LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.01.05:2003 „CIVILINĖ SAUGA. ŽMONIŲ SANITARINIO ŠVARINIMO PUNKTŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO
2003 m. balandžio 9 d. Nr. 171
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 544 (Žin., 2001, Nr. 42-1456), 1.1.7 punktą,
1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.01.05:2003 „Civilinė sauga. Žmonių sanitarinio švarinimo punktų projektavimo reikalavimai“ (pridedama).
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „statyba“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos
ministro 2003 m. balandžio 9 d.
įsakymu Nr. 171
STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS STR 2.01.05:2003 CIVILINĖ SAUGA. ŽMONIŲ SANITARINIO ŠVARINIMO PUNKTŲ PROJEKTAVIMO REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato specifinius reikalavimus, kurie taikomi projektuojant ir statant žmonių sanitariniam švarinimui skirtus statinius (toliau – Sanitarinio švarinimo punktus). Be šio reglamento reikalavimų, projektuojant ir statant Sanitarinio švarinimo punktus, turi būti vadovaujamasi teritorijų planavimo dokumentais [4.1], [4.13], normatyviniais statybos techniniais dokumentais bei normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais [4.2], kurie nustato bendrus visiems statiniams reikalavimus.
2. Sanitarinio švarinimo punkto paskirtis – atlikti biologinėmis, radioaktyviosiomis ar cheminėmis medžiagomis užterštų žmonių pirminį sanitarinį švarinimą bei suteikti jiems pirmąją medicinos pagalbą.
II. NUORODOS
4. Reglamento tekste pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391);
4.4. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 50-1600);
4.5. Lietuvos higienos normą HN 99:2000 „Gyventojų apsauga įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai“ (Žin., 2000, Nr. 57-1691);
4.6. Lietuvos higienos normą HN 57-1995 „Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimas cheminio užteršimo atvejais“ (patvirtintą vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1995 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 34);
4.7. Lietuvos higienos normą HN 89:2001 „Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas“ (Žin., 2001, Nr. 18-565);
4.8. Lietuvos higienos normą HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“ (Žin., 2000, Nr. 44-1278);
4.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 112 „Dėl gyventojų evakavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 12-301);
4.10. Krašto apsaugos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 371 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsaugos radiacinės avarijos Ignalinos atominėje elektrinėje atveju plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 32-908);
4.11. Respublikines statybos normas RSN 133-91 „Priešgaisrinės sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2001, Nr. 105-3774);
4.12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 1997 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 59 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir įsigaliojimo“ (Žin., 1997, Nr. 16-358; 2000, Nr. 70-2088; 2002, Nr. 80-3489);
4.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 211 „Dėl Teritorijų planavimo normų sąvado dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 97-2693);
4.14. STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ (Žin., 1999, Nr. 13-333);
4.15. STR 2.01.01.(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233);
4.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. spalio 5 d. įsakymą „Dėl aplinkosaugos reikalavimų nuotekoms tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3054);
4.17. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898);
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Reglamente vartojamos sąvokos:
5.2. cheminis užterštumas – žmonių užterštumas cheminėmis medžiagomis skysčių, dujų ar aerozolių pavidalu;
5.3. radioaktyvusis užterštumas – medžiagos, paviršiaus ar aplinkos bei žmonių užterštumas radioaktyviosiomis medžiagomis;
5.6. sanitarinio švarinimo punktas – pastatas arba šiam tikslui pritaikytos patalpos, kuriame (kuriose) vykdomas žmonių sanitarinis švarinimas;
5.7. „nešvari“ zona – sanitarinio švarinimo punkto patalpos, kuriose vykdoma nukentėjusiųjų žmonių registracija, pirminė sveikatos būklės apžiūra ir taršos kontrolė;
5.8. žmonių sanitarinio švarinimo zona – sanitarinio švarinimo punkto patalpos, kuriose vykdomas nukentėjusiųjų žmonių sanitarinis švarinimas;
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI ŽMONIŲ SANITARINIAM ŠVARINIMUI
7. Atsižvelgiant į ekstremalios situacijos mastą ir pavojų žmonėms, gali būti priimamas sprendimas dėl jų evakavimo iš ekstremalaus įvykio židinio [4.9], [4.10]. Evakuojamų žmonių sanitarinis švarinimas vykdomas, vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 57:1995 [4.6] bei Lietuvos higienos normos HN 99:2000 [4.5] reikalavimais.
8. Nukentėjusiųjų žmonių sanitarinis švarinimas atliekamas Sanitarinio švarinimo punktuose, kurie įrengiami tarpiniuose gyventojų evakavimo punktuose [4.9].
9. Esant ekstremalioms sąlygoms, žmonių sanitariniam švarinimui taip pat gali būti pritaikomi komunalinės-buitinės paskirties pastatai, kuriuose yra galimybė užtikrinti būtinas žmonių sanitariniam švarinimui sąlygas:
9.1. įmonių, sporto įstaigų sanitarinės buitinės patalpos (rūbinės, dušai, prausyklos), kuriose vienu metu telpa ne mažiau kaip 10 žmonių;
10. Renkantis objektą, kuriame numatoma įrengti Sanitarinio švarinimo punktą, būtina atsižvelgti į tai, ar:
V. SANITARINIO ŠVARINIMO PUNKTO PATALPOS
11. Sanitarinio švarinimo punkte turi būti išskirtos „nešvari“, žmonių sanitarinio švarinimo ir „švari“ zonos, siekiant atskirti žmonių, užterštų biologinėmis, radioaktyviosiomis ar cheminėmis medžiagomis, srautus nuo žmonių, praėjusių sanitarinį švarinimą, srautų.
12. Įėjimas ir išėjimas (įvažiavimas ir išvažiavimas) iš Sanitarinio švarinimo punkto turi būti numatytas iš skirtingų pastato pusių. Jeigu įėjimas ir išėjimas (įvažiavimas ir išvažiavimas) yra toje pačioje pastato pusėje, tai atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 20 metrų.
13. Žmonių judėjimas turi būti vienos krypties, t. y. iš nešvarios zonos į taršos pašalinimo patalpas, iš jos į „švarias“ patalpas ir į išėjimą.
14. Sanitarinio švarinimo punkto „nešvarioje“ zonoje įrengiama:
15. Sanitarinio švarinimo punkto žmonių sanitarinio švarinimo zonoje įrengiama:
VI. SANITARINIO ŠVARINIMO PUNKTO PATALPŲ PLANO BEI TŪRIO SPRENDINIAI
17. Žmonių sanitarinio švarinimo punkto architektūriniai sprendiniai, patalpų išdėstymas turi užtikrinti saugias nukentėjusių žmonių sanitarinio švarinimo bei šio punkto personalo darbo sąlygas. Sanitarinio švarinimo punktas turi būti suprojektuotas ir pastatytas iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo trukmę užtikrintų esminius statinio reikalavimus [4.2]. Naujai statomų Sanitarinio žmonių švarinimo punktų talpumas, bendras plotas, tūris, kiti techniniai-ekonominiai reikalavimai kiekvienu konkrečiu atveju nurodomi privalomuosiuose statinio projekto rengimo dokumentuose (4.18).
18. Sanitarinio švarinimo punkto „nešvarios“ zonos patalpoms taikomi šie reikalavimai:
18.1. evakuotų žmonių priėmimo ir registracijos patalpos gali būti viena arba kelios (priklausomai nuo projektuojamo Sanitarinio švarinimo punkto talpumo). Šių patalpų plotas skaičiuojamas imant ploto normą ne mažiau kaip 0,6 m2 vienam žmogui;
18.2. medicinos punkto patalpų plotas turi būti ne mažesnis negu 24 m2. Taršos kontrolės patalpos plotas ne mažesnis kaip 8 m2;
18.3. pirminio daiktų ir rūbų nukenksminimo patalpos plotas skaičiuojamas imant ploto normą 0,15 m2 vienam nukentėjusiajam žmogui, bet ne mažiau kaip 10 m2;
19. Sanitarinio švarinimo punkto žmonių sanitarinio švarinimo zonoje įrengiamoms patalpoms taikomi šie reikalavimai:
19.1. nusirengimo patalpų plotas skaičiuojamas imant ne mažiau kaip 2 m2 vienam nukentėjusiajam žmogui. Nusirengimo patalpos numatomos atskirai vyrams ir moterims. Nusirengimo patalpoje turi būti suoleliai, pakabos drabužiams, lentynėlės;
19.2. dušinės patalpų plotas skaičiuojamas imant ne mažiau kaip (0,9x0,9) m2 vienai atvirajai dušo kabinai. Atvirosios dušo kabinos pertvaros turi būti ne žemesnės kaip 2 m. Tarpai tarp dušo kabinų eilių turi būti ne mažesni kaip 1,6 m. Kiekvienas dušas turi būti su šilto ir šalto vandens maišomuoju čiaupu. Dušinės vyrams ir moterims numatomos atskiros;
20. Sanitarinio švarinimo punkto „švarioje“ zonoje įrengiamoms patalpoms taikomi šie reikalavimai:
20.1. švarių apatinių bei viršutinių drabužių išdavimo ir žmonių apsirengimo patalpų plotas skaičiuojamas 2 m2 vienam nukentėjusiam žmogui. Švarių apatinių drabužių išdavimo ir apsirengimo patalpos numatomos atskirai vyrams ir moterims;
22. Visose sanitarinio švarinimo punkto zonose turi būti įrengti tualetai (atskirai vyrams ir moterims). Vienam klozetui rekomenduojamas plotas turi būti ne mažesnis kaip (1,2x0,8) m2. Tualetų patalpos turėtų būti ne žemesnės kaip 2,5 m.
23. Prietaisų kiekis tualetuose nustatomas priklausomai nuo projektuojamo Sanitarinio švarinimo punkto talpos, tačiau:
23.1. dvylikai moterų moterų tualete įrengiamas ne mažiau kaip vienas klozetas bei praustuvė. Kiekviename moterų tualete turi būti įrengta kabina su bidė. Kabinos su bidė matmenys turi būti ne mažesni kaip (1,8x1,2) m2;
24. Sanitarinio švarinimo punktas turi būti suprojektuotas ir įrengtas taip, kad juo galėtų naudotis ir neįgalūs nukentėjusieji žmonės [4.17].
VII. SANITARINIO ŠVARINIMO PUNKTO INŽINERINIŲ SISTEMŲ SPRENDINIAI
26. Sanitarinio švarinimo punkte turi būti įrengti elektros, vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklai.
27. Elektra Sanitarinio švarinimo punktui turi būti tiekiama pagal II patikimumo kategoriją, numatant autonominio elektros tiekimo galimybę. Sanitarinio švarinimo punkto patalpų apšvietimas turi būti natūralus ir dirbtinis [4.8]. Elektros jėgos bei apšvietimo imtuvai prijungiami atskiromis linijomis.
28. Sanitarinio švarinimo punkto patalpų baldai, kita įranga privalo atitikti jų funkcinę paskirtį ir turi būti įrengti iš lengvai valomų, nesugeriančių drėgmės medžiagų arba užtiesiami pakeičiama polietileno plėvele. Sanitarinio švarinimo punkto sienų, lubų pertvarų paviršiai taip pat turi būti lygūs, atsparūs mechaniniam poveikiui, valikliams, plovikliams, lengvai valomi bei deaktyvuojami.
30. Sanitarinio švarinimo punkto nuotekų surinkimo sistema projektuojama ir įrengiama pagal normatyvinių teisės aktų reikalavimus [4.16], [4.19], [4.20].
31. Sanitariniam švarinimui panaudotas ir radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas vanduo turi būti surenkamas atskirai nuo kitų nuotekų į specialias talpyklas ir tvarkomas, vadovaujantis radioaktyviųjų atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais [4.4], [4.7].
32. Sanitarinio švarinimo punktas turi būti aprūpintas keleiviniu bei specialiuoju transportu užterštiems rūbams ir daiktams išvežti į nukenksminimo arba laidojimo vietas. Jame taip pat turi būti specialios taros (konteinerių, plastikinių ar guminių maišų), radiacinio pavojaus ženklų užterštiems rūbams ir daiktams sudėti bei ženklinti atsargos.
33. Sanitarinio švarinimo punkto šildymo sistema projektuojama pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus [4.14]. Šildymo įrenginių (radiatorių) paviršius turi būti lygus, lengvai valomas ir dezinfekuojamas ir deaktyvuojamas.
34. Vėdinimo sistema projektuojama pagal normatyvinių dokumentų reikalavimus [4.14] ir turi užtikrinti, kad oras iš užterštų zonų nepatektų į švarias patalpas. Dušų patalpose ir tualetuose turi būti įrengiamos atskiros vėdinimo sistemos.
35. Sanitarinio švarinimo punkte turi būti organizuotas atliekų rūšiavimas, surinkimas, laikinas saugojimas ir šalinimas.
VIII. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI
37. Projektuojant Sanitarinio švarinimo punktus, juos statant ir naudojant taikomos gaisrinės saugos priemonės turi tenkinti gaisrinės saugos esminius reikalavimus per visą ekonomiškai pagrįstą šio statinio naudojimo trukmę [4.15]. Naujai projektuojamų bei statomų Sanitarinio švarinimo punktų pagrindinius priešgaisrinius reikalavimus nustato RSN 133-91 „Priešgaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ [4.10]. Sanitarinio švarinimo punkto pastatas turi būti ne mažesnio kaip II atsparumo ugniai [4.10].
38. Esamo pastato, kurio patalpos pritaikomos Sanitarinio švarinimo punktui įrengti, priešgaisrinės saugos reikalavimus nustato atitinkami normatyviniai statybos techniniai dokumentai bei priešgaisrinės saugos reikalavimų normatyviniai dokumentai [4.10], [4.12] priklausomai nuo to pastato žmonių veiklos paskirties įprastomis sąlygomis.