Konvencija dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo^*

(Sudaryta 1961 m. spalio 5 d.)

Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės,

norėdamos panaikinti būtiną užsienio valstybėse išduotų dokumentų diplomatinį ar konsulinį legalizavimą,

šiuo tikslu nusprendė sudaryti Konvenciją ir susitarė:

1 straipsnis

Ši Konvencija taikoma dokumentams, išduotiems vienos iš susitariančiųjų Valstybių teritorijoje ir pateikiamiems kitos susitariančiosios Valstybės teritorijoje.

Pagal šią Konvenciją dokumentai yra šie:

a) valstybės jurisdikcijai priklausančių valstybinių institucijų arba pareigūnų išduodami dokumentai, įskaitant ir tuos, kuriuos išduoda prokuroras, teismo pareigūnas arba teismo vykdytojas („huissier de justice“);

b) administraciniai dokumentai;

c) notariniai aktai;

d) fizinių asmenų pasirašytų dokumentų oficialūs patvirtinimai: dokumentų registracijos arba jų buvimo tam tikrą dieną patvirtinimai; parašų oficialūs ir notariniai paliudijimai.

Tačiau ši Konvencija netaikoma:

a) diplomatinių ir konsulinių pareigūnų išduotiems dokumentams;

b) administraciniams dokumentams, tiesiogiai susijusiems su prekybos arba muitinės operacijomis.

2 straipsnis

Kiekviena susitariančioji Valstybė atleidžia nuo legalizavimo tuos dokumentus, kuriems taikoma ši Konvencija ir kurie turi būti pateikti jos teritorijoje. Pagal šią Konvenciją legalizacija yra tik formalumas, kuriuo šalies, kurioje tas dokumentas turi būti pateiktas, diplomatiniai arba konsuliniai pareigūnai tvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusio asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą.

3 straipsnis

Vienintelis formalumas, kurio galima reikalauti, kad būtų patvirtintas parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas, yra patvirtinimas 4 straipsnyje nurodyta pažyma, kurią išduoda dokumento kilmės valstybės kompetentinga valstybinė institucija.

Tačiau pirmojoje dalyje paminėto formalumo negalima reikalauti, kai pagal įstatymus, taisykles ar praktiką, galiojančią valstybėje, kurioje pateikiamas dokumentas, arba kai pagal dviejų ar kelių susitariančiųjų Valstybių susitarimą jis yra panaikintas ar supaprastintas, arba dokumentas yra atleistas nuo legalizavimo.

4 straipsnis

3 straipsnio 1 dalyje minėta pažyma dedama pačiame dokumente arba prie jo pridedamame lape; ji turi atitikti pridedamą prie šios Konvencijos pavyzdį.

Ji gali būti išdėstyta oficialia ją išduodančios valstybinės institucijos kalba. Be to, antraštės gali būti pateiktos ir antra kalba. Pavadinimas „APOSTILLE (Convention de La Haye du 5 octobre 1961)“ turi būti rašomas prancūzų kalba.

5 straipsnis

Pažyma išduodama pasirašiusiojo arba kiekvieno asmens, kuriam priklauso dokumentas, prašymu.

Tinkamai užpildyta, ji patvirtina parašo tikrumą, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigas ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumą.

Pažymoje esantys parašas, antspaudas ir ženklas netvirtinami.

6 straipsnis

Kiekviena susitariančioji Valstybė paskiria, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas, atitinkamas valstybines institucijas, kurioms suteikiama teisė išduoti 3 straipsnio 1 dalyje numatytą pažymą.

Apie tokį paskyrimą pranešama Olandijos užsienio reikalų ministerijai ratifikavimo raštų arba prisijungimo, arba pranešimo apie funkcijų išplėtimą įteikimo metu. Taip pat pranešama apie visus šių valstybinių institucijų paskyrimo pakeitimus.

7 straipsnis

Kiekviena pagal 6 straipsnį paskirta atitinkama valstybinė institucija privalo turėti registrą arba kartoteką, kurioje daromi įrašai apie išduotas pažymas, nurodant:

a) pažymos eilės numerį ir išdavimo datą;

b) dokumentą pasirašiusio asmens pavardę ir pareigas, o nepasirašytuose dokumentuose – antspaudą arba ženklą uždėjusią valstybinę instituciją.

Bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu valstybinė institucija, kuri išdavė pažymą, privalo patvirtinti, ar pažymoje esantys įrašai atitinka registro arba kartotekos duomenis.

8 straipsnis

Kai sutartyje, susitarime ar konvencijoje, sudarytoje tarp dviejų arba kelių susitariančiųjų Valstybių, yra nuostatų, kurios nurodo parašo, antspaudo ar ženklo patvirtinimui reikalingus formalumus, ši Konvencija pakeičia tik juose išdėstytus griežtesnius negu šios Konvencijos 3 ir 4 straipsniuose numatytus formalumus.

9 straipsnis

Kiekviena susitariančioji Valstybė imasi būtinų priemonių, kad diplomatiniai ar konsuliniai pareigūnai nevykdytų legalizacijos tuo atveju, kai ši Konvencija nuo to atleidžia.

10 straipsnis

Šią Konvenciją gali pasirašyti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos 9-ojoje sesijoje dalyvaujančios Valstybės, taip pat ir Airija, Islandija, Lichtenšteinas ir Turkija.

Ji ratifikuojama ir ratifikavimo raštai atiduodami saugoti Olandijos užsienio reikalų ministerijai.

11 straipsnis

Ši Konvencija įsigalioja 60 dieną po to, kai trys Valstybės atiduoda saugoti 10 straipsnio 2 dalyje numatytus ratifikavimo raštus.

Kiekvienai pasirašiusiajai Valstybei, vėliau ratifikavusiai šią Konvenciją, ji įsigalioja 60 dieną po to, kai Valstybė atiduoda saugoti jos ratifikavimo raštus.

12 straipsnis

Bet kuri 10 straipsnyje nepaminėta Valstybė gali prisijungti prie šios Konvencijos po jos įsigaliojimo pagal 11 straipsnio pirmą dalį. Prisijungimo raštai atiduodami saugoti Olandijos užsienio reikalų ministerijai.

Prisijungimas galioja tik santykiuose tarp prisijungiančiosios Valstybės ir tų susitariančiųjų Valstybių, kurios per 6 mėnesius po 15 straipsnio d) punkte numatyto pranešimo gavimo nepareiškė prieštaravimo dėl šio prisijungimo. Apie bet kurį tokį prieštaravimą pranešama Olandijos užsienio reikalų ministerijai.

Konvencija įsigalioja tarp prisijungiančiosios Valstybės ir Valstybių, nepareiškusių prieštaravimo dėl prisijungimo, šešiasdešimtąją dieną pasibaigus šešių mėnesių terminui, numatytam ankstesnėje dalyje.

13 straipsnis

Kiekviena Valstybė pasirašymo, ratifikavimo arba prisijungimo metu gali pareikšti, kad ši Konvencija kartu taikoma visoms teritorijoms, kurioms ji atstovauja tarptautiniuose santykiuose, vienai arba kelioms iš teritorijų. Šis pareiškimas turės galią nuo Konvencijos anksčiau paminėtai Valstybei įsigaliojimo momento.

Po to apie kiekvieną tokio pobūdžio išplėtimą pranešama Olandijos užsienio reikalų ministerijai.

Kai pareiškimą apie išplėtimą padaro pasirašiusi ir ratifikavusi Valstybė, Konvencija nurodytoms teritorijoms įsigalioja 11 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai pareiškimą apie išplėtimą padaro prisijungusi Valstybė, Konvencija nurodytoms teritorijoms įsigalioja 12 straipsnyje nustatyta tvarka.

14 straipsnis

Ši Konvencija galioja 5 metus nuo jos įsigaliojimo pagal 11 straipsnio 1 dalį, net ir toms Valstybėms, kurios vėliau ją ratifikavo arba prisijungė prie jos.

Konvencijos galiojimas bus pratęstas savaime kas 5 metai, jeigu nebus denonsavimo.

Denonsuoti galima ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki 5 metų termino pabaigos, pranešant Olandijos užsienio reikalų ministerijai.

Denonsavimas gali apsiriboti tam tikromis teritorijomis, kurioms taikoma Konvencija.

Denonsavimas galioja tik pranešusiai Valstybei. Konvencija lieka galioti kitoms susitariančioms Valstybėms.

15 straipsnis

Olandijos užsienio reikalų ministerija praneša 10 straipsnyje paminėtoms Valstybėms ir Valstybėms, prisijungusioms pagal 12 straipsnio nuostatas, apie:

a) 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus pranešimus;

b) 10 straipsnyje nurodytus pasirašymus ir ratifikavimus;

c) šios Konvencijos įsigaliojimo datą pagal 11 straipsnio 1 dalį;

d) 12 straipsnyje nurodytus prisijungimus ir prieštaravimus ir datą, nuo kurios toks prisijungimas įsigalioja;

e) 13 straipsnyje nurodytus išplėtimus ir datą, nuo kurios jie pradeda galioti;

f) 14 straipsnio 3 dalyje nurodytas denonsacijas.

Tai paliudydami, žemiau pasirašiusieji, atitinkamai įgalioti, pasirašė šią Konvenciją.

Sudaryta Hagoje 1961 m. spalio 5 d. prancūzų ir anglų kalbomis, nesutarimų tarp abiejų tekstų atveju tekstą prancūzų kalba laikant pagrindiniu, vieninteliu egzemplioriumi, kuris atiduodamas saugoti į Olandijos Vyriausybės archyvus ir kurio tinkamai patvirtintos kopijos diplomatiniu keliu išsiunčiamos kiekvienai valstybei – Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos devintosios sesijos dalyvei, taip pat Airijai, Islandijai, Lichtenšteinui ir Turkijai.

______________

Priedas prie Konvencijos

Pažymos pavyzdys

Pažyma bus kvadrato formos, kurio kraštinės ilgis ne mažesnis kaip 9 centimetrai

______________