LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

 

2002 m. gegužės 30 d. Nr. 789

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 303 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepciją (pridedama).

2. Pavesti Žemės ūkio ministerijai parengti ir iki 2002 m. rugsėjo 30 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektą.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                             Algirdas Brazauskas

 

 

 

Žemės ūkio ministras                                                                   Jeronimas Kraujelis

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 789

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS TVARKYMO IR ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO

KONCEPCIJA

 

I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS

 

1. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepcijos projektas rengiamas įgyvendinant:

1.1. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. VIII-1728 „Dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 50-1435), nuostatas, numatančias teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti ūkių pertvarkymą iki racionalaus dydžio, sudaryti sąlygas žemės ir kito nekilnojamojo turto rinkai susiformuoti ir funkcionuoti, racionaliai didėti ūkiams bei konsoliduoti žemės sklypus;

1.2. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą derybines pozicijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 43 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 6-165) ir 2000 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 935 „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 70-2075) ir numatančias, kad baigus atkurti žemės nuosavybės teises bus pradėtas kitas labai svarbus ekonominis žemės reformos etapas, pagrįstas žemėnaudų pertvarkymu, žemės konsolidavimu ir aplinkos apsauga;

1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015) patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001- 2004 metų programos įgyvendinimo priemones;

1.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinės acquis priėmimo programos) teisės derinimo priemonių ir acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtinto acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų plano 3.7.1-D1 priemonę – parengti Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo koncepciją.

 

II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKAS IR TIKSLAI

 

2. Įstatyme bus nustatytos tokios žemės sklypų pertvarkymo sąlygos ir žemės naudojimas sureguliuotas taip, kad galėtų formuotis ir funkcionuoti racionalaus dydžio ir konfigūracijos ūkiai ir būtų išsaugotas kraštovaizdžio ekologinis stabilumas.

3. Bendrieji įstatymo tikslai yra nustatyti:

3.1. pagrindinius žemės tvarkymo ir žemės išteklių apsaugos valstybės politikos principus ir priemones;

3.2. žemės tvarkymo ir administravimo darbams reikalingos žemės informacinės sistemos turinį ir duomenų rengimo tvarką;

3.3. žemėtvarkos projektų rengimo principus, užtikrinančius konkurencingų ūkių žemėvaldų formavimą, žemės ūkio ir kaimo plėtrai reikalingų infrastruktūros objektų racionalų išdėstymą, žemės ir vandens išteklių apsaugą;

3.4. žemėtvarkos projektų, kurių reikės žemės tvarkymo uždaviniams spręsti, rūšis, rengimo ir įgyvendinimo tvarką;

3.5. su įstatymo įgyvendinimu susijusią institucinę struktūrą ir jos plėtrą.

4. Įstatymas reglamentuos žemėtvarkos projektų rengimą ir įgyvendinimą siekiant visoje Lietuvoje kompleksiškai spręsti šiuos klausimus:

4.1. racionalaus žemės išteklių naudojimo ir apsaugos;

4.2. žemės ūkio struktūrų (ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, žemės ūkio kooperatyvų, kitų žemės ūkio veiklą vykdančių juridinių asmenų) žemėvaldų formavimo ir žemės naudojimo sąlygų gerinimo;

4.3. kaimo infrastruktūros plėtros.

5. Pagrindinės sąvokos, apibūdinančios žemės tvarkymą ir administravimą numatomame įstatyme, iš esmės atitiks Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme pateiktas sąvokas. Tai:

Žemės tvarkymas – teisės aktų reglamentuojamas žemės sklypų vietos ir ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės priklausinių vietos, žemės naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimas.

Žemėtvarkos projektas:

teritorijų planavimo dokumentas, kuriame sprendžiami žemės sklypų formavimo ar jų vietos bei ribų pakeitimo, žemėvaldų ir žemėnaudų formavimo, kitų žemės tvarkymo priemonių bei žemės naudojimo sąlygų nustatymo klausimai, planuojant kaimo teritorijų ir žemės ūkio plėtrą;

veiklos planas detaliojo planavimo dokumentų, numatančių žemės paėmimą visuomenės poreikiams, sprendiniams įgyvendinti;

žemės ūkio paskirties žemėnaudų ir jų teritorijų tvarkymo planas.

Žemės informacinė sistema – sistema žemės tyrimo, kartografavimo ir apskaitos darbų, kurių metu parengiami ir periodiškai atnaujinami duomenys apie Lietuvos Respublikos žemės fondą – žemės kiekį, sudėtį, gamtines ir ūkines savybes, naudojimo sąlygas ir vertę.

Žemės administravimas:

žemės informacinės sistemos darbų, žemės naudojimo planavimo ir žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo organizavimas;

valdymo institucijų veiksmai, nustatantys žemės tvarkymo reikalavimus, susijusius su visuomenės poreikiais reguliuoti žemės naudotojų ūkinę veiklą.

 

III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ ŽEMĖS TVARKYMĄ IR

ADMINISTRAVIMĄ, APIBŪDINIMAS

 

6. Pagrindiniai teisės aktai, susiję su žemės tvarkymu ir administravimu, yra šie:

6.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žin., 1994, Nr. 34-620). Šis įstatymas reguliuoja žemės santykius, todėl jį plėsti – papildyti išsamiu žemėtvarkos procedūrų reglamentavimu netikslinga. Tai specialaus įstatymo (šiuo atveju – Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo) uždavinys. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo XI skyriaus 46-48 straipsniai, apibūdinantys valstybinės žemėtvarkos darbus ir privačių matininkų veiklą, nenustato žemėtvarkos projektų rengimo procedūrų ir jų poreikio konkretiems žemės tvarkymo uždaviniams spręsti. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatyme šie klausimai bus išnagrinėti plačiau, o atitinkami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsniai – pripažinti netekusiais galios. Be to, į rengiamą įstatymą bus perkeltos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo XII skyriaus 49-51 straipsnių nuostatos dėl žemės informacinės sistemos, kadangi informacijos apie žemės savybes kaupimas ir duomenų atnaujinimas tiesiogiai susiję su žemės tvarkymo planavimu ir žemėtvarkos projektų rengimu;

6.2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391). Bus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių 389 punktu, kuriame numatyta parengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šiame įstatyme numatoma supaprastinti teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir patikslinti valstybės ir savivaldybių institucijų, kitų asmenų funkcijas organizuojant detaliųjų ir specialiųjų planų rengimą. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatyme bus nustatyta, kaip įgyvendinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius pertvarkant žemės naudojimą;

6.3. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (Žin., 2001, Nr. 58-1704, Nr. 16-497). Jame nustatytos žemės sklypų ir kitų nekilnojamojo turto objektų kadastro rodiklių parengimo, įregistravimo sąlygos ir tvarka. Šiame įstatyme žemės sklypų formavimas traktuojamas kaip ir statinių formavimas, nesiejamas su ūkinių struktūrų žemėvaldų formavimu ir žemėtvarkos projektavimo procedūromis, todėl tikslinga, kad naujų žemės sklypų projektavimo ir esamų (teisiškai įregistruotų) pertvarkymo būdus bei sąlygas apibrėžtų ne Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, o Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymas. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programą, 2002 metais turi būti parengtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo įstatymo, kuriame bus iš esmės pakeisti straipsniai, reglamentuojantys žemės sklypų formavimą, projektas.

7. Vienas iš svarbiausiųjų žemės tvarkymo ir administravimo tikslų – racionalių žemėnaudų kaimo vietovėje formavimas, konkurencingų ūkių kūrimas ir kaimo infrastruktūros plėtra. Bendrieji žemės ūkio ir kaimo plėtros principai apibrėžiami šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 1-5), kurį artimiausiuoju metu pakeis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones (283 punktas) rengiamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymas (įstatymo koncepcija patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1258 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo koncepcijos“), atitinkantis pagrindinius Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir Europos Sąjungos struktūrinės politikos principus. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymas bus rengiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo projekto nuostatas.

 

IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA

 

8. Rengiant įstatymo projektą, išnagrinėti teisės aktai, reglamentuojantys žemės tvarkymą ir administravimą Estijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje. Šį procesą reglamentuojančiuose Estijos ir Vokietijos teisės aktuose labai išsamiai išdėstyti pagrindiniai valstybinių žemės tvarkymo darbų tikslai, principai, jų įgyvendinimo tvarka.

9. Rengiant Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymą, nagrinėtos šios Vokietijos Žemės sklypų pertvarkymo įstatymo nuostatos:

9.1. žemė turi būti pertvarkoma tada, kai reikia:

pakeisti arba suformuoti naujas ekonomiškai pagrįstas žemės sklypų ribas;

panaudoti žemę keliams ar gatvėms tiesti, kitiems visuomenei reikalingiems įrenginiams statyti;

taikyti žemės apsaugos, kokybės gerinimo, apželdinimo mišku ir kraštovaizdžio formavimo priemones;

sureguliuoti teisinius santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu;

įgyvendinti kaimų atnaujinimo priemones;

įgyvendinti kitas priemones žemės naudotojų veiklos sąlygoms pagerinti;

9.2. dažniausiai žemės pertvarkymas projektuojamas pakeičiant esamus žemės sklypus lygiaverčiais sklypais kitoje vietovėje. Visi pertvarkymo proceso dalyviai su žemėtvarkos projektu turi būti susipažinę ir gali pateikti pretenzijas dėl jo sprendinių tokia pat tvarka, kaip ir viešai svarstant teritorijų planavimo dokumentus;

9.3. valdymo institucijos sprendimas dėl žemėtvarkos projekto įgyvendinimo yra dokumentas, nustatantis naujus teisinius santykius pertvarkymo proceso dalyviams, – datą, nuo kurios įsigalioja žemės savininkų teisės į naujose vietose paženklintus žemės sklypus, šių žemės sklypų naudojimo būdo ir sąlygų pakeitimą;

9.4. rengiant žemėtvarkos projektą, kartu nustatoma ir kompensacija valstybinės žemės sklypais už suprojektuotą paimti visuomenės poreikiams žemę arba, kai žemės savininkas kompensacijos žemės sklypu nereikalauja, kompensacija pinigais. Kompensavimui reikalingus žemės sklypus projektą rengianti įstaiga gali iš anksto pirkti iš žemės savininkų, suformuodama valstybinės žemės fondą;

9.5. žemės pertvarkymo darbų turinys, projekto derinimo ir svarstymo tvarka priklauso nuo šio proceso dalyvių skaičiaus. Kai projektuojama teritorija nedidelė ir pakeitimai neesminiai, taikomos supaprastintos projekto rengimo procedūros.

10. Siekiant apsaugoti privačios žemės nuosavybės teises, tiek Danijoje, tiek Vokietijoje didesnės apimties žemės tvarkymo darbus organizuoja ir principinius sprendimus priima speciali valstybės institucija su regioniniais padaliniais; šio proceso techniniams darbams atlikti ji turi teisę pasitelkti privačias įmones ir asmenis.

11. Žemės tvarkymo darbai Vakarų Europos valstybėse finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, privačiomis lėšomis.

 

V. TARPTAUTINĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMOS IR PRINCIPAI

 

12. Rengiant įstatymą, bus vadovaujamasi žemės tvarkymo ir administravimo kriterijais ir reikalavimais, numatytais Europos Sąjungos antrinės teisės aktuose – reglamentuose, direktyvose, sprendimuose. Pagrindiniai iš jų yra šie:

12.1. Europos Tarybos 1999 m. gegužės 17 d. reglamentas Nr. 1257/1999/EB dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) ir tam tikrų reglamentų pakeitimo. Šio reglamento 2 ir kituose straipsniuose numatyta paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, siekiant pagerinti ūkines struktūras, gerinti kaimo infrastruktūrą ir įgyvendinti kitas su žemės sklypų pertvarkymu susijusias priemones, suteikimo tvarka. Įgyvendindama šias priemones, Lietuva galėtų pasinaudoti Europos Sąjungos parama, užtikrinančia rinkos ekonomikos sąlygų sukūrimą;

12.2. Europos Komisijos 1999 m. liepos 23 d. reglamentas Nr. 1750/1999/EB, nustatantis išsamias Tarybos reglamento Nr. 1257/ 1999 dėl paramos kaimo plėtrai iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) taikymo taisykles;

12.3. Europos Tarybos 1991 m. gruodžio 12 d. direktyva Nr. 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo žemės ūkyje naudojamų nitratų taršos. Ši direktyva įpareigoja nustatyti taršai nitratais jautrias zonas prie vandens telkinių ir parengti Geros žemės ūkio praktikos kodeksą, kuriame būtų pateiktos aplinkai palankaus ūkininkavimo sistemos diegimo gairės, taip pat parengti žemdirbių mokymo ir informavimo programą, kuri palengvintų šio kodekso taikymą. Lietuva turi parengusi Pažangaus ūkininkavimo taisykles ir patarimus (Geros žemės ūkio praktikos kodekso atitikmuo) ir su tuo susijusio žemdirbių mokymo programą, kuri bus įgyvendinama nuo 2002 metų. Visoje Lietuvos teritorijoje bus įgyvendintos specialios taršos nitratais mažinimo programos, kurioms įgyvendinti bus naudojami žemės informacinės sistemos kartografiniai duomenys ir žemėtvarkos projektai, nustatantys žemės naudojimo reglamentus.

13. Tarptautinės teisės normomis rengiant įstatymą nesivadovauta, nes Lietuva nėra pasirašiusi ir ratifikavusi jokių tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių žemės tvarkymo ir administravimo santykius.

 

VI. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS

 

14. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymas bus pagrįstas žemėtvarkos proceso dalyvių savanoriškumo planuojant ir derinant žemės sklypų pertvarkymą bei naudojimo sąlygų pakeitimą principu. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 46 ir 54 straipsnius žemės savininkų veiklą valstybė gali apriboti, jeigu tai būtina visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiais laikomas ne tik ūkinės veiklos reguliavimas taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, bet ir taupus, racionalus gamtos išteklių naudojimas ir apsauga. Atsižvelgiant į tai, įstatyme bus nurodyti žemėtvarkos projektų sprendiniai, kurių pagrindu valdymo institucijos priims sprendimus dėl žemės naudojimo sąlygų ir ūkinės veiklos naudojant žemę apribojimų.

15. Tvarkant žemę ir reguliuojant žemės santykius, būtina turėti patikimą informaciją apie teises į žemę, jos gamtines ir ūkines savybes, specialiąsias naudojimo sąlygas. Visi šie duomenys turi būti tikslūs, nurodyti kartografinėje medžiagoje ir sistemingai atnaujinami. Visi reikiami duomenys apie Lietuvos žemės fondą turi būti kaupiami ir atnaujinami centralizuotai valstybės mastu – kuriama žemės išteklių informacinė sistema. Įstatyme bus nustatytas šios sistemos turinys ir duomenų naudojimo tvarka. Numatoma, kad žemės išteklių informacinė sistema apims šiuos darbus:

žemės naudojimo būklės tyrimus;

dirvožemio tyrimus;

žemės ūkio paskirties žemės gamtines ir ūkines savybes apibūdinančios kartografinės medžiagos rengimą;

suvestinių duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijos ir administracinių vienetų žemės fondo naudojimą pagal žemės naudotojų grupes ir žemės naudmenų rūšis parengimą.

Žemės išteklių informacinės sistemos duomenys bus naudojami:

grafinė dalis: teritorijų planavimo dokumentams rengti, žemės tvarkymo priemonėms planuoti, žemės naudojimo valstybinei kontrolei vykdyti, žemės kadastro duomenims patikslinti;

suvestiniai duomenys apie žemės fondo naudojimą ir žemės naudmenų pokyčius: žemės ūkio ir kaimo plėtros rėmimo priemonėms planuoti, kitai žemę administruojančių institucijų veiklai.

16. Žemę numatoma tvarkyti taip, kad būtų užtikrintas racionalus žemės, miško, vandens telkinių, kitų gamtos išteklių naudojimas ir sudarytos teritorinės sąlygos plėtoti ūkinę veiklą. Be to, šio pertvarkymo metu atliktų žemėtvarkos darbų pagrindu bus formuojami žemės sklypai, keičiamos esamų žemės sklypų ribos, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, nustatomi servitutai ir žemės naudojimo sąlygos, taip pat parengiami dokumentai nekilnojamojo turto kadastro ir registro įrašams pakeisti. Šioms procedūroms įgyvendinti įstatyme numatomas kompleksas žemėtvarkos darbų, kurių svarbiausias – žemėtvarkos projektų rengimas.

17. Žemės išteklių apsauga žemėtvarkos projektuose bus nurodyta kaip privaloma valstybės priemonė. Įstatymas nustatys konkrečius kaimiškųjų teritorijų tvarkymo darbus, kuriuos reguliuos valdymo institucijos ir kuriuos vykdyti bus galima tik tada, kai jie bus numatyti žemėtvarkos projekte.

18. Kadangi žemėtvarkos projektai gali būti rengiami kaip teritorijų planavimo dokumentai (bendrųjų planų sudėtinės dalys, specialieji planai, detalieji planai), kaip kaimiškųjų teritorijų tvarkymo planai arba kaip veiklos planai detaliojo plano sprendiniams įgyvendinti, įstatyme bus nustatyti tam tikrų žemėtvarkos projektų rengimo, svarstymo, derinimo, tvirtinimo ir įgyvendinimo pagrindiniai reikalavimai.

19. Žemės tvarkymo ir administravimo darbai, kurie vykdomi pagal žemėtvarkos projektus, yra:

19.1. žemės sklypų pertvarkymas nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdo ir pobūdžio;

19.2. kompleksinis daugelio teritoriškai susijusių žemės sklypų pertvarkymas – jų ploto, vietos ir ribų pakeitimas;

19.3. žemės tvarkymo darbai, susiję su ūkių žemėvaldų formavimu, subalansuotos kaimo plėtros priemonių (infrastruktūros objektų statyba, kaimų atnaujinimas, miško želdinių planavimas, žemės gerinimo ir kiti darbai) įgyvendinimu;

19.4. žemės sklypų pertvarkymas paimant žemę visuomenės poreikiams, kai šios žemės naudojimo tikslai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio nuostatas dėl visuomenės poreikių, o paimamas žemės sklypas ar jo dalis numatyti detaliojo planavimo dokumente, parengtame Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.

Žemės tvarkymo darbų metu taip pat bus išspręsti laisvų valstybinio fondo žemės sklypų, likusių įgyvendinus žemės reformos žemėtvarkos projektus, tvarkymo, privatizavimo ir nuomos klausimai.

Žemėtvarkos projektų sprendiniai privalės detalizuoti savivaldybių bendruosius ir specialiuosius planus, numatančius žemės išteklių perspektyvinį naudojimą.

20. Rengti žemėtvarkos projektus galės tik licencijas turinčių juridinių asmenų darbuotojai – specialistai, turintys teisės, kraštotvarkos, kadastro, geodezijos, kartografijos žinių pagrindus ir sugebantys naudotis skaitmeniniais žemėlapiais ir kompiuterinėmis programomis. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatyme bus nustatyta, jog licencijas rengti žemėtvarkos projektus išduos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota metodiškai vadovauti žemėtvarkos darbams institucija. Licencijos bus išduodamos įmonėms, kurių specialistai turi atitinkamą išsimokslinimą ir sistemingai kelia kvalifikaciją. Šių specialistų kvalifikaciją nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, išduodama kvalifikacijos pažymėjimus. Žemėtvarkos projektų rengėjai, įgyvendinantys šių projektų sprendinius (paženklinantys vietoje, parengiant žemės sklypų planus), privalės turėti Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme numatytas licencijas atlikti žemės sklypų kadastro geodezinius matavimus (kadastrinius matavimus).

 

VII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS

 

21. Priėmus įstatymą, bus sudarytos sąlygos aktyvinti žemės rinką ir įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (šiuo metu svarstomo Lietuvos Respublikos Seime) nuostatas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo nuosavybėn sąlygų, prioritetų ir apribojimų. Įstatymas sureguliuos žemėtvarkos darbus, kuriuos reikės atlikti atkūrus piliečių nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius. Įstatymas bus suderintas su Europos Sąjungos teisės normomis, reglamentuojančiomis žemės ūkį ir kaimo plėtrą, kartu bus užtikrintas Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje žemės ūkio, laisvo kapitalo judėjimo ir aplinkos apsaugos srityse numatytų įsipareigojimų įgyvendinimas.

22. Įstatyme numatoma žemės išteklių informacinė sistema bus naudojama integruotai žemės ūkio administravimo ir kontrolės sistemai (IAKS) palaikyti ir tobulinti keičiantis duomenimis.

23. Jeigu šio specialaus žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuojančio įstatymo nebūtų:

23.1. būtų labai sudėtingos arba iš viso neįmanomos kai kurios žemės pertvarkymo procedūros (pvz., vienu metu tam tikroje teritorijoje keisti privačios žemės sklypų plotą ir ribas), sulėtėtų žemės ūkio subjektų naudojamos žemės konsolidavimas;

23.2. nebūtų galima sistemingai formuoti racionalių ūkinių struktūrų ir įgyvendinti kraštovaizdžio apsaugos priemonių;

23.3. nebūtų pakankamos teisinės bazės Europos Sąjungos politiką atitinkančiai subalansuotai žemės ūkio ir kaimo plėtrai užtikrinti.

24. Priėmus įstatymą, bus sudarytos sąlygos reguliuoti žemės naudojimą kontroliuojant, ar žemė naudojama pagal paskirtį, ar laikomasi žemės perleidimo ir perleistos žemės naudojimo reikalavimų, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, servitutų, ūkinės veiklos reglamentų. Tai apribos žemės savininkų ir naudotojų veiklą, tačiau užtikrins efektyvesnę valdymo institucijų, įgaliotų reguliuoti visuomeninį žemės naudojimą, veiklą pagal žemėtvarkos projektus.

 

VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS

 

25. Organizacinės struktūros, kurios įgyvendintų įstatymą, yra įsteigtos: apskričių viršininkų administracijos, savivaldybių administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagrindinius valstybinės žemėtvarkos darbus vykdo valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas (steigėjas – Žemės ūkio ministerija). Baigiant atkurti nuosavybės teises į žemę (preliminariai – 2004 metais), kai kurios apskričių viršininkų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu, bus perduotos savivaldybėms.

26. Įstatymo įgyvendinimui reikės nacionalinio biudžeto lėšų žymiai mažiau, nei piliečių nuosavybės teisių atkūrimo darbams finansuoti. Žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti ir įgyvendinti 1998-2001 metais vidutiniškai kasmet buvo išleidžiama 45,1 mln. litų. Įstatyme numatytiems žemės išteklių informacinės sistemos darbams ir valstybės finansuojamiems žemėtvarkos projektams pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto parengtą Veiksmų planą Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti (šio plano pagrindinėms kryptims pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1622 „Dėl Veiksmų plano Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijai įgyvendinti pagrindinių krypčių“ (Žin., 2001, Nr. 110-4003) vidutiniškai per metus prireiks 3,6-3,9 mln. litų iš nacionalinio biudžeto (šio plano dalis „Racionalaus kaimo vietovių žemės tvarkymo ir naudojimo priemonės“). Įstatyme numatyti pagrindiniai žemėtvarkos darbai bus pradėti tik tada, kai bus baigtos atkurti piliečių nuosavybės teisės į žemę ir valstybinė žemė parduota arba išnuomota jos naudotojams pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Be nacionalinio biudžeto, žemės tvarkymo darbus bus siekiama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis. Įstatymų numatytais atvejais (pertvarkant žemės sklypus ir paimant žemę visuomenės ir kitiems poreikiams) už šiuos darbus mokės suinteresuoti asmenys – valstybinės institucijos, savivaldybės, žemės savininkai, taip pat įmonės, kurios naudos visuomenės poreikiams paimtą žemę. Žemės savininkų patirti nuostoliai bus kompensuojami valstybės žeme arba suinteresuotų asmenų lėšomis. Valstybės ir savivaldybių lėšos taip pat bus naudojamos žemės išteklių informacinei sistemai tvarkyti ir svarbiems valstybinės žemėtvarkos darbams vykdyti.

27. Žemės tvarkymo ir administravimo darbams išleistos lėšos atsipirks – bus gautas teigiamas ekonominis efektas, sukurtos racionalios ilgalaikės ūkinės struktūros, sumažės transporto išlaidos, projektuose numatytos vandens, oro, laukų, dirvožemio apsaugos priemonės pagerins ekologinę būklę. Tai leis padidinti gamybą, ūkio subjektų pajamas ir nacionalinio biudžeto įplaukas.

 

IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA

 

28. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymą sudarys keturi skyriai: „Bendrosios nuostatos“, „Žemės tvarkymas“, „Žemės administravimas“ ir „Baigiamosios nuostatos“.

29. I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ bus nurodyta įstatymo paskirtis ir paaiškintos pagrindinės sąvokos.

30. II skyriuje „Žemės tvarkymas“ bus nurodytos žemėtvarkos projektų rūšys, jų rengimo reikalavimai ir tvarka; žemėtvarkos projektus rengiančių asmenų teisinis statusas; žemėtvarkos projektų įgyvendinimo reikalavimai ir tvarka; žemės tvarkymo darbai, kurie privalės būti vykdomi pagal žemėtvarkos projektus arba šiuose projektuose nurodytose vietose; žemės vertinimo, kurio reikės žemės sklypams pertvarkyti, reikalavimai.

Įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose žemės sklypų pertvarkymą nekeičiant žemės naudojimo paskirties, pobūdžio ir sąlygų, bus nustatyta žemės sklypų padalijimo, atidalijimo, gretimų žemės sklypų ribų keitimo (amalgamacijos) ir sustambinimo tvarka.

Įstatymo straipsniuose, reglamentuojančiuose kompleksišką žemės sklypų pertvarkymą, kurio metu pakeičiamas valstybinės ir privačios žemės sklypų plotas, ribos ir tvarkomas laisvos žemės fondas, bus nustatyti šio pertvarkymo principai ir procedūros: kaip užtikrinti pertvarkomų žemės sklypų pakeitimo lygiavertiškumą ir suderinti žemės savininkų ir visuomenės interesus, kaip teisiškai įforminti žemės sklypų vietos pakeitimą. Žemės savininkų teisių apsauga bus užtikrinta jų dalyvavimu projektuojant žemės sklypų pertvarkymą. Projekto rengėjai priimamus sprendimus dėl žemės sklypų įvertinimo, privačios žemės sklypų vietos ir ribų pakeitimo privalės derinti su kiekvienu šių žemės sklypų savininku.

Įstatymo straipsniuose, kuriuose bus išdėstytos nuostatos dėl kaimo vietovių tvarkymo žemėtvarkos projektų, šių projektų rengimo poreikis ir turinys bus siejami su valdymo institucijų priemonėmis, reguliuojančiomis žemės ūkio ir kaimo plėtrą. Šiuose projektuose turės būti numatytas infrastruktūros objektų išdėstymas, nustatomos perspektyvinės ūkių žemėvaldų ribos, ekologiškai jautrių žemių naudojimo ir tvarkymo reglamentai, parenkami apsodintini mišku plotai.

31. III skyriuje „Žemės administravimas“ bus nustatytas žemės administravimo sistemos turinys, valdymo institucijų kompetencija ir pagrindinės žemės tvarkymo funkcijos.

Įstatyme bus nustatytas žemės išteklių informacinės sistemos turinys, jos tvarkymas ir duomenų naudojimas, reikalavimai institucijoms, planuojančioms ir organizuojančioms žemės išteklių informacinės sistemos ir žemėtvarkos projektavimo darbus, žemės tvarkymo ir administravimo darbus vykdančių institucijų teisės ir pareigos.

32. IV skyriuje „Baigiamosios nuostatos“ bus nustatytas ginčų dėl priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjimas, atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus, įstatymo įsigaliojimo data ir pavedimai Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti nutarimus, kurių reikės šiam įstatymui įgyvendinti.

 

X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI

 

33. Kartu su Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymo projektu bus teikiami šių įstatymų papildymo ir pakeitimo įstatymų projektai:

33.1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Numatoma pakeisti įstatymo 2 straipsnį (išbraukti kai kurias sąvokas) ir pripažinti netekusiais galios straipsnius, reglamentuojančius valstybinės žemėtvarkos ir žemės informacinės sistemos darbus. Be to, kai kurie straipsniai bus papildyti nuorodomis į Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymą;

33.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Numatoma pakeisti įstatymo straipsnius, reglamentuojančius žemės sklypų formavimą, ir tiksliau išdėstyti įstatymo nuostatas, atitinkančias šio įstatymo paskirtį, – kaip rengti ir tikslinti kadastro rodiklius, apibūdinančius teisiškai registruojamus nekilnojamojo turto objektus;

33.3. Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatyme tiksliau apibrėžus apskričių viršininkų ir savivaldybių kompetenciją ir funkcijas žemės tvarkymo ir administravimo srityse, atitinkamai turi būti keičiamos Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios apskričių viršininkų įgaliojimus ir savivaldybių funkcijas šiose srityse.

34. Priėmus Lietuvos Respublikos žemės tvarkymo ir administravimo įstatymą, reikės:

34.1. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 14 d. nutarimą Nr. 106 „Dėl valstybinės žemėtvarkos darbų organizavimo“ (Žin., 1992, Nr. 13-357) (parengti naujos redakcijos nutarimą);

34.2. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl žemės išteklių informacinės sistemos, kuriuo būtų patvirtinti Žemės išteklių informacinės sistemos nuostatai (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemones šis nutarimas turi būti parengtas 2002 metų III ketvirtį);

34.3. pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. 65 „Dėl Prašymų paimti žemę visuomenės poreikiams pateikimo bei nagrinėjimo ir su žemės paėmimu susijusių nuostolių atlyginimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 7-188);

34.4. parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintas Žemėtvarkos projektų rengimo taisykles.

35. Už teisės akto, nurodyto 33.1 punkte, parengimą arba pakeitimą atsakinga Žemės ūkio ministerija; už teisės akto, nurodyto 33.2 punkte – Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija; už teisės aktų, nurodytų 33.3 punkte – Žemės ūkio ministerija ir Vidaus reikalų ministerija; už teisės aktų, nurodytų 34 punkte, parengimą arba pakeitimą – Žemės ūkio ministerija.

______________