LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. gegužės 17 d. Nr. 572
Vilnius
Įgyvendindama Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 906 „Dėl Nacionalinio veiksmų prieglobsčio srityje plano patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1960), 9 punkto 14 priemonę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 14-437), I skyriaus „Asmens saugumas ir teisės sistema“ 22 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos tvarka įsigalioja nuo 2001 m. spalio 1 dienos.
3. Pripažinti netekusiais galios nuo 2001 m. spalio 1 dienos:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 421 „Dėl pabėgėlių statuso Lietuvos Respublikoje“ (Žin., 1996, Nr. 33-819) patvirtintos Valstybės paramos ir paslaugų teikimo pabėgėliui sąlygų ir tvarkos 2.4, 14 ir 15 punktus;
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 239 „Dėl Pabėgėlių socialinės integracijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 22-546);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 513 „Dėl užsieniečių, gavusių leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinio pobūdžio priežasčių, socialinės integracijos“ (Žin., 2000, Nr. 39-1101).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 572
PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka reglamentuoja integracijos į Lietuvos visuomenę įgyvendinimo sąlygas ir pagrindus:
1.1. užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka suteikus pabėgėlio statusą išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir jų šeimos nariams, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atvyko į Lietuvos Respubliką šeimų susijungimo pagrindu;
1.2. užsieniečiams, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių, jeigu užsieniečio negalima išsiųsti į kilmės valstybę remiantis asmens negrąžinimo principu po to, kai jam nebuvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, dėl karo veiksmų ar stichinių nelaimių užsieniečio kilmės valstybėje.
2. Socialinė integracija – tai procesas, kurio metu pagal šioje tvarkoje numatytų priemonių programą 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytiems užsieniečiams (toliau vadinama – prieglobstį gavę užsieniečiai) sudaromos tokios pat galimybės išlaikyti save ir dalyvauti visuomenės gyvenime kaip ir kitiems visuomenės nariams.
3. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos kryptys yra šios:
II. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĘ INTEGRACIJĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS
4. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šioje veikloje taip pat dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija.
Individualią socialinę integraciją bendradarbiavimo sutarčių pagrindu įgyvendina savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos valstybės įstaigos.
5. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal savo kompetenciją:
5.1. organizuoja ir koordinuoja prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją:
5.1.1. kasmet kartu su kitomis valstybės institucijomis numato, kiek reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos programai (toliau vadinama – Socialinės integracijos programa) įgyvendinti;
5.1.2. nenumatytai padidėjus prieglobstį gavusių užsieniečių skaičiui (ekstremalios situacijos atveju), teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo Socialinės integracijos programai įgyvendinti;
5.1.3. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia socialinės integracijos centrus prieglobstį gavusiems užsieniečiams laikinai apgyvendinti;
5.1.4. priima sprendimus dėl prieglobstį gavusių užsieniečių įtraukimo į valstybės remiamą Socialinės integracijos programą ir jos įgyvendinimo vietos;
5.1.5. sudaro su savivaldybėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis bendradarbiavimo sutartis dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos;
5.1.6. konsultuoja savivaldybes ir nevyriausybines organizacijas prieglobstį gavusių užsieniečių individualios socialinės integracijos įgyvendinimo klausimais;
5.1.7. organizuoja savivaldybių, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, kurie prisideda prie individualios socialinės integracijos įgyvendinimo, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą;
5.1.8. teikia informaciją ir konsultacijas prieglobstį gavusiems užsieniečiams jų socialinės integracijos klausimais;
5.1.9. nagrinėja savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų pasiūlymus dėl prieglobstį gavusių užsieniečių individualios socialinės integracijos, priima sprendimus dėl socialinės integracijos laikotarpio pratęsimo, piniginės paramos individualiai programai mažinimo, sustabdymo arba atnaujinimo, nutraukimo, papildomo lėšų skyrimo ir kitais individualios socialinės integracijos klausimais;
5.1.10. analizuoja savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų ataskaitas apie Socialinės integracijos programai skirtų lėšų panaudojimą ir informaciją apie individualios socialinės integracijos eigą;
5.2. rūpinasi, kad būtų tobulinama teisinė bazė prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos klausimais;
5.3. bendradarbiauja su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, užsienio valstybių institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos klausimais;
5.4. konsultuoja svarbių projektų (integracijos, etninės lygybės ir tolerancijos problemoms spręsti) rengėjus;
5.5. bendradarbiauja su prieglobstį gavusių užsieniečių tautinėmis bendrijomis, padedančiomis išsaugoti jų kalbą, religiją, tradicijas ir kultūros paveldą;
6. Švietimo ir mokslo ministerija pagal savo kompetenciją:
6.2. koordinuoja dirbančių su prieglobstį gavusiais užsieniečiais švietimo įstaigų veiklą, teikia joms metodinę pagalbą, organizuoja pedagogų kvalifikacijos kėlimą;
6.3. teikia pasiūlymus, kaip tobulinti teisinę bazę prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos klausimais;
6.4. organizuoja prieglobstį gavusiems užsieniečiams skirtų tipinių lietuvių kalbos mokymo ir pažintinio kurso apie Lietuvos visuomenę programų rengimą;
7. Sveikatos apsaugos ministerija pagal savo kompetenciją:
7.1. dalyvauja rengiant pasiūlymus dėl lėšų poreikio prieglobstį gavusių užsieniečių sveikatos apsaugai organizuoti;
7.2. teikia metodinę pagalbą sveikatos priežiūros įstaigoms, vykdančioms prieglobstį gavusių užsieniečių asmens bei visuomenės sveikatos priežiūrą;
8. Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos įstatymais, sudariusios su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bendradarbiavimo sutartis dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos:
8.1. įgyvendina prieglobstį gavusių užsieniečių individualią socialinę integraciją:
8.1.1. suranda ir išnuomoja gyvenamąsias patalpas prieglobstį gavusiems užsieniečiams apgyvendinti, padeda jiems persikelti;
8.1.2. sudaro su prieglobstį gavusiais užsieniečiais individualios socialinės integracijos sutartis;
8.1.3. padeda prieglobstį gavusiems užsieniečiams įsigyti būtiniausius reikmenis iš vienkartinės įsikūrimo pašalpos lėšų;
8.1.4. kiekvienam prieglobstį gavusiam užsieniečiui parengia individualų (ar visos šeimos) Socialinės integracijos programos įgyvendinimo veiksmų planą;
8.1.9. rūpinasi socialinių paslaugų teikimu savivaldybės teritorijoje gyvenantiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams, prireikus – jų įkurdinimu globos (rūpybos) įstaigoje ar globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje;
8.1.10. rūpinasi prieglobstį gavusių užsieniečių sveikatos draudimu ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimu;
8.1.11. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka steigia socialinės integracijos centrus prieglobstį gavusiems užsieniečiams laikinai apgyvendinti;
8.1.12. teikia informaciją ir konsultacijas prieglobstį gavusiems užsieniečiams jų socialinės integracijos klausimais;
8.1.13. periodiškai teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją apie individualios socialinės integracijos eigą, taip pat ataskaitą apie tai, kaip naudojamos Socialinės integracijos programai skirtos lėšos;
8.1.14. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos laikotarpio pratęsimo, piniginės paramos individualiai programai mažinimo, sustabdymo arba atnaujinimo, nutraukimo, papildomo lėšų skyrimo ir kitais individualios socialinės integracijos klausimais;
8.2. prireikus konsultuoja prieglobstį gavusius užsieniečius nuolatinio gyvenamojo būsto suradimo klausimais;
9. Nevyriausybinės organizacijos, sudariusios su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ar savivaldybėmis bendradarbiavimo sutartis dėl prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos, vykdo šios tvarkos 8 punkte numatytas funkcijas.
III. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS FINANSAVIMO ŠALTINIAI
11. Valstybės parama prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai teikiama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
12. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinei integracijai gali būti naudojamos užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų teikiamos paramos ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių sutikimu – nuosavos lėšos.
IV. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮGYVENDINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
13. Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinė integracija įgyvendinama individualiai, pritaikant bendrą tvarką atskiram asmeniui ar šeimai.
14. Prieglobstį gavę užsieniečiai, pateikę Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prašymą dėl valstybės paramos suteikimo integruojantis į Lietuvos visuomenę, turi teisę dalyvauti valstybės remiamoje Socialinės integracijos programoje. Prašymo formą tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jeigu asmuo turi turto ar lėšų (nuosavo nekilnojamojo turto, pragyvenimo lėšų iš teisėtos veiklos Lietuvoje, brangaus kilnojamojo turto, pinigų ar vertybinių popierių) šios tvarkos 3 punkte numatytoms kryptims įgyvendinti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nustato, kurios socialinės integracijos priemonės bus apmokamos valstybės lėšomis, o kurias prieglobstį gavęs užsienietis turės apmokėti savo lėšomis.
Valstybės paramos socialinei integracijai prašantis asmuo privalo padėti valstybės institucijoms ar įstaigoms surinkti informaciją apie jo materialinę būklę, kuri leistų nustatyti, kokios paramos jam reikia. Asmuo, kuriam paskirta parama, nedelsiant turi informuoti jo individualią socialinę integraciją įgyvendinančią instituciją apie savo gyvenimo sąlygų pokyčius, svarbius valstybės paramos teikimo požiūriu. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui, be pateisinamų priežasčių vengiančiam teikti ar suteikusiam neteisingą informaciją apie savo materialinę būklę, valstybės parama gali būti neskiriama arba mažinama.
15. Socialinės integracijos programa įgyvendinama savivaldybių teritorijose bendradarbiavimo sutarčių tarp Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir savivaldybių arba nevyriausybinių organizacijų pagrindu. Tuo atveju, kai Socialinės integracijos programą įgyvendina nevyriausybinė organizacija, apie prieglobstį gavusių užsieniečių apgyvendinimą informuojama savivaldybė, kurioje jie įkurdinami.
Socialinės integracijos programa įgyvendinama taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įsteigtuose socialinės integracijos centruose. Tokius centrus gali steigti savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos. Centrų uždavinys – pagal socialinės integracijos kryptis rengti šiuos asmenis savarankiškam gyvenimui Lietuvos visuomenėje. Socialinės integracijos centrų tipinius nuostatus tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
16. Valstybės remiamos individualios Socialinės integracijos programos trukmė prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, yra 12 mėnesių, užsieniečiams, gavusiems leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių – iki 12 mėnesių, skaičiuojant nuo individualios socialinės integracijos sutarties įsigaliojimo dienos, bet ne ilgiau, negu išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas.
Prieglobstį gavusių užsieniečių, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai, atvykę į Lietuvą gyventi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šeimų susijungimo pagrindu ir turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, Socialinės integracijos programoje dalyvauja tais pačiais pagrindais ir sąlygomis, kaip ir prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Šeimos nariams, atvykusiems į Lietuvą gyventi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šeimų susijungimo pagrindu, valstybės remiamos individualios Socialinės integracijos programos trukmė yra iki prieglobstį gavusio užsieniečio, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, pas kurį atvyko gyventi, individualios Socialinės integracijos programos pabaigos, bet ne trumpiau kaip 6 mėnesiai.
Jeigu per nustatytą laikotarpį individualios Socialinės integracijos programos ne dėl prieglobstį gavusio užsieniečio kaltės nepavyksta iki galo įgyvendinti, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija gali jį pratęsti dar iki 12 mėnesių, bet ne ilgiau, negu trunka išduoto leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo terminas, šiam laikotarpiui pratęsdama arba sudarydama naują bendradarbiavimo sutartį su savivaldybe ar nevyriausybine organizacija. Sprendimą dėl socialinės integracijos trukmės pratęsimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima remdamasi prieglobstį gavusio užsieniečio motyvuotu prašymu ir individualią integraciją įgyvendinančios institucijos atitinkamomis išvadomis. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau, kaip likus vienam mėnesiui iki individualios Socialinės integracijos programos pabaigos.
V. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIO UŽSIENIEČIO INDIVIDUALIOS SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ORGANIZAVIMO SĄLYGOS
17. Prieglobstį gavę užsieniečiai, pageidaujantys dalyvauti Socialinės integracijos programoje, ne vėliau negu per 2 savaites nuo leidimo nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikia prašymą suteikti valstybės paramą integruojantis į Lietuvos visuomenę. Prašymas vėliau, negu nustatyta, gali būti pateiktas tik esant rimtoms pateisinamoms priežastims.
Prieglobstį gavę užsieniečiai apie tai, kad jiems suteikta teisė dalyvauti Socialinės integracijos programoje, informuojami išduodant leidimą nuolat gyventi arba laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje.
Per 2 savaites nuo prašymo gavimo dienos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima sprendimą dėl prieglobstį gavusio užsieniečio įtraukimo į Socialinės integracijos programą ir informuoja apie tai pareiškėją.
18. Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantys į Socialinės integracijos programą įtraukti prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę gyventi šiame centre vieną mėnesį nuo sprendimo dėl įtraukimo į programą priėmimo dienos. Jeigu per mėnesį šiems asmenims nesurandama apgyvendinimo vietos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos leidimu buvimo centre laikotarpis jiems pratęsiamas. Tokiu atveju centro išlaidos prieglobstį gavusiems užsieniečiams išlaikyti apmokamos pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytus normatyvus iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
Nepateikę prašymo suteikti valstybės paramą integruojantis į Lietuvos visuomenę, Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantys prieglobstį gavę užsieniečiai privalo išvykti iš centro per 2 savaites nuo leidimo nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje gavimo dienos.
19. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teikia savivaldybėms arba nevyriausybinėms organizacijoms pasiūlymus dėl prieglobstį gavusių užsieniečių apgyvendinimo bei individualios socialinės integracijos organizavimo, taip pat dėl lėšų Socialinės integracijos programai skyrimo tvarkos ir sąlygų. Savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų pageidavimu apie socialinei integracijai siūlomus asmenis joms suteikiama visa dominanti informacija, išskyrus konfidencialią. Savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos, sutinkančios rūpintis prieglobstį gavusių užsieniečių individualios socialinės integracijos įgyvendinimu, informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie gyvenamųjų patalpų nuomos bei užimtumo organizavimo sąlygas.
20. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su savivaldybėmis, kuriose įkurdinami arba jau gyvena prieglobstį gavę užsieniečiai, arba su nevyriausybinėmis organizacijomis sudaro bendradarbiavimo sutartis dėl šių asmenų socialinės integracijos. Sutarties pavyzdinę formą nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Sutartis sudaroma prieglobstį gavusio užsieniečio socialinės integracijos laikotarpiui. Individualią socialinę integraciją įgyvendinanti institucija paskiria už programos įgyvendinimą atsakingą darbuotoją (toliau vadinama – kuratorius).
Nevyriausybinė organizacija, pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį, Socialinės integracijos programos lėšoms laikyti atidaro atskirą sąskaitą, skirtą biudžetinių lėšų apskaitai.
21. Pensinio amžiaus, tėvų ar kitų teisėtų atstovų nelydimų nepilnamečių (toliau vadinama – nelydimi nepilnamečiai) ir neįgalių prieglobstį gavusių užsieniečių individuali socialinė integracija gali būti įgyvendinama globos (rūpybos) įstaigose.
Nelydimų nepilnamečių socialinė integracija gali būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka paskirtų globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje.
22. Prieglobstį gavę užsieniečiai, savarankiškai radę gyvenamąją vietą, persikelia į ją, informavę Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
23. Prieglobstį gavusių užsieniečių, kuriems buvo leista gyventi jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kol buvo nagrinėjami jų prašymai suteikti pabėgėlio statusą arba išduoti leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių, individuali Socialinės integracijos programa vykdoma jų gyvenamojoje vietoje. Turėdamas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą dėl įtraukimo į Socialinės integracijos programą, prieglobstį gavęs užsienietis asmeniškai kreipiasi į savivaldybę ar nevyriausybinę organizaciją dėl jo socialinės integracijos organizavimo.
24. Jeigu savivaldybė ar nevyriausybinė organizacija atsisako įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių individualią socialinę integraciją, jos įgyvendinimu rūpinasi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per savo įgaliotą valstybės įstaigą.
25. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priima sprendimą dėl konkrečių asmenų perkėlimo į apgyvendinimo vietą ir apie priimtą sprendimą informuoja prieglobstį gavusį užsienietį bei Pabėgėlių priėmimo centrą, jeigu asmuo gyvena jame.
26. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams, atsisakantiems pasiūlytos gyvenamosios vietos be pateisinamų priežasčių, kita vieta nesuteikiama. Apie atsisakymą persikelti prieglobstį gavęs užsienietis arba Pabėgėlių priėmimo centras per savaitę nuo supažindinimo su sprendimu dėl apgyvendinimo vietos informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją raštu. Tokiu atveju Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantys prieglobstį gavę užsieniečiai privalo išvykti iš centro per 2 savaites nuo supažindinimo su sprendimu dienos.
27. Individualią Socialinės integracijos programą įgyvendinanti institucija su prieglobstį gavusiu užsieniečiu ar jo šeima sudaro individualios socialinės integracijos sutartį, kurioje aptariamos sutarties šalių pareigos, teisės, atsakomybė ir galiojimo laikas. Sutarties pavyzdinę formą nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Individualią Socialinės integracijos programą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prieglobstį gavusio užsieniečio įsikūrimo, jam dalyvaujant, parengia individualų (ar visos šeimos) Socialinės integracijos programos įgyvendinimo veiksmų planą (toliau vadinama – veiksmų planas). Veiksmų plane kiekvienam asmeniui individualiai nustatoma Socialinės integracijos programos apimtis, jos turinys ir atskirų integracijos priemonių įgyvendinimo terminai. Prireikus prieglobstį gavusio užsieniečio individualią Socialinės integracijos programą įgyvendinanti institucija veiksmų planą vėliau gali tikslinti.
28. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams skiriama vienkartinė įsikūrimo pašalpa, kurios dydis apskaičiuojamas pagal šiuos normatyvus:
suaugusiam žmogui – 10 minimalaus gyvenimo lygio dydžių;
vaikui iki 18 metų – 7 minimalaus gyvenimo lygio dydžių.
Šeimai vienkartinė įsikūrimo pašalpa neturi viršyti 30 minimalaus gyvenimo lygio dydžių.
Vienkartinė įsikūrimo pašalpa skiriama kartu su kitomis prieglobstį gavusio užsieniečio Socialinės integracijos programos lėšomis ir pervedama į individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos sąskaitą.
Vienkartinė įsikūrimo pašalpa naudojama būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, o prireikus – kelionės ir bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengia pavyzdinį rekomendacinį būtiniausių baldų ir namų apyvokos reikmenų sąrašą.
Individualią socialinę integraciją įgyvendinanti institucija padeda prieglobstį gavusiam užsieniečiui persikelti ir įsigyti būtiniausius reikmenis. Ši institucija pervežimo ir daiktų įsigijimo išlaidas paslaugas suteikusioms įmonėms apmoka tiesiogiai, neviršydama vienkartinei įsikūrimo pašalpai skirtos lėšų sumos.
VI. LAIKINAS PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ APGYVENDINIMAS
29. Integracijos laikotarpiui prieglobstį gavę užsieniečiai gali būti apgyvendinti:
29.1. savivaldybių nuomojamose pagrindinio, manevrinio ar specialiojo butų fondo gyvenamosiose patalpose;
30. Suteikiant gyvenamąsias patalpas prieglobstį gavusiems užsieniečiams, vadovaujamasi gyventojų aprūpinimo gyvenamuoju plotu normomis. Gyvenamosios patalpos turi atitikti sanitarinius bei techninius reikalavimus.
31. Apgyvendinant savivaldybių teritorijose, pirmenybė teikiama prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nesant tokios galimybės, prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, laikinai apgyvendinami socialinės integracijos centruose. Užsieniečiai, gavę leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių, socialinės integracijos laikotarpiu pirmiausia apgyvendinami socialinės integracijos centruose.
32. Atvykęs į apgyvendinimo vietą, prieglobstį gavęs užsienietis privalo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka policijos komisariato migracijos tarnyboje deklaruoti savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje.
33. Nuomojant gyvenamąsias patalpas iš savivaldybių butų fondo, įmonių, įstaigų, organizacijų ar fizinių asmenų, tarp individualią Socialinės integracijos programą įgyvendinančios institucijos ir patalpų savininko prieglobstį gavusio užsieniečio socialinės integracijos laikotarpiui įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka raštu sudaroma terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Jeigu savivaldybių turimų gyvenamųjų patalpų nepakanka prieglobstį gavusiems užsieniečiams apgyvendinti, pasirenkamos įmonių, įstaigų, organizacijų ar fizinių asmenų nuomojamos gyvenamosios patalpos su mažiausiais buto nuompinigiais ir apmokėjimu už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, kitas komunalines paslaugas.
34. Gyvenamųjų patalpų nuompinigiai (be apmokėjimo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją, kitas komunalines paslaugas) kartu su nuomotojo asmens pajamų mokesčiu neturi viršyti šių normatyvų:
35. Tai, kiek reikia mokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas, skaičiuojama atskirai pagal savivaldybėse galiojančius tarifus bei normas ir apmokama neviršijant apskaičiuotos sumos. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams viršijus pagal šiuos tarifus ir normas apskaičiuotą sumą, skirtumą turi mokėti jie patys arba šis skirtumas gali būti išskaičiuotas iš jų kas mėnesį gaunamos piniginės pašalpos būtiniausioms reikmėms.
Ryšių (išskyrus abonentinį mokestį), kabelinės televizijos ir panašias paslaugas prieglobstį gavęs užsienietis apmoka savo lėšomis.
Pasibaigus integracijos laikotarpiui, prieglobstį gavęs užsienietis privalo išsikelti iš jam suteiktų gyvenamųjų patalpų, kitaip gali būti iškeldintas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Kitas gyvenamąsias patalpas jis privalo susirasti pats. Jo pageidavimu individualią socialinę integraciją įgyvendinanti institucija gali jį pakonsultuoti gyvenamojo būsto suradimo klausimu.
Nuomotojui sutikus pratęsti gyvenamųjų patalpų nuomą, gali būti sudaroma nauja gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su pačiu prieglobstį gavusiu užsieniečiu, kuris įsipareigoja savo lėšomis mokėti buto nuompinigius, taip pat apmokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas.
36. Pensinio amžiaus, nelydimus nepilnamečius ir neįgalius prieglobstį gavusius užsieniečius, kurie negali gyventi savarankiškai ir kuriems būtina priežiūra, slauga bei medicininis aptarnavimas, savivaldybės apgyvendina globos (rūpybos) įstaigose, iš anksto suderinusios tai su jais pačiais ir teisėtais atstovais (jiems esant). Prieglobstį gavusių užsieniečių, apgyvendintų globos (rūpybos) institucijose, išlaikymo ir socialinės integracijos išlaidos apmokamos iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų. Išlaikymo išlaidos skaičiuojamos pagal šių institucijų galiojančius normatyvus, socialinės integracijos atskirų priemonių įgyvendinimo išlaidos – pagal šią tvarką. Pasibaigus integracijos laikotarpiui, prieglobstį gavę užsieniečiai globos (rūpybos) institucijose išlaikomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Nelydimus nepilnamečius apgyvendinus globėjų (rūpintojų) gyvenamojoje vietoje, jų išlaikymo ir socialinės integracijos išlaidos apmokamos iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų. Vaiko globos pašalpa skaičiuojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, socialinės integracijos atskirų priemonių įgyvendinimo išlaidos – pagal šią tvarką. Pasibaigus integracijos laikotarpiui, globėjus (rūpintojus) turintys vaikai išlaikomi Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ ŠVIETIMAS
37. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams suteikiama teisė mokytis Lietuvos Respublikoje remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
38. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams socialinės integracijos laikotarpiu organizuojamas švietimas siekiant:
39. Švietimo įstaigos, į kurias siunčiami mokytis prieglobstį gavę užsieniečiai, dalyvauja rengiant šios tvarkos 27 punkte numatytus veiksmų planus.
40. Institucija, įgyvendinanti prieglobstį gavusių užsieniečių individualią socialinę integraciją, organizuoja lietuvių kalbos mokymą pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas lietuvių kalbos mokymo programas, skirtas kitakalbiams.
Prieglobstį gavusių užsieniečių lietuvių kalbos mokymo kursai apmokami iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų ir įforminami sutartimi tarp individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos ir lietuvių kalbos mokančios įstaigos arba mokytojo. Už kursus apmokama pagal švietimo sistemoje taikomus tarifus.
41. Prieglobstį gavusių užsieniečių lietuvių kalbos mokymas organizuojamas atsižvelgiant į amžiaus grupių ypatumus. Suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo programos turi būti siejamos su būsima darbine veikla, vaikų – su mokymusi bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštesniosiose mokyklose.
42. Suaugusieji lietuvių kalbos gali būti mokomi dviem būdais:
43. Suaugusiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams organizuojami valstybinės kalbos mokėjimo I kvalifikacinės kategorijos kursai pagal 190 valandų programą. Asmenims su nebaigtu pradiniu išsilavinimu ir neraštingiems asmenims prireikus organizuojami kursai pagal 290 valandų programą.
Nustatant suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo būdą ir kurso programos trukmę, kiekvienu konkrečiu atveju reikia sužinoti lietuvių kalbos mokėjimo lygį ir asmens kilmės šalyje įgytą išsilavinimą. Išsilavinimas gali būti patvirtinamas Švietimo ir mokslo ministerijos nostrifikuotais dokumentais (atestatais, diplomais).
44. Lietuvių kalbos kursus organizuojanti įstaiga ar mokytojas atsako už tinkamą lėšų, skirtų mokymui, naudojimą. Sudarant sutartį dėl lietuvių kalbos mokymo, numatoma pradinė įmoka neturi būti didesnė kaip pusė lietuvių kalbos mokymui skirtų lėšų. Kita lietuvių kalbos mokymui skirtų lėšų dalis sumokama gavus lietuvių kalbos mokančios įstaigos ar mokytojo patvirtinimą, kad prieglobstį gavęs užsienietis stengiasi mokytis lietuvių kalbos. Jeigu prieglobstį gavęs užsienietis nerodo pastangų ir be pateisinamos priežasties praleidinėja pamokas, apie tai nedelsiant informuojamas kuratorius. Individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos pasiūlymu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tokio prieglobstį gavusio užsieniečio lietuvių kalbos mokymui skiriamas lėšas gali sumažinti.
45. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui neišlaikius valstybinės kalbos mokėjimo I kvalifikacinės kategorijos egzamino dėl pateisinamų priežasčių (psichikos sveikatos sutrikimas, negebėjimas per skirtą laiką išmokti, kas užduota, ir panašiai), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija, papildomai gali skirti iki 100 valandų kursą.
46. Prieglobstį gavęs užsienietis, išlaikęs I kvalifikacinės kategorijos egzaminą iki Socialinės integracijos programos įgyvendinimo pradžios ar neišnaudojęs skirtų 190 valandų, gali tęsti mokymąsi pagal II kvalifikacinės kategorijos 180 valandų lietuvių kalbos kursų programą neviršydamas lietuvių kalbos mokymui skirtų lėšų.
47. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, per skirtą laiką išlaikiusiam I kvalifikacinės kategorijos egzaminą ir įsidarbinimo ar mokymosi tikslu pageidaujančiam geriau išmokti lietuvių kalbos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu gali būti organizuojami II kvalifikacinės kategorijos 180 valandų lietuvių kalbos kursai. Kursų organizavimo išlaidos apmokamos iš prieglobstį gavusių užsieniečių Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
48. Pilnamečiai prieglobstį gavę užsieniečiai, išlaikę I ar II kvalifikacinės kategorijos egzaminą ir pageidaujantys socialinės integracijos metu stoti mokytis į suaugusiųjų bendrojo lavinimo, aukštesniąsias ar aukštąsias mokyklas, aukštesnio išsilavinimo lygio gali siekti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
49. Individualią socialinę integraciją įgyvendinanti institucija pakankamai lietuvių kalbą pramokusiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams per savivaldybės švietimo skyrių organizuoja pažintinį kursą apie Lietuvos visuomenę pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą. Kurso organizavimo išlaidos sutarties pagrindu apmokamos iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
50. Prieglobstį gavusių užsieniečių mokyklinio amžiaus vaikai socialinės integracijos laikotarpiu nemokamai lanko valstybines ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesines ar aukštesniąsias mokyklas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Už vaikų mokymąsi nevalstybinėse švietimo įstaigose apmoka tėvai iš nuosavų lėšų.
Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, moksleivio pasirengimą, kalbos mokėjimą, valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose prieglobstį gavusių užsieniečių vaikams prireikus sudaromas individualus ugdymo planas ir pamokų tvarkaraštis. Nemokantiems lietuvių kalbos sudaromos sąlygos intensyviai jos mokytis.
Nemokantiems lietuvių kalbos ar blogai kalbantiems lietuviškai 6-9 metų vaikams lietuvių kalbos mokymas gali būti organizuojamas priešmokyklinio ugdymo grupėse, 10-18 metų vaikams – rengiamos papildomos lietuvių kalbos pamokos. Prireikus mokyklinio amžiaus vaikų lietuvių kalbos papildomas mokymas, sudarius sutartį su mokykla ar mokytoju, gali būti apmokamas iš prieglobstį gavusių užsieniečių Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
Gimtajai kalbai išmokti ir tobulinti prieglobstį gavusių užsieniečių vaikams gali būti steigiamos klasės bei fakultatyvai, taip pat sekmadieninės mokyklos. Sudarius sutartį su mokykla, šie užsiėmimai gali būti apmokami iš prieglobstį gavusių užsieniečių Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
51. Bendrojo lavinimo mokyklose prieglobstį gavusių užsieniečių vaikams pagal mokytojo parengtas ugdymo programas gali būti organizuojamos papildomos atskirų mokomųjų dalykų pamokos, prireikus apmokamos iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų. Šiai programai skirtos lėšos, tėvams pageidaujant ir esant galimybei, gali būti panaudotos papildomoms jų kilmės šalies etnokultūros, tradicinės religijos pamokoms organizuoti.
Prieš mokslo metų pradžią iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų prieglobstį gavusių užsieniečių mokyklinio amžiaus vaikams skiriamos iki 1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio lėšos būtiniausiems mokykliniams reikmenims įsigyti. Kuratorius už juos prekybos įmonėms apmoka tiesiogiai, neviršydamas tam skirtos lėšų sumos.
52. Tėvų pageidavimu ikimokyklinio amžiaus prieglobstį gavusių užsieniečių vaikai socialinės integracijos laikotarpiu gali būti ugdomi lopšeliuose, darželiuose ir darželiuose-mokyklose. Vaikų ugdymas valstybinėse ir savivaldybių ikimokyklinėse įstaigose apmokamas iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų. Šiems vaikams gali būti organizuojami papildomi užsiėmimai lietuvių kalba. Sudarius sutartį su ikimokyklinio ugdymo įstaiga, šie užsiėmimai gali būti apmokami iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
VIII. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ UŽIMTUMAS
54. Prieglobstį gavę užsieniečiai vienodomis teisėmis su Lietuvos Respublikos piliečiais gali laisvai pasirinkti darbą arba imtis kitos įstatymų nedraudžiamos veiklos, jeigu įstatymai nenumato, kad tam privaloma sąlyga yra Lietuvos Respublikos pilietybė.
Jeigu prieglobstį gavusiems užsieniečiams reikia valstybės pagalbos įsidarbinant, Socialinės integracijos programai skirtomis lėšomis įgyvendinamos papildomos jų užimtumo organizavimo priemonės.
55. Socialinės integracijos laikotarpiu organizuojamas prieglobstį gavusių užsieniečių užimtumas siekiant:
55.2. padėti pasirengti darbo rinkai keliant kvalifikaciją, pakeičiant arba įgyjant naują profesiją;
55.3. sudaryti sąlygas įgyti reikiamą valstybinio socialinio draudimo stažą bedarbio pašalpai gauti;
56. Prieglobstį gavęs užsienietis, kuriam reikia valstybės pagalbos įsidarbinant, kuratoriaus padedamas, nedelsiant užsiregistruoja teritorinėje darbo biržoje ir įgyja bedarbio statusą. Kaip ir kitiems bedarbiams, jam teikiamos valstybinės užimtumo garantijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
57. Teritorinė darbo birža dalyvauja rengiant prieglobstį gavusiam užsieniečiui šios tvarkos 27 punkte numatytą veiksmų planą. Planuojamos užimtumo priemonės turi būti skirtos padėti asmeniui įsidarbinti. Planuojant užimtumo priemones, turėtų būti atsižvelgta į asmens specialybę, ankstesnį užimtumą pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos arba trečiojoje valstybėje, amžių bei kultūros tradicijas. Prireikus gali būti sudaromos specialios programos, siekiant susieti jo profesinį ir lietuvių kalbos mokymą su darbu.
58. Prieglobstį gavusio užsieniečio socialinę integraciją įgyvendinanti institucija prireikus sudaro su teritorine darbo birža sutartį dėl užimtumo priemonių įgyvendinimo. Sutarties formą nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Sutartyje nurodomos užimtumo organizavimo priemonės, kurios bus apmokamos Socialinės integracijos programai skirtomis lėšomis. Tai, kiek lėšų reikės šioms priemonėms įgyvendinti, nustatoma pagal galiojančius tarifus. Socialinės integracijos programos lėšos, skirtos sutartyje numatytoms užimtumo priemonėms įgyvendinti, pervedamos teritorinei darbo biržai arba į Užimtumo fondą.
59. Teritorinė darbo birža prieglobstį gavusį užsienietį supažindina su situacija Lietuvos ir vietos darbo rinkoje. Jo pageidavimu Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos psichologas konsultantas padeda susiorientuoti jo galimybėse ir pasirinkti atitinkamą būsimos darbo veiklos sritį.
60. Teritorinė darbo birža kartu su savivaldybe prieglobstį gavusiems užsieniečiams laikinai įdarbinti organizuoja viešuosius darbus, teritorinė darbo birža – atitinkančius jų pasirengimą ir sveikatos būklę Užimtumo fondo remiamus visos ar ne visos darbo dienos darbus. Šie darbai suteikia jiems galimybę įgyti reikiamą valstybinio socialinio draudimo stažą bedarbio pašalpai gauti, pasitikrinti profesinę motyvaciją ir gebėjimus. Lėšos viešiesiems ir Užimtumo fondo remiamiems darbams organizuoti skiriamos iš Socialinės integracijos programos lėšų.
61. Teritorinė darbo birža prireikus organizuoja prieglobstį gavusio užsieniečio profesinį mokymą (profesijos įgijimą ar kvalifikacijos kėlimą). Mokymas organizuojamas parenkant mokymo programą pagal jo profesinę motyvaciją ir gebėjimus. Profesinis mokymas gali būti vykdomas pagal specialiai pritaikytas programas, įskaitant ir individualias, ir apmokamas iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
62. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams įdarbinti gali būti steigiamos naujos darbo vietos. Lėšos naujoms darbo vietoms steigti skiriamos iš Socialinės integracijos programos lėšų. Jų steigimo tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Konkretaus asmens darbo vietos steigimas gali būti apmokėtas tik vieną kartą.
63. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui be pateisinamos priežasties atsisakius dirbti viešuosius, Užimtumo fondo remiamus darbus ar siūlomo profesinio mokymo, taip pat pašalinus jį iš šių darbų ar mokymo, pakartotinai Socialinės integracijos programai skirtos lėšos jo užimtumui organizuoti neskiriamos.
64. Pagal darbo sutartis prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, įdarbinami bendra tvarka kaip ir kiti nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, o užsieniečiai, gavę leidimą laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje dėl humanitarinių priežasčių, – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai išdavus leidimą dirbti.
65. Teritorinė darbo birža, padėdama prieglobstį gavusiam užsieniečiui įsidarbinti pagal darbo sutartį, turi pasiūlyti keletą (jeigu tai įmanoma) įsidarbinimo variantų.
66. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, patenkantiems į Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytas bedarbių kategorijas, taikomos papildomos užimtumo garantijos.
67. Teritorinė darbo birža prieglobstį gavusiam užsieniečiui suteikia informaciją apie savarankiško verslo organizavimo Lietuvoje galimybes. Pageidaujančiam ir pasirengusiam imtis savo verslo asmeniui pateikus verslo planą arba kūrybinės veiklos programą, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti suteikta beprocentė paskola savo verslui organizuoti iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų, pervedant jas į Užimtumo fondą.
Organizuojančiam savo verslą asmeniui iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų gali būti suteikta vienkartinė piniginė parama patentui, licencijai, darbo priemonėms įsigyti.
68. Baigęs lietuvių kalbos kursus, profesinį mokymą ir laikinai dirbęs viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus prieglobstį gavęs užsienietis privalo pats aktyviai ieškoti galimybių įsidarbinti. Prireikus įdarbinimo klausimais jis gali kreiptis į privačias darbo biržas, už paslaugas mokėdamas savo lėšomis.
69. Tais atvejais, kai prieglobstį gavusio užsieniečio užimtumo programa, įskaitant lietuvių kalbos mokymą, nenutrūkstamai tęsiasi 12 mėnesių ir daugiau, į programą turi būti įtrauktas 1 mėnesio poilsio laikotarpis, kad užimtumo programos trukmė neviršytų 11 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį. Poilsio laikas derinamas su pačiu asmeniu.
70. Teisę į bedarbio pašalpą prieglobstį gavę užsieniečiai įgyja po to, kai su darbo biržos siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržoje dirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne trumpesnė kaip 180 kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo, jeigu tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa. Bedarbio pašalpą iš Užimtumo fondo lėšų moka teritorinė darbo birža.
IX. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SOCIALINĖ APSAUGA
71. Negalintys apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų prieglobstį gavę užsieniečiai socialinės integracijos laikotarpiu turi teisę kas mėnesį gauti pinigines pašalpas būtiniausioms reikmėms – maistui, drabužiams, higienos reikmenims, visuomeniniam transportui ir panašiai (toliau vadinama – mėnesinė pašalpa) iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
72. Mėnesinės pašalpos, skiriamos prieglobstį gavusiems užsieniečiams, sudaro 90 procentų valstybės remiamų pajamų šeimai dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme.
Šios pašalpos neskiriamos tiems pensinio amžiaus, nelydimiems nepilnamečiams ir neįgaliems prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriems teikiamos stacionarios socialinės paslaugos globos (rūpybos) institucijose, ir nelydimiems nepilnamečiams, apgyvendintiems paskirto globėjo (rūpintojo) gyvenamojoje vietoje. Tokiais atvejais iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų jie išlaikomi šios tvarkos 36 punkte nurodyta tvarka.
73. Mėnesinė pašalpa prieglobstį gavusiam užsieniečiui mokama tol, kol jis neturi savarankiško pragyvenimo šaltinio (darbo užmokesčio, pajamų iš savo verslo, pensijos, stipendijos ir panašiai).
74. Dirbančiam viešuosius, Užimtumo fondo remiamus darbus, dalyvaujančiam profesiniame mokyme, gaunančiam bedarbio pašalpą ar išvykusiam iš Lietuvos ilgesniam kaip 1 mėnesio laikotarpiui prieglobstį gavusiam užsieniečiui individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos sprendimu mėnesinės pašalpos mokėjimas laikinai sustabdomas. Jeigu darbo užmokestis ar bedarbio (mokymo) pašalpa yra mažesni už jam priklausančią mėnesinę pašalpą, mokamas priklausančios pašalpos ir gaunamų darbo užmokesčio ar bedarbio (mokymo) pašalpos skirtumas.
Jeigu prieglobstį gavusiam užsieniečiui dėl jo kaltės bedarbio pašalpa sumažinama ar jos mokėjimas nutraukiamas, mėnesinės pašalpos mokėjimas neatnaujinamas.
75. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui mirus, jo šeimos nariams arba jį laidojusiems asmenims iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų gali būti skiriama iki 6 minimalaus gyvenimo lygio dydžių laidojimo pašalpa, jeigu tokia pašalpa negali būti paskirta pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.
76. Prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, socialinės integracijos laikotarpiu Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į vienkartinę pašalpą gimus kūdikiui, šeimos pašalpą, mokamą už kiekvieną vaiką iki 3 metų, pašalpą šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų.
Prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, gali būti skiriamos ir kitos Lietuvos Respublikos įstatymų nuolatiniams šalies gyventojams nustatytos pašalpos, stipendijos, kompensacijos, paslaugos.
77. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, turintiems nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą, valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šie asmenys atitinka įstatyme nurodytas valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygas.
Socialinės integracijos laikotarpiu prieglobstį gavę užsieniečiai, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir kurie nėra privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu pensijų draudimu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, gali būti draudžiami valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu. Šių asmenų draudimui panaudojamos Socialinės integracijos programai skirtos lėšos, ir jie prilyginami asmenims, apdraustiems valstybiniu savanoriškuoju socialiniu pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai gauti Valstybinio savanoriškojo socialinio pensijų draudimo taisyklių nustatyta tvarka.
X. PRIEGLOBSTĮ GAVUSIŲ UŽSIENIEČIŲ SVEIKATOS APSAUGA
79. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams socialinės integracijos laikotarpiu organizuojama sveikatos priežiūra vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu ir kitais teisės aktais siekiant:
80. Laikotarpiu nuo leidimo nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo iki apdraudžiant (apsidraudžiant) privalomuoju sveikatos draudimu prieglobstį gavusiems užsieniečiams (priklausomai nuo jų statuso) medicinos pagalba teikiama laikantis 79 punkte nurodytų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos apimties ir tvarkos.
81. Įsigaliojus individualios socialinės integracijos sutarčiai, kiekvienas neapdraustas prieglobstį gavęs užsienietis iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų turi būti nedelsiant apdraudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu. Nedirbantis, bet darbo biržos paslaugų atsisakantis prieglobstį gavęs užsienietis sveikatos draudimo įmokas privalo susimokėti pats.
Socialinę integraciją įgyvendinanti institucija dėl prieglobstį gavusio užsieniečio su teritorine ligonių kasa sudaro privalomojo sveikatos draudimo sutartį iki kalendorinių metų pabaigos, kai integracijos laikotarpis nėra nustatytas trumpesnis. Pasibaigus privalomojo sveikatos draudimo sutarties galiojimo laikui, jeigu nepasikeičia draudžiamojo kategorija ir nėra pasibaigęs integracijos terminas, sudaroma nauja sutartis iki tų kalendorinių metų arba integracijos laikotarpio pabaigos. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą nustatomos tokio pat dydžio, kaip ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis (kurias kasmet tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą) ir mokamos kas mėnesį proporcingai paskirstytomis sutartyje nustatytos sumos dalimis.
82. Privalomojo sveikatos draudimo sutartis ir mėnesinių įmokų mokėjimas nutraukiami, kai asmuo įsiregistruoja darbo biržoje, pradeda dirbti pagal darbo sutartį arba pradeda savo verslą. Nuo darbo veiklos pradžios prieglobstį gavusio užsieniečio privalomuoju sveikatos draudimu rūpinasi jį priėmęs dirbti darbdavys arba pats asmuo, pradėjęs savo verslą.
83. Teritorinė ligonių kasa draudžiamajam pilnamečiui prieglobstį gavusiam užsieniečiui išduoda bendrą socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą, informuoja apie teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų teikimo tvarką ir sąlygas. Turėdamas pažymėjimą, draudžiamasis gali nustatytąja tvarka pasirinkti asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gauti privalomojo sveikatos draudimo garantuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
84. Apdraustiesiems prieglobstį gavusiems užsieniečiams bendra tvarka teikiamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.
Sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti prieglobstį gavusiems užsieniečiams informaciją apie asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios nepriskirtos apmokamoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, jų teikimo sąlygas ir tvarką.
85. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams nustatytąja tvarka teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos. Jiems teikiama svarbiausia informacija apie mitybą ir maisto kokybę, gyvenamosios vietos ir būsto ypatumus, darbo, mokymosi ir poilsio sąlygas, aiškinama alkoholio, tabako ir narkotikų žala, taip pat jie supažindinami su higienos normomis, šeimos planavimo priemonėmis, užkrečiamųjų ligų profilaktika, galimybėmis užsikrėsti ar užkrėsti kitus užkrečiamosiomis ligomis. Prieglobstį gavusiems užsieniečiams garantuojama teisė skiepytis nuo užkrečiamųjų ligų pagal patvirtintą skiepų kalendorių. Visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas šiems asmenims teikia apskričių ir miestų sveikatos mokymo centrai, teritoriniai visuomenės sveikatos centrai, kitos sveikatos priežiūros įstaigos pagal savo kompetenciją.
86. Prieglobstį gavusiam užsieniečiui sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos jo sutikimu, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai tokios paslaugos gali būti suteiktos be jo sutikimo.
Priverstinės hospitalizacijos, priverstinės diagnostikos ir priverstinio gydymo priemonių taikymas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kai yra reali grėsmė, kad šie asmenys veiksmais ar dėl savo sveikatos būklės gali padaryti žalą savo sveikatai, gyvybei arba aplinkinių asmenų sveikatai, gyvybei.
87. Individualią socialinę integraciją įgyvendinanti institucija prieglobstį gavusio užsieniečio sutikimu gali kreiptis į gydytoją ar sveikatos priežiūros įstaigą, prašydama suteikti socialinės integracijos užtikrinimui svarbią informaciją apie jo ar jo šeimos narių sveikatą. Prireikus sveikatos priežiūros įstaiga dalyvauja rengiant prieglobstį gavusiems užsieniečiams šios tvarkos 27 punkte numatytus veiksmų planus.
XI. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS APIE PRIEGLOBSTĮ GAVUSIUS UŽSIENIEČIUS
88. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaiko nuolatinį ryšį su žiniasklaidos priemonėmis – teikia informaciją apie prieglobstį gavusių užsieniečių būklę šalyje, išskyrus su konkrečiu asmeniu susijusią konfidencialią informaciją, rengia spaudos konferencijas jų socialinės integracijos klausimais, įgyvendina kitas visuomenės švietimo priemones.
89. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybėmis rengia susitikimus su vietos gyventojais, partijomis, visuomeninėmis organizacijomis ir diskutuoja juose klausimais, susijusiais su prieglobstį gavusiais užsieniečiais. Ministerija organizuoja įvairių leidinių (informacinių biuletenių, brošiūrų, lankstinukų ir panašiai) apie prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją leidybą ir platinimą. Susitikimų organizavimo ir leidinių rengimo išlaidos apmokamos Socialinės integracijos programai skirtomis lėšomis.
90. Informuoti visuomenę apie prieglobstį gavusius užsieniečius, siekiant užkirsti kelią jų izoliacijai, visuomenės ksenofobijai ir skatinti toleranciją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei savivaldybėms gali padėti tiek valstybės institucijos ar įstaigos, tiek nevyriausybinės ir tarptautinės organizacijos.
91. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su savivaldybėmis remia iniciatyvas ir veiklos sritis, svarbias integracijos, etninės lygybės ir tolerancijos problemoms spręsti, taip pat prieglobstį gavusių užsieniečių tautinius susivienijimus, padedančius išsaugoti jų kalbą, religiją, tradicijas ir kultūros paveldą. Ministerija svarsto įvairių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų parengtus atitinkamų priemonių projektus ir gali suteikti piniginę paramą jiems įgyvendinti pagal pateiktą sąmatą iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų.
XII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
92. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su kitomis institucijomis, kurios rūpinasi prieglobstį gavusių užsieniečių socialine integracija, kasmet parengia išankstinius skaičiavimus, kiek reikės Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos procesui užtikrinti.
93. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarko Socialinės integracijos programai numatytus asignavimus ir yra atsakinga už lėšų individualioms ir bendroms socialinės integracijos priemonėms skyrimą. Ministerija kontroliuoja, kaip individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos naudoja Socialinės integracijos programai skirtas lėšas.
94. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skiria lėšas prieglobstį gavusio užsieniečio ar jo šeimos individualiai Socialinės integracijos programai įgyvendinti pagal lėšų poreikio atskiroms priemonėms skaičiavimus. Jeigu įgyvendinant šią programą sutaupoma kuriai nors priemonei skirtų lėšų, individualią socialinę integraciją įgyvendinanti institucija, ministerijai sutikus, jas gali panaudoti kitoms prieglobstį gavusio užsieniečio ar jo šeimos integracijos priemonėms. Vėliau tikslindama veiksmų planą, ministerija, neviršydama Socialinės integracijos programai numatytų asignavimų, gali skirti papildomai lėšų naujoms priemonėms įgyvendinti, jeigu tai būtina socialinės integracijos sėkmei užtikrinti ir jeigu asmuo aktyviai dalyvauja numatytose socialinės integracijos priemonėse.
95. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos teikimu iš Socialinės integracijos programai skirtų lėšų gali suteikti papildomą paramą prieglobstį gavusiam užsieniečiui, kuriam socialinės integracijos metu atsirado iš anksto nenumatytų akivaizdžių ir pagrįstų, gyvybiškai svarbių individo ar jo šeimos gyvenimui išlaidų.
96. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja savivaldybių, kitų institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojų, kurie prisideda prie individualios socialinės integracijos įgyvendinimo, mokymą ir kvalifikacijos kėlimą.
97. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija iki 15 procentų Socialinės integracijos programai skirtų lėšų gali skirti individualią socialinę integraciją įgyvendinančių institucijų (savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų ir kt., išskyrus tas, kurios yra visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės arba savivaldybių biudžetų lėšų ir kurių pagrindinė funkcija yra įgyvendinti prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją) poreikiams, pirmiausia – Socialinės integracijos programai administruoti.
98. Valstybės piniginė parama prieglobstį gavusio užsieniečio socialinei integracijai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu gali būti mažinama, sustabdoma arba nutraukiama laikantis šių nuostatų:
98.1. parama prieglobstį gavusio užsieniečio socialinei integracijai gali būti mažinama, jeigu:
98.1.1. jis daugiau kaip 2 kartus be pateisinamos priežasties praleidžia lietuvių kalbos užsiėmimus;
98.1.2. asmuo, kuriam reikia valstybės paramos įsidarbinant, be pateisinamos priežasties neatvyksta registruotis į darbo biržą arba atsisako jam siūlomo darbo ar profesinio mokymo;
98.1.3. pakviestas jis daugiau kaip 2 kartus be pateisinamos priežasties neatvyksta pas savo kuratorių;
98.1.4. jis be pateisinamos priežasties nevykdo veiksmų plane numatytų kitų priemonių ar nesilaiko individualios socialinės integracijos sutarties įsipareigojimų;
98.1.5. jis neteisingai informuoja (arba be pateisinamos priežasties apskritai neinformuoja) socialinę integraciją įgyvendinančią instituciją apie savo gyvenimo sąlygų pokyčius, svarbius valstybės paramos teikimo požiūriu;
98.2. parama prieglobstį gavusio užsieniečio socialinei integracijai gali būti sustabdoma arba nutraukiama, jeigu:
98.2.1. jis ilgiau kaip 3 mėnesiams išvyksta iš Lietuvos Respublikos ir negrįžta iki integracijos laikotarpio pabaigos;
98.2.3. jis neteisingai informuoja (arba be pateisinamos priežasties apskritai neinformuoja) socialinę integraciją įgyvendinančią instituciją apie savo gyvenimo sąlygų pokyčius, kai ši informacija būtų esminė valstybės paramos teikimo požiūriu;
98.2.4. per paskutinius 3 mėnesius asmens mėnesio pajamos (su darbo santykiais susijusios, verslo pajamos ir panašiai) buvo didesnės už valstybės skiriamą paramą visoms socialinės integracijos kryptims per mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas sumažinti, sustabdyti ar nutraukti finansinę paramą prieglobstį gavusio užsieniečio socialinei integracijai priimamas įvertinus individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos pateiktą informaciją bei rekomendacijas; esant galimybei, atsižvelgiama ir į prieglobstį gavusio užsieniečio pateiktus paaiškinimus.
Įvertinus individualią socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos pateiktą informaciją ir rekomendacijas, Socialinės integracijos programa prieglobstį gavusio užsieniečio motyvuotu prašymu gali būti atnaujinta, jeigu pagal individualios socialinės integracijos sutartį dar nėra pasibaigęs jos įgyvendinimo terminas.
99. Prieglobstį gavusių užsieniečių, dalyvaujančių Socialinės integracijos programoje, apskaitą tvarko Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.