LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 1.01.09:2003 „STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ“ PATVIRTINIMO

 

2003 m. birželio 11 d. Nr. 289

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (pridedama).

2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „statyba“, „reglamentas“.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 1.01.09:2003

 

STATINIŲ KLASIFIKAVIMAS PAGAL JŲ NAUDOJIMO PASKIRTĮ

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato statinių klasifikavimo pagal paskirtį pagrindines grupes (pogrupius) ir požymius, kuriais vadovaujantis statiniai priskiriami šioms grupėms (pogrupiams).

2. Projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, remontuojamiems bei naudojamiems statiniams saugomose teritorijose gali būti nustatyti reikalavimai statinių architektūrai, konstrukcijoms, užstatymo plotui bei kitiems sprendiniams veiklą saugomose teritorijose reglamentuojančiuose dokumentuose [4.12].

3. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.

 

II. NUORODOS

 

4. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

4.2. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

4.3. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639);

4.4. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507);

4.5. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492);

4.6. Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodeksą (Žin., 1996, Nr. 59-1402);

4.7. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 56-2224);

4.8. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 66-1984);

4.9. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą (Žin., 2000, Nr. 89-2743);

4.10. Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);

4.11. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 1996, Nr. 53-1245);

4.12. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902);

4.13. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (Žin., 2002, Nr. 41-1539);

4.14. Elektros tinklų kodeksą (Žin., 2002, Nr. 3-88);

4.15. Gamtinių dujų kainų skaičiavimo metodiką (Žin., 2001, Nr. 97-3480; 2002, Nr. 52-2028);

4.16. statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 84-2507);

4.17. statybos techninį reglamentą STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“ (Žin., 1998, Nr. 34-923);

4.18. statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (Žin., 2002, Nr. 119-5372);

4.19. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (Žin., 2003, Nr. 18-790).

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Šiame Reglamente vartojamų pagrindinių sąvokų apibrėžimai yra pateikti Statybos įstatyme [4.2]. Žemiau pateikiami tik tiesiogiai susijusių su šiuo Reglamentu Statybos įstatyme vartojamų sąvokų ir kitų sąvokų, kurių nėra Statybos įstatyme, apibrėžimai:

5.1. antresolė – viršutinėje aukšto dalyje įrengta patalpa, pusaukštis [4.16];

5.2. antstatas – pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis laikomas aukštu [4.16];

5.3. atriumas – patalpa su viršutiniu apšvietimu, kuri gali būti per du aukštus ar daugiau. Atriumas paprastai naudojamas poilsiui, žiemos sodui [4.16];

5.4. balkonas – prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančiųjų konstrukcijų [4.16];

5.5. butas – pastato dalis iš vieno ar kelių kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų ir skirta žmonėms gyventi; vieno buto namas. Butas privalo turėti atskirą išėjimą į lauką arba pastato bendrąją erdvę [4.16];

5.6. elingas – laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens ir laikyti bei remontuoti skirtas statinys be patalpų, skirtų apgyvendinimui, maitinimui ar pramogoms, įrengtas ant vandens telkinio kranto ar vandens telkinio akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu;

5.7. energetikos pastatai – skirti energijos ar energijos išteklių gavybai, gamybai, perdirbimui ir pan. (įvairių tipų elektrinių, katilinių, transformatorių pastočių, skirstyklų, transformatorių, kuro perdirbimo ir kiti gamybiniai pastatai);

5.8. erkeris – išsikišusi iš fasado plokštumos pusapvalė ar kampuota pastato patalpos dalis; kai kada būna per kelis aukštus [4.16];

5.9. estakada – inžinerinis statinys per daubą, griovą, slėnį, virš gatvių, aikščių ar pastatų, pakeičiantis kelio (gatvės) pylimą (iš jų lieptai);

5.10. ferma – žemės ūkio verslo pastatas arba grupė pastatų, skirtų gyvuliams (paukščiams) laikyti (auginti), su pagalbiniais pastatais ir teritorija;

5.11. frontonas – trikampė ar pusapvalė viršutinė pastato dalis, kuri iš šonų ribojasi su stogo šlaitais, apačioje – su karnizu. Frontono viduryje yra plokštuma, lygi arba papuošta skulptūromis;

5.12. galerija – ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; ilga siaura patalpa erdvėje, jungianti tam tikras pastato dalis arba pastatus [4.16];

5.13. gyvenamasis pastatas (namas) – pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos [4.16];

5.14. gyvenamojo pastato negyvenamosios paskirties patalpos – gyvenamuosiuose namuose kitai paskirčiai (parduotuvėms, paslaugų įmonėms, kontoroms ir pan.) naudojamos patalpos, kurios nekilnojamojo turto registre registruojamos atskiru nekilnojamuoju daiktu [4.16];

5.15. gyvenamosios patalpos – butai gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namai; atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis [4.16, 4.19];

5.16. įstiklinta (uždara) veranda – priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis „šaltomis“ atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku;

5.17. krantinė – nustatyto ilgio, pločio ir leistinų apkrovų hidrotechninis statinys, skirtas švartuoti ir krauti laivus, įlaipinti arba išlaipinti keleivius [4.11];

5.18. lynų kelias – tai susisiekimo komunikacija, skirta keleiviams ar kroviniams vežti vežtuvais arba vilktuvais, kuriuos laiko arba tempia vienas ar daugiau lynų (funikulieriai, vilktuvai, pakabinamieji lynų keliai ir pan.);

5.19. lodža – prieinama iš pastato vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos [4.16]. Lodža nuo fasado plokštumos gali būti išsikišusi į lauką arba įgilinta į pastato vidų;

5.20. magistraliniai naftotiekiai, produktotiekiai – aukšto slėgio vamzdynai, su jais susiję statiniai ir įrenginiai naftai perduoti į naftos terminalus bei saugyklas arba į naftos perdirbimo įrenginius ir naftos produktams perduoti į naftos produktų eksporto, importo terminalus bei saugyklas [4.7];

5.21. mezoninas – mažaaukščio gyvenamojo namo pusaukštis (virš vidurinės namo dalies);

5.22. namų pora – du bendra siena sublokuoti vieno buto namai, turintys atskirus įėjimus iš lauko;

5.23. naudingasis plotas – gyvenamųjų, verslo ir kitų šildomų pagalbinių patalpų suma [4.16, 4.19];

5.24. neįstiklinta (atvira) veranda – priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus;

5.25. negyvenamasis pastatas – bet kuris pastatas, kuris nėra gyvenamasis pastatas [4.16];

5.26. pastato aukštas – erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas – iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis [4.16];

5.27. pastogė (palėpė) – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, sienų ir stogo [4.16];

5.28. pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios [4.16].

Pastogės patalpos aukštis žemiausioje dalyje turi būti ne mažesnis kaip 1,6 m, o 3,5 m2 ar didesniame patalpos plote – ne mažesnis kaip 2,3 m;

5.29. portikas – atviras prieangis su kolonomis, laikančiomis frontoną [4.16];

5.30. prieangis (tambūras) – nešildomas priestatas prie išorinių pastato durų (atskiriantis pastatą nuo lauko) su sienomis iki pusės patalpos aukščio ar per visą aukštį, kaip tarpinė patalpa tarp lauko ir šiltų pastato patalpų (kai sienų viršutinės dalys įstiklintos, prieangis vadinamas uždara veranda, kai neįstiklintas, – atvira veranda) [4.16];

5.31. priestatas – prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo „šiltų“ atitvarų išorinėje pusėje. Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą [4.16].

Priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą [4.18];

5.32. priklausiniai – savarankiški statiniui tarnauti skirti kiti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. Dviejų ar daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams [4.1];

5.33. pusrūsis (cokolinis aukštas) – pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai [4.16];

5.34. reabilitacijos centras – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kur teikiamos sveikatingumo, fizinės kultūros, maitinimo ir kitos reabilitacijos paslaugos, tam tikslui naudojant rekreacinius išteklius [4.4];

5.35. rūsys – ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o, jei langų yra, – pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus [4.16];

5.36. sanatorija – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtas (pritaikytas) pastatas ar jų grupė, kuriame taip pat teikiamos gydymo, antirecidyvinės, sveikatą grąžinančios, reabilitacinės, fizinės kultūros, dietinio maitinimo ir kitos paslaugos, tam tikslui naudojant gamtinius gydomuosius ir rekreacinius išteklius [4.4];

5.37. statinio (naudojimo) paskirtis – statinio naudojimas tam tikram tikslui (žmonėms gyventi, ūkinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose;

5.38. sodyba – juridiškai įformintas sodybinis žemės sklypas su jame pastatytu gyvenamuoju pastatu (namu) ir jo priklausiniais (ūkiniais, buitiniais, verslo pastatais ir įrenginiais);

5.39. sodo namas (vasarnamis) – trumpalaikiam ar sezoniniam laikotarpiui gyventi pritaikytas pastatas;

5.40. terasa – atvira paaukštinta (kai kada dengta) aikštelė prie pastato;

5.41. tiltas – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per vandens telkinį (iš jų lieptai);

5.42. tunelis – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui po žeme, pastatais, vandens telkiniais;

5.43. tvartas – pastatas gyvuliams (paukščiams) laikyti (auginti) ūkininko sodyboje arba gyvenvietėje prie vieno, dviejų butų namo, ne didesnio kaip 100 m2 užstatyto ploto;

5.44. uosto akvatorija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų vandens plotas, kuriame yra laivybos kanalas, plūdrieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai [4.11];

5.45. uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių įrenginių ir statinių, navigacinių statinių, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelio kelių kompleksas [4.11];

5.46. uosto suprastruktūra – laivų krovos statinių ir įrenginių kompleksas ir kiti statiniai bei įrenginiai, nepriskirti uosto infrastruktūrai [4.11];

5.47. viadukas – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui per geležinkelį, kelią ar gatvę skirtingų lygių eismo sankryžoje.

 

IV. STATINIŲ RŪŠYS PAGAL NAUDOJIMO PASKIRTĮ

 

6. Yra dvi pagrindinės statinių rūšys [4.2]:

6.1. pastatai. Pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė bendrojo ploto yra naudojama tai paskirčiai.

Tais atvejais, kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (maitinimo, sporto, mokslo ir t. t.), pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, paskirtį.

Pastatą gali sudaryti: antžeminiai aukštai, pusrūsis (cokolinis aukštas), rūsys, pastogės patalpos (mansarda, mezoninas), atriumas, antresolė, galerija, priestatas, įstiklinta (uždara) veranda, neįstiklinta (atvira) veranda, terasa, erkeris, lodža, balkonas, tambūras, portikas. Pagal paskirtį pastatai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes:

6.1.1. gyvenamuosius pastatus;

6.1.2. negyvenamuosius pastatus;

6.2. inžineriniai statiniai. Inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes:

6.2.1. susisiekimo komunikacijas;

6.2.2. inžinerinius tinklus;

6.2.3. kitus statinius.

 

V. GYVENAMIEJI PASTATAI

 

7. Gyvenamieji pastatai (namai) pagal tipą skirstomi į pogrupius:

7.1. gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai (namai) – skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko. Vieno buto namą gali sudaryti šie aukštai: rūsio, cokolinis (pusrūsis), antžeminiai bei mansardinis;

7.2. gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatai (namai) – skirti gyventi dviem šeimoms. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri namai, namų poros ar keli sublokuoti namai, išskyrus vieno buto namus, atitinkančius 7.1 punkto reikalavimus;

7.3. gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai (namai). Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Patalpos daugiabučiame name gali būti remontuojamos, rekonstruojamos ir naudojamos prekybos, viešojo maitinimo, teisėsaugos, ryšių, medicinos, spaudos platinimo, buitinių paslaugų teikimo bei kitoms negamybinėms reikmėms, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams. Keičiant gyvenamųjų patalpų paskirtį, jos turi būti rekonstruotos taip, kad būtų įrengtas atskiras įėjimas iš lauko ir kad šis rekonstravimas atitiktų gyvenamojo namo architektūros, higienos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir statybos techninius reikalavimus [4.3];

7.4. gyvenamosios paskirties (įvairių socialinių grupių asmenims) pastatai (namai) – skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.).

Įvairių socialinių grupių asmenims gyventi skirti pastatai turi būti specialiai pritaikyti šiam tikslui (statybos, rekonstravimo ar remonto metu) ir atitikti šią sritį reglamentuojančių normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų keliamus jiems reikalavimus.

 

VI. NEGYVENAMIEJI PASTATAI

 

8. Negyvenamieji pastatai skirstomi į pogrupius:

8.1. viešbučių paskirties pastatai. Reikalavimus šio pogrupio pastatams nustato Statybos įstatymas [4.2], Turizmo įstatymas [4.4] ir kiti teisės aktai. Trumpalaikio (viešbučio tipo) apgyvendinimo pastatų pogrupiui priskiriami šie pastatai [4.4]:

8.1.1. viešbutis – apgyvendinimo paslaugas teikti skirtas (pritaikytas) pastatas (ar jų grupė) su specialiai suplanuotomis patalpomis – kambariais (numeriais) ir bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat inžinerine įranga bei kita reikiama įranga apgyvendinimo paslaugoms teikti. Viešbutis turi turėti ne mažiau kaip 10 vienviečių ir (ar) dviviečių kambarių (numerių);

8.1.2. motelis – viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti apgyvendinimo paslaugas, turintis geras autotransporto privažiavimo sąlygas ir pritaikytas papildomai teikti transporto priemonių saugojimo bei aptarnavimo (autoserviso) paslaugas. Motelis turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius);

8.1.3. svečių namai – viešbučio tipo pastatas (ar jų grupė), skirtas (pritaikytas) teikti tik apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus, reikalingus turistams priimti. Svečių namai turi turėti ne mažiau kaip 5 kambarius (numerius);

8.2. administracinės paskirties pastatai – pastatai (ar jų grupės) (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai), skirti administravimo veiklai, kuria užtikrinamas valstybės, vietos savivaldos ar įmonės konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, personalo valdymas, turimų materialinių-finansinių išteklių valdymas ir naudojimas, projektų rengimas, raštvedybos tvarkymas ir pan.), kad jos galėtų tinkamai vykdyti joms priskirtus administravimo ar kitos veiklos uždavinius.

Gamybiniame, prekybos ar kitos paskirties pastate gali būti įrengtos administracinės ar kitos paskirties patalpos, nekeičiant pastato pagrindinės paskirties;

8.3. prekybos paskirties pastatai – skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (palapinės, kioskai ir pan.);

8.4. paslaugų paskirties pastatai – skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai [4.13];

8.5. maitinimo paskirties pastatai – skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai [4.13];

8.6. transporto paskirties pastatai – skirti transporto reikmėms – susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, uosto terminalai, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kiti pastatai) [4.13];

8.7. garažų paskirties pastatai – pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių, autobusų garažai, geležinkelio vagonų ir troleibusų depai, orlaivių angarai, pastatai, kuriuose įrengtos transporto stovėjimo aikštelės (požeminės ar daugiaaukštės stovėjimo aikštelės), elingai ir pan.).

Garažas, esantis namų valdoje, yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas;

8.8. gamybos ir pramonės paskirties pastatai – gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos ir kiti). Dirbtuvės, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai, nepriskiriamos pramoninių pastatų grupei;

8.9. sandėliavimo paskirties pastatai – pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti;

8.10. kultūros paskirties pastatai – skirti kultūros reikmėms: viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kiti pastatai;

8.11. mokslo paskirties pastatai – skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai;

8.12. gydymo paskirties pastatai – skirti gydymo reikmėms; juose teikiama medicinos pagalba sergantiems žmonėms ar gyvūnams, jie ten prižiūrimi (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų pastatai ir kiti);

8.13. poilsio paskirties pastatai – skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami:

8.13.1. turizmo centrai – apgyvendinimui bei poilsiui pritaikyti (skirti) statiniai, kuriuose turistai apgyvendinami atskiruose nameliuose ar kambariuose, o maitinimo, higienos ir kitos paslaugos teikiamos centralizuotai paslaugų komplekse [4.4];

8.13.2. poilsio namai – pastatas ar pastatai, kuriuose kambariai (ar nameliai) yra pritaikyti trumpalaikiam apgyvendinimui ir poilsiui organizuoti šeimoms ar pavieniams asmenims [4.4];

8.13.3. jaunimo nakvynės namai – apgyvendinimui pritaikyti pastatai, kuriuose sudarytos sąlygos tenkinti nakvynės ir higienos poreikius [4.4];

8.13.4. kempingų pastatai – apgyvendinimo paslaugoms teikti skirti mobilūs (laikini) ar stacionarūs pastatai (nameliai), esantys apgyvendinimo paslaugoms teikti suplanuotoje aikštelėmis ir įrengtoje teritorijoje (kempinge), kurioje turistai apgyvendinami palapinėse, mobiliuose (laikinuose) ar stacionariuose nameliuose, ir yra sudarytos sąlygos transporto priemonėms parkuoti [4.4];

8.13.5. kaimo turizmo pastatai – tai turistams apgyvendinti pritaikyta sodyba ar atskiri pastatai (atitinkantys kaimo turizmo paslaugos teikimo sąlygas), esantys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų, ūkininko sodyboje, kuriuose apgyvendinimui skirtų kambarių (numerių) yra ne daugiau kaip 20;

8.13.6. medžioklės nameliai – trumpalaikiam apgyvendinimui pritaikyti pastatai, skirti medžiotojų apgyvendinimo bei kitiems poreikiams tenkinti;

8.13.7. kiti pastatai, atitinkantys poilsio (rekreacinių) pastatų apibrėžimą ir nepriskirti kitoms pastatų grupėms (pogrupiams);

8.14. sporto paskirties pastatai – skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai [4.13];

8.15. religinės paskirties pastatai – skirti religiniams tikslams: bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti pastatai [4.13];

8.16. specialiosios paskirties pastatai – skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai) [4.13];

8.17. pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai namų ūkio pastatai, esantys privačiame namų valdos žemės sklype, ūkininko sodybos žemės ūkio paskirties žemės sklype, sodo sklype ir skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes:

8.17.1. sandėlis (žr. 8.9 punktą);

8.17.2. garažas – pastatas, skirtas automobiliams, traktoriams, motociklams ir jų priekaboms laikyti;

8.17.3. dirbtuvės – pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti. Dirbtuvės priskiriamos namų ūkio pastatams, jei jos skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai;

8.17.4. pirtis (sauna) – pastatas arba patalpa su pagalbinėmis patalpomis ar be jų, skirta higienos poreikiams tenkinti. Pirtyje (saunoje), be kaitinimosi patalpos (garinės), gali būti įrengta persirengimo patalpa, dušinė ar prausykla, prieangis (tambūras), kieto kuro sandėlis (malkinė), baseinas;

8.17.5. kieto kuro sandėlis (malkinė) – statinys (pastatas) ar patalpa, skirta kieto kuro (malkų, anglies, durpių) laikymui (sandėliavimui). Kieto kuro sandėlis (malkinė) yra gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio paskirties pastato ar kitos paskirties pastato priklausinys;

8.17.6. vasaros virtuvė – vieno aukšto pastatas, skirtas maistui gaminti, kurio užstatytas plotas – ne didesnis kaip 25 m2. Vasaros virtuvėje gali būti įrengta maisto gaminimo patalpa, valgomasis ir maisto produktų sandėlis;

8.17.7. tvartas;

8.17.8. šiltnamis – dengtas daržas augalams auginti;

8.17.9. daržinė – pastatas pašarui, javams ir kt. laikyti;

8.17.10. lauko tualetas – išvietė su išgriebimo duobe bet kurios paskirties žemės sklype. Lauko tualetas yra gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato priklausinys ir gali būti pastatytas kaip atskiras pastatas;

8.17.11. pavėsinė (altana) – nedidelis lengvų konstrukcijų dekoratyvinis pastatas ar inžinerinis statinys (priklausomai nuo konstrukcijos) su ištisomis ar ažūrinėmis sienomis per visą ar dalį jų aukščio;

8.17.12. kiti pastatai, skirti pagalbinio ūkio reikmėms;

8.18. kitos (fermų) paskirties pastatai. Fermų paskirtis gali būti tikslinama, atsižvelgiant į juose laikomus gyvulius, žvėris ir paukščius (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir pan.);

8.19. kitos (ūkio) paskirties pastatai, skirti žemės ūkiui tvarkyti:

8.19.1. daržinė (žr. 8.17.9 punktą);

8.19.2. svirnas – pastatas, skirtas grūdams laikyti;

8.19.3. garažas (žr. 8.7 punktą);

8.19.4. kiti pastatai, skirti žemės ūkio reikmėms;

8.20. kitos (šiltnamių) paskirties pastatai:

8.20.1. šiltnamis (žr. 8.17.8 punktą);

8.20.2. žiemos sodas (oranžerija) – šiltnamis auginti pietų kraštų augalams ar gėlėms, daržovėms;

8.20.3. kiti pastatai, skirti augalams auginti;

8.21. kitos (sodų) paskirties pastatai – pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo namai (vasarnamiai) ir kiti) [4.13];

8.22. kitos paskirties pastatai – kitos paskirties pastatai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų pastatų grupių (pogrupių).

 

VII. SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJOS

 

9. Susisiekimo komunikacijos skirstomos į pogrupius:

9.1. keliai – inžineriniai statiniai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme [4.5].

Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į:

9.1.1. valstybinės reikšmės kelius, kuriais vyksta tarptautinis, tranzitinis, turistinis ir vietinis intensyvus transporto priemonių eismas, skirstomi į [4.5]:

9.1.1.1. magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami ir visi į Europos tarptautinį kelių tinklą įtraukiami valstybinės reikšmės keliai;

9.1.1.2. krašto kelius. Jie sudaro pagrindinio kelių tinklo dalį. Tai keliai, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;

9.1.1.3. rajoninius kelius. Tai keliai, naudojami Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų teritorijose esančių juridinių ar fizinių asmenų susisiekimo reikmėms ir jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su pagrindinių kelių tinklu;

9.1.2. vietinės reikšmės keliai, naudojami vietiniam susisiekimui, skirstomi į [4.5]:

9.1.2.1. viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paveldo objektus, bei gatvės gyvenamosiose vietovėse ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;

9.1.2.2. vidaus kelius. Tai juridinių ir (ar) fizinių asmenų reikmėms naudojami keliai (miškų, saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių statinių ir įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Saugomose teritorijose gali būti nutiesti (pastatyti) visi 9.1.1 ir 9.1.2 punktuose išvardyti keliai;

9.2. keliai (gatvės) – keliai ar jų ruožai, esantys miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje, paprastai turintys pavadinimą [4.5];

9.3. geležinkelis (geležinkelio kelias) – tai inžinerinis statinys, kurį sudaro žemės sankasa, tiltai, viadukai, tuneliai, pralaidos, viršutinė kelio konstrukcija (balasto sluoksnis, pabėgiai, bėgiai, iešmai) ir įrenginiai [4.6].

Lietuvoje naudojamų geležinkelio kelių vėžės plotis būna 1520 mm, 1435 mm, 750 mm [4.6].

Pagal paskirtį geležinkelio keliai skirstomi į:

9.3.1. viešojo (bendrojo) naudojimo geležinkeliai – Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausanti geležinkelio infrastruktūra, skirta tenkinti visuomenės poreikius vežti keleivius, bagažą ir krovinius;

9.3.2. privažiuojamieji geležinkelio keliai – krovinių siuntėjui (gavėjui) aptarnauti skirti geležinkelio keliai, sujungti su viešojo naudojimo geležinkeliais;

9.4. oro uostų (aerodromų) statiniai – oro uostų (aerodromų) kilimo ir tūpimo, riedėjimo takai, peronai, orlaivių stovėjimo ir specialiosios aikštelės, skrydžių valdymo statiniai, radiotechniniai, elektros apšvietimo, signalinių žiburių ir kiti oro uostų (aerodromų) įrenginiai;

9.5. vandens uostų statiniai – jūrų ar upių uostų krantinės, dokai, prieplaukų statiniai, molai, užtveriamosios dambos ir šalivagės [4.13];

9.6. kiti transporto statiniai – tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai lynų keliai ir kita.

 

VIII. INŽINERINIAI TINKLAI

 

10. Inžineriniai tinklai. Inžineriniai tinklai pagal paskirtį skirstomi į šiuos pogrupius:

10.1. naftos tinklai – magistraliniai ir skirstomieji naftotiekiai, produktotiekiai, naftos perdirbimo įrenginiai, naftos ir naftos produktų terminalai bei saugyklos [4.7];

10.2. dujų tinklai (dujotiekis). Dujotiekį sudaro šie tinklai [4.7, 4.9, 4.15]:

10.2.1. magistralinis dujotiekis – aukšto slėgio vamzdynas, su juo susiję statiniai bei įrenginiai dujoms iš verslovių perduoti į dujų talpyklas, miestų ir gyvenviečių skirstomuosius tinklus arba į dujas naudojančius įrenginius iki dujų skirstymo stočių imtinai;

10.2.2. skirstomasis tinklas – vamzdynai dujoms iš magistralinio dujotiekio dujų skirstymo stočių pristatyti iki vartotojo sistemų, taip pat inžinerijos statiniai, įrenginiai bei priemonės šiems vamzdynams funkcionuoti;

10.2.3. tiesioginis vamzdynas – jungtinę sistemą papildantis dujų vamzdynas (dujotiekis), jungiantis vartotojo sistemą su magistraliniu dujotiekiu ar skirstomaisiais tinklais, kad laisvasis vartotojas galėtų naudotis sistema;

10.3. vandentiekio tinklai (iš jų karšto vandens tinklai):

10.3.1. magistraliniai tinklai (vandentakiai) – skirti tiekti vandenį iš vandenviečių arba iš vieno rajono į kitą, arba į grupę įmonių bei atskirą įmonę. Magistralinis tinklas (vandentakis) – vamzdynas, kuris nemažesniame negu 500 m ilgyje neturi atšakų arba atšakos yra nemažesnės kaip 250 mm skersmens. Vandentakiai turi būti su vandens išleistuvais, orlaidžiais ir sklendėmis, suteikiančiomis galimybę atjungti arba perjungti nedidesnius kaip 500 m ilgio tinklo tarpus. Sklendės gali būti šuliniuose, kamerose ir požemyje. Vandens išleidimą rekomenduojama įrengti į atskirus šulinius;

10.3.2. skirstomieji tinklai – vamzdynai vandeniui iš magistralinio vandentiekio pristatyti iki įvadinių tinklų, taip pat inžinerijos statiniai, įrenginiai bei priemonės šiems vamzdynams funkcionuoti;

10.3.3. įvadiniai tinklai – tinklai, jungiantys skirstomuosius tinklus su vartotojų sistemomis;

10.4. šilumos tiekimo tinklai – statinių ir įrenginių kompleksas, susidedantis iš vamzdynų, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros, siurblių, kontrolės ir matavimo prietaisų bei kitų elementų, kuriais šilumnešis (termofikacinis vanduo, garas ir pan.) iš šilumos šaltinio tiekiamas ir skirstomas vartotojams. Šilumos tiekimo tinklai skirstomi į [4.17]:

10.4.1. magistralinius, einančius nuo šilumos šaltinio iki kiekvieno mikrorajono arba kvartalo, taip pat iki vartotojų centrinių šilumos punktų;

10.4.2. skirstomuosius – nuo magistralinių tinklų iki pastatų įvadinių tinklų;

10.4.3. pastatų įvadinius tinklus – nuo skirstomųjų (arba magistralinių) tinklų iki vartotojų individualių šilumos punktų;

10.5. nuotekų šalinimo tinklai. Nuotekų šalinimo tinklus sudaro:

10.5.1. nuotekų surinkimo tinklai:

10.5.1.1. nuotekų kolektoriai – 300 mm ir didesnio skersmens tinklai, į kuriuos suteka nuotekos iš rinktuvų;

10.5.1.2. nuotekų rinktuvai – tai gatvių ir kvartalų tinklai. Į juos jungiami išvadai iš pastatų. Jų skersmuo yra nuo 150 iki 250 mm;

10.5.1.3. nuotekų išvadai – tai tinklai, skirti nuotekų pašalinimui iš pastatų ir įmonių;

10.5.2. nuotekų slėginiai tinklai – slėginės linijos nuo nuotekų siurblinių, diukeriai per vandens telkinius ar daubas, derivacinės linijos ir kiti tinklai, kuriais nuotekos teka, užpildydamos visą tinklo skerspjūvį;

10.6. elektros tinklai pagal paskirtį skirstomi į [4.7, 4.8, 4.14]:

10.6.1. perdavimo elektros tinklai – statiniai ir įrenginiai, skirti elektros energijos persiuntimui aukštosios įtampos (110, 330 kV) elektros tinklais iš gamintojų vartotojams arba tiekėjams;

10.6.2. skirstomieji elektros tinklai – statiniai ir įrenginiai, skirti elektros galiai ir energijai persiųsti žemosios ir vidutinės įtampos tinklais galutiniam vartotojui;

10.6.3. tiesioginė linija – elektros energijos perdavimo linija, jungianti gamintoją su vartotoju, tačiau nepriklausanti perdavimo ir skirstomiesiems tinklams;

10.7. nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos – aukšto ir žemo dažnio ryšių ir šviesolaidžio (telekomunikacijų) kabelių linijos, radijo ir televizijos tinklų perdavimo linijos, perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai, atramos ir kita.

 

IX. KITI STATINIAI

 

11. Hidrotechnikos statiniai – statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti [4.10]. Hidrotechnikos statiniai yra šie:

11.1. užtvankos – hidrotechnikos statiniai, pertveriantys upę ar kitokią vandentėkmę ir pakeliantys joje vandens lygį. Statomos gruntinės (žemių, akmenų), betoninės, gelžbetoninės, sintetinių ir kt., taip pat mišrių medžiagų užtvankos;

11.2. dambos – hidrotechnikos statiniai, skirti vietovei nuo apsėmimo, užtvindymo bei patvenkimo saugoti, vandens tėkmei nukreipti, dirbtiniam vandens objektui šalia vandentėkmės sudaryti;

11.3. hidroelektrinių, hidroakumuliacinių elektrinių, siurblinių hidrotechnikos statiniai;

11.4. vandens pralaidos – hidrotechnikos statiniai vandeniui praleisti (vandens pertekliaus pralaidos, vandens išleidimo pralaidos, kelių pralaidos ir pan.);

11.5. vandenviečių statiniai ir nusodintuvai:

11.5.1. vandenvietės statiniai – skirti vandens išgavimo bei tiekimo reikmėms ir esantys vandenvietėse;

11.5.2. nusodintuvas – didelis rezervuaras skendinčiosioms medžiagoms nusėsti. Dažnai jame įrengiami grandikliai nuosėdoms stumti rezervuaro dugnu į šalinimo vietą;

11.6. kanalai – dirbtinė atvira taisyklingos formos vaga (perkasa) vandeniui be slėgio tekėti; dirbtinis vandentakis, dažniausiai daromas upėms, ežerams arba jūroms sujungti, neretai tinkamas laivybai; paprastai kanalų tėkmė lėta, beveik nesimaišanti;

11.7. krantosaugos statiniai – hidrotechnikos statiniai krantui nuo paplovimo ir nuvirtimo apsaugoti;

11.8. žuvininkystės statiniai – dažniausiai tai tvenkiniai bei jų aptarnavimui skirti statiniai ir įrenginiai, skirti žuvims veisti bei auginti;

11.9. tvenkiniai – upės vagoje arba žemės paviršiaus įdauboje, iškasoje, pylimų apsuptame plote įrengti naudojant hidrotechnikos statinius vandens telkiniai [4.10];

11.10. laivininkystės statiniai – vidaus vandenų uostų statiniai, prieplaukos, kiti hidrotechnikos ir navigacijos statiniai bei jūrų uostų infrastruktūra, akvatorija, suprastruktūra;

11.11. jūros naftos ir dujų gavybos statiniai – statiniai, skirti naftos ir dujų gavybai iš jūros dugno;

11.12. akvedukai – tai latakai, kuriais vanduo prateka virš natūralių arba dirbtinių kliūčių, pastovių ar laikinų vandentakų. Iš esmės pagal konstrukciją – tai tiltai, kurių atramos laiko specialius latakus ir juose tekančio vandens sunkį;

11.13. bunos – neaukšti, per potvynius dažniausiai apsemiami, trapecinio skerspjūvio upių vagotvarkos bei jūrų krantotvarkos statiniai iš grunto, akmenų, žabų ir kitų medžiagų, nutiesti į jūrą ar upę 70–1100 kampu;

11.14. kiti statiniai, atitinkantys hidrotechnikos statinių požymius, išvardytus 11 punkte, iš jų melioracijos statiniai.

12. Sporto paskirties inžineriniai statiniai – sporto aikštynai bei stadionai, kurie nėra pastatai, naudojami žaidimams atvirame ore, skirti sporto ir kūno kultūros reikmėms (futbolui, krepšiniui, beisbolui, regbiui, vandens sportui, taip pat mašinų, dviračių ar arklių lenktynių keliai ir kita).

13. Kitos paskirties statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų šiame Reglamente išvardytų statinių grupių (pogrupių) (fortai, bunkeriai, šaudyklos, techniniai stebėjimo bokštai, sąvartynai, kasybos ir gavybos, atsinaujinančios energijos (vėjo, saulės ir kt.) jėgainių ir kiti statiniai) ar mišrios paskirties statiniai, kuriuose negalima išskirti pagrindinės paskirties iš keleto.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

14. Ginčai dėl Reglamento taikymo nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

______________