STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SURAŠYMO LAPO IR JO PILDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. spalio 6 d. Nr. 86

Vilnius

 

 

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 117-3013; 1999, Nr. 56-1811) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 479 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų visuotinio surašymo svarbiausiųjų darbų plano“ (Žin., 2000, Nr. 36-1007),

Tvirtinu:

1. surašymo lapą (pridedamas);

2. surašymo lapo pildymo taisykles (pridedamos).

Surašymo lape ir jo pildymo taisyklėse galimi technologinio pobūdžio pakeitimai.

 

 

 

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                                    P. GADLYS

 

Patvirtinta

Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinio direktoriaus

2000 10 06 įsakymu Nr. 86

 

SURAŠYMO LAPAS

 

„Surašymo duomenys apie gyventoją ir jo būstą yra konfidencialūs ir gali būti panaudoti tik suvestiniams duomenims gauti.“

 

Lietuvos Respublikos gyventojų ir būstų 2001 metų

visuotinio surašymo įstatymas, 7 str.

 

savivaldybės kodas

surašymo skyriaus Nr.

instruktoriaus apylinkės Nr.

surašymo apylinkės Nr.

 

Adresas

 

savivaldybė

miestas

seniūnija

kaimas

gatvė

namo Nr.

buto Nr.

nuolat gyvenantiems sodo bendrijos name

sodo sklypo Nr.

sodo bendrijos pavadinimas

Nurodyti būsto savininką

• kaimuose, kur nėra gatvių pavadinimų ir namų numerių

• sodo bendrijų teritorijoje esančių nuolat gyvenamų namų

vardas

pavardė

benamis(-ė)

 

asmenų skaičius būste

vyrų

moterų

papildomų lapų „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios

vietos adresas“ skaičius

 

Instituciniai namai

 

globos įstaiga (globos namai, nakvynės namai ar pan.)

gydymo įstaiga (ligoninė, sanatorija)

religinė įstaiga (vienuolynas, seminarija ar pan.)

karinė įstaiga (kareivinės ar pan.)

mokymo įstaiga (internatinė mokykla ar pan.)

kiti (įkalinimo įstaiga ar pan.)

 

Duomenys apie pastatą

 

1. Pastatymo laikotarpis

iki 1919

1919–1945

1946–1960

1961–1970

1971–1980

1981–1990

1991–2001

nurodyti metus

 

2. Pastato tipas

gyvenamasis pastatas

negyvenamasis pastatas

 

3. Medžiagos, naudotos išorinių sienų statybai

plytos, akmenys, blokeliai

stambiaplokštės konstrukcijos

monolitinis betonas

mediena

įvairios medžiagos

kita

 

Duomenys apie būstą

 

4. Būsto tipas

individualus namas

individualaus namo dalis

butas

bendrabutis

viešbutis ar pan.

kita patalpa

 

5. Būsto nuosavybės forma

privati fizinių asmenų

privati juridinių asmenų

valstybės, savivaldybės

kita

 

6. Naudingasis plotas, m2

 

7. Kambarių skaičius

 

8. Virtuvė

yra

nėra

 

9. Patogumai

vandentiekis

yra

nėra

kanalizacija

yra

nėra

karštas vanduo

yra

nėra

vonia/dušas

yra

nėra

tualetas (su nutekamuoju vandeniu)

yra

nėra

elektra

yra

nėra

stacionari viryklė (dujinė, elektrinė)

yra

nėra

krosnis (maistui gaminti)

yra

nėra

telefonas

yra

nėra

 

10. Šildymo būdas

centrinis šildymas iš šilumos tinklų

centrinis šildymas iš vietinio šilumos šaltinio

elektra

dujomis

kietu kuru

skystu kuru

krosnis, židinys

kitas

šildymo nėra

 

11. Būsto panaudojimas

gyvenama nuolat

naudojama sezono metu arba kaip antrasis būstas

negyvenamas

 

Būsto gyventojų sąrašas pagal namų ūkius

 

vardas, pavardė

asmens eilės Nr.

namų ūkio Nr.

ryšys su asmeniu, užrašytu pirmuoju namų ūkyje

vyro/žmonos, sugyventinio(-ės) asmens eilės Nr.

motinos asmens eilės Nr.

tėvo asmens eilės Nr.

laikinai išvykęs

laikinai atvykęs

surašymo lapo „Duomenys apie asmenį“ Nr.

 

Asmenų laikino išvykimo/atvykimo trukmė ir priežastis

 

laikinai išvykusio/atvykusio asmens eilės Nr. būsto gyventojų sąraše

trukmė

mažiau kaip mėnuo

mėnesių skaičius

laikino išvykimo/atvykimo priežastis

mokytis

dirbti

į privalomąją karinę tarnybą

kita

į užsienį, iš užsienio

užsienio valstybė

 

Duomenys apie namų ūkį

 

12. Ar turi nuosavą būstą?

taip

vieną

daugiau nei vieną

ne

 

13. Ar nuomojasi šį būstą?

taip

visą būstą

dalį būsto

ne

 

14. Ar turi žemės?

taip

nuosavos žemės, hektarų, arų

nuomojamos žemės, hektarų, arų

ne

 

15. Ar turi automobilį(-ių)?

taip

automobilių skaičius (nuosavų ar darbdavio

skirtų ir naudojamų namų ūkio reikmėms)

ne

 

Duomenys apie asmenį

 

16. Jūsų vardas, pavardė

 

17. Jūsų lytis

 

18. Jūsų asmens kodas

 

19. Jūsų gimimo data

metai

mėnuo

diena

sukakusių metų skaičius

 

20. Jūsų gimimo vieta

Lietuva

miestas

kaimas

užsienis (nurodyti valstybę)

 

21. Ar vieneri metai iki surašymo Jūs gyvenote šioje gyvenamojoje vietovėje?

taip

ne

atvykote iš

miesto

kaimo

užsienio (nurodyti valstybę)

 

22. Jūsų pilietybė

Lietuvos Respublikos

kitos valstybės (nurodyti valstybę)

be pilietybės

 

23. Jūsų tautybė

lietuvis(-ė)

rusas(-ė)

lenkas(-ė)

baltarusis(-ė)

kita (nurodyti)

nenurodė

 

24. Jūsų gimtoji kalba

lietuvių

rusų

lenkų

baltarusių

kita (nurodyti)

 

25. Kurias kitas kalbas Jūs mokate, t. y. galite kalbėti ir/ar rašyti?

lietuvių

rusų

lenkų

anglų

prancūzų

vokiečių

kitą(-as) (nurodyti)

nemoka

 

26. Jūsų šeiminė padėtis (klausti 15 metų ir vyresnio asmens)

niekada negyveno santuokoje

vedęs, ištekėjusi

ne pirma santuoka

išsituokęs(-usi)

našlys(-ė)

pirmosios santuokos įregistravimo metai

 

27. Ar Jūs gimdėte? (klausti 15 metų ir vyresnės moters)

taip

Kuriais metais pirmą kartą gimdėte?

Kiek pagimdėte gyvų vaikų?

ne

 

28. Gal Jums nustatyta invalidumo grupė?

taip

nurodyti kuri

ne

Invalidumo priežastis

invalidumas nuo vaikystės

profesinė liga ar suluošinimas darbe

liga ar suluošinimas

Dėl kokių funkcijų sutrikimų Jums nustatytas invalidumas?

judėjimo

klausos

regėjimo

vidaus organų

intelekto

kitų

 

29. Jūsų išsimokslinimas (klausti 10 metų ir vyresnio asmens; žymėti įgytą aukščiausią išsimokslinimą)

aukštasis

aukštesnysis, specialusis vidurinis

vidurinis

pagrindinis

pradinis

neturi pradinio

raštingas (nelankė mokyklos)

neraštingas

 

30. Ar Jūs dabar mokotės mokykloje? (klausti 5 metų ir vyresnio asmens)

taip

ne

 

31. Kokioje mokykloje Jūs dabar mokotės?

aukštojoje

aukštesniojoje

profesinėje

bendrojo lavinimo

 

32. Ar Jūs tikintis(-i)

taip

ne

nenurodė, negali atsakyti

 

33. Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte?

Romos katalikų

ortodoksų (stačiatikių, pravoslavų)

sentikių

evangelikų liuteronų

evangelikų reformatų

musulmonų sunitų

judėjų

graikų apeigų katalikų (unitų)

karaimų

kitai (nurodyti)

nė vienai

 

34. Jūsų pragyvenimo šaltiniai (per paskutinius 12 mėnesių)

darbo užmokestis

pajamos iš nuosavo verslo

pajamos iš žemės ūkio veiklos

pajamos iš nuosavybės ar investicijų

pensija

pašalpa

stipendija

valstybės išlaikomas(-a)

šeimos ir/ar kitų asmenų išlaikomas(-a)

kitas pragyvenimo šaltinis

 

35–45 kl. klausti 15 metų ir vyresnio asmens duomenų apie darbą per paskutinę savaitę iki surašymo (kovo 26 d.–balandžio 1 d.)

 

35. Ar Jūs dirbate?

taip

ne

 

36. Gal Jūs esate bedarbis(-ė)

taip

Ar Jūs esate užsiregistravęs darbo biržoje?

taip

ne

ne

 

37. Kuris(-i) iš šių nedirbančiųjų Jūs esate?

moksleivis (-ė), studentas(-ė)

pensininkas (-ė)

namų šeimininkė (-as)

kitas (-a)

38–46 kl. klausti dirbančiojo, 38 – 44 kl. – pagrindinėje darbovietėje

 

38. Kuris(-i) iš šių dirbančiųjų Jūs esate?

samdomas (-a) darbuotojas (-a)

darbdavys (-ė) savininkas (-ė), turintis (-i) samdomų darbuotojų

savarankiškai dirbantis (-i), neturintis (-i) nuolatinių samdomų darbuotojų

šeimos narys (-ė), dirbantis (-i) šeimos įmonėje ar ūkyje

kooperatyvo narys (-ė)

atliekantis privalomąją karinę tarnybą

kitas (-a) (nurodyti)

 

39. Vietovė, kurioje jūs dirbate

ta pati gyvenamoji vietovė, kur ir gyvenate

kita gyvenamoji vietovė Lietuvoje

užsienis (nurodyti valstybę)

 

40. Jūsų darbo vieta

fiksuota darbo vieta ne savo namuose

savo namuose, ūkyje

neturi fiksuotos darbo vietos

 

41. Jūsų darbovietė

pavadinimas

adresas

filialas

 

42. Apibūdinkite darbovietės pagrindinę ekonominę veiklą

 

43. Kokios Jūsų pareigos, profesija, atliekamas darbas darbovietėje?

 

44. Trumpai apibūdinkite savo dirbamą darbą darbovietėje

 

45. Ar Jūs dirbate dar ir kitoje darbovietėje?

taip

ne

 

46. Kiek vidutiniškai valandų per savaitę Jūs dirbate?

iš viso

pagrindinėje darbovietėje

kitoje darbovietėje

 

Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas

vardas

pavardė

asmens eilės Nr.

savivaldybė

miestas

seniūnija

kaimas

gatvė

namo Nr.

buto Nr.

nuolat gyvenantiems sodo bendrijos name

sodo sklypo Nr.

sodo bendrijos pavadinimas

Nurodyti būsto savininką

• kaimuose, kur nėra gatvių pavadinimų ir namų numerių

• sodo bendrijų teritorijoje esančių nuolat gyvenamų namų

vardas

pavardė

______________

 

Patvirtinta

Statistikos departamento

prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

generalinio direktoriaus

2000 10 16 įsakymu Nr. 86

 

1. BENDRIEJI NURODYMAI

 

1. Gyventojų ir būstų surašymas (toliau – surašymas), t. y. gyventojų apklausa, prasideda 2001 m. balandžio 6 d. ir vyksta iki balandžio 13 d. Surašymo atskaitos taškas (toliau – surašymo momentas) yra 2001 m. balandžio 5 d. 24 val. Gyventojų ir būstų duomenys surašomi tokie, kokie jie buvo surašymo momentu.

2. Surašymo vienetas yra asmuo, šeima, namų ūkis, būstas ir pastatas, kuriame yra nors vienas būstas.

3. Surašomas kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikos teritorijoje arba esantis užsienyje iki vienerių metų, kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, turintis leidimą laikinai arba nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir gyvenantis Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip vienerius metus.

4. Surašomas kiekvienas asmuo, gyvenantis instituciniuose namuose (senelių, vaikų globos, kūdikių, nakvynės namuose, ligoninėje ir sanatorijoje, vienuolyne, pataisos darbų įstaigoje, areštinėje, kareivinėse ir kt.). Surašomas elgetaujantis ir valkataujantis asmuo, neturintis būsto ir nakvojantis įvairiausiose būstui nepritaikytose vietose (autobusų ar geležinkelio stotyje, laiptinėje, sąvartyne, šiluminėje trasoje ar pan.).

5. Aplankomas kiekvienas gyvenamasis namas, negyvenamasis pastatas ar kitas statinys, kuriame gali būti būstų, ir surašomi kiekvieno būsto gyventojai.

Asmuo surašomas būste nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Nuolatinė gyvenamoji vieta – tai geografinė vieta, kurioje surašomasis asmuo paprastai gyvena. Tai gali būti ta pati arba kita vieta, kurioje jis faktiškai buvo surašymo metu, arba tai gali būti jo juridinė gyvenamoji vieta. Asmens nuolatine gyvenamąja vieta turėtų būti laikoma ta vieta, kurioje jis praleidžia didžiąją naktinio poilsio dalį.

Jei asmuo turi daugiau nei vieną būstą, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma ta, kurioje gyvena jo šeimos nariai. Jei daugiau nei vieną būstą turi vienišas asmuo, tai nuolatine gyvenamąja vieta laikomas tas būstas, kuriame jis dažniausiai nakvoja.

6. Duomenis apie namų ūkį ar jo narį ar vienišą asmenį, kurio nepavyksta rasti namuose per visą surašymo laikotarpį, surašinėtojui rekomenduojama gauti iš namiškių, kaimynų, namų bendrijų, seniūnijų ir pan.

7. Surašinėtojas, prieš pradėdamas apklausą, turi prisistatyti apklausiamajam ir parodyti Statistikos departamento išduotą pažymėjimą.

Apklausiant gyventojus, nereikalaujama parodyti dokumentų. Tačiau prireikus, pvz., klausiant duomenų apie pastatą ir būstą arba asmens kodo, galima patarti remtis inventorizacijos byloje esančiais duomenimis apie pastatą ir/ar būstą arba asmens dokumentu.

8. Nuolatiniu būsto gyventoju laikomas asmuo, kuris nuolat gyvena būste, ir asmuo, kuris nuolat gyvena būste, bet laikinai yra išvykęs (trumpesniam laikotarpiui nei vieneri metai) ir numato sugrįžti atgal į šį būstą. Jei asmuo atvyko į būstą nuolat gyventi, nors dar nepraėjo vieneri metai nuo jo atvykimo, jis taip pat laikomas nuolatiniu to būsto gyventoju.

Laikinai atvykęs asmuo (trumpiau nei vieneriems metams) nuolatiniu šio būsto gyventoju nelaikomas.

Toliau tekste (12 punkte) įvardytos tam tikros gyventojų grupės, kurios surašomos atskira tvarka.

9. Laikinai išvykęs asmuo – tai asmuo, kuris nuolat gyvena būste, bet surašymo momentu yra už šio miesto, o kaimo vietovėje – už seniūnijos, kurioje gyvena, ribų, ir jeigu nuo išvykimo iki surašymo momento nepraėjo vieneri metai (išvykęs laikinam ar sezoniniam darbui, į komandiruotę, atostogų, į svečius ar pan.).

Nuolatinėje gyvenamojoje vietoje laikinai išvykusiu nelaikomas nuolat šiame būste gyvenantis asmuo, kurio surašymo momentu nebuvo namuose ir kuris buvo to paties miesto, o kaimo vietovėje – tos pačios seniūnijos ribose (svečiuose, dirbo naktinėje pamainoje ar dirbo darbą, trunkantį visą parą, buvo medžioklėje ar pan.).

10. Laikinai atvykęs asmuo – tai asmuo, kuris surašymo momentu buvo tame būste, o jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra už to miesto, o kaimo vietovėje – už tos seniūnijos ribų, ir jeigu nuo atvykimo iki surašymo momento praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Jei nuo asmens atvykimo iki surašymo momento praėjo vieneri ar daugiau metų arba asmuo atvyko į būstą nuolat gyventi, jis laikomas nuolatiniu to būsto gyventoju.

11. Surašinėtojas, surašydamas asmenį, paklausia jo, ar šis neketina surašymo metu laikinai išvykti. Jei asmuo ketina tai padaryti, jam išduodama Statistikos departamento patvirtinta pažyma (toliau – pažyma), kad jis surašytas.

Jeigu surašinėtojas surašymo metu randa būste laikinai atvykusį asmenį, kuris surašymo momentu buvo savo būste, bet nebuvo jame surašytas, toks asmuo įrašomas į būsto gyventojų sąrašą, jam užpildomas surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“ ir papildomas surašymo lapas. Jame įrašomas asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas ir išduodama pažyma, kad asmuo surašytas.

 

F Įsidėmėti

12. Atskira tvarka surašomas:

- asmuo, gyvenantis instituciniuose namuose;

- Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis užsienio valstybių atstovybėse;

- studentas;

- benamis.

 

13. Surašymo lapą sudaro pagrindinis surašymo lapas, surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“, papildomas surašymo lapas „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“.

14. Kiekvienam būstui pildomas pagrindinis surašymo lapas. Jame nurodoma: adresas, duomenys apie pastatą, būstą, būsto gyventojų sąrašas pagal namų ūkius, asmenų laikino išvykimo/atvykimo trukmė ir priežastis (jei reikia), duomenys apie namų ūkį.

Pagrindinio surašymo lapo pirmajame puslapyje įrašoma: savivaldybės kodas, surašymo skyriaus, instruktoriaus apylinkės ir surašymo apylinkės numeriai. Šie numeriai tiksliai nusako kiekvieno surašinėtojo teritoriją. Numerius surašinėtojui nurodo instruktorius.

Pagrindinio surašymo lapo pirmojo puslapio apačioje įrašomas asmenų skaičius būste ir atskirai vyrų ir moterų skaičius. Jis turi sutapti su asmenų, nurodytų būsto gyventojų sąraše ir užpildytų surašymo lapų „Duomenys apie asmenį“ skaičiumi. Jeigu būstas negyvenamas, t. y. surašymo metu jame nėra nuolatinių gyventojų, tačiau jis bet kuriuo metu gali tapti bent vieno asmens gyvenamąja vieta, arba būstas, naudojamas tik sezono metu arba kaip antrasis būstas, surašymo metu yra tuščias, rašoma.

Įrašomas užpildytų papildomų lapų „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“ skaičius. Jei būste nėra laikinai atvykusių asmenų, rašoma  .

Pagrindinio surašymo lapo antrojo puslapio viršuje pažymima, ar į klausimus apie adresą, pastatą, būstą, namų ūkį atsako nuolatinis šio būsto gyventojas.

Jei būste gyvena daugiau nei 13 asmenų, būsto gyventojų sąrašas tęsiamas antrajame pagrindiniame surašymo lape. Būsto gyventojų sąrašo, kuriame įrašyti pirmieji 13 asmenų, lapo viršuje kairėje pusėje į tam skirtą vietą įrašomas tęsiamo pagrindinio surašymo lapo (antrojo) numeris, o antrajame įrašomas pagrindinio surašymo lapo (pirmojo), kuriame pradėtas pildyti būsto gyventojų sąrašas, numeris. Būsto gyventojų sąrašo tęsinyje pirmajam įrašytam asmeniui nurodomas asmens eilės numeris 14 ir t. t. Jeigu būste gyvena daugiau negu 26 asmenys (instituciniuose namuose ar pan.), tęsiamas trečiajame pagrindiniame surašymo lape būsto gyventojų sąrašas ir jame įrašomas pagrindinio surašymo lapo (pirmojo), kuriame pradėtas pildyti būsto gyventojų sąrašas, numeris ir t. t.

Jei būste gyvena daugiau nei trys namų ūkiai, antrajame pagrindinio surašymo lape „Duomenyse apie namų ūkį“ įrašomi ketvirtojo namų ūkio duomenys ir t. t. Antrojo lapo viršuje kairėje pusėje įrašomas pagrindinio surašymo lapo (pirmojo), kuriame įrašyti duomenys apie pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį namų ūkius, numeris, o pirmajame įrašomas tęsiamo pagrindinio surašymo lapo (antrojo), kuriame nurodyti duomenys apie ketvirtąjį namų ūkį, numeris ir t. t.

Kiekvienam asmeniui pildomas surašymo lapas „Duomenys apie asmenį“.

Kiekvienam laikinai atvykusiam asmeniui pildomas papildomas surašymo lapas „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“. Jame nurodomas nuolatinės gyvenamosios vietos adresas. Kiekvienam laikinai atvykusiam asmeniui išduodama pažyma, kad asmuo surašytas.

15. Atsakymai į surašymo lapo klausimus įrašomi žodžiais, skaičiais arba žymimi T pagal pagrindiniame surašymo lape pirmojo puslapio viršuje pateiktus žymėjimo pavyzdžius.

Surašymo lapuose rašoma didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis ten, kur kiekvienai raidei įrašyti skirta vieta.

Žodžiai rašomi langeliuose iš kairės į dešinę. Tarp žodžių eilutėse paliekami tarpai. Keliant žodį į kitą eilutę, brūkšnelis nededamas. Pavadinimai rašomi be kabučių. Skaičiai rašomi taip:  arba .

Miesto ir valstybės pavadinimai būtinai rašomi vardininko linksniu. Savivaldybės, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimai, pilietybė – kilmininko linksniu.

Surašymo lapai turi būti pildomi rašikliu, kuris lengvai slystų popieriumi, nelietų ir jo žymių neliktų kitoje lapo pusėje. Suklydus rašant ar žymint, negalima trinti, klijuoti, tepti korektūros skysčiu.

Klaidos turėtų būti taisomos taip:

- klaidinga žyma užtušuojama (rašiklis stipriai nespaudžiamas) T ir pažymimas teisingas atsakymas;

- neteisingas įrašas užtušuojamas ir šalia rašoma teisinga raidė, skaičius, žodis. Jei netelpa, rašoma virš klaidingo įrašo, kiek įmanoma arčiau viršutinės linijos.

Pvz.: .

16. Sugadinti surašymo lapai ir lapai, kuriuose daug taisymų, turi būti perrašyti. Sugadinti surašymo lapai grąžinami juos išdavusiam asmeniui. Sugadintų lapų apskaita griežtai kontroliuojama.

 

2. NURODYMAI, KAIP PILDYTI ADRESĄ

 

Miesto vietovėje nurodoma:

- savivaldybė (įrašomas savivaldybės pavadinimas, pvz.  miesto savivaldybės pavadinimas rašomas taip, pvz.  rajono savivaldybės pavadinimas rašomas taip, pvz., ),

- miestas,

- seniūnija (Vilniaus mieste),

- gatvė (įrašomas gatvės pavadinimas, kur reikia rašomas sutrumpinimas: PR – prospektas, AL – alėja, SKG – skersgatvis, A – aikštė, pvz., ; po sutrumpinimo arba rašant pavadinimą, sudarytą iš pirmos vardo raidės ir pavardės, taškas nededamas, pvz.“ ,,),

- namo Nr.,

- buto Nr.

Būsto savininko vardas ir pavardė nenurodomi.

 

Kaimo vietovėje nurodoma:

- savivaldybė,

- seniūnija,

- kaimas (įrašomas kaimo pavadinimas arba miestelio pavadinimas ir sutrumpinimas MSTL, pvz.  arba viensėdžio pavadinimas ir sutrumpinimas VS, pvz., ; po sutrumpinimo taškas nededamas),

- gatvė, namo Nr., buto Nr. (jeigu yra),

- būsto savininko vardas, pavardė (kai nėra gatvės pavadinimo ar individualus namas neturi numerio).

 

F Įsidėmėti

Jeigu miesto arba kaimo vietovėje tas pats numeris suteiktas keliems šalia stovintiems pastatams arba individualiame dviejų butų name, arba daugiabučiame name butai (visi arba kai kurie) nesunumeruoti eilės tvarka, konkrečioje surašymo apylinkėje suteikiami sąlyginiai namo ir/ar buto numeriai. Sąlyginis namo numeris rašomas taip: namo numeris, brūkšnelis, raidė V, instruktoriaus apylinkės Nr. bei surašymo apylinkės Nr. Sąlyginis buto numeris rašomas eilės tvarka: 1, 2, 3 ir t. t.

Pvz., jeigu surašinėtojo instruktoriaus apylinkės Nr. 4, o surašymo apylinkės Nr. 1 ir jo surašymo apylinkėje yra du namai be numerių, tai rašoma:

pirmam namui  namo Nr., antram  namo Nr.

Pvz., jeigu miestelyje penkių butų gyvenamasis namas neturi namo ir butų numerių (instruktoriaus apylinkės Nr. 3, surašymo apylinkės Nr. 5), eilės tvarka suteikiami sąlyginiai namo ir butų numeriai:

I

-

V

3

5

 

 

namo Nr.

1

 

 

 

 

buto Nr

I

-

V

3

5

 

 

namo Nr.

2

 

 

 

 

buto Nr

I

-

V

3

5

 

 

namo Nr.

3

 

 

 

 

buto Nr

I

-

V

3

5

 

 

namo Nr.

4

 

 

 

 

buto Nr

I

-

V

3

5

 

 

namo Nr.

5

 

 

 

 

buto Nr

 

Pvz., jeigu mieste (instruktoriaus apylinkės Nr. 2, surašymo apylinkės Nr. 2) yra namas, pažymėtas 35 numeriu, šalia stovi dar du namai, pažymėti tuo pačiu numeriu, šie namai surašomi atskirai ir jiems suteikiami sąlyginiai numeriai:

pirmajam ,antrajam ,trečiajam .

Pvz., jeigu daugiabučiame name sujungti du gretimi butai (išgriauta siena), kuriuose gyvena tie patys asmenys, bet laiptinėje yra dvejos durys kaip į du atskirus butus (pvz., 3 ir 4), toks būstas surašomas kaip vienas butas, o jo numeris rašomas .

 

Asmens, nuolat gyvenančio sodų bendrijos name, adresas nurodomas taip:

- savivaldybė,

- seniūnija,

- miestas arba kaimas,

- sodo sklypo Nr.,

- sodo bendrijos pavadinimas,

- būsto savininko vardas, pavardė.

Gyvenamasis namas, nepriklausantis sodų bendrijai, bet esantis jos teritorijoje, surašomas pagal bendrąsias taisykles.

 

Asmens, gyvenančio kitoje patalpoje (vagonėlyje ar kitokiame statinyje, jachtoje, baržoje ar pan.), kuri pritaikyta gyventi ir surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, adresas rašomas atsižvelgiant į tai, kur asmuo surašomas (miesto ar kaimo vietovėje). Nurodomi tokie duomenys:

- savivaldybė,

- seniūnija,

- miestas arba kaimas.

 

3. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE INSTITUCINIUS NAMUS

 

Instituciniai namai – tai kolektyvinės gyvenamosios patalpos ar jų kompleksas, skirtas apgyvendinti asmenų grupes, kurias sieja bendri interesai ir tikslai arba kurios paklūsta nustatytai tvarkai ar režimui. Instituciniams namams priskiriama globos (globos namai, nakvynės namai ar pan.), gydymo (ligoninės ir sanatorijos), religinės (vienuolynai ar pan.), karinės (kareivinės ar pan.), mokymo (internatinės mokyklos, kuriose vaikai yra išlaikomi valstybės, ar pan.) įstaigos, kiti instituciniai namai (pataisos darbų įstaigos, areštinės ar pan.).

Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.

T globos įstaiga žymima asmeniui:

- nuolat gyvenančiam stacionarioje globos įstaigoje, kurioje jam užtikrinama visapusiška priežiūra (senelių globos namai ir pensionatai, globos įstaigos žmonėms su negalia, vaikų globos namai, šeimyniniai vaikų globos namai (šeimynos), vaikų sodybos ar pan.);

- neturinčiam nuolatinės gyvenamosios vietos ar laikinai negalinčiam ja naudotis ir susiradusiam laikiną prieglobstį laikino gyvenimo įstaigoje (nakvynės namai, laikini globos namai vaikams, pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su negalia, patyrusių smurtą moterų ir vaikų namai, krizių centras ar pan.).

T gydymo įstaiga žymima asmeniui, kuris gydosi ligoninėje ir sanatorijoje.

T religinė įstaiga žymima asmeniui, gyvenančiam vyrų ar moterų vienuolyne, seminarijoje ar pan.

T karinė įstaiga žymima asmeniui, gyvenančiam kareivinėse, karinėje stovykloje ar pan.

T mokymo įstaiga žymima asmeniui, gyvenančiam internatinėje mokykloje ir išlaikomam valstybės, ar pan.

T kiti žymima asmeniui, esančiam pataisos darbų įstaigoje, areštinėje ar pan.

 

F Įsidėmėti

Asmenims, gyvenantiems instituciniuose namuose, nepildomi duomenys apie pastatą, būstą ir namų ūkį.

 

4. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE PASTATĄ

 

Duomenys apie pastatą pildomi vieną kartą pastatui.

Pastatas – tai atskiras statinys, kuriame yra vienas arba daugiau būstų, kambarių ar kitų patalpų, skirtų žmonėms gyventi, komercijos, kultūros tikslams ar kt. veiklai.

Surašymo metu surašomi tik tie pastatai (namai), kuriuose yra gyvenamųjų būstų. Duomenys apie pastatą įrašomi vieną kartą, apklausiant pirmojo aplankyto būsto gyventojus. Jei vieną daugiabutį namą ir jo gyventojus surašo keli surašinėtojai, duomenis apie pastatą rašo vienas iš surašinėtojų, tas, kuriam bus nurodyta tai atlikti.

Jeigu gyventojai negali atsakyti į kai kuriuos klausimus apie pastatą, rekomenduojama duomenis įrašyti iš inventorizacijos bylų.

 

F Įsidėmėti

Jeigu surašomas būstas, esantis viešbutyje, poilsio namuose, stovykloje, vagonėlyje, jachtoje, baržoje, nepritaikytame gyventi ištisus metus sodo name ar pan., t. y. patalpose, kurios surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, tai „Duomenys apie pastatą“ nepildomi.

 

1 kl. Pastatymo laikotarpis

 

Žymimas vienas iš pateiktų laikotarpių.

Pastatymo laikotarpis – tai laikotarpis, kai pastatas buvo baigtas statyti (atiduotas eksploatuoti).

Jeigu pastatas nebaigtas statyti, neinventorizuotas ir teisiškai neįregistruotas, o jame yra gyvenamųjų būstų, nurodomas tas pastatymo laikotarpis, per kurį apgyvendinti būstai.

Jeigu namas visiškai rekonstruotas, t. y pertvarkytas iš esmės (perstatytas, išplėstas), nurodomas ne pastatymo metus atitinkantis laikotarpis, o tas, kuriuo baigta rekonstrukcija.

Jeigu pastatymo ar visiškos rekonstrukcijos metai atitinka laikotarpį nuo 1991 iki 2001 metų, įrašomi konkretūs metai.

 

2 kl. Pastato tipas

 

Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.

T gyvenamasis pastatas žymima pastatui, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamieji būstai (individualus ar daugiabutis namas, studentų bendrabutis ar pan.).

T negyvenamasis pastatas žymima pastatui, kuris nėra gyvenamasis namas, bet jame yra gyvenamasis būstas (įstaigos pastatas, viešbutis, ūkinis pastatas ar pan.).

 

3 kl. Medžiagos, naudotos išorinių sienų statybai

 

Žymima viena iš išvardytų medžiagų.

T įvairios medžiagos žymima tada, kai namo išorinių sienų statybai naudotos kelios medžiagos, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra tarp išvardytų.

T kita žymima tada, kai statybinės medžiagos nėra tarp išvardytų.

 

5. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE BŪSTĄ

 

Duomenys apie būstą pildomi vieną kartą būstui. Šiuos duomenis pateikia būsto savininkas arba nuomojantis visą būstą (namą, namo dalį, butą) asmuo. Asmenys, kurie nuomojasi dalį būsto, į klausimus apie būstą neatsako.

Būstas – tai individualus namas, butas gyvenamajame ir negyvenamajame pastate, atskiras kambarys(-iai) su bendrojo naudojimo patalpomis. Būstas turi atskirą įėjimą iš lauko arba pastato bendrosios erdvės (laiptinės, koridoriaus) ar kitos bendrojo naudojimo patalpos. Būsto sudėtinė dalis yra ir gyventi skirti kambariai, turintys atskirą įėjimą (kambarys, esantis virš atskirai pastatyto garažo, įrengtas ūkiniame pastate, ar pan.).

 

F Įsidėmėti

Jei surašomas viešbutyje, poilsio namuose, stovykloje ar pan. esantis būstas, tai „Duomenyse apie būstą“ žymima tik 4 klausime T viešbutis ar pan. Kiti duomenys apie būstą nepildomi.

Jeigu surašomas vagonėlyje, jachtoje, baržoje, nepritaikytame gyventi ištisus metus sodo name ar pan. esantis būstas, tai „Duomenyse apie būstą“ žymima tik 4 klausime T kita patalpa. Kiti duomenys apie būstą nepildomi.

 

4 kl. Būsto tipas

 

Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.

T individualus namas žymima, jei gyvenama individualiame vieno buto name, sodyboje ar sodo name, kurie pritaikyti gyventi ištisus metus.

T individualaus namo dalis žymima, jei gyvenama individualiame dviejų butų name.

T butas žymima, jeigu būstas yra daugiabučiame (trijų ir daugiau butų) ar sublokuotame name, negyvenamajame pastate ar privatizuotame(-uose) bendrabučio kambaryje(-iuose).

T bendrabutis žymima, jei būstas yra bendrabutyje (studentų ar pan.), neprivatizuotame(-uose) įmonės, organizacijos bendrabučio kambaryje(-iuose).

T viešbutis ar pan. žymima, jei būstas yra viešbutyje, poilsio namuose, stovykloje ar pan.

T kita patalpa žymima, jeigu gyvenama vagonėlyje ar kitokiame statinyje, jachtoje, baržoje, nepritaikytame gyventi ištisus metus sodo name ar pan., t. y. patalpose, kurios surašymo momentu buvo nors vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

 

5 kl. Būsto nuosavybės forma

 

Žymimas vienas iš pateiktų atsakymų.

Būsto nuosavybė – tai būsto savininko teisė savo nuožiūra, bet nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų, valdyti jam priklausantį būstą, juo naudotis ir disponuoti. Būsto savininkas gali būti fizinis asmuo, juridinis asmuo, valstybė ir savivaldybė.

T privati fizinių asmenų žymima, jeigu būstas (namas, jo dalis, butas) yra gyventojų asmeninė nuosavybė, taip pat jei privatiems asmenims priklausantis būstas išnuomotas arba jame gyvenama, privačiam asmeniui sutikus (asmuo ar asmenys gyvena giminių ar draugo bute ar pan.).

T privati juridinių asmenų žymima, jeigu būstas yra įmonės, organizacijos, kooperatyvo, firmos, bažnyčios ar kita nuosavybė.

T valstybės, savivaldybės žymima, jei būstas priklauso valstybei ar savivaldybei.

T kita žymima, jeigu būsto nuosavybės forma nėra nė viena iš išvardytų (pvz., bendra).

 

6 kl. Naudingasis plotas

 

Būsto naudingasis plotas – gyvenamųjų kambarių, kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų ir kitų pagalbinių patalpų), verslo patalpų bute bendrasis plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaičiuojamas balkonų, neapšildomų palėpių, rūsių, garažų, lauke įrengtų vasaros virtuvių ar pirčių plotas.

Bendrabutyje esančio būsto naudingasis plotas yra gyvenamojo ir jam priskirtų pagalbinių patalpų plotų suma.

Jei asmuo nežino, koks yra būsto naudingasis plotas, rekomenduojama duomenis įrašyti iš inventorizacijos bylos.

Plotas įrašomas kvadratiniais metrais, sveikaisiais skaičiais (pvz., 35,50 apvalinama 36, o 35,42 apvalinama 35).

 

7 kl. Kambarių skaičius

 

Kambarys – būste esanti erdvė, apsupta sienų, kylančių nuo grindų iki lubų (stogo) mažiausiai 2 metrus, pakankamai didelė (ne mažesnė kaip 4 kvadratiniai metrai), kad joje tilptų suaugusio žmogaus lova. Tai gyvenamieji kambariai, miegamieji, svetainės, valgomieji, virtuvės, įrengtos gyventi apšildomos palėpės ir kitos atskiros būsto patalpos, naudojamos ar ketinamos naudoti gyvenimui, taip pat kambariai bute, skirti verslui.

Virtuvėlės, koridoriai, verandos ir prieangiai, kaip ir vonios kambariai ar tualetai (net didesni negu 4 kvadratiniai metrai), nelaikomi kambariais.

 

8 kl. Virtuvė

 

T yra žymima, jeigu būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojama) yra virtuvė (kambarys ar kambario dalis) arba virtuvėlė (mažesnė negu 4 kvadratiniai metrai ir siauresnė negu 2 metrai pločio atskira patalpa).

T nėra žymima, jeigu būste virtuvės nėra arba yra tik lauko virtuvė.

 

9 kl. Patogumai

 

Vandentiekis žymima T yra, jei būste nutiesti vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš bendrosios vandens aprūpinimo sistemos arba artezinių šulinių. Jei naudojamasi šalia būsto esančiu vandens čiaupu (kolonėle), žymima T nėra.

Kanalizacija žymima T yra, jei patalpose yra ūkinio-fekalinio vandens surinkimo įrengimai, sujungti su lauko kanalizacijos sistemos įrenginiais ar surinkimo šuliniais.

Karštas vanduo žymima T yra, jei karštas vanduo į būstą tiekiamas iš bendrosios vandens aprūpinimo sistemos arba būste esančio įrenginio (karšto vandens šildytuvo).

Vonia/dušas žymima T yra, jei būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojamas) yra stacionariai įrengta vonia ar dušas. Jeigu būste nėra kanalizacijos, laikoma, kad jis neaprūpintas vonia (dušu), nors ji ir įrengta.

Tualetas žymima T yra, jei būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojamas) yra įrengtas tualetas su nutekamuoju vandeniu (kanalizacija). Jei yra lauko tualetas, žymima T nėra.

Elektra žymima T yra, jei į būstą yra atvestas elektros įvadas.

Stacionari viryklė (dujinė, elektrinė) žymima T yra, jei būste (taip pat bendrabutyje bendrai naudojama) yra elektrinė arba dujinė, prijungta prie gamtinių, suskystintų dujų tinklo ar dujų baliono, arba dujinė-elektrinė, prijungta prie gamtinių dujų tinklo ir prie elektros tinklų, viryklė. Jei būste yra tik kilnojamoji (dujinė ar elektrinė) viryklė, žymima T nėra.

Krosnis (maistui gaminti) žymima T yra, jei būste yra krosnis, pritaikyta maistui gaminti.

Telefonas žymima T yra, jei būste toks yra įrengtas. Jei naudojamasi mobiliuoju, radijo ar automobilyje įrengtu telefonu, žymima T nėra.

Jei būste komunaliniais patogumais laikinai nesinaudojama (sugedę, remontuojami ar dėl kitų priežasčių, pvz., dėl skolų nutraukiama tiekti elektros energija, dujos), žymima, kad būste patogumai T yra.

 

10 kl. Šildymo būdas

 

T centrinis šildymas (iš šilumos tinklų) žymima, jei šiluma tiekiama šilumine trasa iš šilumos tinklų.

T centrinis šildymas (iš vietinio šilumos šaltinio) žymima, jei šildoma iš vietinio šilumos šaltinio (pastate ar būste sumontuotos centrinio šildymo sistemos). Šiuo atveju nurodoma ir kokia energijos rūšis naudojama (elektra, dujos, kietas, skystas kuras).

Pvz., jei pastate įrengta dujomis kūrenama vietinė katilinė, žymima:

T centrinis šildymas

iš vietinio šilumos šaltinio

T dujomis

T krosnis, židinys žymima, jei būstas šildomas kūrenant krosnį ar židinį.

T kitas žymima, jei naudojami kiti šildymo būdai (pvz., nešiojamieji elektriniai šildytuvai).

T šildymo nėra žymima, jeigu būstas nešildomas.

Jeigu name yra įvestas centrinis šildymas (iš šilumos tinklų), bet būsto gyventojai yra atsisakę jį naudoti, o naudoja kitą iš išvardytų šildymo būdų, tai žymimas tas, kurį naudoja.

Jeigu būstas šildomas keliais būdais (iš išvardytų), žymimi visi naudojami.

 

11 kl. Būsto panaudojimas

 

T gyvenama nuolat žymima būstui, kuris surašymo metu yra bent vieno asmens nuolatinė gyvenamoji vieta.

T naudojama sezono metu arba kaip antrasis būstas žymima būstui, kuris skirtas gyventi sezono metu ar kaip antrasis būstas, tačiau tinkamas gyventi visus metus (nesvarbu, ar surašymo momentu jis yra gyvenamas, ar ne).

T negyvenamas žymima būstui, kuriame surašymo metu nėra nuolatinių gyventojų, bet kuris gali tapti nuolatine gyvenamąja vieta bent vienam asmeniui.

Surašomi tik tie negyvenami būstai, kuriuose galima gyventi ištisus metus. Negyvenamiems būstams nepriskiriami tie, kuriuose gyvenama nuolat, bet surašymo metu gyventojai buvo išvykę (atostogauti, į ligoninę, į svečius ar pan.).

 

6. NURODYMAI, KAIP PILDYTI BŪSTO GYVENTOJŲ SĄRAŠĄ

PAGAL NAMŲ ŪKIUS

 

Prieš pildant būsto gyventojų sąrašą pagal namų ūkius (toliau – sąrašą), išsiaiškinama, kiek namų ūkių gyvena šiame būste, kuriam namų ūkiui kiekvienas asmuo priklauso, kas iš nuolat gyvenančių asmenų buvo būste surašymo momentu, kas buvo laikinai išvykęs ir kas surašymo momentu šiame būste gyveno laikinai.

Namų ūkis – grupė asmenų, kurie gyvena viename būste, turi bendrą biudžetą ir kartu maitinasi, arba atskirai gyvenantis vienas asmuo. Giminystės ar svainystės (vedybiniai) ryšiai tarp namų ūkio narių nebūtini.

Asmenys, kurie surašymo metu atvyko į surašomąjį būstą ir kuriems ši gyvenamoji vieta nėra nei nuolatinė gyvenamoji vieta, nei gyvenamoji vieta, kurioje buvo surašymo momentu, į sąrašą neįtraukiami.

Į sąrašą pagal namų ūkius įrašomi visi asmenys, kurie:

- buvo būste 2001 m. balandžio 5 d. 24 val., įskaitant laikinai atvykusius asmenis;

- surašymo momentu buvo laikinai išvykę, bet nuolat gyvena šiame būste.

Visi į sąrašą įrašomi asmenys eilės tvarka numeruojami stulpelyje Asmens eilės Nr.

Namų ūkiai numeruojami stulpelyje Namų ūkio Nr. Kiekvienam namų ūkiui suteikiamas atskiras eilės numeris.

Kiekviename namų ūkyje pirmiausia išsiaiškinama, ką užrašyti pirmuoju asmeniu. Rekomenduojama pirmuoju užrašyti:

- vyrą ar žmoną (pageidautina iš vidurinės kartos, jei tai kelių kartų namų ūkis);

- vieną iš sugyventinių, gyvenančių namų ūkyje, kuriame nėra sutuoktinių poros;

- tėvą (motiną), kai vienas iš tėvų gyvena su savo bet kokio amžiaus sūnumi (-is) ir/ar dukterimi(-is);

- bet kurį suaugusį namų ūkio narį, jei netinka nei vienas iš išvardytų atvejų.

Jeigu namų ūkį sudaro vienas asmuo, tai tas asmuo ir užrašomas pirmuoju.

Pirmiausia į gyventojų sąrašą įrašomas asmens, užrašyto pirmuoju namų ūkyje, vardas ir pavardė (stulpelis Vardas, pavardė). Po to eilės tvarka įrašomi sutuoktinio (sugyventinio), vaikų, kitų giminaičių, namų ūkio narių, giminystės ryšiais nesusietų su asmeniu, užrašytu pirmuoju, vardai ir pavardės. Vaikus, iš jų ir pilnamečius, bet nesusituokusius, rekomenduojama įrašyti po tėvų. Prieš įrašant į sąrašą, kiekvieno asmens turi būti klausiama, koks jo ryšys su asmeniu, užrašytu pirmuoju (pvz., žmona, sūnus). Po to iš lapo apačioje nurodytų variantų išrenkamas tinkamas kodas ir įrašomas šalia atitinkamo asmens stulpelyje Ryšys su asmeniu, užrašytu pirmuoju namų ūkyje.

 

Ryšio su asmeniu, užrašytu pirmuoju namų ūkyje, kodai:

1 – „asmuo, užrašytas pirmuoju“ – tai asmuo, kuris namų ūkio narių sąraše užrašomas pirmuoju, o jeigu namų ūkį sudaro vienas asmuo, – pats tas asmuo;

2 – „vyras/žmona“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, sutuoktiniui;

3 – „sugyventinis(-ė)“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, neregistruotos santuokos partneriui;

4 – „sūnus/duktė asmens, užrašyto pirmuoju, arba sūnus/duktė jo sutuoktinio (-ės), sugyventinio(-ės)“; šis kodas priskiriamas tiems namų ūkio nariams, kurie yra asmens, užrašyto pirmuoju, ir/arba jo sutuoktinio(-ės) arba sugyventinio(-ės) vaikas (-ai) (įskaitant įvaikintus vaikus, bet neįskaitant globotinių);

5 – „tėvas/motina“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, tėvams;

6 – „uošvis(-ė), šešuras/anyta“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, sutuoktinio tėvams;

7 – „brolis/sesuo“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, broliui arba seseriai;

8 – „žentas/marti“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, žentui arba marčiai;

9 – „senelis(-ė)“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, seneliui arba senelei;

10 – „vaikaitis(-ė)“; šis kodas priskiriamas asmens, užrašyto pirmuoju, vaikaičiams (anūkams);

11 – „kitas giminaitis(-ė)“; šis kodas priskiriamas tiems namų ūkio nariams, kurie su asmeniu, užrašytu pirmuoju, susiję kitokiais giminystės ryšiais, nei nurodyti;

12 – „ne giminė“; šis kodas priskiriamas tiems asmenims, kurie su asmeniu, užrašytu pirmuoju, nesusieti giminystės ryšiais, bet priklauso tam pačiam namų ūkiui.

Į sąrašą įrašius visų namų ūkio narių vardus ir pavardes, įrašai perskaitomi būste esantiems asmenims ir paklausiama, ar įrašyti visi asmenys, kurie 2001 m. balandžio 5 d. 24 val. buvo būste. Jei nurodomas dar koks nors asmuo, sąrašas papildomas.

Taip pat būtina paklausti, ar surašomame namų ūkyje dar gyvena asmuo(-enų), kuris(-ie) nebuvo paminėtas(-i) ir kurio(-ių) surašymo momentu (2001 m. balandžio 5 d. 24 val.) nebuvo būste, nes tuo momentu jis(jie) buvo išvykęs darbo, mokslo ar kitais reikalais (į turistinę kelionę, svečius, gydėsi ligoninėje ar pan.). Esant reikalui, sąrašas papildomas.

Analogiškai yra surašomas kiekvienas į sąrašą įtraukiamas namų ūkis.

Stulpeliuose Vyro/ žmonos, sugyventinio(-ės) asmens eilės Nr., Motinos asmens eilės Nr. ir Tėvo asmens eilės Nr. (jeigu namų ūkyje yra tokių asmenų) įrašomi numeriai iš stulpelio „Asmens eilės Nr.“.

Stulpelyje Vyro/žmonos, sugyventinio(-ės) asmens eilės Nr. numeris įrašomas tuo atveju, jeigu vienas iš namų ūkio narių yra asmens sutuoktinis arba sugyventinis. Jeigu asmuo neturi sutuoktinio ar sugyventinio arba jis negyvena su juo viename namų ūkyje, šis stulpelis nepildomas.

Stulpelyje Motinos asmens eilės Nr. motinos eilės numeris įrašomas tuo atveju, jeigu asmens motina yra to paties namų ūkio narė (įskaitant atvejus, kada asmuo įvaikintas). Moteris, kuri yra vaiko tėvo partnerė, bet negimdė ar neįvaikino šio vaiko, neįrašoma kaip vaiko motina.

Stulpelyje Tėvo asmens eilės Nr. tėvo eilės numeris įrašomas tuo atveju, jeigu asmens tėvas yra to paties namų ūkio narys (įskaitant atvejus, kada asmuo įvaikintas). Vyras, kuris yra vaiko motinos partneris, bet nėra teisiškas tėvas, nelaikomas vaiko tėvu.

T Laikinai išvykęs žymima asmeniui, kuriam būstas, kuriame pildomas surašymo lapas, yra nuolatinė gyvenamoji vieta, bet surašymo momentu jis buvo laikinai išvykęs.

T Laikinai atvykęs žymima asmeniui, kuris būsto, kuriame jis buvo surašymo momentu, nelaiko nuolatine gyvenamąja vieta ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje vietoje (jis laikinai išvykęs iš nuolatinės gyvenamosios vietos).

 

F Įsidėmėti

Laikinai atvykusiam asmeniui įrašoma tik Vardas, pavardė, Asmens eilės Nr., Surašymo lapo „Duomenys apie asmenį“ Nr. ir pažymima T Laikinai atvykęs.

Laikinai atvykusį asmenį reikia įrašyti į sąrašą po visų nuolatinių būsto gyventojų.

Stulpelyje Surašymo lapo „Duomenys apie asmenį“ Nr. įrašomas unikalus kiekvieno į sąrašą įrašyto asmens duomenų apie asmenį lapo numeris.

 

7. NURODYMAI, KAIP PILDYTI ASMENŲ LAIKINO IŠVYKIMO/ATVYKIMO TRUKMĘ IR PRIEŽASTĮ

 

Šis surašymo lapo skyrius pildomas tik laikinai išvykusiam arba laikinai atvykusiam asmeniui (būsto gyventojų sąraše pažymėta, kad jis laikinai išvykęs arba laikinai atvykęs).

Stulpelyje Laikinai išvykusio/atvykusio asmens eilės Nr. būsto gyventojų sąraše iš būsto gyventojų sąrašo stulpelio „Asmens eilės Nr.“ įrašomas laikinai išvykusio arba atvykusio asmens eilės numeris.

Laikinai išvykusiam/atvykusiam asmeniui nurodoma laikino išvykimo arba laikino gyvenimo būste trukmė, t. y. laikotarpis nuo asmens išvykimo/atvykimo iki surašymo momento (Trukmė).

Jei asmuo buvo laikinai išvykęs arba laikinai gyveno mažiau kaip mėnesį, žymima T mažiau kaip mėnuo, o jei daugiau kaip mėnesį – stulpelyje mėnesių skaičius įrašomas mėnesių skaičius (sveikas skaičius).

Asmens laikino nebuvimo arba laikino gyvenimo būste priežastis (Laikino išvykimo/atvykimo priežastis) žymima viena iš pateiktų: mokytis, dirbti, į privalomąją karinę tarnybą arba kita.

T Į užsienį, iš užsienio žymima asmeniui, laikinai išvykusiam į užsienį arba laikinai atvykusiam iš užsienio.

Jei pažymima „į užsienį, iš užsienio“, stulpelyje Užsienio valstybė įrašomas užsienio valstybės pavadinimas. Užsienio valstybė nurodoma pagal dabartines valstybines sienas. Užtenka įrašyti, pvz., Latvija, o ne Latvijos Respublika, Vokietija, o ne Vokietijos Federacinė Respublika.

 

8. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE NAMŲ ŪKĮ

 

Duomenis apie namų ūkį pateikia kiekvienas būste gyvenantis namų ūkis. Namų ūkio Nr. įrašomas tokia eilės tvarka, kokia jis įrašytas būsto gyventojų sąraše.

 

12 kl. Ar turi nuosavą būstą?

 

T taip žymima, jeigu namų ūkis turi nuosavą būstą. Be to, nurodoma turi T vieną ar T daugiau nei vieną.

T daugiau nei vieną žymima, jeigu namų ūkis arba nors vienas namų ūkio narys turi kitą nuosavą būstą (pvz., namą, jo dalį, butą, sodybą ar sodo namą, kuriame galima gyventi ir žiemos metu).

Jeigu kitu būstu naudojasi keli kartu gyvenantys namų ūkiai, T taip ir T daugiau nei vieną žymima tik vienam namų ūkiui.

T ne žymima, jeigu namų ūkis neturi nė vieno nuosavo būsto.

 

13 kl. Ar nuomojasi šį būstą?

 

T taip žymima, jeigu namų ūkio nariai yra išsinuomoję būstą. Be to, nurodoma nuomojasi T visą būstą ar T dalį būsto.

T ne žymima, jeigu namų ūkio nariai gyvena nuosavame būste.

Jeigu viename būste gyvena savininkų ir nuomininkų namų ūkiai, savininkų namų ūkiui žymima T ne, nuomininkų namų ūkiui – T taip ir T dalį būsto.

Jeigu du ar daugiau namų ūkių yra išsinuomoję po dalį vieno būsto, kiekvienam namų ūkiui žymima T taip ir T dalį būsto.

Jeigu būste gyvena keli namų ūkiai (pvz., tėvų ir vaikų šeimos, giminaičių šeimos, šeima ir giminaitis) ir namų ūkių nariai nėra susitarę, kad reikia mokėti nuomos mokestį būsto savininkui, tai kiekvienam namų ūkiui žymima T ne.

 

14 kl. Ar turi žemės?

 

T taip žymima ir į nurodytus langelius įrašomas žemės plotas hektarais ir arais, jei namų ūkis turi nuosavos žemės ir/arba ją nuomojasi.

Pvz., jei namų ūkio nuosavos žemės plotas yra 15 hektarų 32 arai, o nuomojamos neturi, žymima:

 

nuosavos žemės

 

1

5

 

3

2

 

 

taip                              hektarų                 arų

T

nuomojamos žemės

 

 

 

 

 

 

hektarų                arų

 

jei namų ūkis turi 24 arus nuosavos žemės ir nuomojasi 1 hektarą 15 arų, žymima:

 

nuosavos žemės

 

 

 

 

2

4

 

 

taip                              hektarų                 arų

T

nuomojamos žemės

 

 

1

 

1

5

hektarų                arų

 

Nurodomas visas turimos nuosavos ir/ar dirbamos nuomojamos žemės plotas: žemės ūkio naudmenų, miškų, vandenų, nenaudojamos žemės (krūmynų, pelkių ir pan.), sodo sklypų, žemės prie individualaus namo (namų valdos).

T ne žymima namų ūkiui, kuris neturi ir nesinaudoja žeme.

Jeigu namų ūkio nariai turi nuosavybės teisę į žemę, bet dar neturi nuosavybės dokumentų ir praktiškai ta žeme nesinaudoja, žymima T ne, o jei tokią žemę jau dirba, žymima  taip.

Jeigu namų ūkio nariai žeme nesinaudoja, nors turi žemės nuosavybės dokumentus, žymima T taip.

 

15 kl. Ar turi automobilį (-ių)?

 

T taip žymima ir nurodomas automobilių skaičius, jeigu kuris nors iš namų ūkio narių turi nuosavą (lengvąjį, krovininį ir t. t.) arba darbdavio skirtą automobilį, kurį naudoja ir savo namų ūkio reikmėms. Į turimų automobilių skaičių neįskaičiuojamas darbdavio skirtas krovininis automobilis ar autobusas, naudojamas tiktai prekėms ar keleiviams vežti.

T ne žymima, jeigu nė vienas namų ūkio narys neturi automobilio.

 

F Įsidėmėti

Jeigu viename būste gyvenantys keli namų ūkiai kartu naudoja kitą būstą, žemę ar automobilį, žymima T taip tik vienam namų ūkiui.

 

9. NURODYMAI, KAIP PILDYTI DUOMENIS APIE ASMENĮ

 

Duomenys apie asmenį pildomi kiekvienam nuolatiniam būsto gyventojui, laikinai išvykusiam ir laikinai atvykusiam asmeniui bei asmeniui, neturinčiam kitos nuolatinės gyvenamosios vietos.

Kiekviename surašymo lape „Duomenys apie asmenį“ įrašomas pagrindinio surašymo lapo Nr. ir būsto gyventojų sąraše įrašytas Asmens eilės Nr.

15 metų ar vyresnis asmuo, surašymo metu esantis būste, pateikia duomenis apie save. Duomenis apie vaikus iki 15 metų pateikia vienas iš tėvų, globėjų ar kitas suaugęs namų ūkio narys. Jiems žymima atsako pats asmuo T. Jeigu už 15 metų ir vyresnį namų ūkio narį atsako kitas suaugęs namų ūkio narys, ši žyma nepildoma.

 

16 kl. Jūsų vardas, pavardė

 

Surašinėtojas įrašo asmens vardą ir pavardę. Jei asmuo oficialiai turi kelis vardus ar kelias pavardes, įrašomi visi. Kai jų neįmanoma sutalpinti į tam skirtas eilutes, įrašomas tas vardas, kuriuo vadinamas kasdieniame gyvenime. Kūdikiui, kuriam dar nėra išrinktas vardas, įrašoma tik pavardė.

 

17 kl. Jūsų lytis

 

Žymima kiekvienam asmeniui.

 

18 kl. Jūsų asmens kodas

 

Įrašomas tik asmens kodas, suteiktas Lietuvos Respublikoje. Jei asmeniui asmens kodas nesuteiktas ar yra nežinomas, eilutė paliekama tuščia.

 

19 kl. Jūsų gimimo data

 

Gimimo metai, mėnuo ir diena rašomi skaičiais į nurodytas vietas. Pvz., jei apklausiamasis gimė 1947 m. gruodžio 2 dieną, rašoma taip:

1

9

4

7

 

1

2

 

0

2

metai

 

mėnuo

 

diena

 

Visiems asmenims rašomas iki surašymo momento sukakusių pilnų metų skaičius (1 priedas). Pvz., jei asmeniui yra 74 metai ir 9 mėnesiai, rašoma:

 

 

7

4

                          sukakusių

                       metų skaičius

 

Vaikams, kuriems dar nesukako vieneri metai, rašoma .

Tuo atveju, jei asmuo negali nurodyti tikslios gimimo datos, rašomas vien tik sukakusių metų skaičius. Jei asmuo neprisimena sukakusių metų, įrašomas apytikslis metų skaičius.

 

20 kl. Jūsų gimimo vieta

 

Asmens gimimo vieta – tai jo motinos nuolatinė gyvenamoji vietovė asmens gimimo metu.

Asmeniui, gimusiam Lietuvoje, nurodoma viena iš žymų: T mieste ar T kaime. Nurodomas toks gyvenamosios vietovės statusas, koks buvo asmens gimimo metu, nesvarbu, ar metams bėgant kaimo vietovė tapo miestu ar atvirkščiai.

T užsienis žymima asmeniui, gimusiam užsienyje, ir nurodoma valstybė, kurioje asmuo gimė. Valstybė nurodoma pagal dabartines sienas, vardininko linksniu; užtenka įrašyti trumpą valstybės pavadinimą, pvz., Rusija, Latvija ir pan.

 

21 kl. Ar vieneri metai iki surašymo Jūs gyvenote šioje gyvenamojoje vietovėje?

 

T taip žymima asmeniui, kuris vieneri metai iki surašymo ar ilgiau gyvena toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, neatsižvelgiant į tai, ar jis:

- keitė adresą to paties miesto ar to paties kaimo teritorijoje ar persikėlė gyventi iš vieno kaimo į kitą tos pačios seniūnijos teritorijoje;

- buvo išvykęs atostogų, ilsėtis, gydytis, į komandiruotę, dirbti pagal terminuotas darbo sutartis, į užsienį (ne ilgiau kaip vieneriems metams);

- moksleivis, studentas;

- atliko privalomąją karinę tarnybą.

T ne žymima asmeniui, jeigu jis šioje gyvenamojoje vietovėje gyvena trumpiau kaip vieneri metai.

Jei apklausiamasis per paskutinius vienerius metus gyvenamąją vietovę keitė Lietuvoje, nurodoma iš kur atvyko: T miesto ar T kaimo. Jei per šį laikotarpį keitėsi gyvenamosios vietovės statusas (kaimo vietovė tapo miestu ar atvirkščiai), tada jis nurodomas toks, koks buvo surašymo momentu.

Jei apklausiamasis atvyko iš užsienio, žymima T iš užsienio, ir nurodoma valstybė (vardininko linksniu), iš kurios atvyko.

 

22 kl. Jūsų pilietybė

 

Į šį klausimą atsako kiekvienas apklausiamasis, neatsižvelgiant į amžių. Vaiko iki 16 metų pilietybę nurodo tėvai.

T Lietuvos Respublikos žymima:

- Lietuvos Respublikos piliečiui, t. y. asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikos piliečio pasą;

- asmeniui, turinčiam Lietuvos Respublikos piliečio pažymėjimą (neturinčiam kitos valstybės pilietybę patvirtinančio dokumento).

Asmeniui, turinčiam dvigubą pilietybę, iš kurių viena yra Lietuvos Respublikos (turi Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir kitos valstybės pilietybę patvirtinantį dokumentą) – žymima  Lietuvos Respublikos ir T kitos valstybės bei nurodoma kokios.

T kitos valstybės žymima kitos valstybės piliečiui ir įrašomas valstybės, kurios pilietis jis yra, pavadinimas. Valstybės pavadinimas rašomas kilmininko linksniu:

.

T be pilietybės žymima asmeniui, neturinčiam jokios valstybės pilietybės.

Asmeniui, turinčiam leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje (kitos valstybės piliečiui arba asmeniui be pilietybės), žymima atitinkamai T kitos valstybės ir įrašomas valstybės pavadinimas arba T be pilietybės.

 

23 kl. Jūsų tautybė

 

Žymima ar įrašoma tautybė, kurią nurodo pats apklausiamasis.

Vaiko tautybę nurodo tėvai. Jei tėvai nesutaria dėl tautybės, pirmenybė teikiama motinos tautybei.

T kita žymima tuo atveju, kai apklausiamojo tautybės nėra tarp išvardytų, ir įrašoma kokia.

 

24 kl. Jūsų gimtoji kalba

 

Gimtoji kalba yra ta kalba, kuri buvo pirmoji asmens ankstyvojoje vaikystėje (kurią paprastai jis geriausiai moka).

Jeigu apklausiamajam sunku pasakyti, kuri kalba yra jo gimtoji, įrašoma ta, kurią jis geriausiai moka arba kuri paprastai vartojama šeimoje.

Kūdikio ar mažamečio asmens gimtąją kalbą nurodo tėvai. Jeigu tėvai abejoja, rašoma ta, kuria dažniausiai kalbama šeimoje, arba motinos gimtoji kalba.

Kurčnebylio gimtąja kalba laikoma ta kalba, kurią jis pats nurodo, arba ta, kuria jis skaito ir rašo ar kuria kalba jo šeima ar asmenys, su kuriais jis bendrauja. Asmens, turinčio psichikos sutrikimų ir nekalbančio, gimtoji kalba nustatoma taip kaip ir kurčnebylio.

T kita žymima tuo atveju, kai apklausiamojo gimtosios kalbos nėra tarp išvardytų, ir įrašoma kokia.

Gimtoji kalba nebūtinai turi sutapti su asmens tautybės kalba.

 

25 kl. Kurias kitas kalbas Jūs mokate, t. y. galite kalbėti ir/ar rašyti?

 

Klausiama kiekvieno asmens, neatsižvelgiant į amžių.

Nurodoma kalba (-os), kuria (-iomis), be gimtosios kalbos, asmuo gali kalbėti ir/ar rašyti.

Moka kalbą – reiškia, kad asmuo kokia nors kalba gali kalbėti ir/ar rašyti. Jeigu asmuo kokia nors kalba gali perteikti informaciją taip, kad ji būtų lengvai suprantama, nuosekliai ir rišliai dėsto savo mintis, supranta buitinę kalbą, gali atsakyti į paprasčiausius klausimus, užpildyti dokumentą, parašyti trumpą tekstą, laikoma, jog asmuo moka kalbą.

Žymimos ar įrašomos kitos kalbos, kurias moka asmuo. Paprastai nurodomos tos, kurias apklausiamasis moka geriausiai.

T kitą(-as) žymima, jei apklausiamasis moka kalbą, kurios nėra tarp išvardytų. Ji įrašoma į tam skirtą vietą. Gali būti nurodoma viena ar dvi kalbos. Jeigu nurodomos dvi kalbos, kiekviena kalba rašoma atskiroje eilutėje, pvz.:

T nemoka žymima, jei asmuo nurodo, jog nemoka jokios kitos kalbos (įskaitant kūdikius).

 

26 kl. Jūsų šeiminė padėtis

 

Teiraujamasi tik apie asmens teisinę šeiminę padėtį.

15 metų ir vyresniam asmeniui žymimas vienas iš nurodytų atsakymų variantų.

Asmens, jaunesnio kaip 15 metų, šio klausimo neklausiama, išskyrus atvejus, kai apklausiamasis yra arba buvo registruotoje santuokoje.

T niekada negyveno santuokoje žymima asmeniui, kuris atsako, jog niekuomet negyveno registruotoje santuokoje.

T vedęs, ištekėjusi žymima asmeniui, kuris nurodo, jog surašymo momentu gyveno registruotoje santuokoje, ar asmeniui, kuris negyvena kartu su sutuoktiniu, bet nėra teisiškai išsituokęs.

Jei tai yra ne pirmoji registruota santuoka, žymima  ne pirma santuoka.

T išsituokęs(-usi) žymima asmeniui, kuris buvo įregistravęs santuoką, bet surašymo momentu yra išsituokęs.

T našlys(-ė) žymima asmeniui, kurio žmona (vyras) surašymo momentu mirusi(-ęs) ir kuris (kuri) nėra vedęs (ištekėjusi).

Asmeniui, esančiam ar buvusiam registruotoje santuokoje, įrašomi pirmosios santuokos metai.

Pirmosios santuokos metai nerašomi asmeniui, niekada nebuvusiam registruotoje santuokoje, bet surašymo momentu gyvenusiam pagal susitarimą (kaip sugyventiniai).

Pvz., jei asmuo surašymo metu gyvena santuokoje, ji yra registruota ir ne pirma (pirmosios santuokos metai 1971), žymima:

T vedęs, ištekėjusi

 

T ne pirma santuoka

 

 pirmosios santuokos

įregistravimo metai

 

27 kl. Ar Jūs gimdėte?

 

Klausiama 15 metų ir vyresnės moters. Jei jaunesnė nei 15 metų moteris gimdė, tai žymima ir jai.

T taip žymima moteriai, kuri gimdė iki surašymo momento (neatsižvelgiant į moters šeiminę padėtį ir į tai, ar kūdikis gimė gyvas, ar ne).

Moteriai, nurodžiusiai, kad gimdė, įrašomi pirmojo gimdymo metai ir iki surašymo momento pagimdytų gyvų vaikų skaičius. Į pagimdytų vaikų skaičių įrašomas pagimdytų gyvų vaikų skaičius, neatsižvelgiant į tai, ar visi vaikai šiuo metu gyvi, ar ne, ar gyvena šeimoje kartu su motina, ar atskirai, ar yra sukūrę savo šeimas, ar ne.

Jei iki surašymo momento 15 metų ir vyresnė moteris arba moteris, jaunesnė nei 15 metų, gimdė, bet pagimdė negyvą kūdikį, tai tam skirtoje vietoje rašoma . Jei moteris gimdė po surašymo momento, taip pat rašoma .

Į pagimdytų gyvų vaikų skaičių neįskaičiuojamas įvaikintas (įsūnytas, įdukrinta) ar globojamas vaikas, vyro vaikas iš ankstesnės santuokos ir pan.

T ne žymima, jei moteris negimdė.

 

28 kl. Gal Jums nustatyta invalidumo grupė?

 

Invalidumas – tai kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai asmuo dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

Žymima kiekvienam asmeniui, neatsižvelgiant į amžių.

T taip žymima asmeniui, kuriam nustatytas invalidumas.

T ne žymima asmeniui, kuriam invalidumas nenustatytas.

16 metų ir vyresniam asmeniui, kuriam nustatytas invalidumas, nurodoma invalidumo grupė  ar . Asmeniui iki 16 metų, kuriam nustatytas invalidumas, rašoma .

Asmeniui, kuris nurodo, kad jam nustatytas invalidumas, nurodoma viena iš invalidumo priežasčių.

T invalidumas nuo vaikystės žymima, jei invalidumas įgimtas.

T profesinė liga ar suluošinimas darbe žymima, jei asmuo invalidu tapo darbo metu.

T liga ar suluošinimas žymima, jei invalidumas įgytas po bendrosios ligos ar po buitinės traumos.

Asmeniui, kuris nurodo, kad jam nustatytas invalidumas, taip pat nurodoma, dėl kokių funkcijų sutrikimų nustatytas invalidumas: T judėjimo, T klausos, T regėjimo, T vidaus organų, T intelekto, T kitų (psichikos sutrikimai, tuberkuliozė, AIDS, sifilis ar pan.). Jei sutrikusi ne viena funkcija, žymimos visos sutrikusios funkcijos.

 

29 kl. Jūsų išsimokslinimas

 

Klausiama 10 metų ir vyresnio asmens.

Žymimas valstybinėse mokyklose ir valstybės pripažintose nevalstybinėse mokyklose įgytas išsimokslinimas.

Žymimas įgytas aukščiausias išsimokslinimas, remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu, diplomu ar pan. Jei asmuo dar mokosi, žymimas jau įgytas išsimokslinimas (pvz., jei asmuo mokosi 11 ar 12 klasėje, jam žymimas pagrindinis išsimokslinimas, jei 5-10 klasėje – pradinis ir pan.). Išklausiusiam mokyklos kursą, bet negavusiam mokslo baigimo pažymėjimo, žymimas anksčiau įgytas aukščiausias išsimokslinimas.

Asmeniui, kuris nurodo, kad įgijo nebaigtą aukštąjį išsimokslinimą, žymimas anksčiau įgytas aukščiausias išsimokslinimas (aukštesnysis, specialusis vidurinis arba vidurinis), remiantis mokyklos baigimo pažymėjimu, brandos atestatu ar pan.

Asmeniui, įgijusiam išsimokslinimą užsienyje, žymimas toks išsimokslinimas, kurį nurodo apklausiamasis.

T aukštasis išsimokslinimas žymimas asmeniui, baigusiam valstybinę aukštąją mokyklą (išskyrus liaudies ar marksizmo-leninizmo universitetą).

T aukštesnysis, specialusis vidurinis išsimokslinimas žymimas asmeniui, baigusiam aukštesniąją, specialiąją vidurinę mokyklą (technikumą) arba konservatoriją.

T vidurinis išsimokslinimas žymimas asmeniui, tam tikrais metais baigusiam dvylika, vienuolika, dešimt klasių arba vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, taip pat profesinę mokyklą ar aukštesniosios mokyklos bendrojo lavinimo skyrių, jei ten apklausiamasis įgijo vidurinį išsimokslinimą.

T pagrindinis išsimokslinimas žymimas asmeniui, tam tikrais metais baigusiam dešimt, devynias, aštuonias, septynias bendrojo lavinimo mokyklos klases arba profesinę mokyklą, jei ten apklausiamasis įgijo pagrindinį išsimokslinimą.

T pradinis išsimokslinimas žymimas asmeniui, tam tikrais metais baigusiam keturias ar tris klases.

T neturi pradinio išsimokslinimo žymima asmeniui, neturinčiam pradinio išsimokslinimo, bet lankiusiam ar lankančiam pradinę mokyklą, mokančiam skaityti ir rašyti kuria nors kalba arba tik skaityti, nors ir lėtai.

T raštingas (nelankė mokyklos) žymima asmeniui, kuris nelankė mokyklos, bet moka skaityti (suprasdamas tekstą) ir/ar gali parašyti paprastą sakinį kasdienio gyvenimo temomis.

T neraštingas žymima asmeniui, kuris nemoka nei skaityti (suprasdamas tekstą), nei parašyti paprasto sakinio kasdienio gyvenimo temomis.

 

30 kl. Ar Jūs dabar mokotės mokykloje?

 

Klausiama 5 metų ir vyresnio asmens.

T taip žymima asmeniui:

- kuris mokosi valstybinėje mokykloje ar valstybės pripažintoje nevalstybinėje mokykloje;

- kuris mokosi aukštojoje, aukštesniojoje, profesinėje, bendrojo lavinimo mokykloje;

- kuris surašymo metu nesimoko mokykloje, tačiau formaliai nenutraukė ryšių su mokykla (apklausiamasis yra išėjęs akademinių atostogų, turi laisvą semestrą ir pan.).

T ne žymima asmeniui, kuris surašymo metu nesimoko jokioje mokykloje, lanko kvalifikacijos tobulinimo ar perkvalifikavimo kursus ar kursus pagal savo pomėgius.

 

31 kl. Kokioje mokykloje Jūs dabar mokotės?

 

Klausiama 5 metų ir vyresnio asmens.

Žymima asmeniui, kuris mokosi valstybinėje mokykloje ar valstybės pripažintoje nevalstybinėje mokykloje.

T aukštojoje mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi universitete, akademijoje ar kolegijoje (pagal universitetinę ar neuniversitetinę aukštojo mokslo studijų programą).

T aukštesniojoje mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi aukštesniojoje mokykloje arba profesinėje mokykloje esančiame aukštesniosios mokyklos skyriuje pagal aukštesniųjų studijų programą.

T profesinėje mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi profesinėje mokykloje arba aukštesniosios mokyklos profesinio rengimo skyriuje pagal profesinės mokyklos lygmens programą.

bendrojo lavinimo mokykloje žymima asmeniui, kuris mokosi gimnazijoje, licėjuje, vidurinėje, suaugusiųjų, pagrindinėje, jaunimo, pradinėje, darželyje-mokykloje, internatinėje mokykloje, taip pat specialiojoje internatinėje mokykloje, skirtoje asmenims su protine ar fizine negalia.

 

32 kl. Ar Jūs tikintis(-i)?

 

Klausiama kiekvieno asmens, neatsižvelgiant į amžių.

Pasiteiraujama, ar apklausiamasis turi tvirtą nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji. Vaikų tikėjimą nurodo tėvai. Iškilus nesutarimui tarp tėvų, pirmenybė teikiama motinos tikėjimui.

T taip žymima, jei apklausiamasis nurodo, kad yra tikintis.

T ne žymima, jei apklausiamasis nurodo, jog netikintis (pvz., ateistas).

T nenurodė, negali atsakyti žymima, jei apklausiamasis nėra linkęs kalbėti šiuo klausimu arba nėra tvirtai apsisprendęs.

 

33 kl. Kuriai religinei bendruomenei Jūs save priskirtumėte?

 

Žymima viena iš surašymo lape išvardytų religinių bendruomenių ar įrašoma ta, kurią nurodo apklausiamasis.

T kitai žymima, jei religinės bendruomenės, kuriai save priskiria apklausiamasis, nėra tarp išvardytų surašymo lape, ir tam skirtoje vietoje įrašomas apklausiamojo nurodytos religinės bendruomenės pavadinimas.

Jei apklausiamasis į 29 klausimą atsakė T ne, bet save priskiria kuriai nors religinei bendruomenei, tam skirtoje vietoje žymimas ar įrašomas tos religinės bendruomenės pavadinimas.

T nė vienai žymima, jei apklausiamasis savęs nepriskiria nė vienai religinei bendruomenei, neatsižvelgiant į tai, ar į 29 klausimą atsakė – T taip (asmuo tiki, tačiau savęs nepriskiria jokiai konkrečiai religinei bendruomenei), T ne arba T nenurodė, negali atsakyti.

 

34 kl. Jūsų pragyvenimo šaltiniai

 

Klausiama kiekvieno asmens. Nurodoma ne daugiau kaip trys šaltiniai, pagal pajamų dydį juos numeruojant skaičiais“  ar ar .

Pragyvenimo šaltiniai – tai pajamos ne tik grynaisiais pinigais, bet ir natūra (maisto produktai, drabužiai, kuras ir pan.).

Apklausiamajam privaloma pateikti pragyvenimo šaltinių sąrašą. Apklausiamasis pats turi nuspręsti ir nurodyti, kokius pragyvenimo šaltinius jis turėjo per paskutinius 12 mėnesių ir kokios pajamos jam buvo pagrindinės. Jei per šį laikotarpį pragyvenimo šaltinis ar šaltiniai keitėsi (asmuo išėjo į pensiją, susirado nuolatinį darbą, išėjo vaiko priežiūros iki trejų metų atostogų, buvo pašauktas į privalomąją karinę tarnybą ir pan.), apklausiamasis pats privalo nuspręsti, kuris šaltinis (ar šaltiniai) jam yra pagrindinis (ar pagrindiniai).

£ darbo užmokestis žymima samdomam įmonių, bendrovių ir kitų institucijų darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį. Jo darbas gali būti nuolatinis, laikinas ar sezoninis.

Šiai grupei priklauso pareiginė alga, premijos, apmokėjimas už kasmetines atostogas, darbo užmokesčio priedai, kompensacijos, užmokestis už viršvalandinį darbą ir darbą naktimis, poilsio ir švenčių dienomis, priemokos, užmokestis už prastovas, už darbą kenksmingomis sąlygomis gaunamos ir kitos išmokos.

£ pajamos iš nuosavo verslo žymima asmeniui, užsiimančiam nuosavu verslu ir gaunančiam iš jo pajamų. Tai pajamos iš verslo, amatų, laisvosios profesinės veiklos, t. y. individualių įmonių savininkų, ūkinių bendrijų narių, patentininkų, asmenų, nuolat dirbančių pagal užsakymus (siuvimas, mezgimas, baldų gamyba ir pan.), gydytojų, stomatologų, advokatų, notarų, architektų, menininkų, kurie verčiasi privačia praktika, pajamos. Šiai grupei nepriklauso pajamos, kurias asmuo gauna iš žemės ūkio veiklos.

£ pajamos iš žemės ūkio veiklos žymima ūkininkui, žemdirbiui, sodininkui, gaunančiam pajamų iš žemės ūkio tiek pinigais, tiek natūra.

£ pajamos iš nuosavybės ar investicijų žymima asmeniui, gaunančiam pajamų iš nekilnojamojo turto (žemės, miško, patalpų) ir kilnojamojo turto nuomos ar jo pardavimo; asmeniui, gaunančiam dividendų už akcijas; ir asmeniui, gaunančiam palūkanų iš bankų, privačių firmų ar privačių asmenų.

£ pensija žymima asmeniui, gaunančiam senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo), ištarnauto laiko, šalpos (socialinė), nukentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, personalines, Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio, valstybines pensijas.

Pensija kaip pragyvenimo šaltinis žymima asmeniui, kuriam ji skirta, o ne tam, kas ją paima (pvz., jei našlaičio pensija skirta vaikui, tai jam ta pensija ir žymima, o ne motinai (arba tėvui), nors ji (jis) ją paima).

£ pašalpa žymima:

- asmeniui, gaunančiam motinystės (tėvystės) pašalpą: 1) motinystės pašalpa moterims už nėštumo ir gimdymo laikotarpį; 2) motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks vieneri metai;

- asmeniui, gaunančiam pašalpą pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymą: 1) vienkartinę pašalpą gimus kūdikiui; 2) nėštumo pašalpą besimokančioms moterims; 3) šeimos pašalpą (gimus kūdikiui – šeimai, pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą neturinčiai teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpos. Ši pašalpa mokama kas mėnesį už kiekvieną vaiką nuo jo gimimo iki trejų metų; arba šeimai, turinčiai teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą. Ši pašalpa mokama už kiekvieną vaiką nuo vienerių metų iki trejų metų); 4) pašalpą šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų; 5) vaiko globos pašalpą; 6) pašalpą tikrosios krašto apsaugos tarnybos karių (prievolininkų) vaikams; 7) našlaičio stipendiją; 8) pašalpą našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti.

- asmeniui, gaunančiam laikino nedarbingumo (ligos) pašalpą;

- asmeniui, gaunančiam netekto darbingumo kompensaciją (žalos atlyginimas);

- asmeniui, gaunančiam bedarbio pašalpą ar stipendiją, kurią moka darbo birža perkvalifikavimo kursus lankančiam asmeniui;

- kiekvienam šeimos nariui ar vienišam asmeniui, gaunančiam: 1) socialinę pašalpą; 2) vienkartinę pašalpą skurdo, sunkios ligos, stichinės nelaimės, kitais ekstremaliais atvejais ir pan.

Pašalpa kaip pragyvenimo šaltinis žymima asmeniui, kuriam ji skirta, o ne tam, kas ją paima. Jeigu pašalpa kaip pragyvenimo šaltinis skiriama šeimai, ji žymima kiekvienam šeimos nariui.

£ stipendija žymima asmeniui, gaunančiam stipendiją (moksleiviui, studentui, doktorantui; asmeniui, lankančiam perkvalifikavimo kursus, jei stipendiją moka darbdavys, siuntęs asmenį mokytis).

£ valstybės išlaikomas(-a) žymima asmeniui, neturinčiam savų pajamų ir išlaikomam valstybės (kūdikių, vaikų, invalidų, senelių globos, nakvynės namuose gyvenančiam asmeniui, internatinės mokyklos auklėtiniui, asmeniui, atliekančiam privalomąją karinę tarnybą, asmeniui, gyvenančiam įkalinimo įstaigoje, ir pan.).

Asmeniui, kuris gauna pensiją, bet gyvena globos namuose, pensionate ar pan. ir už išlaikymą tuose namuose užsimoka pats, taip pat žymima valstybės išlaikomas.

£ šeimos ir/ar kitų asmenų išlaikomas(-a) žymima asmeniui, neturinčiam savų pajamų ir gyvenančiam iš savo šeimos narių ir/ar kitų asmenų lėšų, bei asmeniui, kuriam mokami alimentai (nepilnamečiams vaikams iš tėvų, pilnamečiams nedarbingiems paramos reikalingiems vaikams iš tėvų, nedarbingiems paramos reikalingiems tėvams, kitiems šeimos nariams).

Šiai grupei priskiriami ir bedarbiai, negaunantys bedarbio pašalpos ir gyvenantys iš savo šeimos ir/ar kitų asmenų lėšų.

kitas pragyvenimo šaltinis žymima asmeniui, kuris savo pragyvenimo šaltinio negali priskirti nė vienai iš išvardytų grupių. Prie kitų pragyvenimo šaltinių priskiriamos pajamos, kurias asmuo gauna iš loterijų ir žaidimų; pajamos, kurias asmuo gauna kaip išmaldą, ir pan.

 

F Įsidėmėti

35–45 klausimai skirti 15 metų ir vyresniam asmeniui. Jei jaunesnis nei 15 metų asmuo dirba, apklausiamas ir jis. Nurodomi duomenys apie asmens darbą per paskutinę savaitę iki surašymo (kovo 26 d.–balandžio 1 d.).

Asmeniui, atliekančiam privalomąją karinę tarnybą, nežymimi 35, 36, 37 klausimai. 38 klausime „Kuris iš šių dirbančiųjų Jūs esate?“ žymima T atliekantis privalomąją karinę tarnybą.

Atsakius į šį klausimą privalomosios karinės tarnybos karių apklausa baigiama (nepildomi klausimai apie darbo vietą, darbovietę, jo ekonominę veiklą, dirbtą laiką).

 

35 kl. Ar Jūs dirbate?

 

Dirbantysis – tai 15 metų ir vyresnis asmuo, kuris per nurodytą savaitę dirbo bet kokį darbą ne mažiau kaip vieną valandą ir už kurį gavo darbo užmokestį pinigais arba natūra (maisto produktais ar kitais gaminiais) ar turėjo pelno (pajamų).

Dirbančiuoju kaime laikomas ir darbingo amžiaus žemdirbys (įskaitant turintį iki 3 ha žemės), kuris neturi kito pragyvenimo šaltinio, o tik tą žemę, nesvarbu, ar joje užaugintą produktą naudoja savo reikmėms, ar dalį parduoda. Smulkusis žemdirbys pensininkas dirbančiojo kategorijai priskiriamas tik tada, kai jo pajamos iš žemės ūkio didesnės nei gaunama pensija. Kiti pensininkai priskiriami prie nedirbančių gyventojų.

Dirbančių gyventojų kategorijai priskiriamas ir tas asmuo, kuris paskutinę savaitę iki surašymo nedirbo dėl pamaininio darbo, prastovų, sirgo, streikavo, atostogavo, buvo išėjęs vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks treji metai, bet nebuvo nutraukęs oficialių darbo ryšių su darboviete.

Dirbantis asmuo gali būti samdomas darbuotojas, darbdavys, įmonės savininkas, padedantis šeimos narys, ūkininkas, žemdirbys, savarankiškai dirbantis (patentininkas, rašytojas, menininkas, amatininkas ir t. t.).

T taip žymima dirbančiam 15 metų ir vyresniam asmeniui. Jei apklausiant paaiškėja, kad dirba asmuo, jaunesnis nei 15 metų (pvz., pardavinėja laikraščius), tai žymima ir jam.

T ne žymima nedirbančiam 15 metų ir vyresniam asmeniui. Pvz.: jei 15 metų ar vyresnis asmuo niekur nedirba, o tik mokosi bendrojo lavinimo, profesinėje, aukštesniojoje, aukštojoje mokykloje; yra nedirbantis pensininkas ar nedirbanti namų šeimininkė.

 

36 kl. Gal Jūs esate bedarbis(-ė)?

 

Klausiama 15 metų ir vyresnio asmens, kuris nurodė, kad nedirba (į 35 klausimą atsakė  ne).

Bedarbis – tai vyresnis nei 15 metų asmuo, kuris nurodytą savaitę neturėjo darbo, per artimiausias dvi savaites jį radęs buvo pasirengęs pradėti dirbti, keturias savaites intensyviai įvairiausiais būdais ieškojo mokamo darbo: kreipėsi į valstybinę ar privačią darbo biržą, tiesiogiai kreipėsi į darbdavius, kreipėsi pagalbos į draugus ir gimines, reguliariai sekė skelbimus žiniasklaidoje ar pats paskelbė, kad ieško darbo, dalyvavo konkurse ar laukė jo rezultatų, ieškodamas darbo lankė statybas, turgavietes, neoficialias darbo biržas, ieškojo patalpų, įrengimų savo verslui, bandė gauti patentą, licenciją, kreditą.

Bedarbio kategorijai priskiriamas ir moksleivis, studentas, namų šeimininkė(-as) ir kitas neaktyvus gyventojas, kuris nurodytą savaitę aktyviai ieškojo darbo ir buvo pasirengęs per artimiausias dvi savaites pradėti dirbti.

T taip žymima, jeigu asmuo atsakė, kad jis yra bedarbis. Tokio asmens teiraujamasi: Ar Jūs esate užsiregistravęs darbo biržoje? Klausiama, ar jis yra užsiregistravęs gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip norintis ir galintis dirbti tam tikrą darbą arba pasirengęs mokytis bei persikvalifikuoti, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, kuris atitinka jo profesinį pasirengimą, ankstesnę veiklą bei sveikatos būklę. Jei asmuo atsakė, kad jis užsiregistravęs darbo biržoje – žymima T taip, jei ne – žymima T ne. Bedarbiui atsakius šį klausimą, apklausa baigiama.

T ne žymima, jeigu nedirbantis asmuo atsakė, jog jis nėra bedarbis.

 

37 kl. Kuris(-i) iš šių nedirbančiųjų Jūs esate?

 

Nedirbantis – tai 15 metų ir vyresnis asmuo, kuris nedirba. Pvz., mokosi (mokinys ar studentas), nedirbantis pensininkas, nedirbanti namų šeimininkė, invalidas, rentininkas, nuteistasis, asmuo, praradęs viltį rasti darbą, ir t. t.

T moksleivis, studentas žymima asmeniui, turinčiam 15 ir daugiau metų, kuris paprastai yra ekonomiškai neaktyvus (t. y. nedirba) ir nuolatos lanko kokią nors valstybinę ar privačią mokymo įstaigą, kad įgytų tam tikrą išsimokslinimą.

T pensininkas žymima nedirbančiam ir gaunančiam pensiją asmeniui, neatsižvelgiant į tai, ar tai senatvės, invalidumo, ar kita pensija.

T namų šeimininkė(-as) žymima darbingo amžiaus asmeniui, kuris be atlyginimo dirba namų ūkio darbus savo namuose.

T kitas(-a) žymima nedirbančiam asmeniui, kurį išlaiko valstybė ar privatūs asmenys, bei asmeniui, nepriskirtam jokiai kitai grupei (pvz., 15 metų asmeniui, nelankančiam mokyklos).

Asmeniui atsakius į šį klausimą, apklausa baigiama.

Dirbantis moksleivis, studentas ir pensininkas priklauso dirbančiųjų grupei.

 

F Įsidėmėti

38–46 klausimai skirti tik asmeniui, kuris dirba. Į 38 – 44 klausimus asmuo atsako apie pagrindinę darbovietę. Pagrindinė darbovietė yra ta, kurioje dirbama daugiausia laiko arba iš jos turimos didžiausios pajamos.

 

38 kl. Kuris(-i) iš šių dirbančiųjų Jūs esate?

 

Klausiama 15 metų ir vyresnio asmens. Jei asmuo dirba keliose darbovietėse, tai nurodoma, kuris iš išvardytų dirbančiųjų jis yra pagrindinėje darbovietėje.

Jei dirba jaunesnis nei 15 metų asmuo, tai jis taip pat priskiriamas prie dirbančiųjų.

T samdomas(-a) darbuotojas(-a) žymima asmeniui, dirbančiam už atlyginimą, t. y. atliekančiam darbą pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį su darbdaviu, pagal kurią už atliktą darbą jam bus išmokėtas darbo užmokestis. Šis asmuo paprastai gauna sutartą darbo užmokestį, komisinius nuo parduotų prekių kiekio, premijas. Už darbą jam gali būti sumokėta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir natūra, t. y. maisto produktais, pramoninėmis prekėmis, jis gali nemokamai naudotis suteiktu gyvenamuoju plotu ir pan.

Asmuo, savininko vardu pagal raštišką ar žodinę darbo sutartį vadovaujantis įmonei, priskiriamas samdomų darbuotojų grupei.

Šiai grupei taip pat priskiriamas asmuo, dirbantis pas privačius asmenis pagal žodinį susitarimą.

Samdomų darbuotojų grupei priskiriamas ir valstybės samdomas, paskirtas ar išrinktas darbuotojas (Seimo narys, ministras, viceministras, sekretorius, departamento ir tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas bei valstybinės įmonės, organizacijos vadovas ir jo pavaduotojas, asmuo, dirbantis ginkluotosiose pajėgose, ir pan.).

T darbdavys(-ė) savininkas(-ė), turintis(-i) samdomų darbuotojų žymima įmonės savininkui, kuris dirba vienas arba su partneriais nuosavoje įmonėje ir samdo vieną ar kelis darbuotojus. Tai asmuo, kuris už darbą negauna darbo užmokesčio, o iš jo turi pelno ar pajamų. Darbdavys yra individualios (personalinės) įmonės savininkas, žemės ūkyje ūkininkas, tas asmuo, kuris naudojasi samdomų žmonių darbu.

T savarankiškai dirbantis(-i), neturintis(-i) nuolatinių samdomų darbuotojų žymima asmeniui, kuris dirba savarankiškai vienas arba su partneriais nuosavoje įmonėje ir neturi nuolatinių samdomų darbuotojų. Šiai grupei priskiriamas ir patentininkas. Šio asmens veikla remiasi individualiu ar šeimos narių darbu. Be to, į šią grupę įtraukiamas asmuo, nuolat gaminantis prekes ar teikiantis paslaugas. Tai gali būti savarankiškai dirbantis prekių gamintojas, siuvėjas, kirpėjas, ūkininkas, žemdirbys, statybininkas, prekybininkas, muzikantas, menininkas, dailininkas, rašytojas, t. y. asmuo, nepriklausantis jokiai firmai ar įmonei.

T šeimos narys(-ė), dirbantis(-i) šeimos įmonėje ar ūkyje (padedantis) žymima asmeniui, dirbančiam savo tėvo (motinos), brolio (sesers) ir panašiai įmonėje. Ūkininko ūkyje dirbanti ūkininko žmona ar kitas šeimos narys laikomas šeimos nariu, dirbančiu šeimos įmonėje ar savo ūkyje be atlyginimo.

T kooperatyvo narys(-ė) žymima asmeniui, dirbančiam savarankiškai nuosavoje įmonėje, organizuotoje kaip kooperatyvas, kurioje kiekvienas narys lygiomis teisėmis su kitais nariais sprendžia gamybos organizavimo, pardavimų ir/ar kitų darbų, investicijų ir pajamų paskirstymo tarp kooperatyvo narių klausimus.

T atliekantis privalomąją karinę tarnybą žymima asmeniui, atliekančiam privalomąją karinę tarnybą.

T kitas(-a) žymima asmeniui, apie kurį nesurinkta pakankamai informacijos ir kurio negalima priskirti nė vienai iš išvardytų grupių, be to, įrašoma, kokiai dirbančiųjų grupei jis save priskiria.

 

39 kl. Vietovė, kurioje Jūs dirbate

 

T ta pati gyvenamoji vietovė, kur ir gyvenate žymima asmeniui, kuris dirba toje pačioje gyvenamojoje vietovėje (mieste, kaime, viensėdyje), kurioje ir gyvena.

T kita gyvenamoji vietovė Lietuvoje žymima asmeniui, kuris dirba kitoje vietovėje, negu gyvena.

T užsienis žymima asmeniui, dirbančiam už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Įrašomas (vardininko linksniu) valstybės, kurioje dirba, pavadinimas.

 

40 kl. Jūsų darbo vieta

 

Jei asmuo dirba keliose darbovietėse, nurodoma darbo vieta pagrindinėje darbovietėje.

T fiksuota darbo vieta ne savo namuose žymima asmeniui, kurio darbo vieta yra fiksuota arba kuris gali nurodyti darbovietės, kurioje dirba, pavadinimą ir adresą. Šiai grupei priklauso ir asmuo, kurio darbo vieta nors ir nėra fiksuota, bet kuris darbo pradžioje prisistato nustatytu adresu (autobusų vairuotojas, lėktuvų pilotas ir palydovas, lauko turgaviečių, kurių prekystaliai nėra nukeliami nakties metu, prekiautojas ir pan.).

Šiai grupei priskiriamas asmuo, kuris gyvena vienoje, o dirba kitoje vietovėje – turi žemės, savo ūkį ir pan.

T savo namuose, ūkyje žymima asmeniui, kuris dirba savo namuose ir nėra kurios nors įstaigos, įmonės etatinis darbuotojas, laisvosios profesijos atstovas (rašytojas, kompozitorius ir pan.).

Šiai grupei priskiriamas asmuo, dirbantis nuosavo verslo įmonėje, dirbtuvėje ar parduotuvėje, kuri yra jo namuose ir t. t. (gydytojas, savo namuose priimantis pacientus, ir pan.).

Taip pat žymima ūkininkui, žemdirbiui, kuris dirba ūkyje, priklausančiame jam, ar jo namų ūkio nariams.

T neturite fiksuotos darbo vietos žymima asmeniui, kurio darbas susijęs su vykimu į kitas vietoves ir kuris neturi asmeniškai prisistatyti nustatytu darbovietės adresu (lauko turgaviečių prekiautojas, neturintis savo prekystalio ir neturintis patento, asmuo, dirbantis atsitiktinius statybos darbus ir nurodytą savaitę dirbęs skirtingose statybų aikštelėse, ir pan.).

 

41 kl. Jūsų darbovietė

 

Kiekvienas dirbantis asmuo nurodo įregistruotą savo pagrindinės darbovietės pavadinimą ir tikslų adresą. Jeigu tikslus darbovietės pavadinimas ar adresas nežinomi, įrašomi tie, kuriuos nurodo apklausiamasis.

T filialas žymima asmeniui, dirbančiam ne pagrindinėje įmonėje, o jos filiale, ir įrašomas pilnas to filialo pavadinimas ir adresas, t. y. nurodoma, kam jis priklauso. Pvz., jei asmuo dirba trikotažo parduotuvės filiale, rašoma:

Asmeniui, dirbančiam žemės ūkyje (išskyrus ūkininką, įregistravusį ūkį apskrities viršininko administracijos rajono žemės ūkio skyriuje pagal galiojančią tvarką arba įregistruotame ūkyje dirbantį darbininką), 41 klausimas nepildomas.

Asmeniui, kuris nurodytą savaitę sirgo, atostogavo, nedirbo dėl trumpalaikių ar ilgalaikių įmonių prastovų, streikavo, buvo areštuotas, išėjęs vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks treji metai ir nebuvo nutraukęs oficialių ryšių su darboviete, nurodomas ir darbovietės pavadinimas, ir adresas.

Asmeniui, dirbančiam užsienyje, šis klausimas nepildomas.

 

42 kl. Apibūdinkite darbovietės pagrindinę ekonominę veiklą

 

Apklausiamojo prašoma nurodyti, kokią produkciją gamina ar kokias paslaugas teikia įmonė, kurioje jis dirba (galvijų auginimas, pienininkystė, naminių paukščių auginimas, žemės ūkio augalų ir gyvulių auginimas, žuvininkystė, mėsos gamyba, paruošimas ir konservavimas, alaus gamyba, medvilninių audinių audimas, avalynės gamyba, knygų leidyba, cemento gamyba, staklių gamyba, dviračių gamyba, pastatų statyba, kelių tiesimas, farmacijos prekių didmeninė prekyba, restoranai, viešbučiai, geležinkelių transportas, oro transportas, valstybės pašto veikla, gyvybės draudimas, teisinė veikla, reklama, bendrosios viešosios paslaugos, užsienio reikalai, ligoninių veikla, radijo ir televizijos veikla, kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų veikla, tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla ir pan.), ar kokį atlieka samdomą darbą privačiame namų ūkyje.

Į šį klausimą taip pat turi atsakyti asmuo, kuris nurodo, kad jo darbovietė T filialas. Tokiu atveju apibūdinama pagrindinė filialo ekonominė veikla.

Jei asmuo dirba kavinėje ar parduotuvėje, kuri priklauso kokiai nors įmonei ir yra jos patalpose, tai nurodoma tos įmonės pagrindinė ekonominė veikla, bet jei įmonės patalpose esantis bufetas priklauso viešojo maitinimo įmonei, nurodoma tos įmonės pagrindinė ekonominė veikla.

 

43 kl. Kokios Jūsų pareigos, profesija, atliekamas darbas darbovietėje

 

Nurodoma tik viena: arba pareigos, arba profesija, arba atliekamas darbas.

Apklausiamojo prašoma tiksliai apibūdinti pareigas ar profesiją, pvz., sandėlio vedėjas, vaikų darželio vedėjas, tekintojas, darbininkas katilinėje, automobilių inžinierius, civilinės statybos inžinierius, banko tarnautojas, audito įstaigos tarnautojas, buhalterijos tarnautojas, o ne vedėjas, darbininkas, inžinierius, tarnautojas.

Jei asmuo yra, pvz., parduotuvės savininkas, bet kartu dirba pardavėju ir tiekėju, tai jam nurodomos tos pareigos, kurioms jis skiria daugiausia darbo laiko.

Dirbančiam žemės ūkyje nurodoma sodininkas, gėlininkas, bitininkas, galvijų augintojas, kiaulių augintojas ir pan.

Jei asmuo augina gyvulius, paukščius ir daržoves ar pan., jam rašomas tas dirbamas darbas, iš kurio jis gauna daugiausia pajamų ar skiria daugiausia laiko. Jei asmeniui tai nustatyti sunku, rašoma – kvalifikuotas mišraus ūkio darbininkas.

Asmens, dirbančio nekvalifikuotus darbus, profesija taip pat nurodoma detali, pvz., nekvalifikuotas sezoninio ūkio darbininkas, o ne nekvalifikuotas darbininkas, nekvalifikuotas galvijų ūkio darbininkas, o ne nekvalifikuotas žemės ūkio darbininkas.

Asmens, kuris yra išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų, rašomos pareigos, profesija, dirbtas darbas, kokį jis dirbo prieš išeidamas šių atostogų.

 

44 kl. Trumpai apibūdinkite savo dirbamą darbą darbovietėje

 

Apklausiamojo prašoma detaliai apibūdinti, kokį darbą jis dirba (pvz., ne vairuotojas, bet vairuoja taksi, ne stomatologas, bet gydo dantis, ne mokytojas, bet moko matematikos vidurinėje mokykloje ir t. t.).

Šis klausimas užduodamas kiekvienam dirbančiajam, ypač jis svarbus asmeniui, kuris negali tiksliai įvardyti savo profesijos.

Labai svarbu, kad kiek galima tiksliau savo darbą apibūdintų privačioje firmoje dirbantis asmuo. Svarbu, ar asmuo vadovauja žmonių grupei, ar ne. Dažnai tas pats asmuo dirba keletą darbų, pvz., kirpyklos savininkė dirba ir kirpėja. Būtina paklausti, kuriam darbui ji skiria daugiau laiko, ar vadovauja, organizuoja kirpyklos darbą, ar kerpa klientus.

 

45 kl. Ar Jūs dirbate dar ir kitoje darbovietėje?

 

T taip žymima asmeniui, papildomai dirbančiam kitoje darbovietėje.

T ne žymima asmeniui, dirbančiam tik vienoje darbovietėje.

 

46 kl. Kiek vidutiniškai valandų per savaitę Jūs dirbate?

 

Nurodomas faktiškai dirbtų valandų skaičius per savaitę. Faktiškai dirbtų valandų skaičius – tai tipinės darbo savaitės, t. y. nuo pirmadienio iki sekmadienio, trukmė valandomis. Tai yra bendras laikas, sunaudotas gaminant prekes ir teikiant paslaugas per tipinę darbo savaitę. Šis laikas apima dirbtas valandas, įskaitant viršvalandžius. Darbo laikas taip pat turėtų apimti veiklą, kuri nors ir tiesiogiai nėra prekių gamyba ir paslaugų teikimas, bet vis tiek priskiriama darbinei veiklai, tokiai kaip laikas, skirtas darbo vietai parengti ar darbo įrankiams taisyti ar prižiūrėti, bei įvairios trumpos pertraukos. Pietų pertraukos, liga, atostogos, prastovos dėl ekonominių ar techninių priežasčių šiai kategorijai nepriskiriami.

Jei asmuo dirba pamaininį darbą, nurodomas vidutiniškas dirbtų valandų skaičius per vieną savaitę.

Jei asmuo dirba vienoje darbovietėje, nurodomas faktiškai per savaitę dirbtų valandų skaičius pagrindinėje darbovietėje. Jis pakartojamas langeliuose iš viso. Jei asmuo dirba keliose darbovietėse, atskirai nurodomas dirbtų valandų skaičius pagrindinėje darbovietėje ir kitoje darbovietėje bei įrašoma jų suma iš viso.

Asmeniui, kuris yra išėjęs vaiko iki trejų metų priežiūros atostogų, dirbtų valandų skaičius nenurodomas.

 

10. NURODYMAI, KAIP PILDYTI LAIKINAI ATVYKUSIO ASMENS NUOLATINĖS

GYVENAMOSIOS VIETOS ADRESĄ

 

Asmeniui, kuriam būsto gyventojų sąraše pažymėta, kad jis laikinai atvykęs, pildomas papildomas surašymo lapas „Laikinai atvykusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas“. Papildomo surašymo lapo viršuje įrašomas pagrindinio surašymo lapo Nr., asmens vardas, pavardė ir šio asmens eilės Nr. būsto gyventojų sąraše. Šio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos adresas įrašomas pagal adreso pildymo taisykles. Šiam asmeniui išrašoma ir išduodama pažyma, kad asmuo surašytas.

______________