LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMOS TOBULINIMO KONCEPCIJOS IR JOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANO PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 17 d. Nr. 785
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 466 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimą Nr. 515 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo – naujų savivaldybių steigimo – programos“ (Žin., 1999, Nr. 40-1268);
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1340 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 515 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo – naujų savivaldybių steigimo – programos“ dalinio pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 104-2992).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 785
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMOS TOBULINIMO KONCEPCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 114-5100), 466 punktą.
2. Šioje koncepcijoje:
2.2. apibrėžiami pagrindiniai veiksniai, lemiantys būtinumą tobulinti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemą;
II. ESAMA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMA
3. Lietuva yra unitarinė valstybė, nedalijama į teritorinius valstybinius darinius. Valstybės valdymo poreikiams Lietuvos Respublikos teritorija suskirstyta į administracinius vienetus, kurie susideda iš gyvenamųjų vietovių. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas yra teritorijos dalis, kurioje valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės institucijos. Teritorijos administraciniai vienetai turi savo ribas, centrą ir pavadinimą.
4. Lietuvoje yra dviejų tipų Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniai vienetai:
4.1. administraciniai vienetai – savivaldybės.
Savivaldybė yra Lietuvos Respublikos teritorijos administracinis vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išrinktos savivaldybės institucijos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) ir kitus įstatymus. Savivaldybė sudaroma iš gyvenamųjų vietovių. Pagrindiniai savivaldybės steigimo kriterijai yra jos pasirengimas tvarkyti ir prižiūrėti savo aplinką, komunalinį ūkį, teikti gyventojams paslaugas ir vykdyti kitas funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.
Savivaldybes sudaro trijų tipų gyvenamosios vietovės – miestai, miesteliai ir kaimai. Nuo 1995 metų Lietuvoje savivaldybės sudaromos sujungiant miesto gyvenamąsias vietoves ir kaimo gyvenamąsias vietoves (miesteliai ir kaimai), kurios įvairiais būdais yra susijusios su savivaldybės centru.
Nuo 2000 metų šalyje yra 60 savivaldybių. Didžiausia savivaldybė yra Vilniaus miesto savivaldybė (per 550 tūkst. gyventojų), mažiausia – Neringos savivaldybė (2,4 tūkst. gyventojų). Vidutinis šalies savivaldybės dydis – 60 tūkst. gyventojų. Dominuoja savivaldybės, kuriose gyventojų yra nuo 20 iki 40 tūkstančių (šios Koncepcijos 1 priedas).
Lietuvos savivaldybės, palyginti su Europos Sąjungos valstybių narių ir kandidačių analogiškomis savivaldybėmis, pagal teritoriją ir gyventojų skaičių yra santykiškai didesnės (šios Koncepcijos 2 priedas). 2000–2001 metais lankydamiesi Lietuvoje, į tai dėmesį atkreipė ir Europos Tarybos ekspertai;
4.2. aukštesnieji administraciniai vienetai – apskritys.
Apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas, kurio valdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė pagal Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymą (Žin., 1994, Nr. 101-2015) ir kitus įstatymus.
Nuo 1995 metų šalyje yra 10 apskričių. Jos sudarytos iš savivaldybių, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu.
Didžiausia yra Vilniaus apskritis (850 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskritis (135 tūkst. gyventojų). Vidutinis šalies apskrities dydis – 350 tūkst. gyventojų. Lietuvoje dominuoja apskritys, kuriose gyventojų yra nuo 150 iki 200 tūkstančių (šios Koncepcijos 3 priedas).
Palyginus Lietuvos aukštesniuosius administracinius vienetus su Europos Sąjungos valstybių narių ir kandidačių analogiškais administraciniais vienetais, galima daryti išvadą, kad jie iš esmės atitinka vidutinį Europos Sąjungos valstybių narių ir kandidačių šio lygmens administracinių vienetų dydį (šios Koncepcijos 4 priedas).
5. Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti valstybės teritorijoje suformuojami teritoriniai dariniai, neturintys teritorijos administracinio vieneto statuso:
5.1. teritorinio valstybinio administravimo zonos. Tai teritorijos, kuriose valstybinio administravimo subjektai vykdo savo funkcijas. Administravimo funkcijas šiose teritorijose vykdo teritoriniai valstybinio administravimo subjektai. Teritorinio valstybinio administravimo zonos ribos gali sutapti arba nesutapti su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ribomis.
Lietuvos Respublikos teritorijoje yra Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai – 8, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos teritorinės muitinės – 5, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai – 15, Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos skyriai didžiausiuose miestuose – 7, Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos regioniniai skyriai – 4. Šių institucijų teritorinių padalinių funkcijos vykdomos teritorijose, kurios nesutampa su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ribomis.
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir kai kurių kitų viešojo administravimo subjektų teritorinių padalinių administravimo zonų ribos sutampa su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ribomis;
5.2. savivaldybės teritorinio administravimo zonos. Tai seniūnijų administruojamos teritorijos. Savivaldybių taryboms suteikta teisė savivaldybių teritorijas padalyti į seniūnijų teritorijas ir jose organizuoti dalies viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Seniūnijos – savivaldybės administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai. Iš viso Lietuvoje yra 525 seniūnijos.
6. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistema nuolat tobulinama, ji pritaikoma nepriklausomos valstybės ir gyventojų poreikiams. Antai:
6.1. 1990 metais Lietuvoje įvesta dviejų lygių penkių tipų teritorijos administracinių vienetų sistema, kurią sudarė 11 respublikos miestų ir 44 rajonai (pirmasis lygis) ir 530 apylinkių, rajoninių miestų ir miesto tipo gyvenviečių (antrasis lygis);
6.2. 1995 metais pradėtas įgyvendinti pirmasis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos etapas, kurio metu buvo:
6.2.2. panaikinta 530 žemesniojo lygmens teritorijos administracinių vienetų – apylinkių, rajoninio pavaldumo miestų ir miesto tipo gyvenviečių;
6.2.3. buvusieji aukštesniojo lygmens teritorijos administraciniai vienetai – 11 respublikinio pavaldumo miestų ir 44 rajonai – tapo teritorijos administraciniais vienetais – savivaldybėmis;
6.3. 2000 metais buvo pradėtas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrasis etapas ir per pirmąją šio etapo pakopą buvo atlikti šie valstybės teritorijos administracinių vienetų sistemos pertvarkymai:
6.3.1. įsteigti penki nauji teritorijos administraciniai vienetai – Elektrėnų, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Pagėgių ir Rietavo savivaldybės;
6.3.3. išplėstos Birštono, Druskininkų, Mažeikių rajono ir Vilniaus miesto savivaldybių teritorijų ribos;
III. PAGRINDINIAI VEIKSNIAI, LEMIANTYS BŪTINUMĄ TOBULINTI LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMĄ
7. Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimą lemiantys veiksniai:
7.1. nebaigtas įgyvendinti Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrasis etapas;
7.3. prieštaravimai tarp savivaldybių, kurių vienos centras ir daugelis įstaigų bei organizacijų, teikiančių gyventojams viešąsias paslaugas, yra kitos savivaldybės teritorijoje (pvz., Alytaus miesto ir Alytaus rajono savivaldybės, Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybės, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybės, Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono savivaldybės, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės);
7.5. kai kuriose savivaldybių teritorijose savivaldybės administravimo subjektai yra toli nuo gyventojų, neužtikrina spartesnio ir geresnio vietos reikalų tvarkymo, viešųjų paslaugų teikimo, lemia dalies gyventojų pasyvumą ir mažą suinteresuotumą dalyvauti tvarkant viešuosius vietos reikalus (pvz., Švenčionių savivaldybės centras nutolęs 35 kilometrus nuo Pabradės, Kretingos – 34 kilometrus nuo Salantų, Šalčininkų – 33 kilometrus nuo Eišiškių, Kauno – 31 kilometrą nuo Vilkijos, Raseinių – 30 kilometrų nuo Ariogalos, Varėnos – 29 kilometrus nuo Merkinės, Tauragės – 27 kilometrus nuo Skaudvilės, Šiaulių – 27 kilometrus nuo Kuršėnų, Panevėžio – 27 kilometrus nuo Ramygalos);
IV. SIŪLOMA LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMA
8. Siūlomą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemą sudarys:
8.1. administraciniai vienetai – savivaldybės.
Savivaldybių skaičius būtų didinamas remiantis Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. I-586 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 1994, Nr. 61-1201) iki optimalaus vietos savivaldai organizuoti modelio.
Tai modelis, orientuotas į istoriškai susiklosčiusio tolygaus šalies gyvenviečių tinklo centrų, jų įtakos zonų atkūrimą ir išsaugojimą. Jis užtikrintų teritorijos administracinių vienetų optimalų mastelį ir patogų susisiekimą, o tai yra būtina savivaldos organizavimo požiūriu;
8.2. aukštesnieji administraciniai vienetai – apskritys.
Apskričių skaičius dabartiniu laikotarpiu (iki 2010 metų) nebūtų keičiamas. Steigiant naujas savivaldybes, apskričių ribos galėtų būti tikslinamos.
Taip būtų siekiama užtikrinti teritoriškai diferencijuotą socialinę, ekonominę ir ekologinę plėtotę ir krašto tvarkymą taip, kad būtų visapusiškai panaudoti vietos sąlygų ypatumai ir išsaugota regionų savastis. Siekiant šių tikslų, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), numatyta staigiai ir radikaliai nekeisti šalies teritorijos naudojimo struktūros, kad būtų užtikrintas apgyvendinimo sistemos stabilumas ir gyventojų užimtumas. Be to, apskritys sudarytos iš savivaldybių, pasižyminčių socialinių, ekonominių ir etnokultūrinių interesų bendrumu, ir jos iš esmės atitinka vidutinį Europos Sąjungos valstybių narių ir kandidačių analogiško lygmens administracinių vienetų dydį (šios Koncepcijos 4 priedas).
9. Lietuvos Respublikos teritoriją, dalijamą į darinius, neturinčius teritorijos administracinio vieneto statuso, sudarys:
9.1. regionai – teritorijos, turinčios vieną arba daugiau bruožų ar ypatybių (sukurtų gamtos ar žmogaus veiklos), kurios suteikia teritorijai vienovės matmenį ir leidžia ją išskirti iš kitų aplinkinių teritorijų.
Įgyvendindama regioninės politikos tikslus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė prireikus galės sudaryti regionus iš kelių bendras ribas turinčių apskričių ar savivaldybių.
Prieš sudarydama regionus, kurių ribos nesutampa su apskričių teritorijų ribomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija šį klausimą derins su tokiam regionui priklausančių savivaldybių tarybomis;
9.2. teritorinio valstybinio administravimo zonos:
9.2.1. atsižvelgiant į teritorinių valstybinio administravimo subjektų vykdomų funkcijų specifiką, teritorinio valstybinio administravimo zonų ribos turėtų:
9.3. seniūnijų teritorijos – savivaldybės teritorijos dalys, kuriose vykdoma dalis savivaldybių viešojo administravimo funkcijų.
Savivaldybėms teisės aktų nustatyta tvarka būtų suteikta teisė laisvai nustatyti seniūnijų skaičių ir dydį, nustatyti ir keisti jų ribas. Atsižvelgiant į savivaldybių poreikius, šalyje galėtų būti iki 550 seniūnijų.
V. LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMOS TOBULINIMAS
10. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo tikslas – baigti pradėtą šalies teritorijos administracinių vienetų reformos antrąjį etapą sudarius sąlygas steigti naujas savivaldybes.
11. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo uždaviniai:
11.1. sudaryti palankias teritorines sąlygas savarankiškai socialinei ekonominei savivaldybių plėtrai, suderintam visos administruojamos teritorijos planavimui, vietos bendruomenėms patogių ir naudingų gyvenamųjų vietovių plėtros balansui;
11.2. panaikinti prieštaravimus tarp savivaldybių, kurių vienos centras ir daugelis įstaigų bei organizacijų, teikiančių gyventojams viešąsias paslaugas, yra kitos savivaldybės teritorijoje;
11.3. užtikrinti spartesnį ir geresnį vietos reikalų tvarkymą, viešųjų paslaugų teikimą teritorijose, kuriose savivaldybės administravimo subjektai yra toli nuo gyventojų;
12. Naujos savivaldybės gali būti steigiamos, kai yra visos šios sąlygos:
12.2. savivaldybė pasirengusi (administraciniai gebėjimai ir finansinės galimybės) vykdyti teisės aktuose nustatytas funkcijas;
12.3. pareiškiama valstybės valdžios (Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės) politinė valia;
13. Naujų savivaldybių steigimo principai:
13.1. tolesnė Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos antrojo etapo tąsa gali būti vykdoma prieš rinkimus į savivaldybių tarybas, paliekant galimybę gyventojų iniciatyva steigti naujas savivaldybes ir po įvykusių savivaldybių tarybų rinkimų, kol bus įgyvendinti teritorijos administracinių vienetų reformos antrajam etapui iškelti tikslai ir uždaviniai;
13.2. naujos savivaldybės steigiamos, esamos panaikinamos ar savivaldybių teritorijų ribos keičiamos galiojančių įstatymų nustatyta tvarka, neprieštaraujant Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų reformos tikslų įgyvendinimui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo 1994 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. I-586 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo įgyvendinimo“;
13.3. nauja savivaldybė steigiama taip: jos teritorija paprastai sudaroma iš dalies vienos esamos savivaldybės teritorijos, o jeigu yra galimybė, prie jos prijungiamos to pageidaujančios kitų savivaldybių gyvenamosios vietovės;
13.4. naujos savivaldybės teritoriją sudaro miestas – būsimasis savivaldybės centras – ir aplinkinės bei įvairiais ryšiais su juo susijusios gyvenamosios vietovės;
13.7. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos naujoms savivaldybėms steigti:
13.7.2. savivaldybių administraciniams pastatams įsigyti (pastatyti, rekonstruoti ar nusipirkti ir remontuoti);
13.7.5. valstybės institucijų teritorinių padalinių naujose savivaldybėse administracinėms patalpoms įsigyti;
14. Naujų savivaldybių steigimo kriterijai:
14.1. naujos savivaldybės finansinis pajėgumas – ne mažiau kaip 20 procentų naujos savivaldybės biudžeto, be Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, turi sudaryti tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai, nes savivaldybės finansinis pajėgumas vertinamas pagal gyventojų mokestinio pajėgumo vidurkio vienam naujos savivaldybės gyventojui santykį su šalies vidurkiu;
14.2. naujos savivaldybės administraciniai gebėjimai ir finansinis pajėgumas vykdyti savarankiškas ir priskirtąsias (ribotai savarankiškas) funkcijas;
14.3. naujos savivaldybės administracinis gebėjimas vykdyti valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas;
14.4. bendras savivaldybės gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 15 tūkst. gyventojų (galima išimtis esant specialiam pagrindimui, visų pirma socialiniam ir ekonominiam), nes savivaldybės administracijos pareigybių skaičius ir valdymo išlaidos, tenkančios tūkstančiui gyventojų, mažėja didėjant savivaldybės gyventojų skaičiui;
14.5. savivaldybės centro gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 tūkst. gyventojų (galima išimtis), nes tai turi nemažą įtaką naujos savivaldybės administraciniams gebėjimams užtikrinti renkant kvalifikuotus valstybės tarnautojus dirbti savivaldybės administracijoje;
14.6. naujos savivaldybės centras turi būti ne mažiau kaip 20 kilometrų nutolęs nuo reformuojamos esamos savivaldybės centro, nes juo toliau nuo esamos savivaldybės centro steigiama nauja savivaldybė, juo daugiau sutaupoma gyventojų išlaidų kelionėms ir savivaldybės išlaidų – visuomeniniam transportui.
15. Naujų savivaldybių steigimo procedūros:
15.1. Kai iniciatyvą įsteigti savivaldybę pareiškia vietos gyventojai ir per savivaldybės merą pateikia prašymą atrankos koordinatoriui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija), turi būti laikomasi šių procedūrų:
15.1.1. Atliekama pirminė prašymo steigti naują savivaldybę atranka pagal šios Koncepcijos 14.4-14.6 punktuose nustatytus kriterijus ir priimamas sprendimas dėl vietos gyventojų apklausos vykdymo (įforminama apklausos koordinatoriaus įsakymu) ar nevykdymo (raštu išdėstomi prašymo atmetimo motyvai).
15.1.3. Atsižvelgiant į gyventojų apklausos rezultatus ir įvertinus projektų ekonominį pagrindimą, atliekama antrinė prašymo steigti naują savivaldybę atranka.
15.1.4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, vykdoma tretinė prašymo steigti naują savivaldybę atranka.
15.1.5. Priimami savivaldybių tarybų sprendimai dėl numatomų steigti naujų savivaldybių ir parengiami savivaldybių teritorijų keitimo planai.
15.1.6. Parengiami teisės aktų, kurių reikia keičiant savivaldybių teritorijų ribas ir steigiant naujas savivaldybes, projektai. Juos Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui, kuris priima sprendimą.
15.2. Kai iniciatyvą steigti naują savivaldybę pareiškia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, turi būti laikomasi šių procedūrų:
15.2.1. Naujos savivaldybės steigimo projektas ekonomiškai pagrindžiamas – atliekami ekonominiai skaičiavimai ir įvertinamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybės.
15.2.3. Atsižvelgiant į gyventojų apklausos rezultatus ir ekonominį pagrindimą, priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas dėl naujos savivaldybės steigimo tikslingumo.
15.2.4. Priimami savivaldybių tarybų sprendimai dėl numatomų steigti naujų savivaldybių ir parengiami savivaldybių teritorijų keitimo planai.
15.2.5. Parengiami teisės aktų, kurių reikia keičiant savivaldybių teritorijų ribas ir steigiant naujas savivaldybes, projektai. Juos Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia Lietuvos Respublikos Seimui, kuris priima sprendimą.
16. Naujų savivaldybių įsteigimo tvarka:
16.1. Teisės aktų nustatyta tvarka parengiami naujų savivaldybių steigimo projektai, atitinkantys nustatytus naujų savivaldybių steigimo kriterijus, pagrįsti gyventojų apklausų rezultatais ir ekonominiais skaičiavimais (projektų rengimo ir svarstymo tvarką nustato Vidaus reikalų ministerija).
16.2. Rinkimai į įsteigtų naujų savivaldybių tarybas jų steigimo laikotarpiu skelbiami ir vykdomi anksčiau negu visuotiniai rinkimai į savivaldybių tarybas.
16.3. Naujų savivaldybių steigimosi laikotarpis prasideda išrinktų tarybos narių susirinkimo į pirmąjį posėdį dieną ir baigiasi visuotinių rinkimų į savivaldybių tarybas mėnesio paskutinę dieną.
16.4. Naujų savivaldybių tarybos visą steigimosi laikotarpį dirba pagal įstatymo pagrindu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą organizacinio darbo reglamentą ir nustatytus reikalavimus, kai jos vykdo pasirengimo darbus prieš steigdamos savo administraciją, formuodamos biudžetą, perimdamos ir tvarkydamos savivaldybės turtą ir įsipareigojimus.
17. Valstybės institucijų teritorinių padalinių ar nuotolinių darbo vietų steigimas naujose savivaldybėse:
17.1. Steigtini:
17.2. Apylinkių teismai steigiami naujos savivaldybės teritorijoje, kurioje gyvena ne mažiau kaip 30 tūkstančių gyventojų. Naujos savivaldybės teritorijoje, kurioje gyvena mažiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, dėl apylinkės teismo steigimo ar šios savivaldybės teritorijos priskyrimo esamų teismų veiklos teritorijoms sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, rengiant naujos savivaldybės steigimo dokumentus ir įstatymu nustatant apylinkių veiklos teritorijas. Teritorinės prokuratūros steigiamos ir jų veiklos teritorijos nustatomos atsižvelgiant į įstatymų nustatytas apylinkių teismų veiklos teritorijas.
18. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo prioritetai:
18.1. Siekiant panaikinti prieštaravimus tarp savivaldybių, kurių vienos centras ir daugelis įstaigų bei organizacijų, teikiančių gyventojams viešąsias paslaugas, yra kitos savivaldybės teritorijoje, reformuoti Alytaus miesto, Alytaus rajono, Kauno miesto, Kauno rajono, Panevėžio miesto, Panevėžio rajono, Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybes.
18.2. Naujas savivaldybes steigti tik reformuojamų savivaldybių teritorijose, nekeičiant apskričių ribų.
18.3. Pakeisti (suvienodinti) visų savivaldybių pavadinimus – išbraukti iš savivaldybės pavadinimo žodžius „miesto“ arba „rajono“, o savivaldybėms, kurių centrai yra didžiausiuose šalies miestuose, suteikti didžiausių savivaldybės teritorijoje esančių miestų pavadinimus, jeigu jie bus naujos savivaldybės centrai.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Šioje Koncepcijoje numatyti pertvarkymai bus atliekami pagal šiuo nutarimu patvirtintą Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo veiksmų planą.
20. Atitinkami ekonominiai skaičiavimai dėl naujų savivaldybių steigimo bus atliekami parengus Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų sistemos tobulinimo koncepcijos įgyvendinimo veiksmų plane nurodytą naujų savivaldybių steigimo ekonominio pagrindimo metodiką, pagal kurią bus skaičiuojamas lėšų poreikis naujoms savivaldybėms steigti.
______________
Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų sistemos
tobulinimo koncepcijos
1 priedas
SAVIVALDYBIŲ DYDIS LIETUVOJE
| Pagal gyventojų skaičių |
Pagal teritorijos plotą |
||||
| tūkst. gyventojų |
savivaldybių skaičius, vnt. |
dalis bendru mastu, procentais |
tūkst. hektarų |
savivaldybių skaičius, vnt. |
dalis bendru mastu, procentais |
| Iki 10 |
2 |
3,3 |
iki 25 |
7 |
11,7 |
| Nuo 10 iki 20 |
5 |
8,3 |
nuo 25 iki 50 |
3 |
5 |
| Nuo 20 iki 30 |
11 |
18,3 |
nuo 50 iki 75 |
4 |
6,7 |
| Nuo 30 iki 40 |
15 |
25 |
nuo 75 iki 100 |
6 |
10 |
| Nuo 40 iki 50 |
8 |
13,3 |
nuo 100 iki 125 |
11 |
18,3 |
| Nuo 50 iki 60 |
8 |
13,3 |
nuo 125 iki 150 |
15 |
25 |
| Nuo 60 iki 70 |
2 |
3,3 |
nuo 150 iki 175 |
8 |
13,3 |
| Nuo 70 iki 80 |
2 |
3,3 |
nuo 175 iki 200 |
3 |
5 |
| Nuo 80 iki 90 |
2 |
3,3 |
per 200 |
3 |
5 |
| Nuo 90 iki 100 |
0 |
0 |
|
|
|
| Nuo 100 iki 200 |
3 |
5 |
|
|
|
| Nuo 200 iki 300 |
0 |
0 |
|
|
|
| Nuo 300 iki 400 |
1 |
1,7 |
|
|
|
| Nuo 400 iki 500 |
0 |
0 |
|
|
|
| Per 500 |
1 |
1,7 |
|
|
|
______________
Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų sistemos
tobulinimo koncepcijos
2 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KANDIDAČIŲ ANALOGIŠKŲ SAVIVALDYBIŲ DYDIS, PALYGINTI SU LIETUVOS SAVIVALDYBĖMIS
| Eil. Nr. |
Valstybė |
Teritorijos plotas, tūkst. kv. kilometrų |
Gyventojų skaičius, mln. |
Administracinių vienetų skaičius, vnt. |
Lietuvoje būtų administracinių vienetų, vnt. |
||
| pagal teritoriją |
pagal gyventojų skaičių |
vidutiniškai |
|||||
| 1. |
Airija |
68,9 |
3,4 |
160 |
151 |
174 |
162 |
| 2. |
Danija |
43,1 |
5,1 |
275 |
415 |
200 |
308 |
| 3. |
Estija |
45,1 |
1,5 |
253* |
366 |
607 |
486 |
| 4. |
Latvija |
64,5 |
2,5 |
560* |
567 |
806 |
686 |
| 5. |
Lenkija |
312,7 |
37,8 |
2404 |
502 |
225 |
364 |
| 6. |
Suomija |
304,6 |
4,9 |
461 |
98 |
348 |
223 |
| 7. |
Švedija |
410,9 |
8,2 |
284 |
45 |
120 |
86 |
* Estijoje ir Latvijoje atliekant teritorijos administracinių vienetų reformą numatoma sumažinti savivaldybių skaičių iki 100.
______________
Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų sistemos
tobulinimo koncepcijos
3 priedas
APSKRIČIŲ DYDIS LIETUVOJE
| Apskrities dydis (gyventojų skaičius, tūkst. žmonių) |
Apskričių skaičius, vnt. |
Lyginamoji dalis, procentais |
||
| pagal apskričių skaičių |
pagal gyventojų skaičių |
pagal teritoriją |
||
| Iki 150 |
1 |
10 |
3,85 |
6,83 |
| Nuo 150 iki 200 |
4 |
40 |
21,28 |
32,52 |
| Nuo 200 iki 250 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Nuo 250 iki 300 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Nuo 300 iki 350 |
1 |
10 |
8,65 |
12,07 |
| Nuo 350 iki 400 |
2 |
20 |
21,71 |
21,31 |
| Nuo 400 iki 700 |
0 |
0 |
0 |
0 |
| Nuo 700 iki 750 |
1 |
10 |
20,14 |
12,4 |
| Per 750 |
1 |
10 |
24,37 |
14,87 |
______________
Lietuvos Respublikos teritorijos
administracinių vienetų sistemos
tobulinimo koncepcijos
4 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KANDIDAČIŲ ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ, ANALOGIŠKŲ LIETUVOS APSKRITIMS, DYDIS
| Eil. Nr. |
Valstybė |
Teritorijos plotas, tūkst. kv. kilometrų |
Gyventojų skaičius, mln. |
Administracinių vienetų skaičius, vnt. |
Lietuvoje tai atitiktų administracinių vienetų skaičių, vnt. |
||
| pagal teritoriją |
pagal gyventojų skaičių |
vidutiniškai |
|||||
| 1. |
Airija |
68,9 |
3,4 |
26 |
25 |
28 |
26 |
| 2. |
Danija |
43,1 |
5,1 |
14 |
21 |
10 |
16 |
| 3. |
Estija |
45,1 |
1,5 |
15 |
22 |
36 |
29 |
| 4. |
Latvija |
64,5 |
2,5 |
26 |
26 |
37 |
32 |
| 5. |
Lenkija |
312,7 |
37,8 |
49 |
11 |
5 |
8 |
| 6. |
Suomija |
304,6 |
4,9 |
12 |
2-3 |
9 |
6 |
| 7. |
Švedija |
410,9 |
8,2 |
24 |
4 |
11 |
8 |
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 785
LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS ADMINISTRACINIŲ VIENETŲ SISTEMOS TOBULINIMO KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO VEIKSMŲ PLANAS
| Eil. Nr. |
Veiksmo pavadinimas |
Veiksmo aprašymas |
Įvykdymo terminas |
| 1. |
Parengiami ar tikslinami teisės aktai, kurių reikia gyventojų iniciatyvai dėl savivaldybių ribų keitimo realizuoti ir įvertinti |
nustatoma tvarka, pagal kurią vietos gyventojai gali pareikšti iniciatyvą dėl naujos savivaldybės steigimo ir informacijos apie iniciatyvų paskelbimą visuomenei, nurodant instituciją, įgaliotą kaupti ir apibendrinti šias iniciatyvas. Teisiškai reglamentuojami gyventojų prašymų steigti naujas savivaldybes atrankos kriterijai. Patikslinamas vietos gyventojų apklausų dėl naujų savivaldybių steigimo teisinis reglamentavimas |
2004 metų I ketvirtis |
| 2. |
Visuomenė informuojama apie iniciatyvų dėl savivaldybių ribų keitimo ar naujų savivaldybių steigimo teisės aktų nustatyta tvarka pateikimą ir procedūrinius reikalavimus |
visuomenė informuojama apie iniciatyvų pateikimo įgaliotai institucijai dėl naujų savivaldybių steigimo terminus, tvarką ir procedūrinius reikalavimus |
2004 metų I ketvirtis |
| 3. |
Rengiama metodika naujų savivaldybių steigimo ekonominiam pagrindimui |
nurodomi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama vertinant naujos savivaldybės ekonominį pasirengimą, taip pat jos steigimo sąlygas ir kitus ekonominius veiksnius, kurių pagrindu apskaičiuojamos naujos savivaldybės steigimo sąnaudos. Parengtą metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė |
2004 metų I ketvirtis |
| 4. |
Vykdoma pirminė prašymų atranka |
įvertinami gyventojų prašymai dėl naujų savivaldybių steigimo pagal prašymų atitikties procedūriniams reikalavimams kriterijus |
* |
| 5. |
Vykdoma vietos gyventojų apklausa |
sužinoma, ką mano gyventojai apie naujos savivaldybės steigimą |
* |
| 6. |
Vykdoma antrinė prašymų atranka |
įvertinami vietos gyventojų apklausos rezultatai. Atliekami atitinkančių procedūrinius reikalavimus prašymų ekonominiai skaičiavimai pagal kriterijus, nurodytus naujų savivaldybių steigimo ekonominio pagrindimo metodikoje |
* |
| 7. |
Vykdoma tretinė prašymų atranka |
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes, vykdoma naujų steigtinų savivaldybių atranka pagal savivaldybės ekonominio pasirengimo kriterijus. Teikiami atitinkami pasiūlymai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, esant teigiamiems ir neigiamiems apklausos rezultatams |
* |
| 8. |
Priimami savivaldybių tarybų sprendimai, kuriuose pateikiama nuomonė dėl numatomų steigti naujų savivaldybių |
sužinoma, kokia savivaldybių tarybų nuomonė apie numatomą savivaldybių steigimą |
* |
| 9. |
Priimamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl parengiamųjų darbų atlikimo savivaldybėms steigti |
atrenkamos numatomos steigti savivaldybės ir patvirtinamas jų steigimo planas |
* |
| 10. |
Rengiami savivaldybių teritorijų keitimo planai |
parengiami ir su suinteresuotomis institucijomis suderinami savivaldybių teritorijų keitimo planai |
* |
| 11. |
Rengiami teisės aktai, kurių reikia naujoms savivaldybėms įsteigti ir jų funkcionavimui užtikrinti, planuojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos joms steigti |
nustatoma, kokia tvarka ir terminais bus vykdomi rinkimai į naujų savivaldybių tarybas (Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimas). Nustatoma, kokias funkcijas vykdys ir kokia tvarka veiks įsteigtų naujų savivaldybių tarybos (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimas) |
* |
| 12. |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projekte numatomos lėšos naujoms savivaldybėms steigti |
Lietuvos Respublikos Vyriausybei rengiant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą, įvertinamos valstybės finansinės galimybės steigti numatytas savivaldybes ir jų steigimo finansavimo šaltiniai |
* |
| 13. |
Lietuvos Respublikos Seimui pateikiamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektas, kuriame siūloma numatyti lėšas naujoms savivaldybėms steigti |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos atitinkamų (einančių prieš savivaldybių tarybų rinkimus) metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame numatomos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos naujoms savivaldybėms steigti |
* |
| 14. |
Lietuvos Respublikos Seimui pateikiami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektai |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimą pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą. Šiame įstatymo projekte nustatoma, kokios steigiamos naujos savivaldybės ir jų centrai, kurių savivaldybių teritorijos ir ribos keičiamos |
* |
| 15. |
Sudaromas naujų savivaldybių steigimo organizacinis komitetas |
Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą sudaryti naujų savivaldybių steigimo organizacinį komitetą, kuris spręstų klausimus ir teiktų pasiūlymus, kaip spręsti naujų savivaldybių steigimo metu atsirandančius klausimus |
** |
* Veiksmai atliekami tik gavus paraišką steigti naują savivaldybę, vykdomi nuosekliai ir baigiami ne vėliau kaip prieš pusantrų metų iki savivaldybių tarybų rinkimų.
** Vykdoma, jeigu Lietuvos Respublikos Seimas priima Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo vadovaujantis įsteigiamos naujos savivaldybės.
______________