Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1297 „Dėl KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS PERTVARKYMO“ pakeitimo
2012 m. liepos 18 d. Nr. 951
Vilnius
1. Pakeisti Kauno technikos kolegijos statutą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1297 „Dėl Kauno technikos kolegijos pertvarkymo“ (Žin., 2011, Nr. 135-6416), ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).
2. Įgalioti Kauno technikos kolegijos direktorių pasirašyti šiuo nutarimu pakeistą Kauno technikos kolegijos statutą ir teisės aktų nustatyta tvarka per 30 dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1297
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimo
Nr. 951 redakcija)
KAUNO TECHNIKOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno technikos kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato Kauno technikos kolegijos (toliau – Kolegija) pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, Kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo tvarką, filialų ir atstovybių steigimo, jų veiklos nutraukimo tvarką, Statuto keitimo tvarką ir kitus Kolegijos veiklos dalykus.
2. Kolegijos ištakos siekia 1920 metus, kai įkurta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje techninės krypties specialistus rengianti mokykla – Kauno aukštesnioji technikos mokykla. 1945 metais mokyklai suteiktas Kauno politechnikumo vardas, 1990 metais vėl sugrąžintas pirminis jos pavadinimas.
4. Kolegijos buveinės adresas – Kaunas, Tvirtovės al. 35. Kolegijos pavadinimas – Kauno technikos kolegija, trumpasis pavadinimas – KTK.
6. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo. Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.
8. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9. Kolegija turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką tvirtina Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
10. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai.
11. Kolegija sudaro sąlygas asmenims įgyti aukštąjį koleginį išsilavinimą, profesinio bakalauro laipsnį arba profesinio bakalauro laipsnį ir kvalifikaciją.
12. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus, vadovaujasi mokslo ir studijų principais, nustatytais Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnyje.
II. KOLEGIJOS MISIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
14. Kolegijos misiją, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos taryba (toliau – Taryba).
15. Kolegijos veiklos tikslai:
15.1. vykdyti studijas, teikiančias asmenims aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
15.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
16. Kolegijos uždaviniai:
16.2. užtikrinti dėstytojų ir mokslo darbuotojų mokslinį, metodinį, profesinį, edukacinį potencialą;
16.3. užtikrinti, kad teikiamo išsilavinimo lygis ir studijų kokybė atitiktų Lietuvos ir Europos Sąjungos standartus;
16.4. rengti ir vykdyti paklausias, perspektyvias, darbo rinkos ir visuomenės poreikius atitinkančias studijų, mokymo ir kitas programas;
16.5. užtikrinti nuolatinį studijoms ir taikomiesiems moksliniams tyrimams vykdyti skirtos bazės atnaujinimą, modernių technologijų diegimą;
16.6. plėtoti partnerystės tinklą Lietuvoje ir užsienyje, sudaryti dėstytojų ir studentų akademinio mobilumo, inovacijų ir patirties sklaidos sąlygas;
16.7. dalyvauti projektinėje veikloje, užtikrinant kompetencijų, infrastruktūros ir akademinės viešosios erdvės plėtrą;
17. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas, pagrindinė veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
18. Kitų rūšių veikla (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurios gali imtis Kolegija:
III. KOLEGIJOS TEISĖS
19. Kolegija turi teisę:
19.1. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
19.7. nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (institutus, fakultetus, katedras, laboratorijas ir kitus padalinius) ir nutraukti jų veiklą, nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
19.8. turėti auditorijų, laboratorijų, biblioteką, mokslo ar meno kūrybinės veiklos, mokomųjų ir informacinių priemonių, reikalingų atitinkamoms studijų programoms įgyvendinti; šios priemonės turi atitikti Kolegijos teikiamas kvalifikacijas;
19.11. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;
19.12. turtą valdyti, naudoti, disponuoti juo Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
19.13. verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejamai susijusi su Kolegijos veiklos tikslais;
19.14. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių tyrimų programose;
IV. PAGRINDINĖS MOKSLO IR STUDIJŲ ORGANIZAVIMO NUOSTATOS
21. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
22. Pagrindinė Kolegijos taikomosios mokslinės veiklos ir studijų organizavimo grandis yra fakultetai, katedros ir kiti akademinės veiklos padaliniai. Jų atlikti tyrimai – kūrybinės veiklos ir studijų integracijos, studijų ir mokslinės kvalifikacijos kėlimo pagrindas.
23. Taikomųjų mokslinių tyrimų kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Kolegijos mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat Kolegijos mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Akademinė taryba taip pat skatina dalykinius ir tarpdalykinius taikomuosius mokslinius tyrimus, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą per pasaulio ir Europos tarpdalykinius mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.
25. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
26. Kolegijoje skatinama studentų taikomoji mokslinė veikla, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo darbų konkursai.
27. Kolegija turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius.
28. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.
29. Kolegijoje laipsnį suteikiančios studijų programos – pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijos.
30. Asmeniui, baigusiam pirmosios pakopos studijų programą, Kolegija išduoda atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnį patvirtinantį nustatytos formos diplomą.
31. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Akademinės tarybos nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.
32. Kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas baigus atitinkamas Kolegijos studijas, nurodomas studijų programoje.
33. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:
33.3. studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba atitinka Statuto 33.1 ar 33.2 punkte nustatytus atvejus;
34. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas įgytas išsilavinimas yra lygiavertis. Bendruosius ir specialiuosius pirmosios pakopos, vientisųjų studijų programų reikalavimus (studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašus) Švietimo ir mokslo ministerija.
36. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, nustato Kolegija ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
37. Pirmosios pakopos studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti ir profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti. Koleginių studijų programos labiau orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija.
38. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas.
39. Dalinės studijos yra studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
40. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.
41. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
42. Kolegijoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka įskaitomi:
42.1. studentų dalinių studijų užsienio valstybės aukštojoje mokykloje rezultatai, jeigu ši mokykla pripažinta tos valstybės įstatymų nustatyta tvarka;
42.2. Kolegijos studentų dalinių studijų kitoje to paties ar kito tipo Lietuvos aukštojoje mokykloje rezultatai;
43. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas, kiti teisės aktai ir Kolegijos dokumentai.
V. KOLEGIJOS valdymo ORGANAI, JŲ KOMPETENCIJA, RINKIMas (SKYRIMas, ŠAUKIMas) IR ATŠAUKIMas
45. Kolegijos valdymo organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 68-1633; 2004, Nr. 25-752) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegijos valdymo organai yra Kolegijos taryba (toliau – Taryba), Akademinė taryba ir Kolegijos direktorius (toliau – direktorius).
47. Taryba atlieka šias funkcijas:
47.2. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;
47.3. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą;
47.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
47.6. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
47.10. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
47.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo kokybę;
47.12. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
47.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
47.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
48. Taryba sudaroma iš 9 narių:
48.1. vieną narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
48.2. 4 narius skiria Kolegijos akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus), Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
48.3. vieną narį, nepriklausantį Kolegijos personalui ir studentams, skiria ir atšaukia studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija); kiti 3 nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, atrenkami, skiriami ir atšaukiami Akademinės tarybos nustatyta tvarka; šie 4 nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų vertinimą.
50. Tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus, bet ne ilgiau kaip 2 Tarybos kadencijas iš eilės.
51. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.
52. Pradėdamas eiti pareigas, Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.
53. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
54. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.
56. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Tarybos darbo reglamento nustatytas pareigas arba nepasirašo ar netinkamai vykdo Statuto 52 punkte nurodytą įsipareigojimą, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.
57. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Statuto 52 punkte nurodytą įsipareigojimą.
58. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
61. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
61.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
61.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
61.5. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją) praneša akademinei bendruomenei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos interneto tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais;
61.6. akademinės bendruomenės arba darbuotojų siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitos visuomenei reikšmingos veiklos rezultatus, teikia garbės ir kitus vardus;
61.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
61.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
61.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo veiklos kokybę;
63. Akademinė taryba sudaroma iš 17 narių. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos darbuotojai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Docento ir (ar) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Kolegijos direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.
64. Akademinės tarybos narius, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renka Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimas, laikydamasis Statuto 63 punkto reikalavimų. Šį susirinkimą, formuojant Akademinę tarybą pirmą kartą, šaukia direktorius, kitais atvejais – Akademinės tarybos pirmininkas. Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 Kolegijos akademinės bendruomenės narių. Akademinės tarybos narys laikomas išrinktu, jeigu už jo kandidatūrą balsuoja daugiau kaip 1/2 susirinkimo dalyvių.
65. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį išrinktos naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo šaukia direktorius.
66. Akademinė taryba paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos pirmininku negali būti direktorius.
67. Apie Akademinės tarybos sprendimus Kolegijos akademinei bendruomenei pranešama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Kolegijos interneto tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos nustatytais būdais.
68. Akademinė taryba ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigos už savo veiklą atsiskaito Kolegijos akademinei bendruomenei.
70. Direktorius atlieka šias funkcijas:
70.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
70.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainos ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
70.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
70.9. teikia Akademinei tarybai svarstyti ir Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
70.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
72. Viešą konkursą direktoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių.
74. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
75. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip 2 kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
76. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.
77. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali perduoti atlikti direktoriaus pavaduotojams.
78. Kolegijos direktoratas yra direktoriaus vadovaujama kolegiali direktoriaus patariamoji institucija. Direktoratą sudaro direktorius, jo pavaduotojai, padalinių vadovai ir studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) skirtas narys. Į direktorato posėdžius direktorius gali kviesti ir kitus akademinės bendruomenės narius.
79. Direktorato sudėtį įsakymu tvirtina direktorius. Direktoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Kolegijos padalinių darbą, padeda direktoriui įgyvendinti Tarybos ir Akademinės tarybos priimtus sprendimus.
80. Fakultetas yra pagrindinis Kolegijos studijų ir taikomųjų mokslinių tyrimų padalinys. Fakultetą sudaro katedros, centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai.
82. Fakulteto dekanas, vykdydamas Statuto reikalavimus, veikia fakulteto vardu, jam atstovauja ir yra atsakingas už fakulteto turtą. Dekano kandidatūrą direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Dekano įgaliojimai nutrūksta, kai baigiasi Akademinės tarybos įgaliojimai.
83. Dekanas atlieka šias funkcijas:
83.1. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos priimtus nutarimus ir direktoriaus įsakymus;
83.2. leidžia įsakymus ir duoda teisėtus nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;
83.3. atstovauja fakultetui, teikia direktoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo ir šalinimo;
83.4. teikia direktoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų; pasibaigus dekano įgaliojimams, kartu pasibaigia prodekanų įgaliojimai;
84. Dekanatas yra dekano kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetencijai priklausančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Akademinės tarybos priimtus nutarimus ir direktoriaus įsakymus. Į dekanato posėdžius gali būti kviečiami ir kiti fakulteto darbuotojai.
VI. STUDENTŲ IR DARBUOTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
85. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
86. Kolegijos akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
86.2. mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
87. Kolegijos akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
87.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
88. Kolegijos akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Akademinė taryba.
89. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademinės tarybos nustatytus kriterijus.
90. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi studentų atstovybių sąjungos (sąjungų) siūlymus. Klausytojo ir Kolegijos santykiai įforminami sutartimi Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
91. Studentams išduodamas studento pažymėjimas. Studento pažymėjimo formą ir išdavimo tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija, o gamybą ir išdavimą organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjunga (sąjungos).
92. Studentai turi teisę:
92.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
92.7. atsiskaityti už darbus alternatyviais būdais, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
92.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka būtų įskaityti studijų Kolegijoje arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
92.10. Statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas:
92.10.1. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
92.10.2. išeiti akademinių atostogų dėl pablogėjusios sveikatos – pagal gydytojų komisijos rekomendacijas, prižiūrėti kūdikį – pagal kūdikio gimimo liudijimą; studentas išleidžiamas jo pageidavimu gydytojų komisijos rekomenduotam laikui, bet ne ilgiau kaip vieniems kalendoriniams metams;
92.10.3. pertraukti mokslą dėl svarbių asmeninių priežasčių; vienąkart pertraukti studijas galima ne ilgiau kaip vienus metus, o per visą mokymosi laiką – ne daugiau kaip 2 kartus;
92.10.4. atnaujinti studijas pateikę prašymą direktoriui, kuriame nurodo studijų programą, Kolegijos akademinį padalinį, studijų pradžios semestrą, studijų formą ir informaciją, susijusią su nutrauktomis studijomis; prašymo patenkinimo galimybės turi būti išnagrinėtos akademinio padalinio, kuriame vykdoma asmens pageidaujama studijų programa, administracijos per 15 darbo dienų, apie priimtą sprendimą asmuo informuojamas žodžiu arba raštu (jeigu asmuo pageidauja); su asmeniu, atnaujinusiu studijas Kolegijoje, sudaroma studijų sutartis, ir jo priėmimas įforminamas direktoriaus įsakymu; asmuo negali atnaujinti studijų pagal tą studijų programą, kuri išregistruota iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro;
92.12. studento rašytiniu prašymu ir direktoriaus įsakymu gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas;
93. Studentas, neišlaikęs egzamino ar įskaitos, turi teisę šį atsiskaitymą vieną kartą nemokamai pakartoti Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ši tvarka turi būti nustatyta išnagrinėjus studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) pasiūlymus.
94. Kolegijos studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Mokslo ir studijų įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), taip pat Statutu, kitais teisės aktais ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais studentų atstovybės įstatais. Jeigu nėra studentų atstovybės, jos funkcijas atlieka visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Tokiu atveju į Kolegijos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Kolegijos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).
95. Studentų atstovybė (jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus visais studijų klausimais iš Kolegijos ir jos padalinių administracijos, reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) narių balsų dauguma pareikalauti Kolegijos valdymo organų dar kartą apsvarstyti priimtus sprendimus. Rašytinis reikalavimas turi būti pateiktas kartu su studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) susirinkimo protokolo išrašu.
96. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Studentų atstovybė atsiskaito už Kolegijos skirtas lėšas pagal lėšų naudojimo ataskaitas Tarybai, visuotiniam studentų susirinkimui (konferencijai) studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
97. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.
98. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai pažeisti, gali kreiptis į direktorių arba jo įgaliotus asmenis. Direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, pranešimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu.
99. Studentai privalo:
99.2. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Akademinės etikos kodekso, kurį priima Akademinė taryba;
100. Paskatų ir nuobaudų skyrimo studentams tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi studentų atstovybės siūlymus.
101. Studentas, nesilaikantis Statuto 99 punkto reikalavimų, gali būti išbraukiamas iš studentų sąrašų, su juo sudaryta studijų sutartis nutraukiama.
103. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, profesoriai emeritai, administracija ir kiti Kolegijos darbuotojai.
104. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Kolegijos direktoriaus įsakymai.
105. Kolegijos personalas turi teisę:
105.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti ir mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
105.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);
105.4. dalyvauti svarstant Statutą ir kitus Kolegijos veiklą ir jos kryptis reglamentuojančius dokumentus;
105.5. dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;
106. Kolegijos personalas privalo:
107. Kolegijos personalas, susijęs su taikomaisiais moksliniais tyrimais ir studijų veikla, privalo:
108. Kolegijos personalas atsako už tai, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos įstatymų, Statuto, kitų teisės aktų ir Kolegijos dokumentų nuostatų ir tinkamai atliekamos pareigos.
109. Į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnyje ir 65 straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursų Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms eiti organizavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
110. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Priėmimo komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.
111. Kiti Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
112. Likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki Kolegijos dėstytojo ir (ar) mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos, skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms eiti. Konkurse gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo. Pranešimas apie konkursą pareigoms eiti turi būti skelbiamas Kolegijos, Lietuvos mokslo tarybos interneto tinklalapiuose ir šalies, o jeigu tikslinga, – ir tarptautinėse visuomenės informavimo priemonėse.
113. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
115. Kolegija gali kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus ne ilgiau kaip 2 metams dirbti pagal terminuotą darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka.
116. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.
117. Akademinės tarybos nustatyta tvarka dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laiką dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
VII. GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJŲ SUDARYMAS, GINČŲ NAGRINĖJIMAS IR SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS
119. Kolegijoje veikia šios ginčų nagrinėjimo komisijos:
119.1. Ginčų nagrinėjimo komisija, sprendžianti ginčus tarp Kolegijos administracijos ar kitų darbuotojų ir studentų;
120. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma direktoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Į šią komisiją skiriama po lygiai Kolegijos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų.
121. Ginčų nagrinėjimo komisija paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Ginčų nagrinėjimo komisijos pirmininką.
122. Ginčų nagrinėjimo komisija, gavusi studento skundą, privalo jį išnagrinėti per 15 kalendorinių dienų.
123. Ginčų nagrinėjimo komisijos posėdžius šaukia šios komisijos pirmininkas; posėdžiai teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip 1/2 visų posėdyje dalyvavusių narių balsų dauguma.
126. Darbo ginčai tarp Kolegijos administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėjami Darbo ginčų nagrinėjimo komisijoje Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VIII. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
127. Kolegijos lėšas sudaro:
127.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) bazinio finansavimo lėšos;
127.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
128. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
128.2. taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai plėtoti;
129. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
130. Kolegija savo turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
131. Kolegija naudoja:
131.2. valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal patikėjimo teisę Kolegijai perduotą valstybės turtą, kuris apskaitomas atskirai nuo Kolegijos turto;
132. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
132.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
132.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
132.5. iš valstybės biudžeto ir iš Statuto 132.2–132.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramos, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
132.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
133. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais.
134. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
135. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Lietuvos Respublikos Vyriausybė, išklausiusi Tarybos nuomonę.
136. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai Kolegijos turtu naudojasi laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.
IX. TAIKOMOSIOS MOKSLINĖS VEIKLOS IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
138. Kolegija atsako už taikomųjų mokslinių tyrimų, studijų ir kitos veiklos kokybę. Kolegija viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius, puoselėja taikomosios mokslinės veiklos ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
139. Taikomosios mokslinės veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį Kolegijos įvertinimą ir (ar) akreditavimą.
140. Kolegija turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numato veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
142. Kolegija nuolat savo interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, taikomąją mokslinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
X. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
145. Kolegijos filialas yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.
148. Atstovybė veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal atstovybės prievoles, ir atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
151. Statuto pakeitimus Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti teikia Taryba, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus.
152. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.
153. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo Tarybos arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įvertinusi Tarybos siūlymus.