LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. BIRŽELIO 9 D. NUTARIMO NR. 748 „DĖL PREKIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2001 m. spalio 16 d. Nr. 1224
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimą Nr. 748 „Dėl Prekių muitinio įvertinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1686):
1. Išdėstyti 2.1 ir 2.2 punktus taip:
„2.1. apskaičiuojant prekių muitinę vertę, nesiremiama tapačių ar panašių prekių, kurių muitinė vertė tikrinama papildomai, sandorio vertėmis (įskaitant atvejus, kai šios vertės tikrinamos atliekant importuotojo ūkinės ir komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės tikrinimus, susijusius su jo atliekamomis muitinės procedūromis);
2.2. jeigu pagal Muitinės departamento prie Finansų ministerijos parengtą prekių muitinio įvertinimo kontrolės metodiką pripažįstama, jog yra pagrindo manyti, kad deklaruojama prekių muitinė vertė apgaulės būdu sumažinta (deklaruojama sandorio vertė yra maža, palyginti su Muitinės departamento prie Finansų ministerijos nustatytomis palyginamosiomis importuojamų prekių kainomis ir (arba) tapačių ar panašių prekių sandorio vertėmis; prekių pirkėjai ir (arba) pardavėjai neturi ūkio subjekto statuso; prekės įsigytos iš įmonės, registruotos lengvatinio mokesčių tarifo valstybėje ar zonoje; dokumentuose nenurodytos transporto, draudimo išlaidos, kiti būtini duomenys; įvairiuose dokumentuose nurodyti duomenys nesutampa; dokumentai taisyti; nustatoma, kad prekės iki muitinės deklaracijos išleidimo laisvai cirkuliuoti procedūrai pateikimo buvo perparduotos ir šioje deklaracijoje nurodyta jų sandorio vertė mažesnė už ankstesnio tų pačių prekių pardavimo sandorio ar sandorių vertę) ir deklarantas nepateikia muitinės reikalaujamos informacijos, pagrindžiančios deklaruojamos sandorio vertės teisingumą, muitinė priima sprendimą, kad prekių muitinė vertė turi būti tikrinama papildomai, arba, vadovaudamasi šiuo nutarimu patvirtintos Prekių muitinio įvertinimo tvarkos 59 punktu, apskaičiuoja prekių muitinę vertę be papildomo tikrinimo. Jeigu prekių muitinė vertė turi būti papildomai tikrinama, prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti tik po to, kai deklarantas pateikia garantiją, kurios dydis lygus muitinės nustatytam didžiausiam galinčiam atsirasti skolos muitinei dydžiui. Nustatant prekių muitinę vertę, negali būti remiamasi šiame punkte nurodytomis palyginamosiomis importuojamų prekių kainomis“.
2. Papildyti nurodytąjį nutarimą šiuo 2.7 punktu:
„2.7. taikydama šiuo nutarimu patvirtintą Prekių muitinio įvertinimo tvarką, muitinė remiasi Pasaulio prekybos organizacijos Muitinio įvertinimo komiteto sprendimais, Pasaulio muitinių organizacijos rekomendacijomis, Pasaulio muitinių organizacijos Muitinio įvertinimo techninio komiteto nurodymais, išvadomis, paaiškinimais, patarimais, komentarais ir atliktų studijų medžiaga“.
3. Išdėstyti 3 punktą taip:
4. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Prekių muitinio įvertinimo tvarkoje:
4.1. išdėstyti 13.2 punktą taip:
4.2. išdėstyti 21 punktą taip:
„21. Jeigu importuotos arba tapačios, arba panašios prekės parduotos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tokiu pat pavidalu, kokiu buvo importuotos, taikant Muitinės kodekso 31 straipsnio 2 dalies 3 punktą (dedukcinį metodą), remiamasi tame punkte nurodyta:
21.1. tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, parduotų prekių vieneto verte, iš kurios atimamos šios išlaidos:
21.1.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, arba vidutinis pelnas ir bendrosios pardavimo išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines rinkodaros išlaidas), susijusios su tos pačios klasės arba rūšies prekių pardavimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje. Žodžiai „pelnas ir bendrosios išlaidos“ įvardija vieną iš prekių vertės atimamą dėmenį. Šios atimamos išlaidos turi būti nustatomos remiantis deklaranto pateikta informacija, išskyrus tuos atvejus, kai jo pateikti duomenys neatitinka nurodomų parduodant Lietuvos Respublikoje prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Jeigu deklaranto pateikti duomenys neatitinka tokių nurodomų duomenų, pelno ir bendrųjų išlaidų dydis gali būti nustatomas remiantis atitinkama informacija (statistikos duomenimis, kitais muitinės turimais duomenimis), pateikta ne deklaranto. Jeigu taikant šį punktą nustatomas komisinių arba įprastinio pelno ir bendrųjų išlaidų dydis, kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į susijusias su tuo atveju aplinkybes, turi būti sprendžiama, ar tam tikros prekės yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir kitos prekės. Nagrinėjami mažiausio prekių asortimento, sudaryto iš prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir iš kai kurių kitų prekių, pardavimo atvejai, apie kuriuos galima gauti būtiną informaciją. Taikant šį punktą, tos pačios klasės arba rūšies prekės gali būti importuotos iš tos pačios valstybės kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, arba iš kitos valstybės;
21.1.2. įprastinės transporto, draudimo, krovimo išlaidos ir su jomis susijusios išlaidos, atsiradusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, jeigu jos neįtrauktos į bendrąsias pardavimo išlaidas;
21.2. artimiausią dieną po importuotų prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, importo dienos (neviršijant nustatyto 90 dienų termino) parduotų prekių vieneto verte, jeigu nei importuotos, nei tapačios, nei panašios prekės nebuvo parduotos tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Šiame punkte minėta artimiausia diena laikoma diena, iki kurios buvo parduotas importuotų arba tapačių arba panašių prekių kiekis, kurio pakanka prekių vieneto vertei nustatyti. Taikant šį punktą, iš prekių vieneto vertės taip pat turi būti atimamos šios tvarkos 21.1.1–21.1.3 punktuose nurodytos išlaidos“;
4.3. išdėstyti 51 punktą taip:
„51. Prekių muitinė vertė ir jos elementai deklaruojami pateikiant prekių muitinės vertės deklaraciją. Šios deklaracijos formą ir pildymo tvarką nustato Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos. Prekių muitinės vertės deklaracija turi būti pateikiama kartu su muitinės deklaracija (bendruoju dokumentu) deklaruojant prekes išleidimo laisvai cirkuliuoti muitinės procedūrai, įskaitant kompensacinių produktų, pagamintų iš laikinai išvežtų perdirbti prekių, išleidimą laisvai cirkuliuoti (reimportą). Prekių muitinės vertės deklaracijos pateikti neprivaloma, jeigu:
51.1. prekių siuntos muitinė vertė yra ne didesnė kaip 3000 litų, išskyrus tuos atvejus, kai pagal tą pačią sutartį (kontraktą) importuojamos kelios prekių siuntos;
51.2. importuojamos nekomercinės ir negamybinės paskirties prekės (pavyzdžiui, paramos siuntos, persikeliančių asmenų arba paveldėtas turtas ir panašiai);
4.4. išdėstyti 57 punktą taip:
„57. Deklaruojant reeksportuojamų kompensacinių produktų, pagamintų iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, muitinę vertę, į ją privaloma įskaityti visų šiems produktams gaminti sunaudotų žaliavų bei medžiagų (įskaitant perdirbamas pagal sutartį, kai perdirbėjui sumokama tik už darbą) ir kitų sąnaudų vertę.
Išleidžiamų laisvai cirkuliuoti arba pateikiamų kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti kompensacinių produktų, nurodytų Muitinės kodekso 119 straipsnyje, muitine verte laikinojo įvežimo perdirbti procedūros vykdytojo pageidavimu laikoma pagal šią tvarką nustatyta kompensacinių produktų, o ne jiems gaminti sunaudotų žaliavų bei medžiagų ir kitų sąnaudų vertė“;