LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
Į S T A T Y M A S

2003 m. gruodžio 16 d. Nr. IX-1895

Vilnius

(Žin., 1994, Nr.102-2049; 1995, Nr.36-888; 1996, Nr.64-1508; 1997, Nr.69-1738, Nr.117-3006; 1998, Nr.26-671; 1999, Nr.60-1956; 2000, Nr.28-761, Nr.34-956, Nr.42-1186, Nr.83-2512)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ
Į S T A T Y M A S

Pirmasis skirsnis

BENDROsios nuostatos

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis Įstatymas reglamentuoja valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą ir likvidavimą.

2. Kai šio Įstatymo nuostatos taikomos ir valstybės įmonei, ir savivaldybės įmonei, vartojamas žodis „įmonė“.

2 straipsnis. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės samprata

1. Valstybės įmonė yra iš valstybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka valstybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso valstybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

2. Savivaldybės įmonė yra iš savivaldybės turto įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybei perduota įmonė, kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise.

3. Valstybės įmonės ir savivaldybės įmonės tikslas – teikti viešąsias paslaugas, gaminti produkciją ir vykdyti kitą veiklą siekiant tenkinti viešuosius interesus.

4. Įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo.

5. Valstybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „valstybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „VĮ“. Savivaldybės įmonės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai „savivaldybės įmonė“ arba šių žodžių santrumpa „SĮ“.

6. Įmonė privalo turėti bent vieną sąskaitą banke.

7. Įmonės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.

8. Įmonė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu, kitais teisės aktais bei savo įstatais.

3 straipsnis. Įmonės teisės ir pareigos

1. Įmonė gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja įmonės įstatams ir jos veiklos tikslams.

2. Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą. Įmonė negali įgyti civilinių teisių ir pareigų per įmonės savininką ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

3. Įmonei draudžiama būti kitų juridinių asmenų dalyve.

4. Savo prievolių įvykdymui užtikrinti įmonė gali įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė.

5. Įmonė gali nustatyti savo produkcijos bei teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė, savivaldybės taryba ar kita įstatymų nustatyta institucija.

6. Įmonė turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse.

7. Įmonės buveinėje turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie įmonės turtą bei veiklą. Įmonės filialų ir atstovybių buveinėse turi būti saugomi dokumentai ir kita informacija apie šiems filialams bei atstovybėms perduotą turtą, taip pat informacija apie jų veiklą.

4 straipsnis. Įmonės savininkas

1. Valstybės įmonės savininkė yra valstybė. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas valstybė įgyvendina per Vyriausybę arba jos įgaliotą valstybės valdymo instituciją. Valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija.

2. Savivaldybės įmonės savininkė yra savivaldybė. Savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas savivaldybė įgyvendina per savivaldybės valdymo instituciją.

3. Toliau šiame Įstatyme valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, taip pat savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti savivaldybės valdymo institucija vadinamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiomis institucijomis.

4. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija:

1) nustato įmonės veiklos strategiją;

2) tvirtina įmonės įstatus;

3) skiria ir atšaukia įmonės vadovą, nustato darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygas, įmonės vardu sudaro ir nutraukia darbo sutartį su įmonės vadovu, tvirtina įmonės vadovo pareigybės nuostatus. Sprendimas dėl savivaldybės įmonės vadovo skyrimo ir atšaukimo gali būti priimamas tik savivaldybės tarybai pritarus;

4) skiria ir atšaukia valdybos narius, jei sudaroma valdyba;

5) tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą;

6) parenka audito įmonę;

7) priima sprendimą reorganizuoti įmonę;

8) priima sprendimą pertvarkyti įmonę, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis;

9) priima sprendimus likviduoti įmonę ir atšaukti įmonės likvidavimą;

10) paskiria ir atleidžia įmonės likvidatorių.

5. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija sprendžia kitus šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose ir įmonės įstatuose jos kompetencijai priskirtus klausimus.

6. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimai turi būti įforminami raštu.

7. Kai šio straipsnio 4 dalies 3, 7 ir 9 punktuose nurodytiems sprendimams priimti šio Įstatymo nustatytais atvejais reikia Vyriausybės nutarimo arba savivaldybės tarybos sprendimo, taip pat kai šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nurodytą sprendimą šio Įstatymo nustatytais atvejais priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, Vyriausybės nutarimų arba savivaldybės tarybos sprendimų projektus parengia ir Vyriausybei arba savivaldybės tarybai pateikia įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jeigu atitinkamai Vyriausybė arba savivaldybės taryba savo sprendimu tokią instituciją yra paskyrusi.

Antrasis skirsnis

ĮMONĖS STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS

5 straipsnis. Įmonės steigimo teisinis pagrindas

1. Valstybės įmonę nutarimu steigia Vyriausybė, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

2. Savivaldybės įmonę sprendimu steigia savivaldybės taryba.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytuose teisės aktuose, kuriais steigiama įmonė, be kita ko, turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės steigimo tikslas;

3) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

4) įmonės savininko patikėjimo teise perduodamas turtas.

4. Teisės aktas, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas juridinių asmenų registrui kartu su kitais, teisės aktų nustatytais įmonei įregistruoti, dokumentais.

5. Įmonės steigimo išlaidos kompensuojamos iš įmonės lėšų.

6 straipsnis. Įmonės įstatai

1. Įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo įmonė vadovaujasi savo veikloje.

2. Įmonės įstatuose turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės teisinė forma;

3) įmonės buveinė;

4) įmonės veiklos tikslai, kurie turi būti apibrėžti aiškiai ir išsamiai, nurodant įmonės veiklos sritis bei rūšis;

5) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir jos kompetencija;

6) įmonės valdybos, jei ji sudaroma, kompetencija, valdybos sudarymo ir atšaukimo tvarka;

7) įmonės vadovo kompetencija, jo skyrimo bei atleidimo tvarka;

8) įmonės skelbimų ir pranešimų skelbimo tvarka, Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame bus skelbiama įmonės vieša informacija;

9) įmonės savininko patikėjimo teise įmonei perduoto turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo tvarka ir sąlygos;

10) įmonės įstatų keitimo tvarka;

11) įmonės veiklos laikotarpis, jeigu jis yra ribotas.

3. Įstatuose gali būti ir kitų nuostatų, neprieštaraujančių šiam ir kitiems įstatymams.

4. Steigiamos įmonės įstatus rengia ir tvirtina teisės akte, kuriuo steigiama įmonė, nurodyta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

5. Pakeistus įmonės įstatus tvirtina įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

6. Įstatai tvirtinami įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašu ir institucijos antspaudu, jeigu institucija antspaudą privalo turėti.

7. Steigiamos įmonės įstatai pateikiami juridinių asmenų registrui. Steigiamos įmonės įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo įstatų patvirtinimo dienos.

8. Pakeisti įstatai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Tokiais atvejais kartu su teisės aktų nustatytais dokumentais juridinių asmenų registrui turi būti pateikti pakeisti įmonės įstatai ir nurodyti jų pakeitimai.

7 straipsnis. Įmonės įregistravimas

1. Įmonė laikoma įsteigta ir gali pradėti veiklą nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.

2. Įmonė įregistruojama po to, kai yra patvirtinti įmonės įstatai, sudaryta valdyba (jeigu įstatuose nustatyta, kad ji sudaroma), įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu paskirtas įmonės vadovas ir juridinių asmenų registrui pateikti Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodyti dokumentai.

8 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys

1. Be Civilinio kodekso 2.66 straipsnyje išvardytų duomenų, juridinių asmenų registre nurodoma:

1) įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;

2) duomenys apie valdybos pirmininką ir įmonės vadovo bei valdybos narių paskyrimo ir jų įgaliojimų pabaigos datos;

3) įmonės veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas;

4) duomenys apie likvidatorių, jo paskyrimo ir įgaliojimų pabaigos datos, likvidatoriaus įgaliojimai, išskyrus numatytus įstatymuose ar įmonės įstatuose.

2. Kai yra nuspręsta pakeisti juridinių asmenų registro duomenis ar įmonės įstatus, įmonės vadovas per 30 dienų nuo įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimo, kuriuo buvo pakeistas registro duomuo ar įstatai, juridinių asmenų registrui turi pateikti šį sprendimą patvirtinantį dokumentą ir kitus teisės aktų nustatytus dokumentus.

Trečiasis skirsnis

ĮMONĖS VALDYMAS

9 straipsnis. Įmonės organai

1. Įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas.

2. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.

3. Įmonė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per įmonės vadovą.

4. Įmonės vadovas ir valdybos nariai turi vengti situacijos, kad jų asmeniniai interesai prieštarautų ar galėtų prieštarauti įmonės interesams. Susidarius tokiai situacijai, valdybos narys ir įmonės vadovas per 10 dienų privalo apie tai raštu pranešti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai.

5. Įmonės organai privalo veikti įmonės naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis įmonės įstatais. Įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi.

10 straipsnis. Valdyba

1. Valstybės įmonės valdybos nariais gali būti tik įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas. Savivaldybės įmonės valdybos nariais gali būti tik savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas.

2. Valdyba:

1) nustato įmonės struktūrą;

2) pritaria įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms;

3) nustato įmonės veiklos rodiklius, jei šiuos rodiklius nustatyti įstatuose nėra priskirta įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai;

4) pritaria įmonės metinės finansinės atskaitomybės projektui bei įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektui;

5) tvirtina įmonės metinius turto įsigijimo ir skolinimosi planus;

6) vykdo kitas šiame Įstatyme ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.

3. Valdybos nariai veiklą pradeda nuo jų paskyrimo dienos.

4. Jeigu valdyba nesudaroma, šio straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų nuostatos priskiriamos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kompetencijai.

5. Valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Valdybos sprendimas yra priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių valdybos narių. Valdybos nariais paskirti valstybės tarnautojai balsuoja pagal įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos duotą įgaliojimą.

6. Valdyba veikia pagal jos patvirtintą darbo reglamentą.

7. Už veiklą valdyboje jos nariams neatlyginama.

11 straipsnis. Įmonės vadovas

1. Įmonės vadovas pradeda eiti pareigas nuo paskyrimo į pareigas dienos. Kai įmonė steigiama, įmonės vadovu paskirtas asmuo pradeda eiti įmonės vadovo pareigas nuo įmonės įregistravimo dienos.

2. Įmonės vadovas organizuoja įmonės veiklą ir veikia įmonės vardu esant santykiams su kitais asmenimis. Įmonės vadovas: priima į darbą ir atleidžia darbuotojus; sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis; tvirtina įmonės filialų ir atstovybių nuostatus; skiria bei atšaukia įmonės filialų ir atstovybių valdymo organus; turėdamas valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą, nustato įmonėje taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodus ir normatyvus; parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; teikia informaciją įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodydamas reikalingų investicijų ateinančiais finansiniais metais sumas, bei apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai. Jeigu įmonėje valdyba nesudaroma, įmonės vadovas atlieka ir valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas, išskyrus šio Įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis.

3. Įmonės vadovas turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius. Įmonės įstatuose gali būti nurodyti sandoriai, kuriems sudaryti būtina turėti valdybos, o jeigu valdyba nesudaroma – įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos išankstinį pritarimą.

4. Įmonės vadovu negali būti asmuo, kuriam įstatymų nustatyta tvarka atimta teisė eiti tokias pareigas. Įmonės vadovas negali būti tos įmonės vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu). Jeigu įmonės buhalterinę apskaitą tvarko įmonės apskaitos tarnyba (struktūrinis padalinys), įmonės vadovas negali būti šios tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu.

5. Įmonės vadovas negali būti ar tapti kito juridinio asmens valdymo organo nariu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovu. Jeigu įmonės vadovu skiriamas asmuo, kuris yra kito juridinio asmens valdymo organo narys, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar buhalterinę apskaitą tvarkančios apskaitos tarnybos (struktūrinio padalinio) vadovas, tai per 1 mėnesį po paskyrimo įmonės vadovu jis privalo atsistatydinti iš pareigų, kurias ėjo kitame juridiniame asmenyje. Įmonės vadovas, pažeidęs šioje dalyje nustatytą reikalavimą, įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas iš iki tol eitų įmonės vadovo pareigų.

6. Įmonės vadovas atsako už:

1) įmonės veiklos organizavimą;

2) pranešimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai apie įvykius, turinčius esminės reikšmės įmonės veiklai;

3) įmonės metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir jos pateikimą kartu su auditoriaus išvada bei audito ataskaita įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos;

4) įmonės veiklos ataskaitos pateikimą įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;

5) įmonės duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui;

6) viešos informacijos paskelbimą;

7) dokumentų ir kitos informacijos apie įmonę saugojimą;

8) įmonės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis;

9) kitus veiksmus, kuriuos įmonės vadovui nustato šis Įstatymas, kiti teisės aktai bei įmonės įstatai.

7. Darbo ginčai tarp įmonės vadovo ir įmonės nagrinėjami teisme.

8. Įmonės vadovas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose bei įstatuose, privalo padarytą žalą atlyginti įmonei visiškai.

Ketvirtasis skirsnis

ĮMONĖS NUOSAVAS KAPITALAS, turtas ir pelno paskirstymas

12 straipsnis. Įmonės nuosavas kapitalas

1. Įmonės nuosavą kapitalą sudaro:

1) įmonės savininko kapitalas;

2) privalomasis rezervas;

3) perkainojimo rezervas;

4) kiti rezervai;

5) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

2. Įmonėje sudaromi rezervai iš paskirstytinojo pelno, taip pat perkainojimo rezervas.

3. Įmonėje turi būti sudaromas ir privalomasis rezervas, kuris naudojamas tik įmonės nuostoliams dengti. Privalomasis rezervas sudaromas iš įmonės paskirstytinojo pelno, taikant įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatyto dydžio metinius atskaitymus. Atskaitymai į privalomąjį rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 1/20 paskirstytinojo pelno. Jie turi būti vykdomi tol, kol privalomojo rezervo dydis sudarys 1/10 nuosavo kapitalo vertės. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant įmonės pelną. Privalomasis rezervas, panaudotas įmonės nuostoliams dengti, turi būti sudaromas iš naujo, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.

4. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą. Turtas perkainojamas, kai jį teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka įvertina nepriklausomas turto vertintojas, taip pat kai turtas indeksuojamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimas dėl turto vertinimo priimamas įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Perkainojimo rezervas mažinamas, kai perkainotas turtas nurašomas, nudėvimas, nukainojamas ar perleidžiamas kitiems asmenims. Perkainojimo rezervu negalima mažinti įmonės nuostolių.

5. Kiti rezervai sudaromi įmonės įstatuose nustatytiems tikslams. Rezervai sudaromi ir naikinami įmonės įstatuose nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Įmonės turtas

1. Įmonei įmonės savininko perduotas ir įmonės įgytas turtas nuosavybės teise priklauso įmonės savininkui.

2. Įmonei gali būti perduodamas bet koks įmonės savininko turtas, kurį pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą galima perduoti įmonei patikėjimo teise valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Turtas perduodamas teisės aktų nustatyta tvarka, turto perdavimo akte nurodant jo balansinę vertę. Įmonės savininko perduotą turtą įmonė valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise įmonės įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis, nepažeisdama šio bei kitų įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų.

3. Dalis įmonės turto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo neviršytų 1/3 likusio įmonės turto vertės.

4. Apie Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimą perduoti įmonės turto dalį įmonės vadovas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo turi viešai paskelbti įmonės įstatuose nurodytame dienraštyje arba raštu pranešti kiekvienam įmonės kreditoriui. Įmonė privalo suteikti papildomą prievolių įvykdymo užtikrinimą to pareikalavusiam kreditoriui, jei yra pagrindas manyti, kad prievolę įvykdyti bus sunkiau. Kreditorius reikalavimus gali pateikti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo viešo paskelbimo apie sprendimą perduoti įmonės turto dalį dienos arba nuo raštiško pranešimo įteikimo jam dienos.

14 straipsnis. Įmonės finansinė atskaitomybė

1. Įmonės finansinė atskaitomybė sudaroma buhalterinę apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Įmonės metinę finansinę atskaitomybę ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams, turi patvirtinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

3. Tvirtinama tik audituota įmonės metinė finansinė atskaitomybė.

4. Patvirtinta įmonės metinė finansinė atskaitomybė per 30 dienų nuo jos patvirtinimo kartu su auditoriaus išvada ir audito ataskaita turi būti pateikta juridinių asmenų registrui.

5. Įmonės tarpinė finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma per 30 dienų, pasibaigus įmonės finansinių metų ketvirčiui. Įmonės tarpinę finansinę atskaitomybę įmonės vadovas pateikia valdybai ir įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai jų pareikalavimu.

15 straipsnis. Pelno (nuostolių) paskirstymas

1. Įmonės paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) turi būti paskirstytas (paskirstyti) ne vėliau kaip per 4 mėnesius, pasibaigus įmonės finansiniams metams.

2. Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai tvirtinti sprendimo dėl įmonės paskirstytinojo pelno (nuostolių) paskirstymo projektą. Projekte turi būti nurodyta:

1) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pradžioje;

2) ataskaitinių finansinių metų grynasis pelnas (nuostoliai);

3) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje;

4) pervedimai iš rezervų;

5) paskirstytinasis pelnas (nuostoliai);

6) pelno dalis, skiriama į privalomąjį rezervą;

7) pelno dalis, skiriama į kitus rezervus, jeigu įmonėje sudaryta ir kitų rezervų;

8) pelno dalis, skiriama darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams gali būti skiriama ne daugiau kaip 1/5 paskirstytinojo pelno;

9) nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai), perkeliamas (perkeliami) į kitus finansinius metus.

Penktasis skirsnis

ĮMONĖS VEIKLOS KONTROLĖ

16 straipsnis. Įmonės veiklos ataskaita

1. Įmonės vadovas turi parengti ir kartu su įmonės metine finansine atskaitomybe pateikti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai ataskaitinių finansinių metų įmonės veiklos ataskaitą.

2. Įmonės veiklos ataskaitoje turi būti pateikiama įmonės veiklos per ataskaitinius finansinius metus apžvalga, informacija apie darbuotojų skaičiaus įmonėje pasikeitimą (naujų darbo vietų sukūrimą), apie įmonės turto padidėjimą arba sumažėjimą, nurodytos šio turto padidėjimo arba sumažėjimo priežastys, įmonės nuosavo kapitalo dydis ataskaitinių finansinių metų pradžioje ir pabaigoje, taip pat informacija apie įmonės filialus ir atstovybes bei svarbiausius įvykius įmonėje ataskaitiniais finansiniais metais.

3. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija turi teisę nustatyti papildomus informacijos, kuri turi būti pateikiama įmonės veiklos ataskaitoje, reikalavimus.

17 straipsnis. Įmonės auditas

1. Valstybės įmonės metinę finansinę atskaitomybę turi patikrinti įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos parinkta audito įmonė. Audito įmonė parenkama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Įmonės vardu sutartį su audito įmone sudaro įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Audito paslaugas apmoka įmonė.

2. Savivaldybės įmonės metinę finansinę atskaitomybę turi patikrinti savivaldybės kontrolės ir audito institucija. Savivaldybės taryba gali priimti sprendimą atlikti tam tikros veiklos nepriklausomą auditą. Audito įmonė parenkama Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Įmonės vardu sutartį su audito įmone sudaro savivaldybės vykdomoji institucija. Audito paslaugas apmoka įmonė.

3. Atliekant įmonės metinės finansinės atskaitomybės auditą, kartu patikrinama, ar įmonės veiklos ataskaitos duomenys atitinka metinės finansinės atskaitomybės duomenis. Atlikus auditą, įmonei pateikiama auditoriaus išvada ir audito ataskaita.

4. Įmonės valstybinis veiklos auditas atliekamas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

5. Įmonės vidaus auditas atliekamas vadovaujantis vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ĮMONĖS REORGANIZAVIMAS, PERTVARKYMAS IR LIKVIDAVIMAS

18 straipsnis. Įmonės reorganizavimas

1. Įmonė gali būti reorganizuojama Civilinio kodekso nustatytais jungimo bei skaidymo būdais.

2. Valstybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik Vyriausybei sutikus reorganizuoti įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei reorganizuoti priimamas atskiras įstatymas. Savivaldybės įmonės reorganizavimo procedūros gali būti pradėtos vykdyti tik savivaldybės tarybai sutikus reorganizuoti įmonę. Vyriausybės nutarime ar savivaldybės tarybos sprendime dėl sutikimo reorganizuoti įmonę, be kita ko, turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, reorganizavimo būdas, reorganizuojamos įmonės, reorganizavime dalyvaujančios įmonės, po reorganizavimo veiksiančios įmonės, kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios įmonės numatomi veiklos tikslai ir įmonės savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija.

3. Reorganizuojamų ir reorganizavime dalyvaujančių įmonių vadovai įmonės reorganizavimo sąlygas parengia po to, kai Vyriausybė priima nutarimą ar savivaldybės taryba priima sprendimą sutikti reorganizuoti įmonę. Jeigu įmonėje sudaryta valdyba, reorganizavimo sąlygos turi būti suderintos su valdyba.

4. Reorganizuojant valstybės įmonę, reorganizavime gali dalyvauti tik valstybės įmonės.

5. Reorganizuojant savivaldybės įmonę, reorganizavime gali dalyvauti tik tos savivaldybės įmonės, kurių savininkė yra ta pati savivaldybė.

6. Reorganizuojama įmonė negali būti pertvarkoma.

7. Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos įmonės ar įregistruojami tęsiančių veiklą įmonių pakeisti įstatai. Naujai kuriamoms įmonėms įregistruoti juridinių asmenų registrui vietoj teisės akto, kuriuo steigiama įmonė, pateikiamas sprendimas dėl reorganizavimo ir reorganizavimo sąlygos. Įmonė, turėjusi reorganizavime dalyvaujančios įmonės statusą, jo netenka nuo reorganizavimo pabaigos.

19 straipsnis. Įmonės pertvarkymas

1. Įmonė gali būti pertvarkoma į šio straipsnio 2 dalyje nurodytų teisinių formų juridinius asmenis, jeigu visas jos prievoles galės perimti kitos teisinės formos juridinis asmuo, veiksiantis po pertvarkymo. Po pertvarkymo veikiančiam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkytosios įmonės teisės ir pareigos.

2. Įmonė gali būti pertvarkoma:

1) iš valstybės įmonės į savivaldybės įmonę;

2) iš savivaldybės įmonės į valstybės įmonę;

3) į biudžetinę įstaigą;

4) į akcinę bendrovę;

5) į uždarąją akcinę bendrovę.

3. Sprendimą pertvarkyti įmonę priima įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, išskyrus šio ir kitų įstatymų nustatytas išimtis. Institucija, priėmusi sprendimą pertvarkyti įmonę, kartu tvirtina po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens įstatus (nuostatus). Sprendime pertvarkyti įmonę turi būti nurodyta:

1) teisės akto, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimą, numeris, pavadinimas, priėmimo ir įsigaliojimo datos;

2) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma, pavadinimas, buveinė, veiklos tikslai;

3) kokia teise (nuosavybės ar patikėjimo) įmonės turtas perduodamas juridiniam asmeniui, į kurį pertvarkoma įmonė.

4. Apie priimtą sprendimą pertvarkyti įmonę įmonės vadovas turi pranešti juridinių asmenų registrui bei viešai paskelbti įstatų nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbti įstatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešti visiems įmonės kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės buveinė;

3) įmonės kodas;

4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą įmonę;

5) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma įmonė, teisinė forma;

6) kur ir nuo kada galima susipažinti su juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, steigimo dokumentais ir pertvarkomos įmonės praėjusių 3 finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis.

5. Nuo sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo dienos įmonė įgyja pertvarkomos įmonės statusą.

6. Pertvarkymas laikomas baigtu ir įmonė netenka pertvarkomos įmonės statuso nuo juridinio asmens, kuris veiks po pertvarkymo, įstatų (nuostatų) įregistravimo juridinių asmenų registre.

20 straipsnis. Valstybės įmonės pertvarkymas į savivaldybės įmonę

1. Sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę į savivaldybės įmonę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės nutarimas perduoti ir savivaldybės tarybos sprendimas perimti valstybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į savivaldybės įmonę priimamas atskiras įstatymas.

2. Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą perimti turtą savivaldybės nuosavybėn, kartu įgalioja savivaldybės valdymo instituciją atlikti visus su šiuo sprendimu susijusius veiksmus.

21 straipsnis. Savivaldybės įmonės pertvarkymas į valstybės įmonę

1. Sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę į valstybės įmonę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sprendimas perduoti ir Vyriausybės nutarimas perimti savivaldybės įmonei patikėjimo teise priklausantį turtą valstybės nuosavybėn.

2. Vyriausybė, priimdama nutarimą perimti turtą valstybės nuosavybėn, kartu įgalioja valstybės valdymo instituciją įgyvendinti šios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas.

22 straipsnis. Įmonės pertvarkymas į biudžetinę įstaigą

1. Įmonė, kurios turimų piniginių lėšų pakanka jos įsipareigojimams įvykdyti, gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą.

2. Valstybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš Lietuvos valstybės biudžeto. Savivaldybės įmonė gali būti pertvarkoma į biudžetinę įstaigą, išlaikomą iš savivaldybės biudžeto.

3. Sprendimą pertvarkyti valstybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima Vyriausybė. Sprendimą pertvarkyti savivaldybės įmonę į biudžetinę įstaigą priima savivaldybės taryba.

23 straipsnis. Įmonės pertvarkymas į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę

1. Įmonė gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę, jeigu įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.

2. Įmonė gali būti pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę, jeigu įmonės nuosavas kapitalas yra ne mažesnis nei Akcinių bendrovių įstatyme uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytas minimalus įstatinis kapitalas.

3. Iki sprendimo pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę priėmimo įmonės turtą turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita turi atitikti Akcinių bendrovių įstatymo nepiniginio įnašo vertinimui nustatytus reikalavimus ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo pertvarkyti įmonę priėmimo turi būti pateikta įmonei. Pertvarkant įmonę į akcinę bendrovę, turto vertinimo ataskaita taip pat turi būti pateikta juridinių asmenų registrui kartu su kitais akcinės bendrovės įstatams įregistruoti reikalingais teisės aktų nustatytais dokumentais.

4. Sprendimas pertvarkyti valstybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra Vyriausybės sutikimas pertvarkyti valstybės įmonę, išskyrus atvejus, kai valstybės įmonei pertvarkyti į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę priimamas atskiras įstatymas.

5. Sprendimas pertvarkyti savivaldybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę gali būti priimamas, kai yra savivaldybės tarybos sutikimas pertvarkyti savivaldybės įmonę.

6. Sprendime pertvarkyti įmonę į akcinę bendrovę ar uždarąją akcinę bendrovę, be šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi būti:

1) nurodyta įmonės turto vertė;

2) nurodytas po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, akcijų skaičius, akcijų nominali vertė. Visos akcijos turi būti paprastosios vardinės akcijos. Akcijų nominalių verčių suma turi atitikti turto vertinimo ataskaitoje nurodytą turto vertę;

3) nustatyta pertvarkomos įmonės valdymo organų kompetencija pertvarkymo laikotarpiu, jei ji skiriasi nuo kompetencijos, nustatytos šios įmonės įstatuose.

7. Pertvarkius valstybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, visų akcijų savininkė yra valstybė.

8. Pertvarkius savivaldybės įmonę į akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę, visų akcijų savininkė yra savivaldybė.

9. Po pertvarkymo veiksiančios akcinės bendrovės arba uždarosios akcinės bendrovės įstatus patvirtinusi valstybės ar savivaldybės institucija tampa valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų valdytoja.

24 straipsnis. Įmonės likvidavimas

1. Įmonė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais.

2. Įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priimti sprendimą likviduoti įmonę gali tik po to, kai yra Vyriausybės nutarimas nutraukti valstybės įmonės veiklą arba savivaldybės tarybos sprendimas nutraukti savivaldybės įmonės veiklą.

3. Sprendimą likviduoti įmonę priėmusi įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, teismas arba juridinių asmenų registro tvarkytojas, kai jų iniciatyva teismas priima sprendimą likviduoti įmonę, privalo paskirti likvidatorių. Nuo likvidatoriaus paskyrimo įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų.

4. Jei įmonė įsteigta ribotam laikui, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki nustatyto laikotarpio pabaigos, įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija privalo paskirti likvidatorių arba priimti sprendimą pratęsti veiklos laikotarpį ir pakeisti įmonės įstatus. Jeigu šio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytame teisės akte yra nustatytas laikotarpis, kuriam steigiama įmonė, sprendimas pratęsti šį valstybės įmonės veiklos laikotarpį gali būti priimamas gavus išankstinį Vyriausybės sutikimą, savivaldybės įmonės – gavus išankstinį savivaldybės tarybos sutikimą.

5. Jei įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nepriima sprendimo pratęsti įmonės veiklos laikotarpį ir nepaskiria likvidatoriaus, įmonės vadovas ar juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę kreiptis į teismą, kad šis paskirtų likvidatorių.

6. Jei įmonės likvidavimo pagrindas yra teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimas likviduoti bankrutavusią įmonę, ji likviduojama Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

7. Apie sprendimą likviduoti įmonę turi būti viešai paskelbta įstatuose nustatyta tvarka ir įstatuose nurodytame dienraštyje tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta vieną kartą įstatuose nurodytame dienraštyje ir pranešta visiems kreditoriams raštu. Skelbime arba pranešime turi būti nurodyta:

1) įmonės pavadinimas;

2) įmonės buveinė;

3) įmonės kodas;

4) registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie likviduojamą įmonę;

5) sprendimo likviduoti įmonę priėmimo diena.

8. Apie likvidavimą pranešama juridinių asmenų registrui teisės aktų nustatyta tvarka ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Nuo sprendimo likviduoti įmonę priėmimo įmonė įgyja likviduojamos įmonės statusą, o jo netenka įmonę likvidavus ar įstatymų nustatytais atvejais atšaukus sprendimą ją likviduoti. Likvidavimo atšaukimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui.

9. Likviduojamos įmonės kreditorių reikalavimai tenkinami įstatymų nustatyta tvarka. Patenkinus visus likviduojamos valstybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas perduodamas valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, jeigu Vyriausybė nenutaria kitaip. Patenkinus visus likviduojamos savivaldybės įmonės kreditorių reikalavimus, likęs turtas savivaldybės tarybos sprendimu perduodamas kitiems savivaldybės administravimo subjektams.

25 straipsnis. Likvidatoriaus kompetencija

1. Likvidatorius turi įmonės valdymo organų teises ir pareigas nuo jo paskyrimo dienos.

2. Be kitų šiame Įstatyme ir Civiliniame kodekse nustatytų pareigų, likvidatorius privalo:

1) pranešti juridinių asmenų registrui apie sprendimą likviduoti įmonę, pateikti sprendimą patvirtinantį dokumentą ir pranešti duomenis apie likvidatorių;

2) sudaryti likvidavimo laikotarpio pradžios įmonės balansą;

3) baigti vykdyti įmonės prievoles, atsiskaityti su likviduojamos įmonės kreditoriais;

4) pareikšti reikalavimus įmonės skolininkams;

5) perduoti likusį įmonės turtą šio Įstatymo nustatyta tvarka;

6) sudaryti įmonės likvidavimo aktą;

7) perduoti dokumentus saugoti Archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

8) pateikti juridinių asmenų registrui įmonės likvidavimo aktą bei kitus teisės aktų nustatytus dokumentus, reikalingus likviduotai įmonei išregistruoti.

Septintasis skirsnis

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Įsigaliojus šiam Įstatymui, institucijos, iki šio Įstatymo įsigaliojimo vykdžiusios įmonių steigėjo funkcijas, įgyvendina šių įmonių savininko teises ir pareigas.

2. Šio Įstatymo nustatyti reikalavimai gauti Vyriausybės sutikimą priimant šiame Įstatyme nurodytus sprendimus Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos bankui netaikomi. Lietuvos bankui taip pat netaikoma šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostata skirti į valdybą (jeigu valdyba sudaroma) valstybės tarnautojus.

3. Iki 2004 m. gruodžio 31 d. už kapitalo naudojimą įmonė moka palūkanas iš pelno. Valstybės įmonė moka palūkanas į valstybės biudžetą. Valstybės įmonių mokamų palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Savivaldybės įmonė moka palūkanas į savivaldybės biudžetą. Savivaldybės įmonės mokamų palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką nustato savivaldybės taryba.

4. Šio Įstatymo nustatytos normos dėl įmonių registravimo juridinių asmenų registre įsigalioja nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios.

5. Iki juridinių asmenų registro veiklos pradžios:

1) įmonės, jų filialai ir atstovybės bei jų dokumentai ir duomenys registruojami ir kaupiami įmonių rejestre;

2) dokumentai, kurie šio Įstatymo nustatyta tvarka turi būti pateikti juridinių asmenų registrui, pateikiami įmonių rejestro tvarkytojui.

6. Nuo juridinių asmenų registro veiklos pradžios įmonių rejestre įregistruotos įmonės laikomos įregistruotomis juridinių asmenų registre.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Nuo šio Įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 1995, Nr. 36-888; 1996, Nr. 64-1508; 1997, Nr. 69-1738, Nr. 117-3006; 1998, Nr. 26-671; 1999, Nr. 60-1956; 2000, Nr. 28-761, Nr. 34-956, Nr. 42-1186, Nr. 83-2512) tik tiek, kiek jis neprieštarauja Civiliniam kodeksui, taikomas:

1) valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių, kurių steigimo aktai yra priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, steigimo procedūroms;

2) valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių, dėl kurių reorganizavimo ar likvidavimo sprendimai yra priimti iki šio Įstatymo įsigaliojimo dienos, reorganizavimo arba likvidavimo procedūroms.

2. Iki šio Įstatymo įsigaliojimo įsteigtų įmonių įstatai turi būti pakeisti pagal šį Įstatymą ir teisės aktų nustatyta tvarka iki 2004 m. liepos 1 d. pateikti įregistruoti juridinių asmenų registrui.

3 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei

Vyriausybė iki 2004 m. birželio 1 d. pateikia Seimui įstatymo, kuriame būtų numatytas mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise, projektą.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                 ROLANDAS PAKSAS