LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2002 m. gegužės 13 d. Nr. 654
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 190 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Valstybine lošimų priežiūros komisija iki 2003 m. sausio 1 d. parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, kurių reikia 1 punkte nurodytai koncepcijai įgyvendinti, projektus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 654
LIETUVOS RESPUBLIKOS LOTERIJŲ ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo koncepcija parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 190 punktą.
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo (toliau vadinama – įstatymas) pagrindinis tikslas – įstatymiškai įteisinti ir reglamentuoti loterijų organizavimo tvarką ir sąlygas Lietuvos Respublikoje siekiant užtikrinti loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą (tai yra laiku ir nustatytąja tvarka išmokėti žaidėjams laimėjimus), taip pat užtikrinti žaidėjų ir organizatorių teises. Šios pagrindinės nuostatos gali būti įteisintos tik įstatymiškai, kadangi tik įstatymiškai gali būti įtvirtinti tam tikri reikalavimai loterijas organizuojančioms įmonėms (pavyzdžiui, reikalavimas turėti tam tikro dydžio įstatinį kapitalą arba kitokia forma turėti tam tikrą turtą siekiant užtikrinti įsipareigojimų žaidėjams laiku ir nustatytąja tvarka išmokėti laimėjimus vykdymą, taip pat reikalavimas, kad loteriją organizuojančios įmonės savininkai, steigėjai, vadovai būtų nepriekaištingos reputacijos).
3. Loterijų organizavimas yra specifinio pobūdžio veikla, todėl šiai veiklai keliami ir tam tikri specifiniai tikslai – paprastai loterijos rengiamos siekiant surinkti lėšų konkrečioms labdaros arba paramos programoms finansuoti.
4. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127; 2000, Nr. 20-495) 8 straipsnį užsienio kapitalo investicijos į loterijų organizavimą draudžiamos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Europos Bendrijos steigimo sutarties 49-55 straipsniais, nustatančiais laisvą paslaugų judėjimą Bendrijoje, ir direktyva 88/361/EEB, derybose su Europos Sąjunga derybinėje pozicijoje „Laisvas kapitalo judėjimas“ įsipareigojo iki 2004 m. sausio 1 d. panaikinti apribojimus investuoti užsienio kapitalą į loterijų veiklą ir kartu parengti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą.
5. Kad būtų įvykdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsipareigojimas, tai yra būtų panaikinti užsienio kapitalo investicijų į loterijų veiklą apribojimai, reikia priimti Lietuvos Respublikos loterijų įstatymą, kuriame būtų įstatymiškai reglamentuota aiški ir konkreti loterijų organizavimo tvarka ir sąlygos, užtikrinančios loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams įvykdymą, loterijų organizatorių ir žaidėjų teisių apsaugą, taip pat atitinkamai papildyti ir pakeisti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymą ir kitus su Lietuvos Respublikos loterijų įstatymu susijusius įstatymus.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ
SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
6. Šiuo metu loterijos organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 894 „Dėl Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių licencijavimo taisyklių bei Pinigines ir pinigines-daiktines loterijas rengiančių įmonių įstatymų nustatytos pajamų dalies sumokėjimo į biudžetą ir privalomojo skyrimo labdarai bei paramai tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 75-1949), kuriame nustatytos pagrindinės loterijų organizavimo sąlygos ir licencijavimo tvarka.
7. Loterijas rengiančių įmonių apmokestinimą ir labdaros bei paramos teikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (Žin., 2001, Nr. 110-3992).
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 894 nepakankamai tiksliai ir griežtai reglamentuoja kai kurias loterijų organizavimo nuostatas, kadangi tik įstatymiškai gali būti įtvirtinti tam tikri reikalavimai loterijas organizuojančioms įmonėms (pavyzdžiui, reikalavimas turėti tam tikro dydžio įstatinį kapitalą arba kitokia forma turėti tam tikrą turtą siekiant užtikrinti įsipareigojimų žaidėjams laiku ir nustatytąja tvarka išmokėti laimėjimus vykdymą, taip pat reikalavimas, kad loteriją organizuojančios įmonės savininkai, steigėjai, vadovai būtų nepriekaištingos reputacijos).
9. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo (Žin., 1990, Nr. 14-395; 2000, Nr. 28-756) 13 straipsnyje nustatyta, kad licencijos išduodamos neterminuotam laikotarpiui. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką licencijos organizuoti loterijas išduodamos vieneriems arba dvejiems metams arba, jeigu numatomų per metus išplatinti loterijos bilietų nominali vertė viršija dešimt milijonų litų, sprendimą dėl licencijos išdavimo ir terminų priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Esant tokiai tvarkai, loterijas organizuojančioms įmonėms keblu išplatinti visus turimus bilietus, tai yra jos nespėja to padaryti dėl gana trumpo licencijos galiojimo laiko, ypač paskutiniais metais, kai mažiau perkama bilietų.
10. Šiuo metu loterijas organizuojančioms įmonėms sudarytos nevienodos sąlygos mokėti mokesčius ir skirti lėšų labdarai arba paramai. Tam tikroms įmonėms yra nustatytas mažesnis mokestis į biudžetą (5 procentai nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės) ir nustatyta, jog 8 procentus nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės jos privalomai skiria nustatytiems labdaros arba paramos gavėjams. Tuo tarpu visos kitos įmonės privalo mokėti į biudžetą 13 procentų nominalios išplatintų loterijos bilietų vertės mokestį, o labdarą arba paramą duoti neprivaloma. Taigi įmonėms sudarytos nevienodos sąlygos skirti lėšų labdarai arba paramai, be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818), labdara arba parama teikiama savanoriškai ir neatlygintinai, todėl ši nuostata turėtų būti keičiama.
IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
12. Užsienio valstybėse loterijų veikla reglamentuojama įstatymiškai. Kai kuriose valstybėse (pvz., Didžiojoje Britanijoje) yra atskiri loterijų įstatymai, o kitur šią veiklą reglamentuoja bendras su azartiniais lošimais įstatymas (pvz., Estijoje, Latvijoje).
13. Loterijos organizuojamos pagal du pagrindinius modelius – arba loterijų organizavimas yra valstybės monopolis ir valstybė pati organizuoja loterijas, arba valstybė šią teisę suteikia privačioms įmonėms, šią veiklą reglamentuodama specialiai nustatyta tvarka ir mokesčių pavidalu. Net ir esant valstybės monopoliui, veikia ir privačios, vadinamosios tikslinės paskirties, loterijos, kurių tikslas – remti tam tikrų programų finansavimą, tai yra iš surinktų lėšų teikti labdarą arba paramą tam tikriems numatytiems tikslams.
14. Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Olandijoje jau nuo seno pagal susiklosčiusias tradicijas, greta valstybinių įmonių, loterijas rengia ir privačios įmonės valstybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu tik prieš 10 metų Didžiosios Britanijos Vyriausybė leido nacionalinę loteriją rengti privačiai įmonei. Didžiosios Britanijos pavyzdžiu pasekė Danijos, vėliau – Švedijos vyriausybės. Nors Vokietijoje, Airijoje, Suomijoje, Prancūzijoje nacionalinės loterijos, kurias rengia valstybės įmonės, sudaro didžiąją dalį loterijų apyvartos, šiose šalyse sudarytos galimybės loterijas tomis pačiomis veiklos sąlygomis rengti ir privačioms įmonėms. Išsiplėtus loterijų rengimo technologinėms galimybėms, žaidimuose žaidėjai gali dalyvauti interneto, telefoninių linijų ar videoloterijų rengimo būdu. Valstybės įmonėms vis sunkiau konkuruoti, o privačios įmonės yra imlesnės inovacijoms, todėl daugelyje Europos šalių nebeliko valstybės monopolio rengti loterijas. Šiuo atveju valstybei nereikia investuoti lėšų į įmonės steigimą, ji pasilieka tik loterijų apmokestinimo reguliavimo ir priežiūros kontrolę.
15. Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje valstybės įmonių rengiamos loterijos sudaro didžiąją dalį bendros loterijų apyvartos, tuo tarpu Čekijoje, Slovėnijoje, Rusijoje didžioji dalis bendrosios loterijų apyvartos atitenka privačioms loterijų įmonėms. Tiek vienose, tiek kitose šalyse, greta valstybės įmonių, loterijas rengia ir privačios firmos, o veiklos sąlygos yra vienodos.
16. Loterijų priežiūrą ir kontrolę atlieka arba specialiai tam sukurtos institucijos, kurios prižiūri tiek azartinių lošimų organizavimą, tiek loterijų organizavimą (pvz., Latvijoje), arba atskiros institucijos, kurios prižiūri tik loterijų veiklą (pvz., Didžiojoje Britanijoje), arba šią funkciją atlieka Finansų ministerija (pvz., Estijoje).
V. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ
ANALIZĖ
17. Europos Sąjungos teisės aktai tiesiogiai nereglamentuoja loterijų organizavimo tvarkos. Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė pati nusprendžia, pagal kokį modelį bus organizuojamos loterijos – ar tai bus valstybės monopolis ir valstybė pati organizuos loterijas, ar valstybė suteiks šią teisę privačioms įmonėms. Loterijų organizavimo principus ir pagrindines nuostatas įteisina loterijų įstatymai.
VI. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
19. Įstatymas įtvirtins dvi pagrindines loterijų rūšis pagal jų organizavimo mastą – didžiąsias loterijas (jos organizuojamos ir loterijų bilietai platinami visoje šalyje, o išplatintų loterijos bilietų nominali vertė ir skaičius neribojamas) ir mažąsias loterijas, arba vadinamąsias progines loterijas (jos organizuojamos įvairių renginių metu, išplatintų loterijos bilietų nominali vertė neviršija 100000 litų, o iš šių loterijų surinktos lėšos panaudojamos renginio išlaidoms padengti). Pagal žaidimo pobūdį loterijos bus skirstomos į skaitmenines, momentines ir tiražines. Pagal naudojamą bilietų platinimo, duomenų apdorojimo ir laimėjimų išmokėjimo technologiją loterijos bus skirstomos į tiesioginio ryšio kompiuterines loterijas ir netiesioginio ryšio loterijas. Įstatyme numatyta išduoti dviejų rūšių licencijas – licencijas organizuoti didžiąsias loterijas ir licencijas organizuoti mažąsias loterijas. Numatyta, kad didžiąsias loterijas galės organizuoti tik įmonės ir užsienio įmonių filialai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, o mažąsias loterijas – įmonės ir užsienio įmonių filialai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, ir kiti juridiniai asmenys. Taip pat bus išnagrinėta galimybė reglamentuoti reklamines loterijas. Įstatyme siūloma nustatyti, kad didžiųjų loterijų priežiūrą ir kontrolę atliks Valstybinė lošimų priežiūros komisija, kuri šiuo metu prižiūri ir kontroliuoja azartinių lošimų veiklą, o mažųjų loterijų – vietos savivaldos institucijos, kurių teritorijoje bus organizuojamos mažosios loterijos. Be to, nustatyti reikalavimai loterijas organizuojančių įmonių steigėjams, savininkams, akcininkams, vadovams, taip pat žaidėjų teisės, apibrėžti loterijas organizuojančių įmonių apskaitos ypatumai.
VII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
20. Įgyvendinus įstatymą, loterijų organizavimo veikla iš esmės nebus keičiama. Greta jau esamų didžiųjų loterijų, atsiras mažosios loterijos, organizuojamos panašiu principu, tačiau joms turėtų būti nustatyti mažesni mokesčiai ir mažesnė rinkliava už licencijos išdavimą. Dabar organizuojamai vadinamajai mažajai proginei loterijai taikomi bendrieji loterijų organizavimo reikalavimai, todėl dideli mokesčiai ir rinkliavos neskatina jų rengti. Bus sugriežtinti reikalavimai loterijų bilietams, loterijas organizuojančioms įmonėms, jų savininkams, steigėjams, akcininkams, vadovams, nustatyta, per kiek laiko turi būti išmokami laimėjimai pateikus bilietą, o tai užtikrins loterijų organizatorių įsipareigojimų žaidėjams vykdymą laiku ir nustatytąja tvarka. Paprastesnė taps ir naujų žaidimų rengimo tvarka: organizatorius, turėdamas vieną licenciją ir norėdamas pradėti rengti naują žaidimą, galės pradėti jį rengti, kai bus patvirtintas žaidimo reglamentas, o tai įgalins loterijų organizatorius dažniau siūlyti žaidėjams įvairesnius naujus žaidimus arba tikslinti žaidimų taisykles atsižvelgiant į vartotojų poreikius.
21. Pagal loterijas organizuojančių įmonių pateiktas finansines ataskaitas per 2001 metus iš loterijų veiklos į biudžetą buvo sumokėta 5,9 mln. litų, labdarai ir paramai pervesta 6,9 mln. litų. Suvienodinus loterijų apmokestinimą, būtų nustatytas visoms įmonėms vienodas loterijų mokesčio tarifas, o labdarą ir paramą įmonės galėtų teikti savo nuožiūra, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu, todėl tai neturėtų didelės įtakos biudžeto pajamoms iš loterijų veiklos.
22. Užsienio investicijų atėjimas į loterijų rinką leis sparčiau diegti naujas, tobulesnes žaidimų organizavimo ir bilietų platinimo technologijas, sumažinti loterijų organizavimo sąnaudas, daugiau lėšų skirti labdarai arba paramai, o žaidėjai, pirkdami loterijų bilietus, turės didesnes pasirinkimo galimybes.
VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
23. Didžiųjų loterijų priežiūrą ir kontrolę numatoma perduoti pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymą įsteigtai Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto. Valstybinė lošimų priežiūros komisijos administracija visiškai suformuota, papildomų funkcijų priskyrimas šiai komisijai neturėtų labai padidinti darbų apimties ir naujų darbuotojų poreikio, todėl įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.
IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
24. Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo projektą sudaro 5 skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Loterijų organizavimo reikalavimai; III. Didžiųjų ir mažųjų loterijų organizavimas; IV. Loterijų organizavimo priežiūra ir kontrolė; V. Baigiamosios nuostatos.
I skyriuje nustatoma įstatymo paskirtis ir taikymas, pateikiami pagrindinių sąvokų apibrėžimai, kurie vartojami minėtame įstatyme, nustatoma, kokias loterijas galima organizuoti Lietuvos Respublikoje.
II skyriuje nustatomi pagrindiniai loterijų organizavimo reikalavimai apskritai, nustatoma, kad didžiąsias loterijas gali organizuoti tik įmonės ir užsienio įmonių filialai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, atitinkantys Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reikalavimus ir gavę licencijas, o mažąsias loterijas gali organizuoti įmonės ir užsienio įmonių filialai, veikiantys pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą, ir kiti juridiniai asmenys, atitinkantys Lietuvos Respublikos loterijų įstatymo reikalavimus ir gavę licencijas. Taip pat šiame skyriuje nustatomi reikalavimai loterijos bilietams, draudimai ir apribojimai, kurie taikomi minėtai veiklai.
III skyriuje nustatoma didžiųjų ir mažųjų loterijų organizavimo tvarka, tai yra nustatoma, kad licencijos organizuoti didžiąsias loterijas išduodamos neterminuotai ir jos turi būti kasmet perregistruojamos, o licencijos mažosioms loterijoms išduodamos ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui. Licencijavimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
IV skyriuje apibrėžiamos loterijų organizavimo priežiūros ir kontrolės institucijos, jų teisės ir pareigos. Siūloma didžiųjų loterijų priežiūrą ir kontrolę pavesti Valstybinei lošimų priežiūros komisijai, kuri dabar atlieka azartinių lošimų priežiūrą ir kontrolę, o mažųjų loterijų priežiūrą ir kontrolę pavesti savivaldybių institucijoms, kurių teritorijoje bus organizuojamos mažosios loterijos.
V skyriuje nurodoma įstatymo įsigaliojimo data, nustatoma, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos licencijos galioja, iki pasibaigs jų galiojimo laikas, kad loterijos organizuojamos pagal patvirtintus loterijų reglamentus, kad loterijų organizatoriai mokesčius moka Lietuvos Respublikos mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat numatyta, iki kada Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus, kurių reikės jam įgyvendinti.
X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
25. Priėmus Lietuvos Respublikos loterijų įstatymą, turėtų būti papildytas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų mokesčio įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1496), nustatantis, kokius mokesčius mokės loterijas organizuojančios įmonės, taip pat papildytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 5 straipsnis, pakeistas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 straipsnis, nustatantis loterijas organizuojančių įmonių apmokestinimą, pakeistas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnis, numatantis apribojimų užsienio investicijoms į loterijų organizavimą panaikinimą, patikslintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymas (Žin., 2001, Nr. 43-1495) – pakeistas Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pavadinimas ir papildytos jos funkcijos bei teisės. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti loterijų licencijavimo taisykles, papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 739 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1875), papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. 740 „Dėl Azartinių lošimų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 53-1876), papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3463) ir pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 894.
______________