LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
P O T V A R K I S
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO
2011 m. gruodžio 20 d. Nr. 2B-182
Vilnius
p r i i m a m a s pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-57/2011) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punktas (2007 m. spalio 31 d., 2010 m. gruodžio 1 d. redakcijos) tiek, kiek alyvų gamintojams ir importuotojams buvo (yra) nustatyta privaloma užduotis nuo 2008 metų regeneruoti arba perdirbti (ar kitaip naudoti) ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų, skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio, neprieštaravo (-auja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui,
ir byla p r a d e d a m a r e n g t i Konstitucinio Teismo posėdžiui.
Bylai suteikiamas numeris 47/2011.
Pareiškėjas prašo ištirti, ar Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 519) patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (toliau – ir Planas) 166.4 punktas (2007 m. spalio 31 d., 2010 m. gruodžio 1 d. redakcijos) tiek, kiek alyvų gamintojams ir importuotojams buvo (yra) nustatyta privaloma užduotis nuo 2008 metų regeneruoti arba perdirbti (ar kitaip naudoti) ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų, skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio, neprieštaravo (-auja) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismo nutartyje, kuria teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas ištirti, ar teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai.
Aiškindamas minėtą Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatą Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kiek, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų.
Pareiškėjas savo argumentaciją dėl Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 166.4 punkto (2007 m. spalio 31 d., 2010 m. gruodžio 1 d. redakcijos) nurodyta apimtimi atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai iš esmės grindžia tuo, kad alyvų gamintojams ir importuotojams skirtingai nei ūkio subjektams, prisidedantiems prie aplinkos teršimo pakuočių atliekomis, nebuvo (nėra) numatyta galimybė privalomą užduotį nuo 2008 metų regeneruoti arba perdirbti (ar kitaip naudoti) ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų, skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio, pakeisti kita pareiga, pavyzdžiui, mokesčiu už aplinkos teršimą, todėl, jo nuomone, ūkio subjektai, kurie tam tikru būdu prisideda prie aplinkos teršimo, yra traktuojami nevienodai.
Pažymėtina, kad ginčijama Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 166.4 punkto (2007 m. spalio 31 d., 2010 m. gruodžio 1 d. redakcijos) nuostata yra taikoma tik alyvų gamintojams ir importuotojams, kitiems ūkio subjektams, inter alia prisidedantiems prie aplinkos teršimo pakuočių atliekomis, ši nuostata nėra taikoma. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad visų ūkio subjektų, prisidedančių prie aplinkos teršimo (inter alia alyvų ir pakuočių atliekomis), veikla, susijusi su atliekų tvarkymu, turi būti sureguliuota vienodai.
Konstatuotina, kad minėti pareiškėjo samprotavimai ir teiginiai niekaip nepagrindžia, kad Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 patvirtinto Plano 166.4 punktas (2007 m. spalio 31 d., 2010 m. gruodžio 1 d. redakcijos) tiek, kiek alyvų gamintojams ir importuotojams buvo (yra) nustatyta privaloma užduotis nuo 2008 metų regeneruoti arba perdirbti (ar kitaip naudoti) ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų, skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio, galėjo (gali) prieštarauti Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai. Taigi pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį prašymas, kuris neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatytų reikalavimų, grąžinamas pareiškėjui. Prašymo grąžinimas neatima teisės kreiptis į Konstitucinį Teismą bendra tvarka, kai bus pašalinti buvę trūkumai.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 25 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu,
g r ą ž i n u pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ patvirtinto Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano 166.4 punktas (2007 m. spalio 31 d., 2010 m. gruodžio 1 d. redakcijos) tiek, kiek alyvų gamintojams ir importuotojams buvo (yra) nustatyta privaloma užduotis nuo 2008 metų regeneruoti arba perdirbti (ar kitaip naudoti) ne mažiau kaip 30 procentų alyvų atliekų, skaičiuojant nuo pateikto per metus rinkai alyvų kiekio, neprieštaravo (-auja) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
Šis potvarkis įsigalioja jo pasirašymo dieną.