KOMISIJA PRIVALOMAM REGISTRUOTI TURTUI ĮVERTINTI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS

N U T A R I M A S

DĖL PRIVALOMO REGISTRUOTI NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINIŲ RINKOS KAINŲ NUSTATYMO 1998 M. VASARIO 1 D.

1998 m. sausio 10 d. Nr. 1

Vilnius

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šiuo nutarimu brangaus turto bei paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuriam nustatyta teisinė registracija arba numatyta dovanojimo sutarties sudarymo notarinė forma, vidutinės rinkos kainos patvirtintos vykdant Lietuvos Respublikos 1993 m. gruodžio 9 d. įstatymą „Dėl brangų turtą įsigijusių arba įsigyjančių Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų deklaravimo“ (Žin., 1993, Nr. 70-1304; 1995, Nr. 44-1075) ir Lietuvos Respublikos paveldimo ar dovanojamo turto mokesčio įstatymą (Žin., 1995, Nr. 53-1277; 1996, Nr. 62-1462).

Komisija nutaria:

1. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 103 (Žin., 1996, Nr. 7-182) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 1008 (Žin., 1997, Nr. 86-2168), patvirtinti žemiau pridedamame sąraše nurodytas privalomo registruoti brangaus turto ir paveldimo ar dovanojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutines rinkos kainas 1998 m. vasario 1 d.

2. Atsižvelgdama į suvestinį vartojamųjų prekių ir paslaugų kainų indeksą, kuris 1997 m. gruodžio mėn., palyginus su 1995 m. balandžio mėn., sudarė 1,47, patvirtinti minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį 1998 m. vasario 1 d. 44 100 litų.

KOMISIJOS PIRMININKĖ                                                                                         J. KUMPIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti

1998 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 1

PRIVALOMO REGISTRUOTI BRANGAUS TURTO IR PAVELDIMO AR DOVANOJAMO NEKILNOJAMOJO IR KILNOJAMOJO TURTO VIDUTINĖS RINKOS KAINOS

1998 m. vasario 1 d.

I. PASTATAI

1 lentelė

Pastato pavadinimas	Ploto arba tūrio vienetas	Naujo pastato 1 m^3 (1 m^2) vidutinė rinkos kaina (įskaitant statybinių medžiagų vertę) (litais)	Kasmetinis eksploatuojamo pastato kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1. Butai daugiabučiuose pastatuose	1 m^2 bendrojo ploto
1.1. mūriniai arba mišrių konstrukcijų		1574	0,8
1.2. stambiaplokščiai		1370	0,8
1.3. monolitiniai		1627	0,7
1.4. rąstų		681	1,5
1.5. karkasiniai, žiogriniai		472	2,5
1.6. žiogriniai apmūryti		714	2,5
2. Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus, išvardytus 1 ir 3 punktuose)
2.1. gyvenamieji namai	1 m^3
2.1.1. skydiniai – rąstų
2.1.1.1. iki 200 m^3		255	1,5
2.1.1.2. daugiau kaip 200 m^3		192	1,5
2.1.2. mūriniai vieno aukšto
2.1.2.1. iki 150 m^3		255	0,8
2.1.2.2. daugiau kaip 150 m^3		174	0,8
2.1.3. mūriniai dviejų aukštų		156	0,8
2.1.4. mūriniai daugiaaukščiai		272	0,8
2.1.5. stambiapaneliniai		221	0,8
2.1.6. karkasiniai, žiogriniai		179	2,5
2.1.7. plūkto molio, skydiniai (senos statybos)		140	2,0
2.1.8. Alytaus ENSK (senos statybos)		324	1,5
2.2. gyvenamųjų namų priestatai	1 m^3
2.2.1. mūriniai		227	1,2
2.2.2. blokiniai		174	1,2
2.2.3. mediniai karkasiniai		179	2,5
2.3. sodo nameliai	1 m^3
2.3.1. mediniai		239	1,5
2.3.2. mūriniai		192	1,2
2.3.3. karkasiniai, žiogriniai		179	2,5
2.4. garažai, garažų boksai	1 m^3
2.4.1. mūriniai		169	1,2
2.4.2. blokiniai		205	1,2
2.4.3. metaliniai neapšiltinti		70	2,0
2.4.4. metaliniai apšiltinti		99	2,0
2.5. ūkiniai pastatai	1 m^3
2.5.1. mūriniai		152	1,2
2.5.2. blokiniai		76	1,2
2.5.3. mediniai karkasiniai apšiltinti		135	3,0
2.5.4. mediniai karkasiniai neapšiltinti		80	3,0
2.5.5. rąstų		142	2,0
2.6. ūkinių pastatų priestatai	1 m^3
2.6.1. plytų ir blokų		115	1,2
2.6.2. mediniai karkasiniai apšiltinti		135	3,0
2.6.3. mediniai karkasiniai neapšiltinti		80	3,0
2.7. verandos	1 m^3
2.7.1. mūrinės vieno aukšto		169	1,2
2.7.2. mūrinės dviejų aukštų (įskaitant mezoninus)		145	1,2
2.7.3. medinės, karkasinės vieno ir dviejų aukštų, atviros medinės vieno aukšto		192	2,5
2.7.4. atviros mūrinės dviejų aukštų		99	1,2
2.7.5. atviros medinės dviejų aukštų		115	2,5
2.8. rūsiai	1 m^3	145	kaip pagr. past.
2.8.1. pusrūsiai		121	kaip pagr. past.
2.8.2. kiemo mūriniai		221	1,2
2.9. mansardos	1 m^3
2.9.1. mūrinės		140	kaip pagr. past.
2.9.2. medinės		135	kaip pagr. past.
2.10. kiemo statiniai ir įrenginiai (stoginės, terasos, tualetai ir kt.)
2.10.1. mūriniai, betoniniai, šlakbetonio, metaliniai	1 m^2	186	2,0
2.10.2. mediniai rąstų, iš molio	1 m^2	184	3,0
2.10.3. mediniai karkasiniai	1 m^2	66	5,0
2.10.4. šulinys iš surenkamų gelžbetoninių žiedų	1 m	261	1,2
2.10.5. tvora iš sukaltų lentų, nedažyta	1 m^2	32	5,0
2.10.6. tvora iš sukaltų lentų, dažyta	1 m^2	52	5,0
2.10.7. tvora iš metalinių kampuočių, dažyta	1 m^2	53	3,0
2.10.8. tvora iš metalinio tinklo ant gelžbetoninių stulpelių, dažyta	1 m^2	37	3,0
2.10.9. tvora iš metalinio tinklo ant medinių stulpelių, dažyta	1 m^2	26	5,0
2.10.10. metalinio tinklo vartai ant betoninių stulpelių, dažyti	1 m^2	104	3,0
2.10.11. tvora iš g/b elementų	1 m^2	98	2,0
2.10.12. metalinio tinklo vartai ant medinių stulpelių, dažyti	vnt.	210	3,0
2.10.13. vartai iš lentų, nedažyti	vnt.	210	5,0
2.10.14. vartai iš lentų, dažyti	vnt.	300	5,0
2.10.15. asfaltbetonio danga ant skaldos pasluoksnio	1 m^2	26	3,0
2.10.16. šaligatvio plytelių danga ant smėlio	1 m^2	37	3,0
2.10.17. takai ir aikštelės iš skaldos	1 m^2	8	3,0
2.10.18. bordiūrai	1 m	26	3,0
2.11. šiltnamiai	1 m^2
2.11.1. metalinio rėmo įstiklinti		92	3,0
2.11.2. medinio rėmo įstiklinti		75	5,0
2.11.3. medinio rėmo dengti plėvele		36	5,0
3. Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (be įrengimų vertės) – (valstybinių akcinių įmonių, akcinių bendrovių, UAB gamybiniai, administraciniai ir kt. pastatai, statiniai bei patalpos)
3.1. arkiniai metaliniai sandėliai	1 m^2
3.1.1. neapšiltinti		363	2,0
3.1.2. apšiltinti		680	2,0
3.2. kultūros paveldo objektai	1 m^3	373	1,2
3.3. administraciniai visuomeniniai	1 m^3
3.3.1. vieno aukšto plytų administraciniai		227	0,8
3.3.2. dviejų ir daugiau aukštų plytų ir blokiniai administraciniai		239	0,8
3.3.3. vieno aukšto plytų bankinės paskirties		295	0,8
3.3.4. dviejų aukštų plytų bankinės paskirties
3.3.4.1. iki 2000 m^3		285	0,8
3.3.4.2. 2001–3000 m^3		255	0,8
3.3.5. trijų aukštų plytų bankinės paskirties		288	0,8
3.3.6. keturių aukštų plytų bankinės paskirties		313	0,8
3.4. vieno aukšto parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	1 m^3
3.4.1. plytų		313	0,8
3.4.2. blokų		326	0,8
3.5. dviejų aukštų parduotuvės, maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	1 m^3
3.5.1. plytų		281	0,8
3.5.2. blokų		298	0,8
3.6. gamybiniai mūriniai	1 m^3	140	1,2
3.7. sandėliai mūriniai	1 m^3	135	1,2
3.8. kuro rezervuarai	1 m^3
3.8.1. vienasieniai 1-10 m^3 talpos		113*	3,0
3.8.2. dvisieniai 15-50 m^3talpos		227*	3,0
3.9. kiti negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos (išskyrus nurodytus 3.1–3.8 punktuose)	1 m^3	209	1,9

VIETOVĖS PATAISOS KOEFICIENTAI

2 lentelė

	Butai daugiabučiuose pastatuose		Gyvenamieji namai ir kiti pastatai (išskyrus butus daugiabučiuose pastatuose ir negyvenamuosius pastatus)			Negyvenamieji pastatai, statiniai ir patalpos
Vietovės pavadinimas	vieno ir dviejų kambarių	trijų ir daugiau kambarių	gyv. namai ir kt. pasatai, išvardyti 1 lentelės 2.1 -2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus	sodų nameliai, 1 lentelės 2.3 punktas	garažai, garažų boksai, 1 lentelės 2.4 punktas	prekybos ir maitinimo objektai, viešbučiai, privačios gydymo įstaigos, grožio salonai	kitos paskirties objektai	gamybinės paskirties, buitinio aptarnavimo objektai, bankinės paskirties patalpos	bankų pastatai ir jų centriniai filialai
A	1	2	3	4	5	6	7	8	9
1. Vilnius
1.1. Senamiesčio, Žvėryno seniūnijos ir Naujamiesčio seniūnijoje Gedimino prospektas, Goštauto, Pamėnkalnio, Jasinskio, Tumo-Vaižganto, Kražių, Dainavos gatvės	1,60	1,40	2,00	-	1,10	1,60	1,20	1,25	1,90
1.2. Antakalnio seniūnija (išskyrus Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonus ir Balžių gatvę)	1,25	1,40	1,90	0,80	1,10	1,50	1,20	1,20	1,80
1.3. Pilaitės, Fabijoniškių, Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Naujamiesčio (išskyrus gatves, paminėtas 1.1 punkte), Šnipiškių, Verkių seniūnijos	1,15	1,10	1,80	0,80	1,00	1,20	0,90	0,95	1,40
1.4. Lazdynų, Karoliniškių, Žirmūnų, Viršuliškių seniūnijos ir Antakalnio seniūnijoje Kairėnų, Antavilių, Dvarčionių, Šilėnų, Karačiūnų, Vismaliūkų, Veržuvų mikrorajonai ir Balžių gatvė	1,10	1,10	1,60	0,60	1,00	1,10	0,90	0,95	1,30
1.5. Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės, N. Vilnios seniūnijos	1,00	1,00	1,50	0,60	0,80	1,10	0,90	0,90	1,30
1.6. 1.1 – 1.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,50
2. Kaunas
2.1. Naujamiestis (išskyrus Laisvės alėjos fasadinės pusės I aukštą), Senamiestis	1,05	1,00	1,60	-	1,25	1,50	0,70	0,75	1,75
2.2. Laisvės alėja (fasadinės pusės I aukštas)	1,20	1,15	1,75	-	1,30	1,70	1,00	1,05	1,95
2.3. Savanorių prospektas (fasadinės pusės I aukštas)						1,45	0,90	0,95	1,70
2.4. Žaliakalnis, 1 – 3 mikrorajonai	0,90	0,80	1,20-1,40	-	1,05	1,35	0,65	0,70	1,65
2.5. Eigulių, Kalniečių, Dainavos mikrorajonai	0,75	0,65	1,20	0,75	0,90	1,10	0,55	0,60	1,55
2.6. Šilainiai, Smėliai, Lampėdžiai	0,70	0,60	1,10	0,70	0,85	1,00	0,50	0,55	1,45
2.7. Panemunė, Senoji ir Naujoji Vilijampolė, Kaniūkai, Romainiai, Veršvai, Kleboniškis (išskyrus Briedžių taką), Sargėnai	0,65	0,60	0,95	0,70	0,80	0,95	0,50	0,55	1,35
2.8. Aleksotas, Linksmadvaris, 1,2 Aukštieji Šančiai, 1,2 Petrašiūnai, Freda	0,60	0,55	0,85	0,65	0,75	0,90	0,50	0,55	1,25
2.9. Vytėnai (tik kvartalas, apribotas Vytėnų gatve ir Vilnius-Kaunas magistrale)	0,60	0,50	0,95	0,60	0,70	0,85	0,45	0,50	1,15
2.10. Kiti gyvenamieji rajonai	0,50	0,40	0,70	0,50	0,65	0,80	0,40	0,45	1,05
2.11. 2.1–2.10 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,35
3. Klaipėda
3.1. Senamiestis	1,00	0,90	1,00	-	0,80	1,10	0,80	0,90	1,30
3.2. Miško kvartalas, Alksnynės ir Pietinės gatvių rajonas	0,90	0,85	0,95	-	0,80	1,00	0,70	0,75	1,30
3.3. 3.1–3.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,50
3.4. Senasis mikrorajonas	0,75	0,70	0,90	0,50	0,60	1,00	0,70	0,75	1,30
3.5. Naujasis mikrorajonas	0,70	0,65	0,90	-	0,60	0,80	0,40	0,45	1,10
3.6. 3.4–3.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,40
4. Palanga
4.1. Senoji dalis	1,10	0,95	1,35	-	0,80	1,30 **	0,80	0,90	1,35
4.2. Naujasis mikrorajonas	0,90	0,80	1,20	0,80	0,80	1,10 **	0,70	0,75	1,35
4.3. 4.1–4.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,50
4.4. Buvusios gyvenvietės	0,60	0,60	0,90	0,60	0,60	1,00 **	0,50	0,55	1,25
5. Neringa
5.1. Nidos ir Juodkrantės gyvenvietės	1,80	1,50	1,60	-	0,80	1,40 **	1,00	1,05	1,45
5.2. Kitos gyvenvietės	1,20	1,10	1,20	-	0,60	1,10 **	1,00	1,05	1,35
6. Šiauliai
6.1. Centras	0,60	0,50	1,20	-	0,50	0,90-1,10	0,70-0,90	0,95	1,35
6.2. Zoknių rajonas	0,40	0,40	0,70	0,30	0,45	0,70-0,80	0,40-0,50	0,75	1,00
6.3. Pietinis rajonas	0,55	0,50	1,00	-	0,50	0,80-1,00	0,60-0,80	0,95	1,25
6.4. Pėsčiųjų takas	1,00	0,90	-	-	0,50	1,20-1,50	1,00-1,20	1,25	1,75
6.5. Draugystės, Žemaitės, Vytauto, Aušros al. kvartalas	0,75	0,70	1,20	-	0,50	1,00-1,20	0,80-1,00	1,05	1,45
6.6. Pabalių ir Medelyno rajonai	0,50	0,50	1,00	0,40	0,50	0,90	0,50	0,75	1,15
7. Panevėžys
7.1. Centras	0,65	0,60	0,50	-	0,50	0,70	0,50	0,55	1,10
7.2. Geležinkelio zona	0,50	0,40	0,50	-	0,40	0,60	0,50	0,55	1,00
7.3. Kiti rajonai	0,60	0,50	0,50	0,20	0,40	0,60	0,50	0,55	1,00
8. Alytus
8.1. Senamiestis	0,70	0,60	0,90	-	0,60	0,90	0,45	0,50	1,10
8.2. Vidzgirio mikrorajonas	0,65	0,55	0,80	-	0,60	0,80	0,45	0,50	1,00
8.3. Dainavos ir Putinų mikrorajonai	0,55	0,45	0,80	-	0,50	0,70	0,40	0,45	0,90
8.4. Pramonės ir geležinkelio stoties rajonai	0,50	0,40	0,70	-	0,40	0,50	0,40	0,45	0,80
8.5. Nauji kvartalai ir karinis miestelis	0,45	0,35	0,60	0,30	0,40	0,50	0,40	0,45	0,80
8.6. 8.1–8.5 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,25
9. Marijampolė
9.1. Centras	0,65	0,60	0,60	-	0,50	0,65	0,45	0,50	0,85
9.2. Karinis miestelis	0,50	0,50	0,50	-	0,40	0,50	0,30	0,30	0,70
9.3. Kiti rajonai	0,60	0,55	0,55	0,35	0,40	0,60	0,35	0,45	0,80
10. Druskininkai
10.1. Centras	0,60	0,50	0,80	-	0,70	0,80	0,40	0,45	1,00
10.2. Kalviškių rajonas	0,55	0,45	0,70	-	0,60	0,70	0,40	0,45	0,90
10.3. Gardino gatvė	0,50	0,40	0,70	0,30	0,50	0,60	0,40	0,45	0,80
10.4. 10.1–10.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,25
11. Birštonas	0,60	0,60	0,80	0,40	0,50	0,80	0,40	0,45	1,05
12. Visaginas	0,30	0,30	0,30	0,20	0,30	0,40	0,30	0,35	0,70
13. Utena
13.1. Centras	0,60	0,55	0,60	-	0,40	0,50	0,40	0,40	0,80
13.2. Kiti rajonai	0,60	0,55	0,55	0,35	0,40	0,50	0,30	0,35	0,75
14. Tauragė
14.1. Centras	0,55	0,40	0,70	-	0,50	0,60	0,40	0,40	0,80
14.2. Tarailių rajonas	0.40	0,25	0,50	-	0,30	0,45	0,30	0,30	0,70
14.3. Kiti rajonai	0,45	0,30	0,60	-	0,35	0,55	0,30	0,30	0,80
14.4. 14.1–14.3 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,15
15. Telšiai
15.1. Vilniaus, Masčio, Luokės, Saulėtekio, Lygumų, Tulpių, Birutės, Kęstučio, Kauno gatvės	0,35	0,30	0,40	-	0,35	0,40	0,30	0,35	0,70
15.2. Kitos gatvės	0,30	0,30	0,40	0,20	0,25	0,40	0,30	0,35	0,70
15.3. 15.1–15.2 punktų nurodytose teritorijose neeksploatuojami objektai							0,15
16. Lazdijai	0,50	0,45	0,70	0,20	0,40	0,70	0,35	0,40	0,75
17. Varėna
17.1. I Varėna	0,35	0,30	0,50	0,20	0,20	0,40	0,30	0,30	0,60
17.2. II Varėna	0,50	0,40	0,60	0,25	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
18. Raseiniai	0,40	0,30	0,50	0,30	0,30	0,50	0,30	0,30	0,75
18.1. 18 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,15
19. Kėdainiai	0,30	0,30	0,50	0,20	0,25	0,50	0,40	0,45	0,80
20. Jonava	0,35	0,35	0,40	0,20	0,45	0,40	0,30	0,35	0,70
20.1. 20 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,15
21. Kaišiadorys	0,50	0,50	0,50	0,40	0,65	0,50	0,30	0,35	0,75
21.1. 21 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,15
22. Prienai	0,40	0,40	0,60	0,30	0,30	0,60	0,40	0,45	0,80
22.1. 22 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,20
23. Šakiai	0,40	0,40	0,40	-	0,25	0,40	0,35	0,40	0,60
24. Kupiškis	0,30	0,30	0,50	0,20	0,25	0,50	0,40	0,45	0,70
25. Biržai, Pasvalys	0,40	0,40	0,50	0,20	0,35	0,50	0,40	0,45	0,70
26. Pakruojis	0,30	0,30	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,70
27. Kelmė	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,70
28. Radviliškis
28.1. Laisvės alėja, Daukanto gatvė, Eibariškių mikrorajonas, Durpynas	0,30	0,30	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
28.2. Kitos gatvės	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
29. Joniškis	0,35	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
30. Šilalė	0,35	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,25	0,25	0,75
31. Jurbarkas	0,40	0,30	0,50	0,20	0,20	0,50	0,25	0,25	0,75
31.1. 31 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,15
32. Plungė	0,35	0,35	0,40	0,20	0,30	0,40	0,30	0,35	0,65
32.1. 32 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,15
33. Anykščiai	0,45	0,40	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
34. Ukmergė	0,40	0,35	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
35. Širvintos	0,40	0,40	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,75
36. Mažeikiai	0,40	0,35	0,55	0,30	0,40	0,55	0,30	0,35	0,75
36.1. 36 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,20
37. Akmenė, Naujoji Akmenė	0,15	0,15	0,35	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25	0,55
38. Venta	0,25	0,20	0,35	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25	0,55
39. Skuodas	0,35	0,30	0,40	0,25	0,25	0,50	0,25	0,30	0,75
39.1. 39 punkto nurodytoje teritorijoje neeksploatuojami objektai							0,20
40. Trakai	0,70	0,70	0,75	0,25	0,40	0,70	0,40	0,40	0,90
41. Šalčininkai	0,35	0,35	0,50	0,20	0,20	0,50	0,30	0,35	0,70
42. Švenčionys	0,40	0,40	0,55	0,30	0,40	0,40	0,35	0,40	0,70
43. Vilkaviškis	0,50	0,50	0,50	0,30	0,30	0,50	0,45	0,50	0,70
44. Rokiškis	0,35	0,30	0,60	0,20	0,50	0,50	0,30	0,35	0,70
45. Kretinga
45.1. Centras ir Naujasis mikrorajonas	0,50	0,45	0,50	-	0,30	0,50	0,30	0,40	0,70
45.2. Kiti rajonai	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,40	0,30	0,35	0,70
46. Gargždai	0,45	0,40	0,50	0,20	0,30	0,50	0,30	0,35	0,70
47. Šilutė	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,50	0,30	0,35	0,70
48. Kiti rajonų centrai	0,35	0,35	0,50	0,20	0,20	0,50	0,30	0,35	0,70
49. Vilniaus r.
49.1. Gyvenvietės ir kaimai -Avižieniai, Buivydiškės, Bukiškės, Grigaičiai, Juodšiliai, Maišiagala, Nemenčinė, Nemėžis, D. Riešė, Rudamina, Sudervė, Trakų Vokė, Vaidotai, Pagiriai, Salininkai, Skaidiškės, Kalviškės, Galgiai, Zujūnai, Tarandė, Daniliškės, Salotė, Pilaitė, Kryžiokai, Gineitiškės, Bajorai, Antežeriai	0,70	0,70	0,85	0,50	0,45	0,80	0,45	0,50
49.2. Bezdonys, Buivydžiai, Dūkštos, Daržininkai, Airėnai, Kalveliai, Kyviškės, Dobromiškė, Kuprijoniškės, Pikeliškės, Vaičiūnai, Šumskas, Lavoriškės, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Paberžė, Rukainiai, Gužionys, Pavilionys, Naujakiemis Trakų Vokės seniūnijoje, Riešės kaimas Avižienių seniūnijoje, Šatrininkai, Kreivalaužiai	0,35	0,35	0,50	0,35	0,25	0,60	0,30	0,40
49.3. Parudaminys, Glitiškės, Geišiškės, Raudondvaris, Karvys, D. Kabiškės, Skaisteriai, Rudausiai, Kena, Mostiškės, Vėriškės, Arvydai	0,25	0,25	0,35	0,20	0,20	0,40	0,20	0,30
49.4. Kitos kaimo vietovės	0,25	0,25	0,25	0,15	0,15	0,20	0,15	0,15
50. Kauno r.
50.1. Kačerginė, Kulautuva	0,40	0,40	0,60	0,40	0,30	0,70	0,40	0,45
50.2. Garliava, Raudondvaris, Jonučiai, Mastaičiai	0,55	0,45	0,55	0,30	0,30	0,60	0,40	0,45
50.3. Gyvenvietės ir kaimai – Alšėnai, Teleičiai, Senava, Naugardiškiai, Karmėlava, Ramučiai, Neveronys, Domeikava, Užliedžiai, Noreikiškės, Giraitė, Ringaudai	0,40	0,40	0,55	0,40	0,30	0,60	0,40	0,45
50.4. Vilkija, Girionys, Šlienava, Viršužiglis, Piliuona, Babtai, Čekiškė, Lapės, Šatijų sodas	0,30	0,30	0,40	0,40	0,30	0,40	0,30	0,35
51. Klaipėdos r.
51.1. Tauralaukio, Plytinės, Jakų, Rimkų, Paupio, Karklės, Sudmantų gyvenvietės	0,40	0,35	0,50	-	0,20	0,40	0,30	0,35
52. Kretingos r.
52.1. Vydmantai	0,40	0,35	0,50	0,20	0,20	0,50	0,30	0,35
53. Šiaulių r.
53.1. Vijolių, Ginkūnų, Kairių, Bridų, Sutkūnų, Dainių, Lieporių, Vinkšnėnų gyvenvietės, Gegužių kaimas	0,30	0,30	0,55	0,20	0,30	0,40-0,50	0,20-0,30	0,40
53.2. Naisiai, Ringuvėnai, Micaičiai, Bubiai, Einoraičiai, Aukštelkės gyvenvietė	0,20	0,20	0,35	0,20	0,30	0,30-0,40	0,20-0,25	0,35
53.3. Voveriškiai	0,25	0,25	0,40	0,20	0,30	0,30-0,40	0,20-0,30	0,40
53.4. Kuršėnų centras	0,30	0,30	0,40	0,20	0,25	0,40	0,30	0,40
53.5. Kuršėnų likusi dalis	0,25	0,20	0,35	0,20	0,20	0,35	0,25	0,35
53.6. Sveikatingumo kompleksas, Kurtuvėnų landšaftinis draustinis							0,40	0,40
54. Kelmės r.
54.1. Tytuvėnai	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,30-0,40	0,20-0,30	0,30
54.2. Užventis	0,15	0,15	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
55. Radviliškio r.
55.1. Baisogala, Šeduva	0,25	0,25	0,25	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25	0,75
55.2. Tyruliai	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
56. Joniškio r.
56.1. Žagarė	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
57. Pakruojo r.
57.1. Linkuva	0,25	0,25	0,25	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
57.2. Jovarų, Pakruojo kaimai	0,20	0,20	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
58. Panevėžio r.
58.1. Gyvenvietės ir kaimai – Vaivadai, Staniūnai, Skynimai, Paliūniškis, Velžys, Piniava, Molainiai, Pažagieniai, Dembava, Stetiškės	0,35	0,35	0,35	0,20	0,30	0,40	0,30	0,35
59. Biržų r.
59.1. Gyvenvietės ir kaimai – Pabiržė, Biržų priemiestis	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
60. Lazdijų r.
60.1. Seirijai, Leipalingis, Gailiūnai	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,40	0,20	0,25
61. Varėnos r.
61.1. Merkinė, Neravai, Grūtas	0,35	0,35	0,40	0,20	0,20	0,40	0,20	0,25
62. Alytaus r.
62.1. Daugai, Simnas, Miklusėnų gyvenvietė	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
63. Marijampolės r.
63.1. Kumelionių gyvenvietė	0,40	0,40	0,45	0,25	0,25	0,40	0,30	0,30
63.2. Mokolų gyvenvietė	0,40	0,40	0,45	0,25	0,25	0,40	0,30	0,30
63.3. Kazlų Rūda	0,40	0,40	0,45	0,25	0,30	0,40	0,30	0,30
63.4. Kalvarija	0,40	0,40	0,45	0,25	0,30	0,40	0,30	0,35
64. Šakių r.
64.1. Kudirkos Naumiestis	0,35	0,35	0,35	0,20	0,20	0,30	0,25	0,25
64.2. Gelgaudiškis	0,35	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	0,25
65. Jurbarko r.
65.1. Jurbarkų gyvenvietė, Smalininkai	0,20	0,20	0,40	-	-	0,30	0,15	0,20
66. Tauragės r.
66.1. Taurų gyvenvietė, Tauragės dvaras	0,25	0,20	0,50	-	0,15	0,30	0,20	0,25
66.2. Skaudvilė	0,25	0,20	0,35	-	0,20	0,35	0,15	0,20
67. Telšių r.
67.1. Varnių m., Degaičių, Ryškėnų, Rainių, Viešvėnų gyvenvietės	0,25	0,25	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
68. Plungės r.
68.1. Plateliai, Rietavas	0,25	0,25	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
69. Trakų r.
69.1. Grigiškės	0,70	0,60	0,80	0,60	0,60	0,70	0,50	0,60
69.2. Elektrėnai	0,40	0,40	0,50	0,25	0,35	0,45	0,40	0,40
69.3. Vievis	0,40	0,40	0,35	0,25	0,30	0,45	0,40	0,40
69.4. Lentvaris	0,60	0,60	0,80	0,50	0,50	0,60	0,50	0,60
69.5. Rūdiškės, Aukštadvaris, Senieji Trakai, Semeliškės	0,35	0,35	0,35	0,25	0,15	0,30	0,15	0,15
69.6. Trakų, Senųjų Trakų, Grigiškių, Vievio, Elektrėnų, Semeliškių, Grendavės, Rūdiškių, Aukštadvario, Lentvario, Onuškio seniūnijos	0,30	0,30	0,30	0,15	0,15	0,30	0,15	0,15
70. Švenčionių r.
70.1. Pabradė, Švenčionėliai	0,35	0,35	0,45	0,30	0,40	0,40	0,35	0,35
70.2. Gyvenvietės ir kaimai – Cirkliškės, Kaltanėnai, Adutiškės, Nagūnai, Svirkai, Strunaičiai, Sariai	0,30	0,20	0,30	0,20	0,20	0,30	0,25	0,25
71. Vilkaviškio r.
71.1. Kybartai	0,40	0,40	0,40	0,20	0,20	0,40	0,35	0,35
71.2. Virbalis	0,35	0,35	0,35	0,20	0,20	0,40	0,30	0,35
72. Šalčininkų r.
72.1. Eišiškės, Baltoji Vokė	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
72.2. Šalčininkų, Jašiūnų, Akmaninės, Dainavos, Eišiškių, Deveniškių, Gerviškių, Pobarės, Kalesninkų, Poškonių, Turgelių, Butrimonių seniūnijos	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20	0,20
73. Rokiškio r.
73.1. Juodupė, Pandėlys	0,20	0,20	0,25	-	0,20	0,30	0,20	0,25
73.2. Obeliai	0,25	0,25	0,25	-	0,20	0,30	0,20	0,25
74. Šilalės r.
74.1. Kvėdarna	0,15	0,15	0,30	0,15	0,15	0,30	0,15	0,20
75. Ignalinos r.
75.1. Strigailiškių, Palūšės kaimai	0,35	0,35	0,40	-	-	0,30	0,20	0,25
76. Molėtų r.
76.1. Jaurų, Kirneilos, Kanapelkos, Ažubalių, Bebrusų, Pabebrusės, Palakajos, Šnėriškių, Pašekščių, Šniūriškio kaimai	0,20	0,20	0,35	0,20	0,20	0,25	0,15	0,20
77. Akmenės r. kaimo tipo gyvenvietės	0,15	0,15	0,20	0,20	0,20	0,25	0,15	0,20
78. Kitos miesto tipo gyvenvietės	0,30	0,30	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25	0,50
79. Miesteliai (tradiciniai)	0,25	0,25	0,30	0,20	0,20	0,30	0,20	0,25
80. Kitos kaimo tipo gyvenvietės
80.1. Visi veikiantys objektai	0,20	0,20	0,20-0,30	0,20	0,20	0,20-0,30	0,15-0,25	0,20
80.2. Visi neveikiantys objektai						0,05	0,05	0,05
80.3. Kultūros paveldo objektai							0,30	0,30

Pastabos:

1. Visų rūšių naujų pastatų statybinė vertė apskaičiuojama jų kubatūrą (kvadratūrą), nurodytą inventorizavimo byloje arba projekte, dauginant iš kubinio (kvadratinio) metro kainos.

2. Pajamos, panaudotos pastatų ar statinių rekonstrukcijai ar perstatymui, deklaruojamos tais atvejais, kai po rekonstrukcijos ar perstatymo padidėjusi bendro ploto (tūrio) vertė, apskaičiuota padidėjusio ploto (tūrio) kvadratų (kubų) skaičių padauginus iš 1 m² (1 m³) kainos, viršija minimalų deklaravimui priklausančio turto kainos dydį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

3. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina, nesant jame visų patogumų, mažinama atitinkamai:

1) nesant vandentiekio – 8%;

2) nesant kanalizacijos – 5%;

3) nesant karšto vandens – 4%;

4) nesant centrinio šildymo įrangos – 6%;

5) nesant gamtinių dujų arba elektrinės viryklės – 5%;

6) jeigu butas įrengtas mansardoje – 8%;

7) jeigu butas įrengtas pusrūsyje – 15%;

8) jeigu butas įrengtas rūsyje – 25%;

9) jeigu butas su bendra virtuve ar bendrabučio tipo name – 20%. Jei gyvenamojo namo laiptinėje per visus aukštus iš bendrabučio tipo butai perdaryti į butus su visais patogumais – 3-5%;

10) jeigu butas yra pirmame arba paskutiniame (keturių ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 5%;

11) esant nepatogiam buto išplanavimui (bent vienas kambarys pereinamas, įėjimas į kambarį per virtuvę, įėjimas į virtuvę per kambarį, kartu įrengti vonia ir tualetas, nėra balkono ar lodžijos, rūsyje nėra sandėliuko) – 4%;

12) jeigu butas be apdailos – 10%;

13) butų pradinė vidutinė rinkos kaina (pagal 3 pastabos 1-4 punktus) nemažinama, jeigu yra įrengti pagal šiuos punktus atitinkami vidaus inžineriniai tinklai;

14) butas monolitiniame name – 4%;

15) rekonstrukcijos metu panaikinus patogumus (pagal 3 pastabos 11 punktą) vidutinė rinkos kaina nemažinama.

4. Butų daugiabučiuose pastatuose pradinė vidutinė rinkos kaina didinama 20%, jeigu butas su pagerinta apdaila (parketo grindys, plytelės virtuvėje, vonioje, sanmazge, kietmedžio durys, langai ir pan.).

5. Gyventojai, įsigiję pastatus ir statinius, įskaitant ir pačių pasistatytus, deklaruodami pajamas jų įsigijimui, privalo mokesčių inspekcijoms pateikti pastato ar statinio valstybinės komisijos priėmimo aktą, atitinkamos apskrities viršininko įsakymą dėl pastato ar statinio nuosavybės teisių pripažinimo arba notarinę sutartį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą ši nuostata netaikoma).

6. Pajamos, panaudotos 1 lentelės 2.4 – 2.11 punktuose nurodytų pastatų ir statinių įsigijimui, deklaruojamos tik tais atvejais, kai šie objektai įeina į bendrą namų valdos sudėtį (įvertinant paveldimą ar dovanojamą turtą, ši nuostata netaikoma).

7. * – Vakarų šalių gamybos rezervuarų kainos nustatymui 1 lentelės 3.8 punkte nurodytas kainas dauginti iš koeficiento 1,8.

8. Įvertinant kiemo statinius ir įrenginius (stogines, terasas, tualetus ir kt.), esančius prie negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų, taikomos kainos, nurodytos 1 lentelės 2.10 punkte (kiemo statiniai ir įrenginiai). Esant valdoje įvairios paskirties negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms, vietovės pataisos koeficientas kiemo statiniams ir įrenginiams taikomas toks pat kaip valdoje santykinai didžiausią vertę turintiems negyvenamiesiems pastatams, statiniams ir patalpoms.

9. Eksploatuojamų pastatų (t. y. perkamų-parduodamų, paveldimų, mainomų ir dovanojamų) vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos:

1) atitinkamo pastato pradinę kainą priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, pakoreguojant vietovės pataisos koeficientu (2 lentelė);

2) nustatant rinkos kainą butams daugiabučiuose rąstų, karkasiniuose, žiogriniuose ir žiogriniuose apmūrytuose pastatuose (1 lentelės 1.4, 1.5 ir 1.6 punktai), taikomi gyvenamųjų namų ir kitų pastatų vietovės pataisos koeficientai (2 lentelės 3 skiltis);

3) pradinę vidutinę pastato rinkos kainą, pakoreguotą atitinkamu pataisos koeficientu priklausomai nuo vietovės, kurioje jis yra, po kiekvienų eksploatacijos metų sumažinant 1 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu, tačiau neviršijant bendro 70% nusidėvėjimo. Išimtiniais atvejais, esant netolygiam (didesniam už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimui, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialų sprendimu butų daugiabučiuose pastatuose nusidėvėjimas gali būti vertinamas (nepriklausomai nuo eksploatacijos metų) iki 10% ir tuo pačiu procentu sumažinta pradinė vidutinė rinkos kaina;

4) lovų tipo bendrabučiuose butų kaina mažinama 50%, netaikant pastabų 3 punkto 9 papunktyje numatyto kainos mažinimo procento.

10. ** – nustatyti koeficientai, be nurodytiems 6 skiltyje objektams, taikomi ir poilsio namams.

11. Suteikti teisę Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei ir jos filialams nustatyti koeficientus Komisijos nustatytose ribose:

gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1–2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 1,20-1,40 (žr. 2 lentelės 2.4 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,70-1,50 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,40-1,20 (žr. 2 lentelės 6.1, 6.2, 6.3, 6.4, 6.5 punktų 7 skiltį). Kitose kaimo tipo gyvenvietėse gyvenamiesiems namams ir kitiems pastatams, išvardytiems 1 lentelės 2.1 – 2.11 punktuose, išskyrus 2.3 ir 2.4 punktus, 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 3 skiltį), prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,15-0,25 (žr. 2 lentelės 80.1 punkto 7 skiltį). Prekybos ir maitinimo objektams, viešbučiams, privačioms gydymo įstaigoms, grožio salonams 0,30-0,50 (žr. 2 lentelės 53.1, 53.2, 53.3, 54.1 punktų 6 skiltį), kitos paskirties objektams 0,20-0,30 (žr. 2 lentelės 53.1, 53.2, 53.3, 54.1 punktų 7 skiltį).

12. Įkainojant nebaigtos statybos gyvenamuosius namus, esant pamatams, sienoms, pertvaroms, perdengimams ir stogui, jų vertę nustato Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės filialai (šis punktas taikomas nebaigtos statybos pirkimo, paveldėjimo, mainų ir dovanojimo atvejais).

13. Apskaičiuojant pačių gyventojų pasistatytų pastatų ar statinių vidutinę rinkos kainą, vietovės koregavimo koeficientai naujos statybos objektams netaikomi, jeigu objekto priėmimo naudoti aktas arba apskrities viršininko įsakymas dėl nuosavybės teisių pripažinimo išduotas po 1996 m. vasario 1 d. (įskaitant ir nebaigtos statybos objektus).

14. Įvertinant pastatus po rekonstrukcijos, kai nesikeičia pastato tūris ir plotas, tačiau pakeisti pagrindiniai elementai, pajamų deklaravimui vadovaujamasi pastato inventorizacinių verčių skirtumu po ir prieš rekonstrukciją. Vykdant ilgalaikę pastato rekonstrukciją, kai pastato tūris nesikeičia, taikyti Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) 2 punkte išdėstytą tvarką ir koeficientus.

15. Parduodant, dovanojant, įkeičiant ar kitais būdais perleidžiant kitam asmeniui nebaigtus statyti (savo jėgomis ar rangos būdu) visų rūšių pastatus ar statinius (įskaitant butus), jų vidutinė rinkos kaina apskaičiuojama kaip ir pačių gyventojų pasistatytiems pastatams ar statiniams pagal Komisijos 1994 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. 7 (1996 m. spalio 9 d. nutarimo Nr. 4 redakcija (Žin., 1996, Nr. 105-2426)) papildomai dauginant iš statybos užbaigtumo procento.

16. Nustatant rinkos kainą inžineriniams tinklams taikyti vietovės pataisos koeficientą 1,00.

II. ŽEMĖ

(ĮSKAITANT UŽIMTĄ MIŠKU IR VANDENS TELKINIAIS)

3 lentelė

Žemės sklypo paskirtis	Bazinė kaina ir pataisos koeficientai
A	1
1. Ne žemės ūkio ir miškų paskirties žemės sklypai	Bazinė kaina – Lt/m^2
1.1. Vilniaus, Kauno, Palangos miestuose	40
1.2. Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestuose	20
1.3. Miestuose, kurių dydis 20 001 – 100 000 gyventojų	10
1.4. Miestuose, kurių dydis 5 001 – 20 000 gyventojų	5
1.5. Kituose miestuose, miesteliuose ir urbanizuotose kaimų teritorijose	2
1.6. Kitose vietovėse	1
	Pataisos koeficientai: K1-žemės sklypas neužstatytas ir yra neparengtoje užstatymui teritorijoje (nėra pagrindinių inžinerinių komunikacijų) – 0,4 K2-žemės sklypas yra arti miesto visuomeninio centro – 1,6 K3 – žemės sklypas yra arti miesto kvartalo centro arba (kai sklypas yra kaimo vietovėje) – arti (iki 2 – 5 km) nuo miesto – 1,2 K4-žemės sklypas naudojamas (numatomas naudoti) ūkinei – komercinei veiklai – 1,5 K5-žemės sklypas yra prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 3,0 K6-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla  arba maža paklausa – 0,6 K7-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų paklausa – 2,5–5,0
2. Sodininkų bendrijų narių sodų sklypai ir žemės ūkio paskirties žemė miestuose	Bazinė kaina – 150 Lt/a Pataisos koeficientai: K8-žemės (sodo) sklype yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti – 1,5 – 3,0 K9-žemės (sodo) sklypas yra mieste arba arti jo, kai gyventojų skaičius mieste: daugiau kaip 100 000 – 1,5 10 000 – 100 000 – 1,2 K10-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5
3. Kiti kaimo vietovėje esantys žemės ūkio paskirties žemės sklypai (įskaitant įsiterpusius miškus ir vandens telkinius)	Bazinė kaina – 1 500 Lt/ha Pataisos koeficientai: K11-žemės sklypas yra arti (iki 2 km) nuo miesto arba iki 100 m nuo magistralinio kelio: parduodant su sodyba – 2,0 parduodant be sodybos – 1,4 K12-žemės ūkio naudmenų našumo balas didesnis kaip 40 – 1,1 K13-žemės ūkio naudmenos sudaro (proc. nuo bendro žemės sklypo ploto): iki 50 proc. – 1,0 51 – 80 proc. – 1,1 daugiau kaip 80 proc. – 1,2 K14-žemė yra prastos ūkinės vertės, toli nuo gerų kelių – 0,6 K15-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir jame yra: gyvenamasis namas – 1,2–2,0 galimybė statyti pastatus (pakeičiant tikslinę paskirtį) – 2,0–4,0 numatoma ūkinės-komercinėspaskirties objekto statyba – 5,0–10,0 K16-žemės sklypas yra iki 3 ha žemės ūkio naudmenų ir išsidėstęs prie ežero arba kitoje rekreacijai tinkamoje teritorijoje – 5,0 K17-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,5 K18-žemės sklypas yra į miestų administracines ribas įjungtoje teritorijoje – 5,0–10,0
4. Miškų ūkio paskirties žemė (įskaitant stačiojo miško kainą)	Bazinė kaina – 3 000 Lt/ha Pataisos koeficientai: K19-miškas brandaus amžiaus ir (arba) jame leidžiami kirtimai – 3,0 K20-toje vietovėje didelė šios paskirties žemės sklypų pasiūla ir (arba) maža paklausa – 0,6

Pastabos:

1. Žemės rinkos kaina apskaičiuojama dauginant bazinę kainą iš atitinkamų koeficientų sandaugos. Šiuos koeficientus konkrečiam žemės sklypui pritaiko ir žemės savininkui arba Valstybinei mokesčių inspekcijai užsakius parengia (pažymos forma) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė.

2. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei koeficientų parinkimui reikalingą medžiagą ir informaciją teikia:

2.1. apskričių viršininkų administracijos miestų (rajonų) žemėtvarkos skyriai – žemės (sodo) sklypų teritorijos, kuriose yra inžinerinės komunikacijos gyvenamajam namui įrengti, informaciją apie galimybę statyti pastatus pakeičiant tikslinę paskirtį arba neleidžiamą pastatų statybą, duomenis apie rekreacijai tinkamas teritorijas, kaupiamus žemės rinkos tyrimo duomenis;

2.2. savivaldybių architektai – teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose turi būti nustatyti miestų visuomeniniai centrai, miestų kvartalų centrai, užstatytos ir parengtos užstatymui teritorijos, teritorijos zonavimas pagal užstatymo pobūdį, rekreacinės teritorijos;

2.3. miškų urėdijos – informaciją apie miško brandumą ir (arba) jame leidžiamus kirtimus.

3. Koeficientų K₇, K₈, K₁₅, K₁₈ nurodytuose intervaluose konkrečios reikšmės nustatomos vadovaujantis toje vietovėje (miesto kvartale, miestelyje, kadastrinėje vietovėje) per vienus metus parduotų tos pačios paskirties žemės sklypų (ne mažiau kaip 3-5) kainos vidurkiu, tenkančiu ploto vienetui (1 ha, 1 a, 1 m²).

4. Nesant patikimos informacijos koeficientų K_1, K_2, K_3, K_5, K_6, K_7, K_8, K_10, K_14, K_15, K_16, K_17, K_19, K₂₀ reikšmės prilyginamos 1, o koeficientui K₁₈ taikoma minimali reikšmė.

5. Miestuose ir rajonuose, kuriuose yra apskrities viršininko patvirtinta miesto, rajono teritorijos zonavimo pagal vidutinę rinkos kainą schema, vietoj 3 lentelėje nurodytų bazinės žemės kainos ir pataisos koeficientų naudojamos minėtoje schemoje nustatytos kainos.

III. KELIŲ EISME DALYVAUJANČIOS TRANSPORTO PRIEMONĖS

A. AUTOMOBILIŲ KAINOS PAGAL MARKES IR MODELIUS

4 lentelė

Automobilio	Variklio			Naujo automobilio
markė ir modelis	galingumas		darbinis	vidutinė rinkos
	AJ	kW	tūris, tūkst. cm^3	kaina (litais)
A	1	2	3	4
1. Opel
1.1. Opel markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
1.1.1. Corsa	45- 60	33- 44	1,2-1,4	38 411
1.1.2. Combo	60	44	1,4-1,7	43 326
1.1.3. Astra	60	44	1,4	44 564
1.1.4. Vectra	100	73	1,6-1,8	67 412
1.1.5. Frontera	115-136	85-100	2,0-2,5	83 757
1.1.6. Omega	136	100	2,0	72 728
	210	154	3,0	123 515
1.2. Opel markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
1.2.1. Opel	45-60	33-44	1,2-1,4	42 436
1.2.2. Opel	61-100	45- 73	1,4-1,8	66 435
1.2.3. Opel	101-136	74-100	2,0-2,5	80 081
1.2.4. Opel	137-210	101-154	3,0	123 515
2. BMW
2.1. BMW markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
2.1.1. 3 serija	90-115	66- 84	1,6-2,5	109 291
	116-150	85-110	1,8-2,5	127 132
	151-195	111-143	2,3-2,8	139 890
	321	236	3,0	177 415
2.1.2. 5 serija	140-150	103-110	2,0-2,5	147 094
	151-195	111-143	2,3-2,8	169 587
	196-235	144-173	3,5	204 641
	236-286	174-210	4,0	314 400
2.1.3. 7 serija	140-195	103-143	2,5-2,8	230 521
	196-235	144-173	3,5	264 212
	236-290	174-213	4,0	307 478
	291-330	214-243	5,0	401 584
2.1.4. 8 serija	286-290	210-213	4,0	351 322
	291-380	214-279	5,0	483 254
2.2. BMW markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
2.2.1. BMW	90-115	66-84	1,6-2,5	109 422
2.2.2. BMW	116-150	85-110	1,8-2,5	147 398
2.2.3. BMW	151-195	111-143	2,3-2,8	163 421
2.2.4. BMW	196-235	144-173	3,5	241 799
2.2.5. BMW	236-290	174-213	4,0	294 901
2.2.6. BMW	291-326	214-240	5,0	325 899
2.2.7. BMW	380	279	5,0	505 603
3. Peugeot
3.1. Peugeot markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
3.1.1. Peugeot 106	50-60	37-44	1,0-1,5	37 201
3.1.2. Peugeot 306	70-75	51-55	1,4-1,9	47 298
	90	65	1,6	48 782
	135	99	2,0	66 411
3.1.3. Peugeot 406 Berlin	75-90	55-65	1,6-1,9	60 834
	91-112	66-82	1,8-2,1	66 042
	135	99	2,0	66 487
	194	143	3,0	105 501
3.1.4. Peugeot 406 Break	75-112	55-82	1,8-1,9	65 500
	135	99	2,0	71 372
3.1.5. Peugeot 406 Familiale	110-135	81-99	2,0-2,1	74 883
3.1.6. Peugeot 605	110-135	81-99	2,0-2,1	90 837
	170	125	3,0	121 422
3.1.7. Peugeot 806	92	68	1,9	86 273
	123	90	2,0	84 698
3.1.8. Peugeot Partner	60-75	44-55	1,1-1,9	43 522
3.2. Peugeot markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
3.2.1. Peugeot	50-75	37-55	1,0-1,9	43 598
3.2.2. Peugeot	76-105	56-77	1,6-1,9	56 876
3.2.3. Peugeot	106-135	78-99	1,8-2,5	76 232
3.2.4. Peugeot	136-170	100-125	3,0	124 273
4. Hyundai
4.1. Hyundai markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
4.1.1. Accent	92	68	1,5	38 000
4.1.2. Sonata	105	77	2,0	52 000
4.1.3. Lantra	128	94	1,8	47 000
4.1.4. Coupe	140	103	2,0	67 000
4.2. Hyundai markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
4.2.1. Hyundai	90-105	66-77	1,5-2,0	45 000
4.2.2. Hyundai	106-140	78-103	1,8-2,0	57 000
5. Audi
5.1. Audi markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
5.1.1. A3	90-105	66-77	1,6-1,9	76 874
	110-125	81-92	1,8-1,9	82 231
	150	110	1,8	85 900
5.1.2. A4	90-110	66-81	1,6-1,9	97 423
	111-125	82-92	1,8	98 642
	150-165	110-121	1,8-2,6	118 576
	193	142	2,8	125 368
5.1.3. A6	110	81	1,9	116 489
	150	110	1,8-2,5	125 795
	165	121	2,4	136 194
	193	142	2,8	146 197
5.1.4. A8	193	142	2,8	235 422
	230	169	3,7	252 794
	300-340	220-250	4,2	339 422
5.2. Audi markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
5.2.1. Audi	90-110	66-81	1,6-1,9	89 424
5.2.2. Audi	111-125	82- 92	1,8	90 833
5.2.3. Audi	126-150	93-110	1,8-2,6	112 641
5.2.4. Audi	151-193	111-142	2,4-2,8	165 722
5.2.5. Audi	194-230	143-169	3,7	252 025
5.2.6. Audi	231-300	170-220	4,2	302 773
5.2.7. Audi	301-340	221-250	4,2	357 599
6. Honda
6.1. Honda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
6.1.1. Preliude	133	98	2,0	92 950
	185	136	2,2	106 600
6.1.2. Civic 3D	90	66	1,4	52 289
	114	84	1,5	59 160
	160	118	1,6	73 600
6.1.3. Civic 4D Sedanas	90	66	1,4	56 500
	114	84	1,5	62 150
	160	118	1,6	80 100
6.1.4. Civic 5D Liftback	75-90	55-66	1,4	60 533
	114	84	1,5	68 100
	169	93	1,8	86 900
6.1.5. Accord	115	85	1,8	75 833
	131	96	2,0	85 200
	150	110	2,2	96 900
6.1.6. Shuttle	150	110	2,2	105 150
6.1.7. Legend	205	151	3,5	192 800
6.1.8. 4WD	128	94	2,0	94 528
6.2. Honda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
6.2.1. Honda	90-110	66-81	1,4	55 327
6.2.2. Honda	111-130	82-96	1,5-2,0	73 425
6.2.3. Honda	131-160	97-118	1,6-2,2	90 800
6.2.4. Honda	161-205	119-151	1,8-3,5	123 225
7. Nissan
7.1. Nissan markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
7.1.1. Micra	55	40	1,0	34 384
7.1.2. Almera	87	64	1,4	49 785
	100	73	1,6	54 324
7.1.3. Primera	90-100	66-73	1,6-2,0	67 241
	130	96	2,0	72 340
7.1.4. Maxima	140	103	2,0	90 232
	193	142	3,0	115 584
7.1.5. Patrol	115	84	4,2	123 698
7.1.6. Terano II	116	85	2,4	100 541
	118	87	2,4	114 692
	125	92	2,7	115 685
7.2. Nissan markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
7.2.1. Nissan	55-90	40-66	1,0-2,0	43 254
7.2.2. Nissan	91-100	67-73	1,6	58 798
7.2.3. Nissan	101-140	74-103	2,0-4,2	64 286
7.2.4. Nissan	141-193	104-142	3,0	115 632
8. Volvo
8.1. Volvo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
8.1.1. S40	115-140	84-103	1,8-2,0	86 742
8.1.2. S70	140-240	103-176	2,3-2,5	126 625
8.1.3. 940	134-165	98-121	2,3	93 475
8.1.4. S90	180-204	150	3,0	134 453
8.2. Volvo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
8.2.1. Volvo	115-135	84-99	1,8-2,3	88 486
8.2.2. Volvo	136-145	100-106	1,9-2,5	110 125
8.2.3. Volvo	146-170	107-125	2,3-2,5	107 445
8.2.4. Volvo	171-240	126-176	2,3-3,0	138 693
9. Škoda
9.1. Škoda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
9.1.1. Felicia	58-68	43-50	1,3	31 200
	75	55	1,6-1,9	37 092
9.1.2. Felicia Combi	58-75	43- 55	1,3-1,9	38 494
9.2. Škoda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
9.2.1. Škoda	55-65	40- 48	1,3	31 475
9.2.2. Škoda	66-75	49-55	1,3-1,9	38 147
10. Subaru
10.1. Subaru markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
10.1.1. Impreza	90	66	1,6	71 597
	115	84	2,0	88 159
10.1.2. Legacy	115	84	2,0	88 443
	155	114	2,5	118 551
10.1.3. Forester	115	84	2,0	103 200
10.2. Subaru markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
10.2.1. Subaru	90-110	66-81	1,6	71 576
10.2.2. Subaru	111-130	82-96	2,0	93 615
10.2.3. Subaru	131-155	97-114	2,5	118 587
11. Renault
11.1. Renault markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
11.1.1. Twingo	60	44	1,2	36 989
11.1.2. Clio	60-80	44-58	1,2-1,4	40 671
11.1.3. Megane	65-75	48-55	1,4-2,0	46 957
	76-90	56-65	1,6	52 499
11.1.4. Megane Coupe	90-115	66-84	1,6-2,0	55 525
11.1.5. Megane Classic	65-75	48-55	1,4-1,9	49 893
	90	65	1,6	53 436
	115	84	2,0	58 140
11.1.6. Megane Seenic	75-90	55-65	1,4-1,6	58 950
	115	84	2,0	66 724
11.1.7. Laguna	85-95	62-70	1,8-2,2	64 765
	115	84	2,0	76 045
	140	103	2,0	82 391
11.1.8. Laguna Nevada	95	70	1,8	65 950
	115	84	2,0-2,2	75 275
11.1.9. Safrane	115	84	2,2	110 583
	138	101	2,0	103 781
	170	125	2,5-3,0	118 900
11.1.10. Espace	115	84	2,0-2,2	111 970
	170	125	3,0	152 799
11.2. Renault markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
11.2.1. Renault	60-70	44-53	1,2-1,9	42 869
11.2.2. Renault	71-80	54-58	1,4	46 584
11.2.3. Renault	81-90	59-65	1,6-2,2	55 695
11.2.4. Renault	91-100	66-73	1,8	64 774
11.2.5. Renault	101-120	74-88	2,0-2,2	81 788
11.2.6. Renault	121-150	89-110	2,0	96 651
11.2.7. Renault	151-170	111-125	2,5-3,0	125 680
12. Mazda
12.1. Mazda markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
12.1.1. 323 Mio	90	66	1,5	42 824
12.1.2. 323 Neo	88	65	1,5	48 400
12.1.3. Famillia	88-114	65-84	1,5-1,8	53 355
12.1.4. Forte	88-114	65-84	1,5-1,8	59 421
	144	106	2,0	75 598
12.1.5. 626 SDN	75-105	55- 77	1,8-2,0	62 121
	118	87	2,0	71 214
12.1.6. 626 HB	105	77	1,8	61 175
	118	87	2,0	71 474
12.1.7. Xedos 9	187	137	2,5	121 503
12.2. Mazda markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
12.2.1. Mazda	75-90	55-66	1,5	50 402
12.2.2. Mazda	91-115	67-85	1,8	59 695
12.2.3. Mazda	116-120	86-88	2,0	70 569
12.2.4. Mazda	121-165	89-121	2,0	75 626
12.2.5. Mazda	166-190	122-138	2,5	121 414
13. Chrysler Jeep
13.1. Chrysler Jeep markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
13.1.1. Chrysler Neon LE	133	98	2,0	68 315
13.1.2. Chrysler Stratus Cabrio	131	96	2,0	115 965
	163	120	2,5	125 532
13.1.3. Jeep Wrangler	118	87	2,5	74 579
	177	130	4,0	82 315
13.1.4. Jeep Cherocee	115-118	85-87	2,5	103 362
	178	131	4,0	113 898
13.1.5. Jeep Grand Cherocee	116	85	2,5	152 413
	177-212	130-156	4,0-5,2	172 362
13.1.6. Chrysler Vision	211	155	3,5	138 395
13.1.7. Chrysler New Yorker	211	155	3,5	178 190
13.1.8. Chrysler Voyager	115-133	85-98	2,0-2,5	122 393
	151-158	111-116	2,4-3,3	124 329
	166	122	3,8	162 237
13.1.9. Chrysler Grand Voyager	115-151	85-111	2,4-2,5	127 915
	158-166	116-122	3,3-3,8	138 849
13.1.10. Viper	383	282	8,0	359 717
13.2. Chrysler Jeep markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
13.2.1. Chrysler Jeep	116-150	85-110	2,0-2,5	108 883
13.2.2. Chrysler Jeep	151-185	111-136	2,4-4,0	123 665
13.2.3. Chrysler Jeep	186-212	137-156	2,5-5,2	162 963
13.2.4. Chrysler Jeep	213-383	157-282	8,0	359 717
14. Wolkswagen
14.1. Wolkswagen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
14.1.1. VW Passat	90-100	66-73	1,6-1,9	78 233
	110-125	81-92	1,8-1,9	84 060
	150	110	1,8-2,3	83 084
	193	142	2,8	105 311
14.1.2. VW Sharan	90-115	66-84	1,9-2,0	88 630
	174	128	2,8	114 455
14.1.3. Polo	50-65	37-48	1,0-1,9	43 766
	66-75	49-55	1,6	45 548
	76-100	56-73	1,4-1,9	52 354
14.1.4. Golf	90	99	1,8-1,9	66 565
	100	73	1,6-1,9	61 464
	110	81	1,9	71 451
14.2. Wolkswagen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
14.2.1. Wolkswagen	50-89	37-65	1,0-1,9	44 252
14.2.2. Wolkswagen	90-115	66-84	1,6-2,0	74 190
14.2.3. Wolkswagen	116-125	85-92	1,8	74 819
14.2.4. Wolkswagen	126-150	93-110	1,8-2,3	83 084
14.2.5. Wolkswagen	151-193	111-142	2,8	109 883
15. Fiat
15.1. Fiat markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
15.1.1. Punto	55-75	40-55	1,1-1,2	35 131
15.1.2. Bravo	80-103	59-76	1,4-1,6	42 512
	147	108	2,0	64 600
15.1.3. Brava	80-118	59-87	1,4-1,8	46 202
15.1.4. Marea	103	76	1,6	51 775
	118	87	1,8	56 477
15.1.5. Coupe	113	83	1,8	92 150
	147	108	2,0	105 925
15.2. Fiat markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
15.2.1. Fiat	55-75	40-55	1,1-1,2	35 131
15.2.2. Fiat	76-100	56-73	1,4-2,5	40 327
15.2.3. Fiat	101-120	74-88	1,6-2,5	56 453
15.2.4. Fiat	121-150	89-110	2,0	85 262
16. Ford
16.1. Ford markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
16.1.1. Fiesta	60	44	1,3-1,8	37 503
	75	55	1,2	39 754
	90	66	1,4	58 220
16.1.2. Escort	60-75	44- 55	1,3-1,8	48 939
	90	66	1,6-1,8	50 758
	105	77	1,8	53 849
16.1.3. Mondeo	90	66	1,6-1,8	61 701
	115	84	1,8	62 267
	130	96	2,0	67 052
	170	125	2,5	82 308
16.2. Ford markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
16.2.1. Ford	60-90	44-66	1,3-1,8	50 099
16.2.2. Ford	91-115	67-84	1,8	63 544
16.2.3. Ford	116-130	85-96	2,0	67 250
16.2.4. Ford	131-170	97-125	2,5	82 473
17. Toyota
17.1. Toyota markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
17.1.1. Starlet	75	55	1,4	43 701
17.1.2. Corolla	72-86	53-63	1,3-2,0	56 220
	110	81	1,6	60 796
17.1.3. Carina	83-105	61- 77	1,6-2,0	75 308
	107-126	79- 93	1,8-2,0	80 799
17.1.4. Celica	115	84	1,8	96 145
	175-242	128-178	2,0	166 743
17.1.5. Camry	130	95	2,2	109 771
	190	140	3,0	136 303
17.1.6. Lexus	212	156	3,0	208 901
	264	194	4,0	329 397
17.1.7. Previa	135	99	2,4	120 101
17.1.8. Land Cruiser	170-178	125-131	3,4	135 665
17.1.9. Rav 4	129	95	2,0	97 374
17.1.10. Hilux	79	58	2,4	85 072
17.2. Toyota markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
17.2.1. Toyota	70-90	37-65	1,3-2,4	61 285
17.2.2. Toyota	91-120	66-88	1,6-1,8	69 400
17.2.3. Toyota	121-130	89-96	2,0-2,2	93 208
17.2.4. Toyota	131-170	97-123	2,4	120 101
17.2.5. Toyota	171-215	124-158	2,0-3,4	147 237
17.2.6. Toyota	216-265	159-195	2,0-4,0	265 228
18. Citroen
18.1. Citroen markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
18.1.1. Saxo	60- 70	44-51	1,1-1,5	39 789
	71-120	52-88	1,4-1,6	50 635
18.1.2. ZX	70-80	51-59	1,4-1,9	48 781
18.1.3. Xantia	70-92	51-68	1,6-1,9	64 969
	103-150	69-110	1,8-2,0	75 045
18.1.4. XM	130-150	69-110	2,0-2,5	118 237
	170	125	3,0	147 856
18.1.5. Evasion	123-150	90-110	2,0	102 789
18.2. Citroen markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
18.2.1. Citroen	60-70	44-51	1,1-1,5	39 983
18.2.2. Citroen	71-95	52-70	1,4-1,9	53 250
18.2.3. Citroen	96-120	71-88	1,6-1,8	63 464
18.2.4. Citroen	121-150	89-110	2,0	100 545
18.2.5. Citroen	151-170	111- 125	3,0	147 901
19. Mersedes-Benz
19.1. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
19.1.1. A 168	90-102	66- 75	1,4-1,7	73 603
19.1.2. C 202 (Sedan)	95-136	70-100	1,8-2,2	109 827
	137-170	101-125	2,4-2,5	127 458
	193	142	2,3-2,8	135 484
19.1.3. C 202 (T – modelis)	95- 75	70- 90	1,8-2,2	114 699
	136-170	100-125	2,0-2,5	130 827
	193	142	2,3-2,8	143 223
19.1.4. E 210 (Sedan)	95-136	70-100	2,0-2,9	133 464
	150-177	110-130	2,4-3,0	152 203
	193-220	142-162	2,8-3,2	183 437
	279	205	4,3	238 320
19.1.5. E 210 (T – modelis)	129-150	95-110	2,4-2,9	152 690
	177-204	130-150	2,8-3,0	182 981
	220	162	3,2	209 894
	279	205	4,3	251 170
19.1.6. S 140	177-231	130-170	2,8-3,2	186 100
	279-320	205-235	4,2-5,0	330 650
	394	290	6,0	506 960
19.1.7. SLK	136-193	100-142	2,0-2,3	136 510
19.1.8. SL	193-231	142-170	2,8-3,2	313 893
	320-394	235-290	5,6-6,0	477 894
19.1.9. CLK	136-193	100-142	2,0-2,3	139 432
	220	162	3,2	184 801
19.1.10. CL	279	205	4,2	379 104
	320	235	5,0	422 584
	394	290	6,0	552 075
19.2. Mersedes-Benz markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
19.2.1. Mersedes-Benz	90-129	66-95	1,4-2,9	108 543
19.2.2. Mersedes-Benz	130-136	96-110	2,0-2,5	133 862
19.2.3. Mersedes-Benz	137-197	111-145	2,3-3,0	167 832
19.2.4. Mersedes-Benz	198-231	146-170	2,8-3,2	222 743
19.2.5. Mersedes-Benz	232-279	171-205	4,2-4,3	299 896
19.2.6. Mersedes-Benz	280-320	206-235	5,0	381 764
19.2.7. Mersedes-Benz	321-394	236-290	6,0	527 812
20. Rover
20.1. Rover markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
20.1.1. Rover 200	75	90	1,4	47 950
	103	76	1,4	50 800
	111	82	1,6	55 200
20.1.2. Rover 400	103	76	1,4	56 300
	111	82	1,6	59 500
20.1.3. Rover 600	115	84	1,8	99 110
	131	96	2,0	109 250
	158-200	116-147	2,0-2,2	123 123
20.2. Rover markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
20.2.1. Rover	75-105	90- 77	1,4	52 832
20.2.2. Rover	106-115	78- 84	1,6-1,9	68 221
20.2.3. Rover	116-135	85- 99	2,0	109 452
20.2.4. Rover	136-200	100-147	2,0-2,2	123 021
21. Daewoo
21.1. Daewoo markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
21.1.1. Daewoo Tico	42	31	0,8	26 230
21.1.2. Daewoo Nexia	78- 90	57- 66	1,5	43 915
21.1.3. Daewoo Espero	104	77	2,0	56 810
21.1.4. Daewoo Super Salon	133	98	2,0	88 810
21.2. Daewoo markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
21.2.1. Daewoo	42-100	31- 73	0,8-1,5	35 117
21.2.2. Daewoo	101-105	74- 77	2,0	56 943
21.2.3. Daewoo	106-135	78- 99	2,0	88 822
22. Kia
22.1. Kia markės automobiliai pagal modelius ir šių modelių variklių pagrindines charakteristikas
22.1.1. Avella	70- 91	51- 66	1,3-1,5	34 482
22.1.2. Sephia	80-109	58- 80	1,5-1,8	44 683
22.1.3. Clarus	116-133	85	1,8-2,0	54 604
22.1.4. Sportage	133	98	2,0	63 012
22.1.5. Pregio	113	83	2,7	59 065
22.2. Kia markės automobiliai pagal šios markės variklio pagrindines charakteristikas
22.2.1. Kia	70- 95	51- 70	1,3-1,5	36 993
22.2.2. Kia	96-133	71- 100	1,8-2,7	57 228
23. Jaguar	290	213	1,0-4,0	324 000

B. KITŲ AUTOMOBILIO MARKIŲ

(išskyrus išvardytas 4 lentelėje)

IR KITŲ KELIŲ EISME DALYVAUJANČIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ KAINOS

5 lentelė

Transporto priemonės pavadinimas	Naujos transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1
1. Lengvieji automobiliai
1.1. Vakarų valstybių gamybos lengvieji automobiliai
1.1.1. 51–60 AJ (38–44 kW)	37 000
1.1.2. 61–75 AJ (45–55 kW)	45 000
1.1.3. 76–90 AJ (56–66 kW)	58 000
1.1.4. 91–100 AJ (67–73 kW)	65 000
1.1.5. 101–115 AJ (74–85 kW)	67 000
1.1.6. 116–125 AJ (86–92 kW)	78 000
1.1.7. 126–135 AJ (93–99 kW)	86 000
1.1.8. 136–150 AJ (100–110 kW)	102 000
1.1.9. 151–175 AJ (111–128 kW)	122 000
1.1.10. 176–200 AJ (129–147 kW)	141 000
1.1.11. 201–250 AJ (148–184 kW)	233 000
1.1.12. 251–300 AJ (185–221 kW)	279 000
1.1.13. 301–350 AJ (222–257 kW)	360 000
1.1.14. 351–400 AJ (258–294 kW)	500 000
1.1.15. daugiau kaip 400 AJ (daugiau kaip 294 kW)	699 000
1.2. NVS gamybos lengvieji automobiliai
1.2.1. 51–200 AJ (38–147 kW)	38 000
1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	42 000
1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	57 000
2. Vakarų valstybių gamybos motociklai, motoroleriai, motoriniai vežimėliai
2.1. 61–80 AJ (45–59 kW)	45 000
2.2. 81–100 AJ (60–73 kW)	68 000
2.3. 101–150 AJ (74–110 kW)	89 000
3. Autobusai
3.1. Vakarų valstybių gamybos autobusai
3.1.1. iki 30 sėdimų vietų	222 000
3.1.2. 31–50 sėdimų vietų	850 000
3.1.3. daugiau kaip 50 sėdimų vietų	1 618 000
3.2. NVS gamybos autobusai
3.2.1. iki 30 sėdimų vietų	48 000
3.2.2. daugiau kaip 30 sėdimų vietų	123 000
3.3. Mikroautobusai
3.3.1. Vakarų valstybių ir NVS gamybos mikroautobusai
3.3.1.1. iki 9 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	105 000
3.3.1.2. 10–17 sėdimų vietų (įskaitant vairuotojo vietą)	116 000
4. Krovininiai automobiliai
4.1. Vilkikai
4.1.1. Vakarų valstybių gamybos vilkikai
4.1.1.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)	108 000
4.1.1.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	213 000
4.1.1.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	368 000
4.1.1.4. 401–500 AJ (295–368 kW)	390 000
4.1.1.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)	424 000
4.1.2. NVS gamybos vilkikai
4.1.2.1. iki 200 AJ (iki 147 kW)	66 000
4.1.2.2. 201–300 AJ (148–221 kW)	94 000
4.1.2.3. 301–400 AJ (222–294 kW)	123 000
4.1.2.4. 401–500 AJ (295–368 kW)	173 000
4.1.2.5. daugiau kaip 500 AJ (daugiau kaip 368 kW)	213 000
4.2. Sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1. Vakarų valstybių gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.1.1. iki 3,5 t bendros masės	86 000
4.2.1.2. mikroautobusai–furgonai iki 3,5 t bendros masės	123 000
4.2.1.3. 3,6–6 t bendros masės	167 000
4.2.1.4. 6,1–10 t bendros masės	200 000
4.2.1.5. 10,1–20 t bendros masės	289 000
4.2.1.6. daugiau kaip 20 t bendros masės	339 000
4.2.2. NVS gamybos sunkvežimiai–savivarčiai, bortiniai, furgonai
4.2.2.1. 6,1–10 t bendros masės	63 000
4.2.2.2. daugiau kaip 10 t bendros masės	84 000
4.3. Automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1. Vakarų valstybių gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.1.1. iki 4 t bendros masės	100 000
4.3.1.2. 4,1–8 t bendros masės	127 000
4.3.1.3. daugiau kaip 8 t bendros masės	178 000
4.3.2. NVS gamybos automobiliai–refrižeratoriai
4.3.2.1. 4,1–8 t bendros masės	73 000
4.3.2.2. daugiau kaip 8 t bendros masės	87 000
5. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės
5.1. iki 10 t bendros masės	70 000
5.2. 10,1–20 t bendros masės	117 000
5.3. 20,1–30 t bendros masės	133 000
5.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	175 000
6. Priekabos
6.1. Vakarų valstybių gamybos priekabos
6.1.1. 4,1–10 t bendros masės	87 000
6.1.2. daugiau kaip 10 t bendros masės	142 000
7. Puspriekabės–refrižeratoriai
7.1. Vakarų valstybių gamybos puspriekabės–refrižeratoriai
7.1.1. iki 10 t bendros masės	97 000
7.1.2. 10,1–20 t bendros masės	145 000
7.1.3. 20,1–30 t bendros masės	176 000
7.1.4. daugiau kaip 30 t bendros masės	232 000
7.2. NVS gamybos puspriekabės–refrižeratoriai daugiau kaip 20 t bendos masės	72 000

Pastabos:

1. Transporto priemonių galingumas AJ perskaičiuotas į galingumą kW koeficientu 1 AJ = 0,735499 kW (1 kW = 1,35962 AJ).

2. Padėvėtų transporto priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant naujos transporto priemonės kainą: po pirmų eksploatacijos metų – 25%, po dvejų metų – 34%, po trejų metų – 44%, po ketverių metų – 55%, po penkerių metų – 67%, po šešerių metų – 80%, po septynerių ir daugiau metų – 94%.

3. Vidutinės rinkos kainos specializuotiems automobiliams nustatomos konkrečiu atveju priklausomai nuo sumontuotos ant bazinio automobilio įrangos sudėtingumo. Sumontuotos įrangos sudėtingumą įvertina techninių apžiūrų centrai. Bazinio automobilio, panaudoto šiai transporto priemonei, kaina koreguojama atitinkamu koeficientu priklausomai nuo bazinio automobilio panaudojimo laipsnio, kurį taip pat įvertina techninių apžiūrų centrai.

4. 4 lentelėje lengvųjų automobilių vidutinės rinkos kainos apskaičiuotos ne tik pagal markes, bet ir pagal modelius. Kitų, šioje lentelėje nenurodytų modelių, automobilių kainos prilyginamos analogiškų pagal variklio galingumą tos markės automobilių kainoms.

5. Kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių nurodytos kainos iš esmės skiriasi nuo taikomų muitinėse, nes muitinėse taikomos kainos neapima visų mažmeninės kainos komponentų. Pvz., naujiems automobiliams, įvežamiems iš užsienio, muitinėse taikoma gamyklų – gamintojų pardavimo kaina, o Komisijos nurodyta kaina – galutinė mažmeninė pardavimo Lietuvos rinkoje kaina, į kurią, be minėtos kainos, įeina transportavimo, draudimo išlaidos, firmos, prekiaujančios automobiliais, pelnas, PVM bei akcizo mokestis.

IV. VANDENS TRANSPORTO PRIEMONĖS

6 lentelė

Vandens transporto priemonės pavadinimas	Naujos vandens transporto priemonės vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Transportiniai laivai
1.1. Jūrų laivai
1.1.1. Keleiviniai, keleiviniai-krovininiai laivai, keltai
1.1.1.1. iki 3 000 t vandentalpos	24 000 000	6,25
1.1.1.2. 3 001–10 000 t vandentalpos	47 400 000	6,25
1.1.1.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos	80 000 000	6,25
1.1.2. Universalūs sausakrūviai ir miškovežiai
1.1.2.1. iki 5 000 t vandentalpos	13 100 000	6,25
1.1.2.2. 5 001–10 000 t vandentalpos	20 000 000	6,25
1.1.2.3. daugiau kaip 10 000 t vandentalpos	23 000 000	6,25
1.1.3. Ro-Ro tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos	20 000 000	6,25
1.1.4. Universalūs „upė – jūra“ tipo laivai 5 000–10 000 t vandentalpos	10 000 000	6,25
1.1.5. Transportiniai refrižeratoriai
1.1.5.1. iki 10 000 t vandentalpos	30 000 000	6,25
1.1.5.2. 10 001–20 000 t vandentalpos	35 000 000	6,25
1.1.6. Tanklaiviai 5 000–10 000 t vandentalpos	30 000 000	6,25
1.1.7. Kiti jūrų laivai
1.1.7.1. Vilkikai
1.1.7.1.1. 1 200 AJ	6 000 000	6,25
1.1.7.1.2. 3 000 AJ	20 000 000	6,25
1.1.7.1.3. 7 800 AJ	39 000 000	6,25
1.1.7.2. Locmanų kateriai	2 000 000	6,25
1.1.7.3. Naftos-šiukšlių surinktuvai	500 000	6,25
1.1.7.4. Reido kateriai	375 000	6,25
2. Žvejybiniai laivai
2.1. Didieji traleriai-šaldytuvai
2.1.1. iki 85 m ilgio	40 000 000	6,25
2.1.2. 86-105 m ilgio	60 000 000	6,25
2.1.3. 106-125 m ilgio	89 000 000	6,25
2.2. Vidutiniai traleriai-seineriai
2.2.1. iki 55 m ilgio	14 100 000	6,25
2.2.2. 56–65 m ilgio	35 000 000	6,25
2.3. Mažieji traleriai
2.3.1. iki 26 m ilgio	1 200 000	6,25
2.3.2. 27–35 m ilgio	6 000 000	6,25
2.4. Žuvies apdorojimo laivas 170 m ilgio	270 000 000	6,25
3. Pramoginiai laivai
3.1. NVS gamybos dvivietės guminės valtys	900	6,25
3.2. Medinės valtys	600	6,25
3.3. Suomijos Respublikos gamybos guminės valtys
3.3.1. QS 230	5 000	6,25
3.3.2. QS 260 ST	5 600	6,25
3.3.3. QS 270	5 800	6,25
3.3.4. QS 270 RLRIB	8 900	6,25
3.3.5. QS 300	6 100	6,25
3.3.6. QS 330	6 400	6,25
3.3.7. QS 330 E	7 000	6,25
3.3.8. QS 380	8 500	6,25
3.3.9. QS 380 E	8 900	6,25
3.3.10. QS 430	9 500	6,25
3.4. Vandens motociklas „Bombardier“	30 000	6,25

Pastabos:

1. 6 lentelėje pateiktos naujų vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų priemonių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujos priemonės kainą 6 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Jeigu laivas po 10 – 15 metų eksploatacijos buvo atnaujintas (kapitališkai suremontuotas ir panašiai), tai konkretaus laivo vidutinė rinkos kaina Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju kartu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono valdybos specialistais.

3. Kitų, 6 lentelėje nenurodytų, vandens transporto priemonių vidutinės rinkos kainos nustatomos Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos ekspertų grupės, kuri išduos pirkėjui pažymą, reikalingą pristatyti mokesčių inspekcijai.

V. CIVILINIAI ORLAIVIAI

7 lentelė

1 dalis

Orlaivio tipas	Pagaminimo metai	Priskraidyta valandų	Variklio tipas	Variklio pagaminimo metai	Variklio priskraidytos valandos	Papildoma įranga	Vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1	2	3	4	5	6	7
AN – 2	1979	6215		1983	1920	-	9 956
AN – 2	1979	6302		1976	3673	-	9 956
AN – 2	1980	5488		1982	3591	-	11 196
AN – 2	1980	4930		1981	1907	-	11 196
AN – 2	1981	5315		1984	1997	-	11 196
AN – 2	1982	5345		1970	4637	-	11 944
AN – 2	1983	3857		1971	4991	-	12 444
AN – 2	1984	3023		1984	3023	-	13 688
AN – 2	1984	3754		1973	4956	-	13 688
AN – 2	1984	3453		1988	6	-	20 000
AN – 2	1985	2212		1976	3406	-	15 832
AN – 2	1985	3210		1984	2060	-	15 432
AN – 2	1986	2467		1979	3405	-	14 932
AN – 2	1986	1830		1973	3309	-	20 688
AN – 2	1986	1703		1979	2759	-	20 688
AN – 2	1986	2295		1986	2295	-	20 688
CESSNA 172 K	1970	1985	Lyncoming 0-320	1970	1986	Atsakiklis	41 000
CESSNA 421 B	1972	6223	Continental GTSIO -520H (dviejų variklių)	1994	po 194		113 000

2 dalis

Laisvieji balionai (A klasė)	Poklasis	Vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamo baliono kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2	3
1200 m^3–1600 m^3	AX- 6	72 000	8,3
1601 m^3 – 2200 m^3	AX- 7	92 000	8,3
2201 m^3 – 3000 m^3	AX- 8	100 000	8,3
4000 m^3 – 6000 m^3	AX-10	160 000	8,3
9000 m^3 – 12000 m^3	AX-12	220 000	8,3

Pastabos:

1. 7 lentelės 2 dalyje pateiktos naujų laisvųjų balionų vidutinės rinkos kainos. Padėvėtų balionų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant kiekvienais metais naujo laisvojo baliono kainą 7 lentelės 2 dalies paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Kitų, 7 lentelėje nenurodytų, civilinių orlaivių vidutinė rinkos kaina nustatoma Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju kartu su aviacijos specialistais.

VI. ŽEMĖS ŪKIO TECHNIKA

8 lentelė

Žemės ūkio technikos pavadinimas	Naujos technikos vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Traktoriai
1.1. NVS gamybos traktoriai
1.1.1. 200 – 270 AJ („Kirovec“ K-700A ir kt.)	220 000	11
1.1.2. 350 AJ (K-701M)	350 000	11
1.1.3. 150 – 165 AJ (T-150, T-150K ir kt.)	150 000	11
1.1.4. 130 AJ (MTZ – 1221)	132 000	11
1.1.5. 80 – 90 AJ (DT-75, DT-75ML ir kt.)	100 000	11
1.1.6. 80 AJ (MTZ-82UK)	42 000	11
1.1.7. 57 AJ (MTZ-552)	42 000	11
1.1.8. 80 AJ (MTZ-80UK)	39 000	11
1.1.9. 81 AJ (MTZ-820)	54 000	11
1.1.10. 62 AJ (MTZ-520)	49 000	11
1.1.11. 60 AJ (JuMZ-6AKL)	40 000	11
1.1.12. 60 AJ (LTZ-60AB)	34 000	11
1.1.13. 53 AJ (LTZ-55A)	29 000	11
1.1.14. 20 AJ (MTZ-220)	33 000	11
1.1.15. 36 AJ (T-30A-80)	34 000	11
1.1.16. 31 AJ (T-25A)	18 000	11
1.1.17. 25 AJ (ChTZ-25-11)	17 000	11
1.1.18. 12,5 AJ (MTZ-082)	16 000	11
1.2. Lenkijos Respublikos gamybos traktoriai
1.2.1. 38 AJ (Ursus – 2812)	47 000	6,7
1.2.2. 38 AJ (Ursus – 2802)	46 000	6,7
1.2.3. 47 AJ (Ursus – 3514)	71 000	6,7
1.2.4. 60 AJ (Ursus – 4512)	62 000	6,7
1.2.5. 60 AJ (Ursus – 4514)	78 000	6,7
1.2.6. 66 AJ (Ursus – 5314)	88 000	6,7
1.2.7. 80 AJ (Ursus – 934)	109 000	6,7
1.2.8. 96 AJ (Ursus – 1134)	130 000	6,7
1.2.9. 119 AJ (Ursus – 1224)	122 000	6,7
1.2.10. 119 AJ (Ursus – 1234)	137 000	6,7
1.2.11. 155 AJ (Ursus – 1614)	127 000	6,7
1.2.12. 155 AJ (Ursus – 1634)	144 000	6,7
1.3. Čekijos Respublikos gamybos traktoriai
1.3.1. 45 AJ (Zetor – 3320)	50 000	6,7
1.3.2. 52 AJ (Zetor – 4320)	55 000	6,7
1.3.3. 57 AJ (Zetor – 4340)	69 000	6,7
1.3.4. 63 AJ (Zetor – 5320)	58 000	6,7
1.3.5. 63 AJ (Zetor – 5340)	70 000	6,7
1.3.6. 68 AJ (Zetor – 6320)	63 000	6,7
1.3.7. 68 AJ (Zetor – 6340)	74 000	6,7
1.3.8. 78 AJ (Zetor – 7320)	70 000	6,7
1.3.9. 78 AJ (Zetor – 7340)	80 000	6,7
1.3.10. 82 AJ (Zetor – 8540)	100 000	6,7
1.3.11. 92 AJ (Zetor – 9540)	104 000	6,7
1.3.12. 103 AJ (Zetor – 10540)	116 000	6,7
1.3.13. 162 AJ (ZTS – 16245)	159 000	6,7
1.4. Suomijos Respublikos gamybos traktoriai
1.4.1. 53 AJ (Valmet 255 GHC)	100 000	6,7
1.4.2. 61 AJ (Valmet 365 GHC)	100 000	6,7
1.4.3. 70 AJ (Valmet 465 GHC)	110 000	6,7
1.4.4. 75 AJ (Valmet 565 GHC)	112 000	6,7
1.4.5. 80 AJ (Valmet 665 GHC)	117 000	6,7
1.4.6. 86 AJ (Valmet 865 GHC)	124 000	6,7
1.4.7. 85 AJ (Valmet 6300D)	147 000	6,7
1.4.8. 85 AJ (Valmet 6400D)	155 000	6,7
1.4.9. 105 AJ (Valmet 6600D)	166 000	6,7
1.4.10. 115 AJ (Valmet 6800D)	177 000	6,7
1.4.11. 110 AJ (Valmet 8050D)	178 000	6,7
1.4.12. 125 AJ (Valmet 8150D)	187 000	6,7
1.4.13. 140 AJ (Valmet 8450D)	200 000	6,7
1.4.14. 160 AJ (Valmet 8550D)	215 000	6,7
1.4.15. 190 AJ (Valmet 8750D)	224 000	6,7
1.5. Kitų užsienio valstybių gamybos traktoriai
1.5.1. 125 AJ (New Holland Ford 8340)	180 000	6,7
1.5.2. 135 AJ (New Holland Ford 8360)	235 000	6,7
1.5.3. 160 AJ (New Holland Ford 8560)	265 000	6,7
1.5.4. 190 AJ (New Holland Ford 8770)	390 000	6,7
1.5.5. 100 AJ (John Deere 6400)	210 000	6,7
1.5.6. 130 AJ (John Deere 6900)	280 000	6,7
1.5.7. 155 AJ (John Deere 7710)	300 000	6,7
1.5.8. 175 AJ (John Deere 7810)	320 000	6,7
1.5.9. 211 AJ (John Deere 8200)	416 000	6,7
1.5.10. 230 AJ (John Deere 8300)	447 000	6,7
1.5.11. 120 AJ (Massey Ferguson 6180)	237 000	6,7
1.5.12. 155 AJ (Massey Ferguson 8130)	295 000	6,7
1.5.13. 160 AJ (Massey Ferguson 6180)	306 000	6,7
1.5.14. 104 AJ (Massey Ferguson 399)	178 00g	6,7
1.5.15. 145 AJ (Steyer)	288 000	6,7
2. Ekskavatoriai
2.1. Boreks – 1203	36 000	11
2.2. Boreks – 2101	88 000	11
2.3. Boreks – 2102	80 000	11
2.4. Boreks – 2103	85 000	11
2.5. Boreks – 2201	102 000	11
2.6. Boreks – 2203	102 000	11
2.7. PE-F-1B, EO-2621	74 000	11
3. Buldozeriai
3.1. (D-606, DZ-42)	70 000	11
3.2. (DT-75, DZ-162)	118 000	11

Pastabos:

1. Padėvėtos žemės ūkio technikos vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujos žemės ūkio technikos kainą 8 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Kitos, 8 lentelėje nenurodytos, žemės ūkio technikos vidutinėmis rinkos kainomis galima laikyti pagal variklio galingumą 8 lentelėje artimiausios tos markės žemės ūkio technikos kainas.

VII. ŠAUNAMIEJI GINKLAI

A. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS PAGAL MODELIUS

9 lentelė

Šaunamojo ginklo modelis	Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis padėvėto šaunamojo ginklo kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Lygiavamzdžiai šautuvai
1.1. Merkel 201	11 000	5
1.2. Browning B 425 12 kal.	8 600	5
1.3. Beretta 12 kal.	6 000-8 300	5
1.4. Benelli 12 kal.	6 900-8 000	5
1.5. Verney Carron 12 kal.	7 900	5
1.6. Benelli Rafaelo 12 kal.	7 600	5
1.7. Falkonet 12 kal.	7 100	5
1.8. Browning auto 12 kal.	6 400	5
1.9. Franchi SPAS 12 kal.	6 200	5
1.10. Browning Gold 12 kal.	6 200	5
1.11. Zoli Falkom 12 kal.	6 000	5
1.12. Merkel 40 12 kal.	6 000	5
1.13. Franchi Saus Bois 12 kal.	5 200	5
1.14. Franchi ASSO 12 kal.	3 900	5
1.15. Hunter SLF 12 kal.	3 700	5
1.16. Mossberg autom 12 kal.	3 100	5
1.17. Contri Eject 12 kal.	2 600	5
1.18. TOZ-95-12	2 600	5
1.19. Marlin 12 kal.	2 200	5
1.20. Valtro 12 kal.	2 200	5
1.21. Winchester def. 12 kal.	2 200	5
1.22. IŽ-27 EM	1 700	5
1.23. Mossberg 12 kal.	1 700	5
1.24. TOZ 34 EM	1 600	5
1.25. IŽ-43 EM	1 500	5
1.26. TOZ-34	1 500	5
1.27. Maveric 12 kal.	1 500	5
1.28. IŽ-18EM	600	5
1.29. TOZ-87	2 600	5
1.30. TOZ-91-12	2 700	5
1.31. TOZ-20-01	800	5
1.32. TOZ-21-12	1 600	5
1.33. IŽ-18	600	5
1.34. IŽ-27M	1 600	5
1.35. IŽ-43	1 300	5
1.36. Saiga 410	1 900	5
1.37. Saiga 410C	2 000	5
1.38. SPAS-15	8 200	5
2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai
2.1. Marlin 922 kal. 22 WMR	2 300	5
2.2. ZKM 611 kal. 22 WMR	1 800	5
2.3. Marlin 70 kal. 22	1 200	5
2.4. Bruenner BBP 500 kal. 12/30.06	3 900	5
2.5. Frankonia kal. 12/7x65R	10 000	5
2.6. Simson kal. 20/30.06	19 000	5
2.7. Zoli DRL kal. 12/30.06	20 000	5
2.8. Blazer kal. 30.06	19 300	5
2.9. Mauser M98 kal. 30.06	4 400	5
2.10. Mauser M96 kal. 30.06	3 200	5
2.11. Sauer 90 kal. 300 Win	11 300	5
2.12. Sauer 90 kal. 30.06	11 000	5
2.13. Sauer 202 kal. 30.06	10 300	5
2.14. Sauer 202 kal. 300 Win	11 300	5
2.15. Voere kal. 30.06	9 800	5
2.16. Steyr-Mill kal. 30.06	8 000	5
2.17. Tikka M690	4 700	5
2.18. ČZ-537 kal. 30.06	2 400	5
2.19. ČZ-550 kal. 30.06	2 800	5
2.20. Browning kal. 30.06	7 900	5
2.21. Browning kal. 300 Win	8 700	5
2.22. IŽ-94 Taiga kal. 12/7.62x53	2 700	5
2.23. RWS kal. 300 Win	4 700	5
2.24. Remington kal. 7x64	3 700	5
2.25. Remington kal. 300 Win	6 200	5
2.26. Winchester kal. 300 Win	3 800	5
2.27. Zoliduxe kal. 300 Win	10 700	5
2.28. Zolli kal. 12/9.3x74	6 900	5
2.29. Zolli Antonio kal. 12/9.3x74R	14 600	5
2.30. Marlin 880S kal. 22	1 200	5
2.31. IW-15 kal. 22	1 000	5
2.32. Gaucher kal. 22	1 500	5
2.33. Zolli kal. 7x64	3 700	5
2.34. Zolli kal. 300 Win	3 700	5
2.35. Uberty 1873 kal. 22	2 300	5
2.36. Marlin kal. 30/30	3 000	5
2.37. Marlin kal. 22	1 800	5
3. Pistoletai
3.1. ČZ-92 kal. 6.35	600	5
3.2. ČZ-83 kal. 7.65	1 900	5
3.3. ČZ-83 kal. 9	1 800	5
3.4. IJ70-17A kal. 9	1 000	5
3.5. Daewoo kal. 9	2 000	5
3.6. Feg R78 kal. 7.65	700	5
3.7. Bernardelli P6 kal. 7.65	1 900	5
3.8. Bernardelli P6 kal. 9	1 900	5
3.9. Bernardelli P8 kal. 7.65	2 300	5
3.10. Bernardelli M68 kal. 6.35	2 300	5
3.11. Bernardelli P8 kal. 9	2 300	5
3.12. Bernardelli M60 kal. 7.65	2 500	5
3.13. Beretta 84F kal. 9	3 000	5
3.14. Beretta 83F kal. 9	3 400	5
3.15. Beretta 81BB kal. 7.65	3 400	5
3.16. Luger SMC 380 kal. 9 mm	1 100	5
3.17. Glock-25 kal. 9	2 100	5
3.18. Glock-28 kal. 9	2 100	5
3.19. Sig Sauer-P230 SL kal. 9	2 800	5
3.20. Sig Sauer-P232 SL kal. 9	2 800	5
3.21. Sig Sauer-P230 ALU kal. 9	2 600	5
3.22. Heckler & Koch P7K3 kal. 7.65	4 100	5
3.23. Heckler & Koch P7K3 kal. 9	4 100	5
3.24. Walther PP kal. 7.65	4 000	5
3.25. Walther PPK kal. 7.65	4 000	5
3.26. Taurus PT57SC kal. 7.65	2 600	5
3.27. Taurus PT58 kal. 9	2 600	5
3.28. Taurus PT51 kal. 6.35	1 200	5
3.29. Erma EP882 kal. 22	1 300	5
3.30. Erma EP882S kal. 22	1 900	5
3.31. Erma EP652 kal. 22	1 000	5
3.32. Erma EP752 kal. 22	1 400	5
3.33. Erma EP452 kal. 22	1 600	5
3.34. Erma EP422 kal. 22	3 400	5
3.35. Astra CUB kal. 6.35	700	5
4. Revolveriai
4.1. Arminius HW3 kal. 22	700	5
4.2. Arminius HW5 kal. 22	800	5
4.3. Arminius HW3 kal. 32	1 000	5
4.4. Arminius HW5 kal. 32	1 000	5
4.5. Rossi M20 kal. 32	1 200	5
4.6. Rossi M28 kal. 32	1 200	5
4.7. Rossi M89 kal. 32	1 200	5
4.8. Eusta 332 kal. 32	1 000	5
4.9. Eusta 432 kal. 32	1 000	5
4.10. Eusta 532 kal. 32	1 000	5
4.11. Taurus M73 kal. 22	1 400	5
4.12. Taurus M94 kal. 22	1 500	5
4.13. Taurus 85IS kal. 38	1 700	5
4.14. Taurus 82 kal. 38	1 500	5
4.15. Taurus 85S kal. 38	1 500	5

B. KITŲ ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ KAINOS

(išskyrus išvardytus 9 lentelėje)

10 lentelė

Šaunamojo ginklo pavadinimas	Naujo šaunamojo ginklo vidutinė rinkos kaina (litais)
A	1
1. Lygiavamzdžiai šautuvai
1.1. Rusijos respublikos gamybos	800-2 500
1.2. Čekijos respublikos gamybos	1 200-4 000
1.3. Vakarų valstybių gamybos	2 000-10 000
2. Graižtviniai medžiokliniai šautuvai
2.1. Rusijos respublikos gamybos	2 000-4 000
2.2. Čekijos respublikos gamybos	2 500-5 000
2.3. Vakarų valstybių gamybos	3 000-15 000
3. Pistoletai
3.1. Rusijos respublikos gamybos	800-2 000
3.2. Čekijos respublikos gamybos	1 000-2 500
3.3. Vakarų valstybių gamybos	1 500-4 500
4. Revolveriai
4.1. Rusijos respublikos gamybos	500 -1 500
4.2. Čekijos respublikos gamybos	800-2 000
4.3. Vakarų valstybių gamybos	1 000-2 500

Pastabos:

1. Padėvėtų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo šaunamojo ginklo kainą 9 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

2. Kitų, 9 lentelėje nenurodytų, naujų šaunamųjų ginklų vidutinės rinkos kainos nustatomos pagal 10 lentelėje pateiktą šalį, pagaminusią šaunamąjį ginklą.

3. Iškilus ginčytinai situacijai, kainos nustatymui ginklas turi būti siunčiamas ekspertizei į Komisiją prie Lietuvos ginklų fondo.

VIII. POTENCIALIAI PAVOJINGI ĮRENGINIAI

11 lentelė

Potencialiai pavojingo įrenginio pavadinimas	Naujo įrenginio vieneto vidutinė rinkos kaina (litais)	Kasmetinis padėvėto įrenginio kainos sumažinimo procentas (%)
A	1	2
1. Kėlimo kranai
1.1. Ožiniai kranai 12,5 t kėlimo galios
1.1.1. 20 m ilgio angos	160 000	6,7
1.1.2. 32 m ilgio angos	175 000	6,7
1.2. Automobiliniai kranai
1.2.1. 6,3 t kėlimo galios	65 000	8,3
1.2.2. 10 t kėlimo galios	75 000	8,3
1.3. Tiltiniai kranai 10 t kėlimo galios
1.3.1. 10,5 m ilgio angos	109 000	6,7
1.3.2. 16,5 m ilgio angos	156 000	6,7
1.4. Bokštiniai kranai 10 t kėlimo galios	180 000	8,3
1.5. Atraminiai tiltiniai 5 t kėlimo galios, 16 m ilgio angos	50 000	6,7
2. Liftai
2.1. Elektriniai (NVS gamybos)
2.1.1. keleiviniai
2.1.1.1. devynių sustojimų 0,4 t kėlimo galios	76 000	4,0
2.1.1.2. devynių sustojimų 0,5 t kėlimo galios	97 000	4,0
2.1.2. krovininiai
2.1.2.1. šešių sustojimų 1,0 t kėlimo galios	76 000	4,0
2.1.2.2. šešių sustojimų 2,0 t kėlimo galios	84 000	4,0
2.1.2.3. šešių sustojimų 5,0 t kėlimo galios	110 000	4,0
2.1.3. ligoninių
2.1.3.1. šešių sustojimų	84 000	4,0
2.1.3.2. devynių sustojimų	96 000	4,0
2.2. Hidrauliniai Schindler firmos 0,32 t kėlimo galios
2.2.1. dviejų sustojimų	75 000	4,0
2.2.2. trijų sustojimų	90 000	4,0
3. Užsienio valstybių (išskyrus NVS) garo ir vandens šildymo katilinių įrenginiai
3.1. 105 kW galingumo	42 000	5,0
3.2. 130 kW galingumo	46 000	5,0
3.3. 170 kW galingumo	50 000	5,0
3.4. 225 kW galingumo	57 000	5,0
4. NVS gamybos 12 m^3 talpos autocisternos skystoms dujoms pervežti	140 000	5,0
5. Atrakcionai
5.1. Atrakcionų kompleksas „Lunaparkas“	900 000	6,7
5.2. Atrakcionas „Apžvalgos ratas“	150 000	5,0

Pastabos:

1. Potencialiai pavojingų įrenginių kategorijai priskiriami įrenginiai, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1251 (Žin., 1994, Nr. 98-1943). Technikos priežiūros tarnybos prižiūrimų potencialiai pavojingų įrenginių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1995 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 32 (Žin., 1995, Nr. 25-574).

2. Padėvėtų įrenginių vidutinės rinkos kainos apskaičiuojamos sumažinant po kiekvienų eksploatacijos metų naujo įrenginio kainą 11 lentelės paskutinėje skiltyje nurodytu procentu.

______________