LIETUVOS RESPUBLIKOS

CHEMINIO GINKLO UŽDRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

1998 m. rugsėjo 24 d. Nr. VIII-864

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Įstatymas nustato cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo įgyvendinimo priemones bei tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises ir pareigas įgyjant, parduodant ar perduodant, gaminant, perdirbant, vartojant, saugant, įvežant bei išvežant kontroliuojamas chemines medžiagas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Cheminis ginklas – tai:

1) nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai, išskyrus atvejus, kai jie panaudojami šio įstatymo nedraudžiamiems tikslams, jeigu jų rūšys ir kiekiai atitinka tuos tikslus;

2) šaudmenys ir įtaisai, kuriuos panaudojus išsiskirtų šios dalies 1 punkte nurodytos nuodingosios cheminės medžiagos;

3) įrengimai, skirti tiesiogiai panaudoti šaudmenis ir įtaisus, apibrėžtus šios dalies 2 punkte.

2. Nuodingoji cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, kuri savo poveikiu gali sukelti mirtį, ligą arba kitaip pakenkti žmonių ar gyvūnų sveikatai. Šioms medžiagoms priskiriamos visos tokiu poveikiu pasižyminčios cheminės medžiagos, nepaisant jų kilmės bei gamybos metodų ir to, ar jos gaminamos, susidaro šaudmenyse ar kur kitur.

3. Pirmtakas – cheminis reagentas, kuris kokiu nors būdu naudojamas kurioje nors nuodingosios cheminės medžiagos gamybos stadijoje.

4. Kontroliuojamos cheminės medžiagos – kontroliuojamos nuodingosios cheminės medžiagos, konkrečios organinės cheminės medžiagos ir masinių neramumų malšinimo cheminės medžiagos.

5. Kontroliuojamos nuodingosios cheminės medžiagos – nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai, suskirstyti pagal pavojingumą į tris (pirma – 1, antra – 2, trečia – 3) grupes.

6. Konkreti organinė cheminė medžiaga – cheminė medžiaga, priklausanti cheminių junginių klasei, kurią sudaro visi anglies junginiai, išskyrus jos oksidus, sulfidus bei metalų karbonatus.

7. Masinių neramumų malšinimo cheminė medžiaga – į šio straipsnio 5 dalį neįtraukta cheminė medžiaga, galinti sukelti ūmų žmogaus jutimo organų sudirgimą arba kitą žalojantį fizinį poveikį, kuris, nutraukus jos naudojimą, per trumpą laiką išnyksta.

8. Objektas – juridiniams ir fiziniams asmenims priklausanti teritorija, gamybinės, administracinės ar kitokios patalpos, išskyrus žmogaus būstą.

9. Tarptautinė inspekcija – asmuo ar asmenų grupė, pagal tarptautines sutartis turinti įgaliojimus tikrinti, kaip vykdomos cheminio ginklo uždraudimo įgyvendinimo priemonės.

3 straipsnis. Draudžiama veikla

1. Lietuvos Respublikoje draudžiama:

1) kurti, gaminti, kitokiu būdu įgyti, kaupti, saugoti, gabenti cheminį ginklą, parduoti ar perduoti jį kitam asmeniui;

2) naudoti cheminį ginklą;

3) vykdyti pasiruošimus cheminiam ginklui panaudoti;

4) padėti, skatinti ar raginti kitus užsiimti veikla, kurią draudžia šis įstatymas;

5) naudoti kaip kariavimo priemonę medžiagas, skirtas masiniams neramumams malšinti.

2. Juridiniai ir fiziniai asmenys privalo leisti teisės aktų nustatyta tvarka susipažinti bei tikrinti jiems priklausančius objektus ir suteikti šiam įstatymui vykdyti būtiną informaciją tarptautinėms inspekcijoms ir jas lydintiems Ūkio ministerijos paskirtiems atstovams.

4 straipsnis. Įstatymo nedraudžiami tikslai

Nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai, jeigu jų rūšys ir kiekiai atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 punkte nustatytus tikslus, gali būti naudojami:

1) pramonės, žemės ūkio, tyrimų, medicinos, farmacijos ar kitiems taikiems tikslams;

2) tiesiogiai su apsauga nuo nuodingųjų cheminių medžiagų ir apsauga nuo cheminio ginklo susijusiems tikslams;

3) teisėtvarkos tikslams, įskaitant masinių neramumų valstybėje malšinimą.

5 straipsnis.         Kontroliuojamų nuodingųjų cheminių medžiagų bei jų pirmtakų naudojimo įstatymo nedraudžiamiems tikslams sąlygos

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys neturi teisės be Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo:

1) įgyti, parduoti ar perduoti, gaminti, perdirbti, vartoti, saugoti, įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežti iš jos 1 grupės nuodingąsias chemines medžiagas bei jų pirmtakus;

2) įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežti iš jos 2 ir 3 grupės nuodingąsias chemines medžiagas bei jų pirmtakus.

2. Kontroliuojamų nuodingųjų cheminių medžiagų bei jų pirmtakų sąrašus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimus išduoda Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Leidimų išdavimo sąlygos:

1) 1 ir 2 grupės nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai gali būti įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybių ir išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos į valstybes, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą;

2) 3 grupės nuodingosios cheminės medžiagos bei jų pirmtakai gali būti išvežami į visas valstybes, bet išvežti į valstybes, kurios nėra įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, galima tik gavus tos valstybės įsipareigojimą, kad jame nurodyta nuodingoji cheminė medžiaga nebus naudojama kaip cheminis ginklas, cheminiam ginklui kurti, gaminti ir nebus perduota kitoms šalims.

5. Leidimų išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

6 straipsnis. Informacija

1. Kiekvienas juridinis ir fizinis asmuo, kuris įgyja, parduoda ar perduoda, gamina, perdirba, vartoja, saugo, įveža į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išveža iš jos kontroliuojamas nuodingąsias chemines medžiagas, gamina konkrečias organines chemines medžiagas, įgyja masinių neramumų malšinimo chemines medžiagas, privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikti informaciją, būtiną šiam įstatymui vykdyti.

2. Informacija, susijusi su įstatymo vykdymu, gauta iš juridinių ir fizinių asmenų bei pateikta tarptautinių organizacijų, vykdančių cheminio ginklo uždraudimo priežiūrą, laikoma konfidencialia tada, kai tai nurodo informacijos teikėjas. Asmenims, turintiems įgaliojimus dirbti ar susipažinti su tokia informacija, draudžiama be pateikusio informaciją juridinio ar fizinio asmens sutikimo platinti ar leisti kitiems skleisti šią informaciją, išskyrus atvejus, susijusius su:

1) šio įstatymo vykdymu;

2) poreikiu informuoti visuomenę apie jai gresiantį pavojų tokios informacijos nuslėpimo atveju;

3) valstybės saugumo užtikrinimu.

7 straipsnis. Atsakomybė už įstatymo nevykdymą

Asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 1999 m. vasario 1 d.:

1) sudaro nuodingųjų cheminių medžiagų bei jų pirmtakų 1, 2, 3 grupių sąrašus ir valstybių, iš kurių į Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti įvežamos, bei valstybių, į kurias iš Lietuvos Respublikos teritorijos gali būti išvežamos šios medžiagos, sąrašą;

2) nustato 1 grupės nuodingųjų cheminių medžiagų bei jų pirmtakų įgijimo, pardavimo ar perdavimo, gamybos, perdirbimo, vartojimo, saugojimo, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos leidimų išdavimo tvarką;

3) nustato 2 ir 3 grupių nuodingųjų cheminių medžiagų bei jų pirmtakų įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežimo iš jos leidimų išdavimo tvarką;

4) nustato juridinių ir fizinių asmenų, įgyjančių, parduodančių ar perduodančių, gaminančių, perdirbančių, vartojančių, saugančių, įvežančių į Lietuvos Respublikos teritoriją ir išvežančių iš jos kontroliuojamas nuodingąsias chemines medžiagas, gaminančių konkrečias organines chemines medžiagas bei įgyjančių masinių neramumų malšinimo medžiagas, informacijos teikimo tvarką.

9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. spalio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________