LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO Nr. 375 „DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. balandžio 6 d. Nr. 3D-301
Vilnius
Pakeičiu Ekologinio žemės ūkio taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-21; 2009, Nr. 6-178, Nr. 84-3553, Nr. 119-5121, Nr. 138-6091; 2010, Nr. 16-766, Nr. 42-2034, Nr. 65-3259, Nr. 85-4481, Nr. 124-6344), ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2000 m. gruodžio 28 d.
įsakymu Nr. 375
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2011 m. balandžio 6 d.
įsakymo Nr. 3D-301 redakcija)
EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekologinio žemės ūkio taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinančiu reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 (OL 2007 L 189, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 967/2008 (OL 2008 L 264, p. 1), 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės (OL 2008 L 250, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. kovo 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 271/2010 (OL 2010 L 84, p. 19), bei kitais teisės aktais.
2. Šios taisyklės reglamentuoja kodų sertifikavimo įstaigoms suteikimą, ekologinės gamybos vienetų kontrolę, nustato ekologinės gamybos taisykles bei reglamentuoja žemės ūkio ir maisto produktų, pagamintų laikantis šių taisyklių 1 punkte nurodytų ES teisės aktų ir šių taisyklių reikalavimų, ženklinimą.
II. SĄVOKOS
4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Apsauginė juosta – šiose taisyklėse nustatyto pločio vizualiai išsiskirianti teritorija ekologinės gamybos plotams nuo taršos apsaugoti.
Apeliacija – sertifikavimo įstaigos apeliacinei komisijai adresuotas prašymas, kuriuo pareiškėjas prašo peržiūrėti jos priimtą sprendimą dėl ekologinės gamybos sertifikavimo.
Ekologinės gamybos sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad laikomasi su ekologine gamyba susijusių teisės aktų reikalavimų tvarkant, gaminant tam tikros gamybos srities ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir renkant laukinę augaliją. Ekologinės gamybos sertifikavimas prasideda ūkio subjektui pateikus sertifikavimo įstaigai prašymą kontroliuoti ekologinės gamybos vienetą ir ekologinę gamybą ir baigiasi nustojus galioti su sertifikavimo įstaiga pasirašytai ekologinės gamybos kontrolės sutarčiai.
Ekologinės gamybos plotas – visi vieno ūkio subjekto valdomi ir sertifikavimo įstaigos kontroliuojami laukai, kuriuose ūkininkaujama laikantis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Ekologinės gamybos ūkis – sertifikavimo įstaigos kontroliuojamas ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus atitinkantis ekologinės gamybos vienetas.
Ekologinės gamybos vienetas – visas ekologinės gamybos ūkyje naudojamas turtas, įskaitant su ekologine gamyba susijusių pagalbinių medžiagų ir gamybos priemonių laikymo ir gamybines patalpas, žemės sklypus, ganyklas, diendaržius, tvartus, sandėlius ir kt., taip pat jame auginamą, tvarkomą ar gaminamą produkciją.
Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai – sertifikavimo įstaigos sertifikuoti žemės ūkio ir maisto produktai, kurie nurodyti patvirtinamajame dokumente kaip ekologiški.
Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymas – ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimas, įskaitant ūkinių gyvūnų skerdimą ir skerdenų pjaustymą, taip pat pakavimas, ženklinimas ir (ar) realizavimas.
Ekologinės gamybos kontrolė – sertifikavimo įstaigos kontrolierių ar kitų kontrolės įstaigų darbuotojų atliekama ekologinės gamybos ūkio patikra siekiant nustatyti, ar gaminant žemės ūkio ir maisto produktus laikomasi ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Neatitiktis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams – nukrypimas nuo Reglamente (EB) Nr. 834/2007, Reglamente (EB) Nr. 889/2008 ir (ar) šiose taisyklėse nustatytų ekologinės gamybos metodų (žemės ūkio ir maisto produktų auginimo, rinkimo, ženklinimo ir tvarkymo) reikalavimų.
Nedidelis ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkis – ūkis, kuriame ūkininkaujama ekologinės gamybos metodais ir laikoma iki 100 sertifikuojamų sutartinių gyvulių.
Nutarimo dėl ekologinės gamybos išrašas (toliau – nutarimo išrašas) – sertifikavimo įstaigos išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad jame nurodytas ekologinės gamybos metodas ir išvardytų rūšių produkcija atitinka Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatas ir šių taisyklių reikalavimus.
Pagalbinė medžiaga – medžiaga, naudojama ūkyje (trąšos, augalų apsaugos, gyvulių priežiūros priemonės), išskyrus pastatų ar įrenginių valymo ir dezinfekavimo priemones, pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius vaistus.
Patvirtinamasis dokumentas – remiantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimais sertifikavimo įstaigos ekologinės gamybos ūkio subjektui išduodamas dokumentas, kuriuo ūkio subjektui suteikiama galimybė tiekti rinkai ekologiškus arba perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio žemės ūkio ir maisto produktus ir kuriuo patvirtinama, kad šie produktai pagaminti laikantis ekologinės gamybos reikalavimų. Šio dokumento pavyzdys nurodytas Reglamento (EB) Nr. 889/2008 XII priede.
Sertifikavimo įstaiga – juridinis asmuo, sertifikuojantis ekologinę gamybą ir ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ir kontroliuojantis ekologinės gamybos vienetus pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos reglamente (EB) Nr. 834/2007, reglamente (EB) Nr. 889/2008, Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme (Žin., 2001, Nr. 102-3623; 2010, Nr. 13-619), Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme (Žin., 2001, Nr. 56-1976), Lietuvos Respublikos kelių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492), Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1944) ir kituose teisės aktuose.
III. KODŲ SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOMS SUTEIKIMAS
5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintoms sertifikavimo įstaigoms suteikiami kodai, kurie susideda iš:
IV. EKOLOGINĖS GAMYBOS IR ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMAS
7. Ekologinės gamybos plotams, išskyrus sertifikavimo įstaigos kontroliuojamus laukus (toliau – laukai), kuriuose auginami daugiamečiai ir dvimečiai augalai, turi būti parengta ir įgyvendinama šiam ūkininkavimo būdui tinkama augalų kaita, auginant ankštinius augalus (pupas, žirnius, lęšius, pupeles, sojas, vikius, dobilus, barkūnus, seradėles, lubinus, esparcetus, liucernas, gargždenius), įsėlinius arba posėlinius, kaip žaliąją trąšą, augalus (baltąsias garstyčias, aliejinius ridikus, sėjamuosius grikius, facelijas, dobilus, liucernas, vasarinius rapsus), t. y. ankštiniai, įsėliniai arba posėliniai augalai kiekviename lauke turi būti auginti bent kartą per praėjusius dvejus kalendorinius metus, arba auginami einamaisiais kalendoriniais metais, arba numatomi auginti ateinančiais kalendoriniais metais. Sėjos metais laikomi auginimo metai. Ankštinių augalų pasėliu yra laikomi ir varpinių – baltyminių (žirnių, lauko pupų ir saldžiųjų lubinų) – aliejinių augalų mišiniai (kuriuose baltyminiai augalai yra vyraujantys), vikiai ir jų mišiniai (kuriuose vikiai yra vyraujantys).
8. Tuo atveju, kai ankštiniai, įsėliniai arba posėliniai augalai lauke buvo numatyti auginti ateinančiais auginimo metais, tačiau sertifikavimo įstaigos patikros metu tame lauke yra neauginami, šie laukai sertifikuojant įvardijami kaip plotai, neatitinkantys sėjomainos reikalavimų.
9. Tokie pat augalai, išskyrus daugiametes žoles, dvimečius ir daugiamečius augalus, tame pat lauke gali būti auginami ne ilgiau kaip 2 metus iš eilės.
10. Pirmųjų metų perėjimo prie ekologinės gamybos laukams šių taisyklių 7 punkto reikalavimas taikomas nuo trečiųjų sertifikavimo metų.
11. Ūkio subjektai (toliau – pareiškėjas), pageidaujantys pirmą kartą sertifikuoti gamybą kaip ekologinę:
11.1. žemės ūkio produkcijos auginimą, akvakultūros gyvūnų auginimą, bitininkystės produktų gamybą, laukinės augalijos rinkimą iki einamųjų metų gegužės 15 dienos sertifikavimo įstaigai raštu teikia jos nustatytos formos prašymą sertifikuoti;
12. Pateikiamų dokumentų formas, pareiškėjų patikros vertinimo, patvirtinamojo dokumento ir nutarimo išrašo formas ir išdavimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga.
13. Pareiškėjai, pageidaujantys sertifikuoti bitininkystės produktų gamybą, akvakultūros gyvūnų gamybą, laukinių augalų rinkimą, žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymą kaip ekologinį ne pirmus metus, kasmet sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka ir terminais pateikia jos prašomus duomenis, reikalingus ekologinės gamybos sertifikavimui pratęsti.
14. Visi pareiškėjai, ketinantys sertifikuoti gamybą kaip ekologinę, kasmet iki gegužės 15 d. atitinkamų metų Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta tvarka pateikia paramos paraišką.
15. Po einamųjų metų gegužės 15 d., bet ne vėliau kaip iki birželio 15 d., pareiškėjai, pavėluotai deklaravę pasėlius ir norintys sertifikuoti gamybą kaip ekologinę, turi sertifikavimo įstaigai pateikti prašymą, kuriame nurodomos objektyvios nepateikimo iki einamųjų metų gegužės 15 d. priežastys. Sertifikavimo įstaiga sprendžia, ar pavėluotai pateikusiems paraiškas ūkio subjektams sertifikuoti gamybą kaip ekologinę.
17. Sertifikavimo įstaiga kasmetines ekologinės gamybos ūkių patikras atlieka iki einamųjų metų spalio 15 dienos.
18. Jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos sprendimu dėl ekologinės gamybos sertifikavimo, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į sertifikavimo įstaigos apeliacinę komisiją dėl sertifikavimo įstaigos priimto sprendimo peržiūrėjimo. Apeliacijų dėl sertifikavimo įstaigos priimtų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga.
19. Sertifikavimo įstaigos sprendimai, veiksmai ar neveikimas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
20. Pareiškėjas privalo registruoti visus fizinių ir juridinių asmenų gautus skundus, susijusius su ekologine gamyba, ir nurodyti koregavimo priemones, kurių buvo imtasi trūkumams pašalinti, ir šiuos duomenis pateikti sertifikavimo įstaigos kontrolierių prašymu.
V. EKOLOGINĖS GAMYBOS PROCESO KONTROLĖ
23. Perėjimo prie ekologinės gamybos metu (toliau – pereinamuoju laikotarpiu) privaloma laikytis reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 nuostatų ir šių taisyklių reikalavimų. Prašymai dėl pereinamojo laikotarpio sutrumpinimo turi būti pateikiami sertifikavimo įstaigai iki einamųjų metų birželio 1 d. Leidimų išdavimo ekologinės gamybos ūkio subjektams tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 3D-400 (Žin., 2009, Nr. 68-2775), nustatyta tvarka.
24. Perėjus iš ekologinės į įprastinę gamybą, ūkis jau negali būti laikomas ekologinės gamybos ūkiu ir, norint vėl užsiimti ekologine gamyba, pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo.
25. Pasikeitus laukų plotams ir (ar) gamybos apimčiai, produkcijos statusui, produkcijos pavadinimui, sudėčiai ar esant kitų gamybos pokyčių, taip pat pažeidus reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 ar šių taisyklių reikalavimus, ekologine gamyba užsiimantis ūkio subjektas privalo per 5 darbo dienas apie tai raštu informuoti sertifikavimo įstaigą, o sertifikavimo įstaiga atitinkamai ūkio subjektui taiko sertifikavimo įstaigos nustatytas poveikio priemones.
26. Ekologinės gamybos ūkiuose turi būti reguliariai pildomas Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 190 (Žin., 2001, Nr. 51-1792; 2009, Nr. 43-1682), kuris turi būti pateikiamas sertifikavimo įstaigos kontrolierių ar kitų kontroliuojančių įstaigų darbuotojų prašymu.
27. Ekologinės gamybos ūkiuose turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nuolat tvarkoma buhalterinė apskaita ir nuolat saugomos visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitos, kurios turi būti pateikiamos sertifikavimo įstaigos kontrolierių ar kitų kontroliuojančių įstaigų darbuotojų prašymu.
28. Ūkio subjektams, kurie tiekia įsigytus ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus tiesiogiai galutiniam vartotojui ar naudotojui ir ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų negamina, neruošia, nesandėliuoja, neimportuoja iš trečiosios šalies, dėl tokių veiklų nesudaro sutarties su trečiąja šalimi, sertifikavimo įstaiga kontrolės sistemos netaiko.
29. Didmenininkų ir kitų ūkio subjektų, kurie tiekia fasuotus ekologiškus žemės ūkio ir maisto produktus ne galutiniam vartotojui ar naudotojui, negamina, neruošia, neimportuoja ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų iš trečiosios šalies, dėl tokių veiklų nesudaro sutarties su trečiąja šalimi, atitikties ekologinės gamybos reikalavimams patikrinimą sertifikavimo įstaiga atlieka ne rečiau kaip vieną kartą per 3 metus.
VI. EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ GAMYBA
31. Laukams (išskyrus ekologinei bitininkystei naudojamus laukus) suteikiamas pereinamojo laikotarpio arba ekologinės gamybos statusas, jeigu:
31.1. vegetacijos periodu jie yra atskirti natūralia aiškiai matoma riba – skirtingi pasėliai, skirtingos pasėlių veislės, kurias galima lengvai atskirti, skirtingas žemės dirbimo būdas, tvora, griovys, želdinių juosta ar kelias, o tokios ribos nesant – pažymėti nuolatiniais riboženkliais;
31.3. ekologinės gamybos ūkio subjektai įvertina užteršimo neleistinomis ekologinėje gamyboje medžiagomis sertifikuotų žemės ūkio naudmenų ir (ar) pasėlių plotų, besiribojančių su neekologinės gamybos būdu dirbamais žemės plotais, riziką ir, jei reikia, pasirenka atitinkamo pločio apsauginę juostą neekologinės gamybos būdu dirbamiems plotams atskirti, kad sertifikuoti plotai ir juose auginamos kultūros nebūtų užteršti neleistinomis ekologinėje gamyboje naudoti medžiagomis;
31.4. augalų vidutinis tankis ne mažesnis kaip:
| Augalų rūšis |
Augalų kiekis, vnt./m2 |
| Ankštinių javų, garstyčių, grikių, rapsų, kmynų pasėliai |
50 |
| Blakinės kalendros |
15 |
| Bulvės |
3 |
| Burnočiai, kukurūzai |
8 |
| Burokėliai, ropės, ridikai |
20 |
| Kopūstai ir kiti kopūstiniai |
3 |
| Morkos, salotos, ridikėliai |
40 |
| Pupos |
30 |
| Runkeliai |
4 |
| Svogūnai ir kiti svogūniniai |
30 |
| Vasarinių varpinių javų pasėliai |
150 |
| Žieminių varpinių javų pasėliai, varpinių ir ankštinių javų mišiniai, linai |
120 |
;
31.5. vidutinis medžių ar krūmų tankis visuose sodų plotuose ne mažesnis kaip:
| Augalų rūšis |
Augalų kiekis, vnt./ha |
| Abrikosai |
400 |
| Aukštaūgės kriaušės |
300 |
| Aukštaūgės obelys |
400 |
| Aukštaūgės slyvos |
600 |
| Aukštaūgės trešnės |
300 |
| Graikiniai riešutmedžiai |
80 |
| Lazdynai |
600 |
| Nykštukinės obelys |
2500 |
| Pusiau žemaūgės obelys |
1000 |
| Persikai |
600 |
| Šermukšniai |
500 |
| Vidutinio augumo obelys |
600 |
| Vyšnios |
600 |
| Žemaūgės kriaušės |
1000 |
| Žemaūgės obelys |
1600 |
| Žemaūgės slyvos |
1200 |
| Žemaūgės trešnės |
600 |
;
31.6. vidutinis augalų tankis visuose uogynų plotuose ne mažesnis kaip:
| Augalų rūšis |
Augalų kiekis, vnt./ha |
| Agrastai |
2500 |
| Aronijos |
1200 |
| Avietės |
4400 |
| Braškės |
20000 |
| Erškėtrožės |
1200 |
| Gervuogės |
2200 |
| Serbentai |
2500 |
| Svarainiai |
3000 |
| Šaltalankiai |
600 |
| Šilauogės |
1600 |
| Valgomieji sausmedžiai |
2200 |
| Žemuogės |
30000 |
.
32. Šių taisyklių 31.2–31.3 punktuose nurodytose apsauginėse juostose naudojama sėkla arba vegetatyvinė dauginamoji medžiaga neprivalo būti išauginta ekologiškai, o jose išauginta produkcija negali būti tiekiama rinkai paženklinta kaip susijusi su ekologine gamyba.
33. Šių taisyklių 31.5–31.6 punktų nuostatos taikomos tik nuo 2007 m. įveistiems ekologinės gamybos sodams ir uogynams. Mišriems sodams, nepriklausomai nuo laikotarpio, kada jie įveisti, tačiau iki 0,50 ha dydžio imtinai jos netaikomos.
34. Šių taisyklių 31.4–31.6 punktuose nurodytas tankis tikrinamas sertifikavimo įstaigos nustatyta tvarka.
35. Augalų pasėliai, kuriuose augalų tankis mažesnis, negu nustatyta šių taisyklių 31.4 punkte, gali būti sertifikuojami tik kaip ekologinės gamybos plotai, neįvardijant auginamų augalų.
36. Sodų, krūmų ir uogynų plotai, kuriuose augalų tankis neatitinka šių taisyklių 31.5–31.6 punktų reikalavimų dėl neprigijimo, sunykimo ar stichinių meteorologinių reiškinių, gali būti sertifikuojami kaip ekologinės gamybos plotai, jei yra išlikę ne mažiau kaip du trečdaliai auginamų augalų, su sąlyga, kad iki kito sertifikavimo sezono jie bus atsodinti tokios pat rūšies augalais pagal nustatytą tankį. Kitais atvejais tokie plotai sertifikuojami kaip neatitinkantys augalų tankio reikalavimų ekologinės gamybos laukai.
37. Jeigu sertifikavimo įstaigos kontroliuojamame lauke neauginami (nepasėti) žemės ūkio augalai, sertifikavimo įstaiga tokį lauką įvardija kaip „neauginami kultūriniai augalai“.
38. Ekologiškai auginami šaltalankiai gali būti sertifikuojami, jei:
38.1. sertifikavimo įstaigai paprašius, pateikiami pasodintų šaltalankių sodinukų įsigijimo dokumentai;
39. Nesant galimybės įsigyti norimos veislės bei rūšies ekologinės gamybos būdu užaugintos sėklos ir (arba) augalų dauginamosios medžiagos ar nesant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. vasario 29 d. įsakyme Nr. 3D-109 „Dėl leidimo naudoti neekologiškas sėklas“ (Žin., 2008, Nr. 27-989; 2009, Nr. 17-680; 2010, Nr. 24-1161,; 2011, Nr. 3D-175) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti tos veislės ar rūšies neekologišką sėklą, sertifikavimo įstaiga pareiškėjo, išskyrus ekologinės sėklininkystės ūkius, prašymu gali išduoti leidimą einamaisiais metais naudoti neekologiškai užaugintą sėklą ir (arba) dauginamąją medžiagą. Prašymai teikiami:
40. Laukinė augalija sertifikuojama kaip ekologiška, jei augalai renkami vietose, kurios atitinka reglamento (EB) Nr. 834/2007, reglamento (EB) Nr. 889/2008 ir šių taisyklių reikalavimus. Augalai, surinkti miestų ir miestelių teritorijose, nelaikomi ekologiškais.
VII. LEIDIMAS ATRAJOTOJAMS NAUDOTI SINTETINIUS A, D IR E VITAMINUS
42. Ekologinės gamybos ūkio subjektams leidžiama atrajotojų pašarų racione papildomai naudoti sintetinius A, D, ir E grupės vitaminus, kurie įtraukti į ES priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 238), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 767/2009 (OL 2009 L229, p. 1), nuostatas, registrą „Community Register of Feed Additives persuant to Regulation (EC) No 1831/2003“.
43. Šių taisyklių 42 punkte nurodyti vitaminai:
43.1. turi visiškai atitikti natūralius vitaminus, t. y. jie turi būti tokios struktūros, kaip natūraliame maiste;
VIII. LEIDIMAS RIŠTI GALVIJUS
44. Ekologinės gamybos ūkiuose gyvūnų rišimas lauke draudžiamas, išskyrus atskirus gyvūnus ribotą laikotarpį ir dėl pagrįstų žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos, gerovės arba veterinarinių priežasčių.
45. Nedideliuose ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkiuose, t. y. ūkiuose, kuriuose ūkininkaujama ekologinės gamybos metodais ir laikoma iki 100 sertifikuojamų sutartinių gyvulių, auginami galvijai gali būti rišami tvartuose nepriklausomai nuo tvartų eksploatavimo laikotarpio pradžios, jeigu ekologinės gamybos ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pagrindžia, kad neįmanomas galvijų laikymas grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus. Ganymo laikotarpiu galvijai turi būti išgenami į diendaržius. Galvijai nuolatos turi turėti galimybę ganytis atvirame ore, visų pirma ganyklose, kai tai leidžia oro sąlygos ir žemės būklė, išskyrus atskirus galvijus ribotą laikotarpį, kai taikomi reglamente Nr. 889/2008 nustatyti apribojimai dėl pagrįstų žmonių ir gyvūnų sveikatos apsaugos, gerovės arba veterinarinių priežasčių. Kai ganymas neįmanomas, galvijai turi būti išgenami į mociono aikšteles ne rečiau kaip du kartus per savaitę.
46. Suteikiamas leidimas ne ilgiau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. dideliuose ekologinės gamybos gyvulininkystės ūkiuose (ūkiuose, kuriuose ūkininkaujama ekologinės gamybos metodais ir laikoma daugiau kaip 100 sertifikuojamų sutartinių gyvulių) galvijus laikyti pririštus tvartuose, kurie jau buvo eksploatuojami iki 2000 m. rugpjūčio 24 d., jeigu ūkio subjektai reguliariai (ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę) išveda galvijus mankštintis į mociono aikšteles ir galvijai teisės aktų nustatyta tvarka laikantis gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų auginami patogiai pakreiktuose tvartuose, jiems taikant individualią priežiūrą ir gavus ŽŪM leidimą raštu. Dėl šiame punkte nurodyto leidimo gavimo atskiri ekologinės gamybos ūkio subjektai kreipiasi į sertifikavimo įstaigą ir pateikia raštu prašymą (laisvos formos, nurodydami ketinamų rišti galvijų rūšį ir (arba) veislę, amžių, skaičių, datą, nuo kurios eksploatuojami tvartai, galvijų rišimo priežastį ar kitą, ūkio subjekto manymu, svarbią informaciją). Sertifikavimo įstaiga bent du kartus per metus atlieka leidimus gavusių ūkio subjektų kontrolę.
47. Sertifikavimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo, nurodyto šių taisyklių 46 punkte, gavimo dienos įvertina pateiktą informaciją ir, jeigu tenkinami šių taisyklių 46 punkto reikalavimai, parengia ŽŪM motyvuotą rekomendaciją, kartu pateikdama ekologinės gamybos ūkio subjekto prašymo kopiją. Jei šių taisyklių 46 punkto reikalavimai netenkinami – informuoja apie tai ekologinės gamybos ūkio subjektą.
IX. BIČIŲ PAPILDOMAS MAITINIMAS
49. Leidžiama ruošiant žiemai bičių šeimas maitinti papildomai. Maitinti pradedama nuo paskutinės medaus išėmimo dienos. Maitinti baigiama likus ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iki kito nektaro arba lipčiaus rinkimo pradžios.
X. NAMINIŲ PAUKŠČIŲ AUGINIMAS
51. Siekiant ekologinės gamybos ūkiuose užkirsti kelią intensyvaus auginimo būdams taikyti, naminiai paukščiai turi būti auginami, kol pasieks mažiausią šių taisyklių 52 punkte nustatytą amžių, arba turi būti auginami lėto augimo rūšių naminiai paukščiai.
52. Jei pareiškėjas neaugina lėto augimo rūšių naminių paukščių, mažiausias pjaunamų naminių paukščių amžius turi būti toks:
XI. GYVŪNAMS SKIRTŲ VETERINARINIŲ VAISTŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS
54. Jei ekologinės gamybos ūkyje gyvūnai buvo gydyti alopatiniais veterinariniais vaistais, ūkio subjektai, prieš tiekdami rinkai gydytus ekologiškus gyvūnus ir (arba) jų produktus, paženklintus kaip susijusius su ekologine gamyba, turi raštu sertifikavimo įstaigai pateikti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo 10 lentelėje nurodytą informaciją.
55. Sertifikavimo įstaiga, gavusi iš ūkio subjekto šių taisyklių 54 punkte nurodytą informaciją, ją įvertina ir priima sprendimą dėl ekologiškų gyvūnų ir (arba) jų produktų tiekimo rinkai.
56. Gydyti ūkiniai gyvūnai turi būti aiškiai paženklinti:
56.1. stambieji gyvūnai (galvijai, įskaitant buivolus ir bizonų rūšis, bei arklinių šeimos gyvūnai) – kiekvienas atskirai;
56.2. naminiai paukščiai ir kiti šių taisyklių 56.1 punkte nenurodyti gyvūnai (išskyrus bites) – kiekvienas atskirai arba ženklinamos bandos, partijos, pulkai;
XII. TRIUŠIŲ AUGINIMAS
57. Triušininkystės produkcija gali būti ženklinama kaip susijusi su ekologine gamyba, jei iš neekologinės gamybos ūkio įsigyti neekologiškai auginti triušiai buvo auginami ekologinės gamybos ūkyje ne mažiau kaip 3 mėnesius nuo jų įsigijimo arba sertifikavus ekologinę gamybą ir naujai triušių vadai pradėjus taikyti ekologinės gamybos teisės aktų ir šių taisyklių šio skyriaus reikalavimus.
58. Ekologinės gamybos ūkiuose triušiai turi būti laikomi šiomis sąlygomis:
58.1. triušiai negali būti laikomi narvuose, išskyrus triušių pateles, kurios gali būti laikomos narvuose praėjus 15 kalendorinių dienų nuo sukergimo iki jauniklių atjunkymo;
58.2. narvas vienai triušių patelei turi sudaryti ne mažiau kaip 0,6 m2 grindų ploto, jo aukštis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 m, papildomai pridedant po 0,15 m2 grindų ploto kiekvienam atvestam triušiukui. Pusę narvo grindų ploto gali sudaryti grotelės;
58.6. triušiams aptvarai turi būti įrengti taip, kad, esant tinkamoms oro sąlygoms, jie nuolat turėtų galimybę ganytis diendaržiuose;
58.7. aptvaro, esančio uždaroje patalpoje, plotas vienam triušiui turi sudaryti ne mažiau kaip 0,6 m2 grindų ploto;
58.8. diendaržio plotas turi būti ne mažesnis kaip 5 m2/vienam triušiui, iš kurio betonuotas žemės plotas kiekvienam triušiui gali sudaryti ne daugiau kaip 2 m2, o likusi diendaržio žemės dalis gali būti išklota tinklu;
XIII. EKOLOGINĖS AKVAKULTŪROS GYVŪNŲ AUGINIMO IR JŲ PRODUKTŲ GAMYBOS TAISYKLĖS
60. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektai ne rečiau kaip du kartus per metus atlieka ūkio valdoje esančių vidaus bei gėlųjų vandenų – tvenkinių, ežerų, vandens talpyklų (inkubatorių ir augyklų), kanalų ir varžų, skirtų žuvininkystės tikslams (toliau – žuvininkystės telkiniai), įtekančio ir ištekančio vandens – hidrocheminę analizę tirdami suspenduotas medžiagas, BDS7, amonio azotą, nitritus, nitratus ir fosfatus.
Pavasarį atliekama žuvininkystės telkinių įtekančio ir toliau naudojamo akvakultūros produktų gamybai vandens hidrocheminė analizė, rudenį – po gamybos proceso į aplinką išleidžiamo vandens hidrocheminė analizė.
Jei yra keli atskiri vandens paėmimo (išleidimo) kanalai, tuomet reikia atlikti atskirus kiekvieno kanalo vandens tyrimus.
Gauti rezultatai negali viršyti normų, nustatytų Žuvų auginimo žuvininkystės tvenkiniuose technologinių normų, patvirtintų Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V1-49 (Žin., 2005, Nr. 140-5062) (toliau – Technologinės normos), 9.1 punkte.
61. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektai periodinius vandens tyrimus – temperatūros (?C), vandenyje ištirpusio deguonies (mg/l O2), pH – pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kas 5 dienas, atlieka prietaisais (įtaisais), kuriems metrologiją reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas patikros galiojimo laikotarpis.
62. Duomenys, gauti šių taisyklių 61 punkte nustatyta tvarka, registruojami sertifikavimo įstaigos nustatytoje formoje „Vandens tyrimų duomenys“.
63. Išduodamas leidimas toje pat valdoje esančiuose inkubatoriuose ir augyklose auginti ekologiškus ir neekologiškus žuvų jauniklius, jeigu:
63.2. yra įrengti atskiri inkubatoriai ir augyklos ekologiškiems ir neekologiškiems žuvų jaunikliams auginti. Atstumas tarp ekologiškų ir neekologiškų inkubatorių bei ekologiškų ir neekologiškų augyklų yra ne mažesnis kaip 0,4 m;
64. Dėl šių taisyklių 63 punkte nurodyto leidimo ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas kreipiasi į sertifikavimo įstaigą ir pateikia:
64.1. valdos planą, patalpų, kuriose įrengtos talpyklos ir inkubatoriai, planus bei nurodo, kurie inkubatoriai ir augyklos yra skirti ekologinei gamybai, kurie – ne;
65. Sertifikavimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo dokumentų, nurodytų šių taisyklių 64 punkte, gavimo dienos įvertina pateiktą informaciją ir, jei teisės aktų reikalavimai tenkinami, parengia ŽŪM motyvuotą rekomendaciją. Jei teisės aktų reikalavimai netenkinami – informuoja apie tai ekologinės gamybos ūkio subjektą.
66. ŽŪM, gavusi iš sertifikavimo įstaigos šių taisyklių 65 punkte nurodytą motyvuotą rekomendaciją, per 5 darbo dienas išsiunčia ekologinės žuvininkystės ūkio subjektui sprendimą raštu (kopiją sertifikavimo įstaigai).
67. Išduodamas leidimas toje pat valdoje ūkio subjektui vykdyti ekologinę ir neekologinę suaugusių žuvų (nebeauginamų inkubatoriuose ir augyklose) gamybą, jeigu:
67.1. auginant suaugusias ekologiškas ir neekologiškas žuvis bus laikomasi šių reikalavimų:
67.1.2. tarp atskirų ekologiškų ir neekologiškų žuvininkystės tvenkinių, ežerų ar kanalų atstumas ne mažesnis kaip 10 metrų, matuojant nuo natūraliai susidariusios kranto ribos;
67.1.3. kiekvienam ekologiškam žuvininkystės tvenkiniui ir ežerui bei neekologiškam žuvininkystės tvenkiniui ir ežerui įrengtos atskiros vandens tiekimo ir išleidimo sistemos;
67.1.4. potvynių srovės negalės užlieti ekologiškų žuvininkystės tvenkinių ir ežerų neekologiškų žuvininkystės tvenkinių ar ežerų vandeniu;
67.2. visi ekologiškų ir neekologiškų suaugusių žuvų ekologinės gamybos ir paruošimo etapai atskirti laiko ar vietos atžvilgiu nuo neekologinės gamybos ir paruošimo etapų;
68. Dėl šių taisyklių 67 punkte nurodyto leidimo, ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas kreipiasi į sertifikavimo įstaigą ir pateikia įrodymus, kad bus laikomasi šių taisyklių 67 punkte nustatytų reikalavimų.
69. Sertifikavimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo įrodymų, nurodytų šių taisyklių 68 punkte, gavimo dienos įvertina pateiktą informaciją ir, jei teisės aktų reikalavimai tenkinami, parengia ŽŪM motyvuotą rekomendaciją. Jei teisės aktų reikalavimai netenkinami – informuoja apie tai ekologinės gamybos ūkio subjektą.
70. ŽŪM, gavusi iš sertifikavimo įstaigos šių taisyklių 69 punkte nurodytą motyvuotą rekomendaciją, per 5 darbo dienas išsiunčia ekologinės žuvininkystės ūkio subjektui sprendimą raštu (kopiją sertifikavimo įstaigai).
71. Jei toje pat valdoje auginami ekologiški ir neekologiški žuvų jaunikliai arba suaugusios ekologiškos ir neekologiškos žuvys, sertifikavimo įstaiga ne mažau kaip du kartus per metus atlieka ekologinės žuvininkystės ūkio subjekto patikrą.
72. Su ekologiškų žuvų jauniklių ir suaugusių žuvų gamyba susijusius įrašus ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas pildo Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnale bei saugo ekologinės akvakultūros gyvūnų ir jų produktų realizavimo patvirtinimo dokumentus.
73. Ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas, atsižvelgdamas į ekologinės žuvininkystės valdos etologinius poreikius, geografines sąlygas ir bendrą valdoje auginamų gyvūnų sveikatos būklę, gali reprodukcijos tikslais pailginti natūralią dienos trukmę iki 20 val. per parą, naudodamas dirbtinį apšvietimą.
74. Jeigu rinkoje nėra leistinų naudoti ekologinėje gamyboje plėšriosioms žuvims pašarų arba jiems gaminti naudojamų atitinkamų ekologiškų pašarinių žaliavų, iki 2014 m. gruodžio 31 d. išduodamas leidimas šerti ekologiškas plėšriąsias žuvis žuvų miltais ir žuvų taukais iš neekologinės akvakultūros likučių arba žmonėms vartoti skirtais žuvies likučiais. Tokios neekologiškos pašarinės žaliavos negali sudaryti daugiau kaip 30 proc. dienos raciono. Ekologiški augaliniai produktai gali sudaryti ne daugiau kaip 60 proc. pašarų raciono, 10 proc. ekologiškų gyvulinių produktų.
75. Dėl leidimo, nurodyto šių taisyklių 74 punkte, šerti ekologiškas plėšriąsias žuvis neekologiškais pašarais gavimo, ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas kreipiasi raštu į sertifikavimo įstaigą ir:
75.1. nurodo priežastį, kodėl planuojama ekologiškas plėšriąsias žuvis šerti neekologiškais pašarais;
75.2. pateikia įrodymą, kad rinkoje nėra leistinų naudoti ekologinėje gamyboje plėšriosioms žuvims pašarų arba jiems gaminti naudojamų atitinkamų ekologiškų pašarinių žaliavų;
75.4. nurodo plėšriųjų žuvų, kurios bus šeriamos neekologiškais pašarais, rūšį, kiekį (kg) arba skaičių (vnt.), amžių, vandens telkinio Nr.;
76. Ektoparazitams naikinti prieš įžuvinant ekologiškus tvenkinius arba po žuvų išgaudymo iš jų leidžiama žuvis laikyti voniose, pagamintose iš šių tirpalų:
77. Nustačius žuvų susirgimų arba ligų profilaktikos tikslais, ekologinės žuvininkystės tvenkiniai ne mažiau kaip vienerius metus laikomi be vandens. Jeigu jų vietoje auginama kokia nors žemės ūkio kultūra, gauta produkcija negali būti ženklinama kaip susijusi su ekologine gamyba. Be vandens tvenkiniai registruojami Ekologinės gamybos žurnale.
78. Siekiant, kad nebūtų pakenkta pakrančių aplinkai ir vandens kokybei, kad būtų sumažinta ligų rizika, taip pat nepritraukti vabzdžių ir graužikų, iš ekologinės žuvininkystės telkinių fizinėmis priemonėmis nuolatos pašalinamas nepanaudotas žuvų pašaras, neištirpę išmatos, nugaišusios žuvys, įkritę laukiniai paukščiai ar kitos šiukšlės, kurios sunaikinamos laikantis sanitarijos ir veterinarijos teisės aktų reikalavimų.
79. Siekiant užtikrinti ekologiškai auginamų žuvų gerovę ir apsaugą, ekologinės žuvininkystės tvenkinių, ežerų ir kanalų pakrantėse draudžiama kūrenti laužus, maudytis, žvejoti ar vykdyti kitokią veiklą, kuri keltų žuvims stresą ar fiziškai žalotų jas.
80. Ekologinės žuvininkystės ūkiuose išgaudymo metu žuvys negali būti žalojamos, be to, žuvų išgaudymas atliekamas taip, kad žuvys nepatirtų streso. Sugautos gyvos žuvys turi būti gabenamos talpyklose, kurios pritaikytos žuvų rūšims atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, remiantis Technologinių normų 8 dalimi.
81. Jeigu ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas sertifikavimo įstaigai pateikia dokumentus, įrodančius, kad žuvininkystės tvenkiniai nebuvo apdoroti ar užteršti valymo ir dezinfekavimo produktais, neleistinais naudoti ekologinėje gamyboje, išduodamas leidimas šių tipų žuvininkystės tvenkiniams (įskaitant tuos, kuriuose yra ekologiškų žuvų) nustatyti ne ilgesnius negu šiuos pereinamuosius laikotarpius:
81.1. žuvininkystės tvenkiniams, kurių negalima išdžiovinti, išvalyti ir dezinfekuoti – 24 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį;
81.2. žuvininkystės tvenkiniams, kurie buvo išdžiovinti, arba jei telkinys buvo laikomas be vandens – 12 mėnesių trukmės pereinamąjį laikotarpį;
82. Dėl šių taisyklių 81 punkte nurodyto leidimo gavimo ekologinės žuvininkystės ūkio subjektas kreipiasi į sertifikavimo įstaigą ir pateikia:
82.1. prašymą (užpildo sertifikavimo įstaigos nustatytos formos prašymą sutrumpinti pereinamąjį laikotarpį);
82.2. visų valymo ir dezinfekavimo medžiagų, trąšų ir pesticidų, įsigytų ir (arba) panaudotų ekologinės gamybos ūkyje per 3 metus, pirkimo dokumentus;
83. Sertifikavimo įstaiga per 5 darbo dienas nuo prašymo ir įrodymų, nurodytų šių taisyklių 82 punkte, gavimo dienos įvertina pateiktą informaciją ir, jei teisės aktų reikalavimai tenkinami, parengia ŽŪM motyvuotą rekomendaciją. Jei teisės aktų reikalavimai netenkinami – informuoja apie tai ekologinės gamybos ūkio subjektą.
84. ŽŪM, gavusi iš sertifikavimo įstaigos šių taisyklių 83 punkte nurodytą motyvuotą rekomendaciją, per 5 darbo dienas išsiunčia ekologinės žuvininkystės ūkio subjektui sprendimą raštu (kopiją sertifikavimo įstaigai).
85. Siekiant, kad ekologinės žuvininkystės telkiniuose sumažėtų augalų, naudojamos šios priemonės:
XIV. KULTŪRINIŲ GRYBŲ AUGINIMO TVARKA
87. Jeigu kultūriniams grybams auginti ūkiuose, kuriuose ūkininkaujama pagal ekologinės gamybos reikalavimus, nėra pakankamai gyvūnų mėšlo ir gyvūnų ekskrementų, gali būti substratams gaminti naudojamas ir iš neekologiškų ūkių gautas ūkinių gyvūnų mėšlas ir ūkinių gyvūnų ekskrementai, jeigu šis kiekis neviršija 25 proc. bendros substrato sudedamųjų dalių masės, išskyrus dengiamąją medžiagą ir vandenį, iki kompostavimo.
88. Ūkinių gyvūnų mėšlas turi būti sudarytas iš jų ekskrementų mišinio ir augmenijos arba pakratų (išskyrus dedeklių vištų mėšlą).
89. Šių taisyklių 87 punkte nurodytiems substratams gaminti galima naudoti iš neekologiškų ūkių (įmonių) gautą ūkinių gyvūnų mėšlą ir gyvūnų ekskrementus, jeigu:
89.1. ūkinių gyvūnų skaičius laikymo vietoje (ūkyje ar įmonėje) neviršija teisės aktuose nustatytų ūkinių gyvūnų tankumo reikalavimų;
89.2. paukščių mėšlas naudojamas tik iš dedeklių vištų ir viščiukų broilerių paukštynų, turinčių veterinarinį patvirtinimą, išduotą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės objektų, išskyrus maisto tvarkymą, veterinarinio patvirtinimo reikalavimais, patvirtintais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 (Žin., 2005, Nr. 31-1025; 2010, Nr. 27-1300).
XV. ELNINIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS
91. Lietuvoje gali būti sertifikuojamos šios elninių gyvūnų rūšys: danieliai, taurieji elniai, dėmėtieji elniai ir Dovydo elniai (toliau – elniniai gyvūnai).
92. Sertifikuoti pagal ekologinės gamybos reikalavimus galima tik prijaukintus, t. y. aptvaruose ir (arba) voljeruose laikytus elninius gyvūnus. Šiai sąlygai patvirtinti ūkio subjektas privalo turėti įrodymo dokumentus ir juos pateikti sertifikavimo įstaigos kontrolierių prašymu.
93. Įsigyjant neatjunkytus arba jaunesnius kaip 3 mėn. elninių gyvūnų jauniklius, jie turi būti įsigyjami kartu su neatjunkyto jauniklio motina.
94. Suaugę elniniai gyvūnai turi būti įsigyjami iš vieno ir tik iš ekologinės gamybos ūkio. Jeigu nėra šių galimybių, elniniai gyvūnai gali būti įsigyjami ir iš kelių ekologinės arba neekologinės gamybos ūkių, tačiau elninius gyvūnus laikantis ūkio subjektas privalo turėti įrodymo, kad nebuvo galimybės įsigyti elninių gyvūnų iš vieno ūkio ir (arba) iš ekologinės gamybos ūkio, dokumentus ir juos pateikti sertifikavimo įstaigos kontrolieriaus prašymu.
95. Jei ekologinės gamybos ūkyje neekologiškai laikyti elniniai gyvūnai įsigyjami bandai papildyti ar praplėsti, veislininkystės tikslu jų įsigyti galima ne daugiau kaip 40 proc., skaičiuojant procentą nuo laikomų ekologinės gamybos ūkyje suaugusių elninių gyvūnų (danielių – vyresnių kaip 2 m. amžiaus, tauriųjų elnių – vyresnių kaip 5 m. amžiaus, dėmėtųjų elnių – vyresnių kaip 2 m. amžiaus ir Dovydo elnių – vyresnių kaip 2 m. amžiaus) per metus. Tokiu atveju, laikantis ekologiškai elninius gyvūnus ūkio subjektas pateikia sertifikavimo įstaigai patvirtinimo dokumentus ir (arba) nurodo svarbias priežastis, kodėl buvo įsigyta iki 40 proc. neekologiškai laikytų elninių gyvūnų.
96. Ekologinės gamybos ūkyje formuojant bandą pirmą kartą įsigyjant neekologiškai laikytų elninių gyvūnų, jų skaičius neribojamas.
97. Elniniai gyvūnai turi būti laikomi aptvaruose ir (arba) voljeruose ir turi turėti galimybę visus metus ganytis atvirame ore. Laikyti elninius gyvūnus pastatuose galima tik šiais atvejais:
97.1. bandą kartu žiemos ar rudens laikotarpiu, jei neleidžia oro sąlygos jiems ganytis lauke, arba bandą kartu ne daugiau kaip 2 savaites prieš skerdimą ir laikantis šių taisyklių 99 punkte nurodytų sąlygų;
98. Kiti statiniai elniniams gyvūnams laikyti turi atitikti gyvūnams laikyti nustatytus Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
99. Jei šių taisyklių 97 punkte nurodytais atvejais elniniai gyvūnai laikomi pastate, jame turi būti užtikrintos šios sąlygos:
99.1. kiekvienam 100 kg gyvo svorio elniniam gyvūnui pakratais pakreiktame pastate turi būti skirta ne mažiau kaip 5 m2 vietos;
99.2. pastate turi būti saugu, kad elniniai gyvūnai nesusižeistų, pastatas turi būti apšviestas, vėdinamas, neturi būti skersvėjų;
100. Elninius gyvūnus prieš žudymą (skerdimą arba nušovimą) galima laikyti laikinuosiuose aptvaruose. Laikinųjų aptvarų dydis turi būti ne mažiau kaip 0,6 m2 aptvaro žemės ploto 100 kg elninio gyvūno gyvo svorio.
101. Žudyti sertifikuotus elninius gyvūnus draudžiama:
102. Aptvare ar voljere elniniai gyvūnai turi ganytis daugiametėse sertifikuotose ganyklose, tinkamose elninių gyvūnų maitinimuisi. Aptvare ar voljere turi augti pakankamai žolės, kitų žolinių augalų (kad kiekvienam elniniam gyvūnui atskirai būtų pakankamai maisto).
103. Jei elninių gyvūnų aptvare ar voljere nėra didelių medžių (medžių, tinkamų pasislėpti, teikiančių užuovėją ir šešėlį), turi būti įrengtų statinių užuovėjai ir apsisaugoti nuo saulės.
104. Tauriųjų elnių patinų iki 7 metų amžiaus aptvare ar voljere turi būti šlapynė ar pelkė, arba turi būti įrengta purvo duobė, kad elniniai gyvūnai galėtų voliotis, taip pat turi būti sudarytos sąlygos pasikasyti.
105. Siekiant, kad ganomi elniniai gyvūnai padarytų kuo mažiau žalos augalijai, dirvožemiui jį sutrypiant, būtų sumažinta erozija ir neviršytas azoto kiekis 1,7 sutartinio gyvulio 1 ha per metus, kuris atsiranda dėl elninių gyvūnų mėšlo pasklidimo, elninių gyvūnų skaičius, atitinkantis sutartinį gyvulį, aptvare ar voljere turi būti toks:
106. Jeigu auginant elninius gyvūnus voljere ar aptvare vien pašarų nepakanka, jie gali būti papildomai šeriami:
106.1. ekologiškais pašarais, atitinkančiais elninių gyvūnų mitybos reikalavimus skirtingais jų vystymosi etapais;
107. Elninių gyvūnų neatjunkyti jaunikliai, jei motina turi pakankamai pieno, turi maitintis natūraliai motinos pienu ir atsijunkyti natūraliai. Jei natūraliai neatsijunko, elninių gyvūnų jaunikliai gali būti atjunkomi, kai jie pradeda naudoti jų maitinimosi poreikius patenkinantį kietą maistą, bet ne anksčiau kaip nuo 3 mėnesių.
108. Elninius gyvūnus pervežant ar vežant į skerdyklą, saugumui užtikrinti patinai turi būti vežami atskirti.
111. Visi tos pat rūšies elniniai gyvūnai, esantys valdoje, turi būti laikomi pagal ekologinės gamybos taisykles.
112. Tame pat aptvare arba voljere negali būti nesertifikuotų pagal ekologinės gamybos reikalavimus tos pat ar kitos rūšies elninių gyvūnų.
XVI. EKOLOGINĖS GAMYBOS ŪKIO SUBJEKTŲ PATIKRA, MĖGINIŲ ĖMIMAS, LEISTINŲ NAUDOTI EKOLOGINĖJE GAMYBOJE TRĄŠŲ IR DIRVOS GERINIMO PRIEMONIŲ NUSTATYMO TVARKA
114. Sertifikavimo įstaiga, atlikdama ekologinės gamybos ūkio subjektų kasmetinę ir (arba) papildomą patikrą, pagal sertifikavimo įstaigos nustatytą metodiką ir kriterijus įvertina kiekvieną ūkio subjektą ir priskiria jį rizikos grupei.
115. Sertifikavimo įstaiga savo nustatyta tvarka kasmet atlieka ne mažiau kaip 15 proc. visų ūkio subjektų papildomų patikrų vietoje.
116. Siekdama nustatyti, ar laikomasi ekologinei gamybai teisės aktuose nustatytų reikalavimų, sertifikavimo įstaiga kasmet iš ne mažiau kaip 3 proc. visų pateikusiųjų paraiškas gauti nutarimo išrašą ir (arba) patvirtinamąjį dokumentą ūkio subjektų savo nustatyta tvarka paima mėginių, pirmumą teikdama rizikingiausiai grupei priskirtiems ūkio subjektams.
117. Subjektai (platintojai), norintys gauti Lietuvos sertifikavimo įstaigos patvirtinimą, kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvos gerinimo priemonės, kurios yra leistinos naudoti pagal reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priedą, yra tinkamos naudoti ekologinėje gamyboje, turi pateikti sertifikavimo įstaigai akredituotos laboratorijos išsamią produkto cheminės sudėties analizę bei mokslinę rekomendaciją, patvirtinančią, kad trąša ir (arba) dirvos gerinimo priemonė yra veiksminga.
118. Sertifikavimo įstaiga patikrina, ar visos trąšų ir (arba) dirvos gerinimo priemonių sudėtyje esančios medžiagos leistinos naudoti ekologinėje gamyboje. Jeigu nusprendžiama, kad šios medžiagos leistinos naudoti, sertifikavimo įstaiga išduoda trąšų ir (arba) dirvos gerinimo priemonių platintojui leidimą ir informaciją apie leistiną naudoti ekologinėje gamyboje produktą paskelbia įstaigos interneto tinklalapyje.
119. Jeigu kurios nors ES šalies sertifikavimo įstaiga patvirtino, kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvos gerinimo priemonės leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, Lietuvos sertifikavimo įstaigos patvirtinimo dokumento papildomai nebeišduoda, tačiau jeigu sertifikavimo įstaigos tinklalapyje šios trąšos ir (arba) dirvos gerinimo priemonės nenurodytos, ūkio subjektas pateikia sertifikavimo įstaigai informaciją apie šias trąšas ir (arba) dirvos gerinimo priemones.