LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠILUMOS GENERATORIŲ EFEKTYVUMO IR ŠILUMOS BEI KARŠTO VANDENS TIEKIMO SISTEMŲ IZOLIACIJOS NE PRAMONĖS PASKIRTIES PASTATUOSE TIKRINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. rugpjūčio 14 d. Nr. 4-308
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 6 straipsnio 15 punktu ir įgyvendindamas Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties pastatuose tikrinimo techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 474 (Žin., 2003, Nr. 4-139), 8.4 punktą, taip pat įgyvendindamas 1978 m. vasario 13 d. Tarybos direktyvą 78/170/EEB dėl šilumos generatorių patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti naujuose ir esamuose ne pramoninės paskirties pastatuose naudingumo koeficientų ir dėl šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliavimo naujuose ne pramoninės paskirties pastatuose (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1982 m. gruodžio 10 d. Tarybos direktyva 82/885/EEB):
1. Tvirtinu Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties pastatuose tikrinimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 4-308
ŠILUMOS GENERATORIŲ EFEKTYVUMO IR ŠILUMOS BEI KARŠTO VANDENS TIEKIMO SISTEMŲ IZOLIACIJOS NE PRAMONĖS PASKIRTIES PASTATUOSE TIKRINIMO TAISYKLĖS
I. Tikslas ir paskirtis
1. Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties pastatuose tikrinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) tikslas – nustatyti suderintą su Europos Bendrijos šalių dokumentų nuostatomis bei reglamento [5.1] reikalavimais naujų šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties pastatuose tikrinimo tvarką.
2. Taisyklės skirtos:
2.1. paskirtajai įstaigai, nurodytai reglamento [5.1] 8.1 punkte, kuri nustato naujų generatorių atitiktį reikalavimams gamybos ar įrengimo metu;
2.2. tikrinimo įstaigoms, atliekančioms eksploatuojamų generatorių efektyvumo tikrinimus, kurių rezultatai pateikiami tikrinimo ataskaitoje, ir turinčioms Valstybinės energetikos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – Inspekcija) taisyklėse [5.2] nustatyta tvarka išduotą leidimą energetikos įrenginių eksploatavimo verslui;
2.3. Inspekcijos pareigūnams, kurie kontroliuoja reglamento [5.1] reikalavimų vykdymą ir priima sprendimus dėl neatitikčių pašalinimo;
2.4. projektuotojams ir montuotojams, kurie projektuodami generatoriaus įrengimą ir montuodami generatorių privalo numatyti ir sumontuoti įtaisus, būtinus norint tinkamai įrengti matavimo priemones, skirtas degimo produktų ir šilumnešio parametrams matuoti;
3. Taisyklės taikomos:
3.1. įrengiamų ir eksploatuojamų ne pramonės paskirties pastatuose naujų 50 kW ir didesnės galios vandens šildymo katilų ir oro šildytuvų (toliau – generatoriai), deginančių dujinį arba skystąjį kurą, efektyvumui nustatyti;
3.2. šilumos ir karšto vandens tiekimo bei akumuliavimo sistemų, iš jų – sistemų, sujungtų su toliau esančiu šilumos tiekimo tinklu, naujuose ne pramonės paskirties pastatuose bei naujų generatorių, tarp jų ir generatorių vandeniui šildyti elektra naujuose ir esamuose ne pramonės paskirties pastatuose, izoliacijos efektyvumui nustatyti.
4. Generatorių efektyvumo ir izoliacijos tikrinimo atvejai:
4.1. naujų generatorių efektyvumo atitiktis turi būti tikrinama generatorių įrengus, jei to reikalauja reglamento [5.1] 7.3 punkto nuostatos;
4.2. įrengti nauji generatoriai turi būti tikrinami periodiškai vieną kartą per trejus metus, kaip nustatyta reglamento [5.1] III skyriuje;
4.3. savininkui arba naudotojui atlikus konstrukcinius generatoriaus, degiklio ar valdymo įtaisų pakeitimus, kurie turi įtakos įrengto generatoriaus efektyvumui, turi būti atliktas neeilinis jo efektyvumo tikrinimas;
4.4. pradinis Taisyklių 3.2 punkte nurodytų sistemų izoliacijos tikrinimas turi būti atliekamas sistemą įrengus ir periodiškai vieną kartą per trejus metus. Izoliaciją ir generatoriaus efektyvumą tikslinga tikrinti vienu metu;
II. Nuorodos
5. Taisyklėse pateikiamos nuorodos į šiuos standartus, reglamentus ir kitus teisės aktus:
5.1. Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties pastatuose tikrinimo techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 474 „Dėl Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne pramonės paskirties pastatuose tikrinimo techninio reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 4-139).
5.2. Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl Energetikos (elektros, šilumos, dujų) įrenginių eksploatavimo verslui leidimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 77-2185; 1999, Nr. 76-2295).
5.3. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 242 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475).
5.4. Statybos techninis reglamentas STR 1.02.07:2003 „Statinių projektavimo, statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmonių atestavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 621 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2003 „Statinių projektavimo, statybos, statinių projektų ekspertizės ir statinių ekspertizės įmonių atestavimas“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 119-5371).
5.5. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 „Dėl reglamento STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 28-786).
5.6. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333; 2002, Nr. 39-1446).
5.7. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės. Lietuvos TSR žemės ūkio ministerija. Vilnius, 1981, 147 p.
5.8. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Vilnius, 2002, 218 p.
5.9. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 „Dėl reglamento STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 17-424; 2002, Nr. 96-4233).
5.10. Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius. Energetikos valstybinė inspekcija. Vilnius, 1999, 83 p.
5.11. Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 45 „Dėl Naujų karšto vandens katilų, deginančių skystąjį arba dujinį kurą, techninio reglamento tvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 115-5164).
5.12. Lietuvos standartas LST EN 778:1999 „Ne daugiau kaip 70 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, buitiniai dujų priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai be ventiliatoriaus orui tiekti ir (ar) degimo produktams šalinti“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 1999 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 1999, Nr. 10).
5.13. Lietuvos standartas LST EN 1319 + A2:2001 „Buitiniai dujiniai priverstinės konvekcijos oro šildytuvai su degiklio pūtimo ventiliatoriumi, skirti patalpų šildymui, ne didesnės negu 70 kW grynosios tiekiamosios šiluminės galios“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2001 m. birželio 11 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 6).
5.14. Lietuvos standartas LST EN 621:1999 „Ne daugiau kaip 300 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, nebuitiniai dujų priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai be ventiliatoriaus orui tiekti ir (ar) degimo produktams šalinti“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 1999 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 1999, Nr. 10).
5.15. Lietuvos standartas LST EN 1020:1999 „Ne daugiau kaip 300 kW šilumos įtėkio, pagal mažąją šilumingumo vertę, nebuitiniai dujų priverstinės konvekcijos patalpų oro šildytuvai su ventiliatoriumi orui tiekti ir (ar) degimo produktams šalinti“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 1999 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 1999, Nr. 10).
5.16. Statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 365 „Dėl reglamento STR 2.09.03:1999 „Šilumos tiekimo tinklų šiluminė izoliacija“ patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 98-2833).
5.17. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.01:1998 „Šilumos tiekimo tinklai ir šilumos punktai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. kovo 24 d. ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 1998 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 57/110 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 2.09.01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 34-923).
5.18. Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 „Dėl Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2613).
5.19. Lietuvos standartas LST EN ISO 12241:2000 „Pastatų įrenginių ir pramonės įrangos termoizoliacija. Apskaičiavimo taisyklės (ISO 12241:1998)“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 4 d. (LST biuletenis, 2000, Nr. 12).
5.20. Lietuvos standartas LST EN 297 + A2 + A3 + A5:1999 „Centrinio šildymo dujų katilai. Ne daugiau kaip 70 kW vardinio šilumos įtėkio B11 ir B11BS katilai su mažo slėgio degikliais“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 1999 m. spalio 1 d. (LST biuletenis, 1999, Nr. 10).
5.21. Lietuvos standartas LST EN 303-4:2000 „Šildymo katilai. 4 dalis. Šildymo katilai su priverstinio oro tiekimo degikliais. Specialieji reikalavimai katilams su priverstinio oro tiekimo skysto kuro degikliais iki 70 kW galios ir 3 barų didžiausio eksploatacinio slėgio. Terminija, bendrieji reikalavimai, bandymas ir žymėjimas“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 15 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 1).
5.22. Lietuvos standartas LST EN 303-2:2000 „Šildymo katilai. 2 dalis. Šildymo katilai su priverstino oro tiekimo degikliais. Specialieji reikalavimai katilams su skysto kuro įpurškimo degikliais“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2000 m. gruodžio 15 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 1).
5.23. Lietuvos standartas LST EN 303-3:2001 „Šildymo katilai. 3 dalis. Dujiniai centrinio šildymo katilai. Katilo korpuso ir priverstinio oro tiekimo degiklio sąranka“, išleistas Lietuvos standartizacijos departamento 2001 m. liepos 16 d. (LST biuletenis, 2001, Nr. 7).
5.24. Normatyvinis dokumentas LAND 28-98/M-08 „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dulkių (kietųjų dalelių) koncentracijos išmetamosiose dujose nustatymas. Svorio metodas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 47-1298).
5.25. Normatyvinis dokumentas LAND 27-98/M-07 „Stacionarūs atmosferos teršalų šaltiniai. Dujų srauto greičio ir tūrio debito ortakyje matavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 69 „Dėl aplinkos apsaugos normatyvinių dokumentų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 47-1298).
5.26. Normatyvinis dokumentas LAND 43-2001 „Išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 486 „Dėl Išmetamų teršalų iš didelių kurą deginančių įrenginių normų ir išmetamų teršalų iš kurą deginančių įrenginių normų LAND 43-2001 nustatymo“ (Žin., 2001, Nr. 88-3100).
5.27. Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 424 „Dėl Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 112-3270).
5.28. Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklių RSN 148-92 6 priedas – Dūmtraukių naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 244 „Dėl RSN 148-92* papildymo 6-uoju priedu“ (Žin., 1997, Nr. 105-2660).
III. SĄVOKOS ir apibrėžimai
6. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos ir apibrėžimai:
Naujai įrengtas generatorius – naujas šilumos generatorius, įrengtas reglamentui [5.1] ir Taisyklėms įsigaliojus.
Vardinė galia – didžiausia nenutrūkstama šilumos generatoriaus atiduodamoji galia. Paprastai vardinę galią nustato gamintojas ir garantuoja, kad ją galima išlaikyti nenutrūkstamo eksploatavimo metu, esant gamintojo nurodytam naudingumo koeficientui.
Efektyvumas – energijos išteklių ir energijos veiksmingo panaudojimo laipsnis.
Naudingumo koeficientas – šilumos kiekio, atiduoto šilumos generatoriaus šilumnešiui, ir žemutinio kuro šilumingumo vertės bei per tą patį laiką suvartoto kuro kiekio sandaugos santykis.
Dalinė apkrova – pertraukiamuoju režimu arba mažesne už vardinę galią veikiančio šilumos generatoriaus atiduodamoji galia.
Vidutinė šilumnešio temperatūra – įtekančio į generatorių ir iš jo ištekančio šilumnešio temperatūros vidutinė vertė.
Standartinis katilas – katilas, kurio konstrukcija leidžia riboti vidutinę šilumnešio temperatūrą ir naudingumo koeficientas atitinka nustatytas mažiausias ribines vertes.
Dūmingumas – išmetamųjų dujų neskaidrumo skaitmeninė vertė, išreiškiama šviesos absorbcijos koeficientu arba optiniu tankiu.
Tikrinimo įstaiga – juridinis asmuo, turintis Valstybinės energetikos inspekcijos prie Ūkio ministerijos taisyklėse [5.2] nustatyta tvarka išduotą leidimą energetikos įrenginių eksploatavimo verslui.
IV. Bendrosios NUOSTATOS
7. Generatorių montavimo arba rekonstravimo projektus rengia projektavimo įstaigos, turinčios šiai veiklai reglamente [5.4] nustatyta tvarka išduotą atestatą.
8. Projektas turi atitikti gamintojo ir Lietuvoje galiojančių statybos techninių reglamentų [5.5, 5.6], katilų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių [5.7, 5.8], gaisrinės saugos reglamento [5.9] ir darbo saugos taisyklių [5.10] reikalavimus. Projekte turi būti numatyti įtaisai davikliams, skirtiems degimo produktų sudėčiai ir temperatūrai bei vandens temperatūrai matuoti, įrengti.
9. Iki 400 kW galios vandens šildymo katilų, deginančių dujinį arba skystąjį kurą, energijos išteklių vartojimo efektyvumas turi atitikti reglamento [5.11] reikalavimus, pateiktus Taisyklių priedo 1 lentelėje. Katilai, kurių naudingumo koeficientas viršija Taisyklių priedo 1 lentelėje nustatytus reikalavimus, pažymimi specialiu reglamente [5.11] nurodytu ženklu, nustatančiu katilų efektyvumą. Naudingumo koeficientai, kuriuos būtina užtikrinti, esant vardinei galiai (Pn) ir dalinei apkrovai (0,3 Pn), pateikti Taisyklių priedo 2 lentelėje.
10. Vandens šildymo katilų, deginančių dujinį arba skystąjį kurą, kurių galia didesnė kaip 400 kW, naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis nei standartinių katilų, nurodytų Taisyklių priedo 1 lentelėje.
11. Oro šildytuvų naudingumo koeficientas turi atitikti gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo deklaruojamo Europos standarto nustatytas naudingumo koeficiento vertes, jei nėra kitų norminių dokumentų, nustatančių mažiausio ribinio naudingumo koeficiento verčių reikalavimus. Lietuvoje galioja standartai [5.12–5.15].
12. Įrenginiai ir buitiniams tikslams skirto karšto vandens vamzdynai, esantys patalpose, turi būti izoliuoti siekiant didinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą ir užtikrinti saugą. Vamzdynų šiluminės izoliacijos sluoksnio storis, medžiagų kokybė ir konstrukcija, įskaitant gamintojo pateiktas izoliuotas įrangos dalis, turi atitikti gamintojo ir reglamentų [5.16, 5.17] reikalavimus, kai jų atitiktis vertinama pagal metodiką [5.18]. Prietaisų ir įrenginių izoliacijos efektyvumas turi atitikti taisyklių [5.7, 5.8] ir standarto [5.19] reikalavimus.
V. Šilumos GENERATORIų EFEKTYVUMO NUSTATYMAS
13. Paskirtoji įstaiga parengia ir suderina su Inspekcija bendruosius energijos išteklių vartojimo generatoriuose efektyvumo nustatymo, tikrinant naujus gamybos metu neišbandytus arba periodiškai tikrinant eksploatuojamus generatorius, metodinius nurodymus:
13.1. naujų vandens šildymo katilų ir oro šildytuvų efektyvumo nustatymo metodiniai nurodymai privalo atitikti standartuose [5.12–5.15, 5.20–5.23] pateiktus tikrinimo metodų, naudojamų matavimo priemonių ir rezultatų apdorojimo reikalavimus;
13.2. degimo produktų dūmingumo (kietųjų dalelių koncentracijos) ir anglies viendeginio nustatymo metodiniai nurodymai privalo atitikti normatyviniuose dokumentuose [5.24–5.26] pateiktus tikrinimo metodų, sąlygų, naudojamų matavimo priemonių ir rezultatų apdorojimo bei leidžiamų išmetamų teršalų normų reikalavimus;
14. Generatoriaus savininkas arba naudotojas privalo turėti šiuos generatoriaus platintojo pateikiamus dokumentus lietuvių kalba:
15. Atliekant statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą pagal reglamentą [5.3] arba generatoriaus periodinius tikrinimus ir kontrolę pagal reglamentą [5.1], generatoriaus savininkas arba naudotojas, be Taisyklių 14 punkte nurodytų dokumentų, privalo pateikti dar šiuos dokumentus:
15.2. paskirtosios įstaigos parengtą pradinio generatoriaus bandymo ir efektyvumo tikrinimo, jei to reikalauja reglamento [5.1] 7.3 arba 8 punktai, ataskaitą arba tikrinimo įstaigos parengtą periodinio tikrinimo ataskaitą. Ataskaitose taip pat turi būti pateikti izoliacijos tikrinimo rezultatai;
16. Tikrinimo metu privalu patikrinti, ar generatoriaus charakteristikos, nurodytos gamintojo duomenų plokštelėje, atitinka duomenis, pateiktus generatoriaus pase ir (arba) montavimo ir eksploatavimo instrukcijose.
17. Patikrinama, ar generatoriaus montavimas ir įrangos sudėtis, įskaitant matavimo ir kontrolės priemones, atitinka projektavimo duomenis; įvertinama matavimo priemonių, kurios gali būti panaudotos tikrinimo metu, tikslumas. Generatorių atiduodamo šilumos kiekio matavimo priemonės, jei tokios naudojamos, turi būti įrengtos vadovaujantis taisyklėmis [5.27].
18. Vadovaujantis gamintojo arba standartų [5.20–5.23] bei Taisyklių [5.28] reikalavimais, patikrinamas jungties su dūmtraukiu arba kaminu sandarumas.
20. Generatoriaus savininkas arba naudotojas, vadovaudamasis eksploatavimo instrukcija, turi parengti generatorių tikrinimui, užtikrinti reikiamą kuro ir oro degimui tiekimą bei šilumnešio cirkuliavimą. Matavimo ir kontrolės priemonės, įeinančios į generatoriaus įrangos sudėtį, turi būti techniškai tvarkingos ir turėti, jei tai nustato įstatymas [5.29], galiojančius valstybinės metrologinės patikros liudijimus arba žymenis. Turi būti įvykdyti visi saugos reikalavimai.
21. Visos įrangos, valdymo įtaisų ir kontrolės bei matavimo priemonių, įrengtų specialiai tikrinimui, ir priemonių, kurios yra generatoriaus įrangos dalis, veikimui patikrinti savininkas arba naudotojas turi atlikti generatoriaus parengiamąjį paleidimą.
VI. Šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos izoliacijos efektyvumo nustatymas
23. Šiluminės izoliacijos, įskaitant gamintojo pateiktas izoliuotas įrangos dalis, efektyvumas tikrinamas lyginant pagal matavimo rezultatus apskaičiuotus šilumos nuostolius su norminiais šilumos nuostoliais, kuriuos nustato reglamentai [5.16, 5.17] ir taisyklės [5.7, 5.8].
24. Šilumos nuostoliai nustatomi vadovaujantis Taisyklių 13 punkte minimais metodiniais nurodymais:
24.1. tiesiogiai matuojant šilumos srautą nuo izoliuotų paviršių šilumos srauto matuokliu ir apskaičiuojant vidutines jo vertes;
24.2. matuojant atskirų paviršiaus dalių temperatūras ir apskaičiuojant šilumos nuostolius pagal vidutines paviršiaus temperatūros ir šilumos atidavimo koeficiento vertes;
VII. TIKRINIMO ataskaitos parengimas
26. Atlikus tikrinimą, parengiama ataskaita, kurioje pateikiama:
26.2. išvados ir rekomendacijos, kaip gerinti energijos išteklių vartojimo efektyvumą.
Ataskaitoje būtina nurodyti, kad generatoriaus savininkui ar naudotojui tikslinga išlaikyti gamintojo teikiamą efektyvumo lygį;
27. Ataskaita pateikiama generatoriaus savininkui arba naudotojui ir komisijai, atliekančiai statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūrą pagal reglamentą [5.3], bei Inspekcijai registruoti. Ši ataskaita yra statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto priedas.
VIII. Generatoriaus techninė priežiūrA
29. Generatorių techninė priežiūra turi būti atliekama vadovaujantis gamintojo pateiktomis naudojimo ir techninės priežiūros instrukcijomis bei teisės norminių aktų reikalavimais.
Šilumos generatorių efektyvumo ir šilumos bei
karšto vandens tiekimo sistemų izoliacijos ne
pramonės paskirties pastatuose tikrinimo
taisyklių
priedas
vandens šildymo katilų naudingumo koeficiento vertės
1 lentelė. 4–400 kW galios vandens šildymo katilų naudingumo koeficiento vertės
|
EilėsNr. |
Katilo tipas |
Naudingumo koeficientas, esant vardinei atiduodamajai galiai |
Naudingumo koeficientas, esant dalinei apkrovai |
||
| vidutinė katilo vandens temperatūra, oC |
reikalaujamas naudingumo koeficientas, % |
vidutinė katilo vandens temperatūra, oC |
reikalaujamas naudingumo koeficientas, % |
||
| 1. |
Standartiniai katilai |
70 |
³ 84 + 2 lgPn |
³ 50 |
³ 80 + 3 lgPn |
| 2. |
Žemos temperatūros katilai(1) |
70 |
³ 87,5 + 1,5 lgPn |
40 |
³ 87,5 + 1,5 lgPn |
| 3. |
Garus kondensuojantys katilai(2) |
70 |
³ 91 + 1 lgPn |
30(3) |
³ 97 + 1 lgPn |
(1) Katilai, kurie gali nenutrūkstamai veikti, kai tiekiamo vandens temperatūra 35–40oC, ir kuriuose tam tikromis sąlygomis gali susidaryti kondensatas; šiems katilams priklauso ir garus, esančius degimo produktuose, kondensuojantys katilai, deginantys skystąjį kurą.
2 lentelė. Padidinto efektyvumo vandens šildymo katilų naudingumo koeficiento vertės
| Eilės Nr. |
Ženklas |
Naudingumo koeficientas, esant vardinei galiai Pn ir vidutinei katilo vandens temperatūrai 70 oC, % |
Naudingumo koeficientas, esant dalinei apkrovai 0,3 Pn ir vidutinei katilo vandens temperatūrai ³ 50 oC, % |
| 1. |
ê (standartinis katilas) |
³ 84 + 2 lgPn |
³ 80 + 3 lgPn |
| 2. |
êê |
³ 87 + 2 lgPn |
³ 83 + 3 lgPn |
| 3. |
êêê |
³ 90 + 2 lgPn |
³ 86 + 3 lgPn |
| 4. |
êêêê |
³ 93 + 2 lgPn |
³ 89 + 3 lgPn |
PASTABA. êê, êêê ir êêêê – padidinto efektyvumo katilai, kurių naudingumo koeficiento vertės didėja, didėjant ženklų ê skaičiui. Katilų naudingumo koeficientas priklausomai nuo katilo vardinės galios (Pn) apskaičiuojamas pagal lentelėje pateiktas formules.