LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL MĖGINIŲ ĖMIMO ŠVIEŽIOS MĖSOS ĮMONĖSE IR ŠIŲ MĖGINIŲ TYRIMO REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugsėjo 26 d. Nr. 440
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2002 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 25-910) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2002 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1-T28):
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę apskričių, miestų, rajonų valstybinėms maisto ir veterinarijos tarnyboms.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu
Nr. 440
MĖGINIŲ ĖMIMO ŠVIEŽIOS MĖSOS ĮMONĖSE IR ŠIŲ MĖGINIŲ TYRIMO REIKALAVIMAI
Mėginių ėmimo šviežios mėsos įmonėse ir šių mėginių tyrimo reikalavimai (toliau – Reikalavimai) paruošti remiantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina Europos Komisijos sprendimą 2001/471/EB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – siekti, kad šviežios mėsos įmonė nuolat tikrintų gamybos higienos sąlygas, įdiegtų ir laikytųsi tvarkos pagal rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos principus.
2. Vartojamos sąvokos:
Rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema (toliau – RVAVS) – biologinių, cheminių ar fizinių veiksnių, galinčių turėti reikšmės maisto saugai, nustatymo, įvertinimo ir valdymo sistema, taikoma maisto tvarkymo vietose savikontrolės tikslais.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.
Valstybinis veterinarijos inspektorius – VMVT įgaliotas veterinarijos inspektorius.
Kitos šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos nurodytos Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo į rinką taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 16-438) ir Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėse (Žin., 2001, Nr. 85-3009).
II. SKERDENOS MĖGINIŲ ĖMIMAS IR MIKROBIOLOGINIS TYRIMAS
4. Ardomuoju metodu iš neatšaldytos skerdenos imami 4 audinių mėginiai steriliu gręžtuvu (2,5 cm) arba kitu steriliu instrumentu atpjaunant 5 cm2 dydžio ir 5 mm storio skerdenos gabalėlius, kurių bendras plotas 20 cm2. Paimti mėginiai steriliai saugomi mėginių talpykloje arba plastikiniame maišelyje, nurodant jų numerį, paėmimo datą, laiką.
5. Paviršiniu metodu sudrėkintus buferiniame peptono vandenyje tamponus braukiant per ne mažesnį nei 100 cm2 plotą paimami mėginiai. Tamponai drėkinami ne mažiau kaip 5 sekundes ir vėliau ne mažiau kaip 20 sekundžių stipriai trinami mėginio ėmimo paviršiuje. Po to tokia pati mėginių ėmimo procedūra atliekama sausu tamponu.
6. Mėginiai imami iš galvijų skerdenų kaklo, pakrūčio, paslėpsnio, sturplio, avims ir ožkoms – paslėpsnio, krūtinės ląstos šono, pakrūčio, krūtinės; kiaulėms – nugaros, pažandės, šlaunies, papilvės; arkliams – paslėpsnio, pakrūčio, nugaros, sturplio arba iš kitų skerdenos vietų, suderinus su valstybiniu veterinarijos inspektoriumi.
7. Kiekvieną savaitę vieną kartą imami 5–10 skerdenų mėginiai. Jei šešias savaites iš eilės gaunami neigiami šių tyrimų rezultatai, toliau mėginiai gali būti imami kartą per dvi savaites. Mėginiai imami skirtingomis savaitės dienomis. Skerdenos tyrimo dažnumą nedidelio pajėgumo šviežios mėsos įmonėse ir ne visą darbo dieną veikiančiose įmonėse nustato valstybinis veterinarijos inspektorius pagal Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo į rinką taisykles.
8. Ardomuoju arba paviršiniu metodu paimti skerdenos mėginiai turi būti saugomi šaldytuve 4° C temperatūroje ir per 24 valandas pristatomi į laboratoriją.
9. Peristaltinį maišiklį nustačius 250 ciklų režimu mėginiai homogenizuojami plastikiniame maišelyje 100 ml terpėje (0,1 proc. buferinio peptono vandens, 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo) mažiausiai 2 minutes. Mėginiai taip pat gali būti homogenizuojami ir rotaciniame maišiklyje.
10. Prieš perkeliant mėginį į lėkšteles, jis 10 kartų atskiedžiamas fiziologiniu tirpalu (0,9 proc. NaCl tirpalu).
11. Mikrobiologiniu skerdenos tyrimu nustatomas kolonijas sudarančių vienetų skaičius (toliau – ksv) ir enterobakterijų skaičius. VMVT leidus ir nustačius atitinkamus kriterijus, vietoj enterobakterijų gali būti skaičiuojamos E. coli bakterijos. Kiti E. coli bakterijų kiekybiniai analizės metodai naudojami suderinus su VMVT.
12. Tyrimų rezultatai registruojami nurodant ksv skaičių paviršiaus plote (ksv/cm2). Kad tyrimų rezultatus būtų galima vertinti, proceso kontrolės grafikuose arba lentelėse eilės tvarka turi būti pateikti mažiausiai 13 paskutinių savaičių tyrimų duomenys, kuriuose nurodomas mėginio tipas, kilmė ir identifikacijos numeris, paėmimo data, laikas, asmens, ėmusio mėginį, pavardė, laboratorijos, kurioje tiriami mėginiai, pavadinimas ir adresas, mėginių tyrimo laboratorijoje data bei taikytas tyrimo metodas, naudotas skaičiuojant ksv/cm2 rezultatus, įskaitant skirtingų agarų užsėjimą, inkubacijos temperatūrą, laiką ir kiekvienoje lėkštelėje rastų ksv skaičių.
13. Tyrimų protokolai, pasirašyti atsakingo laboratorijos asmens, yra saugojami įmonėje ne mažiau kaip 18 mėnesių ir turi būti pateikiami valstybiniam veterinarijos inspektoriui.
III. ŠVIEŽIOS MĖSOS ĮMONĖS PATALPŲ IR DARBO PRIEMONIŲ MIKROBIOLOGINIS TYRIMAS
15. Mikrobiologinis patalpų ir darbo priemonių tyrimas atliekamas pagal Šviežios mėsos paruošimo ir pateikimo į rinką taisyklių reikalavimus.
16. Mėginių ėmimui naudojami kontaktinių lėkštelių ir tamponų metodai, kuriais tiriami išvalyti, dezinfekuoti, sausi, plokšti, dideli ir lygūs paviršiai. Šie metodai taikomi prieš pradedant gamybą ir netaikomi jos metu.
17. Mikrobiologinis tyrimas atliekamas esant vizualiai nešvariems patalpų paviršiams. VMVT leidus, gali būti taikomi kiti tyrimo metodai.
18. Naudojamas agarizuotų kontaktinių lėkštelių, kurių galiojimo laikas yra 1 savaitė ir kurios laikomos plastikiniuose hermetiniuose maišeliuose 2–4 °C temperatūroje, metodas. Maitinamuoju agaru užpildytos mažos plastikinės lėkštelės, kurių vidaus skersmuo yra 5,0 cm, su dangteliais ir lėkštelės, užpildytos violetinio raudonojo tulžies gliukozės agaru (toliau – VRTGA), turinčiu violetinį atspalvį, prispaudžiamos prie kiekvienos mėginio ėmimo vietos ir po to inkubuojamos. Kontaktinis kiekvienos lėkštelės paviršiaus plotas yra 20 cm2.
19. Prieš ruošiant kontaktines lėkšteles, agaras, kuris laikomas uždaruose buteliuose 2–4 °C temperatūroje (galiojimo laikas yra 3 mėnesiai), yra išlydomas iki 100 °C ir atvėsinamas iki 46–48 °C temperatūros. Lėkštelės įdedamos į laminarinį boksą ir užpildomos agaru, kol gaunamas išgaubtas paviršius. Prieš naudojimą parengtos kontaktinės lėkštelės džiovinamos apverstos 37 °C temperatūroje. Patikrinama, ar lėkštelių partijos terpė nebuvo užteršta paruošimo metu: dalis lėkštelių inkubuojama 24 valandas 36 ± 1 oC temperatūroje. Jeigu šiose lėkštelėse susidaro kolonijos, pagamintų kontaktinių lėkštelių partija laikoma netinkama. Paėmus mėginius, kontaktinės lėkštelės gabenimo metu ir prieš inkubaciją gali būti neatšaldomos.
20. Mėginiai nuo 20 cm2 paviršiaus ploto imami medvilniniais tamponais, sudrėkintais buferiniame peptono vandenyje. Kai mėginiai yra imami po patalpų valymo ir dezinfekcijos, į tamponų drėkinimo skystį dar pilama 30 g/l „Tvyno 80“ („Tween 80“) ir 3 g/l lecitino. Drėgniems paviršiams naudojami sausi tamponai.
21. Tamponais mėginio ėmimo paviršius trinamas 10 kartų iš viršaus į apačią stipriai prispaudžiant prie paviršiaus. Kiekvienas tamponas pamerkiamas į atskirą mėgintuvėlį, kuriame yra 5 ml buferinio peptono vandens. Iki tolesnio apdorojimo mėginiai saugomi atšaldyti iki 4 °C temperatūros. Įpilama 9 ml fiziologinio tirpalo (9 proc. NaCl tirpalas) ir pakratoma. Skiedžiama 10 kartų ir po to atliekami mikrobiologiniai tyrimai.
22. Didelio pajėgumo šviežios mėsos įmonėse kas 2 savaites imama nuo 10 iki 30 mėginių, iš kurių 3 mėginiai imami nuo didelių objektų paviršių, kiti – nuo paviršių, su kuriais kontaktuoja produktai. Gavus neigiamus tyrimų rezultatus ir valstybiniam veterinarijos inspektoriui leidus, mėginiai gali būti imami rečiau.
23. Per mėnesį įmonė turi ištirti visus kontaktinius paviršius. Tam tikslui turi būti sudaryti tyrimų grafikai, nurodantys, kurie paviršiai ir kurią dieną turi būti tiriami, taip pat sudaromos histogramos, kurios parodytų pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Tyrimų rezultatai registruojami ir pateikiami valstybiniam veterinarijos inspektoriui ir įmonės atsakingam asmeniui.
25. Ksv skaičius suskaičiuojamas ir registruojamas nurodant organizmų skaičių paviršiaus ploto 1 cm2. Nustatant ksv skaičių, apsėtos agaro lėkštelės ir kontaktinės plokštelės aerobinėmis sąlygomis inkubuojamos 24 valandas 36 ± 1 °C temperatūroje. Tyrimas atliekamas per 2 valandas nuo mėginių paėmimo.
26. Praėjus 24 valandoms, VRTGA tiriamas enterobakterijų augimas ir nustatomas bendras gyvybingų bakterijų skaičius.
27. Valstybiniam veterinarijos inspektoriui leidus, enterobakterijų skaičius nėra privalomai nustatomas.
28. Mėginiai imami nuo peilių, pjūklų, pjaustiklių geležčių ir jų sterilizavimo prietaisų, nuplikinimo talpyklų, gremžimo/skėtimo ir pjaustymo stalų, kitų skerdenos apdorojimo prietaisų, grandinių, gabenimo konteinerių, konvejerinių juostų ir kitų dalių, kurias liečia skerdena, prijuosčių, durų, jei jos liečiasi su skerdena, taip pat lovių ir kitų paviršių.
29. Kontaktinių agaro lėkštelių metodo tyrimo rezultatai ir paviršiniu metodu nustatytas bendras ksv skaičius ir enterobakterijų skaičius įrašomas į registracijos formą, nurodant tyrimų rezultatų kategorijas (2 priedas).
Mėginių ėmimo šviežios mėsos įmonėse ir šių
mėginių tyrimo reikalavimų
1 priedas
ARDOMUOJU METODU PAIMTŲ SKERDENOS MĖGINIŲ TYRIMŲ REZULTATŲ KATEGORIJOS
| Rodikliai |
Patenkinama kategorija |
Ribinė kategorija (> m, bet ≤ M) |
Nepatenkinama kategorija (> M) |
|
| Galvijų, avių, ožkų, arklių skerdena |
Kiaulių skerdena |
Galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių skerdena |
Galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių skerdena |
|
| Kolonijas sudarančių vienetų skaičius |
< 3,5 log |
< 4,0 log |
< 3,5 log (kiaulių sk.: 4,0 log) – 0,5 log |
> 5,0 log |
| Enterobakterijos |
< 1,5 log |
< 2,0 log |
1,5 log (kiaulių sk.: 2,0 log) – 2,5 log (kiaulių sk.: 3,0 log) |
> 2,5 log (kiaulių sk.: > 3,0 log) |
______________
Mėginių ėmimo šviežios mėsos įmonėse ir šių
mėginių tyrimo reikalavimų
2 priedas
PAVIRŠIŲ TYRIMO METU NUSTATYTAS VIDUTINIS KOLONIJŲ SKAIČIUS
| Rodikliai |
Patenkinama kategorija |
Nepatenkinama kategorija |
| Kolonijas sudarančių vienetų skaičius |
0 – 10/cm2 |
> 10/cm2 |
| Enterobakterijos |
0 – 1/cm2 |
> 1/cm2 |
______________