LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMERCINIŲ BANKŲ IR FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ INVESTUOTOJAMS DRAUDIMO

Į S T A T Y M A S

2001 m. gruodžio 17 d. Nr. IX-654

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis Įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje įsteigtų komercinių bankų (toliau – komerciniai bankai) ir finansų maklerio įmonių (toliau – įmonės), taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigtų užsienio bankų filialų (skyrių) (toliau – banko skyriai) ir užsienio finansų maklerio įmonių filialų (toliau – įmonių filialai) įsipareigojimų investuotojams draudimo tvarką ir draudimo išmokų dydį.

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Priežiūros institucija:

1) Lietuvos bankas – komercinių bankų priežiūros;

2) Vertybinių popierių komisija – finansų maklerio įmonių priežiūros;

3) užsienio valstybės institucija, išduodanti licencijas teikti investicines paslaugas ar prižiūrinti, kaip investicinės paslaugos yra teikiamos.

2. Draudėjas – komercinis bankas, finansų maklerio įmonė, užsienio bankas ar užsienio finansų maklerio įmonė, turintys teisę teikti investicines paslaugas ir šio Įstatymo arba Indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokantys draudimo įmokas į Indėlių draudimo fondą arba Investuotojų draudimo fondą.

3. Draudiminis įvykis:

1) Indėlių draudimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje numatytas draudiminis įvykis – dėl komercinio banko;

2) bankroto bylos iškėlimas įmonei arba priežiūros institucijos sprendimo dėl investicinių paslaugų teikimo nutraukimo priėmimas, kai įmonė yra nepajėgi įvykdyti įsipareigojimų investuotojams.

4. Draudimo išmoka – šiame Įstatyme nustatyta pinigų suma, į kurią investuotojas turi teisę draudiminio įvykio atveju.

5. Fondas – valstybės įmonė Indėlių ir Investuotojų draudimo fondų valdymas.

6. Investicinės paslaugos – investicinės paslaugos, nurodytos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1–6 punktuose.

7. Įsipareigojimai investuotojui – šie draudėjo įsipareigojimai investuotojui teikiant investicines paslaugas:

1) grąžinti investuotojo perduotas arba jam priklausančias pinigines lėšas;

2) grąžinti investuotojui priklausančius vertybinius popierius.

8. Investuotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris perdavė draudėjui pinigus arba vertybinius popierius ryšium su draudėjo teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Jeigu reikalavimo teises į pinigus ir (arba) vertybinius popierius pagal sutartis turėjo asmenų grupė, kiekvienas jos asmuo laikomas investuotoju ir vertybiniai popieriai bei pinigai padalijami kiekvienam iš jų lygiomis dalimis, jei sutartyse, iš kurių atsiranda reikalavimų teisės, ar teismų sprendimuose nenustatyta kitaip. Jeigu pinigus ar vertybinius popierius perdavęs asmuo (išskyrus investicinių bendrovių valdymo įmones ir pensijų fondų valdymo įmones) veikė kaip patikėtinis, investuotoju laikomas patikėtojas.

9. Vertybiniai popieriai – vertybiniai popieriai ir investicinės priemonės, nurodyti Vertybinių popierių rinkos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

3 straipsnis. Draudimo objektas

1. Draudimo objektas yra įsipareigojimai investuotojams grąžinti vertybinius popierius, nepaisant to, kokia valiuta vertybiniai popieriai yra išreikšti, ar pinigines lėšas litais ar užsienio valiuta – Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais, eurais ir Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinėmis valiutomis.

2. Jeigu banko skyriaus ar įmonės filialo įsipareigojimai investuotojams neapdraudžiami (nekompensuojami) arba kitaip neužtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, jie turi būti apdraudžiami pagal šį Įstatymą.

3. Jeigu įsipareigojimai investuotojams apdrausti arba kitaip užtikrinamas jų saugumas pagal užsienio valstybės teisės aktus, tačiau Fondo taryba nustato, kad šios apdraudimo arba kitokios saugumo užtikrinimo sąlygos yra blogesnės, negu nustatyta šio Įstatymo, banko skyrius ar įmonės filialas privalo papildomai apdrausti įsipareigojimus investuotojams Fondo tarybos nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Draudimo įmoka

1. Įmokos, kurias komerciniai bankai ir banko skyriai moka pagal Indėlių draudimo įstatymą, yra laikomos draudimo įmokomis ir pagal šį Įstatymą, todėl kitų draudimo įmokų jie nemoka.

2. Įmonės, kuri investuotojų vertybinių popierių į apskaitą neįtraukia, metinė įmoka yra lygi 3000 litų. Įmonės, kuri tvarko investuotojų vertybinių popierių apskaitą, metinė įmoka yra lygi 10 000 litų. Įmonė, sudaranti sandorius investuotojų lėšomis, papildomai moka metinės įmokos dalį, kuri sudaro 0,01 procento per praėjusius kalendorinius metus investuotojų lėšomis įmonės sudarytų sandorių bendros vertės, tačiau ši dalis turi būti ne mažesnė kaip 1000 litų ir ne didesnė kaip 10 000 litų.

3. Papildomai draudžiant įsipareigojimus investuotojams, įmokos dydį nustato Fondo taryba, atsižvelgdama į šio Įstatymo nustatytus įmokų dydžius ir įsipareigojimų draudimo pagal užsienio valstybės teisės aktus dydį.

4. Metinė draudimo įmoka mokama lygiomis dalimis kiekvieną mėnesį.

5. Draudimo įmokos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką bei terminus nustato Fondo taryba.

6. Delspinigiai už laiku nesumokėtą įmoką ar jos dalį nustatomi, apskaičiuojami ir mokami Fondo tarybos nustatyta tvarka.

7. Nuo tos dienos, kurią įmonei įvyksta draudiminis įvykis arba Fondo taryba nutraukia savo įsipareigojimų draudimą, draudimo įmokos nebemokamos. Iki šios dienos nesumokėta draudimo įmokos dalis laikoma draudėjo įsiskolinimu, o delspinigiai nėra skaičiuojami.

5 straipsnis. Draudimo išmoka

1. Investuotojas įgyja teisę į draudimo išmoką nuo draudiminio įvykio dienos. Draudimo išmokos už bankų įsipareigojimus investuotojams mokamos iš Indėlių draudimo fondo, o už finansų maklerio įmonių įsipareigojimus investuotojams – iš Investuotojų draudimo fondo.

2. Apskaičiuojant draudimo išmoką, į įsipareigojimus investuotojui yra įskaičiuojami tik tie investuotojo vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos, kuriuos draudėjas perleido arba panaudojo be investuotojo valios. Draudimo išmokos už pinigines lėšas, patikėtas komerciniams bankams, išmokamos Indėlių draudimo įstatymo nustatyta tvarka.

3. Draudimo išmokų investuotojams dydžiai yra 100 procentų įsipareigojimų investuotojams, tačiau ne daugiau kaip:

1) 45 000 litų – nuo 2003 m. sausio 1 d.;

2) 50 000 litų – nuo 2004 m. sausio 1 d.;

3) 60 000 litų – nuo 2007 m. sausio 1 d.;

4) 20 000 eurų atitinkanti suma litais – nuo 2008 m. sausio 1 d.

4. Už įsipareigojimus investuotojams užsienio valiuta draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudiminio įvykio dieną Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį. Draudimo išmokos dydis skaičiuojamas pagal investuotojo vertybinių popierių rinkos vertę, buvusią draudiminio įvykio dieną.

5. Draudimo išmokos išmokamos litais per 3 mėnesius nuo draudiminio įvykio dienos. Ypatingais atvejais Fondo taryba šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 3 mėnesiams. Draudimo išmokų išmokėjimo terminas neapriboja investuotojo teisės gauti draudimo išmoką, tačiau ši teisė galioja ne ilgiau kaip 5 metus nuo draudiminio įvykio dienos.

6. Draudimo išmoką apskaičiuoja ir išmoka Fondas, remdamasis draudiminio įvykio dienos duomenimis apie investuotojus ir įsipareigojimus investuotojams. Draudimo išmokų apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką nustato Fondo taryba.

7. Kai Fondas išmoka draudimo išmoką investuotojams, draudėjas Fondo nurodymu privalo sumažinti įsipareigojimus investuotojams Fondo nurodytomis sumomis ir atitinkamai padidinti įsipareigojimus Fondui.

8. Investuotojas nuo tos dienos, kurią jam buvo išmokėta draudimo išmoka, netenka teisių reikalauti iš draudėjo draudimo išmokos dydžio pinigų sumos.

9. Fondas moka išmokas tik už draudėjų šio Įstatymo nustatyta tvarka papildomai apdraustų įsipareigojimų dalį, išmokėdamas investuotojams sumas, didesnes negu draudimo išmokos, išmokamos pagal draudėjų apdraustus įsipareigojimus užsienio valstybėje.

10. Ginčus dėl investuotojų teisės į draudimo išmoką sprendžia teismas.

6 straipsnis. Draudimo išmokų apribojimai

1. Draudimo išmokos nemokamos už įsipareigojimus:

1) Lietuvos bankui, Fondui, viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms, kredito įstaigoms, pensijų fondams, pensijų fondų valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, investicinių bendrovių valdymo įmonėms, finansų maklerio įmonėms, taip pat juridiniams asmenims, kurie verčiasi lizingu (finansine nuoma), ir draudimo įmonėms;

2) asmenims, kurie draudėjui reiškia tą patį kaip Indėlių draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti asmenys komerciniam bankui;

3) draudėjo paskolos gavėjams, jei investicinių paslaugų įsipareigojimai jiems atitinka Indėlių draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte indėliams nustatytas sąlygas;

4) į kuriuos reikalavimų teisės yra perleistos po draudiminio įvykio dienos.

2. Draudimo išmokos nemokamos už vertybinius popierius ar pinigus, teismo sprendimu pripažintus įgytais neteisėtu būdu.

3. Jeigu dėl investuotojų vertybinių popierių ar lėšų įsigijimo teisėtumo yra kreiptasi į teisėsaugos institucijas ar teismus, tačiau šių sprendimas dar nepriimtas, Fondo taryba sustabdo draudimo išmokų mokėjimą iki sprendimo įsiteisėjimo.

7 straipsnis. Draudimo nutraukimas

1. Fondo taryba be išankstinio įspėjimo nutraukia draudėjo įsipareigojimų draudimą, jeigu priežiūros institucija panaikina draudėjui licenciją teikti investicines paslaugas. Apie licencijos panaikinimą priežiūros institucija privalo nedelsdama pranešti Fondo tarybai.

2. Jeigu draudėjas pažeidžia draudimo tvarką ir (arba) jo veikla kelia pavojų Fondo likvidumui, Fondo taryba, pranešusi apie tai priežiūros institucijai, ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių įspėja draudėją apie galimą draudimo nutraukimą. Jeigu per 12 mėnesių po įspėjimo draudėjas nepašalina draudimo tvarkos pažeidimų ir (arba) jo veikla nepagerėja, Fondo tarybos sprendimu, suderintu su priežiūros institucija, draudėjo įsipareigojimų investuotojams draudimas gali būti nutrauktas.

3. Apie įsipareigojimų investuotojams draudimo nutraukimą Fondas raštu informuoja draudėją ir paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

4. Jeigu draudėjui, kuriam buvo nutrauktas įsipareigojimų investuotojams draudimas, įvyksta draudiminis įvykis, Fondas išmoka draudimo išmokas už įsipareigojimus, priimtus iki sprendimo nutraukti draudimą paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir neįvykdytus iki draudiminio įvykio dienos.

8 straipsnis. Informavimas apie draudimą

1. Draudėjas investuotojams lietuvių kalba turi pranešti apie draudimo objektą, draudiminių įvykių pobūdį ir išmokų apribojimus. Taip pat, jeigu  investuotojas pageidauja, jam turi būti suteikiama informacija apie draudimo išmokų mokėjimo sąlygas ir tvarką.

2. Draudėjo įsipareigojimų investuotojams draudimo sąlygos negali būti konkurencijos priemonė, naudojama reklamoje. Reklamoje leidžiama nurodyti tik fondą, kuriame draudėjas yra apdraustas.

9 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 d.

2. Įsipareigojimai investuotojams laikomi apdraustais nuo pirmosios draudimo įmokos įmokėjimo dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________