STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO STRUKTŪROS TYRIMO ANKETOS PATVIRTINIMO
2005 m. vasario 28 d. Nr. DĮ-70
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) 12 straipsnio 2 dalies ir 1988 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 571/88 dėl Bendrijos žemės ūkio valdų struktūros tyrimų organizavimo 1988–1997 m. (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2139/2004, suderinančiu ir įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 ir iš dalies keičiančiu Komisijos sprendimą 2000/115/EB, siekiant organizuoti žemės ūkio valdų struktūros tyrimus 2005 m. ir 2007 m.) nuostatas,
Forma patvirtinta Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio
direktoriaus 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. DĮ-70
_______________________________________________
(Įmonės pavadinimas arba ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė)
ŽEMĖS ŪKIO STRUKTŪROS TYRIMO ANKETA ŽŪST-01 VIENKARTINĖ
 |
| Įmonės kodas registre |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Asmens kodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Adresas, tel. |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
|
|
|||||||||||
|
|
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| Vietovės kodas |
|
|
|||||||||
| Pagrindinės veiklos kodas (EVRK) |
|
|
|
|
|
|
|||||
| Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK) |
|||||||||||
|
|
|||||||||||
|
|
|||||||||||
|
|
|||||||||||
| Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
A. ŪKIO DUOMENYS
(įrašyti pasirinkto atsakymo varianto kodą)
1. Ūkio kategorija: įregistruotas ūkininko ūkis (1); individuali įmonė (2); žemės ūkio bendrovė (3); ūkinė bendrija (4); akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, investicinė bendrovė (5); valstybės įmonė (6); savivaldybės įmonė (7); kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) (8); kiti žemės naudotojai (9)
4. Ūkio valdytojas yra: ūkininkaujantis asmuo (1)
ūkininkaujančio asmens šeimos narys (2)
ūkininkaujančio asmens sutuoktinis (3)
administratorius (4)
5. Ūkio valdytojo duomenys:__________________________________________________
vardas
__________________________________________________________________________
pavardė
7. Ar tiesiogiai vartotojams parduota produkcija sudaro daugiau kaip 50 proc. visos ūkio parduotos produkcijos?
taip (1) ne (2)
|
Jei taip:
Jei taip:
14. Kokiam plotui suteiktas (nurodykite plotą hektarais, šimtosios tikslumu):
ekologinės gamybos ūkio statusas
|
pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį statusas
15. Ar yra sertifikuota gyvulininkystė ir koks statusas yra suteiktas?
ekologinės gamybos ūkio (1)
pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį (2)
nesertifikuota (3)
Jei taip:
B. ŪKIO ŽEMĖ
18. Ūkio žemė (be namų valdos)
(jei žemė yra skirtingose savivaldybėse, pildyti atskiras tyrimo anketas)
(hektarais, šimtosios tikslumu; 1 ha = 100 arų)
| Pavadinimas |
Eil. Nr. |
Plotas, iš viso |
……………………………………………………… (savivaldybės pavadinimas) |
|||
| ………...... (seniūnija) |
………...... (seniūnija) |
………......(seniūnija) |
……….... (seniūnija) |
|||
| A |
B |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| Ariama žemė(193 eil. 1 skl., 196 eil. 1 skl. suma) |
100 |
|
|
|
|
|
| Kultūrinės ganyklos (5 metų ir senesnės) |
101 |
|
|
|
|
|
| Pievos ir natūralios ganyklos |
102 |
|
|
|
|
|
| Sodai ir uogynai |
103 |
|
|
|
|
|
| Medelynai |
104 |
|
|
|
|
|
| Kiti daugiamečiai augalai (karklai, nendrės, meldai ir kt.) |
105 |
|
|
|
|
|
| Šiltnamiai |
106 |
|
|
|
|
|
| Naudojamos žemės ūkio naudmenos (100–106 eil. suma) |
107 |
|
|
|
|
|
| Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos |
108 |
|
|
|
|
|
| Miškai |
109 |
|
|
|
|
|
| Vandenys |
110 |
|
|
|
|
|
| iš jų įžuvinti vandens telkiniai |
111 |
|
|
|
|
|
| Kita žemė (žemė po pastatais, keliai, krūmynai, pelkės ir kitos ne žemės ūkio naudmenos) |
112 |
|
|
|
|
|
| Visas ūkio žemės plotas (be namų valdos) (107–110, 112 eil. suma) |
113 |
|
|
|
|
|
| Melioruoti plotai |
114 |
|
|
|
|
|
| Drėkinami plotai |
115 |
|
|
|
|
|
| iš jų drėkinti bent kartą per paskutinius 12 mėn. |
116 |
|
|
|
|
|
19. Namų valda 20. Ūkio žemės skirstymas
(pildoma, jei yra išskirtas namų valdos plotas)
(hektarais, šimtosios tikslumu) (hektarais, šimtosios tikslumu)
| Pavadinimas |
Eil. Nr. |
Plotas |
|
Pavadinimas |
Eil. Nr. |
Naudojamos žemės ūkio naudmenos (107 eil. 1 skiltis) |
|
| A |
B |
1 |
|
A |
B |
1 |
|
| Ariama žemė (193 eil. 2 skl., 196 eil. 2 skl. suma) |
120 |
|
|
1. Privati žemė |
130 |
|
|
| Šiltnamiai |
121 |
|
|
||||
| Sodai ir uogynai |
122 |
|
|
2. Nuomojama žemė |
iš valstybės |
131 |
|
| Kita žemė (po pastatais, keliai ir pan.) |
123 |
|
|
iš privačių asmenų |
132 |
|
|
| Visas namų valdos plotas (120–123 eil. suma) |
124 |
|
|
3. Kitokia nei dvi nurodytosios |
133 |
|
|
21. Apsėti ir apsodinti plotai
(hektarais, šimtosios tikslumu; 1 ha = 100 arų)
| Augalų pavadinimas |
Eil. Nr. |
Ūkio žemėje (be namų valdos) |
Namų valdoje |
|||||||
| A |
B |
1 |
2 |
|||||||
| Kviečiai |
žieminiai |
140 |
|
|
||||||
| vasariniai |
141 |
|
|
|||||||
| Rugiai |
142 |
|
|
|||||||
| Kvietrugiai |
žieminiai |
143 |
|
|
||||||
| vasariniai |
144 |
|
|
|||||||
| Miežiai |
žieminiai |
145 |
|
|
||||||
| vasariniai |
146 |
|
|
|||||||
| Avižos |
147 |
|
|
|||||||
| Varpinių mišiniai |
148 |
|
|
|||||||
| Grikiai |
149 |
|
|
|||||||
| Kukurūzai grūdams |
150 |
|
|
|||||||
| Kiti javai (soros, sorgai ir kt.) |
151 |
|
|
|||||||
| Žirniai (maistiniai) |
152 |
|
|
|||||||
| Žirniai (pašariniai) |
153 |
|
|
|||||||
| Pupos ir pupelės |
154 |
|
|
|||||||
| Lubinai |
155 |
|
|
|||||||
| Vikiai |
156 |
|
|
|||||||
| Lęšiai |
157 |
|
|
|||||||
| Kiti ankštiniai (seradėlės, peliuškos, ankštinių augalų mišiniai ir kt.) |
158 |
|
|
|||||||
| Linai |
pluoštui |
159 |
|
|
||||||
| sėmenims |
160 |
|
|
|||||||
| Rapsai (įskaitant rapsiukus) |
žieminiai |
161 |
|
|
||||||
| vasariniai |
162 |
|
|
|||||||
| Kiti aliejiniai augalai (garstyčios, sojos, saulėgrąžos ir kt.) |
163 |
|
|
|||||||
| Tabakas |
164 |
|
|
|||||||
| Apyniai |
165 |
|
|
|||||||
| Kmynai |
166 |
|
|
|||||||
| Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai (kalend-ros, medetkos, čiobreliai, ramu-nėlės, mėtos, mairūnai, šalavijai, pankoliai, bazilikai, melisos, vale-rijonai ir kt., įskaitant ankstesnių metų, jei augalai daugiamečiai) |
167 |
|
|
|||||||
| Kiti augalai, skirti energeti-niams ir pramoniniams tiks-lams (drambliažolė, gluosniniai žilvičiai, nendriniai dryžučiai ir eraičinai, rūgtys ir kt.) |
168 |
|
|
|||||||
| Bulvės |
ankstyvosios |
169 |
|
|
||||||
| sėklinės (sertifikuotos) |
170 |
|
|
|||||||
| kitos |
171 |
|
|
|||||||
| Braškės, iš viso |
172 |
|
|
|||||||
| iš jų |
pramoniniam perdirbimui |
173 |
|
|
||||||
| tiesioginiam vartojimui |
174 |
|
|
|||||||
| Lauko daržovės, iš viso |
175 |
|
|
|||||||
| iš jų |
pramoniniam perdirbimui |
176 |
|
|
||||||
| tiesioginiam vartojimui |
177 |
|
|
|||||||
| Gėlės ir dekoratyviniai augalai |
178 |
|
|
|||||||
| Cukriniai runkeliai |
179 |
|
|
|||||||
| Pašariniai runkeliai |
180 |
|
|
|||||||
| Kiti pašariniai šakniavaisiai (morkos, griežčiai ir kt.) |
181 |
|
|
|||||||
| Augalai sėkloms ir daigai |
182 |
|
|
|||||||
| Kukurūzai silosui |
183 |
|
|
|||||||
| Silosiniai augalai (lubinai, pu-pos, žieminiai javai, saulėgrąžos ir kt.) |
184 |
|
|
|||||||
| Vienmetės žolės |
185 |
|
|
|||||||
| iš jų sėklai |
186 |
|
|
|||||||
| Daugia-metės žolės iki 5 metų |
liucernos |
187 |
|
|
||||||
| iš jų sėklai |
188 |
|
|
|||||||
| dobilai ir jų mišiniai |
189 |
|
|
|||||||
| iš jų sėklai |
190 |
|
|
|||||||
| kitos |
191 |
|
|
|||||||
| iš jų sėklai |
192 |
|
|
|||||||
| Pasėliai, iš viso (140–172,175, 178–185,187,189,191 eil. suma) |
193 |
|
|
|||||||
|
|
|
|
||||||||
| Pūdymai |
196 |
|
|
|||||||
| Iš jų sideraliniai |
197 |
|
|
|||||||
|
|
|
|
||||||||
| Šiltnamiai (200 eil. 1 skl.=106 eil. 1 skl.; 200 eil. 2 skl.=121 eil.) |
200 |
|
|
|||||||
| iš jų prekiniai |
201 |
|
|
|||||||
| iš jų |
daržovės |
202 |
|
|
||||||
| iš jų |
agurkai |
203 |
|
|
||||||
| pomidorai |
204 |
|
|
|||||||
| kitos daržovės |
205 |
|
|
|||||||
| gėlės ir dekoratyviniai augalai |
206 |
|
|
|||||||
|
|
|
|
||||||||
| Grybai, m2 |
209 |
|
|
|||||||
22. Sodai ir uogynai
(pildyti, jei 103 eil. 1 skl. ir (arba) 122 eil. nurodyti sodų ir uogynų plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha)
(hektarais, šimtosios tikslumu; 1 ha = 100 arų)
| Vaismedžių ir uogakrūmių pavadinimas |
Eil. Nr. |
Ūkio žemėje (be namų valdos) |
Namų valdoje |
||
| A |
B |
1 |
2 |
||
| Obelys |
210 |
|
|
||
| Kriaušės |
211 |
|
|
||
| Slyvos |
212 |
|
|
||
| Vyšnios, trešnės |
213 |
|
|
||
| Kiti vaismedžiai |
214 |
|
|
||
| iš jų (įrašyti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Raudonieji, baltieji serbentai |
220 |
|
|
||
| Juodieji serbentai |
221 |
|
|
||
| Agrastai |
222 |
|
|
||
| Svarainiai |
223 |
|
|
||
| Avietės |
224 |
|
|
||
| Kiti uogakrūmiai |
225 |
|
|
||
| iš jų (įrašyti) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
||
| Iš viso (210–214, 220–225 eil. suma) 235 eil. 1 skl.=103 eil. 1 skl. 235 eil. 2 skl.=122 eil. |
235 |
|
|
||
23. Lauko daržovės
(pildyti, jei 175 eil. 1 skl. ir (arba) 175 eil. 2 skl. nurodyti daržovių plotai yra ne mažesni kaip 0,1 ha)
| (hektarais, šimtosios tikslumu; 1 ha = 100 arų |
|||||
| Augalų pavadinimas |
Eil. Nr. |
Ūkio žemėje (be namų valdos) |
Namų valdoje |
|
|
| A |
B |
1 |
2 |
|
|
| Kopūstai |
žiediniai |
240 |
|
|
|
| brokoliai |
241 |
|
|
|
|
| briuselio |
242 |
|
|
|
|
| baltagūžiai |
243 |
|
|
|
|
| raudongūžiai |
244 |
|
|
|
|
| kaliaropės |
245 |
|
|
|
|
| kiti |
246 |
|
|
|
|
| Lapinės, stiebinės |
salierai |
247 |
|
|
|
| porai |
248 |
|
|
|
|
| salotos |
249 |
|
|
|
|
| špinatai |
250 |
|
|
|
|
| šparagai |
251 |
|
|
|
|
| petražolės |
252 |
|
|
|
|
| krapai |
253 |
|
|
|
|
| kitos |
254 |
|
|
|
|
| Pomidorai |
255 |
|
|
|
|
| Agurkai |
256 |
|
|
|
|
| Moliūgai |
257 |
|
|
|
|
| Aguročiai |
258 |
|
|
|
|
| Cukinijos |
259 |
|
|
|
|
| Šakninės |
ropės |
260 |
|
|
|
| griežčiai |
261 |
|
|
|
|
| morkos |
262 |
|
|
|
|
| česnakai |
263 |
|
|
|
|
| svogūnai |
264 |
|
|
|
|
| burokėliai |
265 |
|
|
|
|
| ridikėliai |
266 |
|
|
|
|
| salierai |
267 |
|
|
|
|
| kitos |
268 |
|
|
|
|
| Ankštinės |
žirniai |
269 |
|
|
|
| pupos |
270 |
|
|
|
|
| pupelės (įskaitant šparagines) |
271 |
|
|
|
|
| kitos |
272 |
|
|
|
|
| Kitos nepaminėtos daržovės |
273 |
|
|
|
|
| Iš viso (240–273 eil. suma) 274 eil. 1 skl.=175 eil. 1 skl. 274 eil. 2 skl.=175 eil. 2 skl. |
274 |
|
|
|
|
C. GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, ŽVĖRELIŲ, BIČIŲ ŠEIMŲ SKAIČIUS
| Gyvulių ir paukščių pavadinimas |
Eil. Nr. |
Skaičius |
||
| A |
B |
1 |
||
| Galvijai, iš viso (301–313 eil. suma) |
300 |
|
||
| Iki vienerių metų |
buliukai ir telyčaitės skersti |
301 |
|
|
| veislei |
buliukai |
302 |
|
|
| telyčaitės |
303 |
|
||
| Nuo vienerių iki dvejų metų |
buliukai |
skersti |
304 |
|
| veislei |
305 |
|
||
| telyčios |
skersti |
306 |
|
|
| veislei |
307 |
|
||
| Dvejų ir daugiau metų |
buliai |
308 |
|
|
| telyčios |
skersti |
309 |
|
|
| veislei |
310 |
|
||
| karvės |
melžiamos |
311 |
|
|
| žindenės |
312 |
|
||
| kitos |
313 |
|
||
| Kiaulės, iš viso (321–330 eil. suma) |
320 |
|
||
| Paršeliai |
iki 20 kg (iki 2 mėn.) |
321 |
|
|
| nuo 20 iki 50 kg (nuo 2 iki 4 mėn.) |
322 |
|
||
| Penimos kiaulės (įskaitant išbrokuotas paršavedes ir kuilius) |
nuo 50 iki 80 kg (nuo 4 iki 6 mėn.) |
323 |
|
|
| nuo 80 iki 110 kg (nuo 6 iki 8 mėn.) |
324 |
|
||
| > 110 kg (8 mėn. ir >) |
325 |
|
||
| Kiaulės veislei (>50 kg) |
kuiliai |
326 |
|
|
| pagrindinės paršavedės |
327 |
|
||
| pakaitinės paršavedės |
328 |
|
||
| pakaitinės kiaulaitės (sukergtos) |
329 |
|
||
| pakaitinės kiaulaitės (nesukergtos) |
330 |
|
||
| Gyvulių ir paukščių pavadinimas |
Eil. Nr. |
Skaičius |
|
| A |
B |
1 |
|
| Avys, iš viso (341 ir 342 eil. suma) |
340 |
|
|
| iš jų |
ėriavedės |
341 |
|
| kitos |
342 |
|
|
| Ožkos, iš viso (351 ir 352 eil. suma) |
350 |
|
|
| iš jų |
vedeklės |
351 |
|
| kitos |
352 |
|
|
| Arkliai, iš viso |
360 |
|
|
| iš jų trejų metų ir vyresnės kumelės |
361 |
|
|
| Paukščiai, iš viso (371, 374–378 eil. suma) |
370 |
|
|
| Vištos ir gaidžiai |
371 |
|
|
| iš jų |
vištos dedeklės |
372 |
|
| viščiukai broileriai |
373 |
|
|
| Žąsys |
374 |
|
|
| Antys |
375 |
|
|
| Kalakutai |
376 |
|
|
| Stručiai |
377 |
|
|
| Kiti paukščiai (putpelės, fazanai, perlinės vištaitės ir kt.) |
378 |
|
|
| Triušiai, iš viso |
380 |
|
|
| iš jų patelės, jau turėjusios jauniklių |
381 |
|
|
| Lapės |
382 |
|
|
| Šiaurinės lapės |
383 |
|
|
| Audinės |
384 |
|
|
| Nutrijos |
385 |
|
|
| Šinšilos |
386 |
|
|
| Bičių šeimos |
390 |
|
|
D. TRAKTORIAI, MAŠINOS IR ĮRENGINIAI
| Pavadinimas |
Eil. Nr. |
Tik ūkiui priklausanti technika |
24. Ar turite technikos, įsigytos bendrosios nuosavybės teise? taip (1) ne (2) |
25. Ar naudojote kitų ūkių ar bendrovių techniką? taip (1) ne (2) |
|
| A |
B |
1 |
2 |
3 |
|
| Traktoriai |
iki 40 kW (54 AG) |
400 |
|
|
|
| 40–60 kW (54–82 AG) |
401 |
|
|||
| 60–100 kW (82–136 AG) |
402 |
|
|||
| 100 kW (136 AG) ir galingesni |
403 |
|
|||
| Iš bendro traktorių skaičiaus traktoriai, pagaminti 1995 m. ir vėliau |
404 |
|
|
|
|
| Kultivatoriai |
405 |
|
|
|
|
| Tarpueilių kultivatoriai ir kauptuvai |
406 |
|
|
|
|
| Šienapjovės |
407 |
|
|
|
|
| Javų kombainai (savaeigiai ir prikabinami) |
408 |
|
|
|
|
| Kita derliaus nuėmimo technika |
augalinės masės smulkintuvai |
409 |
|
|
|
| bulvių kombainai |
410 |
|
|
|
|
| bulviakasės |
411 |
|
|
|
|
| cukrinių runkelių kombainai |
412 |
|
|
|
|
| daržovių nuėmimo mašinos |
413 |
|
|
|
|
| linų kombainai |
414 |
|
|
|
|
| linarovės |
415 |
|
|
|
|
| Drėkinimo įrenginiai |
stacionarūs |
416 |
|
× |
× |
| kilnojamieji |
417 |
|
× |
× |
|
E. ŪKIO DARBUOTOJAI
(per paskutinius 12 mėnesių nuo 2004 m. gegužės 31 d. iki 2005 m. birželio 1 d.)
 |
27. Statistiniai duomenys apie kiekvieną ūkyje dirbantį asmenį (juridiniai asmenys nurodo tik ūkio valdytoją)
|
|
Eil. Nr. |
Giminystės ryšys su ūkininkaujančiu asmeniu1 |
Lytis: vyr. (1) mot. (2) |
Gimimo metai |
Profesinis žemės ūkio pasirengimas: tik praktinė patirtis (1) bazinis (2) visiškas (3) |
Vidutiniškai dirbta ūkyje valandų per dieną (paskutinius 12 mėnesių): 0 (1); iki 2 (2); 2–4 (3); 4–6 (4); 6–8 (5); 8 ir daugiau (6) |
Ar gauna atlyginimą už darbą ūkyje? taip (1) ne (2) |
Ar dirba kitą mokamą darbą? taip (1) ne (2) |
Jei dirba, tai ar tas darbas yra jo pagrindinis darbas? taip (1) ne (2) |
| A |
B |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
| Ūkininkaujantis asmuo |
550 |
1 |
|
|
|
|
|
|
|
| Ūkio valdytojas |
551 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Ūkininkaujančio asmens sutuoktinis |
552 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kiti šeimos nariai |
553 |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 554 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 555 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 556 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 557 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 558 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 559 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 560 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 561 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 562 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 563 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Ūkyje dirbantys nuolatiniai samdomieji darbuotojai |
564 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
| 565 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
|
| 566 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
|
| 567 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
|
| 568 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
|
| 569 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
|
| 571 |
x |
|
|
x |
|
x |
x |
x |
1 ūkininkaujančio asmens sutuoktinis ar sugyventinis (2); kitas ūkininkaujančio asmens šeimos narys (3); administratorius (4).
28. Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse (pildo juridiniai asmenys)
|
|
Eil. Nr. |
Bendras skaičius |
Vidutiniškai dirbta valandų per dieną (paskutinius 12 mėnesių) |
||||
| iki 2 |
2–4 |
4–6 |
6–8 |
8 ir daugiau |
|||
| A |
B |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| Vyrai |
580 |
|
|
|
|
|
|
| Moterys |
581 |
|
|
|
|
|
|
F. KAIMO PLĖTRA
33. Jei taip, kokia:
kaimo turizmu
amatais
produktų perdirbimu
medienos ir medienos dirbinių gamyba
akvakultūra
|
atsinaujinančios energijos gamyba (vėjo energijos ir pan.)
|
darbu pagal sutartis (naudojant ūkio įrenginius)
|
kita veikla
Įmonės vadovas arba ūkininkaujantis asmuo_______________________________________
(Parašas) (Vardas, pavardė)
___________________________________________________________________ _______
(Klausėjo vardas, pavardė) (Telefonas) (Parašas)
Pasiteirauti: Statistikos departamente: tel. (8~5) 236 49 82; 236 49 60; 236 49 23; faks. (8~5) 236 49 71; el. p. Ausra.Jablonskiene@std.lt
Kauno TSV tel. (8~37) 31 25 27; Klaipėdos TSV tel. (8~46) 34 08 49; Panevėžio TSV tel. (8~45) 46 46 47;
Šiaulių TSV tel. (8~41) 52 50 15; Vilniaus TSV tel. (8~5) 210 23 76
INFORMACIJA DĖL ŽEMĖS ŪKIO STRUKTŪROS TYRIMO
| TEISINIS PAGRINDAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299), 1988 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 571/88 dėl Bendrijos žemės ūkio valdų struktūros tyrimų organizavimo 1988–1997 m. (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2139/2004, suderinančiu ir įgyvendinančiu Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 571/88 ir iš dalies keičiančiu Komisijos sprendimą 2000/115/EB, siekiant organizuoti žemės ūkio valdų struktūros tyrimus 2005 m. ir 2007 m.). |
| TYRIMO RŪŠIS, APIMTIS IR TIKSLAS |
Tai – atrankinis tyrimas. Tyrimo anketą pildo patekę į atranką žemės ūkio produktus gaminantys ūkiai: ūkio žemės valdoje turintys vieną ir daugiau hektarų žemės ūkio naudmenų (be kitiems asmenims išnuomotos žemės); ūkio žemės valdoje turintys mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, jei žemės ūkio produktų pardavimo pajamos sudaro ne mažiau kaip 40 MGL (5000 Lt); žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Tiriamasis laikotarpis – 2004 m. gegužės 31 d. – 2005 m. birželio 1 d. Tyrimo tikslas – atnaujinti informaciją apie žemės ūkio būklę, surinkti duomenis apie ūkininkavimo tikslus, ūkyje naudojamą žemę, sodus ir uogynus, pasėlius, žemės ūkio techniką, sužinoti užimtųjų skaičių ir jų darbo trukmę. |
| DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. „Juridiniai asmenys privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti“ (antra dalis). „Fiziniai asmenys privalo teikti duomenis, jeigu tai nustato įstatymai arba oficialiosios statistikos darbų programa“ (trečia dalis). |
| DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. „Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka“ (antra dalis). |
| DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS |
Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis: „Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1732 straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21-610; 2000, Nr. 54-1557): „Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistinių duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt“. |
Patvirtinta Statistikos departamento prie
Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio
direktoriaus 2005 m. vasario 28 d. įsakymu
Nr. DĮ-70
Metodiniai nurodymai žemės ūkio struktūros tyrimo anketai pildyti
I. BENDROS NUOSTATOS
1. Žemės ūkio struktūros tyrimo (toliau – tyrimas) objektas yra ūkis (žemės ūkio valda), technine ir ekonomine prasme vienas vienetas, turintis vieną vadovą ir gaminantis žemės ūkio produktus. Ūkis gali gaminti ir papildomus ne žemės ūkio produktus ir teikti paslaugas.
2. Į tyrimo anketą duomenys įrašomi pagal birželio 1 d. būklę. Ūkio darbuotojų skaičius nurodomas toks, koks buvo per paskutinius dvylika mėnesių (nuo 2004 m. gegužės 31d. iki 2005 m. birželio 1 d.). Į tyrimo anketą įrašomi ūkiai, žemės valdoje turintys ne mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų (be kitiems asmenims išnuomotos žemės). Jei ūkis žemės valdoje turi mažiau kaip vieną hektarą žemės ūkio naudmenų, tyrimo anketa pildoma tik tuo atveju, jei per kalendorinius metus iš žemės ūkio veiklos gautos pajamos sudaro ne mažiau kaip 40 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumą (5000 Lt).
4. Apklausiant ūkininkaujantį asmenį, o jo nesant jo sutuoktinį ar kitą pilnametį šeimos narį, nereikalaujama atsakymų pagrįsti dokumentais. Tačiau prireikus, pvz., prašant pasakyti asmens kodą arba nurodyti nuosavos žemės plotus, galima remtis asmens arba žemės nuosavybės dokumentais. Neaiškius klausimus privalo paaiškinti klausėjas. Jei ūkininkaujantis asmuo negali nurodyti tam tikrų plotų dydžio, pvz., sodo ar daržovių plotų, tai klausėjas gali juos išmatuoti metru ar žingsniais, prieš tai nustatęs žingsnio dydį. Jei tuo metu, kai ūkyje lankosi klausėjas, nėra asmenų, galinčių atsakyti į tyrimo anketos klausimus, klausėjas, prieš tai pranešęs apsilankymo laiką, turi pakartotinai aplankyti ūkį.
Susitarus tyrimo anketą galima palikti užpildyti pačioms žemės ūkio bendrovėms ar kitoms įmonėms. Tokiais atvejais, atsiimdamas tyrimo anketą, klausėjas vietoje privalo patikrinti, ar į jį įrašyti visi duomenys ir ar jie tikslūs.
5. Ūkį sudaro visi dirbami ar prižiūrimi žemės plotai, gyvasis ir negyvasis inventorius, ūkio darbuotojai. Išnuomoti plotai surašomi tuose ūkiuose, kurie juos nuomojasi. Ūkio žemės plotai gali būti vienoje arba keliose seniūnijose ar net skirtingose savivaldybėse. Kada ūkio žemės plotai yra keliose savivaldybėse, pildoma pagrindinė ir papildomos tyrimo anketos. Papildomų anketų skaičius priklauso nuo to, keliose savivaldybėse išsidėsčiusi ūkio žemė.
II. TYRIMO ANKETOS PILDYMAS
Įmonės pavadinimas arba ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė.
Įrašomas juridinio asmens: žemės ūkio bendrovės, individualios įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, valstybės ir savivaldybės įmonės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) ir pan. – pavadinimas. Įmonės teisinė forma žymima tokiomis santrumpomis: AB – akcinė bendrovė; UAB – uždaroji akcinė bendrovė; ŽŪB – žemės ūkio bendrovė; KŽŪB – kooperatinė žemės ūkio bendrovė; K – kooperatyvas; VšĮ – viešoji įstaiga; IĮ – personalinė įmonė; TŪB – tikroji ūkinė bendrija; KŪB – komanditinė ūkinė bendrija; VĮ – valstybės įmonė; SĮ – savivaldybės įmonė. Tarp žodžių eilutėse paliekami tarpai. Pilnas įmonės pavadinimas įrašomas didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Pvz.,
| ŽŪB „MĖLYNASIS NEVĖŽIS“ |
(Įmonės pavadinimas arba ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė)
arba
| UAB „DELTUVOS GRŪDAI“ |
(Įmonės pavadinimas arba ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė)
Ūkininkaujančio asmens (fizinio asmens, įregistravusio ūkininko ūkį, ir kito žemės naudotojo, neįregistravusio ūkininko ūkio) rašomas vardas ir pavardė.
Jei asmuo oficialiai turi kelis vardus ar kelias pavardes, įrašomi visi. Jei jų neįmanoma sutalpinti į tam skirtą eilutę, įrašomas asmens nurodytas vardas. Vardas ir pavardė įrašomi didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Pvz.,
| JONAS PETRAS MYKOLAS MARCINKEVIČIUS |
(Įmonės pavadinimas arba ūkininkaujančio asmens vardas, pavardė)
Įmonės kodas registre.
Jei apklausiama įmonė, įrašomas žemės ūkio bendrovės, individualios įmonės, akcinės, uždarosios akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos, valstybės ir savivaldybės įmonės ir pan. kodas, suteiktas įregistruojant juridinį asmenį. Šis kodas susideda iš 9 skaičių.
Jei apklausiamas ūkininko ar šeimos ūkis, ši eilutė nepildoma.
Asmens kodas.
Įrašomas Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas. Pvz.,
| 3 |
1 |
9 |
1 |
2 |
1 |
4 |
0 |
0 |
5 |
6 |
Jei apklausiama įmonė, ši eilutė paliekama neužpildyta.
Asmens kodas bus reikalingas ūkio adresinės dalies patikslinimui, dėl aklausos metu susidariusių nenumatytų aplinkybių.
Adresas, tel.
Rašoma didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Nurodoma ūkininkaujančio asmens gyvenamoji vieta, o juridinių asmenų – buveinės adresas. Savivaldybės, seniūnijos, kaimo, gatvės pavadinimai rašomi kilmininko linksniu.
Naujai įsteigtos savivaldybės (remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 60-1183)) pavadinimas rašomas taip, pvz.,
| KAZLŲ RŪDOS SAV. |
miesto savivaldybės pavadinimas rašomas taip, pvz.,
| ALYTAUS M. SAV. |
rajono savivaldybės pavadinimas rašomas taip, pvz.,
| ŠIRVINTŲ R. SAV. |
Jei ūkis yra kaimo vietovėje, įrašomas kaimo, miestelio arba viensėdžio pavadinimas, seniūnijos pavadinimas, savivaldybės pavadinimas. Sutrumpinimai: MSTL – miestelis; VS – viensėdis, kaimas – KM, seniūnija – SEN. Pvz.,
| PANEVĖŽIUKO KM., BABTŲ SEN., |
| KAUNO R. SAV. |
| 8-37-000000 |
Jeigu yra, įrašomas gatvės pavadinimas, namo numeris, buto numeris, telefono numeris. Nurodant telefono numerį, įrašomas miesto kodas ir telefono numeris, pvz., 8-566-53421 arba mobiliojo telefono numeris, pvz., 8-537-18421.
Miesto vietovėje įrašomas gatvės pavadinimas, kur reikia rašomas sutrumpinimas: G – gatvė, AL – alėja; A – aikštė; PR – prospektas; SKG – skersgatvis; SKV – skveras. Nurodomas namo numeris, buto numeris. Įrašomas savivaldybės pavadinimas. Miesto pavadinimas rašomas vardininko linksniu. Taip pat įrašomas telefono numeris. Pvz.,
| TAIKOS G. 2-504, ANTAKALNIO SEN., |
| VILNIAUS M. SAV., VILNIUS |
| 8-5-2000000 |
Vietovės kodas. Nurodomas savivaldybės, kurioje yra ūkio žemė, kodas. Šį kodą sudaro du ženklai. Jei ūkio žemė išsidėsčiusi keliose savivaldybėse (pildomos atskiros anketos), tai ir kodai turi būti nuodomi skirtingi.
Pagrindinės veiklos kodas (EVRK). Tai įmonės vykdomos pagrindinės veiklos kodas, nurodytas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje. Nurodomas tik pagrindinės veiklos kodas. Šią eilutę pildo tik žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Jei apklausiamas ūkininko ar šeimos ūkis, ši eilutė paliekama neužpildyta.
Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK). Nurodomas pavadinimas veiklos, kurią vykdo apklausiama žemės ūkio bendrovė ar įmonė. Įrašoma didžiosiomis spausdintinėmis raidėmis. Šią eilutę pildo taip pat tik žemės ūkio bendrovės ir įmonės. Ūkininkų ir šeimos ūkiai šios eilutės nepildo.
Ūkio identifikavimo sąlyginis kodas
Tai Statistikos departamento suteiktas ūkiui sąlyginis kodas, pagal kurį suvedami ūkio duomenys. Šis kodas nurodytas ūkių, kuriuos turi apklausti klausėjas, sąraše. Šio kodo nei įmonė, nei ūkininkaujantis asmuo nežino. Jį įrašo klausėjas.
Anketos nepateikimo priežastys.
Nurodoma priežastis, dėl kurios neužpildyta anketa. Reikiamą atsakymą apibraukti. Anketoje nepažymėta dar viena galima anketos neužpildymo priežastis – žmogus miręs. Šią priežastį, jei priežastis yra būtent ši, būtinai reikia ranka pažymėti 7 numeriu ir įrašyti.
Pažymima, ar tai pagrindinė (1), ar papildoma tyrimo anketa (2). Papildoma tyrimo anketa pildoma tuo atveju, kai ūkio žemė yra išsidėsčiusi dviejose ar daugiau savivaldybių.
A. ŪKIO DUOMENYS
1. Ūkio kategorija. Nurodomas ūkio statusas.
Įregistruotas ūkininko ūkis (1) – tai ūkis, nustatyta tvarka įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Toks ūkis neturi juridinio asmens teisių. Ūkininkas yra fizinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla savo vardu įregistruotame ir atstovaujamame ūkyje.
Žemės ūkio bendrovė (3) – tai fizinių asmenų pagal Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo.
Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) (8) – tai įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Jos nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, pasiskirsto riziką bei naudą pagal narių prekių ir paslaugų apyvartą su šia bendrove ir aktyviai dalyvauja kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) valdyme.
Jei pažymima, kad ūkis yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), būtina nurodyti jos narių skaičių (2 klausimas).
Kiti žemės naudotojai (9) žymima, jei ūkio kategorijos nėra tarp išvardytų tyrimo anketoje (pvz., neįregistruoti ūkiai, asmeninio ūkio naudotojai, kitų juridinių ir fizinių asmenų ūkiai ir pan.).
3. Ūkininkaujančiu asmeniu gali būti fizinis asmuo (1), fizinių asmenų grupė (2) ar juridinis asmuo (3), kurio sąskaita ir vardu ūkis (valda) veikia ir kuris juridiškai ir ekonomiškai yra atsakingas už ūkį, t. y. prisiima ekonominę ūkio riziką. Ūkininkaujančiam asmeniui valda gali priklausyti nuosavybės teise, jis gali ją nuomoti arba turėti teisę naudotis svetimu ūkiu ir gauti iš to naudą, būti ūkio savininko turto patikėtiniu.
Fizinis asmuo (1) žymima, jei ūkininkaujantis asmuo yra vienintelis nepriklausomos valdos naudotojas, nesusijęs su kitomis valdomis bendru valdymu ar panašiais ryšiais. Pvz., sutuoktiniai ar artimi šeimos nariai, kuriems valda kartu priklauso nuosavybės teise arba kurie ją kartu nuomoja.
Fizinių asmenų grupė – tai du ar daugiau fizinių asmenų (partnerių), kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso viena žemės valda arba jie ją nuomoja ar kitaip valdo kartu, arba kartu valdo savo atskiras valdas taip, lyg jos būtų viena valda. Pvz., fizinių asmenų grupė (2) žymima, jei keli kaimynai ar broliai bendrai įsigijo techniką ir bendrai dirba žemę arba kartu tvarko ūkį, arba tvarko savo privačius ūkius taip, lyg jie visi sudarytų vieną ūkį.
Juridinis asmuo (3) yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme, kuriam nuosavybės teise priklauso žemės valda arba jis ją nuomoja ar kitaip valdo.
4. Ūkio valdytojas yra fizinis asmuo, atsakingas už kasdienės gamybinės veiklos organizavimą ūkyje. Paprastai ūkio valdytoju yra ūkininkaujantis asmuo. Jei ūkininkaujantis asmuo yra ir ūkio valdytojas, pereinama prie 6 klausimo.
Tais atvejais, kai ūkininkaujantis asmuo nėra ūkio valdytojas, jis gali įpareigoti valdyti ūkį šeimos narį (2), sutuoktinį (3) arba samdyti giminystės ryšiais nesusijusį asmenį – administratorių (4). Su administratoriumi yra sudaroma darbo sutartis ir už darbą mokamas atlyginimas. Kai ūkininkaujantis asmuo nėra ūkio valdytojas, nurodomas ūkio valdytojo vardas, pavardė, asmens kodas (5 klausimas).
Ūkininkaujančio asmens šeimos nariai yra: sutuoktinis arba sugyventinis, sūnus ir/ar dukra, sūnaus ir/ar dukters sutuoktinis ar sugyventinis, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai ir seserys, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, ūkininkaujančio asmens sutuoktinio broliai, seserys ir jų sutuoktiniai.
5. Ūkio valdytojo duomenys.
Ūkio valdytojo vardas ir pavardė įrašomi laikantis pirmiau pateiktų vardo ir pavardės rašymo nurodymų.
Visi juridiniai asmenys turi atsakyti į šį klausimą.
6. Ar ūkyje suvartojama daugiau kaip 50 proc. savo pagamintos produkcijos?
Jei ūkio ir (ar) asmeninėms reikmėms suvartojama daugiau kaip pusė ūkyje pagamintos ir (ar) apdorotos ar perdirbtos produkcijos, rašoma taip (1), jei suvartojama mažiau kaip pusė – rašoma (2). Dovanota šeimai ir giminaičiams produkcija, už kurią negaunama atlygio, laikoma suvartota ūkio reikmėms. Produkcija, naudojama kaip žaliava kitai gamybai (pvz. pašaras gyvuliams), į pagamintos produkcijos kiekį neįtraukiama. 50 proc. – tai ne tiksli riba, o tik orientacinis dydis.
Ar daugiau kaip pusė ūkyje pagamintos produkcijos suvartojama ūkio reikmėms, galima nustatyti pagal tai, kokio dydžio yra ūkis. Jei ūkis turi 1-3 ha žemės ūkio naudmenų, tai 50 proc. ir daugiau savo pagamintos produkcijos toks ūkis dažniausiai suvartoja savo reikmėms. Išimtis gali būti paukštynai, šiltnamių ūkiai ir pan. Jei ūkis turi daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, tai toks ūkis dažniausiai didesnę savo pagamintos produkcijos dalį parduoda.
7. Ar tiesiogiai vartotojams parduota produkcija sudaro daugiau kaip 50 proc. visos ūkio parduotos produkcijos? Jei ūkio tiesiogiai vartotojams parduota produkcija per 12 mėnesių iki tyrimo pradžios sudarė daugiau kaip 50 proc. ūkio parduotos produkcijos, žymima (1), jei mažiau kaip pusę, žymima (2). 50 proc. yra orientacinis dydis, o ne tiksli riba.
Tiesioginis pardavimas vartotojams – tai įvairiais būdais tiesiogiai iš ūkio vartotojams (pvz., ligoninėms, darželiams, mokykloms, kaimynams, turguje ir kt.) parduota arba atiduota produkcija. Parduota supirkimo, perdirbimo įmonėms ar prekybos tarpininkams produkcija nelaikoma parduota tiesiogiai vartotojams.
8. Ar tvarkoma ūkio veiklos buhalterinė apskaita?
Apskaita – tai nuoseklus įmonės ar ūkio atliktų ūkinių operacijų fiksavimas ir jų analizė, būsimos veiklos prognozavimas. Apskaita gali būti dvejybinė ir supaprastinta.
Apskaitos būdas, kai kiekviena operacija užfiksuojama ne mažiau kaip dviejose sąskaitose (debete ir kredite), vadinama dvejybine apskaita.
Apskaitos būdas, kai kiekviena operacija apskaitos žurnaluose fiksuojama tam skirtose skiltyse (pažymima operacijos data, turinys ir suma), vadinama supaprastinta apskaita.
Jei ūkyje yra tvarkoma kokia nors apskaita, rašoma (1), jei ne – (2). Nelaikoma, kad tvarkoma ūkio buhalterinė apskaita, jei ūkininkas sąsiuvinyje pasižymi parduotą produkcijos kiekį, gautas pajamas ir pan.
9. Ar ūkio veiklai tvarkyti naudojate kompiuterį?
Jei ūkio veiklai tvarkyti naudojamas kompiuteris, rašoma (1), jei ne – (2).
10. Ar esate kooperatyvo narys?
Jei ūkininkaujantis asmuo yra kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) narys, rašoma (1) ir nurodomas kooperatyvų skaičius (11 klausimas), jei nėra, rašoma (2) ir pereinama prie 12 klausimo.
12. Ar ūkis yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje?
Jei ūkis yra mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje, rašoma (1). Mažiau palankių ūkininkauti vietovių nustatymo tvarka ir mažiau palankios ūkininkauti vietovės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-72 (Žin., 2004, Nr. 34–1111). 1 priede pateikti mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtų savivaldybių, seniūnijų, potvynių užliejamų vietovių, intensyvaus karsto vietovių sąrašai.
Jei mažiau palankiai ūkininkauti vietovei priklauso tik dalis ūkio žemės, ūkis šiai kategorijai priskiriamas tik tuo atveju, jei mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje yra daugiau kaip pusė ūkio žemės.
13. Ar ūkis yra sertifikuotas pagal ekologinio žemės ūkio taisykles?
Ekologinis žemės ūkis – ūkininkavimo sistema, kuria siekiama išauginti ekologiškus žemės ūkio produktus nenaudojant sintetinių trąšų, pesticidų ir augimo stimuliatorių. Ekologinio žemės ūkio taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375 (Žin., 2001, Nr. 1–21).
Jei ūkis atitinka ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus (turi tai patvirtinantį dokumentą – sertifikatą), rašoma (1) ir nurodomas plotas, kuriam suteiktas ekologinės gamybos ūkio statusas, ir/arba plotas, kuriam suteiktas pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį statusas (14 klausimas).
Jei ūkis neatitinka ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimų (neturi atitinkamo sertifikato), rašoma (2) ir pereinama prie 16 klausimo.
15. Ar yra sertifikuota gyvulininkystė ir koks statusas yra suteiktas?
Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, ar ūkyje yra sertifikuota ir gyvulininkystė. Jei gyvulininkystei yra suteiktas ekologinės gamybos ūkio statusas, žymima (1), jei pereinamojo laikotarpio į ekologinės gamybos ūkį statusas – (2), o jei sertifikuota tik augalininkystė, o gyvulininkystė nesertifikuota, žymima (3).
16. Ar per paskutinius 5 metus ūkis gavo paramą investicijoms pagal bendrosios žemės ūkio politikos principus?
Jei per paskutinius 5 metus ūkis negavo paramos investicijoms pagal bendrosios žemės ūkio politikos principus, rašoma (2) ir pereinama prie B skyriaus Ūkio žemė. Jeigu per paskutinius 5 metus ūkis tokią paramą gavo, rašoma (1) ir atsakoma į 17 klausimą.
Nurodoma tik parama, kuri buvo skirta ūkiui tiesiogiai. Neįtraukiama parama, kuri buvo skirta aukštesniu lygiu (regionui ar pan.), net jeigu ūkis iš jos turėjo netiesioginės naudos. Pavyzdžiui, čia neįtraukiamos investicijos pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai ir iš dalies pakeičiančiu bei panakinančiu tam tikrus reglamentus (toliau – Reglamentas) numatytą priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“.
Taip pat šis rodiklis neapima paramos, gautos pagal Reglamente numatytas kaimo plėtros priemones, nesusijusias su investicijomis:
- mokymas;
- ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos;
- mažiau ūkininkauti palankios vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais;
- agrarinė aplinkosauga.
17. Ar ūkis gavo paramą pagal priemones?
1) Investicijos į žemės ūkio valdas. Jei per paskutinius 5 metus ūkis gavo paramą pagal Reglamente numatytą kaimo plėtros priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“, rašoma (1). Jei tokios paramos jis negavo, rašoma (2).
2) Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas. Jei per paskutinius 5 metus ūkis gavo paramą pagal Reglamente numatytą kaimo plėtros priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, rašoma (1). Jei tokios paramos jis negavo, rašoma (2).
3) Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas. Jei per paskutinius 5 metus ūkis gavo paramą pagal Reglamento kaimo plėtros priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“, rašoma (1), jei negavo – rašoma (2). Šis klausimas apima šias minėto reglamento 33 straipsnyje nurodytas veiklos sritis:
- žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas, siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių;
- kaimo turizmo ir amatų skatinimas;
Neįtraukiama parama pagal Reglamentu numatytą priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Žemės sklypų perskirstymas“.
B. ŪKIO ŽEMĖ
Ūkio žemė anketoje yra suskirstyta į dvi dalis: ūkio žemę (be namų valdos) ir namų valdą. 18 klausimo lentelėje paskirstoma ūkio žemė, be namų valdos, o 19 klausimo lentelėje paskirstoma namų valdos žemė. Ūkio žemės (be namų valdos) ir namų valdos plotas įrašomas hektarais, šimtosios tikslumu.
Pažymima, kiek ūkininkaujantis asmuo savo ūkyje birželio 1 d. turi nuosavos, nuomojamos ar kitaip valdomos žemės. Išnuomoti plotai priskiriami tiems ūkiams, kurie juos nuomojasi.
18. Ūkio žemė (be namų valdos). Jei žemė yra skirtingose savivaldybėse, pildomos atskiros tyrimo anketos. Antros ar paskesnės tyrimo anketos pirmajame puslapyje užpildoma tyrimo anketos adresinė dalis, pažymima kad tai papildoma tyrimo anketa, t. y. įrašoma (2), ir pereinama prie B skyriaus Ūkio žemė.
Skiltyje Plotas, iš viso nurodomas bendras visose seniūnijose esančios ūkio žemės plotas. Šią skiltį užpildyti būtina.
Lentelės 2, 3, 4, 5 skiltyse ūkio žemė klausėjų patogumui paskirstoma pagal seniūnijas. Tačiau šiose skiltyse įrašyti duomenys nebus suvedami į programą, todėl jų užpildyti nebūtina. Suvedami bus tik 1 skilties (Plotas, iš viso) duomenys. Jeigu klausėjui patogiau pildyti tik 1 skiltį, 2-5 skiltys gali būti paliekamos neužpildytos. Jeigu klausėjas pildo 2-5 skiltis ir jeigu ūkio žemė išsidėsčiusi daugiau kaip 5 seniūnijose, tai 5-oje skiltyje rekomenduojame sudėti kelių seniūnijų žemės plotus arba ranka padalinti kelias skiltis pusiau ir tada susirašyti duomenis.
100 eil. Ariama žemė. Šioje eilutėje nurodomas ariamos žemės, esančios ne namų valdoje, plotas.
Ariama žemė – tai nuolat dirbami plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio augalams auginti, įskaitant daugiamečių žolių pasėlius, įrengtų kultūrinių ganyklų plotus (iki 5 metų) ir pūdymus (juoduosius ir sideralinius).
Ariamą žemę (100 eil. 1 skl.) sudaro apsėti ar apsodinti plotai (193 eil. 1 skl.), ir pūdymai (196 eil. 1 skl.).
Norint atskirti ariamą žemę nuo daugiamečių sodinių plotų, pievų ir natūralių ganyklų, yra naudojamas penkerių metų slenkstis. Tai reiškia, kad ariama žeme nėra laikomas žemės plotas, jei tie patys augalai jame auginami penkerius metus ir ilgiau, t. y. neatsėjami seni ir neužsėjami nauji augalai.
Tam tikri daržovių, dekoratyvinių arba techninių augalų (pvz., šparagų, rožių, dėl savo žiedų ar lapų auginamų dekoratyvinių krūmų, braškių, apynių ir pan.) plotai priskiriami ariamai žemei, net jei jie auga toje pačioje žemėje ilgiau kaip penkerius metus.
Šioje eilutėje nurodytas plotas bus paskirstytas 21 klausimo lentelės 1 skiltyje.
101 eil. Kultūrinės ganyklos. Tai penkerių metų ir senesnės pagerintos žemės ūkio naudmenos gyvuliams ganyti. Jos įrengiamos gerinant natūraliąsias ganyklas arba sėjant specialius žolių mišinius pradedamose įdirbti žemėse, juos kasmet tręšiant, kai kur ir laistant. Tipiškas kultūrinių ganyklų sėjamas žolynas – baltųjų dobilų, pievinės miglės, šunažolės, tikrojo eraičino ir motiejukų mišinys.
102 eil. Pievos ir natūralios ganyklos. Tai plotai, apaugę natūraliomis daugiametėmis pašarinėmis žolėmis, naudojami arba tinkami naudoti šienauti ar gyvuliams ganyti.
Vienmečių žolių plotai ar pūdymai, kuriuose ganomi gyvuliai, priskiriami ne prie ganyklų, bet prie ariamos žemės. Miške šienaujamas ar ganomas plotas prie pievų ir ganyklų nepriskiriamas.
103 eil. Sodai ir uogynai. Tai žemės plotai, užsodinti vaismedžiais ir vaiskrūmiais (obelimis, kriaušėmis, slyvomis, vyšniomis, trešnėmis, serbentais, agrastais, aronijomis, svarainiais ir kt.), kurie užima plotą ilgą laiką ir duoda derlių kelerius metus. Sodai gali būti ištisiniai su mažais tarpais tarp medžių arba neištisiniai su dideliais tarpais. Neįskaitomi namų valdoje esantys sodai ir uogynai.
Ūkių parkai, žemės plotai, apsodinti dekoratyviniais medžiais, vejos, gėlių darželiai laikomi poilsio vieta ir nurodomi 112 eilutėje Kita žemė.
Jeigu sode, tarpueiliuose tarp vaismedžių, yra auginamos ir daržovės, siekiant išvengti ploto padvigubinimo, būtina iš sodo ploto atimti plotą, kuriame auginamos lauko daržovės. Šių daržovių plotą įrašyti tik 175 eilutės 1 skiltyje.
104 eil. Medelynai. Tai jaunų, atvirame lauke auginamų, sumedėjusių augalų, skirtų vėliau persodinti, plotai: vaismedžių, vaiskrūmių, dekoratyvinių augalų, miško medžių medelynai (neįskaitant auginamų miškingoje vietovėje pačio ūkio reikmėms).
105 eil. Kiti daugiamečiai augalai. Tai specialiai įveisti karklų, nendrių, vikšrių, meldų, augalų, skirtų pynimui ar audimui, plotai.
106 eil. Šiltnamiai. Šiltnamiais yra laikomi statiniai su stacionariais ar nuimamais apsauginiais dangalais, kuriuose augalai auginami visą augimo laikotarpį arba didžiąją jo dalį. Ant žemės plėvele uždengti plotai, plastiko gaubtai, į kuriuos negali įeiti žmogus, šiltnamiais nelaikomi.
Jeigu šiltnamiuose derlius išauginamas kelis kartus, nurodomi tik vieno derliaus plotai.
Jei šiltnamis yra kelių aukštų, nurodomas tik apatinio aukšto plotas.
107 eil. Naudojamos žemės ūkio naudmenos. Ariamos žemės (100 eil.), kultūrinių ganyklų (101 eil.), pievų ir natūralių ganyklų (102 eil.), daugiamečių augalų (103, 104, 105 eil.) ir šiltnamių (106 eil.) plotai.
108 eil. Nenaudojamos žemės ūkio naudmenos. Plotas, anksčiau naudotas kaip žemės ūkio naudmenos, pastaraisiais metais nedirbamas dėl ekonominių, socialinių ar kitų priežasčių (ūkininkaujančio asmens liga, nenaudinga auginti ir pan.) ir nenaudojamas sėjomainos sistemoje. Neįskaičiuojami parkai, pievelės, pūdymai.
109 eil. Miškai. Mišku laikomi ne mažesni kaip 0,1 hektaro žemės plotai, apaugę medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip penkis metrus, kita miško augalija, išretėję ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių laikinai netekę augalijos buvusio miško plotai (kirtavietės, žuvę medelynai, degavietės ir kt.). Miškams taip pat priskiriami žemės plotai, kuriuose įveistas miškas (neatsižvelgiant į medžių aukštį), medelynai, daigynai, miško sėklinės plantacijos, žvėrių pašarų aikštelės, medienos sandėliavimo aikštelės, kalėdinių eglučių plotai ir pan.
Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse augančių medžių grupės, siauros (iki 10 metrų pločio) medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, miestuose ir kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai mišku nelaikomi. Šie plotai nurodomi 112 eilutėje Kita žemė.
110 eil. Vandenys. Vandenimis laikomi vidaus paviršinio vandens telkiniai: ežerai, upės, upeliai, tvenkiniai, kanalai, didesnės kaip 0,04 hektaro kūdros. Paviršinio vandens telkinys – žemės reljefo įdauba, nuolat arba periodiškai užpildyta tekančiu ar stovinčiu vandeniu. Melioracijos grioviai šioje eilutėje neįskaitomi.
111 eil. Iš jų įžuvinti vandens telkiniai. Nurodomas vandens telkinio, įrengto žuvims auginti ir veisti, plotas.
112 eil. Kita žemė. Tai plotai, tiesiogiai nenaudojami produktų gamybai, bet būtini ūkio veiklai (žemė po pastatais, keliai ir kt.); žemės ūkio produktų gamybai netinkami plotai (statūs kalvų šlaitai, skardžiai, pelkės, raistai, durpynai, krūmynai ir kt.); poilsiui skirti želdiniai (parkai, pievelės ir kt.).
113 eil. Visas ūkio žemės plotas (be namų valdos). Tai naudojamos (107 eil.) ir nenaudojamos (108 eil.) žemės ūkio naudmenos, miškai (109 eil.), vandenys (110 eil.) ir kita žemė (112 eil.). Namų valdos plotas registruojamas 19 klausimo lentelėje.
114 eil. Melioruoti plotai. Tai žemės sklypai, kuriuose dirvožemio vandens režimas sureguliuotas įrengtomis drenažo sistemomis ar iškastais grioviais. Nurodomi melioruoti ūkyje naudojamų (107 eil.) ir nenaudojamų (108 eil.) žemės ūkio naudmenų plotai.
115 eil. Drėkinami plotai. Tai žemės sklypai, kuriuose įrengtos dirvožemio drėkinimo (augalų lietinimo) sistemos. Nurodomas maksimalus plotas, kurį galima drėkinti naudojant ūkio turimus įrenginius ir vandens kiekį. Neįskaičiuojami drėkinamų augalų po stiklu (106 eil.) plotai.
116 eil. Iš jų drėkinti bent kartą per paskutinius 12 mėn. Per 12 mėnesių iki tyrimo datos bent kartą drėkintų pasėlių plotas (išskyrus augalų po stiklu).
19. Namų valda. Lentelėje fiksuojamas namų valdos plotas. Ši lentelė pildoma tik tuo atveju, jei yra išskirtas (dokumentuotas) namų valdos plotas. Jei namų valdos plotas neišskirtas, visa ūkio žemė paskirstoma tik 18 klausimo lentelėje, o 19 klausimo lentelė paliekama neužpildyta, ir pereinama prie 20 klausimo. Plotai įrašomi hektarais, šimtosios tikslumu.
120 eil. Ariama žemė. Nurodomas namų valdoje esančios ariamos žemės plotas. Šis plotas bus paskirstytas 21 klausimo lentelės 2 skiltyje.
121 eil. Šiltnamiai. Nurodomas šiltnamių, esančių namų valdai priskirtoje žemėje, plotas.
122 eil. Sodai ir uogynai. Namų valdoje esančių sodų ir uogynų plotas.
Jeigu sode, tarpueiliuose tarp vaismedžių, yra auginamos ir daržovės, siekiant išvengti ploto padvigubinimo, būtina iš sodo ploto atimti plotą, kuriame auginamos lauko daržovės. Šių daržovių plotą įrašyti tik 175 eilutės 2 skiltyje.
123 eil. Kita žemė. Tiesiogiai nenaudojami produktų gamybai, bet būtini ūkio veiklai plotai (žemė po pastatais, keliai ir kt.), poilsiui skirti želdiniai (parkai, pievelės, gėlynai ir kt.).
124 eil. Visas namų valdos plotas. Nurodomas namų valdos plotas. Jis turėtų atitikti valdos registravimo dokumentuose nurodytą plotą.
20. Ūkio žemės skirstymas.
Ūkyje naudojamos žemės ūkio naudmenos (107 eil. 1 skl.) skirstomos į privačią, nuomojamą ir kitokią nei dvi nurodytosios žemę.
130 eil. Privati žemė. Tai žemė, kuriai yra išduotas nuosavybės dokumentas ar priimtas sprendimas grąžinti nuosavybę savininkui su teise valdyti jam priklausančią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Ši žemė gali būti susigrąžinta arba gauta kaip nuosavybė neatlygintinai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, įsigyta iš valstybės pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, įsigyta iš kitų piliečių įstatymo nustatyta tvarka, paveldėta pagal įstatymą arba testamentą.
131 eil. Nuomojama iš valstybės žemė. Tai žemė, kurią ūkininkaujantis asmuo nuomoja iš valstybės (pvz., žemės ūkio bendrovių žemė, asmeninių ūkių žemė ir kt.).
132 eil. Nuomojama iš privačių asmenų žemė. Tai žemė, kurią ūkininkaujantis asmuo už iš anksto nustatytą nuomos mokestį (pinigais, natūra ar kitaip) pagal (rašytinį ar žodinį) nuomos susitarimą nuomoja iš kitų asmenų.
133 eil. Kitokia nei dvi nurodytosios. Tai ūkio dirbama, bet oficialiai neįregistruota žemė (pvz., apleistų valdų plotai, niekam nesuteikta ir neišnuomota žemė ir kt.).
21. Apsėti ar apsodinti plotai.
Nurodoma kokie žemės ūkio augalai auginami ūkio žemėje, be namų valdos (lentelės 1 skiltis) ir kokie augalai auginami namų valdoje (lentelės 2 skiltis). Jeigu namų valda nėra išskirta (nebuvo pildoma 19 klausimo lentelė), pildoma tik lentelės 1 skiltis.
Ūkio žemėje, be namų valdos (lentelės 1 skl.) ir namų valdoje auginamų augalų plotai įrašomi hektarais, šimtosios tikslumu.
Žemės ūkio augalų pasėliai – tai ariamos žemės dalis, kurią užima pasėti ar pasodinti augalai einamųjų metų derliui. Įrašomi ne tik jau apsėti ir apsodinti plotai, bet ir tie plotai, kurie birželio 1 d. dar neapsėti ir neapsodinti, bet kuriuos numatoma apsėti ir apsodinti.
Pagal ūkinę reikšmę skiriami javai, ankštiniai augalai grūdams, bulvės, daržovės, techniniai ir pašariniai augalai.
140–151 eil. nurodomi grūdams auginamų javų plotai. Javai, nupjauti nesubrendę, atsižvelgiant į jų panaudojimą, įrašomi į 184 eil. Silosiniai augalai arba į 185 eil. Vienmetės žolės.
150 eil. Kukurūzai grūdams. Nurodomi grūdams skirti plotai. Neįskaitomi kukurūzų, skirtų silosui gaminti, plotai. Jie įrašomi į 183 eil. Kukurūzai silosui.
152–157 eil. nurodomi ne mišiniuose grūdams auginamų ankštinių augalų (valgomųjų ir pašarinių žirnių, pašarinių pupų, lubinų, vikių, lęšių) plotai. Ankštiniai augalai, nupjauti nesubrendę ir sušerti gyvuliams, įrašomi į 185 eil. Vienmetės žolės arba į 184 eil. Silosiniai augalai.
Žirnių, pupų, pupelių, skirtų perdirbti arba maistui, plotai nurodomi 175 eil. Lauko daržovės.
158 eil. Kiti ankštiniai. Nurodomi seradėlių, peliuškų, ankštinių augalų mišinių ir kitų ankštinių augalų grūdams plotai.
Pramoniniai augalai – tai augalai, paprastai neparduodami tiesiai vartoti, kadangi prieš galutinį vartojimą juos reikia perdirbti pramoniniu būdu.
159 eil. Linai pluoštui. Tai dažniausiai pluošto gamybai auginamų Linum usitatissimum L veislės linų plotai, (esant palankioms sąlygoms gali būti nuimtas ir sėmenų derlius).
160 eil. Linai sėmenims. Nurodomi specialių rūšių linų (Lirina, Olinette, Barbara, Gold Merchant ir pan.), auginamų tik sėmenims, plotai.
161-162 eil. Rapsai (įskaitant rapsiukus). Nurodomi aliejaus gamybai bei ne maistui skirtų rapsų (įskaitant rapsiukus) plotai.
163 eil. Kiti aliejiniai augalai. Nurodomi neišvardintų, bet ūkyje auginamų aliejinių augalų plotai (pvz., garstyčios, sojos, saulėgrąžos, aliejiniai ridikai ir kt.). Jei šie augalai auginami ne aliejaus gamybai, jie turi būti įrašyti kitose eilutėse pagal jų paskirtį.
167 eil. Aromatiniai, medicininiai ir prieskoniniai augalai. Nurodomi kalendrų, medetkų, snapučių, ramunėlių, čiobrelių, jazminų, mairūnų, melisų, mėtų, muskatinių šalavijų, pankolių, bazilikų, levandų, valerijonų ir kitų augalų, įskaitant ankstesnių metų, jei augalai daugiamečiai, plotai.
168 eil. Kiti augalai, skirti energetiniams ir pramoniniams tikslams. Nurodomi neišvardintų, bet ūkyje auginamų energetiniams ir pramoniniams tikslams skirtų augalų (drambliažolės, gluosninių žilvičių, nendrinių dryžučių ir eraičinų, rūgčių, spartinų, topinambų, dažinių raudžių ir rūgčių, dažinių dygminų ir prožirnių bei kt.), plotai.
169 eil. Ankstyvosios bulvės. Nurodomi ankstyvųjų veislių bulvių plotai.
170 eil. Sėklinės bulvės (sertifikuotos). Nurodomi veislinių bulvių, skirtų sėklai, plotai. Sėklinės bulvės – tai Solanum tuberosum L. gumbai, kurie auginami pagal nustatytus dauginimo etapus ir atitinka nustatytus kokybinius ir fitosanitarinius reikalavimus. Neįtraukiami atrinktų sėklai, neturinčių atitinkamų sertifikatų, bulvių plotai.
171 eil. Kitos. Nurodomi maistui ir perdirbti auginamų bulvių (įskaitant atrenkamas sėklai, pašarui) plotai.
172 eil. Braškės, iš viso. Nurodomi ariamoje žemėje auginamų braškių plotai.
173 eil. Iš jų pramoniniam perdirbimui. Nurodomi braškių, kurios daugiausia bus skirtos parduoti supirkimo, perdirbimo įmonėms (arba tarpininkams, kurie parduos jas perdirbimo įmonėms), plotai. Šios braškės dažniausiai, nors ne visada, yra auginamos sėjomainoje po kitų žemės ūkio augalų, t. y. ne po daržininkystės augalų (daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų braškių numato parduoti perdirbimo įmonėms, 172 eil. nurodytas braškių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 174 eil. paliekama neužpildyta.
174 eil. Iš jų tiesioginiam vartojimui. Nurodomi braškių, kurios daugiausia bus skirtos tiesioginiam vartojimui, plotai. Šios braškės dažniausiai, nors ne visada, auginamos sėjomainoje po daržininkystės augalų (daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų braškių numato parduoti tiesiogiai vartotojams (įskaitant ir suvartojimą ūkio reikmėms), tai 172 eil. nurodytas braškių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 173 eil. paliekama neužpildyta.
175 eil. Lauko daržovės. Nurodomas visas daržovių, auginamų atvirame grunte ar po žema (nepraeinama) danga, plotas.
176 eil. Iš jų pramoniniam perdirbimui. Nurodomi lauko daržovių, kurių didesnė dalis bus skirta parduoti supirkimo, perdirbimo įmonėms (arba tarpininkams, kurie parduos jas perdirbimo įmonėms), plotai. Šios daržovės dažniausiai, nors ne visada, yra auginamos sėjomainoje po kitų žemės ūkio augalų, t. y. ne po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų daržovių numato parduoti perdirbimo įmonėms, 175 eil. nurodytas daržovių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 177 eil. paliekama neužpildyta.
177 eil. Iš jų tiesioginiam vartojimui. Nurodomi lauko daržovių, kurios daugiausia bus skirtos tiesioginiam vartojimui, plotai. Šios daržovės dažniausiai, nors ne visada, auginamos sėjomainoje po daržininkystės augalų (braškių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų). Jei ūkis didesnę dalį užaugintų daržovių numato parduoti tiesiogiai vartotojams (įskaitant ir suvartojimą ūkio reikmėms), tai 175 eil. nurodytas daržovių plotas įrašomas šioje eilutėje, o 176 eil. paliekama neužpildyta.
178 eil. Gėlės ir dekoratyviniai augalai. Nurodomi gėlių (tulpių, kardelių ir pan.), dekoratyvinių augalų, auginamų atvirame grunte ar po žema (nepraeinama) danga, plotai. Darželiuose auginamų augalų plotai nenurodomi.
179 eil. Cukriniai runkeliai. Nurodomi cukrinių runkelių, skirtų pramoniniam perdirbimui ir pašarui plotai.
180 eil. Pašariniai runkeliai. Nurodomi visi pašarui skirtų runkelių (paprastųjų, puscukrinių ir kt.) plotai.
181 eil. Kiti pašariniai šakniavaisiai. Nurodomi pašarinių morkų, griežčių ir kitų pašarinių šakniavaisių plotai.
182 eil. Augalai sėkloms ir daigai. Nurodomi plotai, kuriuose auginami augalai sėkloms ir daigai parduoti, neįskaitant javų, ankštinių ir aliejinių augalų. Čia nurodomi svogūnų, kopūstų, morkų, burokėlių ir kitų daržovių, cukrinių runkelių, pašarinių šakniavaisių, plotai, skirti sėkloms ir/ar daigams išauginti.
184 eil. Silosiniai augalai. Nurodomi saulėgrąžų, lubinų, pupų, mišinių ir kitų augalų, auginamų silosui gaminti, plotai.
185 eil. Vienmetės žolės. Nurodomi vienmečių žolių žaliajam pašarui ir šienui ir nesubrendusių grūdinių augalų plotai.
186 eil. iš jų sėklai. Nurodomi vienmečių žolių, auginamų sėklai, plotai.
187, 189, 191 eil. nurodomi daugiamečių žolių iki penkerių metų: liucernos (187 eil.), dobilų, jų mišinių (189 eil.), kitų žolių (191 eil.) – plotai.
188, 190, 192 eil. nurodomi daugiamečių žolių iki penkerių metų: liucernų (188 eil.), dobilų, jų mišinių (190 eil.), kitų žolių (192 eil.), auginamų sėklai – plotai.
191 eil. Kitos daugiametės žolės. Nurodomi kultūrinių ganyklų iki penkerių metų ir neišvardytų daugiamečių žolių plotai.
193 eil. Pasėliai, iš viso. Nurodomas bendras apsėtas ar apsodintas plotas.
196 eil. Pūdymai. Pūdymas – tai sėjomainos laukas, per visą augalų vegetacijos laikotarpį arba nemažą jo dalį neapsėtas. Paprastai jis paliekamas pailsėti vienerius ūkinius metus. Pūdymu paprastai laikoma: tuščia žemė be augalų; žemė su savaime augančiais augalais, kuriuos galima naudoti kaip pašarą ar užarti; žemė, užsėta sideraliniais augalais. Dažniausiai šis sėjomainos laukas rengiamas žiemkenčių sėjai.
197 eil. Iš jų sideraliniai. Sideralinis pūdymas – sideraliniais augalais (sideratais) apsėtas plotas. Sideratais vadinami augalai, auginami ne produkcijai, bet dirvos derlingumui pagerinti. Šie augalai užariami žaliajai trąšai.
200 eil. Šiltnamiai. Nurodomas plotas prekinių ir neprekinių plėvelinių bei stiklinių (modernizuotų) šiltnamių, esančių ūkio žemėje, be namų valdos (200 eil. 1 skl.) ir namų valdoje (200 eil. 2 skl.).
201 eil. Iš jų prekiniai. Prekiniuose šiltnamiuose auginami augalai parduoti (likutis gali būti suvartojamas ūkininkaujančio asmens ar jo šeimos narių reikmėms). Taip pat nurodoma, kiek prekinių šiltnamių ploto atskirai užima daržovės (202 eil.), kiek gėlės, dekoratyviniai augalai ir jų daigai (206 eil.).
203-205 eil. Nurodoma kiek prekiniuose šiltnamiuose auginama agurkų, pomidorų ir kitų daržovių.
209 eil. Grybai. Grybai, auginami specialiai pastatytuose ir grybams auginti pritaikytuose statiniuose. Nurodomas grybams auginti skirtų lysvių, maišų ar kito paviršiaus plotas (m2). Jei grybų derlius išauginamas kelis kartus, nurodomi tik vieno derliaus plotai.
22. Sodai ir uogynai.
22 klausimo lentelės 1 skiltyje paskirstomi ūkio žemėje, be namų valdos, esantys sodai ir uogynai, o 2 skiltyje – namų valdoje esantys sodai ir uogynai.
Vaismedžiai ir uogakrūmiai paskirstomi pagal jų rūšis tik tada, kai: arba ūkio žemėje, be namų valdos, nurodytas sodų ir uogynų plotas (103 eil. 1 skl.), arba namų valdoje esančių sodų ir uogynų plotas (122 eil.) yra ne mažesnis kaip 0,1 ha. Jei ir 103 eil. 1 skl., ir 122 eil. nurodyti plotai mažesni nei 0,1 ha, pereinama prie 23 klausimo.
214 eil. Kiti vaismedžiai. Šioje eilutėje nurodomi persikų, abrikosų ir kitų anksčiau nepaminėtų vaismedžių plotai. Jeigu šioje eilutėje nurodytas kurio nors augalo plotas didesnis negu 1 ha, tuščioje eilutėje būtina pažymėti koks tai augalas. Eilutėms suteikiami tokie kodai: persikai – 215 eil., abrikosai – 216 eil.
225 eil. Kiti uogakrūmiai. Šioje eilutėje nurodomi aronijų, mėlynių, šilauogių, gervuogių, spanguolių, šaltalankių, kultūrinių šermukšnių ir kitų anksčiau nepaminėtų uogakrūmių plotai. Jeigu šioje eilutėje nurodytas kurio nors augalo plotas didesnis negu 1 ha, tuščioje eilutėje būtina pažymėti koks tai augalas. Augalams suteikiami tokie kodai: aronijos – 226 eil., šilauogės – 227 eil., šaltalankiai – 228 eil., kultūriniai šermukšniai – 229 eil., spanguolės – 230 eil., mėlynės – 231 eil., gervuogės – 232 eil.
23. Lauko daržovės.
23 klausimo lentelės 1 skiltyje paskirstomos ūkio žemėje, be namų valdos, esančios lauko daržovės, o 2 skiltyje – namų valdoje auginamos daržovės.
Lauko daržovės paskirstomos pagal jų rūšis tik tada, kai: arba ūkio žemėje, be namų valdos nurodytas daržovių plotas (175 eil. 1 skl.), arba namų valdoje auginamų daržovių plotas (175 eil. 2 skl.) plotas yra ne mažesnis kaip 0,1 ha. Jei 175 eil. ir 1 skl., ir 2 skl. nurodyti plotai mažesni nei 0,1 ha, pereinama prie C skyriaus Gyvulių, paukščių, žvėrelių, bičių šeimų skaičius.
C. GYVULIŲ, PAUKŠČIŲ, ŽVĖRELIŲ, BIČIŲ ŠEIMŲ SKAIČIUS
Gyvulių ir paukščių skaičius įrašomas pagal birželio 1 d. būklę. Įrašomi ir tie gyvuliai bei paukščiai, kurie buvo paskersti ar parduoti po birželio 1d. Po birželio 1 d. atvesta gyvulių prievaisa, pirkti gyvuliai ir paukščiai neįrašomi.
Įrašomi gyvuliai, tyrimo metu esantys ūkyje ar už jo ribų (bendroje ganykloje, ganomi kitoje valdoje, laikinai išvežti ir pan.). Naminiai gyvuliai, išskyrus arklius, nenaudojami gamyboje arba pajamas duodančioje veikloje, t. y. naudojami tik ūkininkaujančio asmens šeimos pramogoms, neįrašomi. Gyvuliai įrašomi atskirai pagal rūšį, amžių ir lytį.
301–313 eil. galvijai paskirstyti pagal amžiaus grupes. Skiriamos trys amžiaus grupės: iki vienerių metų, nuo vienerių iki dvejų metų, dvejų metų ir daugiau. Kiekviena amžiaus grupė dar dalijama į grupes pagal lytį ir pagal paskirtį.
Gyvuliai, kuriems tyrimo momentu suėjo lygiai metai, priskiriami grupei nuo vienerių iki dvejų metų.
310 eil. Dvejų ir daugiau metų telyčios veislei. Nurodomos dvejų metų ir vyresnės telyčios, įskaitant veršingas. Jei telyčia gegužės 31 d. apsiveršiavo, ji priskiriama melžiamų karvių grupei ir įrašoma į 311 eil.
311 eil. Melžiamos karvės. Karvės, auginamos pirmiausia tik dėl maistui skirto pieno arba jo perdirbimo į pieno produktus. Čia įtraukiamos ir skersti parinktos melžiamos karvės (penimos ar nepenimos) nuo paskutinės laktacijos iki skerdimo. Nesiveršiavusios telyčios (veršingos), neatsižvelgiant į jų amžių, į karvių grupę neįtraukiamos.
312 eil. Žindenės karvės. Nurodomos karvės dėl savo veislės ar ypatingų savybių laikomos tik dėl veršelių ir kurių pienas nenaudojamas maistui ar perdirbti. Tai mėsinės arba mišrūnės karvės, kurių pagrindinė paskirtis – vesti veršelius mėsai.
313 eil. Kitos karvės. Nurodomos kitos skersti auginamos karvės (penimos ar nepenimos prieš skerdimą) ir visos kitos karvės, neįtrauktos į melžiamų ir žindenių karvių grupę.
321–330 eil. kiaulės paskirstytos į tris grupes: paršeliai, penimos kiaulės ir kiaulės veislei.
321 eil. Paršeliai iki 20 kg (iki 2 mėn.). Nurodomi paršeliai, kurių gyvasis svoris mažesnis kaip 20 kg arba jaunesni kaip 2 mėnesių.
322 eil. Paršeliai nuo 20 iki 50 kg (nuo 2 mėn. iki 4 mėn.). Nurodomi paršeliai, kurių gyvas svoris didesnis negu 20 kg, bet mažesnis negu 50 kg, arba nuo 2 iki 4 mėn. amžiaus.
323-325 eil. Penimos kiaulės. Tai mėsai auginamos kiaulės, kurių svoris didesnis kaip 50 kg, įskaitant išbrokuotas paršavedes ir kuilius. Penimos kiaulės paskirstomos pagal svorį arba pagal amžių.
326-330 eil. nurodomos 50 kg ir didesnio svorio kiaulės veislei. Išbrokuotos paršavedės neįtraukiamos.
326 eil. Kuiliai. Nurodomi veisliniai kuiliai, kurių svoris 50 kg ir didesnis.
327 eil. Pagrindinės paršavedės. Nurodomos 50 kg ir didesnio svorio, arba keturių mėnesių ir vyresnės pagrindinės bandos paršavedės, laikomos bandai atnaujinti.
328 eil. Pakaitinės paršavedės. Nurodomos 50 kg ir didesnio svorio, arba keturių mėnesių ir vyresnės pakaitinės paršavedės, apsiparšiavusios pirmą kartą.
329 eil. Pakaitinės kiaulaitės (sukergtos). Nurodomos 50 kg ir didesnio svorio, arba keturių mėnesių ir vyresnės sukergtos jaunos kiaulaitės (pakaitinės kiaulaitės) prievaisai vesti.
330 eil. Pakaitinės kiaulaitės (nesukergtos). Nurodomos 50 kg ir didesnio svorio, arba keturių mėnesių ir vyresnės pakaitinės kiaulaitės, kurios dar nėra sukergtos.
340 eil. Avys, iš viso. Nurodomas visas turimų avių, avinų ir ėriukų skaičius.
341 eil. ėriavedės. Nurodomos visos apsiėriavusios ir išbrokuotos avys, įskaitant vienerių metų ir vyresnes jaunikles.
342 eil. kitos. Nurodomos visos kitos avys, išskyrus ėriavedes. Čia įrašomi ėriukai iki vienerių metų ir avinai.
350 eil. Ožkos, iš viso. Nurodomas visas turimų ožkų, ožių ir ožiukų skaičius.
351 eil. vedeklės. Nurodomos ožkų patelės, turėjusios jauniklių, įskaičiuojant vienerių metų ir vyresnes jaunikles ir išbrokuotas ožkas.
352 eil. kitos. Visos kitos ožkos, išskyrus vedekles. Čia įrašomi ožiukai iki vienerių metų ir ožiai.
360 eil. Arkliai, iš viso. Nurodomas visas turimų arklių, kumelių ir kumeliukų skaičius. Čia nurodomi darbiniai arkliai, jojimo, lenktynių žirgai ir ūkininkaujančio asmens šeimos pramogoms skirti arkliai.
361 eil. Iš jų trejų metų ir vyresnės kumelės. Tai trejų metų ir vyresnės kumelės veislei ir ūkio darbams dirbti.
370 eil. Paukščiai, iš viso. Tai bendras turimų paukščių skaičius.
371 eil. Vištos ir gaidžiai. Nurodomos visos vištos ir gaidžiai, nepriklausomai nuo amžiaus (ir suaugę, ir jaunikliai).
372 eil. Iš jų vištos dedeklės. Tai vištos, auginamos kiaušinių gamybai. Įskaičiuojamos augančios, dar nepradėjusios dėti kiaušinių 5 mėnesių ir vyresnės jauniklės ir išbrokuotos vištos dedeklės. Čia įrašomi ir veisliniai gaidžiai.
373 eil. Iš jų viščiukai broileriai. Nurodomas mėsinių veislių broilerių ir vištų, auginamų mėsos gamybai, skaičius.
374, 375, 376, 377, 378 eilutėse įrašomi visi paukščiai (ir suaugę, ir jaunikliai). Pvz., 374 eil. Žąsys nurodomas bendras žąsiukų, žąsinų ir žąsų skaičius.
378 eil. Kiti paukščiai. Nurodomi neišvardyti, bet ūkyje auginami paukščiai (pvz., putpelės, fazanai, perlinės vištaitės ir kt.).
380 eil. Triušiai, iš viso. Nurodomas visas triušių (patinų ir patelių) skaičius (ir suaugusių, ir jauniklių), tiek veislinių, tiek neveislinių.
381 eil. Iš jų patelės, jau turėjusios jauniklių. Nurodomos penimų triušių gamybai laikomos patelės, jau turėjusios jauniklių.
382-386 eilutėse nurodomas bendras suaugusių žvėrelių ir jauniklių skaičius.
390 eil. Bičių šeimos. Nurodomas medaus gamybai laikomų bičių šeimų skaičius.
D. TRAKTORIAI, MAŠINOS IR ĮRENGINIAI
Surašomi birželio 1d. ūkyje turimi ar laikinai išnuomoti traktoriai, mašinos ir įrenginiai.
1 skiltyje įrašoma žemės ūkio technika, kuri tyrimo dieną nuosavybės teise priklauso tik apklausiamam ūkiui. Neįrašoma bendrosios nuosavybės teise ūkiui priklausanti technika.
Įrašoma ir išperkamosios nuomos (lizingo) būdu įsigyta technika, neatsižvelgiant į tai, kad ji dar neišpirkta.
400-403 eil. Traktoriai. Traktoriai – tai savaeigės ratinės arba vikšrinės mašinos prie jų prikabintoms, pakabintoms, primontuotoms žemės ūkio, statybos, melioravimo, transporto ir kt. mašinoms varyti. Vienas mašinas traktoriai traukia arba stumia, kitų mašinų darbo dalis varo traktorių darbo velenai. Traktoriai, naudojami vien tik miškininkystėje, statybose, grioviams kasti, keliams tiesti ir pan., neįskaičiuojami.
1 kilovatas (1 kW) = 1,36 arklio galios (AG)
| Eil. Nr. |
Galingumas, kW |
Galingumas, AG |
Traktorių markės |
| 400 |
iki 40 |
iki 54 |
T–16, T–25, T–40, RS–09 |
| 401 |
40–< 60 |
54–< 82 |
MTZ–50, MTZ–80, MTZ–82, T–70S, T–74 |
| 402 |
60–< 100 |
82–< 136 |
DT–75M, MTZ–920, MTZ–952, MTZ–1025 |
| 403 |
100 ir galingesni |
136 ir galingesni |
T–150, T–130, T–150K, K–701 |
Šiai antraštei priskiriamos ir specialiosios transporto priemonės, naudojamos kaip žemės ūkio traktoriai.
404 eil. Iš bendro traktorių skaičiaus traktoriai, pagaminti 1995 m. ir vėliau. Nurodomas tik ūkiui priklausančių traktorių (neatsižvelgiant į galingumą), pagamintų 1995 m. ir vėliau, skaičius.
405–407 eil. Nurodomas kultivatorių, tarpueilių kultivatorių ir kauptuvų bei šienapjovių skaičius. Vien tik parkams ir pievelėms naudojamos mašinos neįtraukiamos.
408 eil. Javų kombainai (savaeigiai ir prikabinami). Įrašomas savaeigių, pakabinamų ant traktoriaus arba prie jo prikabinamų mašinų javams (įskaitant kukurūzus grūdams), ankštiniams ir aliejiniams augalams, ankštinių augalų ir žolių sėkloms ir t. t. nuimti ir kulti, skaičius. Specializuotos žirnių kuliamosios mašinos neįtraukiamos.
409–415 eil. Kita derliaus nuėmimo technika. Įrašomas savaeigių, pakabinamų ant traktoriaus arba prie jo prikabinamų mašinų (išskyrus javų kombainus), naudojamų pašarinių augalų, bulvių, cukrinių runkelių, daržovių, linų nuėmimui, skaičius.
Drėkinimo įrenginiai. Tai įvairūs drėkinimui naudojami įrenginiai, neatsižvelgiant į tai, ar vanduo laistomas ant pasėlių, tiekiamas grioviais ar vamzdžiais ant žemės paviršiaus. Drėkinimo sistemos ir įrenginiai gali būti stacionarūs arba kilnojami. Vien tik daržuose ar šiltnamiuose naudojama įranga neįskaitoma, bet lauko daržovėms auginti naudojami drėkinimo įrenginiai įskaitomi.
416 eil. stacionarūs. Nurodomas bendras visų drėkinimui naudojamų stacionarių įrenginių, arba tų, kurių negalima perkelti auginimo laikotarpiu, skaičius.
417 eil. kilnojamieji. įrašomas bendras visų drėkinimui naudojamų įrenginių, kuriuos galima perkelti iš vieno lauko į kitą, tuo pačiu auginimo laikotarpiu, skaičius.
24. Ar turite technikos, įsigytos bendrosios nuosavybės teise? Jei ūkis turi 400-417 eil. išvardintos technikos, įsigytos bendrosios nuosavybės teise, rašoma (1), jei neturi – (2).
25. Ar naudojote kitų ūkių ar bendrovių techniką? Šiuo klausimu siekiama išsiaiškinti, ar ūkis turi pakankamai nuosavos technikos ūkio darbams dirbti, ar papildomai per paskutinius 12 mėnesių nuomojo ar pagal abipusės paramos susitarimą naudojo kitų ūkių, bendrovių, kooperatinių bendrovių techniką. Jei ūkis naudojo kitų ūkių ar bendrovių techniką, išvardintą 400-417 eil., rašoma (1), jei ne – (2).
E. ŪKIO DARBUOTOJAI
26. Ūkio darbuotojų skaičius (nuo 2004 m. gegužės 31 d. iki 2005 m. birželio 1 d.).
Nurodomi visi asmenys, baigę privalomąjį mokslą ir per paskutinius 12 mėnesių dirbę ūkio darbus. Neįrašomi jaunesni nei 16 metų asmenys. Ūkininkaujančio asmens sutuoktinis, (552 eil.) 5 skiltyje nurodęs nulį valandų, į ūkio darbuotojų skaičių neįskaičiuojamas.
Juridiniai asmenys nurodo nuolatinių samdomų darbuotojų skaičių.
Stebėjimo laikotarpis gali būti trumpesnis kaip 12 mėnesių, jeigu teikiama 12 mėnesių informacija.
Darbas ūkyje – bet koks darbas, susijęs su žemės ūkio produktų gamyba ir šių produktų savybių palaikymu.
Prie ūkio darbų priskiriama:
ü organizavimas ir valdymas (pirkimas, pardavimas, apskaita ir t. t.);
ü lauko darbai (arimas, šienavimas, derliaus nuėmimas ir t. t.);
ü gyvulių auginimas (pašarų ruošimas, šėrimas, melžimas, gyvulių priežiūra ir t. t.);
ü darbai, susiję su pirminių žemės ūkio produktų laikymu, perdirbimu (pvz., grietinės, sviesto, varškės, sūrio gamyba), apdorojimu, paruošimu rinkai ir pan. (silosavimas, pakavimas ir t. t.);
ü priežiūros darbai (pastatų, mašinų, įrengimų remontas ir t. t.).
27. Statistiniai duomenys apie kiekvieną ūkyje dirbantį asmenį.
Jei ūkininkaujantis asmuo yra ir ūkio valdytojas, tai 551 eil. nepildoma.
Jei ūkio valdytojas yra ūkininkaujančio asmens sutuoktinis ar kitas šeimos narys, jis įrašomas į 551 eil. ir nurodomas giminystės ryšio su ūkininkaujančiu asmeniu kodas.
Jei ūkininkaujančio asmens sutuoktinis ūkyje nedirbo, jo duomenys vis tiek įrašomi į 552 eil.
Kiti šeimos nariai – nurodomi sūnūs ar dukros, sūnų ar dukterų sutuoktiniai ar sugyventiniai, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai ir seserys, jų sutuoktiniai ar sugyventiniai, ūkininkaujančio asmens sutuoktinio broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, dirbantys ūkio darbus, bet nebūtinai gyvenantys ūkyje. Šeimos nariai gali gauti atlyginimą. Jie gali dirbti reguliariai ir nereguliariai.
Juridiniai asmenys įrašo tik duomenis apie ūkio valdytoją.
Profesinis žemės ūkio pasirengimas.
Nurodomas aukščiausias asmens profesinio pasirengimo lygis.
Tik praktinė patirtis (1) žymima, jei asmuo neturi kvalifikacinio pasirengimo žemės ūkio srityje, bet patirties įgijo dirbdamas ūkyje.
Bazinis (2) žymima, jei asmuo studijuoja ar yra baigęs žemės ūkio technikumą, aukštesniąją mokyklą, profesinę mokyklą, suteikiančią profesinę žemės ūkio kvalifikaciją, yra išklausęs (iki 2 m.) aukštesniosios žemės ūkio mokyklos ir/ar įstaigos, kuri specializuojasi tam tikrose srityse (įskaitant sodininkystę, miškininkystę, žuvininkystę, veterinariją, žemės ūkio technologijas ir kitus susijusius dalykus), kursus.
Visiškas (3) žymima, jei asmuo yra baigęs aukštesniąją žemės ūkio mokyklą (2 ir daugiau mokslo metų), universitetą ar kitą aukštojo mokslo įstaigą, rengiančią žemės ūkio, sodininkystės, miškininkystės, žuvininkystės, veterinarijos, žemės ūkio technologijų ar kitų susijusių dalykų specialistus.
Vidutiniškai dirbta ūkyje valandų per dieną. Ūkininkaujantis asmuo ar ūkio valdytojas nurodo, kiek vidutiniškai per dieną, imant paskutinius 12 mėnesių, ūkyje dirbo jis pats ir kiek ūkio nariai. Ūkyje dirbtas laikas, tai laikas, skiriamas gyvulių priežiūrai, lauko darbams, technikos, pastatų remontui, priežiūrai ir pan. Namų ruošos darbai (tvarkymasis namuose, gyvenamojo namo remontas, maisto gaminimas ir pan.) į ūkyje dirbtą laiką neįskaitomi. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žemės ūkyje ryškus sezoniškumas. Vidutiniškai ūkyje dirbtų valandų skaičius priklauso nuo ūkio dydžio, turimos technikos, gyvulių kiekio ir t. t. Pvz.,
iki 2 valandų (2) nurodoma, jei asmuo dirba kitą mokamą darbą ir tik iš ryto ar vakarais atlieka ūkio darbus;
2–4 valandos (3) nurodoma, jei apklausiamasis yra vienišas, senyvo amžiaus asmuo, turintis karvę ir du hektarus žemės;
4–6 valandos (4) dažniausiai žymima, jei asmuo turi 10 hektarų žemės, augina produktus parduoti ir savo reikmėms;
6–8 valandos (5) nurodoma, jei asmuo dirba prekiniame ūkyje, užsiimančiame augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamyba.
Ar gauna atlyginimą už darbą ūkyje? Taip (1) nurodoma, jeigu ūkininkaujantis asmuo už darbą ūkyje išsimoka atlyginimą sau ir/ar išmoka ūkio nariams.
Ar dirba kitą mokamą darbą? Taip (1) nurodoma, jei asmuo dirba kitą darbą, už kurį gauna atlyginimą.
Jei dirba, tai ar tas darbas yra jo pagrindinis darbas? Taip (1) nurodoma, jei darbas ūkyje respondentui yra papildomas darbas. (1) įrašoma dažniausiai tada, kada kitas mokamas darbas užima daugiau laiko negu darbas ūkyje.
Ne (2) nurodoma, jei darbas ūkyje respondentui yra pagrindinis darbas. (2) įrašoma dažniausiai tada, kai darbas ūkyje užima daugiau laiko negu kitas mokamas darbas.
Jei respondentas faktiškai ūkyje nedirba, bet kokia kita pelninga veikla laikoma pagrindiniu darbu.
Ūkyje dirbantys nuolatiniai samdomieji darbuotojai.
Samdomuoju darbuotoju laikomas asmuo, dirbantis už atlyginimą. Už darbą jam gali būti sumokėta ne tik pinigais, bet ir natūra, t. y. maisto produktais, ne maisto produktais ar nemokamai leista naudotis suteiktu gyvenamuoju plotu ir pan.
Nurodomas nuolatinių samdomųjų darbuotojų, dirbusių paskutinius 12 mėnesių, amžius ir lytis. Žemės ūkio bendrovės ar įmonės ūkio valdytojas į samdomųjų darbuotojų skaičių neįskaičiuojamas.
Prie samdomųjų darbuotojų priskiriami ir asmenys, kurie nurodytu laikotarpiu dirbo nuolat, bet dėl išvardytų priežasčių viso laikotarpio neišdirbo:
ü dėl specifinių gamybos sąlygų (pvz., daržininkystės, sodininkystės ūkių darbuotojai, kurie dirba tik tam tikrą ribotą laikotarpį (trumpalaikiai sezoniniai darbuotojai čia neįskaičiuojami);
ü atostogų, karinės tarnybos, ligos, nelaimingo atsitikimo, mirties ar pan.;
ü įsidarbinimo ūkyje pradžios ar pabaigos (darbuotojai, kurie per paskutinius 12 mėnesių dirbo tame ūkyje, o po to perėjo dirbti į kitą);
ü nutraukus darbą ūkyje dėl nenumatytų priežasčių (potvynio, gaisro ir pan.).
28. Nuolatinių samdomųjų darbuotojų skaičius žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse.
Darbuotojai, kurių skaičius nurodytas 26 klausime, paskirstomi pagal lytį ir pagal vidutiniškai dirbtų valandų per dieną (per paskutinius 12 mėnesių) skaičių.
29. Ar ūkyje dirba laikini samdomieji darbuotojai?
Taip (1) žymima, jei ūkyje sezoniniams darbams samdomi darbuotojai.
Laikinu samdomuoju darbuotoju laikomas asmuo, kurį ūkininkaujantis asmuo samdo dirbti darbus tam tikrą laiką (per bulviakasį, šienapjūtę, rinkti akmenis, uogas ir pan.). Nurodomas vyrų ir moterų bendras dirbtų dienų skaičius (per paskutinius 12 mėnesių).
Laikinų samdomųjų darbuotojų darbo laikas perskaičiuojamas į nuolatinių samdomųjų darbuotojų (dirbančių visą darbo dieną) darbo laiką, net jeigu rašytinėje ar žodinėje samdos sutartyje nurodyta, kad darbo diena yra trumpesnė arba ilgesnė už nuolatinio samdomojo darbuotojo darbo dieną.
Visa darbo diena – tai tokios trukmės darbo diena (8 val.), už kurią darbuotojui mokama visos darbo dienos alga ir per kurią atliekamas visą darbo dieną dirbančio asmens darbas. Pvz., jei darbuotojas dirbo dvi dienas po 4 val., žymima, kad jis dirbo vieną dieną. Taigi bendras dirbtų valandų skaičius apskaičiuojamas sudedant visų laikinai samdomų darbuotojų dirbtas valandas ir gautą sumą dalijant iš 8. Analogiškai apskaičiuojamos vyrų ir moterų dirbtų valandų skaičius.
31. Tiesiogiai ūkio nepasamdytų asmenų dirbtų ūkyje darbo dienų skaičius.
Bendras skaičius lygiaverčių darbo dienų, kurias ūkyje dirbo tiesiogiai ūkio nepasamdyti asmenys (pvz. rangovo darbuotojai). Tiesiogiai ūkio nepasamdytų asmenų darbas – tai visos tiesiogiai ūkyje nedirbančių, o savarankiškai dirbančių arba trečiųjų šalių, pvz., rangovų ar kooperatyvų, samdomų asmenų valdoje atliekamo ūkio darbo rūšys. Įskaitomos kito asmens ar įmonės vardu ūkyje dirbančių asmenų darbo dienos. Žemės ūkio apskaitos įmonių ir nemokamo savitarpio pagalbos metu atliktas darbas neįskaitomas. Į šį klausimą turėtų atsakyti žemės ūkio bendrovės ir įmonės bei stambesni ūkiai, kuriuose tam tikrus darbus atlieka rangovų, kooperatyvų ar pan. samdomi asmenys.
Nurodomas ūkyje per 12 mėnesių iki apklausos dienos dirbusių asmenų darbo dienų, neįtrauktų į ankstesnius punktus, skaičius. Išdirbtos valandos, remiantis pilnos darbo dienos valandų skaičiumi, turi būti paverstos atitinkamu dienų skaičiumi.
F. KAIMO PLĖTRA
32. Ar ūkis užsiima kita veikla?
Kita ūkio veikla – tai bet kuri kaimo vietovėje vykdoma veikla, nelaikoma žemės ūkio veikla (t. y. veikla, nesusijusi su ūkio darbais, tačiau tiesiogiai susijusi su ūkiu ir turinti jam ekonominį poveikį.).
Jei atsakoma taip (1), nurodomos visos vykdomos ne žemės ūkio veiklos rūšys.
Kaimo turizmas.
Visa turizmo veikla (nakvynės paslaugos, turistų ar kitų grupių supažindinimas su ūkiu, sporto ir rekreacinė veikla ir kt.), jei naudojamas ūkio plotas, pastatai ar kiti ištekliai.
Amatai.
Ūkininkaujančio asmens, šeimos narių ar samdomų darbuotojų, jei jie dar dirba ir ūkio darbus, pagaminti gaminiai, rankdarbiai, neatsižvelgiant į tai, kaip jie parduodami.
Produktų perdirbimas.
Pirminių žemės ūkio produktų perdirbimas į antrinius produktus, neatsižvelgiant į tai, ar žaliava gaminama ūkyje ar perkama iš kitur (pvz., mėsos perdirbimas, sūrių, vyno gamyba ir kt.). Čia įtraukiamas tiesioginis ūkio produktų pardavimas vartotojams, išskyrus atvejus, kai ūkyje produktai neperdirbami (pvz., pienas parduodamas tiesiogiai kaimynams).
Ūkio produktų gamyba vartoti sau arba tokių produktų pertekliaus pardavimas neįskaičiuojami.
Medienos ir medienos dirbinių (gaminių) gamyba.
Medienos žaliavos pirminis apdorojimas (pvz., rąstų, medienos pjovimas). Tolesnis perdirbimas, (pvz., baldų gaminimas), čia neįskaičiuojamas.
Akvakultūra.
Žuvų, moliuskų, vėžiagyvių ir kitų organizmų dirbtinis auginimas gėlame arba jūros vandenyje.
Atsinaujinančios energijos gamyba (vėjo, energijos ir kt.).
Parduoti gaminama atsinaujinanti energija, pvz., vėjo malūnų, vandens jėgainių ar biodujų gaminama energija, žemės ūkio produktų (šiaudų, malkų) pardavimas energijos gamybos įmonėms. Atkuriamosios energijos gamyba tik ūkio reikmėms neįskaičiuojama.
Darbas pagal sutartis (naudojant ūkio įrenginius).
Tai darbas pagal sutartį, dažniausiai naudojant ūkio techniką (pvz., sniego valymas, krovinių vežimas, kraštovaizdžio priežiūros darbai ir kt.).
Kita.
Kita pirmiau nepaminėta pelninga veikla (pvz., sandėliavimas, mašinų nuoma ir kt.).
______________
1 priedas
MAŽIAU PALANKIOMS ŪKININKAUTI VIETOVĖMS PRISKIRTŲ SAVIVALDYBIŲ, SENIŪNIJŲ, POTVYNIŲ UŽLIEJAMŲ VIETOVIŲ, INTENSYVAUS KARSTO VIETOVIŲ SĄRAŠAI
Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtų savivaldybių sąrašas:
| 1. Anykščių raj. sav. |
8. Rietavo sav. |
15. Trakų raj. sav. |
| 2. Elektrėnų sav. |
9. Rokiškio sav. |
16. Ukmergės raj. sav. |
| 3. Ignalinos raj. sav. |
10. Šalčininkų raj. sav.* |
17. Utenos raj. sav. |
| 4. Lazdijų raj. sav. |
11. Šilutės raj. sav.* |
18. Varėnos raj. sav. |
| 5. Molėtų raj. sav. |
12. Širvintų raj. sav. |
19. Zarasų raj. sav. |
| 6. Pagėgių sav.* |
13. Švenčionių r. sav. |
|
| 7. Plungės raj. sav.* |
14. Telšių r. sav. |
|
* Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskirtos ir Pagėgių, Plungės raj. bei Šalčininkų raj. ir Šilutės raj. savivaldybės. Jos neatitiko vieno iš demografinių rodiklių, tačiau pagal gamtinę specifiką yra svarbios kraštovaizdžio, bioįvairovės, gyvūnijos apsaugos požiūriu.
Mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms priskirtų seniūnijų sąrašas:
| Alytaus raj. sav. |
Raseinių raj. sav. |
Kelmės raj. sav. |
Tauragės raj. sav. |
| 1. Daugų sen. |
15. Šiluvos sen. |
25. Vaiguvos sen. |
43. Gaurės sen. |
| 2. Raitininkų sen. |
|
26. Užvenčio sen. |
44. Batakių sen. |
| A. |
Skuodo raj. sav. |
27. Kražių sen. |
45. Lauksargių sen. |
| Druskininkų sav. |
16. Barstyčių sen. |
28. Šaukėnų sen. |
46. Žygaičių sen. |
| 3. Liepalingio sen. |
17. Notėnų sen. |
29. Pakražančio sen. |
|
| 4. Viečiūnų sen. |
|
|
Mažeikių raj. |
|
|
Kazlų Rūdos sav. |
Radviliškio raj. sav. |
47. Sedos sen. |
| Jonavos raj. sav. |
18. Jankų sen. |
30. Šiaulėnų sen. |
|
| 5. Dumsių sen. |
|
|
Vilniaus raj. sav. |
| 6. Upninkų sen. |
Šakių raj. sav. |
Jurbarko raj sav. |
48. Buivydžių sen. |
|
|
19. Lekėčių sen. |
31. Viešvilės sen. |
49. Dūkštų sen. |
| Kauno raj. sav. |
|
|
50. Medininkų sen. |
| 7. Zapyškio sen. |
Vilkaviškio raj. sav. |
Šilalės raj. sav. |
51. Sužionių sen. |
|
|
20. Vištyčio sen. |
32. Bijotų sen. |
|
| Kaišiadorių raj. sav. |
21. Gražiškių sen. |
33. Bilionių sen. |
|
| 8. Kruonio sen. |
|
34. Kaltinėnų sen. |
|
| 9. Nemaitonių sen. |
Kupiškio raj. sav. |
35. Kvėdarnos sen. |
|
| 10. Palomenės sen. |
22. Kupiškio sen. |
36. Laukubos sen. |
|
| 11. Paparčių sen. |
|
37. Palentinio sen. |
|
|
|
Panevėžio raj. sav. |
38. Šilalės kaimiškoji sen. |
|
| Prienų raj. sav. |
23. Karsakiškio sen. |
39. Tenenių sen. |
|
| 12. Stakliškių sen. |
|
40. Traksėdžio sen. |
|
|
|
Akmenės raj. sav. |
41. Upynos sen. |
|
| Klaipėdos raj. sav. |
24. Kruopių sen. |
42. Žadeikių sen. |
|
| 13. Dovilų sen. |
|
|
|
| 14. Priekulės sen.* |
|
|
|
* Prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių priskirta Klaipėdos raj. sav. Priekulės seniūnija. Ji neatitiko demografinių rodiklių, tačiau savo gamtine speciffika yra svarbi kraštovaizdžio, bioįvairovės, gyvūnijos apsaugos požiūriu.
Intensyvaus karsto vietovių sąrašas:
| Biržų raj. sav. |
Pasvalio raj. sav. |
| 1. Pabiržės sen. |
3. Pasvalio sen. |
| 2. Širvenos sen. |
4. Krinčino sen. |