SUDERINTA PATVIRTINTA
LR sveikatos apsaugos ministerijos Lietuvos Respublikos
Valstybinis visuomenės sveikatos centras aplinkos apsaugos ministro
1996 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. 02-12-1292 1996 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 182
Lietuvos geologijos tarnyba prie
Statybos ir urbanistikos ministerijos
1996 m. gruodžio 2 d. raštas Nr. 1-17-912
Nuotekų dumblo naudojimo normos LAND 20 – 96
Normatyvus „Lietuvos miestų nutekamųjų vandenų dumblas ir jo panaudojimas“, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1993 07 19 įsakymu Nr. 50/312, pripažinti netekusiais galios.
Standartą „ГОСТ 17.4.3.05-86 (СТ СЭВ 5297-85) Охрана природы. Почвы. Требования к сточным водам и их осадкам для орошения и удобрения“ pripažinti netekusiu galios.
Normatyvinis dokumentas įsigalioja nuo 1997 m.
Pirmasis šių normų peržiūrėjimas – 1998 m.
Nuotekų dumblo naudojimo normos
1. TAIKYMO SRITIS
1.2. Normatyvas taikomas miestų ir gyvenviečių buitinių bei mišrių nuotekų valymo įrenginių dumblui, kuris yra apdorotas biologiniais, cheminiais, terminiais, ilgalaikio pūdymo (6-8 mėn.) sandėliavimo būdais, sumažinančiais dumblo mikrobiologinį-parazitologinį užterštumą.
1.3. Šis normatyvinis dokumentas nustato reikalavimus dumblo tiekėjams ir žemės naudotojams tręšiant dumblu žemės ūkio naudmenas arba rekultivuojant karjerus.
2. NUORODOS
Ruošiant normas vadovautasi šiais teisės aktais ir normatyvais:
2.4. 1986 m. birželio 12 d. Europos Tarybos direktyva „Aplinkos, ypatingai dirvožemio, apsauga, naudojant nutekamųjų vandenų dumblą žemės ūkyje“ (86/278/EEC Council Directive of 12 June 1986 on the protection of the environment, and in particular of the soil, when sewage sludge is used in agriculture).
2.5. Lietuvos higienos norma „Kenksmingos medžiagos. Didžiausia leidžiama ir laikinai leidžiama koncentracija dirvožemyje“(HN 60 – 1996).
3. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
Šiame dokumente vartojami terminai, apibrėžimai ir sutrumpinimai:
3.1. Nuotekų dumblas (toliau – dumblas) – miestų ir gyvenviečių valymo įrenginiuose nuotekų valymo procese susidarantis dumblas (nuosėdos), apdorotas 1.2 punkte paminėtais būdais.
3.2. Neapdorotas (pirminis) nuotekų dumblas – miestų ir gyvenviečių valymo įrenginiuose nuotekų valymo procese susidarantis neapdorotas dumblas.
3.3. Sunkiųjų metalų kiekis – cheminio elemento bendras (judriose ir nejudriose formose) kiekis, išreikštas mg/kg sauso dirvožemio arba dumblo.
3.4. Didžiausias leidžiamas užterštumo lygis – didžiausias leidžiamas cheminio elemento bendras (judriose ir nejudriose formose) kiekis, išreikštas mg/kg sauso dirvožemio (DLLn) arba dumblo (DLL).
3.7. Etaloniniai-foniniai sunkiųjų metalų kiekiai dirvožemyje – tam tikros granuliometrinės sudėties dirvožemiams būdingas cheminio elemento vidutinis bendras (judriose ir nejudriose formose) kiekis, išreikštas mg/kg sauso dirvožemio.
3.8. Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) – kenksmingos medžiagos didžiausia koncentracija dirvožemyje, kuri nekenkia žmogaus sveikatai, veikdama jį neribotą laiką arba net visą gyvenimą per augalus, vandenį, orą, ir neturi įtakos paveldimumui ateinančioms kartoms [2.5].
3.9. Smėlio ir priesmėlio dirvožemis – toks dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra mažiau nei 20%.
3.10. Priemolio ir molio dirvožemis – toks dirvožemis, kuriame smulkesnių kaip 0,01 mm skersmens dalelių yra daugiau nei 20%.
3.11. Karjeras – vieta, iš kurios atviruoju būdu kasamos naudingosios iškasenos (žvyras, smėlis, molis, durpės ir kt).
3.12. Karjero rekultivacija – darbų ir priemonių kompleksas, užtikrinantis pažeistų žemių tolesnį panaudojimą ūkiniams, rekreaciniams, gamtosauginiams poreikiams.
3.13. Dumblo tiekėjas – juridinis asmuo, kurio ūkinė veikla susijusi su dumblo susidarymu, saugojimu ir tinkamai apdoroto, nekenksmingo dumblo realizavimu.
4. DUMBLO IR DIRVOŽEMIO VERTINIMO KOKYBINIAI RODIKLIAI
4.1. Dirvoms tręšti ir karjerams rekultivuoti gali būti naudojamas tik toks dumblas, kurio kokybiniai rodikliai atitinka šiame dokumente nurodytus vertinimo rodiklius (1 ir 2 lentelės).
4.1.1. Dumblo, naudojamo dirvoms tręšti ir karjerams rekultivuoti, leidžiami užterštumo lygiai (DLL) sunkiaisiais metalais.
Didžiausi leidžiami sunkiaisiais metalais užterštumo lygiai dumble.
4.1.2. Dumblo vertinimas pagal mikrobiologinius-parazitologinius rodiklius.
4.2. Dumblo kategorija nustatoma pagal sunkiųjų metalų kiekius.
3 lentelė
| Dumblo |
Sunkiųjų metalų kiekiai, mg/kg |
||||||
| kategorija |
Pb |
Cd |
Cr |
Cu |
Ni |
Zn |
Hg |
| I |
£ 60 |
£ 1,0 |
£ 60 |
£ 60 |
£ 45 |
£ 200 |
£ 0,8 |
| II |
61–165 |
1,1–2,0 |
61–130 |
61–200 |
45–100 |
201–660 |
0,8–2,0 |
| III |
166–250 |
2,0–3,0 |
131–200 |
201–300 |
101–150 |
661–1000 |
2,0–3,0 |
| IV |
251–500 |
3,0–6,0 |
201–400 |
301–600 |
151–300 |
1001–2000 |
3,0–6,0 |
| V |
>500 |
>6,0 |
>400 |
>600 |
>300 |
>2000 |
>6,0 |
4.3. Dirvožemio kokybės rodikliai.
4.3.1. Dirvožemių etaloniniai-foniniai sunkiųjų metalų kiekiai.
4.3.2. Dirvožemių leidžiami užterštumo sunkiaisiais metalais lygiai (DLLn) ir didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) dirvožemyje.
5. DUMBLO PANAUDOJIMO DIRVOMS TRĘŠTI IR KARJERAMS REKULTIVUOTI APRIBOJIMAI
5.1. Draudžiama dumblu tręšti jautriose ir lengvai pažeidžiamose teritorijose:
– požeminio vandens telkinių, geriamojo ir mineralinio vandens vandenviečių sanitarinėse apsaugos 1 ir 2 juostose [2.6];
– paviršinio vandens apsaugos juostose.
5.2. Draudžiama tręšti laukus ir rekultivuoti karjerus:
– neapdorotu (pirminiu) dumblu;
– V kategorijos dumblu;
– C klasės dumblu;
– kai karjerai pratakūs.
5.4. Draudžiama tręšti II – IV kategorijų dumblu dirvožemius, kuriuose:
– sunkiųjų metalų kiekiai viršija 70% DLLn;
– pH < 5.
5.5. II–IV kategorijos dumblu draudžiama tręšti plotus, skirtus daržovėms bei vaismedžiams auginti, tręšti pievas paskleidžiant dumblą paviršiuje. Kaupiamosios kultūros lauko sėjomainoje gali būti auginamos praėjus 1 metams nuo tręšimo dumblu.
5.6. Dirbami laukai II ir III kategorijų dumblu tręšiami ne dažniau kaip kas 3 metai, o IV kategorijos – kas 4 metai.
5.7. Daržovėms tręšti naudojamas tik A klasės pagal mikrobiologinius-parazitologinius rodiklius ir I kategorijos pagal sunkiuosius metalus dumblas.
5.8. Prieš paskleidžiant dumblas gali būti laikomas tręšiamajame plote ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Dumblo krūvos supilamos ne arčiau kaip 500 m nuo gyvenamųjų pastatų ir visuomeninių pastatų bei įrenginių, atvirų vandens telkinių, šachtinių šulinių, geriamojo ir mineralinio vandens vandenviečių sanitarinių apsaugos 1 ir 2 juostų. Paskleistas dumblas turi būti nedelsiant įterptas į dirvožemį.
6. DUMBLO IR DIRVOŽEMIŲ TYRIMAI
6.1. Dirvoms tręšti naudojamas dumblas turi būti reguliariai tiriamas valymo įrenginių ar kitose laboratorijose. Pagal analizių duomenis dumblas priskiriamas atitinkamai klasei ir kategorijai, jam taikoma šiame dokumente nustatyta naudojimo tvarka.
6.2. Nustatyta dumblo kategorija galioja 0,5 metų. Pasibaigus galiojimo laikui, dumblo klasė ir kategorija turi būti nustatoma iš naujo.
6.3. Valymo įrenginiuose, kurių dumblas priskirtas II kategorijai, sunkieji metalai tiriami ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius, o III-IV kategorijai – ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį. Dumble nustatomi sunkiųjų metalų (švino, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko, gyvsidabrio) kiekiai. Metalai, kurių faktiniai kiekiai yra mažesni nei 30% šiems elementams nustatyto didžiausio leidžiamo lygio dumble, gali būti nustatomi rečiau.
6.4. Gyvenviečių nuotekų valymo įrenginiuose, kuriuose buitinės nuotekos nesumaišomos su pramoninėmis ir dumblas priskirtas I kategorijai, sunkiųjų metalų tyrimai gali būti atliekami kas 2 metai.
6.5. Kiekvienai dumblo partijai, tiekiamai vartotojui, dumblo tiekėjas išduoda sertifikatą, kuriame nurodoma: dumblo paruošimo būdas, dumblo klasė ir kategorija, kiekis, drėgnumas, pH, bendrojo azoto ir fosforo kiekiai ir sunkiųjų metalų kiekiai.
6.6. Dumblo drėgnumas, pH, bendrojo N, bendrojo P kiekiai ir mikrobiologiniai-parazitologiniai rodikliai kiekvienai dumblo partijai nustatomi prieš išvežimą.
6.7. Mikrobiologinių-parazitologinių rodiklių nustatymas nebūtinas, kai dumblas:
– dezaktyvuojamas temperatūrą pakeliant daugiau kaip 70oC ir išlaikant ilgiau negu 1 val.;
– džiovinamas esant 100oC ir aukštesnei temperatūrai;
– pūdomas dujų reaktoriuose (anaerobinis stabilizavimas);
– stabilizuojamas aerotenkuose (aerobinis stabilizavimas);
– stabilizuojamas kalkėmis, pakeliant dumblo pH > 12 ir išlaikant ilgiau kaip 2 val. Po 24 val. pH rodiklis turi išlikti ne mažesnis kaip 11,5;
– kompostuojamas. Komposto temperatūra nuolat matuojama ne trumpiau kaip 2 savaites ir palaikoma daugiau kaip 55oC.
6.8. Dumblo, naudojamo karjerams rekultivuoti, tyrimo tvarka tokia pat kaip dumblo, naudojamo dirvoms tręšti. Mikrobiologinių-parazitologinių rodiklių nustatymas gali apsiriboti tik patogeninių enterobakterijų nustatymu.
6.9. Numatant dirvas tręšti pirmą kartą II–IV kategorijų dumblu, turi būti nustatyti dirvožemio kokybės rodikliai: sunkiųjų metalų kiekiai (švino, kadmio, chromo, vario, nikelio, cinko, gyvsidabrio), granuliometrinė sudėtis, pH. Bandinių paėmimo tvarka visame tiriamajame plote tokia:
– kai dirvožemio granuliometrinė sudėtis skirtinga, iš kiekvieno 5 ha ploto paimamas 1 sudėtinis dirvožemio bandinys, kuris sumaišomas ne mažiau kaip iš 15 tolygiai išsidėsčiusių vietų;
– kai masyve dirvožemio granuliometrinė sudėtis vienoda, sudėtinių bandinių skaičius gali būti sumažintas (tačiau ne mažesnis kaip 3).
6.10. Jeigu sunkiųjų metalų kiekiai dirvožemyje prieš pirmą kartą tręšiant dumblu neviršijo etaloninių-foninių (žr. 4 lentelę), pakartotiniai dirvožemio tyrimai tręšiant II–IV kategorijos dumblu atliekami po 3 tręšimų (neatsižvelgiant į laiko tarpą tarp tręšimų). Papildomai nustatomos sunkiųjų metalų koncentracijos (judrios formos).
6.11. Jeigu dirvožemyje sunkiųjų metalų koncentracija lygi ar viršija DLK (5 lentelė), tokius dirvožemius tręšti dumblu draudžiama [2.5].
7. TRĘŠIMO IR REKULTIVAVIMO DUMBLU NORMA\
7.1. Maksimali tręšimo I kategorijos dumblu norma ribojama pagal įnešamo į dirvožemį bendro N ir bendro P kiekius ir apskaičiuojama pagal 1 formulę arba paimama iš diagramų (nepateikiamos). Pagrindu imama mažesnė (N arba P) tręšimo norma.
TN, P
NN, P = ________; (1)
10 aN, P
NN, P – maksimali tręšimo norma pagal N arba P, t/ha dumblo sausųjų medžiagų;
TN, P – skaičiuojant pagal N – 300 kg/ha; skaičiuojant pagal P – 150 kg/ha;
a – bendrojo N arba bendrojo P kiekis dumble procentais nuo dumblo sausų medžiagų.
7.2. Maksimali tręšimo II – IV kategorijos dumblu norma turi būti mažiausia iš apskaičiuotų pagal 3 skirtingus kokybės rodiklius: sunkiuosius metalus, bendrąjį N ir bendrąjį P.
7.2.1. Maksimali tręšimo norma pagal sunkiuosius metalus priklausomai nuo dumblo kategorijos molio ir priemolio dirvožemiuose pateikta 6 lentelėje. Smėlio ir priesmėlio dirvožemiuose pagal 6 lentelę parinkta tręšimo norma sumažinama 30%.
7.2.2. Maksimali tręšimo norma pagal sunkiuosius metalus gali būti imama iš 6 lentelės, jeigu prieš pirmą kartą tręšiant dumblu arba po pakartotinių tyrimų sunkiųjų metalų kiekiai dirvožemyje neviršijo etaloninių-foninių (žr. 4 lentelę).
7.2.3. Kitais atvejais, nenumatytais 7.2.2 punkte, maksimali tręšimo II-IV kategorijos dumblu norma pagal sunkiuosius metalus kiekvienam elementui apskaičiuojama pasinaudojant 2 formule. Pagrindu imama mažiausia pagal 2 formulę apskaičiuota tręšimo norma:
5t (DLLn – Dn) 12
Ns = ————————————; (2)
Xn
Ns – tręšimo norma, t/ha dumblo sausųjų medžiagų;
DLLn – didžiausias leidžiamas skaičiuojamojo elemento kiekis dirvožemyje, mg/kg s. m. (5 lentelė);
Dn – faktinis skaičiuojamojo elemento kiekis dirvožemyje, mg/kg s. m.;
Xn – skaičiuojamojo elemento faktinis kiekis dumble (iš analizės duomenų), mg/kg s. m.;
5 t – skaičiuojamoji leistina dumblo įterpimo norma, 5 t/ha s. m.
7.3. Žemės naudotojui pateikiama tręšimo norma, perskaičiuota natūralaus drėgnumo dumblui pagal formulę:
Ns 100
N = ———————; (3)
100 – W
N – tręšimo norma, t/ha natūralaus drėgnumo dumblo;
Ns – tręšimo norma, t/ha dumblo sausųjų medžiagų;
W – dumblo drėgnumas procentais nuo natūralaus drėgnumo dumblo svorio (iš analizės duomenų).
7.4. Maksimali II-III kategorijų dumblo norma naudojama mineralinių gruntų (žvyro, smėlio) karjerams rekultivuoti – 250 t/ha s. m.
8. Rekultivuotuose karjeruose auginamos produkcijos reglamentavimas
8.1. Patręšti dumblu karjerai nenaudojami žemės ūkio kultūroms auginti. Karjeruose pirmiausia sodintini greitai augantys augalai (trumpos apyvartos kultūros): gluosniai, eglaitės, tuopos, alksniai. Šie augalai gali būti naudojami kaip energijos šaltinis (energetinės miško plantacijos), kaip žaliava celiuliozės ir popieriaus pramonei. Be to, gluosniai gali būti auginami rauginių medžiagų žaliavai, o jų vienmetės vytelės naudojamos pynimui.
8.2. Arti pramoninių centrų bei transporto magistralių esantys karjerai rekultivuotini įvairiais medžiais bei krūmais, kuriuos patenkina karjere besiformuojančio dirvožemio sąlygos. Jie gali sukurti priešvėjinį ir dulkių sulaikymo ekraną ir atlikti oro gryninimo bei priešerozinę funkcijas.
8.3. Apželdintame karjere būtina nuolat didinti dirvožemio biologinį aktyvumą praturtinant jį augalinėmis liekanomis.
I priedas
NUOTEKŲ DUMBLO PANAUDOJIMO DIRVOMS TRĘŠTI
IR KARJERAMS REKULTIVUOTI BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1. Dumblo tiekėjas atsakingas už laiku atliktą dumblo ištyrimą, sandėliavimą ir realizavimą. Jis arba įgalioti atstovai organizuoja numatomų tręšti ar rekultivuoti dumblu plotų parinkimą, suderinimą su atitinkamomis tarnybomis, dumblu tręštinų plotų kokybės rodiklių nustatymą, dumblo panaudojimo normų nustatymą ir naudotojo informavimą.
2. Norint panaudoti dumblą dirvoms tręšti, parengiamas projektas, kuris derinamas su Aplinkos apsaugos ministerijos regiono departamentu ir rajoniniu visuomenės sveikatos centru.
2.1. Dirvų tręšimo projekte pateikiama:
– žemės savininko ar naudotojo pareiškimas su numatomomis auginti žemės ūkio kultūromis;
– dumblo panaudojimo vieta (rajonas, apylinkė) ir situacijos schema;
– žemės naudojimo schema su pažymėtais tręšiamaisiais plotais (1:10000);
– dirvožemio tyrimų rezultatai;
– dumblo tyrimų rezultatai ir kategorija;
– tręšimo dumblu normos apskaičiavimas.
3. Karjero rekultivavimo projektas turi būti suderintas su Aplinkos apsaugos ministerijos regioniniu departamentu ir rajoniniu visuomenės sveikatos centru. Karjerų rekultivavimo projekte numatoma, jog šiuo atveju dumblo tiekėjas turi pristatyti:
– karjero naudotojo sutikimą;
– numatomo rekultivuoti ploto situacinę shemą (1:10000);
– hidrogeologines charakteristikas: aeracijos zonos grunto ir vandeningo sluoksnio litologinė charakteristika; požeminio vandens tėkmės kryptis; požeminio vandens vartotojai 0,5 km atstumu požeminio vandens tekėjimo kryptimi;
– Lietuvos geologijos tarnybos ekspertizės išvadą;
– pasiūlymus monitoringui vykdyti.