Studentų atstovybės pirmininkas). Direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai yra Apeliacinės komisijos narys pagal pareigas. Apeliacinės komisijos sudėtį, pritarus Akademinei tarybai, tvirtina Kolegijos direktorius. Apeliacinei komisijai vadovauja jos narių išrinktas Apeliacinės komisijos pirmininkas. Apeliacinė komisija veikia pagal Akademinės tarybos patvirtintą Apeliacijų teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašą.
107. Studentas turi teisę raštu kreiptis į atitinkamą ginčų nagrinėjimo komisiją dėl jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai yra nepatenkintas Kolegijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą, arba kai atsakymo negavo per 30 kalendorinių dienų. Atitinkama ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos. Atitinkamos ginčų komisijos sprendimas įsigalioja kitą dieną nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas per 5 darbo dienas išsiunčiamas ginčo šalims. Jeigu susitarti nepavyko, toliau ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
X. TURTAS IR LĖŠOS
108. Kolegijos turtą sudaro turimi pastatai ir kitos materialinės vertybės, nebiudžetiniai finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai (kiek tai nepažeidžia autorių teisių) ir kitas teisėtai įgytas turtas.
109. Kolegija jai perduotą valstybės ir savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
110. Kolegijos lėšas sudaro:
110.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) lėšos, skirtos:
110.1.1. studijoms organizuoti ir plėtoti pagal Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodiką;
111. Kolegijos lėšos, gautos kaip studentų studijų įmokos, taip pat lėšos, gautos iš asmenų, mokančių visą studijų kainą, pajamos iš mokslinės ir ūkinės veiklos, iš teikiamų paslaugų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą ir naudojamos Kolegijos specialiosioms programoms finansuoti. Kolegija šiame Statute nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti specialiųjų programų lėšas valdo, naudoja ir disponuoja jomis teisės aktų nustatyta tvarka.
112. Lėšas, gautas kaip paramą, taip pat kitas negrąžintinai suteiktas tikslines lėšas Kolegija naudoja jas suteikusios institucijos ar asmens nurodyta tvarka šiame Statute numatytai veiklai finansuoti ir, jeigu lėšas suteikusi institucija ar asmuo pageidauja, laiko jas atskiroje banko sąskaitoje.
114. Kolegijos direktorius kasmet, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., Kolegijos informacinėje sistemoje viešai skelbia praėjusių finansinių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
116. Šį Statutą ir jo pakeitimus priima Akademinė taryba ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma ir teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.