Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PAREIGŪNŲ IR KARIŲ VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO 7 IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-556
2013 m. liepos 11 d. Nr. 635
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 14 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-556 (toliau – Įstatymo projektas) teisinio reglamentavimo tikslui, tačiau nepritarti teisinio reglamentavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) suformuota doktrina, konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas (Žin., 2012, Nr. 109-5528), Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarimas (Žin., 2012, Nr. 26-1200). Vertinant, ar pagrįstai nustatytas skirtingas reglamentavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes, pirmiausia į asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reglamentavimas, teisinės padėties skirtumus (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas (Žin., 2012, Nr. 78-4063). Taigi Įstatymo projekte siūloma nustatyti didesnes valstybines pensijas pareigūnams, tačiau valstybinių pensijų dydis kariams nekeičiamas. Tai gali prieštarauti asmenų lygiateisiškumo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Žin., 1992, Nr. 33-1014) 29 straipsnyje. Pagal Konstitucinio Teismo doktrinoje pateiktą lygiateisiškumo principo aiškinimą skirtingas valstybinių pensijų dydis pareigūnams ir kariams galėtų būti nustatytas tik tuo atveju, jeigu būtų pagrįstas konkrečiais pareigūnų ir karių statuso skirtumais. Iš Įstatymo projekto aiškinamojo rašto akivaizdu, kad teikti Įstatymo projekte siūlomą teisinį reglamentavimą paskatino ne pareigūnų ir karių statuso skirtumai, o noras išlaikyti tarnyboje didelę patirtį turinčius pareigūnus.
Konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui gali prieštarauti ir siūlomas toks teisinis reglamentavimas, kai pareigūnams, ištarnavusiems daugiau kaip 20 metų, už dvidešimt pirmus ir kiekvienus paskesnius devynerius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, būtų skiriama po 1,5 procento darbo užmokesčio. Šios pareigūnų grupės išskyrimas negali būti objektyviai pateisinamas pareigūnų teisinės padėties skirtumais (pavyzdžiui, veiklos pobūdis, pavojingos darbo sąlygos, kompetencija, darbo patirtis ir panašiai), nes vien tik įgytas konkretus tarnybos stažas iš esmės nesukuria tokio pobūdžio ir tokios apimties pareigūnų teisinės padėties skirtumų, kad tam tikrai pareigūnų grupei būtų galima taikyti palankesnes valstybinės pensijos apskaičiavimo sąlygas. Be to, neaišku, kokiais kriterijais remiantis siūloma diskriminuoti ilgesnį nei 30 metų tarnybos stažą turinčius pareigūnus – nustatyti, kad jų valstybinės pensijos dydžiui apskaičiuoti taikomos ne tokios palankios sąlygos nei trumpesnį tarnybos stažą turintiems pareigūnams.
2. Jeigu toks įstatymas būtų priimtas, jo nuostatoms įgyvendinti 2014 metais reikėtų papildomų 11,3 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. 2014 m. sausio 1 d. nustojus galioti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Žin., 2009, Nr. 152-6820), valstybinėms pensijoms atkurti papildomai reikės apie 56 mln. litų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Be to, Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažinus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (kiek joje nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turėjo draudžiamųjų pajamų) prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, sumažintoms pensijoms kompensuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai prireiks 33,4 mln. litų. Valstybinėms pensijoms mokėti 2014 metais iš viso papildomai prireiks apie 100,7 mln. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu (Žin., 2007, Nr. 120-4881), nustatančiu, kad vidutiniu laikotarpiu turi būti siekiama perteklinio arba artimo subalansuotam valdžios sektoriaus (o tai riboja Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto didinimą), pirmiausia turi būti vykdomi įsipareigojimai – atkurtas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų mokamų atlyginimų, valstybinių pensijų, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinių kompensacijų mokėjimas. Taigi valstybė negali prisiimti naujų finansinių įsipareigojimų ir teisės aktų keitimo, susijusio su pareigūnų pensijų didinimu, klausimas galėtų būti svarstomas tik įvykdžius įsipareigojimus atkurti minėtų atlyginimų, valstybės pensijų ir kompensacijų mokėjimą.
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius
Teisingumo ministras,
pavaduojantis vidaus reikalų ministrą Juozas Bernatonis