STATISTIKOS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS GENERALINIO DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ DARBO APMOKĖJIMO STATISTINĖS ATASKAITOS PATVIRTINIMO

2001 m. sausio 11 d. Nr. 5

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299) nuostatas bei nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis ir vadovaudamasis įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi,

1. Tvirtinu pridedamą metinio periodiškumo žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo DA-04 statistinę ataskaitą ir paaiškinimus jai pildyti.

2. Laikau netekusiu galios Statistikos departamento generalinio direktoriaus 1999 m. sausio 12 d. įsakymą Nr. 3 „Dėl statistikos ataskaitos patvirtinimo“.

GENERALINIS DIREKTORIUS P. ADLYS

______________

Patvirtinta: Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2001 01 11 įsakymu Nr. 5

Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyrius

tel. 36 49 61, 36 49 27, faks. 36 49 71

Gedimino pr. 29, 2746 Vilnius

žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo ataskaita

DA - 04 metinė

200 __ metai

Pateikiama:

iki kovo 5 d.

teritorinei statistikos įstaigai

Įmonės kodas registre

Įmonės pavadinimas

Adresas

Pagrindinės veiklos kodas (EVRK)

Pagrindinės veiklos pavadinimas (EVRK)

Vietovės kodas

Nuosavybės formos kodas

Įmonės rūšies kodas

Garantuojame įmonės duomenų konfidencialumą

I. Darbuotojų skaičius ir darbo laikas 200 __ metais

Vidutinis darbuotojų skaičius (dirbusių pagrindinėje darbovietėje)	iš jų dirbusių ne visą darbo dieną arba savaitę (mažiau negu 1 etatu)	Vidutinis darbuotojų, finansuojamų iš biudžetų ir nebiudžetinių fondų, skaičius		Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius (dirbusių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje)	Faktiškai apmokėtų žmogaus valandų skaičius	iš jų faktiškai dirbtų žmogaus valandų skaičius	Įmonės kapitalo dalis, priklausanti valstybei ar savivaldybei, %	Nustatyta darbo savaitės trukmė, val.		Vidutinė nustatyta darbo mėnesio trukmė, val.
		iš valstybės	iš savivaldybių					5 darbo dienų	6 darbo dienų
								*užpildykite tik vieną skiltį!*
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

II. Darbuotojų darbo apmokėjimas 200 __ metais

tūkst. Lt, dešimtosios tikslumu

Bruto darbo užmokesčio lėšos visiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 5 skl.)	iš jų				Bruto darbo užmokesčio lėšos ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusiems darbuotojams (nurodytiems I skyriaus 2 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos ne pagrindinėje darbovietėje dirbusiems darbuotojams (įskaitytiems į I skyriaus 5 skl.)	Bruto darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš biudžetų ir nebiudžetinių fondų		Bruto materialinių pašalpų suma iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų
	dirbusiems pagal autorines sutartis, delspinigiai	išeitinės pašalpos ir kompensacijos (pasibaigus darbo santykiams)	premijos (reguliarios ir vienkartinės)	iš jų premijos iš pelno			iš valstybės	iš savivaldybių
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

Jei duomenų nukrypimas, palyginti su iki ataskaitiniu laikotarpiu, yra didesnis, prašome nurodyti priežastis.......

................................................................................................................................................................................

Ataskaitą užpildė (vardas, pavardė ir parašas)		Vadovas (vardas, pavardė ir parašas)

Pareigos
tel.	faks.	tel.

A. V.

______________

Patvirtinta: Statistikos departamento generalinio direktoriaus 2001 01 11

įsakymu Nr. 5

INFORMACIJA DĖL METINIO DARBO APMOKĖJIMO TYRIMO

(ataskaita DA – 04 metinė)


TEISINIS PAGRINDAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymas (Žin., 1993, Nr. 54–1048; 1999, Nr. 114–3299).
TYRIMO RŪŠIS, TIKSLAS IR APIMTIS	Tai – ištisinis tyrimas. Žemės ūkio įmonių, bendrovių darbo apmokėjimo ataskaitą pildo visų nuosavybės formų įmonės, bendrovės, užsiimančios žemės ūkio produkcijos gamyba ir (arba) aptarnaujančios žemės ūkį.. Tyrimo tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų darbo užmokesčio dydį ir pokyčius šalies ūkyje pagal ekonomikos sektorius ir ekonominės veiklos rūšis. Tyrimo rezultatai reikalingi ekonominiams, konjunktūros ir tarifų politikos sprendimams. Tiriamasis laikotarpis – ataskaitiniai kalendoriniai metai.
DUOMENŲ PATEIKIMO PAREIGA	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 14 straipsnis. Juridiniai asmenys bei juridinio asmens teisių neturinčios įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo neatlygintinai teikti statistinius duomenis Oficialiosios statistikos darbų programai įgyvendinti.
DUOMENŲ KONFIDENCIALUMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 15 straipsnis. Oficialiosios statistikos duomenys, jeigu pagal juos tiesiogiai ar netiesiogiai galima identifikuoti respondentą, apie kurį ar kurio veiklos rezultatus buvo surinkti pirminiai statistiniai duomenys, yra konfidencialūs ir saugomi įstatymo nustatyta tvarka.
STATISTIKOS DUOMENŲ PATEIKIMO TVARKOS PAŽEIDIMAS	Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo 17 straipsnis. Fiziniai asmenys, įmonių, įstaigų ar organizacijų vadovai ir kiti atsakingi už oficialiosios statistikos duomenų rengimą ir teikimą asmenys, pažeidę šio įstatymo ir kitų su statistika susijusių teisės aktų reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 173² straipsnis (Žin., 1992, Nr. 21–610; 2000, Nr. 54–1557). Statistikos duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms arba melagingų statistikos duomenų joms pateikimas užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 Lt. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus užtraukia baudą nuo 3000 iki 6000 Lt. Dokumentų, patvirtinančių pateiktus statistinius duomenis, nepateikimas oficialiąją statistiką tvarkančių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojams arba šių dokumentų nuslėpimas, taip pat minėtų valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą pareigūnams nuo 500 iki 1000 Lt.

PAAIŠKINIMAI

ŽEMĖS ŪKIO ĮMONIŲ, BENDROVIŲ

DARBO APMOKĖJIMO ATASKAITAI DA–04 metinė PILDYTI

BENDRIEJI NURODYMAI

1. STATISTINIO TYRIMO TIKSLAS

Šią ataskaitą pildo įmonės, bendrovės, užsiimančios žemės ūkio produkcijos gamyba ir (arba) aptarnaujančios žemės ūkį, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą. Joje pateikiamos žinios apie visų darbuotojų, dirbančių pagrindinėje ir ne pagrindinėje darbovietėje pagal darbo sutartis (terminuotas ir neterminuotas), skaičių bei darbo apmokėjimą ataskaitiniais metais.

Individualios (personalinės) įmonės minėtos ataskaitos nepildo.

2. ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS KODAS

Ataskaitos adresinėje dalyje kiekviena įmonė, įstaiga ir organizacija įrašo savo kodą, nurodytą registracijos pažymėjime. Tai – septynių ženklų numeris.

3. EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIS

Įmonės, kurios užsiima įvairia gamybine veikla, nurodo tą veiklą, iš kurios gauna daugiausia pajamų.

4. STATISTINIO TYRIMO LAIKOTARPIS – ataskaitiniai kalendoriniai metai.

RODIKLIŲ SĄVOKOS IR APSKAIČIAVIMO BŪDAI

I. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS IR DARBO LAIKAS

Darbuotojas – asmuo, sudaręs darbo sutartį su įmone, įstaiga ar organizacija, remiantis Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymu (žin., 1991, nr. 36–973; 2000, nr. 61–1828) ir gaunantis darbo užmokestį neatsižvelgiant į atliekamo darbo pobūdį, dirbtų valandų skaičių (visa darbo diena ar ne visa darbo diena) ir sutarties trukmę (terminuota ar neterminuota), neatsižvelgiant į tai, ar jam ši darbovietė yra pagrindinė, ar ne pagrindinė.

Į darbuotojų skaičių neįskaitoma: moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai; asmenys, atliekantys karinę arba alternatyviąją tarnybą; darbuotojai, dirbantys pagal autorines sutartis, mokiniai, su kuriais nesudaryta darbo sutartis. be to, neįskaitomi vadovai, kurie apmokami tik iš pelno.

1 skiltis VIDUTINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Minėtoje skiltyje nurodomas vidutinis darbuotojų skaičius. Jis taikomas gyventojų užimtumui apibūdinti. Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinės darbovietės darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę,

Į vidutinį darbuotojų skaičių įskaitomi pagrindinėje darbovietėje ne tik visą darbo dieną dirbantys darbuotojai, bet ir darbuotojai, dirbantys trumpesnį darbo laiką (pvz., dirbantys mažiau negu vienu etatu), taip pat sirgę, atleisti iš darbo arba priimti į darbą ne nuo metų pradžios. Be to, į šį darbuotojų skaičių įskaitomi darbuotojai, dirbantys pagrindinėje darbovietėje pagal terminuotas darbo sutartis.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šioje eilutėje nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų – fizinių asmenų, o ne etatų skaičius. Pvz., jeigu įmonėje 3 darbuotojai turi po 0.5 etato ir 2 darbuotojai po 0.75 etato, tai reikėtų nurodyti 5 darbuotojus.

Vidutinis darbuotojų skaičius nustatomas dviem būdais:

1. Įmonėse, kuriose didelė darbuotojų kaita, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas sudėjus ataskaitinių metų kiekvienos kalendorinės dienos darbuotojų skaičių ir gautą sumą padalinus iš tų metų kalendorinių dienų skaičiaus. Švenčių ir poilsio dienoms nurodomas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonės, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5 – 6 dienos, likusioms nustatytos darbo savaitės dienoms pakartoja paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičių.

Darbuotojai, nedirbę dėl prastovų ar išėję nemokamų atostogų, įskaitomi į vidutinį darbuotojų skaičių, todėl jų skaičius turėtų būti nurodomas kiekvieną kalendorinę dieną.

2. Įmonių, kuriose darbuotojų kaita nedidelė, vidutinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį pagal tokią formulę:

;

kur:

– vidutinis darbuotojų skaičius

Dgro – ikiataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Ds – ataskaitinių metų sausio 31 d. darbuotojų skaičius

Dv – ataskaitinių metų vasario 28 d. arba 29 d. darbuotojų skaičius

Dl – ataskaitinių metų lapkričio 30 d. darbuotojų skaičius

Dgr1 – ataskaitinių metų gruodžio 31 d. darbuotojų skaičius

Jei paskutinė mėnesio diena yra poilsio ar švenčių diena, imamas paskutinės darbo dienos darbuotojų skaičius. Įmonėse, kuriose darbo savaitė yra trumpesnė nei 5–6 dienos, paskutine darbo diena yra laikoma faktiškai dirbta diena ir imamas jos darbuotojų skaičius.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių, atitinkama suma dalijama iš 12 ir tuo atveju, jei įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

Įmonė, įstaiga ar organizacija, atsižvelgdama į tai, kokia jų darbuotojų kaita, pasirenka vieną iš šių vidurkių apskaičiavimo būdų.

2 skiltis VIDUTINIS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBANČIŲ DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Minėtoje skiltyje nurodomas ne visą darbo dieną ar savaitę pagrindinėje darbovietėje dirbusių darbuotojų skaičius. Tai darbuotojai savo noru dirbę sutrumpintą darbo laiką (mažiau nei 1 etatu) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo trukmė (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.). Čia nurodomas darbuotojų – fizinių asmenų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę.

Ne visos darbo dienos ar savaitės darbo laiko nustatymo tvarką reglamentuoja 1995 m. sausio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 21 „Dėl ne visos darbo dienos arba savaitės darbo laiko nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 5–92; 1999, Nr. 48–1552).

Jei darbuotojai dirba įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatytą sutrumpintą darbo laiką, bet jiems paliekamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbančiais visą darbo dieną.

Vidutinis ne visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius apskaičiuojamas pagal pirmiau nurodytą vidutinio darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo metodiką.

3, 4 skiltys VIDUTINIS DARBUOTOJŲ, FINANSUOJAMŲ IŠ BIUDŽETŲ IR NEBIUDŽETINIŲ FONDŲ, SKAIČIUS

Šias skiltis pildo biudžetinės įstaigos ir organizacijos, taip pat įmonės, gaunančios darbo užmokesčio lėšas iš valstybės arba savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių fondų.

Šiose skiltyse nurodomas pagrindinės darbovietės darbuotojų skaičius, neatsižvelgiant į jų darbo laiko trukmę.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad šiose skiltyse nurodomas darbuotojų, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto (valstybės ir savivaldybių), valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei iš valstybės ir savivaldybių nebiudžetinių fondų, skaičius.

Darbuotojai, finansuojami iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei sveikatos draudimo fondo biudžeto, priskiriami prie darbuotojų, finansuojamų iš valstybės biudžeto.

Darbuotojai, finansuojami iš nebiudžetinių fondų (juos sudaro valstybės ir savivaldybių nebiudžetiniai fondai), atsižvelgiant į finansavimo šaltinį, priskiriami prie finansuojamų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų darbuotojų.

5 skiltis VIDUTINIS SĄLYGINIS DARBUOTOJŲ SKAIČIUS

Tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną, suma.

Šis rodiklis taikomas darbuotojų vidutiniam darbo užmokesčiui nustatyti. Einamųjų darbo apmokėjimo statistinių tyrimų tikslas – nustatyti samdomųjų darbuotojų, dirbusių visą mėnesį visą darbo dieną, vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių įskaitomi visi pagrindinės ir ne pagrindinės darbovietės darbuotojai, sudarę darbo sutartis.

Bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių sudaro 2 rodiklių suma, t. y. vidutinis visą mėnesį visą darbo dieną ar savaitę dirbusių darbuotojų skaičius bei ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną arba savaitę dirbusių darbuotojų skaičius, perskaičiuotas į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, kurie dirba įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatytą visą darbo laiko trukmę. Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 55–1064; 2000, Nr. 95–2968) 40 straipsniu, normali darbuotojų, tarp jų pamaininių darbuotojų, darbo laiko trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Jei darbuotojai įstatymų nustatyta tvarka dirba sutrumpintą darbo laiką, bet jiems mokamas darbo užmokesčio vidurkis, jie laikomi dirbusiais visą darbo dieną.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad darbuotojai, kurie dėl ligos, įdarbinimo, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbo ne visą mėnesį ar ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną.

Darbuotojai, dirbantys ne visą mėnesį – tai asmenys dėl ligų, priėmimo į darbą, atleidimo iš darbo ar kitų priežasčių dirbę ne visą mėnesį.

Darbuotojai, dirbantys ne visą darbo dieną arba savaitę – tai asmenys, dirbantys pagrindinėje ar ne pagrindinėje darbovietėje trumpiau (pusę dienos, tris ketvirtadalius normalios darbo trukmės ir pan.) negu įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta normali darbo laiko trukmė.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį (dėl ligų ar kitų priežasčių) ir ne visą darbo dieną arba savaitę, perskaičiuojami į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, siekiant išvengti nurodytų veiksnių įtakos darbo užmokesčio vidurkiui.

Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną ar savaitę į darbuotojus, dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, perskaičiuojami dvejopai, atsižvelgiant į tai, kokia darbo laiko apskaita taikoma įmonėje (normalioji, suminė).

1. Normalioji darbo laiko apskaita – tai įmonės kolektyvinėje sutartyje nustatyta darbo dienos (pamainos) ir darbo savaitės trukmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsniu, negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę.

Įmonėse, kuriose taikoma normalioji darbo laiko apskaita, ne visą mėnesį ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną perskaičiuojami tokiu būdu:

1) susumuojamos tokių darbuotojų apmokėtos darbo valandos per mėnesį;

2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos darbo dienos trukmės ir gaunamas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius;

3) gautas sąlyginis žmogaus darbo dienų skaičius dalijamas iš įmonėje nustatyto ataskaitinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

2. Įmonėse, kuriose taikoma suminė darbo laiko apskaita, perskaičiuojama tokiu būdu:

1) susumuojamas darbuotojų, dirbusių ne visą mėnesį ir ne visą darbo dieną, apmokėtų valandų skaičius per mėnesį;

2) gauta suma dalijama iš įmonėje nustatytos mėnesio darbo laiko normos.

Biudžetinėse įstaigose ir organizacijose, kuriose taikoma įstatymo nustatyta 40 ar 36 valandų darbo savaitė, ne visą darbo dieną arba savaitę dirbantys darbuotojai, išdirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną, atsižvelgiant į tai, kokią etato dalį jie turi. Darbuotojai, turintys 0.25, 0.50 ar 0.75 etato ir ataskaitinį mėnesį dirbę visą mėnesį, perskaičiuojami į dirbusius visą mėnesį visą darbo dieną paprastu būdu, tai yra sumuojant turimų etatų dalis.

Pvz., du darbuotojai turi 0.25, keturi – 0.50 ir du – 0.75 etato.

Skaičiuojama taip: 2 x 0.25 + 4 x 0.50 + 2 x 0.75 = 4

Taigi perskaičiuotas į dirbančius visą mėnesį visą darbo dieną darbuotojų skaičius lygus 4 žmonėms.

Jei darbuotojas dėl ligos, įdarbinimo ar kitų priežasčių dirbo ne visas mėnesio dienas, tada perskaičiuojama atsižvelgiant į apmokėtas darbo valandas per mėnesį. Visų pirma darbuotojų turimos etatų dalys išreiškiamos valandomis.

Kai darbo savaitės trukmė – 40 val.	Kai darbo savaitės trukmė – 36 val.
0.25 etato = 2 valandos	0.25 etato = 1.5 valandos
0.50 etato = 4 valandos	0.50 etato = 3 valandos
0.75 etato = 6 valandos	0.75 etato = 4.5 valandos

Tada susumuojamas tokių darbuotojų apmokėtų valandų skaičius per mėnesį. Gauta suma dalijama iš darbo dienos trukmės (8 val. arba 6 val.) ir iš darbo dienų skaičiaus per mėnesį.

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ataskaitiniais metais apskaičiuojamas sudėjus kiekvieno ataskaitinių metų mėnesio bendrą vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių ir gautą sumą dalijant iš 12.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad apskaičiuojant vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių dalijama iš 12 ir tuo atveju, kai įmonė, įstaiga ar organizacija savo veiklą vykdė ne ištisus metus, o dalį metų.

6 skiltis FAKTIŠKAI APMOKĖTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai apmokėtas darbo laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma, taip pat nedirbtas, bet darbdavio įstatymų ar kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka apmokėtas laikas, pvz., pirmosios dvi kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų ir kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (žin., 1991, nr. 17–447; 1995, nr. 89–1987) 8 straipsnis; darbdavio apmokėtos prastovos; atostogų laikas. čia neįskaitomos kalendorinės nedarbingumo dėl ligos dienos, už kurias pašalpos mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

Ataskaitos 6 skiltyje nurodomas visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai apmokėtų valandų skaičius per metus.

7 skiltis FAKTIŠKAI DIRBTŲ ŽMOGAUS VALANDŲ SKAIČIUS

Faktiškai dirbtas laikas – tai darbuotojų normalios darbo trukmės ir viršvalandžių suma.

Normali darbo trukmė – įstatymų ar kolektyvinės sutarties nustatyta darbo trukmė (dienos, pamainos ar savaitės).

Viršvalandžiai – laikas, kai dirbamas darbas viršija kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse nustatytą darbo laiko trukmę ir už kurį mokama pagal padidintus tarifus (ne mažiau kaip pusantro darbuotojui nustatyto valandinio tarifinio atlygio (mėnesinės algos)).

Į faktiškai dirbtą laiką įskaitoma: laikas darbo vietoje, kai pasiruošiama darbui; atliekamas remontas ar kiti aptarnavimo darbai; paruošiami ir valomi instrumentai; rengiami važtaraščiai, grafikai ir ataskaitos; prastovų laikas, praleistas darbo vietoje dėl tokių priežasčių kaip darbo nebuvimas, įrengimų gedimas, nelaimingas atsitikimas ir t. t., kai pagal darbo arba kolektyvinę sutartį numatoma už tą laiką sumokėti; trumpos pertraukos darbo vietoje, pvz., arbatos ar kavos pertraukėlės.

Į faktiškai dirbtą laiką neįskaitoma: apmokėtas, bet faktiškai nedirbtas laikas, pvz., atostogos, ligos dienos; pertrauka pailsėti ir pavalgyti; laikas, sugaištas kelionėms į darbo vietą ir atgal.

Minėtoje skiltyje nurodoma visų darbuotojų (nurodytų 5 skiltyje), kuriems apskaičiuotas darbo užmokestis, faktiškai dirbtų valandų suma per metus. Nedirbtos, bet apmokėtos valandos čia neįskaitomos.

8 skiltis ĮMONĖS KAPITALO DALIS, PRIKLAUSANTI VALSTYBEI AR SAVIVALDYBEI

Valstybei gali atstovauti valstybės bei savivaldybių institucijos, todėl šioje skiltyje nurodoma pastarosioms priklausanti įmonės, įstaigos ar organizacijos kapitalo dalis. Valstybės (savivaldybės) kapitalas yra valstybės neakcionuotas, savivaldybės neakcionuotas, akcinis valstybės, akcinis savivaldybės kapitalas.

9, 10 skiltys NUSTATYTA DARBO SAVAITĖS TRUKMĖ

Remiantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsniu, darbo dienų skaičius per savaitę, darbo dienos (pamainos) pradžia, pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos darbo metu nustatomos vidaus darbo tvarkos taisyklėse, darbo (pamainų) grafikuose, o jie tvirtinami kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Jei įmonėje kolektyvinė sutartis nesudaroma, darbo grafiką tvirtina darbdavys.

Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis.

Įmonėse, kuriose dėl gamybos pobūdžio ar kitų sąlygų penkių darbo dienų savaitė neįmanoma, nustatoma šešių darbo dienų savaitė su viena poilsio diena.

Normali darbuotojų darbo trukmė įmonėse negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 str.). Darbo dienos (pamainos) trukmė įmonėje nustatoma pagal darbo dienų (pamainų) skaičių per savaitę.

Kai kurių kategorijų darbuotojams nustatomas sutrumpintas darbo laikas (žr. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 str.).

Esant šešių dienų darbo savaitei, darbo laikas negali trukti ilgiau kaip 7 valandas, kai savaitės darbo laiko norma – 40 valandų.

Atsižvelgiant į tai, kokia Jūsų įmonėje daugumos darbuotojų darbo savaitės trukmė dienomis (5 ar 6 dienos), atitinkamai reikia nurodyti darbo savaitės trukmę valandomis.

Užpildykite tik vieną skiltį – 9 arba 10. Jeigu įmonės dėl finansinių ar kitų priežasčių dirba sutrumpintą darbo savaitę (3 ar 4 darbo dienas), ataskaitos 9 ar 10 skiltyje parodoma ne faktiškai dirbta savaitės trukmė, o kolektyvinėje sutartyje nustatyta savaitės darbo trukmė.

11 skiltis VIDUTINĖ NUSTATYTA DARBO MĖNESIO TRUKMĖ

Šią skiltį užpildo tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita. Nepertraukiamai dirbančiose įmonėse, taip pat atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra nepertraukiamas darbo dienos režimas, ir darbuose, kur dėl gamybinių, techninių ir kitų sąlygų negalima taikyti konkrečiai darbuotojų kategorijai ar darbams nustatytos dienos ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, privalo būti garantuota, kad vidutinė maksimali savaitės darbo laiko trukmė per 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį neviršytų 48 valandų per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną.

Esant suminei darbo laiko apskaitai, privalo būti garantuota Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

Darbus, sąlygas, kurioms esant gali būti įvesta suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad tos įmonės, kuriose įvesta suminė darbo laiko apskaita, 9–10 skilčių nepildo.

II. DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMAS

1 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS

Tai visiems darbuotojams, dirbusiems pagal darbo, autorines sutartis, per metus apskaičiuota pinigų suma, įskaitant privalomuosius atskaitymus (fizinių asmenų pajamų ir darbuotojų privalomojo valstybinio socialinio draudimo mokesčius).

Į bruto darbo užmokesčio lėšas įskaitoma: darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką (pareiginė alga); priemokos (už darbą triukšmingomis, kenksmingomis, pavojingomis darbo sąlygomis, darbą nakties metu, viršvalandžius, darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą pamainomis, už papildomų funkcijų, darbų ir paslaugų atlikimą ir kt.); priedai (už darbuotojo profesionalumą, kvalifikaciją, sąžiningumą, punktualumą ir kt.); premijos (vienkartinės ir reguliarios); vienkartinės išmokos; užmokestis už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas, kitas nedirbtas dienas įstatymų arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dėl ligos dienas, už kurias darbdavys sumoka iš savo lėšų, papildomas atostogų dienas ir pan.); tantjemos; valstybės kompensuotos darbdavio išlaidos darbo užmokesčiui; delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį; išeitinės pašalpos ir kompensacijos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje numatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas; kitos išmokos.

Į darbo užmokesčio lėšų sumą neįskaitoma: dividendai, materialinės pašalpos, dotacijos darbuotojų maitinimui, kompensacinio pobūdžio išmokos (už butų nuomą, komunalines paslaugas, mėnesinius transporto bilietus ir pan.), negrąžintinos paskolos gyvenamųjų namų ir butų statybai, pašalpos laikinojo nedarbingumo metu ir kitos išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, komandiruočių išlaidos (dienpinigiai, gyvenamosios patalpos nuomojimo išlaidos ir pan.).

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – ikimokestinis darbo užmokestis, tenkantis vienam samdomajam darbuotojui per mėnesį, statistiniams tikslams apskaičiuojamas tokiu būdu. Iš bruto darbo užmokesčio lėšų sumos atimamos dirbusių pagal autorines sutartis darbuotojų darbo užmokesčio sumos, delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų, piniginių kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas sumos bei įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos. Gauta suma dalijama iš vidutinio sąlyginio darbuotojų skaičiaus (nurodyto ataskaitos I skyriaus 5 skl.) ir iš 12.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į darbo užmokesčio lėšas įskaitomos lėšos už pirmąsias 2 laikinojo nedarbingumo kalendorines dienas, kurias moka darbdavys iš savo lėšų. Čia neįskaitomos laikinojo nedarbingumo pašalpos, mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų.

2 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS PAGAL AUTORINES SUTARTIS BEI DELSPINIGIAI

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus. Dirbant pagal autorines sutartis, fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas sudaro 13 procentų nuo gautų pajamų sumos. Čia taip pat įskaitomos per metus apskaičiuotos delspinigių sumos.

Visi įmonėje, įstaigoje ir organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis. Darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal paminėtas sutartis, nurodomas ataskaitos II skyriaus 2 skiltyje.

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad į šią skiltį taip pat įskaitomos įmonės direktorių valdybos ar bendrovės valdybos narių (kuriems ši darbovietė nėra pagrindinė) darbo užmokesčio sumos.

3 skiltis IŠEITINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS

Tai darbdavio atleistiems darbuotojams išmokamos piniginės išmokos: išeitinės pašalpos ir kompensacijos; piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Išeitinės pašalpos ir kompensacijos mokamos pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą ar pagal kolektyvinėje sutartyje nustatytas darbo sutarčių nutraukimo sąlygas.

Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį, neatsižvelgiant į jos terminą.

4 skiltis REGULIARIOS ir vienkartinĖS PREMIJOS

Šioje skiltyje nurodomos premijos, apskaičiuotos ataskaitiniais metais. Čia įskaitomos premijos, apskaičiuotos už iki ataskaitinių metų metinius darbo rezultatus (išmokėtos ataskaitiniais metais). Ankstesnių metų priskaitymai čia neįskaitomi. Reguliarios premijos – tai reguliariai kas mėnesį, kas ketvirtį, kas pusmetį ar metus mokamos premijos. Vienkartinės premijos – tai nereguliaraus periodiškumo arba kartą per metus mokamos išmokos (Velykų, Kalėdų ir pan.).

5 skiltis PREMIJOS IŠ PELNO

Iš visos apskaičiuotos premijų sumos, nurodytos 4 skiltyje, išskiriamos premijos iš pelno, apskaičiuotos per ataskaitinius metus. Šį rodiklį nurodo pelno siekiančios įmonės. Biudžetinės įstaigos ir organizacijos premijų iš pelno neturi, todėl šios skilties nepildo.

6 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS NE VISĄ DARBO DIENĄ AR SAVAITĘ DIRBUSIEMS DARBUOTOJAMS

Tai darbuotojams, dirbusiems pagrindinėje darbovietėje ne visą darbo dieną ar savaitę (nurodytiems ataskaitos I skyriaus 2 skl.) apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma per metus.

7 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, DIRBUSIEMS NE PAGRINDINĖJE DARBOVIETĖJE

Šioje skiltyje nurodoma darbuotojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje (kurie įskaityti į I skyriaus 5 skl.), bruto darbo užmokesčio lėšų suma.

8 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO

Čia nurodoma darbuotojams, finansuojamiems iš valstybės biudžeto ir iš valstybės nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 3 skl.), apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai ataskaitos I skyriaus 1 ir 3 skiltyse darbuotojų skaičius sutampa. Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš ūkiskaitiniu būdu uždirbtų lėšų, tai darbuotojų skaičius I skyriaus 1 skiltyje yra didesnis už 3 skiltyje nurodytą darbuotojų skaičių. Analogiška kontrolė būdinga ir ataskaitos II skyriui. Jei iš valstybės biudžeto finansuojami visi darbuotojai, tai jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma II skyriaus 1 ir 8 skiltyse sutampa (jeigu nėra priskaitymų darbuotojams, dirbantiems pagal autorines sutartis, bei neišmokėtos delspinigių, išeitinių pašalpų ir kompensacijų sumos).

9 skiltis BRUTO DARBO UŽMOKESČIO LĖŠOS DARBUOTOJAMS, FINANSUOJAMIEMS IŠ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

Čia nurodoma apskaičiuotos darbo užmokesčio lėšos darbuotojams, finansuojamiems iš savivaldybių biudžetų ir savivaldybių nebiudžetinių fondų (nurodytiems I skyriaus 4 skl.).

Jei biudžetinėje įstaigoje yra darbuotojų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybės biudžetų, tai darbuotojų skaičius ir jiems apskaičiuota darbo užmokesčio lėšų suma turėtų būti nurodoma atitinkamose ataskaitos skiltyse (I skyriaus 3 ir 4 skl. bei II skyriaus 8 ir 9 skl.).

10 skiltis BRUTO MATERIALINIŲ PAŠALPŲ SUMA IŠ ĮMONĖS, ĮSTAIGOS AR ORGANIZACIJOS LĖŠŲ

Materialinė parama – piniginės išmokos darbuotojams, tiesiogiai nesusijusios su darbo santykiais. Tai sutuoktuvių, laidojimo pašalpos ir kitos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka mokamos išmokos.

Šioje skiltyje nurodoma apskaičiuota apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų materialinių pašalpų suma visiems darbuotojams, mokama iš įmonės, įstaigos ar organizacijos lėšų per ataskaitinius metus.

Materialinės pašalpos neįskaitomos į ataskaitos II skyriaus 1 skiltį.

Žemės ūkio ir aplinkosaugos statistikos skyrius

Telefonas pasiteirauti: 36 49 61

______________