LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTO PATVIRTINIMO

2010 m. lapkričio 18 d. Nr. XI-1148

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Lietuvos kūno kultūros akademijos senato 2010 m. kovo 25 d. sprendimą, n u t a r i a :

1 straipsnis.

Patvirtinti Lietuvos kūno kultūros akademijos statutą (pridedama).

2 straipsnis.

Pertvarkyti Lietuvos kūno kultūros akademiją iš valstybės biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.

3 straipsnis.

Įpareigoti Lietuvos kūno kultūros akademiją Juridinių asmenų registre įregistruoti Lietuvos kūno kultūros akademijos Juridinių asmenų registro ir steigimo dokumentų duomenų pakeitimus.

4 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. IX-2221 „Dėl Lietuvos kūno kultūros akademijos statuto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 79-2782).

Seimo Pirmininkė                                                                            Irena Degutienė

_________________

Lietuvos Respublikos Seimo

2010 m. lapkričio 18 d.

nutarimo Nr. XI-1148

priedėlis

LIETUVOS KŪNO KULTŪROS AKADEMIJOS STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos kūno kultūros akademija (toliau – Akademija) yra Lietuvos Respublikos valstybinis universitetas. Jos buveinės adresas: Sporto g. 6, LT-44221 Kaunas.

2. Akademija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke.

3. Akademija turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką; jų naudojimo tvarką nustato Akademijos senatas (toliau – Senatas).

4. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas).

5. Akademija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir šiame statute.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, šio statuto nustatyta tvarka Akademijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.

7. Akademija yra Lietuvos mokslinės minties ugdymo centras sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse ir yra neatskiriama Europos ir pasaulio akademinės bendruomenės dalis. Akademijos misija yra aktyviu dialogu su sporto, kūno kultūros, sveikatos, rekreacijos ir turizmo, reabilitacijos ir kitų su sportu susijusių sričių socialiniais partneriais plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias šių sričių studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir taip prisidėti prie Lietuvos žmonių sveikatos, gyvenimo kokybės, saviraiškos ir socialinės sanglaudos gerinimo.

8. Akademijoje:

1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo ir akademinės bendruomenės nuostatos;

2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje, sporto ir meninėje veikloje;

4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, iniciatyvumas, sąžiningumas, tolerancija, pareigingumas ir atsakomybė mokslo ir studijų veikloje.

9. Studijos Akademijoje vykdomos pagal visų studijų pakopų programas, atsižvelgiant į valstybės ir darbo rinkos poreikius, į asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus. Senatas patvirtina mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, ir Akademijos veiklos kokybės gerinimo strategiją, kurioje nustatomi veikimo būdai ir priemonės, padedantys užtikrinti Akademijos teikiamo mokslo ir studijų tarptautinę kokybę.

10. Akademija įstatymų nustatyta tvarka informuoja visuomenę, valdžios ir valdymo institucijas apie savo veiklą.

II SKYRIUS

AKADEMIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

11. Akademijos veiklos tikslai ir uždaviniai:

1) vykdyti studijas, teikiančias asmeniui moksliniais tyrimais (sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitų su sportu susijusių sričių) grindžiamą, šiuolaikinį pažinimo ir technologijų tarptautinį lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, aukštojo mokslo kvalifikaciją, ugdyti visapusiškai išsilavinusią, etiškai atsakingą, kūrybingą ir verslią asmenybę;

2) darniai plėtoti įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdyti aukšto lygio tarptautinius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse, rengti mokslininkus, mokslo srityje bendradarbiauti su šalies ir užsienio partneriais;

3) bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais, moksline, auklėjamąja, sportine, meno ir kita kultūrine veikla skatinti šalies sporto, kūno kultūros, rekreacijos ir turizmo, sveikatingumo ir kokybiškos reabilitacijos raidą;

4) ugdyti pažinimui, mokslui, kūno kultūrai, sportui, kultūrai imlią visuomenę, gebančią veiksmingai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir paslaugų rinkoje.

12. Akademija, įgyvendindama savo veiklos tikslus, atlieka šias funkcijas:

1) sudaro sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, grindžiamą aukšto lygio tarptautiniais moksliniais tyrimais;

2) skatina sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo mokslo ir technologijų pažangą;

3) organizuoja šiame statute nurodytas studijas;

4) sudaro sąlygas tobulinti asmens įgytą kvalifikaciją ir persikvalifikuoti;

5) plėtoja studijų ir mokslo vienovei būtinus fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse;

6) tarptautinių mokslinių tyrimų pagrindu kuria naujas studijų programas, taip pat jungtines studijų programas su Lietuvos ir užsienio universitetais ir tarptautiniais universitetų tinklais ir jas įgyvendina;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikia Akademijos veiklos kryptis atitinkančias paslaugas valstybės institucijoms ir kitiems subjektams;

8) vykdo moksliniais tyrimais pagrįstą praktinę ekspertinę veiklą, tenkinančią žmogaus, visuomenės ir valstybės poreikius sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse;

9) bendradarbiaudama su visuomenės ir ūkio partneriais, rengia ir įgyvendina mokslinius ir kitus projektus, kuriais ugdoma visapusiškai išsilavinusi, etiškai atsakinga, kūrybinga asmenybė, skatinama žmogaus, visuomenės, šalies ir jos regionų raida sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse;

10) vadovaudamasi darnios lyderystės principais, siekia Europos ir pasaulio universitetų partnerystės, dalyvauja tarptautiniuose universitetų tinkluose;

11) skleidžia humanistines idėjas, mokslo žinias, puoselėja tautos ir Lietuvos valstybės tapatybę, skatina demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus;

12) skatina pasaulyje pripažintų pažangiausių mokslo, studijų ir vadybos standartų diegimą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse.

13. Akademija, įgyvendindama savo veiklos tikslus, vadovaujasi šiais mokslo ir studijų principais:

1) kūrybos ir mokslinių tyrimų laisvės;

2) akademinės etikos, laisvės ir autonomijos;

3) lituanistikos prioriteto;

4) mokslinių tyrimų rezultatų viešumo;

5) integracijos į valstybės ir visuomenės gyvenimą;

6) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus;

7) sąžiningos konkurencijos ir skaidrumo;

8) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo;

9) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje;

10) atvirumo, atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei;

11) akademinės bendruomenės narių bendradarbiavimo;

12) studentų asmeninio suinteresuotumo;

13) įsipareigojimo ugdyti akademinės bendruomenės narių visuomeninį atsakingumą;

14) aukštųjų mokyklų ir studentų sąžiningos konkurencijos;

15) Europos humanistinės ir demokratinės tradicijos;

16) suderinamumo su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis;

17) nuolatinio mokymosi siekio.

III SKYRIUS

AKADEMIJOS TEISĖS

14. Akademija turi teisę:

1) pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;

2) Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka nustatyti studijų tvarką ir kainą;

3) rengti ir tvirtinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias studijų programas;

4) teikti kitas švietimo, kvalifikacijos kėlimo ir ekspertines paslaugas;

5) leisti studijų, mokslo ir kitą literatūrą;

6) nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus padalinius (fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kitus struktūrinius padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;

7) šio statuto nustatyta tvarka priimti ir šalinti studentus ir klausytojus;

8) skirti stipendijas studentams iš savo ar rėmėjų lėšų;

9) nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;

10) valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

11) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su Akademijos veiklos tikslais;

12) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigti ribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, taip pat savo filialus ir atstovybes; jų pasibaigimo tvarką nustato įstatymai;

13) naudotis kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

15. Akademija gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

IV SKYRIUS

AKADEMIJOS VALDYMAS

16. Akademijos valdymo organai yra Akademijos taryba (toliau – Taryba), Senatas ir Akademijos rektorius (toliau – rektorius).

17. Akademijos valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.

PIRMASIS SKIRSNIS

TARYBA

18. Taryba atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina Akademijos viziją ir misiją, rektoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;

2) išklausiusi Senato nuomonę, teikia Seimui tvirtinti Akademijos statuto pakeitimus;

3) rektoriaus teikimu svarsto ir tvirtina Akademijos struktūrą ir jos pertvarkos planus;

4) nustato Akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;

5) nustato rektoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;

6) renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų rektorių;

7) nustato Akademijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principus;

8) rektoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

9) nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;

10) tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

11) gali inicijuoti Akademijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;

12) tvirtina rektoriaus pateiktą Akademijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam veiklos planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį tarptautinius standartus atitinkančių studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros kokybei;

13) užtikrina Akademijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėju, kiekvienais metais iki kovo 31 dienos informuoja visuomenę apie Akademijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;

14) rūpinasi parama Akademijai;

15) išklausiusi Senato nuomonę, tvirtina Akademijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Seimui;

16) rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir pateikia ją Seimui iki kitų metų kovo 31 dienos;

17) atlieka šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

19. Taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:

1) vieną Tarybos narį renka studentų atstovybė Akademijos studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka;

2) du – dėstytojai ir mokslo darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija ir kurie pareigas užima konkurso būdu, dėstytojų ir mokslininkų visuotiniame susirinkime. Kandidatūras į Tarybos narius kelia akademiniai padaliniai ir akademinės bendruomenės nariai, pastarieji gali teikti ir savo pačių kandidatūras. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

3) vieną – administracija ir kiti darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija, visuotiniame administracijos ir kitų darbuotojų susirinkime. Kandidatūras į Tarybos narius kelia administracijos padaliniai ir administracijos darbuotojai, pastarieji gali teikti ir savo pačių kandidatūras. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių darbuotojų;

4) į Tarybą išrinktais laikomi kandidatai, kurie surenka daugiausia balsų. Jeigu iš daugiausia balsų surinkusių kandidatų keli kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, o išrinktų narių turi būti mažiau, rengiamas pakartotinis balsavimas ir į biuletenius įrašomi tiktai vienodą balsų skaičių gavę kandidatai. Per pakartotinį balsavimą išrinktais laikomi kandidatai, gavę daugiausia balsų;

5) vieną narį skiria švietimo ir mokslo ministras kartu su Senatu;

6) kitus keturis narius siūlo fiziniai ir juridiniai asmenys iš asmenų, nepriklausančių Akademijos personalui ir studentams. Šiuos Tarybos narius skiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras Aukštojo mokslo tarybos teikimu.

20. Tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

21. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, viešosios veiklos ar verslo srityse (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui), turintis žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją, t. y. plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.

22. Tarybos nario kadencija – 5 metai.

23. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Senato nariai ir kiti Akademijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Akademijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.

24. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Akademijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.

25. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių atviru arba slaptu balsavimu. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių.

26. Tarybos posėdžiuose patariamojo balso teise gali dalyvauti rektorius.

27. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo šio statuto, Tarybos darbo reglamento nustatytas pareigas ar šio statuto 23 punkte nurodytą įsipareigojimą arba nepasirašo šio įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį subjektą, prašydamas atšaukti paskirtą Tarybos narį.

28. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Mokslo ir studijų įstatyme ir šiame statute nustatyta tvarka skiria subjektas, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Tarybos narys pasirašo šio statuto 23 punkte nurodytą įsipareigojimą. Naujas Tarybos narys skiriamas iki Tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos.

29. Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant Tarybos nario pareigas iš Akademijos lėšų. Tarybos nariams atlyginimas apskaičiuojamas pagal kiekvienais metais skelbiamą šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

30. Tarybos veiklai reikiamas organizacines sąlygas užtikrina rektorius.

ANTRASIS SKIRSNIS

SENATAS

31. Senatas yra Akademijos akademinių reikalų valdymo organas.

32. Senatas atlieka šias funkcijas:

1) tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir kitas programas ir teikia rektoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Akademijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir visos Akademijos mokslo veiklos kokybę ir tarptautinius standartus atitinkantį lygį;

2) nustato studijų tvarką, tvirtina Akademijos vidaus tvarkos taisykles;

3) tvirtina vidinę mokslo ir studijų kokybės užtikrinimo sistemą ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;

4) vadovaudamasis Tarybos nustatytais Akademijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų eiti pareigas organizavimo tvarką;

5) šaukia Akademijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Akademijos veiklos klausimams aptarti. Apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą (konferenciją), jo darbotvarkę, datą, laiką, vietą ir kitą reikalingą informaciją praneša akademinei bendruomenei ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Akademijos interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais;

6) inicijuoja Akademijos mokslinės veiklos ir studijų kokybės auditą;

7) teikia Akademijos garbės ir kitus vardus;

8) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

33. Senatas renkamas 5 metams.

34. Senato nariais rekomenduojama rinkti asmenis, turinčius mokslo laipsnį. Ši rekomendacija netaikoma studentų atstovams. Senato nariais gali būti Akademijos akademinės bendruomenės nariai, Akademijos administracijos nariai, patenkantys į Senatą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai ir dėstytojai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti 20 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą renka studentų atstovybė, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas arba studentų atstovų konferencija. Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Senato narių. Senato nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Senato narių. Senato nariai gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Naujos kadencijos Senato narių skaičius ir kvotos patvirtinamos kadenciją baigiančios sudėties Senato sprendimu.

35. Senato narius, išskyrus studentų skiriamus atstovus, renka Akademijos mokslininkų susirinkimas. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslininkai, dirbantys mokslinį darbą ir kurių pagrindinė darbovietė yra Akademija. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Senato narys laikomas išrinktu, jeigu jis gauna daugiausia balsų. Kandidatūras į Senato narius siūlo akademiniai padaliniai ir akademinės bendruomenės nariai.

36. Senato veiklą reglamentuoja Senato patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį naujai išrinkto Senato posėdį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Senato narių išrinkimo šaukia rektorius.

37. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Senato pirmininku negali būti Akademijos rektorius.

38. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių arba rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

39. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė Senato narių. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu Senatas nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Senato nutarimai yra privalomi visiems Akademijos darbuotojams, studentams ir klausytojams. Senato nutarimus skelbia rektorius.

40. Apie Senato nutarimus Akademijos akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Akademijos interneto svetainėje ir kitais Senato nustatytais būdais.

41. Senatas kartą per metus už savo veiklą atsiskaito Akademijos akademinei bendruomenei kiekvienais metais iki kovo 31 dienos.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

42. Rektorius yra vienasmenis Akademijos valdymo organas, veikia jos vardu ir jai atstovauja.

43. Rektorius atlieka šias funkcijas:

1) vadovauja Akademijai, organizuoja jos veiklą, užtikrindamas efektyvų strateginio veiklos plano įgyvendinimą, atsako už Akademijos studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros kokybę;

2) leidžia įsakymus, privalomus darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) priima ir atleidžia Akademijos darbuotojus;

4) Statuto nustatyta tvarka priima ir šalina studentus ir klausytojus;

5) įvertinęs studentų atstovybės, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo arba studentų atstovų konferencijos siūlymus, teikia Tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;

6) atsako už Akademijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;

7) teikia Tarybai tvirtinti ir viešai skelbia Akademijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

8) supažindina Senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai Akademijos metinę veiklos ataskaitą kiekvienais metais iki kovo 31 dienos;

9) teikia Tarybai tvirtinti Akademijos strateginį veiklos planą ir struktūros pertvarkos planą;

10) teikia Senatui savo kadencijos laikotarpiui tvirtinti Akademijos prorektorius, Akademijos kanclerį, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus ir laboratorijų vedėjus. Pasibaigus rektoriaus įgaliojimams, kartu pasibaigia jų įgaliojimai. Mokslo ir studijų veiklos organizavimo funkcijas atliekantys prorektoriai, fakultetų dekanai ir kitų akademinių padalinių vadovai parenkami iš mokslininkų;

11) dekanų teikimu tvirtina fakultetų prodekanus;

12) nustato prorektorių ir kanclerio funkcijas ir įgaliojimus;

13) atlieka kitas teisės aktuose ir šiame statute nustatytas funkcijas.

44. Rektorių viešo konkurso būdu renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų Taryba.

45. Viešą konkursą rektoriaus pareigoms eiti skelbia Taryba. Rektorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Tarybos narių. Jeigu renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas ir konkurse dalyvauja ne daugiau kaip du kandidatai, surinkę daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą.

46. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės patirties, žinių ir gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją, t. y. plėtoti tarptautinius standartus atitinkančias studijas ir mokslinius tyrimus, skatinti eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse.

47. Su išrinktu rektoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Akademijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.

48. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Akademijos rektoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.

49. Jeigu Tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma rektoriaus pateikta Akademijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, rektorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.

50. Rektorius dalį savo funkcijų įsakymu gali perduoti vykdyti prorektoriams ir kancleriui. Rektorių pavaduoja Tarybos sprendimu įgaliotas asmuo.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

REKTORATAS

51. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, kancleris, fakultetų dekanai, institutų vadovai ir studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo arba studentų atstovų konferencijos) deleguotas narys. Į rektorato posėdžius rektorius gali kviesti ir kitus asmenis.

52. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, Akademijos padalinių darbą, padeda rektoriui įgyvendinti Tarybos ir Senato priimtus sprendimus.

V SKYRIUS

FAKULTETAS

53. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos, kiti padaliniai.

54. Fakulteto veiklai vadovauja dekanas.

55. Fakulteto tarybą 5 metams renka fakulteto mokslininkų susirinkimas. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnį turintys fakulteto darbuotojai. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina dekanas ir fakulteto studentų atstovybės pirmininkas arba narys, išrinktas fakulteto studentų susirinkime. Fakulteto tarybos narių skaičius ir jų delegavimo ir rinkimo tvarka nustatomi fakulteto nuostatuose.

56. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.

57. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:

1) renka fakulteto tarybos pirmininką ir sekretorių;

2) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus;

3) svarsto ir tvirtina mokymo dalykų ir studentų praktikos ir stažuočių programas;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;

5) sudaro komisijas svarbiems fakulteto veiklos klausimams nagrinėti ir spręsti;

6) išklauso ir tvirtina dekano teikiamą fakulteto metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

7) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus;

8) siūlo Senatui suteikti Akademijos garbės ir kitus vardus, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (arba) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus;

9) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

58. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 fakulteto tarybos narių arba dekano siūlymu šaukiamas neeilinis fakulteto tarybos posėdis ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rašytinio siūlymo įteikimo.

59. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos nutarimus skelbia fakulteto dekanas.

60. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja fakulteto tarybos pirmininkas.

61. Dekanas atlieka šias funkcijas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus; atsako už tai, kad fakulteto studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra atitiktų tarptautinį lygį;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, studentams ir klausytojams;

3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl studentų ir klausytojų priėmimo ir šalinimo;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų vedėjų. Pasibaigus dekano įgaliojimams, kartu baigiasi ir prodekanų įgaliojimai;

5) kiekvienais metais už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai.

62. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetencijai priskirtus organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Tarybos, Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

VI SKYRIUS

KATEDRA

63. Pagrindinis Akademijos studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiami mokslo padaliniai.

64. Katedra atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir metodinį darbą; užtikrina, kad studijos, moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra atitiktų tarptautinį lygį;

2) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą;

3) diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus;

4) nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;

5) siūlo kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms, kurios užimamos ne konkurso būdu, eiti;

6) gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su mokslo ir studijų bei kitomis įstaigomis.

65. Katedros vedėju gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį. Katedros vedėją rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Tas pats asmuo negali būti katedros vedėju daugiau negu dvi kadencijas iš eilės.

66. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus svarstant tam tikrus klausimus patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Balsuoja tie katedros darbuotojai, kurie katedroje eina pagrindines pareigas ir yra išrinkti viešo konkurso būdu. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros darbuotojams.

VII SKYRIUS

AKADEMIJOS PERSONALAS

67. Akademijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti Akademijos veiklą užtikrinantys darbuotojai.

68. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Akademijoje nustato įstatymai, šis statutas ir kiti teisės aktai, taip pat Akademijos valdymo organų priimti aktai.

69. Akademijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:

1) pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti ir disponuoti jam skirtomis lėšomis;

2) dalyvauti konkursuose dėl galimybės stažuotis Lietuvos Respublikoje ir užsienyje;

3) gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją (jeigu tokia informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka);

4) dalyvauti svarstant Akademijos statutą ir veiklos kryptis;

5) dalyvauti įvairiose profesinėse sąjungose ir asociacijose, tarp jų ir veikiančiose užsienyje;

6) dirbti savarankiškai arba jungtis į kūrybines grupes;

7) savarankiškai skelbti savo mokslo darbus.

70. Akademijos personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo laikytis Akademinės etikos kodekso, atlikti kitas šiame statute ir darbo sutartyse nustatytas pareigas.

71. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso būdu. Konkursą skelbia rektorius. Konkursai eiti šias pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigoms eiti vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta Senato nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Priėmimo komisijos narių sudaro Akademijoje nedirbantys asmenys. Rengiant konkursą vyriausiojo mokslo darbuotojo ar profesoriaus pareigoms eiti, Priėmimo komisijoje turi būti bent vienas tarptautinis ekspertas.

72. Dėstytojai:

1) akademijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas;

2) profesoriaus pareigas gali eiti mokslininkas. Profesoriaus pareigas einantis mokslininkas turi rengti mokslininkus, dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą ir jiems vadovauti, skelbti tyrimų rezultatus Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose;

3) docento pareigas gali eiti mokslininkas. Docento pareigas einantis mokslininkas turi dėstyti studentams, vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus Lietuvos ir tarptautiniuose mokslo leidiniuose;

4) į lektoriaus pareigas gali pretenduoti mokslininkas arba asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Lektorius turi dėstyti studentams, dirbti metodinį darbą;

5) į asistento pareigas gali pretenduoti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Asistentas turi vadovauti studentų praktiniams užsiėmimams (praktiniams darbams, pratyboms, studentų praktikai ir kt.), padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

73. Mokslo darbuotojai:

1) Akademijos mokslo darbuotojai yra tyrėjai, einantys vyriausiojo mokslo darbuotojo, vyresniojo mokslo darbuotojo, mokslo darbuotojo, jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas, ir mokslininkai stažuotojai;

2) vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyriausiasis mokslo darbuotojas turi rengti mokslininkus, vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

3) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Vyresnysis mokslo darbuotojas turi vadovauti moksliniams tyrimams ir eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai, skelbti tyrimų rezultatus;

4) mokslo darbuotojo pareigas gali eiti mokslininkas. Mokslo darbuotojas turi atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, skelbti šios veiklos rezultatus;

5) jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas gali eiti asmuo, turintis ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją. Jaunesnysis mokslo darbuotojas turi atlikti arba padėti atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, rengtis stoti į doktorantūrą;

6) mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, minimalius kvalifikacinius pareigybių reikalavimus nustato Lietuvos mokslo taryba, o kitų tyrėjų –Senatas;

7) mokslininko stažuotojo pareigas Akademijoje gali eiti asmuo, kuris apgynė daktaro disertaciją kitoje institucijoje ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki skyrimo į šias pareigas;

8) kvalifikacinius tyrėjų pareigybių, išskyrus mokslininkų stažuotojų pareigybes, reikalavimus, ne žemesnius kaip nustatyti šio punkto 2–6 papunkčiuose, ir konkursų šioms pareigoms, išskyrus konkursus mokslininkų stažuotojų pareigoms eiti, organizavimo tvarką nustato Senatas;

9) kvalifikacinius mokslininkų stažuotojų pareigybių reikalavimus, skyrimo į šias pareigas tvarką ir jų stažuočių finansavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).

74. Kiti Akademijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

75. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Senato nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

76. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo rektoriaus įsakymu. Pasibaigus darbo santykiams kartu nutrūksta asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Akademijos ar jos padalinių organuose.

77. Akademija gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis, bet ne ilgiau kaip 2 metams įstatymų nustatyta tvarka.

78. Dėstytojai (išskyrus lektorius), turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.

79. Senato nustatyta tvarka dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti ir mokslinei ar pedagoginei kvalifikacijai tobulinti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

80. Akademijos darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos tobulinti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

81. Profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Akademijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą.

82. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Akademijos mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pačia tvarka kaip ir kiti Akademijoje dirbantys mokslininkai.

83. Profesoriui emeritui Senato nustatyta tvarka iš Akademijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

84. Darbo ginčus nagrinėja Darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Akademijos administracijos ir darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

VIII SKYRIUS

MOKSLINĖ VEIKLA

85. Akademija plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tarptautinio lygio tyrimus sporto, kūno kultūros, sveikatos, reabilitacijos, rekreacijos ir turizmo, taikomosios fizinės veiklos ir kitose su sportu susijusiose srityse, dalyvauja nacionalinėse, regioninėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai taiko mokslinės veiklos rezultatus.

86. Mokslinių tyrimų kryptis ir apimtį, tematiką ir terminus nustato Akademija, atsižvelgdama į savo mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, mokslinių tyrimų svarbą Lietuvos ir tarptautinės visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Akademijos mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius. Akademija skatina dalykinius ir tarpdalykinius tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, teminių projektų plėtrą, partnerystę ir bendradarbiavimą Europos ir pasaulio tarpdalykinių mokslinių tyrimų tinkluose, atlieka mokslinius tyrimus pagal viešojo ir privataus sektorių institucijų užsakymus.

87. Mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.

88. Pagrindinė Akademijos mokslinės veiklos organizavimo grandis yra fakultetai, katedros, laboratorijos, institutai ir centrai. Jų atliekami tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė. Bendradarbiaudama su Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų ir kitomis institucijomis, Akademija gali steigti jungtinę instituciją, kurios veikla reglamentuojama suinteresuotųjų šalių sutartimi ir teisės aktais.

89. Akademijoje atliekamų socialinių mokslų tyrimų etiką užtikrina Akademijos Socialinių mokslų tyrimų etikos priežiūros komitetas. Biomedicinos mokslų srities tyrimų etiką užtikrina Lietuvos bioetikos komitetas arba regioniniai biomedicininių tyrimų etikos komitetai.

90. Akademijoje vykdomos mokslinės veiklos rezultatai taikomi studijų procese.

91. Akademija teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo daktaro laipsnį.

92. Siekdama sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir žinioms imlaus verslo potencialą, kryptingai prisidėti prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos Europoje ir pasaulyje kūrimo bei Lietuvos konkurencingumo stiprinimo, Akademija gali kurti ir (arba) dalyvauti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) bei mokslo ir technologijų parkų veikloje.

93. Akademijoje skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai ir mokslo darbų konkursai.

94. Akademija turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslo žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus, kitus mokslinius ir metodinius renginius.

95. Gali būti steigiamos Akademijos mokslinių tyrimų institucijos, taip pat ir turinčios juridinio asmens teises, išskyrus neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis, atliekančios Akademijos tikslus ir misiją atitinkančius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą, suteikiančios mokslinę bazę Akademijos studijoms ir mokslininkams rengti, dėstytojų mokslinei kvalifikacijai tobulinti, taip pat atliekančios šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius tam tikros (tam tikrų) krypties (krypčių) tyrimus. Institucijų valdymo organai sudaromi ir institucijos valdomos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

96. Moksliniams tyrimams plėtoti, empirinei medžiagai rinkti ir kitiems uždaviniams spręsti Akademijos mokslinių tyrimų institucija gali turėti savo specializuotą bazę (laboratorijų, ekspertų tarnybų ir pan.).

IX SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė

97. Studijos Akademijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.

98. Asmeniui, baigusiam bet kurios pakopos studijų programą, Akademija išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

99. Asmeniui, studijavusiam Akademijoje pagal studijų programos dalį (dalinės studijos), suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami Akademijos nustatyta tvarka, išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

100. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Akademijos studijas, nurodoma studijų programoje.

101. Akademijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai;

3) studijos vyksta pagal jungtinių studijų programas arba studijų programas, kurias baigus suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis, ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba, arba šio punkto 1 ar 2 papunktyje nustatytais atvejais;

4) studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.

102. Akademijoje studijos yra trijų pakopų:

1) pirmoji – bakalauro;

2) antroji – magistrantūros;

3) trečioji – doktorantūros.

103. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Konkrečios studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas.

104. Asmenų priėmimo į studijų programas tvarką tvirtina Senatas.

105. Priėmimą į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus Akademija skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

106. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

107. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir Senato aktai.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDIJŲ PROGRAMOS

108. Pirmosios pakopos universitetinių studijų programos yra orientuotos į universalųjį bendrąjį išsilavinimą, teorinį pasirengimą ir aukščiausio lygio profesinius gebėjimus. Asmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis ir (arba) profesinė kvalifikacija.

109. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba kitam darbui, kuriam atlikti reikia mokslo žinių ir analitinių gebėjimų. Asmenims, baigusiems magistrantūros studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties magistro laipsnis.

110. Mokslo doktorantūros programos skiriamos rengti mokslininkus, kurie gebėtų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus ir spręsti mokslo problemas. Doktorantūros studijos vykdomos pagal Vyriausybės patvirtintus Doktorantūros nuostatus. Disertaciją apgynusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis.

111. Akademija gali vykdyti jungtines visų pakopų studijas ir su kitais Lietuvos ir (arba) užsienio universitetais ir (arba) mokslinių tyrimų institutais.

112. Vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

113. Akademijoje gali būti įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai Senato nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

LAIPSNIO NESUTEIKIANČIOS STUDIJOS

114. Laipsnio nesuteikiančios studijų programos skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka.

115. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

X SKYRIUS

AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ

116. Akademijos akademinę bendruomenę sudaro Akademijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.

117. Akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:

1) minties ir žodžio laisvę;

2) mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;

3) apsaugą nuo varžymo ir sankcijų už savo tyrimų rezultatų ir įsitikinimų skelbimą, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija sudaro valstybės ar tarnybos paslaptį ir (arba) pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus.

118. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:

1) kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;

2) lygios teisės dalyvauti konkursuose;

3) nešališkas ir viešas mokslo darbų recenzavimas.

119. Akademinė bendruomenė naudojasi akademine laisve ir vadovaujasi Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Senatas.

XI SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

120. Akademijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal studijų programas arba doktorantūroje.

121. Į Akademijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Akademijos nustatytus kriterijus.

122. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus studentų atstovybei, tvirtina Senatas ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.

123. Į antrosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami asmenys, turintys aukštojo mokslo kvalifikaciją ir atitinkantys Senato nustatytus reikalavimus. Asmenys, turintys profesinio bakalauro laipsnį, į antrosios pakopos studijų programas turi teisę stoti, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus minimalius reikalavimus.

124. Į trečiosios pakopos (doktorantūros) studijas konkurso būdu priimami asmenys, turintys magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą išsilavinimą ir atitinkantys Doktorantūros nuostatų ir Senato nustatytus reikalavimus.

125. Studentams išduodamas tam tikros formos studento pažymėjimas.

126. Akademijoje gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).

127. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Akademija.

ANTRASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS

128. Studentai turi teisę:

1) studijuoti pagal pasirinktą studijų programą;

2) studijuoti pagal individualų studijų planą;

3) studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Akademijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;

4) vertinti studijuojamų dalykų dėstymo ir studijų aprūpinimo kokybę;

5) rinktis dėstytojus, jeigu tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai;

6) siūlyti savo baigiamojo darbo temą arba pasirinkti iš keleto pasiūlytų temų;

7) atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, jeigu yra nacionalinių rinktinių nariai, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti nustatyti tikslai;

8) kreiptis į Akademijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Akademijoje arba kitoje Lietuvos ar užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;

9) kreiptis į Akademijos administraciją, ginčų tarp studentų bei administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisiją (toliau – ginčų nagrinėjimo komisija) dėl teisių ir teisėtų interesų pažeidimo;

10) šio statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas;

11) išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso;

12) laisvai reikšti mintis ir pažiūras;

13) dalyvauti Akademijos valdymo organuose;

14) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją, laisvai jungtis į kitas asociacijas;

15) naudotis kitomis įstatymų, šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis;

16) naudotis Akademijos sporto bazėmis sportiniam meistriškumui kelti ir sveikatinimo tikslais.

129. Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka studentai turi teisę gauti stipendijas.

130. Studentai privalo:

1) uoliai studijuoti, vykdyti studijų programoje nustatytas užduotis;

2) laikytis šio statuto, Akademinės etikos kodekso, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Akademijos institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus, katedrų vedėjų nurodymus.

131. Studentas, manantis, kad jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, gali kreiptis į rektorių arba jo įgaliotus asmenis. Rektorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius pareiškimus ar skundus, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu. Nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų, studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją.

132. Ginčų nagrinėjimo komisija sudaroma rektoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Į komisiją skiriama po lygiai Akademijos administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Komisija, gavusi studento skundą, turi jį išnagrinėti ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų dauguma. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Akademijoje yra galutinis ir įforminamas rektoriaus įsakymu.

TREČIASIS SKIRSNIS

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS STUDENTAMS

133. Už studento pareigų netinkamą atlikimą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) pašalinimas iš Akademijos.

134. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas (išskyrus nurodytą 133 punkto 4 papunktyje) ir paskatinimus rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.

135. Jeigu drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skirta Senato sutikimu.

136. Studentas gali būti pašalintas iš Akademijos, jeigu:

1) šiurkščiai pažeidė Akademijos statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius aktus. Kurie pažeidimai yra laikomi šiurkščiais, nustatyta Senato patvirtintame Studijų reguliamine;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ DALYVAVIMAS AKADEMIJOS SAVIVALDOJE

137. Akademijos studentų interesams atstovauja Akademijos studentų atstovybė, kurią sudaro Akademijos visuotinės studentų atstovų konferencijos išrinkti studentai.

138. Studentų atstovybės nariu gali tapti bet kuris Akademijos studentas. Studentų atstovybės narys turi aktyviai dalyvauti studentų atstovybės veikloje, jo narystė studentų atstovybėje turi būti patvirtinta studentų atstovybės valdybos ir jis su studentų atstovybe turi būti pasirašęs sutartį.

139. Akademijos studentų atstovybė veikia pagal visuotinėje studentų atstovų konferencijoje patvirtintus įstatus.

140. Visuotinė studentų atstovų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų atstovų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

141. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Akademijos ir jos padalinių valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja šiame statute nurodytų Akademijos institucijų veikloje.

142. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Akademijos ir jos padalinių administracijos ar kitų Akademijos institucijų visais studijų klausimais.

143. Akademija Tarybos nustatyta tvarka remia studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Akademijos lėšų panaudojimą studentų atstovybė kartą per metus atsiskaito Akademijos akademinei bendruomenei Tarybos nustatyta tvarka. Už Akademijos lėšų panaudojimą studentų atstovybė per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos įstatų nustatyta tvarka atsiskaito Tarybai.

144. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais.

145. Studentų atstovybė gali ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas raštu kreiptis į sprendimą priėmusį Akademijos valdymo organą ir reikalauti dar kartą svarstyti jo priimtus sprendimus.

XII SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

146. Akademija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.

147. Akademijos turtą sudaro:

1) valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;

2) Akademijai nuosavybės teise priklausantis turtas.

148. Turtas, kurį Akademija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kiti piniginiai ištekliai, išskyrus valstybės biudžeto lėšas;

5) iš valstybės biudžeto lėšų ir iš šio punkto 2, 3, 4 papunkčiuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;

6) dovanotas turtas;

7) paveldėtas turtas;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijos ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauti valdant, naudojant šio punkto 1–8 papunkčiuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir jais disponuojant.

149. Nuosavybės teise priklausantį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais Tarybos nustatyta tvarka.

150. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Akademijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Akademija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi, laikydamasi Tarybos nustatytos tvarkos.

151. Akademija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Akademijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Tarybos nuomonę. Jeigu Taryba nesutinka, teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali keisti tik Seimas.

152. Akademijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Akademijos turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių.

153. Pajamas ir išlaidas Akademija tvarko pagal Tarybos patvirtintą metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Akademija kiekvienais metais (ne vėliau kaip kovo mėnesį) viešai skelbia metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

154. Akademijos statutą tvirtina Seimas.

155. Šio statuto pakeitimus Seimui tvirtinti teikia Taryba, išklausiusi Senato nuomonę. Tarybos sprendimas teikti Seimui tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Tarybos narių balsų dauguma.

156. Nė viena šio statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.

_________________