LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PATVARIŲJŲ ORGANINIŲ TERŠALŲ (POT) TVARKYMO 2006–2015 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2006 m. spalio 4 d. Nr. 970
Vilnius
Įgyvendindama 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 8 tomas, p. 465) reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Aplinkos ministerijai koordinuoti Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2006–2015 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano vykdymą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 970
patvariųjų organinių teršalų (pot) tvarkymo 2006–2015 metų programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2006–2015 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 8 tomas, p. 465) (toliau vadinama – Reglamentas) nuostatomis, vykdant Pasaulio aplinkos fondo finansuojamą projektą LIT/03/G32/A/1G/99 „Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo nacionalinės programos parengimas“.
ii. esamos būklės analizė ir probleminės sritys
3. Patvarieji organiniai teršalai (toliau vadinama – POT) labai žalingi žmonių sveikatai ir aplinkai, toksiški, ilgai nesuyra, kaupiasi aplinkoje ir mitybos grandinėje, sklinda toli nuo pirminio šaltinio, bet dėl naudingų techninių charakteristikų plačiai naudojami įvairiuose ūkio sektoriuose (šie ilgai patvarūs išliekantys junginiai naudoti kaip pesticidai, o polichlorinti bifenilai vis dar naudojami kaip transformatorių bei kondensatorių alyvos komponentas), gali susidaryti įvairių pramonės technologinių ir degimo procesų metu kaip šalutinis produktas ir patekti į aplinką. Taigi labai svarbu tinkamai šias medžiagas tvarkyti, taikyti jų gamybos, tiekimo rinkai, naudojimo draudimus ir apribojimus, kad kuo mažiau jų patektų į aplinką, atlikti jų stebėseną, tinkamai tvarkyti šių teršalų turinčias atliekas, kontroliuoti medžiagų ir atliekų tvarkymą.
4. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis POT tvarkymą, – Reglamentas, nustatantis POT tvarkymo reikalavimus: medžiagų gamybos, tiekimo rinkai, naudojimo draudimus ir apribojimus, išmetamų į aplinką POT stebėseną, taip pat atliekų, turinčių šių teršalų, tvarkymą.
Reglamento nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 dėl patvariųjų organinių teršalų ir iš dalies keičiančio direktyvą 79/117/EEB įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 32-1039) Aplinkos ministerija paskirta kompetentinga institucija, atsakinga už administracinių užduočių, kurias reikia atlikti pagal Reglamentą, vykdymą. Įgyvendinant Reglamento nuostatas, Lietuvos institucijos įpareigotos atlikti darbus pagal kompetenciją.
5. Lietuvoje draudžiama gaminti, naudoti ir įvežti į šalį visus POT grupės pesticidus. Taigi mažai tikėtina, kad kauptųsi naujos pesticidų, turinčių POT, atsargos. Viena iš opiausių Lietuvos problemų buvo senų pesticidų sankaupų tvarkymas. Vykdant Pesticidų atliekų tvarkymo Lietuvos Respublikoje 2002–2005 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 310 (Žin., 2002, Nr. 26-920), 2002–2005 metais iš įvairių Lietuvos rajonų išvežta 3200 tonų pesticidų atliekų, tarp jų POT grupės pesticidų. Vis dėlto Lietuvoje yra dar sukaupta apie 1000 tonų daugiausia nežinomos sudėties pavojingų pesticidų atliekų, kurias tvarkyti nenumatyta pagal Pesticidų atliekų tvarkymo programą. Šios pesticidų atliekos bus tvarkomos naudojant lėšas, skirtas pagal Sanglaudos fondo strategiją 2004–2006 metams, patvirtintą finansų ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2004 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-054/D1-79/3-99 (Žin., 2004, Nr. 33-1071).
6. Nenaudojami seni pesticidai buvo sandėliuojami ilgus metus, todėl iškilo saugaus jų laikymo ir aplink sandėlius esančių teritorijų užteršimo problema. Lietuvoje nustatyti 954 sandėliai, kuriuose saugoti pesticidai (tarp jų POT grupės). Šie sandėliai aptikti visoje Lietuvoje šalia ežerų ar upių buvusiose kolūkių teritorijose, jautriose aplinkos užterštumo požiūriu vietose. Taigi šios vietos gali būti potencialūs taršos šaltiniai, keliantys pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai. Rengiant šią Programą, tirtas dirvožemis ir gruntinis vanduo 33 potencialiai užterštose vietovėse. Tyrimų rezultatai rodo, kad vienuolikoje vietovių heksachlorbenzenas (HCB), o penkiolikoje vietovių dichlordifeniltrichloretanas (DDT) viršijo didžiausią leidžiamą koncentraciją dirvožemyje. Norint išvengti pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, būtina atlikti išsamesnius tyrimus, nustatyti ir sutvarkyti pesticidais užterštas teritorijas. Būtina parengti ir vykdyti pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų tvarkymo programą – sudaryti prioritetinių pesticidais (tarp jų POT grupės) užterštų teritorijų sąrašus, ištirti ir sutvarkyti šias teritorijas.
7. Būtina tvarkyti ir elektros įrangą, turinčią užterštos polichlorintais bifenilais alyvos. Polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklės, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 473 (Žin., 2003, Nr. 99-4469), įrangos, kurioje PCB daugiau kaip 5 kub. decimetrai, turėtojus įpareigoja užtikrinti, kad ši įranga kuo greičiau, bet ne vėliau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d., būtų nukenksminta ir (ar) pašalinta. Įrangos, kurioje PCB daugiau kaip 5 kub. decimetrai, taip pat įrangos, kurioje PCB nuo 0,05 iki 0,005 procento skysčio svorio, turėtojai iki 2004 m. kovo 1 d. turėjo šią įrangą inventorizuoti, taip užtikrindami jos tvarkymo kontrolę. Šios įrangos turėtojai kasmet iki sausio 31 d. turi teikti Aplinkos ministerijos atitinkamiems regionų aplinkos apsaugos departamentams patikslintas įrangos, turinčios PCB, inventorizacijos ataskaitas, kuriose būtų nurodyti praeitais metais nukenksminti ar pašalinti PCB, naudoti PCB ar įranga, turinti PCB. Dėl ribotų techninių galimybių, informacijos apie PCB nustatymo būdus, tvarkymo galimybes, šių medžiagų žalą žmonių sveikatai stokos įmonės ne visą turimą įrangą tinkamai inventorizavo. Be to, už pavojingų atliekų tvarkymo reikalavimų pažeidimus taikant baudas, mažesnes už PCB užterštos įrangos nukenksminimo ir (ar) šalinimo sąnaudas, neretai PCB užteršta alyva iš tokios įrangos tvarkoma neleistinais būdais.
8. Didelį susirūpinimą kelia aplinkos teršimas tokiais pavojingais teršalais kaip dioksinai ir furanai. Išanalizavus pagal Jungtinių Tautų aplinkos programos parengtą dioksinų ir furanų išmetimų identifikavimo ir kiekio nustatymo skaičiavimo metodiką atliktų dioksinų ir furanų išmetimo skaičiavimo duomenis, nustatyti pagrindiniai taršos šiomis pavojingomis medžiagomis šaltiniai Lietuvoje: biokuro naudojimas namams šildyti, neleistinas atliekų deginimas namų ūkyje ir gaisrai sąvartynuose. Buitinės atliekos namų ūkiuose deginamos dėl to, kad deramai neišplėtota viešoji komunalinių atliekų tvarkymo sistema. Kad kuo mažiau dioksinų ir furanų patektų į aplinką, būtina:
8.1. plėtoti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, šviesti visuomenę atliekų rūšiavimo klausimais;
9. Sprendžiama ir vieno iš potencialių POT šaltinio – medicininių atliekų deginimo – problema. Parengta Medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose 2006–2008 metų programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1005 (Žin., 2006, Nr. 3-61), kurioje numatytos priemonės, leisiančios sumažinti su medicininių atliekų netinkamu tvarkymu susijusią riziką.
10. Lietuvoje atliekama POT stebėsena neužtikrina informacijos apie POT paplitimą aplinkoje, biotoje, maisto produktuose gavimo. Pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą numatyta stebėti tik keletą patvariųjų organinių pesticidų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, taip pat PCB ežeruose, upėse (kas 3 metai, bet jeigu koncentracija didesnė už didžiausią leistiną, – kartą per metus). Bus tiriami ir medžiagų likučiai, tarp jų patvariųjų organinių pesticidų ir PCB, gyvūnuose ir jų mėsoje, piene, paukštienoje, kiaušiniuose, žvėrienoje, žuvyse ir meduje.
Siekiant priimti tinkamus sprendimus dėl POT žalos aplinkai ir žmonių sveikatai sumažinimo, būtina tobulinti POT stebėseną ir gauti visą informaciją apie POT paplitimą aplinkoje, biotoje, maisto produktuose.
11. Būtina plačiau informuoti visuomenę ir kitas suinteresuotas grupes apie POT susidarymo galimybes, savybes, žalą žmonių sveikatai ir aplinkai, paplitimą gamtinėje aplinkoje, nustatytą kiekį maisto produktuose (įvairios informacinės priemonės, tikslinės aplinkosauginės akcijos).
Tokia švietėjiška veikla jau plėtojama. Kol rengta ši Programa, parengta, išleista leidinių, skirtų įvairioms suinteresuotųjų grupėms (visuomenei, potencialiems PCB užterštos įrangos turėtojams, įmonėms, galinčioms išmesti dioksinus ir furanus į aplinką, kontroliuojančiųjų institucijų specialistams). Šiuose leidiniuose visiems suprantama informacija apie POT savybes, poveikį žmonių sveikatai, aptikimą mus supančioje aplinkoje, įmanomus PCB užterštos įrangos nustatymo būdus, prevencines ir kitas POT tvarkymo priemones, dioksinų ir furanų išmetimo į aplinką kontrolę, susijusių problemų sprendimą Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir tarptautiniu lygiu. Surengti seminarai visuomenei ir kitoms suinteresuotųjų grupėms minėtomis temomis 8 šalies regionuose.
12. Siekiant užtikrinti tinkamą Reglamento nuostatų įgyvendinimą ir pavojingų atliekų tvarkymą, 2006 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. X-691 (Žin., 2006, Nr. 73-2759) pakeistos atitinkamos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos – sugriežtinta atsakomybė už netinkamą pavojingų atliekų (tarp jų turinčių POT) tvarkymą.
Reikėtų ir veiksmingesnės POT tvarkymo kontrolės. Taigi būtina stiprinti kontrolę atliekančių institucijų administracinius gebėjimus, šiuo tikslu inspektorių kvalifikacijos tobulinimo kursų programas papildyti mokomąja medžiaga apie įrangos, kurioje galėtų būti PCB, nustatymą, įrangos, kurioje yra PCB, tvarkymą, dioksinų ir furanų išmetimo kontrolę.
III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
14. Šios Programos uždaviniai:
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
17. POT būvio ciklas apima labai plačias veiklos sritis, t.y. šių pavojingų medžiagų gamybą, naudojimą, tiekimą rinkai, atliekų susidarymą ir tvarkymą pagal nustatytuosius reikalavimus, užterštų teritorijų tyrimą ir tvarkymą, šių teršalų išmetimo mažinimą, jų paplitimą gamtinėje aplinkoje, biotoje, maisto produktuose. Taigi į šios Programos įgyvendinimą įtrauktos pagal veiklos kryptis suinteresuotos institucijos, ministerijos, jų pavaldžios institucijos ir įstaigos, savivaldybės institucijos, atliekų turėtojai.
V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
18. Šios Programos veiksmingumas bus vertinamas pagal tokius kriterijus:
18.1. kiek regionų aplinkos apsaugos departamentų inspektorių per kvalifikacijos tobulinimo kursus supažindinta su PCB nustatymu, saugojimu ir tvarkymu, dioksinų ir furanų išmetimo kontrole;
18.4. kiek procentų Lietuvos teritorijos apima sukurta viešoji komunalinių atliekų tvarkymo sistema;
18.7. kiek parengta leidinių ir kitos informacinės medžiagos, skirtos visuomenei ir kitoms suinteresuotųjų grupėms informuoti ir šviesti POT tvarkymo klausimais;
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PRIEMONIŲ VYKDYMO FINANSAVIMAS
19. Šios Programos įgyvendinimo veiksmų plane numatytų priemonių vykdymas bus finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skirtų ją įgyvendinančioms institucijoms pagal patvirtintas programas, taip pat Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos Sąjungos sanglaudos fondo, Pasaulio aplinkos fondo, kitų nacionalinių ir tarptautinių fondų ar programų, privačių lėšų (atliekų, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016) ir įrangos, kurioje yra ar buvo PCB ir kuri nėra nukenksminta, turėtojų lėšos):
19.1. Pagal Lietuvos Respublikos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486), Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama bus skiriama aplinkos stebėsenai plėtoti, užterštumo prevencijai stiprinti, visuomenės informavimo ir švietimo darbams atlikti.
19.2. Pagal Europos Sąjungos sanglaudos fondo 2004–2006 metų strategiją parama bus teikiama pavojingoms atliekoms tvarkyti, praeities taršai sutvarkyti (taip pat seniems pesticidams sutvarkyti) ir užterštoms teritorijoms ir sandėliams valyti.
19.3. PCB užterštos įrangos ir alyvos tvarkymo išlaidas pagal principą „moka teršėjas“ apmokės įrangos ir alyvos turėtojai. Iš Pasaulio aplinkos fondo galima būtų tikėtis paramos užterštai PCB įrangai ir užterštoms pesticidais teritorijoms tvarkyti, jeigu Lietuvos Respublika ratifikuotų Stokholmo konvenciją dėl patvariųjų organinių teršalų (toliau vadinama – Stokholmo konvencija).
19.4. Viešoji komunalinių atliekų tvarkymo sistema bus plėtojama už atliekų turėtojų mokamus mokesčius (mokesčio dydis, rūšis priklauso nuo savivaldybės organizuotos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos pobūdžio). Kadangi į viešosios komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą reikia nemažai investuoti, ši plėtra papildomai bus remiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų ir privačių investicijų.
VII. LAUKIAMI REZULTATAI
21. Įgyvendinus šios Programos įgyvendinimo veiksmų plane numatytas priemones, bus užtikrintas saugus ir atitinkantis teisinius reikalavimus POT, atliekų, sudarytų iš POT, arba atliekų, turinčių POT, paimtų iš apyvartos PCB tvarkymas, sumažinti netikslinio susidarymo POT išmetimai į aplinką, ištirtos potencialiai POT užterštos ir sutvarkytos nustatytos POT užterštos teritorijos, ištirtas POT paplitimas gamtinėje aplinkoje, biotoje, maisto produktuose, visuomenei ir kitoms suinteresuotųjų grupėms teikiama visa svarbi informacija apie POT savybes, poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, susidarymo prevenciją, žinių apie POT galimą pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai svarbą.
Įgyvendinus veiksmų plane numatytas priemones, bus pasiektas pagrindinis tikslas – pagerinta aplinkos kokybė ir sumažinta POT neigiamo poveikio žmonių sveikatai rizika, sumažės pavojus žmonių sveikatai.
______________
Patvariųjų organinių teršalų (POT)
tvarkymo 2006–2015 metų programos
priedas
Patvariųjų organinių teršalų (POT) tvarkymo 2006–2015 metų programos įgyvendinimo veiksmų planas
| Uždaviniai |
Priemonės |
Vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų |
Finansavimo šaltinis |
Įgyvendinimo terminas |
| 1. Geriau kontroliuoti Reglamento nuostatų įgyvendinimą Lietuvoje |
1.1. Įtraukti mokomąją medžiagą apie PCB ir netikslinio susidarymo POT į regionų aplinkos apsaugos departamentų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kursų programas |
Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Aplinkos ministerija |
– |
– |
2006–2007 metai |
| 2. Mažinti naudojamų POT ir POT atliekų keliamą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai |
2.1. Tvarkyti sukauptus senus pesticidus (tarp jų POT grupės) |
Aplinkos ministerija, savivaldybės |
13120 |
Europos Sąjungos sanglaudos fondas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas1 |
2006–2009 metai |
| 2.2. Rinkti, saugoti, nukenksminti ir (ar) šalinti alyvą ir įrangą, turinčią PCB |
įrangos ir alyvos turėtojai |
5440 |
įrangos ir alyvos turėtojų lėšos2 |
2006–2010 metai |
|
| 3. Mažinti netikslinio susidarymo POT išmetimą į aplinką |
3.1. Plėsti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kad ji apimtų visus fizinius ir juridinius asmenis Lietuvos teritorijoje |
Aplinkos ministerija (kontroliuoja teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą tvarkant komunalines atliekas), savivaldybės (organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemų plėtimą) |
– |
– |
2006–2007 metai |
| 4. Nustatyti POT užterštas teritorijas, jų taršos mastą ir jas tvarkyti |
4.1. Parengti, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vykdyti patvirtintą Pesticidų atliekų saugojimo vietų ir šiomis atliekomis užterštų teritorijų tvarkymo programą |
Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūra |
21275 |
Europos Sąjungos sanglaudos fondas, Pasaulio aplinkos fondas, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas3 |
programos parengimas – 2006 metai; programos vykdymas – 2006–2012 metai |
| 5. Gauti informaciją apie POT paplitimą aplinkoje, biotoje, maisto produktuose |
5.1. Parengti ir patvirtinti mėginių ėmimo POT stebėsenai atlikti planą |
Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
– |
– |
2006–2007 metai |
| 5.2. Atlikti POT stebėseną pagal naująjį mėginių ėmimo planą |
Aplinkos apsaugos agentūra, Jūrinių tyrimų centras, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba |
2910 |
Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas4 |
2008–2015 metai |
|
| 6. Skleisti visuomenei ir kitoms suinteresuotoms grupėms žinias apie POT, jų susidarymo prevenciją |
6.1. Parengti bei platinti informacinę medžiagą apie POT poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai bei reguliariai organizuoti tikslines aplinkos apsaugos akcijas, skirtas POT susidarymo prevencijai |
Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regionų aplinkos apsaugos departamentai, savivaldybės |
560 |
Europos Sąjungos struktūriniai fondai, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas5 |
2006–2015 metai |
| Iš viso |
43305 |
|
|
||
1Europos Komisijos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu pesticidų atliekoms tvarkyti pagal projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ skirta 13120 tūkst. litų (iš jų 3542,4 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir 9577,6 tūkst. litų iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo).
2PCB užterštos įrangos ir alyvos tvarkymo išlaidas apmokės įrangos ir alyvos turėtojai (iš viso reikės apie 5440 tūkst. litų). Lietuvai ratifikavus Stokholmo konvenciją, pagal 2006 m. birželio 2 d. Aplinkos ministerijos pateiktą projekto paraišką iš Pasaulio aplinkos fondo galima būtų tikėtis apie 2000 tūkst. litų paramos PCB įrangai tvarkyti.
3Europos Komisijos 2006 m. birželio 29 d. sprendimu užterštoms teritorijoms tvarkyti pagal projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje“ skirta 18990 tūkst. litų (iš jų 5127,3 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir 13862,7 tūkst. litų iš Europos Sąjungos sanglaudos fondo). Iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skirta 285 tūkst. litų. Lietuvai ratifikavus Stokholmo konvenciją, pagal 2006 m. birželio 2 d. Aplinkos ministerijos pateiktą projekto paraišką iš Pasaulio aplinkos fondo galima būtų tikėtis apie 2000 tūkst. litų POT užterštoms teritorijoms tvarkyti.
4Lėšos stebėsenai atlikti galėtų būti skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (skiriant dalinį finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto) pagal tiesioginio skyrimo procedūrą, t.y. 2182,5 tūkst. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir 727,5 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
5560 tūkst. litų visuomenės švietimui galėtų būti skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (skiriant ir dalinį finansavimą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto), t.y. 420 tūkst. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir 140 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
______________