LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO
DEKRETAS
DĖL PAKLAUSIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI
2008 m. lapkričio 5 d. Nr. 1K-1564
Vilnius
1 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 106 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta Respublikos Prezidento teisė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas rinkimų įstatymas per Seimo narių rinkimus. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas Respublikos Prezidentui 2008 m. lapkričio 4 d. įteikė skundą dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2008 m. lapkričio 2 d. sprendimu Nr. 198 „Dėl Lietuvos socialdemokratų partijos skundo, kuriuo prašoma pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais“ buvo atmestas Lietuvos socialdemokratų partijos atstovo rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje J. Jurginio skundas, kuriuo prašoma pripažinti rinkimų į Seimą pakartotinio balsavimo 2008 m. spalio 26 d. pirminio skaičiavimo rezultatus vienmandatėje Šeškinės rinkimų apygardoje Nr. 6 galutiniais arba pripažinti perskaičiavimo rezultatus negaliojančiais ir skelbti pakartotinius rinkimus. Skunde nurodytos aplinkybės gali būti vertinamos kaip Seimo rinkimų įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 79 straipsnio 2 ir 4 dalių, 80 straipsnio 1 dalies, 81 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio 2 dalies pažeidimai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. lapkričio 5 d. išvadoje pabrėžė, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 106 straipsnio 5 dalimi bei Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalimi, 95 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 73 straipsnio 1 punktu ir 74 straipsnio 2 dalimi,
kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar per 2008 metų Lietuvos Respublikos Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 77 straipsnio 2 dalies, 79 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos dėl balsų skaičiavimo ir biuletenių apskaitos, 80 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl biuletenių pripažinimo negaliojančiais, 81 straipsnio 1 dalies ir 82 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl biuletenių pateikimo ir jų saugumo užtikrinimo, įtvirtinančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais.
2 straipsnis.