LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJA

 

N U T A R I M A S

DĖL PASINAUDOJIMO VIEŠAI NEATSKLEISTA INFORMACIJA APIE ESMINIUS ĮVYKIUS PREKIAUJANT VERTYBINIAIS POPIERIAIS NUSTATYMO TAISYKLIŲ

 

1997 m. gruodžio 4 d. Nr. 29

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija nutaria:

Patvirtinti Pasinaudojimo viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius prekiaujant vertybiniais popieriais nustatymo taisykles (pridedamos).

 

 

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                                                       V. PODERYS

 

 

PASINAUDOJIMO VIEŠAI NEATSKLEISTA INFORMACIJA APIE ESMINIUS

ĮVYKIUS PREKIAUJANT VERTYBINIAIS POPIERIAIS NUSTATYMO TAISYKLĖS

 

I. Bendroji dalis

 

1. Šios taisyklės apibrėžia pasinaudojimo viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius prekiaujant vertybiniais popieriais nuostatus ir nustato asmenų, disponuojančių tokia informacija, pareigas bei atsakomybę dėl šių taisyklių pažeidimo.

2. Šių taisyklių teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymas.

3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

esminių įvykių atskleidimo instrukcija – 1996 m. gegužės 17 d. Vertybinių popierių komisijos nutarimu Nr. 6 patvirtinta „Informacijos apie emitentų esminius įvykius atskleidimo instrukcija“;

ūkio subjektas – tai juridinis ar fizinis asmuo, užsiimantis komercine ar ūkine veikla nepriklausomai nuo jos pobūdžio, nuosavybės formos ir įmonės rūšies.

4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos turi tą pačią reikšmę kaip ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme.

 

II. Viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius ir neteisėtas pasinaudojimas ja

prekiaujant vertybiniais popieriais

 

5. Viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius – tai Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatymo 6 str. 1 dalyje nustatyta tvarka neatskleista informacija apie esminius įvykius, apibrėžtus esminių įvykių atskleidimo instrukcijoje.

6. Laikoma, kad buvo neteisėtai pasinaudota viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, jeigu:

6.1. fizinis ar juridinis asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, sudarė sandorį ar sandorius dėl emitento, su kuriuo buvo susijusi žinoma viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, vertybinių popierių;

6.2. asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, informavo apie tai kitus asmenis;

6.3. asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, tuo pasinaudojęs rekomendavo ar pasiūlė tretiesiems asmenims įsigyti ar perleisti emitento, su kuriuo buvo susijusi žinoma viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, vertybinius popierius.

 

III. Asmenys, laikomi žinančiais viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius

 

7. Laikoma, kad viešai neatskleistą informaciją apie emitento esminius įvykius visuomet žino:

7.1. emitento vadovai;

7.2. emitento sudarytame sąraše nurodyti asmenys, turintys teisę kartu su emitento vadovais gauti informaciją apie esminius įvykius iki jos viešo atskleidimo;

7.3. emitentą kontroliuojantieji subjektai ir emitento kontroliuojamųjų subjektų vadovai. Jeigu kontroliuojantysis subjektas yra įmonė, tai laikoma, kad viešai neatskleistą informaciją apie emitento esminius įvykius visuomet žino jos vadovai.

8. Laikoma, kad viešai neatskleistą informaciją apie emitento esminius įvykius visuomet žino dėl esminio įvykio emitentą konsultavusieji asmenys, kurių buvo prašoma pareikšti savo nuomonę bent dėl vieno planuojamo esminio įvykio aspekto ir dėl to jie buvo supažindinti bent su dalimi informacijos apie planuojamą esminį įvykį. Jeigu tokiu konsultantu emitentas buvo pasirinkęs įmonę, asmenimis, žinančiais viešai neatskleistą informaciją apie emitento esminius įvykius, laikomi šios įmonės vadovai, taip pat tie įmonės darbuotojai, kuriems buvo patikėti dokumentai, susiję su planuojamu esminiu įvykiu, arba pateikta bent dalis informacijos apie planuojamą esminį įvykį.

9. Žinančiais viešai neatskleistą informaciją apie emitento esminius įvykius gali būti pripažinti ir kiti emitento sąraše nenurodyti jo darbuotojai ar samdomi asmenys, jeigu yra pagrindo manyti, kad tą informaciją jie sužinojo dėl savo darbo ar tarnybos pobūdžio.

10. Žinančiais viešai neatskleistą informaciją apie emitento esminius įvykius gali būti pripažinti ir asmenys, gaunantys tokią informaciją dėl savo pareigų ar kitu teisėtu pagrindu. Tokie asmenys yra:

10.1. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, Nacionalinės vertybinių popierių biržos ir Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo darbuotojai;

10.2. valstybės ar savivaldybės institucijų, kontroliuojančių bent vieną iš emitento veiklos sričių ar vykdomų funkcijų arba turinčių teisę duoti emitentui privalomus vykdyti nurodymus, pareigūnai, valdininkai ar tarnautojai, kuriems viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius prieinama vykdant tarnybines pareigas;

10.3. visuomenės informavimo priemonių, kurioms perduodama viešai neatskleista informacija apie emitento esminius įvykius, vadovai ir darbuotojai, kuriems yra prieinama emitento perduota informacija.

11. Laikoma, kad jeigu viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius žino šių taisyklių 7-10 punktuose nurodyti asmenys, tai visuomet tą informaciją žino ir jų sutuoktiniai.

12. Jeigu šių taisyklių 7–11 punktuose išvardyti asmenys, pažeisdami šias taisykles, perduoda viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius tretiesiems asmenims, pastarieji taip pat neturi teisės ja pasinaudoti prekiaujant vertybiniais popieriais ar perduoti kitiems asmenims. Tokios pat nuostatos laikomasi tais atvejais, kai viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius iš šių taisyklių 7–11 punktuose išvardytų asmenų išgaunama įstatymų draudžiamu būdu.

 

IV. Sandoriai, laikomi sudarytais pasinaudojant viešai neatskleista

informacija apie esminius įvykius

 

13. Sandoris dėl vertybinių popierių pasinaudojant viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius laikomas sudarytu, jeigu:

13.1. asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, pateikė vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui pavedimą pirkti ar parduoti emitento, su kuriuo yra susijusi jam žinoma viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, vertybinius popierius;

13.2. asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, sudarė bent vieną emitento, su kuriuo yra susijusi jam žinoma viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, vertybinių popierių pirkimo, pardavimo ar kitokio perleidimo sandorį, nesinaudodamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininko paslaugomis.

14. Sandoris dėl emitento vertybinių popierių yra laikomas sudarytu pasinaudojant viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, jeigu jį sudarė įmonė, kuri kontroliuoja kitą subjektą arba yra kontroliuojama kito subjekto, o kontroliuojantysis subjektas arba bent vienas kontroliuojančiojo ar kontroliuojamojo subjekto vadovas yra asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius.

15. Šių taisyklių 13 ir 14 punktuose nurodyti sandoriai laikomi sudarytais nepriklausomai nuo to, ar asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją, įsigijo arba perleido vertybinius popierius savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai.

 

V. Viešai neatskleistos informacijos apie esminius įvykius perdavimas

 

16. Asmenims, nurodytiems šių taisyklių 7–11 punktuose, draudžiama jiems žinomą ir viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius perduoti tretiesiems asmenims.

17. Asmenys, perdavę viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius tretiesiems asmenims, yra traukiami atsakomybėn nepriklausomai nuo kaltės formos ir nuo būdo, kaip buvo informuoti tretieji asmenys.

18. Jeigu asmuo viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius perduoda trečiajam asmeniui vykdydamas savo viršininko nurodymą, už tokį informacijos perdavimą atsako ne informaciją perdavęs asmuo, o atitinkamą nurodymą davęs asmuo.

19. Draudimas perduoti viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius netaikomas tada, kai ši informacija perduodama Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų numatytais atvejais.

 

VI. Rekomendacijos ir pasiūlymai, pateikti pasinaudojant viešai neatskleista

informacija apie esminius įvykius

 

20. Laikoma, kad asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją apie esminius įvykius, ja remdamasis rekomendavo ar siūlė tretiesiems asmenims įsigyti ar perleisti vertybinius popierius nepriklausomai nuo rekomendacijos ar pasiūlymo formos ir būdo.

Šis punktas netaikomas tais atvejais, kai rekomendacijos ar pasiūlymai įsigyti ar perleisti vertybinius popierius pagrįsti vien tik apskaičiavimais, atliktais pagal viešai prieinamus duomenis.

 

VII. Viešai neatskleistos informacijos apie esminius įvykius atskleidimas

 

21. Informacija apie esminį įvykį laikoma viešai atskleista, kai apie esminį įvykį pranešama esminių įvykių atskleidimo instrukcijos nustatyta tvarka.

22. Jeigu pranešimai apie esminį įvykį skirtingoms institucijoms pateikiami skirtingu metu, laikoma, kad informacija apie esminį įvykį viešai atskleista:

22.1. nuo pranešimo apie esminį įvykį pateikimo Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai dienos, kai pranešimą reikia pateikti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai ir bent vienai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonei;

22.2. nuo pranešimo apie esminį įvykį paskelbimo Nacionalinės vertybinių popierių biržos informacinėje sistemoje dienos, kai pranešimą reikia pateikti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai, Nacionalinei vertybinių popierių biržai ir bent vienai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonei.

23. Jeigu pranešimai apie esminį įvykį pateikiami tik Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai su žyma „konfidenciali informacija“, laikoma, kad informacija apie esminį įvykį yra viešai atskleista nuo tada, kai ji pranešama esminių įvykių atskleidimo instrukcijos ir šių taisyklių 23 punkto nustatyta tvarka pasibaigus informacijos konfidencialumo terminui.

24. Jeigu pagal esminių įvykių atskleidimo instrukcijos keliamus reikalavimus pranešimą apie esminį įvykį Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonė paskelbia anksčiau, negu jis pateikiamas Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijai ar (ir) Nacionalinei vertybinių popierių biržai, laikoma, kad informacija apie esminį įvykį viešai pranešta nuo to skelbimo visuomenės informavimo priemonėje pasirodymo dienos.

 

VIII. Atsakomybė dėl pasinaudojimo viešai neatskleista

informacija apie esminius įvykius prekiaujant vertybiniais popieriais

 

25. Asmenims ir ūkio subjektams, pažeidusiems šias taisykles, taikomos Lietuvos Respublikos vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos sankcijos.

26. Investitoriai, kurių teises, pasinaudodami viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius, pažeidė asmenys arba ūkio subjektai, gali reikalauti tais veiksmais jiems padarytos žalos atlyginimo.

 

IX. Baigiamosios nuostatos

 

27. Šių taisyklių vykdymą kontroliuoja Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija.

28. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija turi teisę organizuoti ir atlikti patikrinimus, kad nustatytų atvejus, ar nebuvo pasinaudota viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius.

29. Viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkai ir kiti vertybinių popierių rinkos dalyviai privalo informuoti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisiją apie atvejus, kada, jų nuomone, buvo bandoma pasinaudoti ar buvo pasinaudota viešai neatskleista informacija apie esminius įvykius.

30. Viešosios vertybinių popierių apyvartos tarpininkams ir kitiems vertybinių popierių rinkos dalyviams, pažeidusiems šių taisyklių 29 punktą, taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytos sankcijos.

______________