LIETUVOS BANKO VALDYBA

N U T A R I M A S

DĖL STATISTINIŲ ATASKAITŲ MOKĖJIMŲ BALANSUI SUDARYTI FORMŲ PATVIRTINIMO

2000 m. birželio 29 d. Nr. 94

Vilnius

Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti šių statistinių ataskaitų formas:

1.1. Ketvirtinės statistinės ataskaitos formą B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama);

1.2. Mėnesinės statistinės ataskaitos formą B-09-02 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama);

1.3. Mėnesinės statistinės ataskaitos formą B-09-03 „Įplaukų iš užsienio bankų ir pervedimų užsienio bankams ataskaita“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama);

1.4. Mėnesinės statistinės ataskaitos formą B-09-04 „Įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaita“ ir pildymo paaiškinimus (pridedama).

2. Ataskaita B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ Lietuvos bankui pradedama teikti nuo 2000 m. liepos 1 d., pateikiant 2000 m. antrojo ketvirčio duomenis.

3. Ataskaitos B-09-02 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“, B-09-03 „Įplaukų iš užsienio bankų ir pervedimų užsienio bankams ataskaita“ ir B-09-04 „Įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaita“ Lietuvos bankui pradedamos teikti nuo 2000 m. lapkričio 1 d., pateikiant 2000 m. spalio mėnesio duomenis.

4. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos banko valdybos 1997 m. kovo 6 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl statistinės atskaitomybės B-06-02 formos „Ataskaita Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti“ patvirtinimo“ 1 ir 2 punktus.

PIRMININKAS                                                                                                            R. ŠARKINAS

Ataskaitos kodas 28001
Pateikėjas
Banko kodas
Adresas
Tel./faks.
Gavėjas Kodas 0905
Mokėjimų balanso skyrius
Pinigų politikos departamentas	Garantuojame banko duomenų konfidencialumą
Lietuvos bankas
Gedimino pr. 6, 2629 Vilnius	Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais.

	Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A	B	1	2	3	4	5
A. Paslaugos
A.1. Banko suteiktos paslaugos nerezldentams
Finansinės paslaugos	100
Kitos paslaugos (detalizuoti nurodant paslaugos kodą)	110
	111
	112
	113
A.2. Bankui suteiktos nerezidentų paslaugos
Finansinės paslaugos	120
Kitos paslaugos (detalizuoti nurodant paslaugos kodą)	130
	131
	132
	133
B. Nerezidentų darbo užmokestis
Nerezidentų darbo užmokestis	140 1
Iš jo pajamos ir socialinio draudimo mokesčiai	141 I

	Eilutes kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
			Iš jų pagal veiklos rūšis
A	B	1	2	3	4	5
C. Tiesioginės investicijos
C.1. Banko tiesioginės Investicijos užsienyje
Banko turima nerezidentų nuosavo kapitalo dalis (1/10 ar daugiau balsavimo teisiu)
a) likutis ketvirčio pradžioje	151
b) įsigyta	152
c) parduota	153
d) reinvesticijos	154
e) nesandoriniu veiksniu įtaka	155
f) likutis ketvirčio pabaigoje	156
Gautini dividendai	160

	Eilutės kodas		Iš jų pagal šalis
			Iš jų pagal veiklos rūšis
A	B	1	2	3	4	5
Kitas užsienio turtas
a) likutis ketvirčio pradžioje	181
b) padidėjimas	182
c) sumažėjimas	183
d) nesandorinių veiksnių įtaka	184
e) likutis ketvirčio pabalnota	185
Gautinos kitos tiesioginių investicijų pajamos	190
Kiti banko įsipareigojimai
a) likutis ketvirčio pradžioje	201		|
b) padidėjimas	202
c) sumažėjimas	203
d) nesandorinių veiksnių įtaka	204
e) likutis ketvirčio pabaigoje	205
Patirtos kitų įsipareigojimų išlaidos	210

	Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A	B	1	2	3	4	5
C.2. Užsienio tiesioginės investicijos banke
Nerezidentų turima banko nuosavo kapitalo dalis (1/10 ar daugiau balsavimo teisiu)
a) likutis ketvirčio pradžioje	221
b) įsigyta	222
c) parduota	223
d) reinvesticijos	224
e) nesandoriniu veiksniu įtaka	225
f) likutis ketvirčio pabaigoje	226
Mokėtini dividendai	230
Kiti banko įsipareigojimai
a) likutis ketvirčio pradžioje	251
b) padidėjimas	252
c) sumažėjimas	253
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	254
e) likutis ketvirčio pabaidoje	255
Patirtos tiesioginių investicijų išlaidos	260
Kitas užsienio turtas
a) likutis ketvirčio pradžioje	271
b) padidėjimas	272
c) sumažėjimas	273
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	274
e) likutis ketvirčio pabaigoje	275
Gautos kito užsienio turto pajamos	280

	Eilutės kodas	Išviso
A	B	1
0. Kitas užsienio turtas ir įsipareigojimai
D.1. Užsienio turtas
Investicijų portfelis
Banko turimos nerezidentu akcijos (mažiau kaip 1/10 balsavimo teisiu)
a) likutis ketvirčio pradžioje	291
b) pirkta	292
c) parduota	293
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	294
e) likutis ketvirčio pabaigoje	295
Banko turimi nerezidentu vertybiniai skolos popieriai
1. Ilgalaikiai vertybiniai skolos popieriai
a) likutis ketvirčio pradžioje	301
b) pirkta	302
c) parduota	303
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	304
e) likutis ketvirčio pabaigoje	305
2. Trumpalaikiai vertybiniai skolos popieriai
a) likutis ketvirčio pradžioje	311
b) pirkta	312	-
c) parduota	313
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	314
e) likutis ketvirčio pabaigoje	315
Išvestinės finansinės priemonės
a) likutis ketvirčio pradžioje	321
b) pirkta	322
c) parduota	323
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	324
e) likutis ketvirčio pabaigoje	325
Kitos investicijos
Indėliai ir korespondentinės sąskaitos užsienio bankuose (Įskaitant grynuosius pinigus kasoje)
a) likutis ketvirčio pradžioje	331
b) nesandoriniu veiksniu įtaka	332
c) likutis ketvirčio pabaigoje	333
Paskolos nerezidentams
a) likutis ketvirčio pradžioje	341
b) suteikta	342
c) gražinta	343
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	344
e) likutis ketvirčio pabaigoje	345
Iš jų ilgalaikės paskolos
a) likutis ketvirčio pradžioje	351
b) suteikta	352
c) gražinta	353
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	354
e) likutis ketvirčio pabaigoje	355
įsiskolinimai bankui už prekes ir paslaugas
a) likutis ketvirčio pradžioje	361
b) nesandoriniu veiksniu įtaka	362
c) likutis ketvirčio pabaigoje	363
Kitas užsienio turtas
a) likutis ketvirčio pradžioje	371
b) nesandoriniu veiksniu įtaka	372
c) likutis ketvirčio pabaigoje	373

	Eilutės kodas	Iš viso
A	B	1
D.2. įsipareigojimai
Investicijų portfelis
Nerezidentu turimos banko akcijos (mažiau kaip 1/10 balsavimo teisiu)
a) likutis ketvirčio pradžioje	381
b) pirkta	382
c) parduota	383
d) nesandorinių veiksniu įtaka	384
e) likutis ketvirčio pabaigoje	385
Nerezidentu turimi banko vertybiniai skolos popieriai
1. Ilgalaikiai vertybiniai skolos popieriai
a) likutis ketvirčio pradžioje	391
b) pirkta	392
c) parduota	393
d) nesandoriniu veiksnių įtaka	394
e) likutis ketvirčio pabaigoje	395
2. Trumpalaikiai vertybiniai skolos popieriai
a) likutis ketvirčio pradžioje	401
b) pirkta	402
c) parduota	403
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	404
e) likutis ketvirčio pabaigoje	405
Išvestinės finansinės priemonės
a) likutis ketvirčio pradžioje	411
b) pirkta	412
c) parduota	413
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	414
e) likutis ketvirčio pabaigoje	415
Kitos Investicijos
Nerezidentu indėliai ir korespondentinės sąskaitos banke
a) likutis ketvirčio pradžioje	421
b) nesandoriniu veiksniu įtaka	422
c) likutis ketvirčio pabaigoje	423
Nerezidentu paskolos
a) likutis ketvirčio pradžioje	431
b) gauta	432
c) gražinta	433
d) nesandorinių veiksnių įtaka	434
e) likutis ketvirčio pabaigoje	435
Iš jų ilgalaikės paskolos
a) likutis ketvirčio pradžioje	441
b) gauta	442
c) gražinta	443
d) nesandoriniu veiksniu įtaka	444
e) likutis ketvirčio pabaigoje	445
Banko įsiskolinimai už prekes ir paslaugas
a) likutis ketvirčio pradžioje	451
b) nesandoriniu veiksniu įtaka	452
c) likutis ketvirčio pabaigoje	453
Kiti Įsipareigojimai
a) likutis ketvirčio pradžioje	461
b) nesandoriniu veiksniu įtaka	462
c) likutis ketvirčio pabaigoje	463

	Eilutės kodas	Iš viso	Iš jų pagal šalis
A	B	1	2	3	4	5
E. Investicijų pajamos ir išlaidos
E.1. Investicijų pajamos
Gautini dividendai	470
Gautinos kitu vertybiniu popierių palūkanos	480
a) ilgalaikiu vertybiniu popierių palūkanos	481
b) trumpalaikių vertybinių skolos popierių ir išvestinių finansinių priemonių palūkanos	482
Gautinos indėliu ir korespondentiniu sąskaitų palūkanos	490
Gautinos paskolų palūkanos	500
Gautinos kitos investicijų pajamos	510
E.2. Investicijų išlaidos
Mokėtini dividendai	530
Mokėtinos kitu vertybiniu popierių palūkanos	540
a) ilgalaikiu vertybiniu skolos popierių palūkanos	541
b) trumpalaikių vertybinių skolos popierių ir išvestinių finansinių priemonių palūkanos	542
Mokėtinos indėliu ir korespondentiniu sąskaitų palūkanos	550
Mokėtinos paskolų palūkanos	560
Patirtinos kitos investicijų išlaidos	570
F. Neatlygintini pervedimai
F.1. Einamieji pervedimai	570
F.1.1. Mokėtinos baudos, subsidijos ir kiti neatlygintini pervedimai	571
F.1.2. Gautinos baudos, subsidijos ir kiti neatlygintini pervedimai	572
F.2. Kapitalo pervedimai	580
F.2.1 .Nurašytos banko skolos (abipusiu susitarimu), investiciniai projektai	581
F.2.2.Nurašytos nerezidentų skolos (abipusiu susitarimu), investiciniai projektai	582

Vadovas                                                                        

(parašas)                  (vardo raidė, pavardė)

Vykdytojas                                                                   

(parašas)                  (vardo raidė, pavardė)

______________

Ataskaitų Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti formų pildymo paaiškinimai

Ataskaitų formas pildo visi Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai bei kitos kredito įstaigos (Akcinė bendrovė Turto bankas ir Lietuvos vystymo bankas). Ataskaitos pateikiamos paštu ir (arba) elektroniniu ryšiu nurodytais terminais Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Mokėjimų balanso skyriui. Konkrečių ataskaitų duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik skaičiuojant suvestinius duomenis.

Ketvirtinės ataskaitos formos B-09-01 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ pildymo paaiškinimai

Mokėjimų balansas – tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonomines operacijas su kitomis šalimis.

Rezidentai – juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai nepriklausomai nuo jų buvimo užsienyje laiko yra laikomi Lietuvos rezidentais.

Nerezidentai – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus bei turintys finansinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikos ūkio subjektais. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais nepriklausomai nuo jų buvimo Lietuvoje laiko.

Ketvirtinė B-06-02 „Ataskaita Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti“ yra keičiama ataskaita B-09-01. Naujosios ataskaitos dalyse „Investicijų portfelis“ ir „Kitos investicijos“ rodikliai neskirstomi šalimis, o nurodoma tik jų bendra suma „Iš viso“. Kitose šios ataskaitos dalyse skirstymas pagal šalis išlieka (Valstybių ir tarptautinių organizacijų kodai pridedami).

Komerciniai bankai uždirbtas pajamas ir patirtas išlaidas į apskaitą įtraukia duomenų kaupimo principu. Vadovaujantis šia tvarka (Bankų pajamų ir išlaidų apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos banko valdybos 1995 m. balandžio 6 d. nutarimu Nr. 28), ataskaitose yra pateikiami duomenys ne tik apie pinigų gavimą ir mokėjimus, bet ir apie būsimus įsipareigojimus mokėti ar šaltinius, iš kurių bus gauti pinigai. Taigi pajamos ir išlaidos yra priskiriamos tam laikotarpiui, kada jos faktiškai yra uždirbtos ar patirtos, neatsižvelgiant į tai, kada bus gauti ar sumokėti pinigai. Kadangi mokėjimų balanse parodomi operacijų su nerezidentais srautai, tai ataskaitoje reikia parodyti ataskaitinio laikotarpio pajamų ar išlaidų srautą.

Tarptautinių investicijų balansui įtakos turi ne tik mokėjimų balanso operacijos, susijusios su užsienio turtu ir įsipareigojimais, bet ir kiti veiksniai (pvz., kainų pasikeitimas). Tuo tikslu į ataskaitą įtraukta eilutė „Nesandorinių veiksnių įtaka“. Ji parodo kainų ir valiutų kursų pasikeitimą (pvz., vertybinių popierių perkainojimas), galimą rodiklių pergrupavimą ar kitus taisymus. Nesandoriniai veiksniai gali būti su pliuso ar minuso ženklu.

A. Paslaugos

Ataskaitoje parodomos paslaugos, suteiktos nerezidentams, ir nerezidentų paslaugos, suteiktos jūsų bankui. Paslaugos yra grupuojamos remiantis Mokėjimų balanso paslaugų klasifikatoriumi. Šis klasifikatorius su nuorodomis į Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir patvirtintą Produktų, gaminių ir paslaugų klasifikatorių (PGPK, pirmoji dalis) pateikiamas toliau. Ataskaitos A dalies 110 ir 130 eilutėse „Kitos paslaugos“ turi būti nurodyta kitų paslaugų bendroji suma, o 111–113 ir 131–133 eilutėse šios sumos turi būti detalizuojamos, nurodant mokėjimų balanso paslaugos rūšį ir kodą. Detalizuojant sumos cenzas netaikomas.

Finansinės paslaugos. Tai finansinio tarpininkavimo ir pagalbinės finansinio tarpininkavimo paslaugos, išskyrus draudimo ir pensijų fondų paslaugas. Ši paslaugų rūšis apima komisinius ir kitus mokesčius, susijusius su akredityvais, akceptais, piniginiu tarpininkavimu, finansine išperkamąja nuoma (finansiniu lizingu), mokėjimų kortelėmis, kredito linijų paieška ir užsienio valiutos keitimo operacijomis. Šioms paslaugoms galima priskirti rinkų administravimo paslaugas (finansų, akcijų ir prekių biržų tvarkyba, administravimo paslaugos vertybinių popierių ar prekių savininkams, tarpininkams, agentams, atstovams, finansiniai pranešimai ir kitos niekur nepriskirtos rinkos administravimo paslaugos), paslaugas, susijusias su vertybiniais popieriais (vertybinių popierių rinkos maklerių, emisijų išleidimo, registravimo, išpirkimo paslaugos), tarpininkavimo gauti paskolas, konsultavimo finansų klausimais paslaugas.

Transporto paslaugos – tai keleivių ir krovinių vežimas bei su jais susijusios papildomos ir pagalbinės paslaugos (krovinių tvarkymas, saugojimas ir sandėliavimas, vežimo dokumentų parengimas, sąskaitų peržiūra ir įvairios kitos paslaugos, teikiamos jūrų ir oro uostuose bei kituose terminaluose) ir transporto priemonių su vairuotoju (įgula) nuoma. Transporto paslaugos skirstomos pagal transporto rūšis (jūrų, oro, geležinkelių, kelių, vamzdynų) ir paskirtį (keleivių, krovinių ir kitą).

Ryšių paslaugos. Ši paslaugų rūšis skirstoma į pašto ir pasiuntinių bei telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) paslaugas. Pašto ir pasiuntinių paslaugos apima laikraščių ir periodinių leidinių, laiškų, brošiūrų, lankstinukų ir panašių spaudinių, siuntinių ir paketų persiuntimo paštu paslaugas, pašto dėžučių paslaugas, daugialypes pasiuntinių paslaugas (laiškų, krovinių ir paketų surinkimas, gabenimas ir pristatymas). Telekomunikacijų (nuotolinių ryšių) paslaugos apima garso, vaizdo, duomenų ar kitos informacijos perdavimą telefonu, teleksu, telegrafu, kabeliniu ir palydoviniu ryšiu, elektroniniu paštu, faksu ir kitu ryšiu bei verslo tinklo paslaugas, telekonferencijas ir pagalbines paslaugas.

Kompiuterinės ir informacinės paslaugos. Ši paslaugų rūšis skirstoma į kompiuterines ir informacines paslaugas. Kompiuterinės paslaugos – tai konsultacijos techninės įrangos klausimais, programinės įrangos diegimo paslaugos, duomenų apdorojimo ir pateikimo lentelėje, duomenų įvesties paslaugos, įstaigos, buhalterinės ir skaičiavimo įrangos techninės priežiūros ir remonto paslaugos. Informacinės paslaugos – tai paslaugos, susijusios su duomenų bazėmis (duomenų bazių plėtros, saugojimo paslaugos, duomenų pateikimas nustatyta tvarka, leidžiant tiesioginę prieigą prie duomenų bazės (automatizuotas valdymas)), naujienų agentūrų paslaugos (žodinių, rašytinių ar vaizdinių naujienų teikimas žiniasklaidai bei nepriklausomų žurnalistų ir fotoreporterių teikiamos paslaugos) bei laikraščių ir periodinių leidinių prenumerata.

Apskaitos, audito, buhalterijos ir mokesčių konsultacijų paslaugos – tai finansinio audito, apskaitos peržiūros (metinių ir tarpinių ataskaitų bei kitos apskaitos informacijos peržiūra), finansinių ataskaitų sudarymo pagal kliento pateiktą informaciją ir kitos apskaitos paslaugos (atestacija, turto įvertinimas, formalių ataskaitų parengimas), buhalterinės paslaugos (įrašų klasifikavimas ir surašymas į buhalterines knygas), mokesčių konsultacijų paslaugos (finansinių ataskaitų ir dokumentų tvarkymas bei saugojimas, atsižvelgiant į Mokesčių inspekcijos reikalavimus, pagalba įmonėms mokesčių planavimo bei kontroliavimo srityje, kompanijų ir privačių asmenų konsultavimas siekiant sumažinti mokesčius).

B. Nerezidentų darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai

Tai apskaičiuotas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (jei sudarytos draudimo sutartys, įskaitomi ir atskaitymai socialiniam draudimui) asmenims, dirbusiems trumpiau nei vienerius metus.

C. Tiesioginės investicijos

Užsienio investuotojai – tai užsienio valstybių įmonės (juridiniai asmenys), ne Lietuvos piliečiai (fiziniai asmenys) arba nuolat užsienyje gyvenantys asmenys be pilietybės, kurių kapitalas investavimo metu yra užsienio kilmės ir kurie investuoja Lietuvos Respublikoje.

Investicijos – piniginės lėšos ir, vadovaujantis įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka, įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų).

Investavimas – investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą, arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti.

Investuotojai – Lietuvos Respublika ir užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai bei fiziniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, investuojantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą.

Strateginiai investuotojai – investuotojai, su kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija įstatymų nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį.

Investavimo objektai – ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas.

Banko akcininko sąvoka ir teisės apibrėžtos Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatyme (1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-720, 14 straipsnis).

Banko akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, įstatymų nustatyta tvarka įsigiję bent vieną banko akciją. Banko akcininkų negali būti mažiau kaip 7, išskyrus atvejus, kai banko kontrolinį akcijų paketą valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar užsienio bankas.

Banko akciniam kapitalui formuoti draudžiama išleisti pareikštines akcijas.

Asmuo, įsigijęs banko akcinį paketą be Lietuvos banko leidimo, neturi teisės balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

Nepiniginis (turtinis) įnašas už įsigyjamas banko akcijas gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei banko veiklai užtikrinti. Nepiniginiais (turtiniais) įnašais apmokėta banko akcinio kapitalo dalis negali būti didesnė kaip 20 procentų banko akcinio kapitalo.

Banko tarybos sprendimu bankas gali supirkti savo akcijas, tačiau jų nominali vertė negali būti didesnė kaip 5 procentai banko akcinio kapitalo.

Banko akcininkais negali būti:

1) valstybės valdžios ir valdymo institucijos, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir savivaldybes;

2) biudžetinės įstaigos;

3) įmonės, kurių kapitale šio banko investicijos sudaro 10 arba daugiau procentų jų kapitalo dydžio;

4) asmenys, kurie buvo nuteisti už nusikaltimus ūkininkavimo tvarkai ir nusikaltimus finansams;

5) asmenys, negalintys įrodyti lėšų, panaudotų akcijoms apmokėti, įsigijimo teisėtumo;

6) asmenys, turintys finansinių įsipareigojimų (prievolių) bankui;

7) ūkio subjektai, kurie atsisako pateikti Lietuvos bankui informaciją apie savo savininkus, veiklą ir finansinę būklę.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir savivaldybėms draudžiama įsigyti bei valdyti banko akcijas, kurios nesuteikia balsavimo teisės.

Akciniam kapitalui padidinti banko akcininkų sprendimu išleidžiamos naujos akcijos. Naujai išleistosios banko akcijos turi būti pasirašytos ir visiškai apmokėtos per akcijų pasirašymo sutartyje nurodytą laiką, ne ilgesnį kaip 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą išleisti naujas akcijas, dienos.

Jeigu per 12 mėnesių nuo akcininkų susirinkimo, priėmusio nutarimą padidinti banko akcinį kapitalą, banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su akcinio kapitalo padidėjimu, nebuvo įregistruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, akcinis kapitalas laikomas nepadidintu.

Leidimą įregistruoti banko statuto pakitimus, susijusius su akcinio kapitalo padidėjimu, Lietuvos bankas suteikia, jeigu banko pateikta ir Lietuvos banko turima informacija liudija, kad:

1) išleistosios akcijos pasirašytos ir apmokėtos;

2) akcijos išleistos ir apmokėtos nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat akcininkų susirinkimo sprendime, banko statute, akcijų emisijos prospekte (memorandume) bei akcijų pasirašymo sutartyse nurodytų sąlygų ir terminų;

3) lėšų už nupirktas akcijas kilmė yra legali.

Bankui draudžiama priimti skolininkui priklausančias šio banko akcijas už šiam bankui negrąžintą paskolą.

Lėšos steigiamo banko pagrindiniam kapitalui sukaupti ar banko išleistoms naujos emisijos akcijoms apmokėti yra kaupiamos Lietuvos banke ar kitame banke atidarytoje sąskaitoje. Sukauptos lėšos pervedamos į banko sąskaitą po to, kai Lietuvos Respublikos įmonių registre įregistruotas steigiamas bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su statute (įstatuose) nurodyto kapitalo didinimu.

Jeigu bankas ar banko statuto (įstatų) pakeitimai, susiję su kapitalo didinimu, nebuvo įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, sukauptos lėšos išmokamos jas įnešusių asmenų reikalavimu. Lietuvos banko valdybos nutarimai dėl akcinio kapitalo didinimo skelbiami įstatymų nustatyta tvarka.

Banko investicijas nustato Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas (1994 m. gruodžio 21 d. Nr. I-720, 27 straipsnis).

Bankai gali steigti įmones, būti jų bendrasavininkiais ar akcininkais.

Bendra banko investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą suma negali būti didesnė kaip 10 procentų banko pagrindinio kapitalo.

Bankas negali įsigyti ir valdyti kitos bendrovės kontrolinio akcijų paketo.

Šio straipsnio antrosios ir trečiosios dalių nuostatos netaikomos banko investicijoms į įmonių, kurios pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir Lietuvos banko teisės aktus priskirtos kreditine ir finansine veikla besiverčiančioms įmonėms, akcijas ar kapitalą (Lietuvos banko valdybos 1998 m. liepos 30 d. nutarimas Nr. 146 „Dėl kreditine ir (ar) finansine veikla besiverčiančių įmonių, į kurių akcijas ar kapitalą bankai gali investuoti be apribojimų“). Šio straipsnio antrosios dalies reikalavimai netaikomi, jeigu bankas akcijas įsigijo kaip kompensaciją už išduotą ir negrąžintą paskolą. Šiuo atveju bankas privalo per vienerius metus perleisti investicijų į kitų įmonių akcijas ar kapitalą dalį, kuria viršijama šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta norma.

Bankui draudžiama įsigyti įmonės, kuri valdo šio banko akcijų paketą, akcijų ar būti tos įmonės bendrasavininkiu.

Tiesioginė užsienio investicija – tai investicija, kurios pagrindu susikuria ilgalaikiai užsienio investuotojo ir tiesioginio investavimo įmonės santykiai ir interesai. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijose 10 procentų balsavimo teisių pripažįstama kaip žemutinė riba, iki kurios tiesioginis užsienio investuotojas turi galimybę daryti įtaką tiesioginio investavimo įmonės valdymui. Tiesiogines užsienio investicijas sudaro akcinis kapitalas (įregistruotas), reinvesticijos (tiesiogiai užsienio investuotojui priklausanti pelno dalis, kuri jam nepaskirstyta dividendų forma, o yra likusi įmonėje) ir kitas kapitalas (tiesiogiai užsienio investuotojų ir tiesioginio investavimo įmonių tarpusavio įsipareigojimai skolinantis ir paskolinant aktyvus). Vadovaujantis minėtais nurodymais, tiesioginėms investicijoms priskiriamas nuosavas įmonės kapitalas, todėl ataskaitoje reikia rodyti ne tik akcinio kapitalo dalį, bet ir kitas nuosavo kapitalo dalis (akcijų priedai, nepaskirstytasis pelnas ar nuostolis ir pan.), suteikiančias teises į turtą įmonės likvidavimo atveju. Tiesioginėms investicijoms priskiriamas ne tik pirminis kapitalo investavimas, bet ir vėlesnės operacijos tarp investuotojo ir investavimo objekto (įskaitant ir priešpriešinius srautus). Tiesioginio investavimo banko indėliai jo filialuose ar susietame (dukteriniame) banke užsienyje bei kiti finansiniai srautai, taip pat indėliai, gauti iš šių struktūrų, turi būti klasifikuojami kaip kitos investicijos, o ne tiesioginės investicijos. Šiuo atveju vertybiniai skolos popieriai ir paskolos tiesioginėms investicijoms nepriskiriami. Jie turi būti parodomi ataskaitos D dalyje – atitinkamai „Investicijų portfelis“ ir „Kitos investicijos“.

Jei bankas turi tiesioginių investicijų nerezidentinėse įmonėse, tai ataskaitos C.1 dalies 151–156 eilutėje reikia parodyti bankui priklausančią tų įmonių nuosavo kapitalo akcijų nominaliąją vertę bei per ataskaitinį laikotarpį įvykusius pokyčius. Nerezidentų investicijos į jūsų banką turi būti parodytos ataskaitos C.2 dalies 221–226 eilutėje.

Apmokėtas, bet neįregistruotas kapitalas, vadovaujantis Komercinių bankų ir Akcinių bendrovių įstatymais, turtinių ir neturtinių teisių akcininkui nesuteikia, taigi šis kapitalas negali būti priskirtas tiesioginėms investicijoms. Jis traktuojamas kaip kiti įsipareigojimai straipsnyje „Kitos investicijos“ (investicijų portfelis, kitos investicijos). Tačiau, jei nerezidentas investuotojas, jau turintis 10 ir daugiau procentų balsavimo teisių kapitalo, pareiškia norą įsigyti naujos emisijos akcijų (kurios nėra įregistruotos) ir lėšas įmoka (t. y. sumoka už akcijas), šiuo atveju neįregistruoto kapitalo dalis turi būti parodyta ataskaitos C.2 dalies 251–256 eilutėse.

Tiesioginių investicijų kitą banko turtą ir kitus įsipareigojimus sudaro:

kiti skolos vertybiniai popieriai (įskaitant ir privilegijuotąsias akcijas, nesuteikiančias teisių į turtą likviduojant įmonę);

paskolos (kai tiesioginis investuotojas suteikia dukterinei įmonei paskolą arba atvirkščiai);

laiku negrąžintos paskolos (jei jos nepratęstos);

įsiskolinimai už prekes ir paslaugas bei kitas finansinis turtas ir kiti įsipareigojimai minėtiems nerezidentams;

apskaičiuoti, bet neišmokėti dividendai;

palūkanos už paskolas (jei neišmokėtos).

Jei įmonės, į kurią tiesiogiai investuota, pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, tai kitiems banko reikalavimams turi būti priskiriamos tik privilegijuotosios akcijos, nesuteikiančios teisių į turtą likviduojant įmonę. Šiuo atveju vertybinių skolos popierių ir paskolų tiesioginėms investicijoms nereikia priskirti. Jie parodomi D.1 dalyje „Investicijų portfelis“.

Tiesiogines investicijas užsienyje reikia išskaidyti pagal šalis (pavadinimai ir kodai pridedami) ir veiklos rūšis (veiklos rūšys, kodai bei atitikmuo NACE klasifikatoriuje pateikiami), o tiesiogines užsienio investicijas į Lietuvos bankus – tik pagal šalis.

Tiesioginių investicijų pajamos – tai tiesioginiam investuotojui apskaičiuotos pajamos už jo investuotą kapitalą tiesioginių investicijų forma. Šias pajamas sudaro: dividendai, paskirstytas užsienio skyrių pelnas, reinvesticijos, skolos įsipareigojimų pajamos (palūkanos). Mokėjimų balanse parodoma bendroji dividendų suma (t. y. neatskaičius mokesčių). Dividendai gali būti išmokami ne tik grynaisiais pinigais, bet ir akcijomis (einamųjų pajamų kapitalizacija). Likvidavimo dividendai taip pat neįtraukiami, nes parodo ne pajamų pervedimą, bet įdėto kapitalo sugrąžinimą. Šie dividendai turi būti parodomi kaip kapitalo išėmimas. Jei paskelbti dividendai nebuvo išmokėti, atitinkama suma turi padidėti tiesioginių investicijų eilutės „Kitas banko turtas“ duomenys. Reinvesticijos – tai tiesioginiam investuotojui priklausantis pelnas (nuostolis), nepaskirstytas dividendų forma, bet likęs įmonėje. Reinvesticijos parodomos tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo gautas atitinkamas pelnas (patirtas nuostolis). Jos apskaičiuojamos iš ataskaitinio laikotarpio uždirbto pelno atėmus mokėtinus mokesčius, mokėtinus dividendus (jei dividendai buvo paskelbti) ir tantjemas valdybos nariams.

Skolos įsipareigojimų pajamoms (palūkanoms) priskiriamos privilegijuotųjų akcijų, kurios nesuteikia papildomų išmokų teisės daugiau už fiksuotą sumą, pajamos (šios išmokos nelaikomos dividendais ir vertinamos kaip palūkanos). Taip pat šioms pajamoms priskiriama:

dividendai už privilegijuotąsias akcijas, nesuteikiančias teisių į turtą likviduojant įmonę;

paskolų palūkanos;

įsiskolinimų už prekes ir paslaugas palūkanos;

kitų skolos vertybinių popierių (obligacijų, vekselių, čekių ir kitų panašaus pobūdžio įsipareigojimų) palūkanos.

D. Kitas finansinis turtas ir įsipareigojimai

Investicijų portfelis – tai užsienio investicija, sudaranti mažiau kaip 10 procentų balsavimo teisių ir nesuteikianti didelių galių priimant įmonės valdymo sprendimus. Investicijų portfelį sudaro: įsigyti nuosavybės vertybiniai popieriai (akcijos, patvirtinančios jų savininkų dalyvavimą kapitale, suteikiančios mažiau kaip 1/10 balsavimo teisių); rinkos ir investiciniai vertybiniai popieriai (obligacijos, vekseliai, skolos įsipareigojimai, indėlių sertifikatai ir pan.), kurie patvirtina emitento skolą ir kurie po tam tikro laikotarpio bus išpirkti; išvestinės finansinės priemonės (valiutų pirkimo (pardavimo), palūkanų normų, brangiųjų metalų ir su nuosavybe susijusių išvestinių finansinių priemonių sandoriai (išankstiniai sandoriai (forward), apsikeitimo sandoriai (swap), ateities sandoriai (futures), pasirinkimo sandoriai (option)).

Remiantis mokėjimų balanso sudarymo metodologija, investicijų portfeliui nepriskiriama kita nuosavo kapitalo (įskaitant rezervus) dalis, suteikianti akcininkui turtinių teisių.

Į aptariamą ataskaitą įtraukiant investicijas į vertybinius popierius, reikia vadovautis Investicijų į vertybinius popierius apskaitos kredito įstaigose bendrosiomis nuostatomis (Lietuvos banko valdybos 1997 m. lapkričio 20 d. nutarimas Nr. 253).

Bankų apskaitoje išvestinės finansinės priemonės parodomos nebalansiniuose straipsniuose: gautinos sumos parodomos kaip nebalansinės pretenzijos, o mokėtinos sumos – kaip nebalansiniai įsipareigojimai. Išvestinės finansinės priemonės į apskaitą įtraukiamos tada, kai yra sukuriamos, parduodamos arba kai įvykdomi jose numatyti veiksmai. Pirkimo (pardavimo) sandoriai į apskaitą įtraukiami rinkos verte.

Išankstinis sandoris (forward) suteikia galimybę už iš anksto sutartą kainą sutartu laiku pirkti ar parduoti sandorio objektu esantį turtą. Sudarant išankstinį sandorį, neatliekama jokia operacija. Esant išankstinio valiutos pirkimo (pardavimo) sandoriui, kaina nustatoma sudarant sandorį, o atsiskaitoma numatytą dieną. Kaina apskaičiuojama pagal formulę ir priklauso nuo valiutos kurso, sandorio termino bei abiejų keičiamų valiutų tarpbankinių palūkanų normų. Išankstinis palūkanų normos sandoris sudaromas siekiant apsidrausti nuo galimo palūkanų normos pasikeitimo. Mokėjimų balanse parodomi atsiskaitymo dieną atliekami mokėjimai, t. y. skirtumas tarp šiuo sandoriu sutartos palūkanų normos ir tuo momentu rinkoje susidariusios palūkanų normos. Jei rinkos palūkanų norma didesnė už numatytą sandoryje, tuomet sandorio pardavėjas išmoka pirkėjui kompensaciją. Priešingu atveju pirkėjas išmoka kompensaciją pardavėjui. Ataskaitos E dalyje minėtas skirtumas parodomas kaip gautos palūkanų pajamos. Investicijų portfelio dalyje jokie įrašai nedaromi, nes sandorio objektas yra tik pajamos iš finansinio turto, o pats turtas yra sąlyginis ir realiai neegzistuoja.

Apsikeitimo sandoris (swap) suteikia galimybę dviem sandorio šalims tam tikram laikotarpiui apsikeisti turtu ir įsipareigojimais. Šie sandoriai taip pat įvertinami bazinio aktyvo rinkos kaina. Apsikeitimas mokėjimais tam tikra suma mažina turtą ir su juo susijusį įsipareigojimą ataskaitinio laikotarpio pradžioje ar pabaigoje. Palūkanų normos apsikeitimo sandorio sudarymo momentu jo kaina lygi 0 ir vertę įgauna tik keičiantis rinkos palūkanų normai. Palūkanų normos mokėjimų srautai, susiję su apsikeitimo sandoriais, parodomi ataskaitos E dalyje (grynąja verte), o pagrindinių mokėjimų srautai parodomi ataskaitos D dalyje („Investicijų portfelis“, „Išvestinės finansinės priemonės“). Apsikeitimo sandorio atveju visi mokėjimai trečiajai šaliai už dalyvavimą organizuojant šiuos sandorius turi būti parodyti ataskaitos A dalyje „Finansinės paslaugos“.

Ateities sandoris (futures) – tai dviejų šalių sandoris, numatantis vieno savininko turimo realaus turto keitimą į kitą finansinį turtą, priklausantį kitam savininkui, arba dviejų finansinių aktyvų keitimą iš anksto sutartu kursu sutartą laiką. Ateities sandoriai į apskaitą įtraukiami taip pat kaip ir pasirinkimo sandoriai. Nebiržiniai ateities sandoriai nėra tokie dažni, ir jie parodomi straipsniuose „Kitos investicijos“, „Kitas turtas“ arba „Kiti įsipareigojimai“.

Pasirinkimo sandoris (option) suteikia teisę, bet ne įsipareigojimą, pirkti (call) arba parduoti (put) sandorio objektą už sutartą kainą sutartą dieną arba iki jos. Labiausiai paplitę valiutos, palūkanų normos, prekių ir akcijų pasirinkimo sandoriai. Šios rūšies pirkimo ar pardavimo sandoriai į apskaitą įtraukiami rinkos kaina. Pasirinkimo sandorio sudarymo momentu rinkos kaina bus lygi sumokėtai premijai, ir ši vertė keisis keičiantis bazinei kainai ir artėjant atsiskaitymo terminui. Premiją (pasirinkimo sandorio įsigijimo mokestis) sudaro finansinio aktyvo įsigijimo kaina ir mokestis už aptarnavimo paslaugas. Tačiau praktiškai neįmanoma išskirti sutarties aptarnavimo išlaidų. Tuo atveju, kai šias išlaidas įmanoma išskirti, jas reikia parodyti kaip finansines paslaugas. Pasirinkimo sandorio galiojimo laikotarpiu pasirinkimo sandorio pardavėjas turi įsipareigojimą (ataskaitos D.2 dalyje straipsniai „Išvestinės finansinės priemonės – įsipareigojimų padidėjimas“ ir „indėlių ir korespondentinių sąskaitų padidėjimas“), o pasirinkimo sandorio pirkėjas įsigyja išvestinį finansinį aktyvą. Indėlių ir korespondentinių sąskaitų padidėjimo (sumažėjimo), susijusio su finansinių išvestinių priemonių operacijomis, ataskaitoje papildomai rodyti nereikia, nes ataskaitos dalyje „Kitos investicijos“ jau parodytas indėlių ir korespondentinių sąskaitų likučių pokytis. Šios rūšies sandorio vertė gali būti ir nulinė, jei pirkėjui bus nenaudinga jį vykdyti. Jeigu ataskaitinio laikotarpio pradžioje sandorio likutis turėjo vertę, bet sandoris neįvyksta, tai eilutėje „Nesandoriniai veiksniai“ parodoma turėto pasirinkimo sandorio suma su minuso ženklu, todėl ir laikotarpio pabaigoje likutis yra lygus nuliui.

Jei, sudarant pasirinkimo sandorį, išmokama ne visa, o tik dalis premijos, pirkėjas turi įsipareigojimą opciono pardavėjui ir įsigytą finansinį turtą (įsigytas pirkėjo turtas didesnis nei pirminė išmoka). Tik sandorio sudarymo metu visa premijos suma parodo pasirinkimo sandorio rinkos kainą. Kita vertus, pardavėjo įsipareigojimas didesnis negu gauta pirminė įmoka. Sudarant pasirinkimo sandorį tiek pirkėjas, tiek ir pardavėjas turi parodyti išvestinių finansinių priemonių operaciją ir nurodyti visą premijos sumą ataskaitos straipsnio „Kitos investicijos“ eilutėje „Kiti įsipareigojimai (kitas turtas)“. Premijos dalies tolesnės išmokos rodo sandorio likučio mažėjimą. Tarkime, įsigytas pasirinkimo sandoris, kurio vertė 50, bet sutarties sudarymo metu sumokėta tik 20, o vėliau bus sumokėti likę 30. Ataskaitos D.1 dalyje (reikalavimai) 50 reikia parodyti kaip įsigytą išvestinę finansinę priemonę, 20 atsispindės indėlių ir korespondentinių sąskaitų (reikalavimai) sumažėjime (jų atskirai rodyti nereikia), 30 parodo kitų įsipareigojimų padidėjimą. Sudarant kito laikotarpio ataskaitą (kai bus sumokėti likę 30), reikia parodyti kitų įsipareigojimų sumažėjimą (30). Kadangi ataskaitoje nurodomi indėlių likučiai laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, tai šio indėlių ir korespondentinių sąskaitų (reikalavimų) sumažėjimo atskirai rodyti nereikia. Šio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje išvestinės finansinės priemonės likutis vienodas – 50. Kitų įsipareigojimų likutis laikotarpio pradžioje lygus 30, o operacijos – 30, vadinasi, likutis laikotarpio pabaigoje lygus 0.

Kitos investicijos. Bankų sektoriaus kitos investicijos – tai visos kitos finansinės operacijos, kurios neįtraukiamos į tiesiogines investicijas ir investicijų portfelį. Jas sudaro įsiskolinimas už prekes ir paslaugas, paskolos, grynieji pinigai ir indėliai, taip pat kitas turtas ir įsipareigojimai.

Įsiskolinimas už prekes ir paslaugas – tai finansiniai reikalavimai ir įsipareigojimai, atsirandantys tuomet, kai prekių ar paslaugų srauto momentas nesutampa su faktišku jų apmokėjimo momentu.

Paskoloms priskiriamos visos banko nerezidentui suteiktos paskolos ir iš nerezidentų gautos paskolos (išskyrus paskolas, gautas valstybės vardu ir su valstybės garantija).

Paskoloms taip pat priskiriama išperkamoji nuoma, atpirkimo sandoriai ir overdraftai. Išperkamoji nuoma – tai būdas išperkamosios nuomos gavėjui padengti išlaidas, susijusias su prekių įsigijimu. Straipsnyje „Kitos investicijos“ reikia parodyti pagrindinį skolos išmokėjimą, o pajamų ir išlaidų dalyje – mokėtinas ar gautinas išperkamosios nuomos palūkanas. Atpirkimo sandoriai (repo) pagal ekonominę prasmę priskiriami sugrąžintoms paskoloms. Šiuo atveju vertybinių popierių pirkėjas sutarties galiojimo laikotarpiui suteikia pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, garantuotą šiais vertybiniais popieriais, o vėliau juos išpirkdamas gauna pajamų nuo fiksuotos kainos. Dažniausiai vertybinių popierių savininkas nesikeičia ir pirkėjas neturi teisės jų parduoti.

Gryniesiems pinigams ir indėliams priskiriami grynieji pinigai užsienio valiuta ir kelionės čekiai laikomi banko kasoje (rodomi tik ataskaitos dalyje „Finansinis turtas“), indėliai iki pareikalavimo bei korespondentinių sąskaitų likučiai užsienio bankuose.

Terminuotieji indėliai mokėjimų balanse priskiriami paskoloms. Straipsnis „Kitas turtas ir kiti įsipareigojimai“ apima operacijas, neįtrauktas į prieš tai minėtus straipsnius. Kitą turtą sudaro nerezidentų negrąžintos ir nepratęstos paskolos, laiku negauti dividendai ir palūkanos, o kitus įsipareigojimus sudaro laiku negrąžintos paskolos nerezidentams, neišmokėti dividendai ir pan. Bankų apmokėtas, bet neįregistruotas kapitalas, vadovaujantis Komercinių bankų ir Akcinių bendrovių įstatymais, turtinių ir neturtinių teisių akcininkui nesuteikia, taigi šis kapitalas traktuojamas kaip kitos investicijos ir ataskaitoje parodomas straipsnyje „Kiti įsipareigojimai“. Šį straipsnį sudaro kreditorinis arba debitorinis įsiskolinimas (tai įvairios gautinos ir mokėtinos sąskaitos).

E. Investicijų pajamos ir išlaidos

Šioje ataskaitos dalyje parodomos investicijų portfelio bei kitų investicijų pajamos ir išlaidos. Investicijų portfelio pajamas sudaro: gauti dividendai už akcijas (neturinčias sprendžiamojo balso teisės valdant įmonę), palūkanos už skolos vertybinius popierius (rinkos ir investicinius) ir išvestinių finansinių priemonių (palūkanų normos apsikeitimo sandorių) pajamos.

Kitų investicijų pajamoms priskiriamos palūkanos už ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas bei indėlius ir kitų finansinių reikalavimų pajamos.

Sudarant ataskaitą būtina taikyti apskaitos duomenų kaupimo principą, t. y. pajamos ir išlaidos yra priskiriamos tam laikotarpiui, kuriuo jos uždirbamos ir / ar patiriamos, neatsižvelgiant į tai, kada faktiškai sumokamos. Dividendai priskiriami tam laikotarpiui, kai paskelbiama, kad jie bus išmokami.

F. Einamieji pervedimai

Gautiems ir išmokamiems einamiesiems pervedimams priskiriami mokesčiai (nesusiję su turto perdavimu), baudos, subsidijos ir kiti einamieji pervedimai.

G. Neatlygintini kapitalo pervedimai

Šioje dalyje parodomi neatlygintini pervedimai, skirti ilgalaikėms investicijoms (investiciniai projektai, technologiniai įrengimai, nurašytos skolos).

Čia „nurašytos skolos“ – tai tik abipusiu susitarimu nurašytos pretenzijos ir įsipareigojimai nerezidentams bei nerezidentų pretenzijos ir įsipareigojimai bankams.

Kai abejojama, kuriai daliai priskirti nurašytas skolas, rekomenduojama jas parodyti kaip einamuosius pervedimus.

Ataskaitos rodiklių likučiai laikotarpio pradžioje turėtų sutapti su likučiais praėjusio laikotarpio pabaigoje (jei rodiklių reikšmės nesutampa, būtina patvirtinti, kad duomenys patikslinti).

______________

VALSTYBIŲ IR TARPTAUTINIŲ ORGANIZACIJŲ KODAI

AF		Afganistanas	US	Jungtinės Amerikos Valstijos JAV
IE		Airija	UM	Jungtinas Minoro Valstijos
AL		Albanija	AE	Jungtiniai Arabų Emyratai
DZ		Alžyras	KY	Kaimanų salos
AS		Amerikos Samoa	CX	Kalėdų sala
AD		Andora	KH	Kambodža
Al		Angilija	CM	Kamerūnas
AO		Angola	CA	Kanada
AG		Antigva Ir Barbuda	QA	Kataras
AR		Argentina	KZ	Kazachija. Kazachstanas
AM		Armėnija	KE	Kenija
AW		Aruba	CN	Kinija
AU		Australija	CY	Kipras
AT		Austrija	KG	Kirgizija
AZ		Azerbaidžanas	KI	Kiribatis
BS		Bahamos	CC	Kokoso (Keelingo) salos
BH		Bahreinas	CO	Kolumbija
BO		Bangladešas	KM	Komoral
68		Barbadosas	CO	Kongas
BE		Belgija	CR	Kosta Rika
BZ		Belizas	HR	Kroatija
BJ		Beninas	CU	Kuba
BM		Bermudai	CK	Kuko salos
MM		Birma, Mianmaras	KW	Kuveitas
QW		Bisau Gvinėja	LA	Laosas
BO		Bolivija	LV	Latvija
BA		Bosnija ir Hercogovina	PL	Lenkija
BW		Botsvana	LS	Lesotas
BV		Bouvet sala	LB	Libanas
BH		Brazilija	LR	Liberija
BN		Brunėjus	LY	Libija
BS		Bulgarija	U	Lichtenšteinas
BF		Burkina Fasas	LT	Lietuva
Bl		Burundis	LU	Liuksemburgas
BT		Butanas	MG	Madagaskaras
CF		Centrinės Afrikos Respublika	MO	Makao
TD		Čadas	MK	Makedonija
CZ		Čekija	MY	Malaizija
CL		Čilė	MVV	Malavis
DK		Danija	MV	Maldyvai
GB		Didžioji Britanija	ML	Malis
DM		Dominika	MT	Malta
DO		Dominikos Respublika	MP	Marianos šiaurinės salos
Cl		Dramblio Kaulo Krantas	MA	Marokas
DJ		Džibutis	MH	Maršalo Salos
EG		Egiptas	MU	Mauricius
EC		Ekvadoras	MR	Mauritanija
ER		Eritrėja	MX	Meksika
EE		Estija	VG	Mergelės salos (Britų)
ET		Etiopija	VI	Mergelės salos (JAV)
FK		Folklando (Malvinų) salos	FM	Mikronezija
FJ		Fidžis	MD	Moldavija, Moldova
PH		Filipinai	MC	Monakas
GA		Gabonas	MN	Mongolija
GY		Gajana	M8	Montseratas
GM		Gambija	MZ	Mozambikas
GH		Gana	NA	Namibija
GI		Gibraltaras	NZ	Naujoji Zelandija
GR		Graikija	KR	Nauru
GD		Grenada	NP	Nepalas
GE		Gruzija	NG	Nigerija
GU		Guamas	NE	Nigeris
BV		Gudija. Baltarusija	Nl	Nikaragva
GT		Gvatemala	NU	Niujė sala
GN		Gvinėja	NF	Norfolko sala
HT		Haitis	NO	Norvegija
HM		Heardo ir McDonaldo salų sritis	NL	Olandija, Nyderlandai
HN		Hondūras	AN	Olandijos Antilai
HK		Honkongas	OM	Omanas
1N		Indija	PK	Pakistanas
10		Indonezija	PW	Palau
IQ		Irakas	PA	Panama
IR		Iranas	PG	Papua Ir Naujoji Gvinėja
IS		Islandija	PY	Paragvajus
ES		Ispanija	PE	Peru
IT		Italija	ZA	Pietų Afrikos Respublika
a.		Izraelis	KR	Pietų Korėja
M		Jamaika	PN	Pitkernas
JP		Japonija	PT	Portugalija
YE		Jemenas	FR	Prancūzija
JO		Jordanija	GO	Pusiaujo Gvinėja
YU		Jugoslavija	RW	Ruanda
RO	Rumunija		TH		Tailandas
RU	Rusija		TW		Taivanis
SB	Saliamono Salos		TZ		Tanzanija
SV	Salvadoras		TG		Togas
SM	San Marinas		TK		Tokelau
ST	San Tomė Ir Prinsipė		TO		Tonga
SA	Saudo Arabija		TT		Trinidadas ir Tobagas
SC	Seišeliai		TN		Tunisas
SN	Senegalas		TR		Turkija
KN	Sent Kristoferis Ir Nevis		TM		Turkmėnija, Turkmėnistanas
LC	Sent Lusija		TC		Turkso Ir Kaikoso salos
VC	Sent Vinsentas Ir Grenadinai		TV		Tuvalu
SL	Siera Leonė		UG		Uganda
SG	Singapūras		UA		Ukraina
SY	Sirija		UY		Urugvajus
SK	Slovakija		UZ		Uzbekija, Uzbekistanas
SI	Slovėnija		WS		Vakaru Samoa
SO	Somalis		VU		Vanuatu
SD	Sudanas		VA		Vatikanas
R	Suomija		VE		Venesuela
SR	Surinamas		HU		Vengrija
SZ	Svazilandas		VN		Vietnamas
KP	Šiaurės Korėja		DE		Vokietija, VFR
LK	Šri Lanka		CG		Zairas
SE	Švedija		ZM		Zambija
CH	Šveicarija		ZW		Zimbabvė
SH	Šv. Elenos sala		CV		Žaliojo Kyšulio Salos
TJ	Tadžikija, Tadžikistanas

1A	Tarptautines organizacijos
1B	Jungtiniu Tautu organizacijos
1C	Tarptautinis valiutos fondas	IMF
1D	Pasaulinė prekybos organizacija	WTO
1E	Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas	IBRD
1F	Tarptautinė plėtros asociacija	IDA
1Q	Kitos Jungtiniu Tautu organizacijos
4A	Europos Sąjungos institucijos (išskyrus Europos centrini banką)
4B	Europos pinigu sistema	EMS
4C	Europos investicijų bankas	EIB
4D	Europos komisija	EC
4E	Europos plėtros fondas	EDF
4Q	Europos Investicijų fondas	EIF
4F	Europos centrinis bankas
4H	Europos plieno ir anglies bendrija	ECSC
4J	Kitos Europos Sąjungos Institucijos, išlaikomos generalinio biudžeto
4K	Europos Parlamentas
4L	Europos Sąjungos Taryba
4M	Teismas
4N	Auditas
4P	Ekonomikos Ir socialiniu reikalu komitetas
40	Regionu komitetas
4Z	Kitos Europos Sąjungos Institucijos (išskyrus Europos centrini banką)
SA	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO)	OECD
SB	Tarptautiniu atsiskaitymu bankas	BIS
5C	Tarpamerikinis plėtros bankas	IADB
50	Afrikos plėtros bankas	AfDB
SE	Azijos plėtros bankas	AsDB
5F	Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas	EBRD
5G	Tarpamerikinė investicijų korporacija	IIC
5H	šiaurės Investicinis bankas	NIB
SJ	Tarptautinis ekonominio bendradarbiavimo bankas	IBEC
SK	Tarptautinis Investicijų bankas	IIB
SL	Karibų plėtros bankas	CDB
SM	Arabu valiutos fondas	AMF
SN	Afrikos arabu ekonominės plėtros bankas	BADEA
SP	Centrinės Afrikos valstybių plėtros bankas	CASDB
SQ	Afrikos plėtros fondas
SR	Azijos plėtros fondas
SS	Specialus vieningas plėtros fondas
ST	Centrinės Amerikos ekonominės Integracijos bankas	CABEI
SU	Andų vystymo korporacija	ADC
6A	Kitos tarptautinės organizacijos
7Z	Kitos tarptautinės organizacijos, Išskyrus Europos Sąjungos Institudlas

Ekonomikos veiklos rūšių klasifikavimo kodai

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė; žuvininkystė	0595	A ir B sekcijos
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	1495	C sekcija
Nevalytos naftos ir gamtinių dujų gavyba; paslaugų veikla būdinga naftos ir dujų gavybai, išskyrus žvalgybą	1100	11 skyrius
Kasyba ir karjerų eksploatavimas, neapskaitytas kitose grupėse	1490
Apdirbamoji pramonė	3995	D sekcija
Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba	1605	DA posekcijis
Tekstilės ir tekstilės gaminių gamyba	1805	DB posekcijis
Medienos ir medienos gaminių gamyba; plaušienos, popieriaus ir popieriaus gaminių gamyba; leidyba, ir spausdinimas	2205	DD ir DE posekcijai
Kokso, rafinuotų naftos produktų ir branduolinio kuro gamyba	2300	23 skyrius
Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba	2400	24 skyrius
Guminių ir plastikinių gaminių gamyba	2500	25 skyrius
Pagrindinių metalų ir metalo gaminių gamyba	2805	DJ posekcijis
Kitų, niekur kitur nepriskirtų, mašinų ir įrangos gamyba	2900	29 skyrius
Įstaigos įrangos ir kompiuterių gamyba	3000	30 skyrius
Radijo, televizijos ir ryšių įrangos bei aparatūros gamyba	3200	32 skyrius
Variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba	3400	34 skyrius
Kitos transporto įrangos gamyba	3500	35 skyrius
Apdirbamoji pramonė, neapskaityta kitose grupėse	3990
Elektra, dujų ir vandens tiekimas	4195	E sekcija
Statyba	4500	F sekcija
Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų prekyba; asmeninių ir namų ir buitinių daiktų taisymas	5295	G sekcija
Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba	5000	50 skyrius
Didmeninė ir komisinė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą	5100	51 skyrius
Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas	5200	52 skyrius
Viešbučiai ir restoranai	5500	H sekcija
Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos)	6495	I sekcija
Sausumos transportas; transportavimas vamzdynais	6000	60 skyrius
Vandens transportas	6100	61 skyrius
Jūrų ir pakrančių vandens transportas	6110	61.1 grupė
Oro transportas	6200	62 skyrius
Nuotoliniai ryšiai	6420	64.2 grupė
Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai (telekomunikacijos), neapskaityti kitose grupėse	6490
Finansinis tarpininkavimas	6895	J sekcija
Piniginis tarpininkavimas	6510	65.1 grupė
Kitas finansinis tarpininkavimas	6520	65.2 grupė
Kitas, niekur kitur nepriskirtas, finansinis tarpininkavimas	6524	dalis 65.23 klasės
Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, kaupimas; pagalbinė draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veikla	6730	66 skyrius ir 67.2 grupė
Draudimo ir pensijų lėšų, išskyrus privalomąjį socialinį draudimą, kaupimas	6600	66 skyrius
Gyvybės draudimas	6601	66.01 klasė
Pensijų lėšų kaupimas	6602	66.02 klasė
Pagalbinė draudimo ir pensijų lėšų kaupimo veikla	6720	67.2 grupė
Finansinis tarpininkavimas, neapskaitytas kitose grupėse	6890
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla	7395	K sekcija
Nekilnojamojo turto operacijos	7000	70 skyrius
Kompiuteriai ir su jais susijusi veikla	7200	72 skyrius
Programinės įrangos naudojimo konsultacijos ir jos tiekimas	7220	72.2 grupė
Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla	7300	73 skyrius
Kita verslo veikla	7400	74 skyrius
Teisinė, apskaitos, buhalterijos ir audito veikla; konsultacijos mokesčių klausimais; rinkos tyrimas ir viešosios nuomonės apklausa; verslo ir valdymo konsultacijos; vadybinės kontroliuojančios bendrovės	7410	74.1 grupė
Kontroliuojančių bendrovių vadybinė veikla	7415	74.15 klasė
Reklama	7440	74.4 grupė
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla, neapskaityti kitose grupėse	7390
Viešasis valdymas ir gynimas; privalomasis socialinis draudimas; švietimas; sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla; privačių namų ūkių, turinčių samdinių, veikla; tarptautinių organizacijų ir jų padalinių veikla	9995	L, M, N, O, P, Q sekcijos
Kino filmų ir vaizdajuosčių gamybą, platinimas ir kitokia veikla	9210	92.1 grupė

Ataskaitos kodas		2	8	0	0	2
Pateikėjas							ATASKAITA Mokėjimų balansui sudaryti
Banko kodas
Banko pavadinimas
							B-09-02
							Mėnesinė
							2000 m. …………
Adresas
							Pateikia:	Bankai
Tel./faks.							Patvirtinta:	Lietuvos banko valdybos 2000 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.94
Gavėjas	Kodas		0	9	0	5	Pristatoma:	Per 15 d. mėnesiui pasibaigus Lietuvos banko Mokėjimų balanso skyriui elektroniniu paštu
Mokėjimų balanso skyrius
Pinigų politikos departamentas							Garantuojame banko duomenų konfidencialumą
Lietuvos bankas
Gedimino pr. 6, 2629 Vilnius							Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

	Eilutės kodas	Srautas per laikotarpį
A	1	2
A. Paslaugos
A.1. Banko suteiktos paslaugos nerezidentams	100
A.2. Bankui suteiktos nerezidentų paslaugos	110
B. Nerezidentų darbo užmokestis ir  susiję mokesčiai
B.1.Nerezidentų darbo užmokestis	120
B.1.1. Pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai	121
C.Tiesioginės investicijos
C.1. Banko tiesioginės investicijos užsienyje	130
C.2. Užsienio tiesioginės investicijos banke	140
D. Kitas užsienio turtas ir įsipareigojimai
D.1. Kitas užsienio turtas	150
D.1.1. Investicijų portfelis	151
D.1.2. Kitos investicijos	152
D.2. Įsipareigojimai	160
D.2.1. Investicijų portfelis	161
D.2.2. Kitos investicijos	162
E. Investicijų pajamos ir išlaidos
E.1. Investicijų pajamos	170
E.1.1. Nurašytos banko skolos	171
E.2. Investicijų išlaidos	180
E.2.1. Nurašytos nerezidentų skolos	181

Vadovas                              …………                             ………………………..

(parašas)                            (vardo raidė, pavardė)

Vykdytojas                          …………                             ………………………..

(parašas)                            (vardo raidė, pavardė)

Telefonas ……………………..

Data …………………………..

Ataskaitų Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti formų pildymo paaiškinimai

Ataskaitų formas pildo visi Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai bei kitos kredito įstaigos (Akcinė bendrovė Turto bankas ir Lietuvos vystymo bankas). Ataskaitos pateikiamos paštu ir (arba) elektroniniu ryšiu nurodytais terminais Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Mokėjimų balanso skyriui. Konkrečių ataskaitų duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik skaičiuojant suvestinius duomenis.

Mėnesinės ataskaitos formos B-09-02 „Ataskaita mokėjimų balansui sudaryti“ pildymo paaiškinimai

Ši ataskaita sudaroma vadovaujantis ketvirtinės ataskaitos B-09-01 sudarymo nurodymais.

Šioje ataskaitoje „Investicijų pajamos ir išlaidos“ apima tiesioginių investicijų, investicijų portfelio ir kitų investicijų pajamas ir išlaidas.

Atkreipiame dėmesį, kad kai kurių šios ataskaitos eilučių duomenys gali būti su minuso ženklu. Pavyzdžiui, 130-140 eilutės gali būti su minuso ženklu, jei investicijas viršija per ataskaitinį laikotarpį patirtas nuostolis, kuris traktuojamas kaip neigiamos reinvesticijos.

162 eilutės duomenys gali būti su neigiamu ženklu, jei gautas (suteiktas) paskolas viršija grąžintos paskolos.

______________

Ataskaitos kodas		2	8	0	0	3
Pateikėjas							Įplaukų iš užsienio bankų ir pervedimų užsienio bankams ATASKAITA B-09-03 Mėnesinė 2000 m. ………….… Pateikia:         Bankai Patvirtinta: Lietuvos banko valdybos 2000 m. birželio 29 d. nutarimu Nr.94 Pristatoma: Kiekvieno mėnesio 10 dieną elektroniniu paštu.
Banko kodas
Banko pavadinimas
Banko adresas
Tel./faks.
Gavėjo	Kodas		0	9	0	5
Mokėjimų balanso skyrius Pinigų politikos departamentas Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, 2629 Vilnius

Garantuojame banko duomenų konfidencialumą

Ataskaita pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

Kliento (įmonės) kodas	Ataskaitinio laikotarpio įplaukos iš užsienio bankų	Ataskaitinio laikotarpio pervedimai užsienio bankams
A	1	2
Atsiskaitančio banko
Personalinės įmonės                              0000001
Fiziniai asmenys                                    0000002
Kelionių čekiai ir mokėjimų kortelės    0000003

Vadovas …..…………………… ………...…………….…

(parašas)                                         (vardo raidė, pavardė)

Vykdytojas ………………………… …….…………………..                                                                          (parašas)                                                          (vardo raidė, pavardė)

Telefonas ………………….

Data ……………………….

Ataskaitų Lietuvos Respublikos mokėjimų balansui sudaryti formų pildymo paaiškinimai

Ataskaitų formas pildo visi Lietuvos Respublikos komerciniai bankai ir užsienio bankų skyriai bei kitos kredito įstaigos (Akcinė bendrovė Turto bankas ir Lietuvos vystymo bankas). Ataskaitos pateikiamos paštu ir (arba) elektroniniu ryšiu nurodytais terminais Lietuvos banko Pinigų politikos departamento Mokėjimų balanso skyriui. Konkrečių ataskaitų duomenys yra konfidencialūs ir naudojami tik skaičiuojant suvestinius duomenis.

Mėnesinės ataskaitos formos B-09-03 „Įplaukų iš užsienio bankų ir pervedimų užsienio bankams ataskaita“

pildymo paaiškinimai

Ataskaitoje bankas parodo savo ir klientų pervedimus nerezidentams bei gautas įplaukas iš nerezidentų per ataskaitinį laikotarpį, t. y. per mėnesį (jei nėra galimybės nustatyti, ar tai rezidentų operacijos, ar ne, tai ataskaitoje parodomos visos įplaukos iš užsienio bankų ir visų pervedimų užsienio bankams sumos). Jei operacijos su užsieniu vykdomos per banką korespondentą, esantį Lietuvoje, tai šias operacijas į ataskaitą įtraukia tas bankas, kuris tiesiogiai vykdo operacijas su užsieniu. Ataskaitoje reikia tiksliai nurodyti kliento kodą (pagal registrą). Personalinių įmonių ir fizinių asmenų duomenys rodomi vienoje eilutėje, išskyrus atvejus, kai vienos personalinės įmonės mėnesio įplaukos ar pervedimai viršija 100 000,00 litų (tokiu atveju šie duomenys neįtraukiami į bendras sumas, o parodomi atskiroje eilutėje, taip pat nurodomas kodas).

Kelionių čekių ir mokėjimų kortelių sumos rodomos vienoje eilutėje. Ataskaitos 1 skiltyje parodomos visos sumos, gautos iš užsienio bankų už kelionės čekius ir mokėjimų korteles, 2 skiltyje – į užsienį pervestos sumos už kelionės čekius ir atsiskaitymo korteles.

______________

Ataskaitos kodas		2	8	0	0	4	Įmonės finansinės – komercinės veiklos su nerezidentais
Pateikėjas:
Įmonės kodas							ATASKAITA
Įmonės pavadinimas							B-09-04 Mėnesinė
Adresas							200__ m. ____________ mėn.
Tel./faks.							Pateikia:	Atrinktos įmonės
Įmonės veiklos kodas							Patvirtinta:	Lietuvos banko valdybos 2000 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 94
Įmonės rūšies kodas
Gavėjas:	Kodas		0	9	0	5
Mokėjimų balanso skyrius Pinigų politikos departamentas Lietuvos bankas Gedimino pr. 6, 2629 Vilnius							Pristatoma:	Per 15 d. mėnesiui pasibaigus Lietuvos banko Mokėjimų balanso skyriui

Garantuojame duomenų konfidencialumą

Pildoma tūkstančiais litų pagal operacijos metu galiojusį valiutos kursą, sveikaisiais skaičiais

		Eilutės kodas	Mėnesio pradžioje		Suteikta	Grąžinta	Mėnesio pabaigoje
A		B	1		2	3	4
A. Finansiniai reikalavimai nerezidentams
Paskolos suteiktos nerezidentams		100
Iš jų tiesioginio investavimo įmonėms		111
Nerezidentų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas		110
Įmonės indėliai užsienio bankuose		120
Kiti finansiniai reikalavimai		130
B. Finansiniai įsipareigojimai nerezidentams
Nerezidentų suteiktos paskolos		140
Įsiskolinimai nerezidentams už prekes ir paslaugas		150
Kiti finansiniai įsipareigojimai		160
C. Investicijų pajamos ir sąnaudos			Gautinos			Mokėtinos
Gautini dividendai		170
Gautinos paskolų palūkanos		180
Gautinos indėlių ir korespondentinių sąskaitų palūkanos		190
Gautinos kitų skolos vertybinių popierių palūkanos		200
D. Įmonės suteiktos paslaugos nerezidentams ir nerezidentų suteiktos paslaugos (nurodyti paslaugos kodą)			Suteiktos			Gautos
Vadovas
	(parašas)			(vardo raidė, pavardė)
Vykdytojas
	(parašas)			(vardo raidė, pavardė)
Telefonas
Data

Mėnesinės ataskaitos formos B-09-04 „Įmonės finansinės-komercinės veiklos su nerezidentais ataskaita“ pildymo paaiškinimai

Šios ataskaitos duomenys bus panaudoti sudarant Lietuvos Respublikos mėnesio balansą.

Mokėjimų balansas – tai statistinė ataskaita, parodanti atitinkamo laikotarpio šalies ekonomines operacijas su kitomis šalimis.

Rezidentai – juridiniai asmenys, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, ir fiziniai asmenys, nuolat arba laikinai, bet ilgiau nei vienerius metus gyvenantys Lietuvoje, ne tik užsiimantys ūkine, gamybine ar kuria kita įstatymų nedraudžiama ekonomine veikla, bet ir turintys ekonominių interesų Lietuvos teritorijoje. Įmonės ar fiziniai asmenys, kurių nuolatinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorija, bet veikia už jos ribų (išvyksta dirbti į užsienį trumpiau nei vienerius metus), taip pat Lietuvos ambasados, konsulatai, studentai nepriklausomai nuo jų buvimo užsienyje laiko yra laikomi Lietuvos rezidentais.

Nerezidentai – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, nuolat gyvenantys bei veikiantys kitose šalyse arba gyvenantys ir veikiantys Lietuvoje trumpiau nei vienerius metus bei turintys finansinių ir ekonominių ryšių su Lietuvos Respublikos ūkio subjektais. Užsienio ambasados ir konsulatai, studentai užsieniečiai laikomi nerezidentais nepriklausomai nuo jų buvimo Lietuvoje laiko.

A. Finansiniai reikalavimai nerezidentams

Paskolos, suteiktos nerezidentams, – tai įmonės visų rūšių paskolos, suteiktos nerezidentams. Ilgalaikės paskolos – tai paskolos, suteiktos ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui. Ataskaitoje parodoma per ataskaitinį mėnesį suteiktų ir grąžintų paskolų suma.

Nerezidentų įsiskolinimas už prekes ir paslaugas – tai finansiniai reikalavimai, atsiradę, kai prekių pateikimo ir paslaugų suteikimo laikas nesutampa su apmokėjimu už jas (neatsižvelgiant į tai, ar buvo sudarytos atitinkamos sutartys). Ataskaitoje parodomi mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai.

Įmonės indėliai užsienio bankuose – tai piniginės lėšos, laikomos įmonės sąskaitose, esančiose užsienio bankuose. Ataskaitoje parodomi sąskaitų mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai.

Kiti finansiniai reikalavimai nerezidentams – tai nerezidentų laiku negrąžintos paskolos (jeigu jos nepratęstos), neišmokėti dividendai, palūkanos, nesumokėti mokesčiai, gyvybės draudimas, darbo užmokestis ir pan.

B. Finansiniai įsipareigojimai nerezidentams

Nerezidentų suteiktos paskolos – tai paskolos, gautos iš užsienio firmų, bankų ir piliečių, išskyrus valstybės vardu ir su valstybės garantija gautas paskolas. Ilgalaikės paskolos – tai paskolos, gautos ilgesniam nei vieneri metai laikotarpiui. Ataskaitoje parodoma per ataskaitinį mėnesį gautų ir grąžintų paskolų suma.

Įsiskolinimas nerezidentams už prekes ir paslaugas – tai finansiniai įsipareigojimai, atsiradę, kai prekių pateikimo ir paslaugų suteikimo laikas nesutampa su apmokėjimu už jas (neatsižvelgiant į tai, ar buvo sudarytos atitinkamos sutartys). Ataskaitoje parodomi mėnesio pradžios ir pabaigos likučiai.

Kiti finansiniai įsipareigojimai – tai laiku negrąžintos paskolos nerezidentams (jeigu jos nepratęstos), neišmokėti dividendai, palūkanos, nesumokėti mokesčiai, gyvybės draudimas, darbo užmokestis ir pan.

C. Investicijų pajamos ir sąnaudos – tai už ataskaitinį mėnesį gautinos ir mokėtinos (t. y. priklausančios gauti ar mokėti) pajamos ir sąnaudos:

dividendai už akcijas;

palūkanos už skolos vertybinius popierius;

palūkanos už paskolas;

palūkanos už indėlius užsienio bankuose.

D. Įmonės suteiktos paslaugos nerezidentams ir nerezidentų suteiktos paslaugos įmonei – tai įvairių rūšių paslaugos, kurių apibūdinimas ir atitinkami kodai pateikti paslaugų klasifikatoriuje (pridedamas). Ataskaitoje nurodomas suteiktos ir (ar) gautos paslaugos kodas, pavadinimas ir vertė litais.

______________

MOKĖJIMŲ BALANSO PASLAUGŲ KLASIFIKATORIUS
Paslaugos kodas	Mokėjimų balanso paslaugos	Nuoroda į PGPK
2050	Transporto paslaugos
2060	Jūrų transportas
2070	Keleivių pervežimas	61.10.1 kategorija, 61.10.31.0000 dala
2080	Krovinių pervežimas	61.10.2 kategorija, 61.10.31.0000 dala
2090	Kitas	61.10.32.0000 dala, 63.1 ir 63.4 grupės, 63.22 klasė
2100	Oro transportas
2110	Keleivių pervežimas	62.10.1, 62.20.1, 62.20.3 kategorijos
2120	Krovinių pervežimas	62.10.2, 62.20.2, 62.20.3 kategorijos
2130	Kitas	63.1 ir 63.4 grupės, 63.23 klasė
2190	Geležinkelių transportas
2200	Keleivių pervežimas	60.10.1 kategorija
2210	Krovinių pervežimas	60.10.2 kategorija
2220	Kitas	60.10.3 ir 63.21.1 kategorijos, 63.1 ir 63.4 grupės
2230	Kelių transportas
2240	Keleivių pervežimas	60.23 klasė
2250	Krovinių pervežimas	60.24 klasė
2260	Kitas	63.1 ir 63.4 grupės, 63.21.2 kategorija
2310	Vamzdynų transportas	60.3 grupė
2450	Ryšių paslaugos
2460	Pašto ir pasiuntinių paslaugos	64.1 grupė
2470	Telekomunikacijų paslaugos	64.2 grupė
2490	Statybos paslaugos	F sekcija
2500	Statybos darbai užsienyje
2510	Statybos darbai Lietuvoje
2530	Draudimo paslaugos
2540	Gyvybės draudimas ir pensijų fondų paslaugos	66.01 ir 66.02 klasės
2550	Krovinių draudimas	66.03.10.0030 dala
2560	Kitas tiesioginis draudimas	66.03 klasė, išskyrus 66.03.10.0030 dalą
2570	Perdraudimas
2580	Pagalbinės draudimo ir pensijų fondų paslaugos	67.2 grupė
2600	Finansinės paslaugos	65 skyrius ir 67.1 grupė
2620	Kompiuterinės ir informacinės paslaugos
2630	Kompiuterinės paslaugos	72.1, 72.2, 72.3, 72.5 ir 72.6 grupės
2640	Informacinės paslaugos	72.4 ir 92.4 grupės
2660	Mokėjimai už naudojimąsi nuosavybės teise ir licencijomis
2680	Kitos verslo paslaugos
2690	Prekybinio tarpininkavimo ir su prekyba susietos paslaugos
2700	Prekybinio tarpininkavimo paslaugos
2710	Kitos su prekyba susijusios paslaugos
2720	Veiklos lizingas (paprastoji nuoma)	70.2 grupė ir 71 skyrius (išskyrus išperkamąją nuomą)
2730	Įvairios verslo, profesinės ir techninės paslaugos
2740	Teisinės, apskaitos, vadybos konsultavimo ir ryšių su visuomene paslaugos	74.11, 74.12 ir 74.14 klasės
2750	Teisinės paslaugos	74.11 klasė
2760	Apskaitos, audito, buhalterijos ir mokesčių konsultacijų paslaugos	74.12 klasė
2770	Verslo ir vadybos konsultacijų bei ryšių su visuomene paslaugos	74.14 klasė
2780	Reklamos, rinkos tyrimo ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos	74.4 grupė ir 74.13 klasė
2790	Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos	73 skyrius
2800	Architektūros, inžinerijos ir kitos techninės paslaugos	74.2 ir 74.3 grupės
2810	Žemės ūkio, kasybos ir perdirbimo paslaugos
2820	Antrinių žaliavų perdirbimo paslaugos	90.00.2 kategorija
2830	Kitos	01.41, 02.02 klasės
2840	Kitos	74.5, 74.6, 74.7 ir 74.8 grupės
2870	Asmeninės, kultūros ir poilsio organizavimo paslaugos
2880	Garso ir vaizdo bei susijusios paslaugos	92.1 ir 92.2 grupės
2890	Kitos asmeninės, kultūros ir poilsio organizavimo paslaugos	92.3, 92.5, 92.6 ir 92.7 grupės ir 93.04 klasė
2910	Vyriausybės paslaugos
2920	Ambasadų ir konsulatų paslaugos	75.21.11.0000 dala
2930	Karinės bazės ir daliniai	75.22 klasė
2940	Kitos	75.1 ir 75.2 grupės, išskyrus 75.21.11.0000 dalą ir 75.22 klasę, Q sekcija

______________