LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR UZBEKISTANO RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO KOVOJANT SU NUSIKALSTAMUMU

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Uzbekistano Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Šalimis,

reikšdamos susirūpinimą dėl nusikalstamumo, ypač organizuoto, didėjimo mastų ir tendencijų,

siekdamos užtikrinti patikimą apsaugą nuo nusikalstamo kėsinimosi į piliečių gyvybę, teises ir teisėtus interesus, visuomenės ir valstybės interesus,

teikdamos didelę reikšmę tarptautiniam bendradarbiavimui kovojant su nusikalstamumu,

atsižvelgdamos į tarptautines konvencijas ir Jungtinių Tautų Organizacijos sprendimus užkertant kelią nusikalstamumui ir vykdant baudžiamąjį teisingumą,

vadovaudamosi 1997 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatomis,

susitarė:

1 straipsnis

Susitarimo taikymo sritis ir subjektai

1. Šalys, vadovaudamosi savo valstybių įstatymais ir tarptautiniais įsipareigojimais, bendradarbiauja per savo centrines kompetentingas institucijas pagal jų kompetenciją kovojant su nusikalstamumu pagal šio Susitarimo nuostatas.

2. Šis Susitarimas neapima teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir nusikaltėlių išdavimo klausimų.

3. Pagal šį Susitarimą centrinės kompetentingos institucijos yra:

Lietuvos Respublikoje – Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija;

Uzbekistano Respublikoje – Vidaus reikalų ministerija, Generalinė prokuratūra, Nacionalinio saugumo tarnyba, Valstybės sienos apsaugos komitetas, Teisingumo ministerija, Valstybinis muitų komitetas, Valstybinis mokesčių komitetas, Užsienio reikalų ministerija.

4. Kiekviena Šalis laiku praneša kitai Šaliai apie centrinių kompetentingų institucijų sąrašo pasikeitimus.

5. Centrinės kompetentingos institucijos, siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą, palaiko tiesioginius ryšius.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo kryptys

1. Šalys bendradarbiauja kovodamos su:

1.1. transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu;

1.2. tarptautiniu terorizmu;

1.3. neteisėta šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogstamųjų užtaisų, sprogstamųjų, nuodingųjų bei radioaktyviųjų medžiagų apyvarta;

1.4. neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų, taip pat prekursorių (toliau – narkotikai) apyvarta;

1.5. ekonominiais nusikaltimais;

1.6. kontrabanda;

1.7. neteisėtomis finansinėmis operacijomis ir iš nusikalstamos veiklos gautų pajamų legalizavimu;

1.8. pinigų, vertybinių popierių, kredito kortelių, oficialių dokumentų padirbinėjimu ir neteisėtu jų platinimu bei naudojimu;

1.9. nusikalstamu kėsinimusi į kultūros ir istorijos vertybes, įskaitant nelegalų jų įvežimą ir išvežimą;

1.10. neteisėtomis operacijomis, susijusiomis su autotransporto priemonėmis;

1.11. prostitucija ir prekyba žmonėmis;

1.12. nelegalia migracija, neteisėtu asmenų pervežimu per valstybės sieną ir nelegaliu jų buvimu Šalių valstybių teritorijoje;

1.13. ekologiniais nusikaltimais,

jeigu nurodytos neteisėtos veikos apima abiejų Šalių valstybių interesus.

2. Šalys taip pat bendradarbiauja:

2.1. užtikrinant kelių eismo saugumą ir priešgaisrinę saugą;

2.2. užtikrinant oro ir geležinkelio transporto saugumą;

2.3. organizuojant baudžiamųjų bausmių vykdymą;

2.4. rengiant personalą, plėtojant mokslinius ir informacinius ryšius.

3. Šalys gali bendradarbiauti ir kitose, abiem pusėms svarbiose, srityse.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo formos

1. Šalių bendradarbiavimo formos yra:

1.1. keitimasis informacija, kuri gali padėti užkirsti kelią, išaiškinti, atskleisti ir ištirti nusikaltimus, taip pat vykdyti kitas užduotis remiantis šio Susitarimo 2 straipsniu;

1.2. paramos teikimas tiriant nusikaltimų, numatytų šio Susitarimo 2 straipsnyje, faktus, taip pat asmenų, organizacijų, įstaigų ir įmonių veiklą, tikrinant asmenis, daiktus ir dokumentus pagal atitinkamas įskaitas;

1.3. keitimasis darbo patirtimi, be kita ko, organizuojant stažuotes, konsultacijas ir seminarus.

2. Bendradarbiavimo mastai ir konkrečios formos nustatomos pagal centrinių kompetentingų institucijų susitarimą, atsižvelgiant į poreikius ir besikeičiančias sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes. Šalys, įgyvendindamos šį Susitarimą, gali teikti viena kitai neatlygintiną paramą.

4 straipsnis

Kitos bendradarbiavimo formos ir personalo rengimas

1. Šalys glaudžiai bendradarbiauja, veikdamos pagal savo teisines ir administracines sistemas bei siekdamos padidinti teisėsaugos priemonių efektyvumą užkertant kelią šio Susitarimo 2 straipsnyje nurodytiems nusikaltimams.

2. Siekdamos įgyvendinti šį Susitarimą ir plėtoti bendradarbiavimą, centrinės kompetentingos Šalių institucijos pagal savo kompetenciją gali užmegzti tiesioginius ryšius ir pasirašyti papildomus susitarimus dėl bendradarbiavimo atskirose veiklos srityse.

3. Šalys padeda viena kitai planuoti ir įgyvendinti mokslinių ir techninių tyrimų programas, skirtas kovai su nusikalstamumu, keitimuisi specialiomis žiniomis, ir dėl to atitinkamais atvejais rengia tarptautines konferencijas ir seminarus, kurių tikslas – plėtoti bendradarbiavimą ir svarstyti abiem pusėms rūpimas problemas.

4. Šalys susitarė bendradarbiauti abiem pusėms naudingais pagrindais personalo rengimo srityje.

5 straipsnis

Keitimasis informacija apie konkrečius nusikaltimus

Keitimasis informacija, numatyta šio Susitarimo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, apima konkrečius nusikaltimus, numatytus šio Susitarimo 2 straipsnio 1 dalyje, tarp jų:

1) ruošiamus arba įvykdytus organizuotų grupių vienos Šalies valstybės teritorijoje, jeigu tokiose grupėse yra kitos Šalies valstybės piliečių arba jeigu tokie nusikaltimai kitu būdu apima šios valstybės interesus;

2) apimančius neteisėtą narkotikų apyvartą, jei narkotikai patenka į vienos Šalies valstybę iš kitos Šalies valstybės, taip pat tranzitu ir per trečiąsias valstybes, bei kai į jų neteisėtą gamybą arba prekybą vienos Šalies valstybėje įtraukiami kitos Šalies piliečiai;

3) susijusius su pajamų iš nusikalstamos veiklos legalizavimu, kai fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis vienos Šalies valstybės teritorijoje šiais tikslais naudojasi kitos Šalies valstybės piliečiai.

6 straipsnis

Keitimasis informacija apie nusikalstamą veiklą

Šalys taip pat keičiasi informacija apie:

1) tai, kokiais būdais organizuotos grupės daro nusikaltimus, tų grupių sudėtį, struktūrą, veiklos sritis ir nusikalstamus ryšius;

2) naujus narkotikų slėpimo būdus ir jų suradimo metodus, naujus nelegalaus jų gabenimo maršrutus bei kanalus, naujas narkotikų rūšis, patenkančias į nelegalią apyvartą, jų savybes ir gamybos technologiją;

3) teroristinės veiklos formas ir metodus, išaiškintų teroristinių grupių struktūrą ir sudėtį, jų naudojamas technines priemones, ruošiamus ir įvykdytus teroristinius aktus, prisidėjusius prie jų asmenis, jei nurodyta veikla apima kitos Šalies valstybės interesus;

4) pajamų, gautų iš nusikalstamos veiklos, legalizavimo būdus, organizacijas, įstaigas ir įmones, įtariamas dalyvavimu tokioje veikloje;

5) Šalių valstybių piliečius, įtariamus padarius nusikaltimus, nurodytus šio Susitarimo 2 straipsnyje, nuolat gyvenančius ar laikinai esančius kitos Šalies valstybės teritorijoje;

6) užregistruotus vienos Šalies valstybės baudžiamųjų įstatymų pažeidimo faktus, kai tai padaro kitos Šalies valstybės piliečiai.

7 straipsnis

Bendradarbiavimo sąlygos

1. Informacijos teikimą ir kitus veiksmus, numatytus šio Susitarimo 3 straipsnyje, atlieka centrinės kompetentingos Šalių valstybių institucijos pagal raštu gautus prašymus.

2. Prašyme, numatytame šio straipsnio 1 dalyje, nurodoma:

2.1. kuo išsamesnė informacija apie bylą, dėl kurios teikiamas prašymas, asmenį arba asmenis, dalyvaujančius šioje byloje ar su ja susijusius, faktus, daiktus ir dokumentus, apie kuriuos prašoma informacijos;

2.2. konkrečios reikalaujamos procedūros taikymo priežastys ir detalus aprašymas;

2.3. terminai, per kuriuos tikimasi prašymo įvykdymo, kai tai reikalinga.

3. Prireikus prie prašymo pridedamos tinkamai patvirtintos dokumentų kopijos arba išrašai, palengvinantys prašymo vykdymą.

4. Prašymas ir prie jo pridedami dokumentai įforminami pagal šio Susitarimo 11 straipsnio reikalavimus, atitinkamo pareigūno pasirašomi ir patvirtinami antspaudu su valstybės herbu.

5. Informaciją, numatytą šio Susitarimo 3 straipsnio 1 dalies 1.1 punkte, centrinės kompetentingos Šalių valstybių institucijos gali siųsti viena kitai savo iniciatyva, jeigu yra pagrindo manyti, jog ši informacija gali būti svarbi kitai Šaliai.

6. Prašymas įvykdomas kiek įmanoma greičiau. Prireikus centrinės kompetentingos Šalių valstybių institucijos gali prašyti papildomos informacijos, kuri palengvintų prašymo įvykdymą.

8 straipsnis

Atsisakymas patenkinti prašymą

1. Gali būti visiškai arba iš dalies atsisakyta patenkinti prašymą, jeigu jo vykdymas gali pažeisti žmogaus teises, padaryti žalą valstybės suverenitetui ar saugumui arba prieštarauja prašomos valstybės įstatymams ar tarptautiniams įsipareigojimams.

2. Priėmusios sprendimą atsisakyti patenkinti prašymą, centrinės kompetentingos Šalių valstybių institucijos raštu informuoja apie tai viena kitą nurodydamos atsisakymo priežastį.

9 straipsnis

Informacijos naudojimas

1. Centrinės kompetentingos Šalių institucijos užtikrina informacijos, kurią gauna viena iš kitos, konfidencialumą, jeigu ši informacija yra slapta arba jeigu ją perduodanti Šalis nepageidauja jos skelbti. Tai taip pat taikoma techninėms priemonėms, įrengimams ir medžiagoms. Informacijos konfidencialumo lygį nustato ją perdavusi Šalis.

2. Tais atvejais, kai reikia trečiajai šaliai perduoti informaciją, technines priemones, įrengimus ir medžiagas, gautas pagal šį Susitarimą, reikalingas raštiškas juos pateikusių centrinių kompetentingų institucijų sutikimas.

3. Šalių gauta informacija apie fizinius asmenis gali būti naudojama tik šiame Susitarime nustatytiems tikslams. Perduodanti informaciją Šalis užtikrina tokios informacijos patikimumą, taip pat atitinkamų pakeitimų ir papildymų perdavimą laiku, kai tai reikalinga. Informacija apie fizinius asmenis priimama, registruojama, saugoma, naudojama ir naikinama vadovaujantis Šalių valstybių įstatymais. Kai šis Susitarimas netenka galios, visa anksčiau gauta informacija sunaikinama.

4. Vadovaujantis Šalių valstybių įstatymais, suinteresuotam asmeniui pagal jo raštišką prašymą gali būti suteikta informacija apie turimus apie jį duomenis.

5. Visais atvejais Šalys užtikrina efektyvią duomenų apsaugą nuo pašalinių asmenų, nesankcionuoto jų keitimo, sunaikinimo ar paviešinimo.

10 straipsnis

Išlaidos ir įsipareigojimai

1. Šio Susitarimo įgyvendinimo išlaidas Šalys dengia savarankiškai tiek, kiek tai joms reikalinga savo įsipareigojimams vykdyti.

2. Prireikus Šalys bendrai dengia veiksmų, susijusių su šiuo Susitarimu, įgyvendinimo išlaidas, įformindamos tai abiem pusėms priimtinais susitarimais kiekvienu konkrečiu atveju. Šalių įsipareigojimai dėl bendrų išlaidų reglamentuojami šiuose susitarimuose.

3. Prireikus Šalys abipusiu susitarimu gali teikti viena kitai neatlygintiną pagalbą įrengimais ir medžiagomis, reikalingais konkrečioms užduotims vykdyti, kad būtų užkirstas kelias nusikaltimams, apie kuriuos kalbama šio Susitarimo 2 straipsnyje.

11 straipsnis

Bendradarbiavimo kalba

Kiekviena Šalis, bendradarbiaudama pagal šį Susitarimą, vartoja savo valstybinę kalbą ir prideda vertimus į rusų kalbą.

12 straipsnis

Bendroji komisija

1. Siekdamos įgyvendinti šio Susitarimo nuostatas, Šalys prireikus gali sudaryti Bendrąją įgaliotųjų Šalių atstovų komisiją.

2. Bendroji komisija renkasi paeiliui Vilniuje ir Taškente taip dažnai, kiek tai reikalinga, kad būtų išnagrinėti abi puses dominantys klausimai ir priimti abiem pusėms naudingi sprendimai. Bendroji komisija sprendimams rengti bei kitai veiklai organizuoti gali sudaryti darbo grupes iš centrinių kompetentingų Šalių valstybių institucijų atstovų.

13 straipsnis

Santykis su kitomis sutartimis. Pakeitimai ir papildymai

1. Šis Susitarimas neapima Šalių įsipareigojimų pagal kitas tarptautines sutartis, kurių dalyvės jos yra.

2. Šis Susitarimas Šalių sutikimu gali būti keičiamas ir pildomas, dėl to priimami atskiri protokolai, kurie įsigalioja pagal šio Susitarimo 14 straipsnio nuostatas.

14 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis Susitarimas įsigalioja nuo tada, kai gaunamas paskutinis raštiškas pranešimas apie tai, kad Šalys įvykdė valstybės vidaus procedūras, reikalingas šiam Susitarimui įsigalioti.

2. Šis Susitarimas galioja tol, kol viena Šalis raštu nepraneša kitai Šaliai apie ketinimą nutraukti jo galiojimą. Tokiu atveju šis Susitarimas netenka galios praėjus šešiems mėnesiams po to, kai tokį pranešimą gauna kita Šalis.

SUDARYTAS Taškente 2002 m. vasario 18 d. dviem egzemplioriais lietuvių, uzbekų ir rusų kalbomis. Visi tekstai turi vienodą galią.

Nesutarimų dėl šio Susitarimo teksto aiškinimo atvejais remiamasi tekstu rusų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS	UZBEKISTANO RESPUBLIKOS
VYRIAUSYBĖS VARDU	VYRIAUSYBĖS VARDU

______________