LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VISUOMENĖS ŠVIETIMO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ KLAUSIMAIS PROGRAMOS IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO
2010 m. gegužės 5 d. Nr. ĮV-260
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 1162 priemonę:
1. Tvirtinu pridedamas:
2. Pavedu Autorių teisių skyriui įgyvendinti šiuo įsakymu patvirtintą Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą.
3. Pripažįstu netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. ĮV-65 „Dėl Visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2004–2005 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 47-1559);
3.2. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. ĮV-706 „Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 19-723);
3.3. Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymą Nr. ĮV-458 „Dėl kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. ĮV-706 „Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 110-4210).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-260
VISUOMENĖS ŠVIETIMO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ KLAUSIMAIS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa (toliau – Visuomenės švietimo programa) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemones, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 33-1268).
2. Visuomenės švietimo programa parengta atsižvelgiant į Europos Sąjungos Tarybos 2010 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje 2010/C56/01, taip pat į Europos Sąjungos Tarybos 2008 m. lapkričio 20 d. išvadas dėl kūrinių internete ir kovos su piratavimu skaitmeninėje erdvėje, kuriose akcentuojama visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais svarba. Edukacinių projektų svarbą nuolat pabrėžia ir Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (PINO).
II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA
3. Teisinis autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimas Lietuvoje atitinka tarptautinius bei Europos Sąjungos standartus: Lietuva yra prisijungusi prie visų svarbiausių tarptautinių sutarčių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje (Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (Žin., 1995, Nr. 40-988); Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (Žin., 1999, Nr. 11-249); Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo (Žin., 1999, Nr. 82-2416); Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis (Žin., 2000, Nr. 95-2970); Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartis (Žin., 2001, Nr. 32-1060)), Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2003, Nr. 28-1125) yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.
4. Lietuvoje sėkmingai ir efektyviai veikia kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo sistema. Kolektyvinio teisių administravimo veiklą Lietuvoje vykdo Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra LATGA-A, Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA, Šiaurės šalių autorių teisių biuro filialas „NCB Lietuva“ bei audiovizualinių kūrinių gamintojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija AGICOA (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos). Kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina savo atstovaujamų subjektų teisę gauti atlyginimą už jų kūrinių ir gretutinių teisių objektų viešą panaudojimą, padeda sustiprinti teisių turėtojų derybines pozicijas santykiuose su kūrinių ir gretutinių teisių naudotojais. Tokių organizacijų veikla svarbi ir naudotojams (verslo įmonėms, kitiems subjektams), nes sudaro sąlygas įgyvendinti „vieno langelio“ principą kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimo licencijoms įsigyti. Visgi kolektyvinio administravimo asociacijoms Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų valstybių, būdingas negatyvus įvaizdis visuomenėje: populiarūs kaltinimai veiklos neskaidrumu, nepakankamu efektyvumu, valstybinės priežiūros trūkumu. Tam didžiulės įtakos turi nepakankamas visuomenės sąmoningumas intelektinės nuosavybės teisių atžvilgiu ir beatodairiškas naudotojų interesų protegavimas viešojoje erdvėje.
5. Tarptautinis intelektinės nuosavybės aljansas (IIPA) kasmet rengia pranešimą apie intelektinės nuosavybės teisių gynimą įvairiose pasaulio šalyse (Special 301 Report) ir suformuoja stebimų valstybių sąrašą (Watch list), į kurį paprastai įtraukiamos valstybės, IIPA nuomone, neskiriančios pakankamo dėmesio intelektinės nuosavybės teisių gynimui. 2002–2008 metais Lietuva buvo minima šiame sąraše. 2008 m. IIPA įvertino pažangą, kurią Lietuva padarė reglamentuodama intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, įgyvendindama efektyvesnes teisių gynimo priemones bei vykdydama tęstinį visuomenės švietimą intelektinės nuosavybės teisų klausimais. Ypač palankiai įvertinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 192 straipsnio pakeitimai (Žin., 2009, Nr. 87-3663), kuriais diferencijuota ir sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų neteisėtą panaudojimą komerciniais tikslais bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214(10) straipsnio pakeitimai (Žin., 2009, Nr. 89-3805), kuriais numatyta administracinė atsakomybė už kūrinių ir gretutinių teisių objektų neteisėtą panaudojimą nekomerciniais tikslais). Dėl padarytos pažangos 2009 m. Lietuva buvo išbraukta iš minėto stebimų valstybių sąrašo. Visgi intelektinės nuosavybės piratavimo lygis Lietuvoje išlieka labai aukštas, todėl būtina imtis priemonių užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistemos efektyvumą: tinkamai reaguoti į skaitmeninių technologijų įtaką kūrinių išraiškos ir naudojimo būdams, nenumaldomai didėjančias galimybes be apribojimų ir finansinių sąnaudų naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus įvairiausioms reikmėms pačiais patogiausiais būdais.
6. Į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą vis dar yra nukreiptas didžiulis Europos Sąjungos institucijų dėmesys. Europos Sąjunga nepaliaujamai skelbia apie būtinybę užtikrinti aukšto lygio autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą vidaus rinkoje. Pats naujausias Europos Sąjungos dokumentas šiais klausimais yra Europos Sąjungos Tarybos 2010 m. kovo 1 d. rezoliucija dėl didesnės intelektinės nuosavybės teisių apsaugos vidaus rinkoje 2010/C 56/01 (toliau – Rezoliucija), kurioje:
6.1. dar kartą pabrėžiama, kaip svarbu apsaugoti intelektinės nuosavybės teises, kurios yra vienas iš svarbiausių kultūrų ir įvairovės skatinimo veiksnių, padedančių visapusiškai pasinaudoti Europos įmonių, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, mokslinių tyrimų, inovacijų ir kūrybiškumo veiklą siekiant remti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europos Sąjungoje bei užtikrinti didesnį Europos konkurencingumą pasaulyje (Rezoliucijos 16 dalis);
6.2. pabrėžiama, kad autorių teisių ir gretutinių teisių srityje su kultūrinio bei kūrybinio turinio prekėmis susijęs piratavimas sparčiai besivystančioje skaitmeninėje aplinkoje kenkia teisėtai prekybai jų laikmenomis, todėl apsunkina galimybes atsirasti konkurencingiems teisėto kultūrinio ir kūrybinio turinio kūrimo verslo modeliams, kelia abejonių dėl deramo teisių turėtojų atlyginimo ir stabdo Europos kultūros pramonės, kuri kuria teisėtą, įvairų ir aukštos kokybės kultūrinį turinį, vystymąsi (Rezoliucijos 19 dalis);
6.3. atkreipiamas dėmesys, kad svarbu informuoti visuomenę apie prekių klastojimo ir piratavimo poveikį visuomenei ir ekonomikai, visų pirma apie potencialų suklastotų ir piratinių prekių pavojų sveikatai ir saugai, taip pat Europos konkurencingumui, kūrybiškumo sričiai, inovacijoms ir darbo vietoms, ir skatina Komisiją, valstybes nares ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant vartotojus, analizuoti ir vykdyti veiksmingas visuomenės informavimo kampanijas (Rezoliucijos 28 dalis);
6.4. valstybės narės ir Komisija primygtinai raginamos išnagrinėti, kaip geriausiai būtų galima pasinaudoti Europos Sąjungos jau turima patirtimi ir žiniomis, o nacionalines intelektinės nuosavybės teisių apsaugos įstaigas – išnagrinėti galimybes teikti informaciją teisių turėtojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms, stiprinant esamus ir galbūt kuriant naujus portalus ar pagalbos tarnybas, kad minėti teisių turėtojai galėtų veiksmingai ir patikimai apsaugoti savo intelektinę nuosavybę (Rezoliucijos 38 dalis).
7. Nepaisant minėtų Europos Sąjungos politikos krypčių ir iniciatyvų, Lietuvoje didesnė dalis visuomenės (įskaitant smulkaus ir vidutiniojo verslo atstovus) kol kas nelinkusi deramai vertinti intelektinės nuosavybės teisių svarbos valstybės ir regiono ekonomikos plėtrai – tai akivaizdu iš žiniasklaidoje dažniausiai pateikiamų nuomonių bei diskusijų.
8. Vykdydama Vyriausybės įgaliotos institucijos funkcijas autorių teisių ir gretutinių teisių srityje, Kultūros ministerija visuomet skyrė didelį dėmesį visuomenės švietimui intelektinės nuosavybės klausimais:
8.1. 2000–2003 metais Kultūros ministerija įgyvendino Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1176 „Dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo strategijos ir jos įgyvendinimo 2000–2003 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 84-2552) ir Europos Sąjungos PHARE programos projektą „Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo sistemos stiprinimas“;
8.2. 2004–2005 metais įgyvendinta Visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. ĮV-65 „Dėl Visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2004–2005 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 47-1559) ir PHARE programos projektas „Techninė pagalba Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai įgyvendinant visuomenės informavimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programą“;
8.3. 2007–2008 metais įgyvendinta Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. ĮV-706 „Dėl Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programos ir jos įgyvendinimo 2007–2008 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 19-723).
Įvykdyti projektai, antipiratinės akcijos, organizuoti seminarai, konferencijos, mokymai, konkursai ir kitos įgyvendintos priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų, tačiau šios srities teisiniai santykiai išlieka sudėtingi ir keliantys nemažai problemų visoms suinteresuotoms pusėms – teisių turėtojams, kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojams bei plačiajai visuomenei, todėl būtina užtikrinti visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais tęstinumą. Dėl naujų technologijų plėtros sparčiai besikeičiančioje aplinkoje ypač svarbu reikiamą dėmesį skirti konfliktuojančių interesų pusiausvyrai užtikrinti.
III. VISUOMENĖS ŠVIETIMO PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
9. Šios Visuomenės švietimo programos tikslas yra toliau plėtoti visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių srityje veiklą, akcentuojant autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo, įgyvendinimo ir gynimo aspektus, aktualius informacinės visuomenės kontekste.
10. Šiam tikslui įgyvendinti numatomi Visuomenės švietimo programos uždaviniai:
10.1. informuoti kūrinių naudotojus ir plačiąją visuomenę apie piratavimo daromą žalą (autorių ir gretutinių teisių turėtojų patiriamus nuostolius, neigiamą poveikį kūrybinėms industrijoms, valstybės bei regiono ekonomikai ir pan.);
10.2. informuoti autorių ir gretutinių teisių turėtojus, naudotojus bei plačiąją visuomenę apie būtinybę derinti jų interesus informacinėje visuomenėje ir skatinti diskusijas šia tema;
10.3. skatinti jaunąją kartą (mokinius bei studentus) atkreipti dėmesį į intelektinės nuosavybės svarbą, dalyvauti diskusijose apie šios srities problematiką;
10.4. tobulinti kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikaciją autorių teisių ir gretutinių teisių srityje;
IV. NUMATOMI REZULTATAI
11. Numatoma, kad įgyvendinus Visuomenės švietimo programą, bus pasiektas užsibrėžtas tikslas toliau plėtoti visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių srityje veiklą ir įgyvendinti numatomi uždaviniai:
11.1. visuomenei bus paskelbta daugiau informacijos apie piratavimo daromą žalą – autorių ir gretutinių teisių turėtojų patiriamus nuostolius, neigiamą poveikį kūrybinėms industrijoms, valstybės bei regiono ekonomikai ir pan.;
11.2. bus surengta ir paskatinta diskusijų apie būtinybę derinti kūrėjų ir kūrybos rezultatų naudotojų bei plačiosios visuomenės interesus besikeičiančioje aplinkoje – informacinėje visuomenėje;
11.3. bus padidintas jaunosios kartos susidomėjimas autorių teisių ir gretutinių teisių srities problemomis: mokiniai bei studentai bus įtraukti į diskusijas apie intelektinės nuosavybės svarbą, paskatinti gvildenti šios srities problemas;
11.4. bus sudarytos sąlygos kultūros įstaigų darbuotojams patobulinti kvalifikaciją autorių ir gretutinių teisių srityje (autorių, atlikėjų, fonogramų ir audiovizualinių kūrinių įrašų gamintojų teisės; kūrinių, atlikimų ir įrašų teisėtas panaudojimas ir pan.);
V. VISUOMENĖS ŠVIETIMO PROGRAMOS FINANSAVIMAS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro
2010 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. ĮV-260
VISUOMENĖS ŠVIETIMO INTELEKTINĖS NUOSAVYBĖS TEISIŲ KLAUSIMAIS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingi vykdytojai |
Įvykdymo terminai |
| 1. Informuoti kūrinių naudotojus ir plačiąją visuomenę apie piratavimo daromą žalą (autorių ir gretutinių teisių turėtojų patiriamus nuostolius, neigiamą poveikį kūrybinėms industrijoms, valstybės bei regiono ekonomikai ir pan.) |
1.1. Rengti ir viešai skelbti informaciją apie Europos Komisijos įsteigto Europos prekių klastojimo ir piratavimo stebėsenos centro veiklą |
Kultūros ministerija |
2010 m. |
| 1.2. Bendradarbiauti su kolektyvinio administravimo asociacijomis bei teisių turėtojais, kuriant antipiratinio pobūdžio internetinį portalą, skirtą visuomenės švietimui autorių ir gretutinių teisių srityje |
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su kolektyvinio administravimo asociacijomis ir teisių turėtojais |
2010 m. III ketvirtis |
|
| 2. Informuoti autorių ir gretutinių teisių turėtojus, naudotojus bei plačiąją visuomenę apie būtinybę derinti jų interesus informacinėje visuomenėje ir skatinti diskusijas šia tema |
2.1. Organizuoti Lietuvoje regionines (Baltijos šalių, Lenkijos ir kt. giminingų valstybių) diskusijas dėl autorių teisių į kūrinius našlaičius ir jų panaudojimo sąlygų |
Kultūros ministerija |
2010 m. IV ketvirtis |
| 2.2. Parengti ir paskelbti visuomenei šviečiamąją medžiagą apie atlikėjų teises ir jų įgyvendinimą |
Kultūros ministerija |
2010 m. III ketvirtis |
|
| 3. Skatinti jaunąją kartą (mokinius bei studentus) atkreipti dėmesį į intelektinės nuosavybės svarbą, dalyvauti diskusijose apie šios srities problematiką |
3.1. Organizuoti Jaunojo teisininko geriausio straipsnio autorių teisių ir gretutinių teisių tema konkursą (toliau – konkursas) ir skirti premijas konkurso nugalėtojams (Jaunojo teisininko premijų už geriausią straipsnį autorių teisių ir gretutinių teisių tema skyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2008 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. ĮV-177 (Žin., 2008, Nr. 44-1662), numatyta tvarka) |
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, Mykolo Romerio universitetu ir kolektyvinio administravimo asociacijomis |
2010 m. II ketvirtis |
| 3.2. Paskelbti Kultūros ministerijos tinklalapyje konkurso nugalėtojų straipsnius autorių teisių ir gretutinių teisių temomis |
Kultūros ministerija |
2010 m. II ketvirtis |
|
| 3.3. Rengti ir pristatyti pranešimus jaunimui skirtuose seminaruose, konferencijose, forumuose apie autorių ir gretutines teises, jų įgyvendinimą bei apsaugos reikšmę |
Kultūros ministerija |
2010 m. II, III ketvirtis |
|
| 4. Tobulinti kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikaciją autorių teisių ir gretutinių teisių srityje |
4. Organizuoti seminarus kultūros įstaigų darbuotojams aktualiais autorių teisių ir gretutinių teisių klausimais |
Kultūros ministerija |
2010 m. II, III ketvirtis |
| 5. Tobulinti teisėsaugos institucijų darbuotojų kvalifikaciją intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje |
5. Bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru organizuojant Lietuvoje seminarą/mokymus regiono teisėsaugos institucijų darbuotojams |
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos valstybiniu patentų biuru |
2010 m. III ketvirtis |