LIETUVOS RESPUBLIKOS IR VENGRIJOS RESPUBLIKOS
SUTARTIS
DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO IR ABIPUSĖS APSAUGOS
norėdamos stiprinti ekonominį bendradarbiavimą abiejų Valstybių naudai,
ketindamos sukurti ir palaikyti palankias sąlygas vienos Valstybės investitorių investicijoms kitos Valstybės teritorijoje, ir
įsitikinusios, kad investicijų skatinimas ir abipusė apsauga pagal šią Sutartį skatina verslo iniciatyvą šioje sferoje,
susitarė:
1 straipsnis
Sąvokos
1. Sąvoka „investicija“ reiškia bet kurios rūšies turtą, investuotą ekonominei veiklai vykdyti vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal Susitariančiosios Šalies, kurioje atliekama investicija, įstatymus ir kitus teisės aktus ir ypač, nors ne išimtinai, apima:
a) kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitas nuosavybės teises in rem tokias kaip hipoteka, užstatas, turto areštas ir panašias teises;
b) akcijas, dalis įstatiniame kapitale, bendrovių obligacijas ar kitas dalyvavimo bendrovėje formas;
d) intelektinės nuosavybės teises, įskaitant autorines teises, prekių ženklus, patentus, pramoninius modelius, techninius procesus, know-how, prekybines paslaptis, prekybinius pavadinimus ir goodwill, susijusį su investicija;
e) įstatymais ar sutartimis suteiktą teisę ir bet kurią licenciją ar leidimą pagal įstatymus, įskaitant koncesijas gamtinių išteklių žvalgybai, gavybai, apdirbimui ar panaudojimui.
2. Sąvoka „investitorius“ reiškia:
a) bet kurį fizinį asmenį, turintį Susitariančiosios Šalies pilietybę pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus,
b) bet kurį ūkio subjektą, įsteigtą ar sukurtą Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal jos įstatymus ir kitus teisės aktus,
3. Sąvoka „pajamos“ reiškia iš investicijų gautas sumas ir ypač, nors ne išimtinai, apima pelną, palūkanas, kapitalo padidėjimo pajamas, dividendus, autorinius honorarus ar mokėjimus.
4. Sąvoka „teritorija“ reiškia atitinkamai Lietuvos Respublikos teritoriją ir Vengrijos Respublikos teritorija, o Lietuvos Respublikos atžvilgiu taip pat teritorinę jūrą ir bet kuriuos jūrinius ar povandeninius plotus, kuriuose pagal tarptautinę teisę Lietuvos Respublika gali naudotis jūros dugno, žemės gelmių ir gamtinių resursų tyrinėjimo, eksploatacijos ir saugojimo teisėmis.
2 straipsnis
Investicijų skatinimas ir apsauga
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis skatina ir sudaro palankias sąlygas kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams atlikti investicijas jos teritorijoje ir priima tokias investicijas pagal savo įstatymus ir kitus teisės aktus.
3 straipsnis
Nacionalinis režimas ir didžiausio palankumo statusas
1. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijas ir pajamas teisingai ir lygiaverčiai bei ne mažiau palankiai, negu ji traktuoja savo investitorių investicijas ir pajamas ar bet kurios trečiosios Valstybės investitorių investicijas ar pajamas, priklausomai nuo to, kuris traktavimas yra palankesnis.
2. Kiekviena Susitariančioji Šalis savo teritorijoje tiek, kiek tai yra susiję su kitos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijų valdymu, palaikymu, naudojimu, pasinaudojimu ar disponavimu, traktuoja kitos Susitariančiosios Šalies investitorius teisingai ir lygiaverčiai bei ne mažiau palankiai, negu traktuoja savo investitorius ar bet kurios trečiosios Valstybės investitorius, priklausomai nuo to, kuris traktavimas investitoriams yra palankesnis.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos nesudaromos taip, kad viena Susitariančioji Šalis turėtų taikyti kitos Susitariančiosios Šalies investitoriams palankumą, lengvatas ar privilegijas, kurios pirmosios Susitariančiosios Šalies gali būti taikomos dėl:
a) bet kurios muitų sąjungos ar laisvos prekybos zonos, ar valiutinės sąjungos, ar panašių tarptautinių susitarimų, vedančių į tokias sąjungas ar institucijas, ar kitų regioninio bendradarbiavimo formų, kuriose viena iš Susitariančiųjų Šalių dalyvauja ar ateityje dalyvaus;
4 straipsnis
Nuostolių kompensacija
1. Kai bet kurios Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos patiria nuostolius kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje dėl karo, ginkluoto konflikto, ypatingos padėties įvedimo, sukilimo, maišto, riaušių ar kitų panašių įvykių, jie pastarosios Susitariančiosios Šalies yra traktuojami tiek, kiek tai yra susiję su restitucija, atlyginimu, kompensavimu ar kitokiu atsiskaitymu, ne mažiau palankiai, negu savi investitoriai ar bet kurios trečiosios valstybės investitoriai.
2. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, vienos Susitariančiosios Šalies investitoriai, kurie kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje 1 dalyje numatytais atvejais patiria nuostolius:
b) šalies karinėms pajėgoms ar valdžios atstovams sunaikinus jų turtą ne mūšio veiksmų atveju arba nesusidarius būtinumo situacijai,
5 straipsnis
Ekspropriacija
1. Susitariančiosios Šalies investitorių investicijos kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje negali būti nacionalizuotos, eksproprijuotos, ir joms negalima taikyti nacionalizavimui ar ekspropriacijai analogiškų priemonių (toliau vadinamų „ekspropriacija“) kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, išskyrus atvejus, kai tai atliekama visuomenės interesais. Ekspropriacija turi būti vykdoma įstatymų nustatyta tvarka, nediskriminaciniu pagrindu ir nedelsiant sumokant adekvačią ir efektyvią kompensaciją. Tokios kompensacijos dydis turi atitikti eksproprijuotų investicijų rinkos vertę, buvusią prieš pat ekspropriaciją arba prieš viešai paskelbiant apie ją; į ją įskaitomos palūkanos, apskaičiuotos pagal kursą, nustatytą Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo atlikta investicija, įstatymus ir kitus teisės aktus, tinkamai atsižvelgiant į šios Sutarties principus, ji yra išmokama nedelsiant, veiksmingai realizuojama ir netrukdomai pervedama laisvai konvertuojama valiuta.
2. Investitorius, kurio turtas eksproprijuojamas, turi teisę į neatidėliotiną eksproprijuojančiosios Susitariančiosios Šalies teisminių ar kitų nepriklausomų institucijų atliekamą peržiūrą, kad būtų nustatyta, ar toks jo investicijų įvertinimas yra atliktas pagal šio straipsnio principus.
6 straipsnis
Pervedimai
1. Susitariančiosios Šalys užtikrina mokėjimų, susijusių su investicijomis ir pajamomis, pervedimą. Tokie pervedimai atliekami laisvai konvertuojama valiuta, be jokių apribojimų ir nepagrįstai neatidėliojant. Tokie pervedimai ypač, nors ne išimtinai, apima:
7 straipsnis
Subrogacija
1. Jeigu Susitariančioji Šalis ar jos paskirta agentūra apmoka savo investitoriams pagal garantiją, kurią buvo suteikusi kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje esančiai investicijai, pastaroji Susitariančioji Šalis pripažįsta:
a) visų investitoriaus teisių ar pretenzijų perdavimą pirmajai Susitariančiajai Šaliai ar jos paskirtai agentūrai pagal įstatymą ar teisinį sandorį ir,
8 straipsnis
Investicinių ginčų tarp Susitariančiosios Šalies ir kitos Susitariančiosios Šalies investitoriaus sprendimas
1. Bet kuris ginčas, kuris gali iškilti tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies dėl investicijų tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, sprendžiamas ginčo šalių derybomis.
2. Jeigu ginčas tarp vienos Susitariančiosios Šalies investitoriaus ir kitos Susitariančiosios Šalies tokiu būdu neišsprendžiamas per šešis mėnesius, investitorius turi teisę perduoti ginčą spręsti:
a) Tarptautiniam investicinių ginčų sprendimo centrui (ICSID), taikant tinkamas Konvencijos dėl investicinių ginčų tarp atskirų valstybių ir kitų valstybių piliečių sprendimo, atviros pasirašymui 1965 m. kovo 18 d. Vašingtone, nuostatas, jeigu abi Susitariančiosios Šalys yra šios Konvencijos šalimis; arba
9 straipsnis
Ginčų tarp Susitariančiųjų Šalių sprendimas
1. Ginčai tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo, jeigu įmanoma, sprendžiami konsultacijų ar derybų būdu.
2. Jeigu ginčas tokiu būdu neišsprendžiamas per šešis mėnesius, tai, bet kuriai Susitariančiajai Šaliai paprašius, jis gali būti perduotas arbitražo teismui pagal šio straipsnio nuostatas.
3. Arbitražo teismas sudaromas kiekvienu atskiru atveju tokiu būdu. Kiekviena Susitariančioji Šalis per du mėnesius nuo kreipimosi dėl arbitražo gavimo dienos paskiria po vieną arbitražo teismo narį. Šie du nariai išrenka trečiosios Valstybės pilietį, kuris, pritarus abiem Susitariančiosioms Šalims, paskiriamas arbitražo teismo pirmininku (toliau vadinama „Pirmininku“). Pirmininkas paskiriamas per tris mėnesius nuo kitų dviejų narių paskyrimo dienos.
4. Jeigu per laikotarpius, nurodytus šio straipsnio 3 dalyje, reikiami paskyrimai nebuvo atlikti, bet kuri Susitariančioji Šalis gali prašyti Tarptautinio Teismo Prezidentą atlikti šiuos paskyrimus. Jeigu Prezidentas yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti minėtos funkcijos, tai Viceprezidentas yra kviečiamas atlikti šiuos paskyrimus. Jeigu Viceprezidentas taip pat yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių pilietis arba dėl kitų priežasčių negali atlikti minėtos funkcijos, tai paskirti reikiamus asmenis prašomas kitas pagal vyresniškumą Tarptautinio Teismo narys, kuris nėra kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių pilietis.
5. Arbitražo teismas sprendimą priima balsų dauguma. Toks sprendimas yra privalomas. Kiekviena Susitariančioji Šalis apmoka savo teismo nario ir jos atstovavimo arbitražo procese išlaidas; arbitražo Pirmininko išlaidas ir kitas išlaidas abi Susitariančiosios Šalys apmoka po lygiai. Arbitražo teismas pats nustato savo darbo tvarką.
10 straipsnis
Kitų taisyklių ir specialių įsipareigojimų taikymas
1. Jeigu klausimai tuo pačiu metu yra reguliuojami tiek šios Sutarties, tiek kito tarptautinio susitarimo, kuriame dalyvauja abi Susitariančiosios Šalys, ši Sutartis neužkerta kelio bet kuriai Susitariančiajai Šaliai ar bet kuriam jos investitoriui, turinčiam investicijų kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, pasinaudoti palankesnėmis jam nuostatomis.
11 straipsnis
Šios Sutarties taikymas
Šios Sutarties nuostatos yra taikomos vienos Susitariančiosios Šalies investitorių investicijoms, atliktoms kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje pagal pastarosios įstatymus ir kitus teisės aktus, nepriklausomai nuo to, ar jos buvo atliktos prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai, ar po jos įsigaliojimo, tačiau šios Sutarties nuostatos nėra taikomos ginčams, kilusiems iki šios Sutarties įsigaliojimo ar ginčams, tiesiogiai susijusiems su įvykiais, įvykusiais prieš įsigaliojant šiai Sutarčiai.
12 straipsnis
Sutarties įsigaliojimas, trukmė ir nutraukimas
1. Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša, kad konstituciniai reikalavimai šiai Sutarčiai įsigalioti yra įvykdyti. Ši Sutartis įsigalioja nuo antro pranešimo dienos.
2. Ši Sutartis galioja 10 metų. Jeigu nė viena Susitariančioji Šalis prieš 12 mėnesių iki 10 metų periodo pasibaigimo raštu nepraneša kitai Susitariančiajai Šaliai apie savo sprendimą nutraukti šią Sutartį, ši Sutartis lieka galioti neribotam laikui iki viena iš Susitariančiųjų Šalių raštu praneš kitai Susitariančiajai Šaliai apie ketinimą nutraukti Sutartį ir praeis 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.
3. Investicijų, atliktų iki šios Sutarties nutraukimo, atžvilgiu šios Sutarties nuostatos lieka galioti 10 metų po Sutarties nutraukimo dienos.
Paliudydami tai, tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.
Pasirašyta Budapešte 1999 m. gegužės 25 d. dviem egzemplioriais lietuvių, vengrų ir anglų kalbomis, visi tekstai vienodos teisinės galios. Esant nesutarimams dėl aiškinimo, remtis tekstu anglų kalba.
Lietuvos Respublikos |
Vengrijos Respublikos |
vardu |
vardu |