LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LAIKO TARPSNIŲ PASKIRSTYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ORO UOSTUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 3-404
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2002 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 3-404
LAIKO TARPSNIŲ PASKIRSTYMO LIETUVOS RESPUBLIKOS ORO UOSTUOSE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios taisyklės nustato laiko tarpsnių paskirstymo Lietuvos Respublikos oro uostuose tvarką, koordinatoriaus paskyrimo bei koordinacinės komisijos sudarymo tvarką.
2. Pagrindinės šių taisyklių sąvokos:
2.1. koordinuojamas oro uostas – oro uostas, kuriame buvo paskirtas koordinatorius, siekiant palengvinti vežėjų, skraidančių arba ketinančių skraidyti į šį oro uostą, veiklą;
2.2. laiko tarpsnis – pagal šias taisykles koordinuojamame oro uoste konkrečią dieną turimas arba paskirtas reguliarus orlaivio atvykimo arba išvykimo laikas;
2.3. naujas dalyvis – vežėjas, prašantis, kad jam oro uoste bet kurią dieną būtų paskirti laiko tarpsniai, ir tą dieną tame oro uoste turintis arba kuriam buvo paskirti mažiau negu keturi laiko tarpsniai, arba
vežėjas, prašantis laiko tarpsnių tiesioginiam susisiekimui tarp Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos (EB) oro uostų, kai tą pačią dieną bent du kiti oro vežėjai vykdo tiesioginį oro susisiekimą tarp šių oro uostų arba oro uostų sistemų, ir turintis arba kuriam yra paskirti mažiau negu keturi laiko tarpsniai į šį oro uostą tai dienai šiam tiesioginiam susisiekimui.
Vežėjas, turintis daugiau negu 3 procentus visų atitinkamą dieną tam tikrame oro uoste turimų laiko tarpsnių, tame oro uoste nauju dalyviu nelaikomas;
2.4. tiesioginis oro susisiekimas – susisiekimas tarp dviejų oro uostų, įskaitant trumpus nutūpimus, po kurių kelionė tęsiama tuo pačiu orlaiviu ir nekeičiant reiso numerio;
2.5. tvarkaraščių galiojimo laikas – vasaros arba žiemos sezonas, kaip naudojama oro vežėjų tvarkaraščiuose;
2.6. visiškai koordinuojamas oro uostas – koordinuojamas oro uostas, kuriame vežėjas, kad galėtų nutūpti arba pakilti tuo metu, kai oro uostas yra visiškai koordinuojamas, turi turėti koordinatoriaus jam paskirtą laiko tarpsnį;
II. KOORDINUOJAMAS ORO UOSTAS
3. Bet kuris Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis oro uostas gali būti paskelbtas koordinuojamu oro uostu. Sprendimas dėl oro uosto paskelbimo koordinuojamu priimamas susisiekimo ministro įsakymu.
4. Sprendimas dėl oro uosto paskelbimo koordinuojamu oro uostu turi būti priimamas laikantis skaidrumo, nešališkumo ir nediskriminavimo principų.
5. Jeigu vežėjai, kurie vykdo daugiau kaip pusę visų į oro uostą vykdomų skrydžių, ir (arba) oro uosto administracija nusprendžia, kad tam tikrais laikotarpiais oro uosto pajėgumų nepakanka esamai arba planuojamai veiklai, arba jeigu nauji dalyviai susiduria su rimtomis problemomis gaunant laiko tarpsnius, arba jeigu tai nusprendžia susisiekimo ministras, oro uoste kuo skubiau turi būti atliktas išsamus jo pajėgumų tyrimas. Šis tyrimas turi būti atliktas atsižvelgiant į visuotinai pripažintus metodus, o jo tikslas – išsiaiškinti galimybes, kaip, atlikus infrastruktūros ar eksploatacinius pakeitimus, būtų galima kuo greičiau padidinti pajėgumus, ir nustatyti terminą problemoms išspręsti. Šis tyrimas turi būti periodiškai tikslinamas. Suinteresuotos šalys turi teisę susipažinti su tyrimo rezultatais bei jo atlikimo metodais.
6. Jei, pasikonsultavus su nuolat oro uostu besinaudojančiais vežėjais ir (arba) jiems atstovaujančiomis organizacijomis, oro uosto administracija, oro eismo paslaugų teikėju ir keleivių organizacijomis (jei tokios organizacijos yra), tyrimo metu nustatoma, kad nėra galimybių greitai išspręsti rimtas problemas, susisiekimo ministras turi paskelbti oro uostą visiškai koordinuojamu tuo laiku, kai yra su pajėgumais susijusios problemos.
III. KOORDINATORIUS
8. Susisiekimo ministras, paskelbęs oro uostą koordinuojamu arba visiškai koordinuojamu ir pasikonsultavęs su nuolat oro uostu besinaudojančiais vežėjais ir (arba) jiems atstovaujančiomis organizacijomis ir oro uosto administracija, turi paskirti koordinatorių. Koordinatoriumi gali būti paskirtas fizinis arba juridinis asmuo, gerai išmanantis vežėjų tvarkaraščių sudarymo koordinavimo darbą. Tas pats koordinatorius gali būti paskirtas vienam arba keliems oro uostams.
9. Susisiekimo ministras turi kontroliuoti, kad jo paskirtas koordinatorius, atlikdamas šiose taisyklėse numatytas pareigas, būtų nepriklausomas.
10. Šiose taisyklėse numatytas pareigas koordinatorius turi atlikti nešališkai, nediskriminuojančiai ir skaidriai.
13. Tuo atveju, kai skirstomi laiko tarpsniai, koordinatorius paprašytas turi pateikti visoms suinteresuotoms šalims informaciją apie:
13.1. visiems vežėjams oro uoste anksčiau paskirtus laiko tarpsnius pagal vežėjus ir chronologine tvarka;
13.2. visų vežėjų paprašytus skirti laiko tarpsnius (pradinės paraiškos) pagal vežėjus ir chronologine tvarka;
13.3. visus vežėjams paskirtus laiko tarpsnius ir nepatenkintus prašymus skirti laiko tarpsnius, išvardijant pagal vežėjus, chronologine tvarka;
IV. KOORDINAVIMO KOMITETAS
15. Susisiekimo ministras turi užtikrinti, kad visiškai koordinuojamu paskelbtame oro uoste būtų sudarytas koordinavimo komitetas, kuris kaip patarėjas padėtų šių taisyklių 8 punkte nurodytam koordinatoriui.
16. Šiame komitete turi teisę dalyvauti nuolat oro uostu besinaudojančių vežėjų ir (arba) juos atstovaujančių organizacijų, atitinkamo oro uosto administracijos ir oro eismo paslaugų teikėjo atstovai. Tas pats koordinavimo komitetas gali būti sudarytas daugiau kaip vienam oro uostui.
17. Koordinavimo komitetas turi padėti koordinatoriui klausimais, susijusiais su:
V. ORO UOSTO PAJĖGUMAI
19. Oro uosto, kuriame yra skirstomi laiko tarpsniai, administracija, taikydama visuotinai pripažintus metodus, privalo du kartus per metus nustatyti oro uosto pajėgumus, kurie gali būti skiriami laiko tarpsnių paskirstymui. Nustatydama minėtus pajėgumus, oro uosto administracija privalo bendradarbiauti su oro eismo paslaugų teikimo, muitinės ir valstybės sienos apsaugos tarnybų atstovais, taip pat oro uostą naudojančiais vežėjais ir (arba) juos atstovaujančiomis organizacijomis bei oro uosto koordinatoriumi.
20. Šių taisyklių 19 punkte minimi oro uosto pajėgumai turi būti nustatomi objektyviai ištyrus galimybes sureguliuoti oro eismą, atsižvelgiant į skirtingų orlaivių tipų eismą tame oro uoste. Šių tyrimų rezultatai turi būti pateikti oro uosto koordinatoriui iš anksto prieš pradedant pirminį laiko tarpsnių paskirstymą rengiantis tvarkaraščių sudarymo konferencijoms.
VI. KOORDINATORIUI PATEIKIAMA INFORMACIJA
VII. LAIKO TARPSNIŲ PASKIRSTYMO TVARKA
23. Atsižvelgiant į šių taisyklių VIII skirsnio nuostatas, laiko tarpsnis, kuriuo koordinatoriaus leidimu naudojasi vežėjas, suteikia tam vežėjui teisę prašyti, kad kitą tvarkaraščių sudarymo laiką jam būtų paskirtas tas pats laiko tarpsnis.
24. Jeigu negalima įvykdyti visų atitinkamų vežėjų prašymų skirti jiems laiko tarpsnius, pirmenybė teikiama komerciniam oro susisiekimui, ypač reguliariam oro susisiekimui ir nereguliariam oro susisiekimui, vykdomam pagal programą.
25. Koordinatorius taip pat gali atsižvelgti ir į kitas, papildomas vežėjų organizacijų nustatytas pirmumo eilės skyrimo taisykles ir, jei įmanoma, papildomas koordinavimo komiteto rekomendacijas, pateiktas atsižvelgiant į vietos sąlygas.
26. Jei prašomo laiko tarpsnio skirti negalima, koordinatorius turi informuoti prašantįjį vežėją, kodėl negalima patenkinti jo prašymo, ir pasiūlyti artimiausią alternatyvų laiko tarpsnį.
27. Koordinatorius turi stengtis paskirstyti gautus prašymus skirti laiko tarpsnius visoms aviacijos rūšims, įskaitant bendrąją aviaciją. Šiuo tikslu gali būti skiriami šių taisyklių laiko tarpsnių fonde turimi ir dar nepaskirstyti laiko tarpsniai, taip pat laiko tarpsniai, kurių buvo atsisakyta.
28. Vežėjai tarpusavio susitarimu arba visiškai ar iš dalies bendrovėms susiliejus arba vienašališkai gali laisvai pasikeisti laiko tarpsniais arba perkelti juos iš vieno maršruto ar susisiekimo tipo į kitą. Kiekvienas toks pasikeitimas laiko tarpsniais arba jų perkėlimas turi būti skaidrus, o koordinatorius turi patvirtinti, kad tuo nebus pakenkta oro uosto veiklai.
29. Šių taisyklių 28 punkto nuostatos du sezonus netaikomos naujiems dalyviams paskirtiems laiko tarpsniams.
30. Jei gaunami skundai, susiję su laiko tarpsnių paskirstymu, koordinavimo komitetas turi apsvarstyti juos ir pateikti koordinatoriui savo pasiūlymus.
VIII. LAIKO TARPSNIŲ FONDAS
32. Oro uoste, kuriame skirstomi laiko tarpsniai, kiekvienam koordinuojamam laikotarpiui sudaromas fondas, kuriame kaupiami nauji laiko tarpsniai, nenaudojami laiko tarpsniai ir laiko tarpsniai, kurių vežėjas atsisako sezono metu arba jam pasibaigus arba kurie kitokiu būdu pasidarė laisvi.
33. Kiekvienas nenaudojamas laiko tarpsnis atšaukiamas ir perkeliamas į atitinkamą laiko tarpsnių fondą, jeigu jų nenaudojimo negalima pateisinti draudimu tam tikro tipo orlaiviui skristi arba oro uosto ar oro erdvės uždarymu arba kitu panašiu ypatingu atveju.
34. Laiko tarpsniai, vežėjui paskirti reguliariam oro susisiekimui arba nereguliariam oro susisiekimui, vykdomam pagal programą, tam tikru paros metu ir tai pačiai savaitės dienai per numatytą laiką, kuris trunka ne ilgiau nei vienas tvarkaraščių galiojimo laikas, nesuteikia tam vežėjui teisės gauti tuos laiko tarpsnius ir kitą lygiavertį laikotarpį, jeigu vežėjas negali koordinatoriui įrodyti, kad per laikotarpį, kuriam laiko tarpsniai buvo skirti, tas vežėjas koordinatoriaus leidimu jais naudojosi ne mažiau nei 80 % laiko.
35. Apskaičiuojant, kaip panaudojami laiko tarpsniai, neatsižvelgiama į laiko tarpsnius, vežėjui skirtus kitam vasaros sezonui iki sausio 31 d. arba kitam žiemos sezonui iki rugpjūčio 31 d., kurie iki tų datų buvo grąžinti koordinatoriui perpaskirstyti.
36. Jei neįrodoma, kad tam tikri laiko tarpsniai buvo naudojami 80 % viso laiko, visi tie laiko tarpsniai perkeliami į laiko tarpsnių fondą, nebent jais nebuvo naudojamasi dėl bet kurios iš šių priežasčių:
36.1. nepriklausančių nuo vežėjo aplinkybių, pavyzdžiui:
36.2. problemomis, susijusiomis su naujo reguliaraus keleivinio susisiekimo pradėjimu orlaiviu, turinčiu ne daugiau kaip 80 sėdimųjų vetų, maršrutu tarp regioninio oro uosto ir koordinuojamo oro uosto, kai talpa neviršija 30 000 sėdimųjų vietų per metus; arba
36.3. atitinkamas Lietuvos Respublikos vežėjas patiria didelę finansinę žalą ir dėl to susisiekimo ministerija pagal Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 226 „Dėl Licencijų oro susisiekimui vykdyti išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 25-572), 30 punktą išduoda jam laikiną licenciją, arba jei atitinkamas EB oro vežėjas patiria didelę finansinę žalą ir dėl to jam licencijavimo vadovybė suteikia laikiną licenciją;
36.4. nereguliaraus oro susisiekimo skrydžių serijos nutrauktos dėl to, kad juos atšaukė kelionių organizatoriai, ypač ne piko metu, su sąlyga, kad bendras laiko tarpsnių panaudojimas yra ne mažesnis nei 70 %;
37. Jei naujiems dalyviams ir toliau iškyla rimtų problemų, turi būti sušauktas oro uosto koordinavimo komiteto posėdis. Posėdžio tikslas – išnagrinėti galimybes, kaip būtų galima pakeisti susidariusią padėtį. Į šį posėdį turi būti pakviestas Susisiekimo ministerijos atstovas.
38. Fonde esantys laiko tarpsniai paskirstomi jų prašantiems vežėjams. 50 % šių laiko tarpsnių turi būti paskirta naujiems dalyviams, jei naujų dalyvių prašymai skirti laiko tarpsnius sudaro ne mažiau nei 50 % visų prašymų.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
40. Susisiekimo ministras turi teisę numatyti, kad atitinkamos šių taisyklių nuostatos netaikomos užsienio valstybės vežėjams, jei paaiškėja, kad ta užsienio valstybė, skirstydama laiko tarpsnius oro uostuose:
40.1. Lietuvos Respublikos vežėjams netaiko režimo, panašaus į tą, kuris Lietuvos Respublikoje taikomas tos užsienio valstybės vežėjams, arba