Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL NACIONALINĖS JAUNIMO VERSLUMO UGDYMO IR SKATINIMO
2008–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2008 m. balandžio 2 d. Nr. 339
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112–4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 81 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nacionalinę jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programą (pridedama).
2. Rekomenduoti savivaldybėms ir socialiniams partneriams dalyvauti įgyvendinant Nacionalinę jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programą, patvirtintą šiuo nutarimu.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 339
NACIONALINĖ JAUNIMO VERSLUMO UGDYMO IR SKATINIMO
2008–2012 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) įgyvendinimas prisidės prie pagrindinių Lietuvos Respublikos plėtros – ypač švietimo, ekonomikos, darbo rinkos, viešųjų paslaugų verslui, taip pat regionų – strateginių nuostatų įgyvendinimo.
3. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:
Jaunimas – asmenys nuo 14 iki 29 metų (išskyrus šioje Programoje vartojamą jaunojo ūkininko sąvoką).
Jaunasis ūkininkas – jaunesnis kaip 40 metų, bet ne jaunesnis kaip 18 metų fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ir miškų ūkio veikla, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre.
Jaunimo verslumas – jauno žmogaus požiūris, įgūdžiai ir žinios, kurie leidžia atpažinti galimybę kurti pridėtinę vertę (tiek socialinę, tiek ekonominę), ir veiksmai, skirti šiai galimybei panaudoti.
Jaunimo verslas – jaunų žmonių vertimasis individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 73-3085), arba ekonominės veiklos vykdymas įsteigus viešąjį arba privatų juridinį asmenį.
Tikslinė grupė – Lietuvos jaunimas ir jaunieji ūkininkai. Šioje Programoje išdėstytais veiksmais orientuojamasi į visus jaunus žmones, ne tik į potencialius verslininkus ar norinčius imtis verslo asmenis.
II. APLINKOS ANALIZĖ
4. Remiantis Lietuvoje atliktais tyrimais ir faktiniais duomenimis, užsienio šalių (ypač Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos) rekomendacijomis ir valstybių, turinčių didelę jaunimo verslumo skatinimo praktiką, patirtimi, skiriamos trys problemų grupės:
4.1. nepakankamas jaunimo ir visuomenės supratimas apie verslą, jo galimybes, žinių ir įgūdžių jį pradėti stoka;
5. Atlikus aukštojo mokslo absolventų apklausą, nustatyta, kad jiems trūksta praktinių įgūdžių pradėti verslą (tai nurodė 53,1 procento respondentų) ir parengti verslo planą (tai nurodė 40,9 procento respondentų). Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, patvirtintoje švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957), konstatuota, kad Lietuvoje bendrojo lavinimo mokyklose skiriama per mažai dėmesio verslumo įgūdžiams lavinti. Daugiau dėmesio šiems įgūdžiams skiriama profesinėse mokyklose.
6. Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Britų taryba ir Pedagogų profesinės raidos centru įgyvendino projektą „Verslumo ugdymo sklaida“ ir 2002 metais mokė 500 bendrojo lavinimo mokyklų ekonomikos mokytojų. Tačiau verslumo ugdymo pedagogai, kurie turėtų praktinio mokymo žinių ir gebėjimų, Lietuvoje nerengiami, ir iki šiol mūsų šalyje tokių specialistų nebuvo, nes verslumo ugdymas yra naujas dalykas. Išanalizavusi ekonomikos mokymo šalyje ypatybes, Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta grupė 2001 metais parengė Ekonomikos mokymo programą ir standartus ir nuo 2002–2003 metų rekomendavo jais vadovautis.
7. Verslumo ugdymo integravimo į aukštųjų, profesinių ir kitų profesijai rengiančių švietimo įstaigų programas gairės nepatvirtintos. Šiose įstaigose, taip pat neformalaus ugdymo sistemoje verslumo ugdymas yra diegiamas per projektus, gavus Europos Sąjungos ar kitų fondų paramą.
8. Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), numatyta parengti ir į vidurinio ugdymo, kolegijų ir universitetų mokymo programas įtraukti žinių apie verslą ir verslininkystę modulius. Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendino kelis projektus, susijusius su verslumo ugdymo diegimu į profesinį rengimą (PHARE fondo lėšomis į visas profesinio mokymo programas buvo integruotas ekonomikos ir verslo pagrindų kursas) ir verslumo ugdymo medžiagos leidimu (kartu su Britų taryba įgyvendinant projektą parengtas verslumo pradmenų vadovėlis).
9. Lietuvoje nėra visa apimančio požiūrio į jaunimo verslumo skatinimą, t. y. švietimo, darbo rinkos, žemės ūkio, profesinio orientavimo, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemonės nėra suderintos taip, kad galėtų stiprinti viena kitos poveikį – valstybės institucijos dirba skirtingomis kryptimis. Jaunimo verslumas turi būti skatinamas nuosekliai: nuo švietimo, profesinio orientavimo iki konsultacijų. Todėl skirtingos valstybės taikomos priemonės turi būti kryptingos ir suderintos.
10. Kaip pastebima Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategijoje, smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemonės nepakankamai sistemingai padeda gerinti verslo sąlygas. Įgyvendinamos valstybinės ūkio ir atskirų jo šakų plėtros programos nėra tarpusavyje susijusios, menkai koordinuojamos ir orientuotos daugiau į užimtumo problemos sprendimą.
11. Viena iš praktinio verslumo ugdymo metodikų – verslo praktinio mokymo firmos, kurios Lietuvoje pirmą kartą įkurtos 1993 metais, įgyvendinant Danijos Karalystės švietimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos finansuotą projektą. 2006–2007 metais Lietuvoje veikė 48 Lietuvos verslo praktinio mokymo firmos 32 skirtingo tipo mokymo institucijose: universitetuose, kolegijose, profesinėse ir vidurinėse mokyklose. Dar viena praktinio verslumo ugdymo metodika – mokinių mokomosios bendrovės, kurios Lietuvoje pirmą kartą įkurtos 1994 metais. 2006–2007 metais veikė 76 tokios mokinių mokomosios bendrovės 60-yje Lietuvos mokyklų. Lietuvos mokinių mokomosios bendrovės veikia 28 mokymo institucijose. Ekonomikos mokymas ir su tuo bene glaudžiausiai susijęs verslumo ugdymas yra sąlygojami ir visos aplinkos, pirmiausia mokyklos bendruomenės.
12. Jaunimo neformalusis ugdymas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406), daug prisidedantis prie praktinių ir bendrųjų gebėjimų lavinimo, Lietuvoje yra išplėtotas ir remiamas tiek savivaldybių, tiek valstybės lygmenimis. Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Jaunimo reikalų departamentas) vykdomos programos ir Europos Sąjungos programa „Veiklus jaunimas“ (2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1719/2006/EB, nustatantis 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“ (OL 2006 L327, p. 30) skatina jaunimo pilietiškumą, lyderių ugdymą, jaunimo dalyvavimą nevalstybinių organizacijų veikloje, taip pat jaunimo savanorystę. Jaunimas įgyja komunikabilumo, pasitikėjimo savimi, organizacijų vadybos, planavimo ir planų įgyvendinimo, komandinio darbo, interesų derinimo, kitų žinių, socialinių ir praktinių įgūdžių, būtinų verslui.
13. Atliekant ugdymo funkciją, dažnai pripažįstamas tik formalusis švietimas, nors svarbus ir neformalusis (darbo biržos mokymas, nevalstybinių organizacijų organizuojama veikla). Neformalusis švietimas paprastai geriau prieinamas kvalifikaciją tobulinantiems ir persikvalifikuojantiems žmonėms, o jo metodai itin palankūs verslumui ugdyti, nes paremti praktiniu mokymu, yra lankstesni.
14. Pagal Profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimo planą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. ISAK-415/A1-71 (Žin., 2004, Nr. 56-1956; 2006, Nr. 1-11), kuriamas profesinio orientavimo tinklas mokyklose ir darbo rinkos paslaugų institucijose, rengiami konsultantai ir tobulinama profesinio orientavimo metodika. Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga už konsultavimą bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija – už darbo rinkos dalyvių ir jaunimo profesinį konsultavimą ne mokykloje. Tačiau iki šiol profesinio orientavimo paslaugos nebuvo išplėtotos ir jų buvo teikiama mažai – tik 10 darbo rinkos mokymo tarnybų ir jų padalinių.
15. Ūkio ministerijos atlikti tyrimai rodo, kad smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai dar nesuvokia verslumo žinių stokos, kaip vienos iš svarbių kliūčių verslo plėtrai. Bankai pažymi, kad smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo galimybės panaudojamos tik 50 procentų dažniausiai dėl to, kad smulkieji verslininkai nesugeba parengti verslo planų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos“ (Žin., 2002, Nr. 60-2424) pritarė Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikei strategijai. Šioje strategijoje nurodoma: nors ir daugėja turinčių aukštąjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą ekonomiškai aktyvių gyventojų, šalies verslumo potencialas nėra pakankamas, nemažai verslininkų neturi atitinkamo išsilavinimo ir būtinos patirties.
16. Dalis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Žemės ūkio ministerijai skiriamų asignavimų atitenka jauniesiems ūkininkams šviesti ir mokyti. Remiami mokymo kursai pagal Ūkininkavimo pradmenų mokymo programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2006 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2092, kuriuos baigusieji įgyja minimalų žemės ūkio profesinį pasirengimą ir teisę įregistruoti ūkį, plėtoti veiklą. Šioje srityje galėtų būti siūloma galimybė jaunimui imtis ne tiek tradicinės, kiek alternatyvios žemės ūkio veiklos, kuri yra patrauklesnė jaunimui. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, jaunieji ūkininkai stokoja informacijos, skundžiasi sudėtingomis paramos teikimo taisyklėmis, žemės įsigijimo ir gamybos kvotų gavimo sunkumais, o ūkininkų profesinis rengimas nėra pakankamos kokybės.
17. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD), Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ buvo teikiama Europos Sąjungos parama, kuriai tuo laikotarpiu skirta 55,8 mln. litų. Šiuo metu jau išmokėta 99 procentai šios sumos. Jauniesiems ūkininkams įsikurti taip pat numatyta teikti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, kurią 2007 m. spalio 19 d. sprendimu C(2007)5076 patvirtino Europos Komisija, priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, kuriai 2007–2013 metų laikotarpiu skirta 62,64 mln. eurų. Žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 3D-345 (Žin., 2007, Nr. 81-3344; 2008, Nr. 31-1097) patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ įgyvendinimo taisyklės. Priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ 2007 metais skirta 31,12 mln. eurų.
18. Tinkama pagalba jaunimo veiklos pradžiai ir plėtrai yra svarbi ir susijusi su parama smulkiajam ir vidutiniam verslui, nes jaunimo steigiamos įmonės dažnai būna labai mažos, mažos arba vidutinės, turinčios teisę į atitinkamą paramą. Teikiant paramą jaunimui, reikia ir specifinių priemonių, nes jaunimas neturi patirties, dažniausiai – nė pradinio kapitalo ar verslo idėjos. Tokios specifinės jaunimui pritaikytos priemonės iki šiol Lietuvoje nebuvo taikomos. Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės šiuolaikinėje ekonomikoje yra vienas pagrindinių jos augimo veiksnių, nes geriau atitinka vartotojų poreikius.
19. Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (Žin., 1998, Nr. 109-2993; 2007, Nr. 132-5354) nustatyta, kad pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės, apskričių ar savivaldybių smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros programas. Parama apima mokesčių lengvatas, jeigu jos numatytos įstatymuose, rinkliavų lengvatas, finansinę paramą (lengvatines paskolas, paskolų draudimą, garantijų teikimą, dalinį ar visišką palūkanų dengimą, rizikos kapitalo investavimą, tam tikrų išlaidų kompensavimą, subsidijas darbo vietoms kurti), įmonių konsultavimą, mokymą, darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą lengvatinėmis sąlygomis, verslo paramos įstaigų steigimą ir kita.
20. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje nurodoma, kad verslo plėtrą stabdo dideli mokesčiai, finansų šaltinių pradiniam kapitalui ir verslo veiklai finansuoti trūkumas, nepakankamai išplėtotas paramos institucijų tinklas, neveiksmingas informavimas ir konsultavimas verslo klausimais, nepakankama verslininkų kompetencija, per didelės administracinio ir teisinio reguliavimo kliūtys, taip pat nepakankami ryšiai tarp įmonių ir netolygi verslo plėtra regionuose.
21. Valstybėje sukurta verslo informavimo sistema, tačiau nėra duomenų, kiek jaunų žmonių pasinaudoja verslo konsultavimo ir inkubavimo paslaugomis, vis dar labai stokojama informacijos apie pagalbą verslui ir lengvatas.
22. Verslo paslaugų tinklas Lietuvoje skirtas labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat pradedantiesiems verslininkams. Jį sudaro 42 verslo informacijos centrai ir 6 verslo inkubatoriai, 7 mokslo ir technologijų parkai. Šios institucijos yra viešosios įstaigos, kurių viena iš dalininkių – valstybė, o jai atstovauja Ūkio ministerija. Finansinė parama įstaigų verslo paslaugų projektams teikiama iš Ūkio ministerijos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos lėšų (ūkio ministro 2007 m. kovo 1 d. įsakymas Nr. 4-70 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir įstaigų prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2007–2009 metų strateginių veiklos planų patvirtinimo“).
23. Verslo informacijos centrai veikia vienos ar kelių savivaldybių teritorijose, lengvatinėmis sąlygomis teikia verslo informacijos, konsultavimo paslaugas, organizuoja informacijos sklaidos renginius ir mokymą įvairiomis verslo valdymo ir plėtojimo temomis. 33 verslo informacijos centrai turi interneto svetaines, kuriose galima rasti informacijos apie jų veiklą ir teikiamas paslaugas. Verslo informacijos centrai, kurie dar nėra susikūrę interneto svetainių, šią informaciją teikia telefonu arba elektroniniu paštu.
24. Informaciją verslininkams teikia viešoji įstaiga Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, yra sukurtas interneto puslapis www.verslovartai.lt, kuriame įmonės gali rasti informacijos. Pradedantieji verslininkai žinių apie verslą Europos Sąjungoje gali gauti Europos verslo informacijos centruose Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje. Inovatyviam verslui patalpas ir įrangą nuomoja, verslo informacijos, konsultacijų, mokymo paslaugas lengvatinėmis sąlygomis teikia 6 verslo inkubatoriai ir 7 mokslo ir technologijų parkai. Verslo inkubatorių paslaugos yra orientuotos į tuos verslininkus, kurie turi gerų verslo idėjų.
25. 2006 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymui (Žin., 2006, Nr. 73-2762), darbo ieškantiems ir siekiantiems savarankiško užimtumo asmenims sudarytos finansinės paskatos imtis nuosavo verslo. Labai maža ar maža įmonė, kurios steigėjas yra pradėjęs savo verslą buvęs bedarbis, per 36 mėnesius nuo įmonės įregistravimo dienos gali gauti paramą darbo vietai steigti, kai į įsteigtą darbo vietą įdarbinamas teritorinės darbo biržos siųstas bedarbis. Subsidijos dydis vienai darbo vietai steigti gali siekti paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 22 dydžių sumą. Darbdavys (labai mažos ar mažos įmonės steigėjas) privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 procentus darbo vietai (-oms) įsteigti reikalingų išlaidų ir įsteigtą (-as) darbo vietą (-as) išlaikyti ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo teritorinių darbo biržų atsiųstų asmenų įdarbinimo.
26. Siekdama padėti verslininkams išspręsti užstato problemą skolinantis iš banko perspektyviam verslui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 887 „Dėl smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros“ (Žin., 2001, Nr. 62-2272) įsteigė garantijų instituciją – uždarąją akcinę bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ (toliau vadinama – INVEGA), o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ (Žin., 1997, Nr. 79-2009; 2003, Nr. 57-2542) buvo įkurta uždaroji akcinė bendrovė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau vadinama – Fondas).
27. Žemės ūkio ministerija vykdo Fondo priežiūros funkcijas. INVEGA ir Fondas teikia verslo paskolų garantijas bankams ir iš dalies dengia paskolų palūkanas. Verslo paskolų garantijos teikiamos bankams, kredituojantiems labai mažas, mažas ir vidutines įmones. Minėtos uždarosios akcinės bendrovės daugiausia gali garantuoti paskolas, skirtas investicijoms ir apyvartinėms lėšoms padengti, inovatyvioms idėjoms įgyvendinti. Smulkių paskolų teikimas paprastai yra ribotas dėl brangaus administravimo.
28. Savivaldybių parama verslui apima pagalbą iš smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo fondų – paskolų palūkanų, mokesčių kompensavimą, lengvatinių paskolų, tikslinių projektų finansavimą, verslininkų mokymo ir jiems skirtų kitų renginių rėmimą, taip pat sprendimus dėl mokesčių, rinkliavų (žemės mokestis, vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą gyventojų pajamų mokestis, nekilnojamojo turto mokestis ir kita) ir kitų lengvatų teikimo iš savivaldybių biudžetų, subsidijų ir kompensacijų teikimo naujas darbo vietas steigiančioms įmonėms.
29. Ūkio ministerijos 2005 metais inicijuota atskirų tikslinių grupių (jaunimo, moterų) verslumo ugdymo būdų analizė patvirtina, kad jaunimo verslui pradėti itin reikšmingos priemonės yra finansinė parama verslo pradžiai ir paskolų garantijos, specializuoti paskolų fondai, lengvatinės paskolos, mokesčių lengvatos jaunimo verslui. Šiuo metu Lietuvoje taikomos lengvatos, tačiau jos nėra orientuotos į jaunų žmonių verslą, o skiriamos smulkiajam verslui, socialinėms įmonėms, ir tai priklauso nuo valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimo.
30. Administravimo procedūros (reguliavimo reikalavimai, ypač susiję su verslo steigimu ir atsiskaitymu valstybei; deklaracijų, ataskaitų pildymas, formos, licencijos, reikiami leidimai) tyrimuose nurodomos kaip nelanksčios ir sudėtingos, ypač jaunimui, tačiau pagrindinė to priežastis gali būti ir žinių apie reguliavimą ir taisyklių stoka.
31. Lietuvos regionų plėtrai panaudojamas ne visas jaunimo potencialas; neprisitaikymas prie pakitusių ekonominių ir socialinių sąlygų Lietuvoje lemia tai, kad jaunimas keliasi iš kaimo vietovių į miestus arba apskritai išvyksta iš Lietuvos. Taigi tinkamų verslumo sąlygų nebuvimas netiesiogiai daro įtaką jaunimo migracijai.
32. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenimis, iš Lietuvos 2002–2004 metais išvyko nuo 7 iki 15 tūkst. gyventojų, o per 15 Nepriklausomybės metų Lietuvoje dėl emigracijos sumažėjo apie 230 tūkst. gyventojų. Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. priėmė rezoliuciją „Dėl nuoseklios valstybės politikos emigracijos procesams valdyti“ (Žin., 2006, Nr. 81–3200) ir paragino Lietuvos Respublikos Vyriausybę pateikti Lietuvos Respublikos Seimui valstybės politikos koncepciją dėl emigracijos procesų valdymo.
iii. Programos tikslas
iv. programos UŽDAVINIAI
34. Siekiant šios Programos tikslo, keliami uždaviniai:
v. NUMATOMI REZULTATAI ir Vertinimo kriterijai
35. Numatomi šios Programos įgyvendinimo rezultatai:
35.1. Bus sudarytos sąlygos kurti ir įgyvendinti naujas, tobulinti esamas jaunimo verslumo skatinimo priemones Lietuvoje, pagausės verslaus jaunimo ir jaunimo verslo įmonių.
35.2. Bus sukurta naujų verslumo ugdymo metodikų, orientuotų į praktinį ir visuotinį jaunimo verslumo ugdymą, neformaliojo ugdymo rėmimo, palankios verslui visuomenės nuomonės formavimo priemonių, bus tobulinama pedagogų kvalifikacija verslumo srityje.
35.3. Bus sukurtos jaunimo poreikius atitinkančios paslaugos verslo pradžiai ir plėtrai. Jas teiks viešųjų įstaigų tinklas, į kurį bus įtrauktos esamos darbo rinkos, verslo, žemės ūkio konsultavimo paslaugų įstaigos. Bus sukurta jaunimo verslo konsultavimo ir informavimo internetu sistema, teikiamas prioritetas jaunimui skiriant finansinę ir kitokią paramą.
36. Numatomi šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai (skliaustuose nurodytos institucijos, vykdančios jų stebėseną):
36.1. Formalaus švietimo įstaigų, kuriose įdiegtos šios Programos verslumo ugdymo priemonės, skaičius – 500 bendrojo lavinimo mokyklų per šios Programos įgyvendinimo laikotarpį (Švietimo ir mokslo ministerija).
36.2. Mokinių (studentų), dalyvaujančių ugdant verslumą, skaičius – 50 tūkst. mokinių (studentų) per metus (Švietimo ir mokslo ministerija).
36.3. Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų pedagogų, aukštųjų mokyklų dėstytojų, tobulinusių kvalifikaciją verslumo ugdymo srityje, skaičius – 400 asmenų per metus (Statistikos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija).
36.4. Šios Programos remiamo verslumo neformalaus ugdymo dalyvių skaičius – ne mažiau kaip 150 asmenų (Jaunimo reikalų departamentas).
36.5. Profesinio orientavimo įstaigų, įdiegusių informavimo apie nuosavo verslo pasirinkimą paslaugą, skaičius – kiekvienoje savivaldybėje ne mažiau kaip po vieną įstaigą per šios Programos įgyvendinimo laikotarpį (Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija).
36.6. Finansuota projektų, kuriuos įgyvendinant jaunimas galėjo įgyti praktinės verslumo patirties, – visų jaunimo verslumo ugdymo projektų, pateiktų Ūkio ministerijai ir Jaunimo reikalų departamentui per visą šios Programos įgyvendinimo laikotarpį, dalis, procentais (Ūkio ministerija, Jaunimo reikalų departamentas, socialiniai partneriai).
36.7. Finansuotų projektų, kuriuos įgyvendinant buvo teikiamos jaunimo verslo konsultavimo ir informavimo paslaugos, skaičius – ne mažiau kaip po 25 projektus kasmet (Ūkio ministerija).
36.8. Jauniesiems ūkininkams suteiktos paramos dydis – per visą šios Programos įgyvendinimo laikotarpį parama padidės 163 procentais (Žemės ūkio ministerija).
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
37. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinuoja ir kontroliuoja šios Programos įgyvendinimą ir kas dvejus metus, iki kovo 1 d., nustatytąja tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei priemonių įvykdymo ataskaitą.
38. Ši Programa įgyvendinama iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atsakingiems vykdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
Nacionalinės jaunimo verslumo ugdymo ir skatinimo 2008–2012 metų programos
priedas
NACIONALINĖS JAUNIMO VERSLUMO UGDYMO IR SKATINIMO 2008–2012 Metų PROGRAMOS įgyvendinimo PRIEMONIŲ PLANAS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Įgyvendinimo laikotarpis |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Atsakingi vykdytojai |
||
| 2008 metai |
2009 metai |
2010–2012 metai |
||||
| 1. Sukurti, įdiegti ir tobulinti verslumo ugdymo priemones |
1.1. Parengti ir išleisti verslumo ugdymo integravimo į bendrojo lavinimo mokyklų mokomuosius dalykus programą ir metodinę medžiagą |
2008 metų IV ketvirtis– 2012 metų IV ketvirtis |
90 |
300 |
900 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Jaunimo reikalų departamentas) |
| 1.2. Kasmet papildomai įsteigti ne mažiau kaip 10 mokinių mokomųjų bendrovių |
2008–2012 metai |
30 |
500 |
1 500 |
Švietimo ir mokslo ministerija |
|
| 1.3. Plėtoti Lietuvos verslo praktinio mokymo firmų modelį įvairių grupių ir tipų mokyklose |
2008 metų III ketvirtis–2012 metų IV ketvirtis |
|
200 |
600 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija |
|
| 1.4. Inicijuoti 10 verslo praktinio mokymo firmų įvairių grupių ir tipų mokyklose steigimą |
2008 metų III ketvirtis–2012 metų IV ketvirtis |
30 |
500 |
1 500 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija |
|
| 1.5. Parengti mokytojų verslumo ugdymo programą ir organizuoti mokymą |
2008 metų III ketvirtis–2012 metų IV ketvirtis |
50 |
400 |
1 200 |
Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija |
|
| 1.6. Inicijuoti ir organizuoti verslininkų dalyvavimą verslumo ugdymo projektuose |
2009 metų III ketvirtis– 2012 metai |
|
200 |
600 |
Švietimo ir mokslo ministerija, socialiniai partneriai |
|
| 1.7. Plėtoti neformalųjį jaunimo verslumo ugdymą įgyvendinant jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų projektus |
2008 metų III ketvirtis–2012 metų IV ketvirtis |
100 |
100 |
300 |
Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės |
|
| 1.8. Teikti jaunimui informavimo apie galimybes pradėti savo verslą ir profesinio orientavimo paslaugas |
2008 metų III ketvirtis–2011 metų IV ketvirtis |
20 |
20 |
120 |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybės |
|
| 1.9. Parengti ir leisti kasmetinį leidinį apie sėkmingą jaunimo verslą ir jį skleisti verslumą skatinančiose institucijose |
2009 metų IV ketvirtis, 2010 metų IV ketvirtis, 2011 metų IV ketvirtis, 2012 metų IV ketvirtis |
|
50 |
150 |
Jaunimo reikalų departamentas, socialiniai partneriai |
|
| 2. Skatinti jaunimo ir jaunųjų ūkininkų verslo pradžią ir plėtrą |
2.1. Per verslo informacinius centrus ir verslo inkubatorius organizuoti viešųjų verslo informavimo, konsultavimo, mokymo ir panašių paslaugų teikimą jaunimui |
2008 metų III ketvirtis–2012 metai |
50 |
400 |
1300 |
Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės |
| 2.2. Sukurti ir plėtoti jaunimo verslumo informacinį ir mentorystės tinklą |
2009–2012 metai |
|
|
|
Jaunimo reikalų departamentas, Ūkio ministerija, socialiniai partneriai |
|
| 2.3. Atlikti tyrimą dėl tikslingumo parengti Lietuvos Respublikos jaunimo įmonės įstatymo projektą |
2008 metai |
40 |
|
|
Ūkio ministerija |
|
| 2.4. Tyrimu nustačius Lietuvos Respublikos jaunimo įmonės įstatymo projekto parengimo tikslingumą, parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos jaunimo įmonės įstatymo projektą |
2009 metai |
|
|
|
Ūkio ministerija |
|
| 2.5. Atrinkti ir apdovanoti geriausių jaunimo verslo idėjų autorius ir geriausius jaunuosius verslininkus |
2009 metų III ketvirtis–2012 metai |
|
100 |
400 |
Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Jaunimo reikalų departamentas, socialiniai partneriai |
|
| 2.6. Organizuoti jaunimo verslo tyrimų ir mokymo, dalijimosi gerąja patirtimi projektų rengimą |
2008 metų III ketvirtis–2012 metų IV ketvirtis |
20 |
80 |
320 |
Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės |
|
| 2.7. Teikti paskolų garantijas jauniesiems ūkininkams ir kitiems jauniems asmenims žemės ūkio ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai plėtoti kaimo vietovėse |
2008–2012 metai |
|
|
|
Žemės ūkio ministerija |
|
| 2.8. Kompensuoti jauniesiems ūkininkams bankų teikiamų paskolų žemės ūkio ir alternatyviai žemės ūkiui veiklai plėtoti kaimo vietovėse palūkanų dalį |
2008–2012 metai |
1500 |
1600 |
4500 |
Žemės ūkio ministerija |
|
| 2.9. Kompensuoti jauniesiems ūkininkams dalį savanoriškojo pasėlių, gyvūnų, žemės ūkio technikos ir gamybinių pastatų draudimo nuo nepalankių gamtinių sąlygų ir gyvūnų bei augalų ligų įmokų |
2008–2012 metai |
60 |
80 |
300 |
Žemės ūkio ministerija |
|
| 2.10. Teikti įsikūrimo paramą jauniesiems ūkininkams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ |
2008–2012 metai |
19965,471 |
19965,785 |
59897,355 |
Žemės ūkio ministerija |
|
| 3. Vykdyti jaunimo verslumo situacijos ir verslumo skatinimo stebėseną, informuoti valstybės institucijas ir visuomenę apie verslumo skatinimą Lietuvoje |
3.1. Atlikti tyrimus jaunimo verslumo ir jaunimo verslo situacijai Lietuvoje įvertinti |
2008 metų III–IV ketvirčiai, 2009 metų I–II ketvirčiai, 2012 metų II–III ketvirčiai |
|
|
|
Jaunimo reikalų departamentas |
| 3.2. Atlikus tyrimus jaunimo verslumo ir jaunimo verslo situacijai Lietuvoje įvertinti, parengti rekomendacijas, kaip skatinti jaunimo verslumą savivaldybėse, ir supažindinti su jomis savivaldybių atstovus |
2009 metų I ketvirtis |
|
|
|
Jaunimo reikalų departamentas, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija |
|
| 3.3. Organizuoti renginius, kuriuose valstybės institucijos ir socialiniai partneriai galėtų dalytis verslumo skatinimo patirtimi, supažindinti visuomenę su programa, jos priemonėmis ir rezultatais, rengti palankią verslui jaunimo ir visuomenės nuomonę formuojančius renginius ar akcijas |
2009–2012 metai |
|
100 |
300 |
Jaunimo reikalų departamentas, savivaldybės, socialiniai partneriai |
|
| Iš viso |
120438,611 |
21955,471 |
24595,785 |
73887,355 |
|
|