LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJA IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJA

 

Į S A K Y M A S

DĖL NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMŲ BEI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ PAŽYMĖJIMŲ BLANKŲ, TAIP PAT NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMŲ BEI NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGŲ PAŽYMĖJIMŲ DAVIMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 

1998 m. sausio 9 d. Nr. 14/6

Vilnius

 

 

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teikimu, taip pat siekdami užtikrinti tinkamą laikinojo nedarbingumo ekspertizę ir racionalų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą ligos bei motinystės pašalpoms,

ĮSAKOME:

1. Patvirtinti:

1.1. Naujus nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų blankus (pridedama).

1.2. Naujas nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisykles (pridedama).

2. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams organizuoti ir užtikrinti laikinojo nedarbingumo ekspertizę, vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtintomis taisyklėmis.

3. Šiuo įsakymu patvirtintus blankus ir taisykles laikyti galiojančiomis nuo 1998 m. kovo 31 d.

4. Pripažinti netekusiais galios nuo 1998 m. kovo 31 d.:

4.1. Nedarbingumo pažymėjimų davimo taisykles, patvirtintas 1991 m. liepos 29 d. socialinės apsaugos ministro ir sveikatos apsaugos ministro pirmojo pavaduotojo.

4.2. Socialinės apsaugos ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 67/165 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklių 1.3 punkto pakeitimo“.

4.3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 53/9 „Dėl nedarbingumo pažymėjimų davimo taisyklių 3.3 punkto pakeitimo“.

5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedame sveikatos apsaugos viceministrei R. Baranauskienei ir socialinės apsaugos ir darbo viceministrui R. Kaireliui.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                       JUOZAS GALDIKAS

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

 

 

 

PASTABA: Nedarbingumo lapelio formos pavyzdį žiūrėti „Valstybės žinių“ Nr. 7, 60-65 psl.


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ir

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministerijų 1998 m. sausio 9 d.

įsakymu Nr. 14/6

 

Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklės

 

1. Bendroji dalis

 

1.1. Nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai (toliau -pažymėjimai) pateisina neatvykimą į darbą ir yra pagrindas skirti ligos ar motinystės pašalpą.

1.2. Pažymėjimus gali išduoti ir tęsti tik ligonius gydantys gydytojai ar gydytojų konsultacinės komisijos (toliau – GKK) tų sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Fondo valdybos) teritoriniais skyriais.

1.3. Pažymėjimai išduodami apdraustiesiems pateikus valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (toliau – VSDP) arba valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartį ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpoms (toliau – sutartį).

1.4. Ambulatorinio gydymo metu pažymėjimai išduodami tą dieną, kai nustatomas laikinasis nedarbingumas, o stacionarinio gydymo metu – išvykimo iš stacionaro dieną arba, ligoniui pageidaujant, tiek kartų per mėnesį, kiek kartų ligonio darbovietėje mokamas atlyginimas.

Sergantiesiems psichinėmis ligomis pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo atgaline data gali išduoti gydytojai psichiatrai kartu su sveikatos priežiūros įstaigų vyriausiaisiais gydytojais arba gydytojų psichiatrų teikimu – GKK, bet ne ilgiau kaip 5 kalendorinėms dienoms.

Ligoniams, kurie į sveikatos priežiūros įstaigas kreipiasi po darbo, pažymėjimai išduodami kreipimosi dieną, o nuo darbo jie atleidžiami nuo kitos dienos.

1.5. Išduoti ir tęsti pažymėjimus ambulatoriniams ligoniams gali tik ambulatorinius ligonius priimti turintys teisę gydytojai.

Jeigu ligonis į stacionarinę įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, pažymėjimą jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 2 dienoms.

1.6. Ligoniams, Sveikatos apsaugos ministerijos sprendimu siunčiamiems tirti, ar gydyti už Lietuvos Respublikos ribų, pažymėjimus išduoda GKK.

1.7. Už Lietuvos Respublikos ribų gautus apdraustųjų laikinąjį nedarbingumą pateisinančius dokumentus į pažymėjimus keičia GKK, gavusios jų originalą ir Fondo valdybos teritorinių skyrių leidimus raštu.

Jeigu tokius dokumentus GKK pateikia ligoniai, neturėję Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo gydytis už Lietuvos Respublikos ribų, tai jie turi papildomai pateikti notaro patvirtintą dokumentų vertimą į valstybinę kalbą.

1.8. Pažymėjimai dėl estetinių ir plastinių operacijų operuotiems stacionare asmenims gali būti išduodami tik tuo atveju, jeigu buvę defektai trukdė jų profesiniam darbingumui.

1.9. Apsidraudusiems valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpoms gauti pažymėjimai išduodami ir tęsiami šiose taisyklėse nustatyta tvarka. Tačiau tokie pažymėjimai išduodami tik tiems asmenims, kurių laikinasis nedarbingumas prasidėjo ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po sutarties įsigaliojimo, ir tęsiami ne ilgiau kaip 80 kalendorinių dienų.

1.10. Pažymėjimų dublikatus GKK išduoda, tik gavusios iš darboviečių ar Fondo valdybos teritorinių skyrių pažymas, kad pagal tokius pažymėjimus neišmokėtos ligos ar motinystės pašalpos.

1.11. Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų davimo taisyklių laikymąsi turi teisę kontroliuoti Fondo valdybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotieji pareigūnai.

 

2. Pažymėjimų davimas dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų

 

2.1. Pažymėjimai dėl ligų ar nelaimingų atsitikimų duodami nuo pirmos darbingumo netekimo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba kol Medicininės socialinės ekspertizės komisijos (toliau – MSEK) nustato invalidumą.

2.2. Pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo tais atvejais, kai rentgenologiškai patvirtinti kaulų lūžiai ar stambiųjų kaulų sąnarių išnirimai, sausgyslių trūkimai ar plyšimai, taip pat po sudėtingų operacijų gydytojas traumatologas arba chirurgas vienas pats gali išduoti ir tęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, o visais kitais atvejais – ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

2.3. Kiti gydytojai po ūmaus miokardo infarkto ir ūmaus smegenų insulto (subarachnoidinių ir intracerebrinių kraujosruvų, smegenų infarkto), taip pat sergantiems onkologinėmis ligomis pažymėjimus savo nuožiūra gali duoti ir tęsti kiekvieną kartą ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų, o visais kitais atvejais – ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

Jeigu laikinasis nedarbingumas trunka ilgai, ligonius kas 30 kalendorinių dienų turi apžiūrėti GKK ir įvertinti jų gydymą bei darbingumą.

2.4. Ligoniai, kurių darbingumas sutrinka ilgam ar visiškai, siunčiami į MSEK, bet ne vėliau kaip po 122 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, ir ne vėliau kaip po 153 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (neįskaitant nėštumo komplikacijų).

2.5. Sergantieji tuberkulioze turi būti siunčiami į MSEK ne vėliau kaip po 244 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, ir ne vėliau kaip po 305 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių (įskaitant ir gydymo tuberkuliozės sanatorijose laikotarpį).

2.6. Jeigu MSEK invalidumo nenustato, o ligonis vis dar yra laikinai nedarbingas, pažymėjimas tęsiamas, iki ligonis pasveiks arba bus pakartotinai pasiųstas į MSEK.

Ligoniai pakartotinai siunčiami į MSEK ne vėliau kaip po 61 kalendorinės dienos nuo paskutinės MSEK apžiūrėjimo datos.

2.7. Jeigu ligonis be svarbių priežasčių paskirtu laiku neatvyksta į pirminį MSEK patikrinimą, pažymėjimas jam toliau netęsiamas, o elgesio taisyklių pažeidimų skiltyje įrašomas režimo pažeidimas ir data, kada ligonis turėjo būti apžiūrėtas MSEK. Toks pažymėjimas gali būti tęsiamas ar užbaigiamas tik gavus MSEK sprendimą apie ligonio laikinąjį nedarbingumą. Naujas pirmasis pažymėjimas dėl tos pačios ligos ar traumos be MSEK sprendimo taip pat negali būti išduodamas. Ligoniui susirgus kita ūmia liga ar susižalojus, išduodama medicininė pažyma, kurią GKK gali pakeisti į pažymėjimą tik po MSEK sprendimo.

Jeigu MSEK nustato invalidumą, pažymėjimas turi būti užbaigiamas dieną prieš nustatant invalidumą, o naujas pažymėjimas gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 1 visos darbo dienos.

2.8. Dirbantiems invalidams pažymėjimai išduodami ir tęsiami nepertraukiamai ar su pertraukomis ne daugiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus. Invalidui susirgus profesine liga, tuberkulioze ar susižalojus darbe, pažymėjimas tęsiamas tol, kol invalidas pasveiks arba kol dėl profesinės ligos, tuberkuliozės ar dėl traumos darbe jam bus iš naujo nustatyta invalidumo grupė.

2.9. Pasveikusiems ligoniams išvykstant iš sveikatos priežiūros įstaigų stacionarų, pažymėjimai užbaigiami.

Jeigu ligoniai laikinai nedarbingi, gydytojai su skyrių vedėjais arba su sveikatos priežiūros įstaigų vyriausiaisiais gydytojais gali pratęsti pažymėjimus tolesniam ambulatoriniam gydymui ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

2.10. Laikinai nedarbingiems ligoniams, atsiųstiems iš sveikatos priežiūros įstaigų su neužbaigtais pažymėjimais stacionariniam sanatoriniam (sveikatos grąžinamajam ar reabilitaciniam) gydymui, pažymėjimus gydymosi laikotarpiui tęsia tokių gydymo įstaigų gydytojai kartu su skyrių vedėjais arba vyriausiaisiais gydytojais.

Pasveikusiems ligoniams išvykstant iš tokių gydymo įstaigų, pažymėjimai užbaigiami, o laikinai nedarbingiems gali būti tęsiami, bet ne ilgiau kaip 1 kalendorinę dieną.

2.11. Asmenims, netekusiems darbingumo dėl ligos ar traumos laikotarpiu per tris kalendorines dienas po savanoriško išėjimo arba atleidimo iš darbo su teise gauti išeitinę pašalpą, pažymėjimai duodami ir tęsiami taisyklėse nustatyta tvarka.

2.12. Pažymėjimai neduodami:

- darbingiems asmenims jų sveikatos tikrinimo laikotarpiu;

- asmenims, sužalojusiems savo arba savo globotinių sveikatą, taip pat apsimetusiems sergančiaisiais (simuliantams);

- asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo tiesioginė priežastis yra alkoholio, toksinių ar narkotinių medžiagų vartojimas.

Tais atvejais, kai savanoriškai gydomasi stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, gydytojai kartu su skyrių vedėjais ar vyriausiaisiais gydytojais, išrašydami ligonius iš stacionaro, duoda jiems pažymėjimus 14 kalendorinių dienų, bet tam pačiam ligoniui tik vieną kartą per kalendorinius metus.

 

3. Pažymėjimų davimas sergančiam šeimos nariui slaugyti

 

3.1. Pažymėjimai sergantiems bet kuria liga vaikams iki 7 metų amžiaus, taip pat vaikams iki 14 metų amžiaus, sergantiems onkohematologinėmis ligomis, po sudėtingų operacijų, traumų ar nudegimų slaugyti stacionare gali būti duodami reikalingam slaugymo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorinėms dienoms.

Kitais atvejais sergantiems vaikams iki 14 metų amžiaus slaugyti vienam iš tėvų ar kartu su jais gyvenančių senelių pažymėjimas duodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, bet duodamas ir kiekvieną kartą tęsiamas ne ilgiau kaip 5 kalendorinėms dienoms. Ši slaugymo trukmė negali būti ilgesnė kaip 14 kalendorinių dienų (iš viso) vaiką nepertraukiamai slaugant ir stacionare, ir namie.

3.2. Sergantiems 14 metų amžiaus bei vyresniems vaikams, taip pat suaugusiems šeimos nariams slaugyti gydytojai pažymėjimus duoda ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms. Ši slaugymo trukmė negali būti ilgesnė nepertraukiamai slaugant ligonį ir stacionare, ir namie.

3.3. Jeigu vienu metu suserga keli šeimos nariai, pažymėjimas jiems slaugyti duodamas tik vienam slaugančiam asmeniui, o šeimos nariams susirgus skirtingu laiku – 3.1 – 3.4 punktuose nurodyta tvarka.

3.4. Jeigu slaugomas ligonis suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, tai jam ne duodamas naujas pažymėjimas, o tęsiamas pirmasis.

 

4. Pažymėjimų davimas nėščiosioms ir gimdyvėms bei asmenims, įvaikinusiems naujagimius

 

4.1. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus duoda nėščias moteris prižiūrintys sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai akušeriai – ginekologai arba bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai.

4.2. Pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms duodami:

- moterims, suėjus 30 nėštumo savaičių ir vėliau;

- moterims, pagimdžiusioms 28 nėštumo savaitę ir vėliau.

4.3. Daugiavaisio nėštumo ar nėštumo ir gimdymo komplikacijų (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą) atvejais gimdymo skyrių gydytojai kartu su skyrių vedėjais arba vyriausiaisiais gydytojais moterims po gimdymo duoda papildomus pažymėjimus 14 kalendorinių dienų.

4.4. Moterims, pagimdžiusioms, suėjus 22 nėštumo savaitėms, gimdymo skyrių gydytojai pažymėjimus duoda 28 kalendorinėms dienoms.

Jei kūdikis gyvena 28 dienas ir ilgiau, papildomą pažymėjimą dar 28 kalendorinėms dienoms duoda kūdikį prižiūrinčios sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas kartu su skyriaus vedėju arba vyriausiuoju gydytoju.

4.5. Asmeniui, įvaikinusiam kūdikį, pažymėjimą 56 kalendorinėms dienoms nuo kūdikio gimimo dienos gali duoti sveikatos priežiūros įstaigos GKK, gavusi dokumentus apie įvaikinimą.

4.6. Nedarbingumo pažymėjimą dėl dirbtinio nėštumo nutraukimo duoda operaciją atlikęs gydytojas, bet ne ilgiau kaip 2 kalendorinėms dienoms. Esant komplikacijų, pažymėjimas tęsiamas taisyklėse nustatyta tvarka.

Vakuuminių aspiracijų atvejais pažymėjimai neduodami.

Savaiminių abortų atvejais pažymėjimai duodami taisyklių 1.4 ir 2.9 punktuose nurodyta tvarka.

 

5. Pažymėjimų davimas epideminių situacijų atvejais

 

5.1. Pažymėjimus nušalintiems nuo darbo asmenims dėl karantino režimo ypač pavojingų infekcijų židiniuose nustatytam laikotarpiui duoda sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai infektologai arba bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai, gavę teritorinių visuomenės sveikatos centrų atitinkamas pažymas.

5.2. Teritorinių visuomenės sveikatos centrų sprendimu apdraustuosius laikinai nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojus ir negalint jų perkelti į kitą darbą, pažymėjimus nustatytam laikotarpiui duoda sveikatos priežiūros įstaigų infektologai arba bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai.

5.3. Teritorinių visuomenės sveikatos centrų sprendimu vaikų įstaigose įvedus infekcijų plitimą ribojantį režimą ir išdavus atitinkamas pažymas apie būtinybę prižiūrėti vaikus, pažymėjimus išduoda gydytojai pediatrai arba bendrosios praktikos (šeimos) gydytojai nustatytam priežiūros laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms.

 

6. Pažymėjimų davimas laikinai perkėlus į kitą darbą dėl profesinės ligos, tuberkuliozės arba dėl užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiojimo

 

Asmenims, sergantiems profesine liga, tuberkulioze, taip pat užkrečiamųjų ligų sukėlėjų nešiotojams, laikinai negalintiems dirbti savo darbo ir pagal medicinines išvadas perkeltiems į kitą, mažiau apmokamą darbą, pažymėjimus duoda GKK reikiamam perkėlimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams, ir kiekvieną kartą juos tęsia ne ilgiau kaip 10 kalendorinių dienų.

 

7. Pažymėjimų davimas dėl protezavimo

 

Pažymėjimus dėl protezinio – ortopedinio gydymo apdraustiesiems, besigydantiems specializuotose sveikatos priežiūros įstaigose, gydytojai kartu su skyrių vedėjais ar įstaigos vyriausiaisiais gydytojais duoda už visą jose būtą laiką, taip pat kelionės į stacionarą ir atgal laikotarpį.

 

8. Pažymėjimų davimas taisyklėse nenumatytais atvejais

 

Pažymėjimus taisyklėse nenumatytais atvejais gali duoti tik sveikatos priežiūros įstaigų GKK, gavusios Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių leidimus raštu.

 

9. Pažymėjimų pildymo ir davimo ligoniams tvarka

 

9.1. Gydytojas turi tiksliai ir aiškiai užpildyti visas pažymėjimo, jo šaknelės ir pranešimo apie apdraustojo(-osios) nedarbingumą eilutes, lenteles ir atitinkamus langelius, įrašyti, kas reikalinga, arba pažymėti, kaip nurodyta pastaboje.

Pranešimas apie apdraustojo(-osios) nedarbingumą pildomas tik išduodant pirmąjį pažymėjimą dėl ambulatorinio gydymo.

9.2. Sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas, adresas ir kodas turi būti žymimas spaudu. Nesant spaude įmonės kodo, jis įrašomas atitinkamame langelyje.

9.3. Apdraustojo asmens kodas, VSDP serija ir VSD Nr. pildomi pagal apdraustojo VSDP, kuriame yra ir apdraustojo asmens kodas.

Gydytojo, išdavusio pažymėjimą, asmens kodas pildomas pagal jo VSDP arba pasą.

9.4. Ligonio adresas nurodomas pagal jo faktinę gyvenamąją vietą.

9.5. Pirminė ir galutinė pagrindinių patologinių būklių (ligų, traumų), dėl kurių ligonis yra laikinai nedarbingas, diagnozės įrašomos valstybine kalba, nurodomi jų kodai pagal TLK – 10 (raidė ir 3 skaitmenys).

Jeigu nepertraukiamojo laikinojo nedarbingumo atveju tokių būklių yra ne viena, o daugiau, tai galutinė diagnozė nurodoma tos būklės, dėl kurios ligonis buvo nedarbingas ilgiausiai. Tuo atveju, kai pirminė diagnozė keičiama dėl profesinės ligos, kartu su galutine profesinės ligos diagnoze tame pačiame langelyje nurodoma tiksli profesinės ligos patvirtinimo data.

9.6. Vaikui ar suaugusiajam slaugyti išduotame pažymėjime nurodomas ligonio amžius suėjusiais metais.

9.7. Eilutė „Gydytas sanatorinėje įstaigoje“ pildoma sveikatos grąžinamojo gydymo ir reabilitacijos atvejais.

9.8. Ambulatorinio ligonio tikrinimo GKK kas 30 dienų data nurodoma lentelės GKK langelyje „Apžiūrėtas“, o siuntimo į MSEK data – „Siųstas į MSEK „.

9.9. Eilutėse „Elgesio taisyklių pažeidimai“ nurodomas pažeidimų pobūdis ir jų datos.

9.10. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo eilutę „Komplikuotas nėštumas ir gimdymas“ pildo gimdymo skyriaus gydytojas. Joje nurodoma liga, komplikacija ar kita priežastis (pagal Sveikatos apsaugos ministerijos sąrašą), dėl kurios išduodamas papildomas pažymėjimas 14 kalendorinių dienų.

9.11. Išduodant pažymėjimus dėl ambulatorinio gydymo, kiekvienas ligonis turi būti pasirašytinai supažindinamas su „Elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu“.

9.12. Užbaigtas pažymėjimas patvirtinamas specialiu sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu pažymėjimams.

9.13. Visi išduodami pažymėjimai registruojami nedarbingumo pažymėjimų registravimo žurnale (forma Nr. 036/a). Čia turi būti įrašomos pažymėjimų išdavimo ir užbaigimo datos, taip pat pirminė ir galutinė diagnozės.

9.14. Gydytojai, išduodami, tęsdami ir užbaigdami pažymėjimus, kiekvieną kartą apžiūri ligonius ir aprašo medicininiuose dokumentuose jų nusiskundimus bei objektyvaus tyrimo duomenis, kuriais pagrindžia pažymėjimų išdavimą, tęsimą ir užbaigimą.

9.15. Medicininiai dokumentai, pagrindžiantys laikinąjį nedarbingumą, turi būti laikomi sveikatos priežiūros įstaigose, o pažymėjimai – pas ligonius (išskyrus gydymo stacionaruose atvejus).

 

10. Medicininė pažyma

 

Medicininė pažyma (forma Nr. 094/a) apdraustiesiems duodama, kai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka jie neturi teisės gauti ligos pašalpos arba kai serga bei slaugo šeimos narius ilgiau, negu leidžia šis įstatymas.

Medicininė pažyma dėl ligų, traumų, protezavimo, sergančiojo šeimos nario slaugymo bei nėštumo ir gimdymo taip pat duodama ir nedirbantiems asmenims, pripažintiems bedarbiais pagal Bedarbių rėmimo įstatymą ir įregistruotiems teritorinėse darbo biržose, studentams, moksleiviams, Vidaus reikalų ir Krašto apsaugos ministerijų pareigūnams.

Pažymoje nurodomos tik jos išdavimo ir užbaigimo datos.

 

11. Gydytojų atsakomybė ir jų veiksmų apskundimas

 

11.1. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės organizavimą sveikatos priežiūros įstaigoje atsako jos vadovas.

11.2. Už laikinojo nedarbingumo ekspertizės kokybę ir pagrįstumą atsako ją atliekantys gydytojai.

11.3. Už nepagrįstą pažymėjimo išdavimą ar tęsimą gydytojams taikoma drausminė atsakomybė, o esant sąmoningai klastotei – baudžiamoji atsakomybė.

11.4. Už neteisingą laikinojo nedarbingumo ekspertizės atlikimą ir pažymėjimų davimo tvarkos pažeidimus Fondo valdybos ir Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu gydytojas gali būti peratestuojamas dėl profesinio tinkamumo.

11.5. Ligos ir motinystės pašalpas, išmokėtas pagal nepagrįstai išduotus ar tęstus pažymėjimus, taip pat pagal pažymėjimus, išduotus pažeidžiant šias taisykles, Fondo valdybos teritoriniai skyriai nustatyta tvarka išieško iš sveikatos priežiūros įstaigų.

11.6. Ginčijamus laikinojo nedarbingumo ekspertizės klausimus sprendžia Fondo valdybos Medicinos skyrius ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir Medicinos skyriai.

11.7. Apdraustųjų pretenzijas dėl gydytojų, atliekančių laikinojo nedarbingumo ekspertizę, veiksmų sprendžia sveikatos priežiūros įstaigų GKK kartu su Fondo valdybos įgaliotaisiais pareigūnais, o dėl pastarųjų veiksmų – Sveikatos apsaugos ministerija ir Fondo valdyba arba teismas.

______________