LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL PADARYTOS ŽALOS ŽUVŲ IŠTEKLIAMS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠO, PADARYTOS ŽALOS ŽUVŲ IŠTEKLIAMS APSKAIČIAVIMO BAZINIŲ ĮKAINIŲ PATVIRTINIMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2003 M. BIRŽELIO 25 D. ĮSAKYMO NR. 320 „DĖL HIDROBIONTAMS PADARYTOS ŽALOS SKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

2009 m. gegužės 21 d. Nr. D1-280

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) 29 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsnio 5 dalies 11 punktu, 32 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 1504 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 173-6402; 2008, Nr. 76-3016) 1.2.1 punktu ir įgyvendindamas 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) (OL L 143, p. 56):

1. Tvirtinu:

1.1. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašą (pridedama);

1.2. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymą Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3609).

3. Nustatau, kad :

3.1. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu indeksuojami kartą per metus, taikant Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą vartotojų kainų indeksą, kuris nustatomas kiekvienų metų lapkričio mėnesio kainas palyginus su 2009 metų kovo mėnesio kainomis. Indeksuoti padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo baziniai įkainiai įsigalioja kiekvienų metų sausio 1 d.;

3.2. šis įsakymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                        GEDIMINAS KAZLAUSKAS

 

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministras

Kazimieras Starkevičius

2009 m. balandžio 27 d.

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Kazimieras Lukauskas

2009 m. gegužės 18 d.

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2009 m. gegužės 21 d.

įsakymu Nr. D1-280

 

PADARYTOS ŽALOS ŽUVŲ IŠTEKLIAMS APSKAIČIAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja žuvų ištekliams padarytos žalos nustatymo ir jos atlyginimo dydžio apskaičiavimo tvarką.

2. Šis Tvarkos aprašas taikomas juridinių ir fizinių asmenų padarytai žalai žuvų ištekliams žuvininkystės vandens telkiniuose, išskyrus privačius žuvininkystės tvenkinius, nustatyti ir jos atlyginimo dydžiui apskaičiuoti.

3. Padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydžiai skaičiuojami juridiniams ar fiziniams asmenims pažeidus žvejybą žuvininkystės vandens telkiniuose, vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus.

4. Padaryta žala žuvų ištekliams pasireiškia žuvų, jų jauniklių, lervų ar ikrų, vandens bestuburių neteisėtu išgaudymu, sunaikinimu ar sužalojimu (sužalotos žuvys – gyvos, bet pažeistos, nejudrios, nusilpusios ar kitokios pakitusios būsenos žuvys, taip pat pažeistos jų lervos ar ikrai). Šiame Tvarkos apraše sužalotos žuvys, jų jaunikliai, lervos ar ikrai priskiriamos prie žuvusių.

5. Padarytą žalą žuvų ištekliams skaičiuoja:

5.1. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – juridiniams ar fiziniams asmenims pažeidus žvejybą žuvininkystės vandens telkiniuose, vandens naudojimą ir vandens apsaugą nuo teršimo reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus visuose žuvininkystės vandens telkiniuose;

5.2. žuvininkystės kontrolės pareigūnai – juridiniams ar fiziniams asmenims pažeidus verslinę ar specialiąją žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius teisės aktus, išskyrus žvejybos naudojant kenksmingas, sprogiąsias ar kitas pavojingas chemines medžiagas atvejus.

6. Šis Tvarkos aprašas nereglamentuoja žalos, padarytos fiziniams ir juridiniams asmenims, jų turtui arba interesams apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos.

7. Vandens telkiniams padarytos žalos atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 93-4026).

8. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

Saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės, negu nustatytas verslinis dydis, arba kurių žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose arba tokiais įrankiais yra draudžiama.

Šalutinis žvejybos laimikis – saugomų žuvų dalis atskirai žuvų rūšimis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais.

Vandens bestuburiai – vandens bestuburiai, išskyrus vėžius ir nėges.

Žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės ir vėžiai.

9. Kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527), Lietuvos Respublikos mėgėjiškos žūklės įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1554) ir Lietuvos Respublikos cheminių medžiagų įstatyme (Žin., 2000, Nr. 36-987; 2008, Nr. 76-3000) vartojamas sąvokas.

 

II. ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO TVARKA, KAI PAŽEIDŽIAMI ŽVEJYBĄ ŽUVININKYSTĖS VANDENS TELKINIUOSE REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI

 

10. Pagal šį Tvarkos aprašo skyrių apskaičiuojama padaryta žala žuvų ištekliams, kai fizinis ar juridinis asmuo pažeidžia žvejybos žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus žvejybos naudojant kenksmingas, sprogiąsias ar kitas pavojingas chemines medžiagas atvejus.

11. Padaryta žala žuvų ištekliams skaičiuojama už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį:

11.1. pažeidus verslinę ar specialiąją žvejybą žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai:

11.1.1. žvejojama neturint žvejybos leidimo;

11.1.2. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais;

11.1.3. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais įrankiais;

11.1.4. žvejojama draudžiamoje ar tuo metu draudžiamoje vietoje;

11.1.5. žvejojama draudžiamu metu;

11.1.6. žvejyboje naudojamas didesnis įrankių skaičius nei nurodyta limite (kvotoje) ar žvejybos leidime;

11.2. pažeidus mėgėjų žvejybą žuvininkystės vandens telkiniuose reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai:

11.2.1. žvejojama su savimi žvejybos vietoje neturint mėgėjiškos žūklės leidimo ar nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento;

11.2.2. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais būdais;

11.2.3. žvejojama draudžiamais ar tuo metu draudžiamais įrankiais;

11.2.4. žvejojama draudžiamoje ar tuo metu draudžiamoje vietoje;

11.2.5. žvejojama draudžiamu metu;

11.2.6. naudojamas didesnis įrankių ar kabliukų skaičius nei nurodyta Mėgėjiškos žūklės taisyklėse.

12. Padaryta žala skaičiuojama ne už visą asmens, vykdžiusio žvejybą, sugautą žuvų kiekį, kai:

12.1. verslinę ar specialiąją žvejybą vykdantis asmuo nenurodė ar neteisingai žvejybos žurnale nurodė sugautų žuvų rūšis ir (ar) kiekį. Tokiu atveju žala skaičiuojama už žvejybos žurnale nenurodytą ar nurodytą mažesnį, nei sugautas, žuvų kiekį;

12.2. verslinę žvejybą vykdantis asmuo viršijo leistiną šalutinio žvejybos laimikio procentą. Tokiu atveju žala skaičiuojama už nustatyta tvarka apskaičiuotą viršyto šalutinio žvejybos laimikio kiekį;

12.3. verslinę žvejybą vykdantis asmuo sugavo limituojamų rūšių žuvis, neturėdamas paskirto žvejybos limito (kvotos) ar viršijo paskirtą limitą (kvotą). Tokiu atveju žala skaičiuojama už limituojamų rūšių žuvų sugautą kiekį, kuriam neturėjo paskirto limito (kvotos), ar už tą kiekį, kuris viršija paskirtą limitą (kvotą);

12.4. verslinę žvejybą vykdantis asmuo pažeidė žvejybos įrankių tikrinimo periodiškumą ir dėl to žuvų kokybė neatitiko reikalavimų. Tokiu atveju žala skaičiuojama už žuvų kokybės reikalavimus neatitinkantį žuvų kiekį;

12.5. mėgėjų žvejybą vykdantis asmuo viršijo Mėgėjiškos žūklės taisyklėse nurodytą leistiną žuvų sugavimo kiekį ar sugavo mažesnes nei nustatytas dydis žuvis. Tokiu atveju žala skaičiuojama tik už kiekį žuvų, kurios yra mažesnės nei Mėgėjiškos žūklės taisyklėse nustatytas dydis, ar žuvų kiekį, kuris viršija leistiną žuvų sugavimo kiekį.

13. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už vienetus, padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę (1):

 

   (1),

 

kur:

N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis, Lt;

D – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar sužalotų tam tikros rūšies žuvų kiekis, vnt.;

q1 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai, Lt/vnt.

 

14. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis tam tikrai žuvų rūšiai nustatytas už kilogramus, padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas sumuojant atskiroms žuvų rūšims padarytos žalos atlyginimo dydį pagal formulę (2):

 

   (2),

 

kur:

N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis, Lt;

B – neteisėtai sugautų, sunaikintų ar sužalotų tam tikros rūšies žuvų kiekis, kg;

q2 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, nustatytas tam tikrai žuvų rūšiai, Lt/kg.

 

15. Padarytos žalos žuvims gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose atlyginimo dydis skaičiuojamas taikant trigubą padarytos žalos žuvims apskaičiavimo bazinį įkainį.

16. Už padarytą žalą vandens bestuburiams žvejyboje arba žuvų ištekliams naikinti panaudojus elektros srovę ar ultragarsą nustatomas padarytos žalos vandens bestuburiams atlyginimo dydis – 10 000 litų.

 

III. ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIO APSKAIČIAVIMO TVARKA, KAI DĖL CHEMINIO, FIZINIO, BIOLOGINIO AR KITOKIO NEIGIAMO POVEIKIO PADAROMA ŽALA ŽUVŲ IŠTEKLIAMS

 

17. Pagal šį Tvarkos aprašo skyrių apskaičiuojama padaryta žala žuvų ištekliams, kai fizinis ar juridinis asmuo žvejybai arba žuvų ištekliams naikinti neteisėtai naudoja kenksmingas, sprogiąsias ar kitas pavojingas chemines medžiagas, pažeidžia vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo reglamentuojančius teisės aktus ar kitus aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančius teisės aktus.

18. Gavę informaciją apie žuvų ar vandens bestuburių žuvimą, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai apie tai informuoja vandens telkinio valdytoją, Valstybinę aplinkos apsaugos inspekciją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, o jei žala padaryta jūrų vandenyse – ir Žuvininkystės departamentą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

19. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio veiklos teritorijoje padaroma žala žuvų ištekliams, tyrimui paima vandens, dumblo, pakrančių grunto mėginius, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ichtiopatologiniam tyrimui – žuvų mėginius.

20. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai apžiūroje kviečia dalyvauti vandens telkinio valdytojo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, galimai žalą padariusio asmens atstovus. Skubiai nuvykę į vietą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai atlieka apžiūrą ir surašo šio Tvarkos aprašo priede nustatytos formos Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūros aktą (toliau – Aktas). Akte nurodomas vandens telkinio pavadinimas, kodas, plotas, inventorinis numeris, vandens telkinio ar jo dalies, kurioje žuvo žuvys, plotas, aprašomos padarytos žalos žuvų ištekliams atsiradimo aplinkybės, nurodomas žuvusių žuvų kiekis.

21. Jei žuvys žuvo visame ar dalyje vandens telkinio ir žuvusių žuvų kiekį įmanoma suskaičiuoti, suskaičiuojamas žuvusių žuvų kiekis kiekvienai rūšiai atskirai. Suskaičiuotų žuvų rūšys ir kiekis fiksuojamas Akto 1 punkte.

22. Jei žuvys žuvo visame ar dalyje vandens telkinio, o jų surinkti ir suskaičiuoti neįmanoma, jos skaičiuojamos tipiniuose bareliuose. Vieno tipinio barelio plotas turi būti apie 100 m2. Tipiniai bareliai renkami taip, kad atspindėtų vidutinę padėtį vandens telkinyje ar jo dalyje, kurioje rastos žuvusios žuvys. Vandens telkinyje ar jo dalyje žuvusios žuvys turi būti skaičiuojamos ne mažiau kaip trijuose tipiniuose bareliuose. Siekiant tiksliau suskaičiuoti žuvusių žuvų kiekį, tipinių barelių skaičius gali būti didinamas. Bareliuose suskaičiuotų žuvų rūšys ir kiekis fiksuojamas Akto 2 punkte.

23. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis nustatytas už vienetus, bendras žuvusių vandens telkinyje ar jo dalyje tam tikros rūšies žuvų kiekis vienetais skaičiuojamas pagal formulę (3):

 

D = d * S / Sbar (3),

 

kur:

D – bendras žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekis vandens telkinyje ar jo dalyje, vnt.;

d – žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekio tipiniuose bareliuose suma, vnt.;

S – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, plotas, ha;

Sbar – tiriamų tipinių barelių plotų suma, ha.

 

24. Kai padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis nustatytas už kilogramus, bendras žuvusių vandens telkinyje ar jo dalyje tam tikros rūšies žuvų kiekis kilogramais skaičiuojamas pagal formulę (4):

 

B = d * S / Sbar (4),

 

kur:

B – bendras žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekis vandens telkinyje ar jo dalyje, kg;

d – žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekio tipiniuose bareliuose suma, kg;

S – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, plotas, ha;

Sbar – tiriamų tipinių barelių plotų suma, ha.

 

25. Aktą pasirašo 20 punkte nurodyti asmenys. Jei galimai žalą padariusio asmens atstovas ar kiti 20 punkte nurodyti asmenys nedalyvauja vandens telkinio, kuriame užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūroje, tai pažymima Akte. Aktą privalo pasirašyti ne mažiau kaip du asmenys.

26. Šio Tvarkos aprašo 21 ir 22 punktuose nurodytais atvejais, padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal (1) formulę, kai įkainis nustatytas už vienetus arba pagal (2) formulę, kai įkainis nustatytas už kilogramus.

27. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nustatę padarytos žalos žuvų ištekliams atvejį, privalo pakartotinai, jei toliau pasireiškia neigiamas biologinis, cheminis, fizinis ar kitoks poveikis, šio Tvarkos aprašo 20–25 punktuose nustatyta tvarka ne rečiau kaip kartą per 7 dienas atlikti vandens telkinio ar jo dalies apžiūrą ir surašyti Aktą. Tokiu atveju padarytos žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydis skaičiuojamas naudojant to Akto duomenis, kuriame užfiksuotas intensyviausias žuvimas.

28. Jei žuvys žuvo visame ar dalyje vandens telkinio, kuris padengtas ledu ar dėl kitų priežasčių žuvusių žuvų kiekio tipiniuose bareliuose nustatyti neįmanoma, padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis skaičiuojamas pagal formulę (5):

 

N = S * Pbaz * q2 (5),

kur:

N – padarytos žalos žuvims atlyginimo dydis, Lt;

S – vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, plotas, ha;

Pbaz – vidutinis žuvų produktyvumas, kg/ha;

q2 – padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis, Lt/kg.

 

29. Šio Tvarkos aprašo 28 punkte nurodytu atveju pildomas Akto 3 punktas.

30. Vidutinis žuvų produktyvumas (Pbaz) vidaus vandens telkiniuose, kuriuose atlikti moksliniai žuvų išteklių tyrimai, nustatomas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pateiktus to vandens telkinio vidutinio žuvų produktyvumo duomenis, o telkiniuose, kuriuose tokie tyrimai neatlikti, – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 206 „Dėl duomenų, reikalingų vandens telkinių vertei ir valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčiui skaičiuoti“ (Žin., 1999, Nr. 61-2022).

31. Už padarytą žalą vandens bestuburiams žvejybai ar žuvų ištekliams naikinti neteisėtai panaudojus kenksmingas, sprogiąsias ar kitas pavojingas chemines medžiagas, neteisėtai užteršus vandens telkinį pavojingomis cheminėmis medžiagomis ar neteisėtai išleidus tvenkinio vandenį, nustatomas padarytos žalos vandens bestuburiams atlyginimo dydis – 10 000 litų.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Ieškinius dėl žuvų ištekliams padarytos žalos teikia įstatymų įgaliotos institucijos.

33. Juridiniai ir fiziniai asmenys, neteisėta veika padarę žalą žuvų ištekliams, privalo atlyginti pagal šį Tvarkos aprašą apskaičiuotą žalą.

_________________

Padarytos žalos žuvų ištekliams

apskaičiavimo tvarkos aprašo

priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS

_______________________ REGIONO APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS

 

VANDENS TELKINIO AR JO DALIES, KURIOJE UŽFIKSUOTAS ŽUVŲ ŽUVIMAS, APŽIŪROS AKTAS NR. ___________

 

20___ m. ______________ d.

 

___________________________________________________________________________

(akto surašymo vieta)

___________________________________________________________________________

(vandens telkinio pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(vandens telkinio kodas, plotas, inv. Nr.)

___________________________________________________________________________

(žalos žuvims atsiradimo aplinkybės)

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

___________________________________________________________________________

 

1. Atlikus vandens telkinio apžiūrą, nustatyta, kad vandens telkinyje ar jo dalyje, kurios plotas __________________ ha, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

2. Jei surinkti ir suskaičiuoti žuvusių žuvų neįmanoma, jos skaičiuojamos tipiniuose bareliuose:

1-ajame tipiniame barelyje, kurio plotas – apie 100 m2, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

2-ajame tipiniame barelyje, kurio plotas – apie 100 m2, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

3-iajame tipiniame barelyje, kurio plotas – apie 100 m2, žuvusių žuvų rasta:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

Tiriamų tipinių barelių bendras plotas _____ m2. Žuvusių tam tikros rūšies žuvų kiekio tiriamuose tipiniuose bareliuose suma:

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Žuvų kiekis, vnt. arba kg

1.

 

 

2.

 

 

3.

 

 

4.

 

 

5.

 

 

 

3. Atlikus vandens telkinio apžiūrą, nustatyta, kad vandens telkinyje ar jo dalyje, kurios plotas ________________ ha, yra žuvusių žuvų, tačiau jų kiekio tipiniuose bareliuose nustatyti neįmanoma.

 

Apžiūroje dalyvavę asmenys:

 

__________________

(Pareigos)

__________________

(Pareigos)

__________________

(Pareigos)

__________________

(Pareigos)

__________________

(parašas)

__________________

(parašas)

__________________

(parašas)

__________________

(parašas)

__________________

(vardas, pavardė)

__________________

(vardas, pavardė)

__________________

(vardas, pavardė)

__________________

(vardas, pavardė)

 

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2009 m. gegužės 21 d.

įsakymu Nr. D1-280

 

PADARYTOS ŽALOS ŽUVŲ IŠTEKLIAMS APSKAIČIAVIMO BAZINIAI ĮKAINIAI

 

Eil. Nr.

Žuvų rūšys

Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q1), Lt/vnt.

Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinis įkainis (q2), Lt/kg

1.

Eršketinės žuvys, šamas, šlakys, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos žuvų rūšys

200

 

2.

Kiršlys, lydeka, margasis upėtakis, salatis, sykas, sterkas, ungurys, ūsorius, vėgėlė

100

 

3.

Baltasis amūras, karpis, karšis, lynas, meknė, ožka, otas, peledė, perpelė, plačiakaktis, šapalas, vaivorykštinis upėtakis, žiobris

40

 

4.

Seliava, mažoji nėgė, upinė nėgė, nėgių vingiliai, plačiažnyplis ir siauražnyplis vėžiai

10

 

5.

Builis, ciegorius, ešerys, karosas, kuoja, plakis, raudė, strepetys, vėjažuvė

4

 

6.

Aukšlė, gružlys, kartuolė, kirtiklis, kūjagalvis, saulažuvė, šlyžys, tobis

2

 

7.

Lašišinių žuvų ikrai

 

400

8.

Žuvys, kurioms padaryta žala skaičiuojama pagal vidutinį žuvų produktyvumą (Pbaz)

 

100

9.

Menkė, stinta, stintelė

 

20

10.

Plekšnė

 

5

11.

Strimelė, šprotas

 

2

12.

Dyglė, pūgžlys ir kitos žuvys, kurioms nenustatytas įkainis už vnt.

 

1

 

_________________